SOCIOLOGIJA – tai moksl. apie visuomenę, jos grupes ir visuom. elgesį. Tai viena iš žmon. sukurtų galimybių pažinti, ištirti žmonių gyvenimą.
VISUOMENĖ – tai didžiulis žm. santykių kompleksas, tarpusavio sąveikų visuma. Visuom. praside-da ten, kur keletas gyvų organiz-mų susirenka kartu, siekiant ben-dromis jėgomis tų pačių tikslų.
SOCIOLOGIJOS OBJEKTAS – tai žm. gyvenimas, jų tarpusavio sąveikos.
SOCIALINĖ SAVEIKA – šis ter-min. atspindi visuomenės specifi-ką, akcentuodamas socialinio ry-šio metu žm. daromą įtaką vienas kitam.
SOCIOLOGIJOS FUNKCIJOS – nustato sociolog. ryšius visuome-nėje ir socialinę paskirtį.
a)PAŽINTINĖ – užtikrina naujų žinių apie skirtingas socialinio gyvenimo sf
feras gausinimą, atsk-leidžia soc. visuomenės vystymo-si dėsningumus ir perspektyvas.
b)IDEOLOGINĖ – atliekam. tada
kai sociologinių tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos ar politinės grupuotės.
c)TAIKOMOJI – susijusi su pra-ktiniu problemų sprendimu. Ji į-galina kontroliuoti socialinių pro-cesų vyksmą, sumažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradi-mą ir pasekmes.
PARADIGMA – tai visų pripa-žintas mokslinis atradimas, kuris tam tikram laikui siūlo mokslinin. bendrijai problemos išskyrimo, apibrėžimo ir išsprendim. modelį.
SIMBOLIN. SĄVEIKOS PARA-DIGMA – žm. į juos supančio pa-saulio įtaką negali reaguoti betar-piškai (vien per refleksus). Todėl jie sureikšm. juos veikiančius bet kokius stimulus ir reaguoja pi
irma ne į pačius išorinio pasaulio veik-snius, o į jų reikšmes ir simboli
us.
SOCIALINĖS FUNKCIJOS:
a)AKIVAIZDI – tai tyčinė ir są-mojinga socialinė f-ja. Ji yra aki-vaizdi ir apibrėžta.
b)LATENTINĖ – tai tokia f-ja, kuri glūdi gilumoje, kurių dauge-lis nž ir neatlieka.
c)DISFUNKCIJA – tai visuom. sistemos dalys, kurios tarpusavy ne
KULTŪRA – žm. bei visuomenės veiklos produktai, jos form. ir sis-temos, kurių funkcionavimas lei-džia kurti, panaudoti ir perteikti materialines vertybes. Tai pasau-lėvaizdžio ir elgesio taisyklių sis-tema būdinga žm. susijusiem tam tikru gyvenimo būdu.
KULTŪROS FUNKCIJOS:
a)ORENTACINĖ-ORGANIZA-CINĖ – žm. elgsena valdoma ne instinktais, o kultūra.
b)REPRESYVINĖ – kultūra = taisyklės + bausmės
KULTŪROS STRUKTŪRA:
a)SIMBOLIAI – daiktinis, vaizdi-nis arba garsinis ženklas, žymintis kokią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją.
b)NORMOS – nustatytas kiekis, dydis, taisyklingumas, kriterijus, taisylė.
c)VERTYBĖS – visuotiniai įsiti-kinimai atspindintys tikslus, sie-kius, kurių žm. turi laikytis.
REFERENTINIS SIMBOLIS – žodis, vaizdas, ženklas, kuris neša informaciją protu.
EKSPRESYVINIS SIMBOLIS – žodis, vaizdas, ženklas, kuris neša informaciją jausmu.
ETNOCENTRIZMAS – kurios nors grupės siekimas išimtinės pagarbos, išskirtinumo.
KOSMOPOLITIZMAS – apribo-jimas nuo tautin, religin.skirtumų.
STEREOTIPAS – visuomenės pasamonėje funkcionuojantis “nusipieštas” objekto vaizdas.
SUBKULTŪRA – specifinis gy-venimo būdas, kuris per įvairią si
imboliką atspindi subkultūros narių gyvenimo būdą.a)ETNINĖ – grupė narių išsiski-rianti kalba, tikėjimu, rase, tautine kilme.
b)PROFESINĖ – grupė žm. pri-klausančių tai pačiai profesijai.
c)LYTIES – grupė vienodos ly-ties žmonių.
d)RASĖS – grupė žm. turinti vie-nodus bruož (plaukų spalvą, odą).
e)AMŽIAUS – grupė žm. prik-lausanti konkrečiai amž. grupei.
DEVIANTINĖ ELGSENA – gru-pės žm. elgsena ne visai pagal į-prastas normas.
DEVIANTINĖ SUBKULTŪRA – grupės žm. nukrypimas nuo na-tūralių visuomenės normų.
KONTRAKULTŪRA – kontr pasipriešinimas kultūrai.
KSENOFOBIJA – kt. kultūrinės simbolikos baimė.
SOCIALIZACIJA – priemonė, kuria žm. įsisav. kultūrą, kurioje jis gimė ir auga. T.y. žm. tapsmas visuom. nariu. Tai procesas, kurio me
etu individ. įsisavina socialines normas ir kultūrines vertybes tos kultūros, kurios nariu jis tampa.INTERNALIZACIJA – tai socia-linės gr. požiūris, normų ir verty-bių priėmimas, laikymas savomis. Tai gebėjimas social. gr. požiūrį laikyti savu.
