Oro užterštumo tyrimas klevolapų juodulių testu
Paskutiniais XX a. dešimtmečiais aplinkos užterštumas vertinamas ne tik cheminiais ir fizikiniais bet ir bioindikaciniais metodais. Tai lemia keli svarbiausi veiksniai: - fizikinių, cheminių metodų brangumas bei aparatūros sudėtingumas; - bioindikaciniais metodais galima nustatyti teršalus mišinyje su kitomis medžiagomis, o to negalima padaryti kitais metodais, nes teršalai veikia kompleksiškai. Didelį rūpestį pastaruoju metu žmonėms kelia tai, kad sieros ir kiti oksidai patenka į aplinką. Pramonės rajonuose jungdamiesi su vandeniu ( garais, lietumi), jie virsta rūgštimis ir iškrinta ant žemės rūgščių lietų pavidalu. Kai kurie organizmai jautriai reaguoja į sieros dioksidą, todėl jais galima naudotis aplinkos taršai įvertinti. Labai paprastas ir kiekvienam prieinamas testas su grybu Rhytima acerinum, turinčių savybę reaguoti į SO2. Grybas sukelia paprastojo irkai kurių kitų klevo lapų ligą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo liepos- rugpjūčio mėnesiais. Antpažeistų lapų atsiranda geltonų dėmių, jose plečiasi smulkios juodos dėmelės, kurios vėliau susitelkia į susipinusių grybo rezginį. Tyrimo metodikos esmė yra aplinkoje esantis SO2. Šis sieros junginys stabdo grybo vystimąsi, todėl ten, kur gausu sieros junginių, dėmių ant lapų nėra. Tikslas testo pagalba nustatyti vietovės užterštumą sieros junginiais. Medžiagos bei priemonės׃klevo lapai, 1m² ploto rėmas, vietovės planas, liniuotė. Rudenį, prieš krintant lapams, pasirenkame teritoriją kur yra klevų.Nuo pasirinktų medžių apatinės vainiko dalies maždaug tiek, kad būtų 1m2.Galima tirti ne tik apatinę lapų dėmetumą, bet ir viršūnės. Šiuo būdu nustatyti, kokiame aukštyje kaupiasi SO2 , bei kurjo šaltinis didesnis žemesniuose ar aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.Kaip apskaičiuoti lapų plotą, matome iš pateiktos lentelės:Lapo plotis, cm Lapo paviršiaus plotas, cm2 Lapo plotis, cm Lapo paviršiaus plotas, cm2
7-8 15-22 16-17 111-1228-9 22-33 17-18 122-1339-10 33-44 18-19 133-145Tokiu būdu gaunamas apytikslus lapų paviršiaus plotas (S). Tada suskaičiuojamos dėmės ant lapų. Gaunamas dydis N, kuris rodo dėmių skaičių mėginyje.LDR=N*100/S Pagal šią formulę lapų dėmėtumo rodiklį 100cm2 lapų paviršiaus plotui. Galima daryti dar paprasčiau. Ant žemės nubrėžiam 1m2 plotą ar turime tokio pat dydžio popieriaus lapą. Tą kvadratą užpildome klevo lapais, kurie turi gerai užkloti visą plotą, ir suskaičiuojame, kiek yra grybo R. acerinum dėmių. Gautą skaičių dalijame iš 100. Tokiu būdu gausime LDR. Atlikę skaičiavimus, gautą lapų dėmėtumo rodiklį LDR lyginame su aplinkos užterštumo skale, sudaryta remiatis lapų dėmėtumo rodikliu.Užterštumo SO2 skalė pagal Rhytisma acerinum LDR
Dėmėtumo 100cm2 rodiklis(LDR) Metinis SO2 kocentracijosVidurkis, mg/m30 850,00 – 0,47 55 – 850,47 – 0,76 40 – 550,76 – 2,1 25 – 402,1 25
LDR = 54*100/8125 = 0.66 cm2LDR = 56*100/7894 = 0.71 cm2LDR = 45*100/8392 = 0.54 cm2 Dauniškis
Pramonė Naujasodis
TurmantasLDR=59*100/4525=1,30 cm2
Naudota literatūra
Aplinkos apsauga. Praktinis darbas. Sudarė Nijolė Rukštelienė.(aprašymas paimtas iš knygos “Aplinkotyra: mokomoji knyga jaunimui” – V:Leidybos centras , 1994).