1904-1973; tikr. Aleksandravičius, ligi 1940 m. pasirašinėjo Kossu-Aleksandravičius ir Kuosa-Aleksandriškis)

Studijuodamas nuo 1927 m. lituanistiką Kauno universitete, išleido lyrikos rinkinius – „Eilėraščiai (1932), „Imago mortis” (1934), „Intymios giesmės” (1935). Eilėraščių knyga „Užgesę chime

Kazys Binkis

(1893-1942)

Pirmasis lietuvių rašytojas, kuriam novatoriškumas tapo svarbiausiu kūrybos principu, elgesio norma. Tačiau jis liko ir kaimo patirties bei kaimo kultūros žmogumi. Jo kūryboje gyveno du psichologiniai tipažai, vienas kitą stumdydami, du kultūros klodai, susiliedami ir

Antanas Vaičiulaitis

(1906-1992)

Studijuodamas 1927-1933 m. Kauno universitete lietuvių ir prancūzų filologiją, redagavo katalikišką moksleivijos žurnalą „Ateitis”, vėliau dirbo „Eltos” redaktoriumi ir vertėju. 1936 m. Lietuvos katalikų MA buvo pasiųstas gilinti prancūzų kalbos studijų į Greno

(1909-1947)

Mokydamasis 1926-1930 m. Kauno meno mokykloje kaimo varguolių vaikas įsijungė į kairiosios opozicijos sparną, persiimdamas antiburžuazine ideologija. Talentingam mažamoksliui socializmas sušvito vieninteliu išsigelbėjimu iš socialinės neteisybės krizių, du kartus (1936 ir 1938 m.) pab

Vincas Mykolaitis-Putinas

(1893-1967)

Baigęs Seinų kunigų seminariją, 1935 m. studijavo Petrogrado dvasinėje akademijoje. Domėjosi simbolizmu.

Pradėjęs rašyti eilėraščius Maironio herojiškų šūksnių sintakse, V.Mykolaitis-Putinas ir savo pirmose knygose „Raudoni žiedai” (1917), „Raštai” (192

Baigęs Daugpilio realinę mokyklą, 1888 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, apsisprendęs darbuotis savo krašte. Uolus K.Jauniaus paskaitų klausytojas stropiai mokėsi lietuvių literatūrinės kalbos. Paskirtas 1894 m. vikaru į Mintaują, pateko į „Varpo” bendradarbių aplinką, kuri skatino jį imtis liter