SOCIOLOGIJA – tai moksl. apie visuomenę, jos grupes ir visuom. elgesį. Tai viena iš žmon. sukurtų galimybių pažinti, ištirti žmonių gyvenimą.
VISUOMENĖ – tai didžiulis žm. santykių kompleksas, tarpusavio sąveikų visuma. Visuom. praside-da ten, kur keletas gyvų organiz-mų susirenka kartu, siekiant ben-dromis jėgomis tų pačių tikslų.
SOCIOLOGIJOS OBJEKTAS – tai žm. gyvenimas, jų tarpusavio sąveikos.
SOCIALINĖ SAVEIKA – šis ter-min. atspindi visuomenės specifi-ką, akcentuodamas socialinio ry-šio metu žm. daromą įtaką vienas kitam.
SOCIOLOGIJOS FUNKCIJOS – nustato sociolog. ryšius visuome-nėje ir socialinę paskirtį.
a)PAŽINTINĖ – užtikrina naujų žinių apie skirtingas socialinio gyvenimo sfferas gausinimą, atsk-leidžia soc. visuomenės vystymo-si dėsningumus ir perspektyvas.
b)IDEOLOGINĖ – atliekam. tada
kai sociologinių tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos ar politinės grupuotės.
c)TAIKOMOJI – susijusi su pra-ktiniu problemų sprendimu. Ji į-galina kontroliuoti socialinių pro-cesų vyksmą, sumažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradi-mą ir pasekmes.
PARADIGMA – tai visų pripa-žintas mokslinis atradimas, kuris tam tikram laikui siūlo mokslinin. bendrijai problemos išskyrimo, apibrėžimo ir išsprendim. modelį.
SIMBOLIN. SĄVEIKOS PARA-DIGMA – žm. į juos supančio pa-saulio įtaką negali reaguoti betar-piškai (vien per refleksus). Todėl jie sureikšm. juos veikiančius bet kokius stimulus ir reaguoja piirma ne į pačius išorinio pasaulio veik-snius, o į jų reikšmes ir simboli
us.
SOCIALINĖS FUNKCIJOS:
a)AKIVAIZDI – tai tyčinė ir są-mojinga socialinė f-ja. Ji yra aki-vaizdi ir apibrėžta.
b)LATENTINĖ – tai tokia f-ja, kuri glūdi gilumoje, kurių dauge-lis nž ir neatlieka.
c)DISFUNKCIJA – tai visuom. sistemos dalys, kurios tarpusavy ne
KULTŪRA – žm. bei visuomenės veiklos produktai, jos form. ir sis-temos, kurių funkcionavimas lei-džia kurti, panaudoti ir perteikti materialines vertybes. Tai pasau-lėvaizdžio ir elgesio taisyklių sis-tema būdinga žm. susijusiem tam tikru gyvenimo būdu.
KULTŪROS FUNKCIJOS:
a)ORENTACINĖ-ORGANIZA-CINĖ – žm. elgsena valdoma ne instinktais, o kultūra.
b)REPRESYVINĖ – kultūra = taisyklės + bausmės
KULTŪROS STRUKTŪRA:
a)SIMBOLIAI – daiktinis, vaizdi-nis arba garsinis ženklas, žymintis kokią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją.
b)NORMOS – nustatytas kiekis, dydis, taisyklingumas, kriterijus, taisylė.
c)VERTYBĖS – visuotiniai įsiti-kinimai atspindintys tikslus, sie-kius, kurių žm. turi laikytis.
REFERENTINIS SIMBOLIS – žodis, vaizdas, ženklas, kuris neša informaciją protu.
EKSPRESYVINIS SIMBOLIS – žodis, vaizdas, ženklas, kuris neša informaciją jausmu.
ETNOCENTRIZMAS – kurios nors grupės siekimas išimtinės pagarbos, išskirtinumo.
KOSMOPOLITIZMAS – apribo-jimas nuo tautin, religin.skirtumų.
STEREOTIPAS – visuomenės pasamonėje funkcionuojantis “nusipieštas” objekto vaizdas.
SUBKULTŪRA – specifinis gy-venimo būdas, kuris per įvairią siimboliką atspindi subkultūros narių gyvenimo būdą.
a)ETNINĖ – grupė narių išsiski-rianti kalba, tikėjimu, rase, tautine kilme.
b)PROFESINĖ – grupė žm. pri-klausančių tai pačiai profesijai.
c)LYTIES – grupė vienodos ly-ties žmonių.
d)RASĖS – grupė žm. turinti vie-nodus bruož (plaukų spalvą, odą).
e)AMŽIAUS – grupė žm. prik-lausanti konkrečiai amž. grupei.
DEVIANTINĖ ELGSENA – gru-pės žm. elgsena ne visai pagal į-prastas normas.
DEVIANTINĖ SUBKULTŪRA – grupės žm. nukrypimas nuo na-tūralių visuomenės normų.
KONTRAKULTŪRA – kontr pasipriešinimas kultūrai.
KSENOFOBIJA – kt. kultūrinės simbolikos baimė.
SOCIALIZACIJA – priemonė, kuria žm. įsisav. kultūrą, kurioje jis gimė ir auga. T.y. žm. tapsmas visuom. nariu. Tai procesas, kurio me
INTERNALIZACIJA – tai socia-linės gr. požiūris, normų ir verty-bių priėmimas, laikymas savomis. Tai gebėjimas social. gr. požiūrį laikyti savu.
SOCIALIZACIJOS PROCESAI:
a)MOKYMASIS IR SAVIKŪRA – tai žmogiško elg. pagrindų mo-kymasis social. aplinkoje, kurio metu yra įsisavinama ir perduoda-ma iš kartos į kartą kultūra.
b)KONTFORMIZMAS – tai pri-sitaikymas prie situacijos, skirtu-mų, nesutarimų švelninimas, pa-žiūrų vienodumo siekimas.
SOCIALIZACIJOS TURINYS (SOCIAL. GYVENIMO PAG-RIND.) – tai pagrindiniai sociali-nio gyvenimo dalykai. Tai yra pa-grindinė infom. apie tai, kas yra žm., ko galima iš jų tikėtis, kaip jie turi elgtis grupėse ir pan. So-cialinį turinį lemiantys dalykai:
a)KALBA – inform. perdavimo priemonė.
b)ĮGŪDŽIAI IR MOKĖJIMAI – buities organizavim. įgūdžiai. Jie suvedami į mokėj. skaityt, rašyt.
c)ELGESIO TAISYKLĖS – nus-tatymas tarp galimo ir negalimo. Mes esame mokomi galvoti apie mūsų poelgių pasėkmes.
d)SIEKIAI – tai tam tikri indivi-dualūs gyvenimo tikslai
e)VAIDMENYS – tai teisės, pa-reigos ir elgesio normos, siejamos su tam tikra padėtimi.
SOCIALIZACIJOS AGENTAI (TARPININKAI) – tai jėgos, pri-sidedančios prie socializ. proceso.
SOCIALIZACIJOS MODELIAI:
a)SLOPINANT – bendravimo bū-das, pabrėžiant paklusnumą, pa-garbą autoritetui ir išorinę kontro-lę. Čia į vaiką žiūrima šiek tiek iš aukšto, dažnai komanduojama.
b)DALYVAUJANT – social. pvz kai pabrėžiamas vaiko dalyvavi-mas ir atlyginimas už gerą elgesį. Čia vaikui leidžiama išbandyti įv. dalykus ir ištirti pasaulį pačiam.
SAVIVOKA – savęs identifikav. (tapatinimas), savęs kaip obj. su-pratimas. T.y. įsivaiz. savęs kaip savarank. būtyb. vi
SUSITAPATINIMAS IR VER-TINIMAS – formuojant savivoką, pirma mes save priskiriam prie tam tikros grupės žm., suprantam save kaip moterį ar vyrą, nes nuo to priklauso socialin. vaidmenys. Susitapatinimas – bandymas save vertinti ir nuspręsti kt. žm. požiūrį į mus. Savęs vertinimas susijęs su sugebėjimais, kuriuos mes savyje atrandam ir kurie yra matomi ki-tiems, taip pat susiję su pojūčiu – tai, kokius sugebėjimus labiausiai vertiname ar vertina kt.
SOCIALIZACIJOS TARPSNIAI:
a)VAIKYSTĖS SOC. – vaikystėje socializ. gali būti vykdoma 2 skirtingais būdais: sac. slopinant ir soc. dalyvaujant.
b)PAAUGLYSTĖS SOC. – paauglystėje akcentuojama savivoka, o ne mokymasis. Bendraamžiai nustato elgsenos ribas. Būti “savu” gr. yra l. svar-bu, tačiau visiškai atsiriboti nuo tėvų paauglystėje dar negalima.
c)SUAUGUSIOJO SOC. – šis soc. tarpsnis tęsiasi visą likusį gy-ven., kadangi suaugusiojo vaid-menys reikalauja naujo mokymo-si, o social. situac. pasikeitimas iškelia naujus reikalavimus. Ši so-cializ. dažnai susijusi su įsidarbi-nimu ar su pasikeitimais bei kri-zėm, vykstančiom visą gyvenimą.
PERSOCIALIZACIJA – proce-sas, kurio metu žm. atmeta visuo-menės normas ir vertybes, skati-namas savo individualybės pasi-reiškimo ir vystymosi.
RESOCIALIZACIJA – procesas, kurio metu žm. atsisako vieno gy-venimo būdo vardan kito, kuris labai skiriasi nuo ankstesniojo.
SOCIALINĖ SĄVEIKA – veiki-mas, atsižvelgint į kitus ir jų elg. Sąveika kyla iš asmeninių troški-mų bei indiv. stiprybių ir silpny-bių. Sąveika nagrinėjama 2 ly-giais: mikrolygyje – tai mūsų kaip individų kasdieninis gyven.; ma-krolygyje – tai, kas mum da
SOCIALINĖ INTEGRACIJA – gebėjimas sukurt kuo daugiau rei-kšmingų santykių visokio dydžio grupėse, dalyvaut įvairiose bend-rijose, suvokt save kaip bendruom dalį, kaip gr. narį, kaip kaimyną ar draugą.
SOCIALINĖ SITUACIJA – ap-linkybės apibrėžtos laike ir erdvė-je, kuriose vyksta socialinis kon-taktas, kai situac. suvokimas yra vienod, tai to pasekoj susidaro gr.
ETIKEČIŲ KLIJAVIMAS – toks veiksnys, kuris atsiranda sociali-nės sąveikos metu, kada 1 social. veikėjas fixuoja kt. social. veikėjo elgsenos nukrypimą, kada šis el-giasi neadekvačiai.
STIGMA – tai “priklijuota etike-tė”, kuri leidžia užmiršti visas kt. geras individo savybes, o suabso-liutina vieną visuomenei nepri-imtiną ypatybę.
BENDRAVIMO RITUALAI – standart. elgesys sutvirtinantis grupes (pasveikinimais, kompli-mentais ir kt.).
a)DOVANOJIMO – tai tam tikras pagarbos rodymas kitam soliani-niam veikėjui.
b)VENGIMO – labai subtili dė-mesio žmogui forma, kai mes žm. matom, bet jam neįkyrim.
c)PALAIKYMO – jais sutvirti-nam, padarom ilgalaik. santykius, kai susitinkam retai, paskambi-nam, nusiunčiam atvirlaiškį.
d)PATVIRTINIMO – jais keičia-mės ir taip rodom dėmesį kitam soc. veikėjui.
SOCIALINĖS KONTROLĖS SI-STEMA – visuomen. narių tarpu-savio sąveikos reguliavimui įv. situacij. sukurta priem. sistema.
a)SOCIALINIS VEIKĖJAS-ŠEI-MA – pagrindinė social. gr. vi-suomenėje ir ją formuoja pagrin-diniai santykiai.
b)BENDRUOMENĖ – visuom. dalis, kuri žm. leidžia įsivaizduoti save visuom. Arba didelės gr., be-siremiančios bendrais požiūriais ir tikslais, jų vienybė.
c)FORMALI ORGANIZACIJA – sąmoningai koordinuota veikla su specifiniais tikslais.
d)VALSTYBĖ – taip pat social. sistemos dalis.
e)KULTŪRA – žm. bei visuome-nės veiklos produktai, kurių funk-cionavimas leidžia kurti, panau-doti ir perteikti materialines bei dvasines vertybes.
SOCIALINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS: fizinė jėga, ekono-m. spaudimas, įstatymo jėga, mo-ralinis ir psichologinis spaudimas.
SOCIALINIAI MAINAI – tokia social. sąveika, kurioj social. vei-kėjas visada siekia būti pranašes-nis už kt. social. veikėją ir visada tikisi sau daugiau naudos, nei įde-da pastangų. Tai keitimasis idėjo-mis, daiktais.
SOCIALINĖ PADĖTIS – tai yra tai, kokią vieta mes užimame vi-suom. Social. padėtis, kaip mūsų vieta, yra statiškas fiksavimas. Y-ra įgyta padėtis ir įgimta padėtis. Įgytos padėtys tos, kurias pasiekti yra sunku ir tai reikalauja daug pastangų, ir netgi konflikto su vi-suom. nuomone. Įgimta padėtis y-ra ta, kuri neprikl. nuo mūsų norų, pvz.: lytinė padėt., rasinė padėtis.
VAIDMENYS – teisės ir parei-gos, kurias diktuoja užimama so-cial. padėtis arba tai yra elg. mo-delis privalomas padėtį užiman-čiam žmogui.
VAIDMENS NAŠTA – nemalo-ni, įtempta būsena, kai žm. nesu-sidoroja su savo vaidmenimis.
PAGRINDINIAI SANTYKIAI – santykiai, siejantys individą su vi-suomene per grupe. Čia dominuo-ja neformalūs santykiai tarp žm.
ŠALUTINIAI SANTYKIAI – formalūs santykiai, kuriem nerei-kia emocijų, tai dalyk. santykiai.
PAGRINDINĖ GRUPĖ – gr. žm., tarp kurių palaikomi neformalaus emocinio pobūdžio santykiai ir jie išreiškia glaudžią gr. narių tarpu-savio priklausomybę.
ŠALUTINĖ GRUPĖ – gr. žm. su-daroma formal. santyk. pagrindu.
NATŪRALI BENDRUOMENĖ – giminė, giminystės ryšiais su-sieta žmonių grupė.
NATŪRALIOS BENDRUOM. APMIRIMO PRIEŽASTYS:
a)INDUSTRALIZACIJA – ama-tininkų ir ūkininkų darbo pakeiti-mas mechanizmais.
b)URBANIZACIJA – gyvent. su-sitelkimas į miestus.
c)BIUROKRATIJA – formali so-cial. strukūra, kurios aiškiai api-brėžta veikla tarnauja tos pačios organizacijos tikslams.
PLANINĖ BENDRUOMENĖ – tai bendruomenė atrandama kelių pagrindinių planinės bendrijos tipų veikloj.
FORMALIOS ORGANIZACI-JOS – tai org., įkurtos siekti tam tikrų tikslų ir turėti formalią stru-ktūrą, skirtą numatyti ir valdyti savo narių veiklos sritis, įgyven-dinant tuos siekius.
BIUROKRATIJA – tai formali socialinė struktūra, kurios aiškiai apibrėžta veikla tarnauja tos pa-čios organizacijos tikslam.
FORMALIOS STRUKTŪROS BRUOŽAI: šios įst. būtinos šiuo-laikinės visuomenės racionaliza-vimui ir jos sisteminiam vysty-muisi, nes jų pagalba visuom. na-rių dalykinė veikla bet kurioje sri-tyje tampa valdoma ir prognozuo-jama, nes jų viduj yra griežtai api-brėžtos pareigos ir pavaldumas.
VALDŽIA – galimybė kontro-liuoti kitų asmenų veiksmus.
VALDŽIOS TIPAI:
a)TRADICINĖ – tai valdžia, ku-rioje yra ypatinga vadovo sociali-nė padėtis, kuri įpareigoja kitus individus jam paklusti.
b)CHARIZMATINĖ – ji paremta simpatija vadovui, pagrįsta abso-liučiu tikėjimu jo geromis savy-bėmis ir nekritišku pritarimu va-dovo pasirinktai krypčiai.
c)RACIONALI–ĮSTATYMINĖ – tai pagrindinis formalių org. val-dymo principas. Čia pavaldiniai paklūsta vadovo padėčiai, įgytai profesiniai padėčiai, o ne jo as-meniniams bruožams ir ne todėl, kad seka tradicijomsis. Jis piima sprendimus ir yra atsakingas už jų vykdymo kontrolę.
SUBORDINACIJA – tarnybinis jaunesnio pavaldumas vyresniam, tarnybinės drausmės taisyklių vy-kdymas.
SEGMENTACIJA – tai interesų pasiskirstymas tarp org. padali-nių, kurių kiekvienas savo f-jas bei veiklą laiko pačia svarbiausia ir stengiasi šį požiūrį įteigti visai org., kad pagerintų savo santykių padėtį ir prestižą.
NEFORMALIOS STRUKTŪ-ROS FORMALIOJE ORGANI-ZACIJOJE – individų ir grupių sąveikos organizacijos viduje. Neformalus elgesys pasireiškia tuomet, kai žm. siekia patenkinti asmeninius interesus arba kai jie susiduria su formalioje struktū-roje atsiradusiomis problemomis.
INSTITUCIONALIZACIJA – ta-pimas institucija, kurio nors fak-to, įpročio visuomen. įtvirtinimas.
PAGRINDINIAI SOC. INSTI-TUTAI:
a)SANTUOKA
b)ŠEIMA
c)ŠVIETIMAS
d)RELIGIJA
e)VYRIAUSYBĖ
ŠEIMOS FUNKCIJOS:
a)REPRODUKTYVINĖ
b)SOCIALIZACIJOS – individo tapimas visuom. žm., asmeniu.
c)ŪKINĖ-EKONOMINĖ
d)EMOCINĖ-KOMPENSATO-RINĖ
e)SEXUALINĖ-HEDONISTINĖ – suteikia užtikrintumą, pasitikė-jimą savimi ir pasitenkinimą.
ŠVIETIMO FUNKCIJOS:
a)KULTŪROS PERDAVIMO
b)SOCIALIZACIJOS – individo tapimas visuom. žm., asmeniu.
c)SOCIALINĖS INTEGRACI-JOS
d)KRYPTINGOS PROFESINĖS ORIENTACIJOS
SOCIALINĖ NELYGYBĖ – są-lygos ir aplinkybės, nulemiančios nevienodas žm. galimybes užti-krinti gerbuvį.
KLASĖ – social. gr., kuri nuo kt. skiriasi ekonom. ir politin. galia.
STRATA – visuomen. sluoksniai, susiformuojantys prestižų skirtu-mo dėka.
KASTA – uždara žmonių gr., ku-rie susiję savo kilme, verslu ir pa-pročiais.
SOCIALINĖ STRATIFIKACIJA – netolygus materialinių gėrybių ir visuomeninio prestižo pasis-kirstymas.
SOCIALINIS STATUSAS – po-zicija, įgyjama ir užtvirtinama vi-suomenėje.
SOCIALIN. NELYGYBĖS KRI-TERIJAI:
a)TURTAS (PAJAMOS) – gaunamos pajamos dėka nuosavy-bės kapitalinių įdėjimų, vertybi-nių popierių ir t.t.
b)PRESTIŽAS (REPUTACIJA) – nulemia individo galimybes sie-kti sėkmės, demonstravimas, ko-kią vietą ji užima.
c)VALDŽIA – asmenybės ar gru-pės galimybė įgyvendint savo va-lią net ir kitiems prieštaraujant.
SOCIALINIS MOBILUMAS – socialinės padėties gyvenimo bū-do pasikeitimai.
VERTIKALUS MOBILUMAS – socialinės padėties kylantys, besi-leidžiantys pokyčiai.
HORIZONTALUS MOBILU-MAS – pasikeitimas, kuris nekei-čia socialinės padėties.
KARJEROS MOBILUMAS – aiškinamas kaip vertikalus mobi-lumas. Tai individo socialinės pa-dėties pakitimai per visą jo darbi-nės veiklos laiką.
TARPGENERACINIS MOBI-LUMAS – kai vaikai perima so-cialinę padėtį iš tėvų.
STRUKTŪRINIS MOBILUMAS (SOCIAL. STRUKTŪROS REO-RGANIZAVIMAS) – mobilumas makro lygyje – technologijos pasikeitimai sukuria galimybes individualiam ir grupiniam mobilumui.
RASĖ – tai, pagal ką žm. išsiski-ria savo įgimtais požymiais. Į rasę įeina tokie pažymiai kaip odos spalva, kūno sudėjimas, plaukai. Tai biologinė savybė, kuri vienija daugelį žm.
ETNINĖ GRUPĖ – gr. išsiski-rianti pagal savo kalbą, tikėjimą, rasinius požymius, siejama bendr tradicijų, kilmės.
HOMOGENINĖ VISUOMENĖ – visuomenė, kurioje vyrauja viena kalba, religija, kultūra ir rasinė kilmė.
PLIURALISTINĖ VISUOMENĖ – visuom., kurioje yra kelios rasės, kultūros, religijos, kalbos.
DISKRIMINACIJA – aktyvus grupės išskyrimas, neleidžiant jai dalyvaut visuom. valdyme – gauti butą, darbą, teisę į mokslą.
AMŽIAUS STATUSAS – padė-tis visuom., kurią žm. užima pri-klausomai nuo pragyventų metų.
EIDŽEJIZMAS– diskriminac žm. amžiaus gr. požiūris į kitą. Daugiausia pasireiškia senatvėje.
AMŽIAUS NORMOS – social. reikavimai atsižvelgiant kiek mums metų, į santykius su kitais žmonėmis.
a)NEFORMALIOS – visuomenej susiformavusios nepatvirtintos taisyklės, kurių metų sulaukus – ką daryti (jei mergina neišteka iki 25 – ji senmergė)
b)FORMALIOS – patvirtintos valstybės taisyklės, nuo kelių metų ką daryti. (gerti nuo 21)
LYČIŲ NELYGYBĖ – vyriški ir moteriški skirtumai, kuriuos lemia genderinė tapatybė
BIOLOGINĖ LYTIS – pirminei ir antrinei fiziniai požymiai.
GENDERINIAI IDEALAI (“VYRIŠKUMAS” IR “MOTE-RIŠKUMAS) – požiūris į tai, kas yra vyriškumas ir moteriškumas.
LYTINIAI VAIDMENYS – dar-bo ir teisių pasidalinimas tarp vy-rų ir moterų.
VYRŲ FEMINIZACIJA, MOTE-RŲ MASKULINIZACIJA – lyčių unikavimas, kosmopolitiškumas, kai neskiriami lyčių požymiai, jie laikomi lygiais.