SOCIALIZACIJOS PROCESAI:
a)MOKYMASIS IR SAVIKŪRA – tai žmogiško elg. pagrindų mo-kymasis social. aplinkoje, kurio metu yra įsisavinama ir perduoda-ma iš kartos į kartą kultūra.
b)KONTFORMIZMAS – tai pri-sitaikymas prie situacijos, skirtu-mų, nesutarimų švelninimas, pa-žiūrų vienodumo siekimas.
SOCIALIZACIJOS TURINYS (SOCIAL. GYVENIMO PAG-RIND.) – tai pagrindiniai sociali-nio gyvenimo dalykai. Tai yra pa-grindinė infom. apie tai, kas yra žm., ko galima iš jų tikėtis, kaip jie turi elgtis grupėse ir pan. So-cialinį turinį lemiantys dalykai:
a)KALBA – inform. perdavimo priemonė.
b)ĮGŪDŽIAI IR MOKĖJIMAI – buities organizavim. įgūdžiai. Jie suvedami į mokėj. skaityt, rašyt.
c)ELGESIO TAISYKLĖS – nus-tatymas tarp galimo ir negalimo. Mes esame mokomi galvoti apie mūsų poelgių pasėkmes.
d)SIEKIAI – tai tam tikri indivi-dualūs gyvenimo tikslai
e)VAIDMENYS – tai teisės, pa-reigos ir elgesio normos, siejamos su tam tikra padėtimi.
SOCIALIZACIJOS AGENTAI (TARPININKAI) – tai jėgos, pri-sidedančios prie socializ. proceso.
SOCIALIZACIJOS MODELIAI:
a)SLOPINANT – bendravimo bū-das, pabrėžiant paklusnumą, pa-garbą autoritetui ir išorinę kontro-lę. Čia į vaiką žiūrima šiek tiek iš aukšto, dažnai komanduojama.
b)DALYVAUJANT – social. pvz kai pabrėžiamas vaiko dalyvavi-mas ir atlyginimas už gerą elgesį. Čia vaikui leidžiama išbandyti įv. dalykus ir ištirti pasaulį pačiam.
SAVIVOKA – savęs identifikav. (tapatinimas), savęs kaip obj. su-pratimas. T.y. įsivaiz. savęs kaip savarank. būtyb. vi
SUSITAPATINIMAS IR VER-TINIMAS – formuojant savivoką, pirma mes save priskiriam prie tam tikros grupės žm., suprantam save kaip moterį ar vyrą, nes nuo to priklauso socialin. vaidmenys. Susitapatinimas – bandymas save vertinti ir nuspręsti kt. žm. požiūrį į mus. Savęs vertinimas susijęs su sugebėjimais, kuriuos mes savyje atrandam ir kurie yra matomi ki-tiems, taip pat susiję su pojūčiu – tai, kokius sugebėjimus labiausiai vertiname ar vertina kt.
SOCIALIZACIJOS TARPSNIAI:
a)VAIKYSTĖS SOC. – vaikystėje socializ. gali būti vykdoma 2 skirtingais būdais: sac. slopinant ir soc. dalyvaujant.
b)PAAUGLYSTĖS SOC. – paauglystėje akcentuojama savivoka, o ne mokymasis. Bendraamžiai nustato elgsenos ribas. Būti “savu” gr. yra l. svar-bu, tačiau visiškai atsiriboti nuo tėvų paauglystėje dar negalima.
c)SUAUGUSIOJO SOC. – šis soc. tarpsnis tęsiasi visą likusį gy-ven., kadangi suaugusiojo vaid-menys reikalauja naujo mokymo-si, o social. situac. pasikeitimas iškelia naujus reikalavimus. Ši so-cializ. dažnai susijusi su įsidarbi-nimu ar su pasikeitimais bei kri-zėm, vykstančiom visą gyvenimą.
PERSOCIALIZACIJA – proce-sas, kurio metu žm. atmeta visuo-menės normas ir vertybes, skati-namas savo individualybės pasi-reiškimo ir vystymosi.
RESOCIALIZACIJA – procesas, kurio metu žm. atsisako vieno gy-venimo būdo vardan kito, kuris labai skiriasi nuo ankstesniojo.
SOCIALINĖ SĄVEIKA – veiki-mas, atsižvelgint į kitus ir jų elg. Sąveika kyla iš asmeninių troški-mų bei indiv. stiprybių ir silpny-bių. Sąveika nagrinėjama 2 ly-giais: mikrolygyje – tai mūsų kaip individų kasdieninis gyven.; ma-krolygyje – tai, kas mum da
SOCIALINĖ INTEGRACIJA – gebėjimas sukurt kuo daugiau rei-kšmingų santykių visokio dydžio grupėse, dalyvaut įvairiose bend-rijose, suvokt save kaip bendruom dalį, kaip gr. narį, kaip kaimyną ar draugą.
SOCIALINĖ SITUACIJA – ap-linkybės apibrėžtos laike ir erdvė-je, kuriose vyksta socialinis kon-taktas, kai situac. suvokimas yra vienod, tai to pasekoj susidaro gr.
ETIKEČIŲ KLIJAVIMAS – toks veiksnys, kuris atsiranda sociali-nės sąveikos metu, kada 1 social. veikėjas fixuoja kt. social. veikėjo elgsenos nukrypimą, kada šis el-giasi neadekvačiai.
STIGMA – tai “priklijuota etike-tė”, kuri leidžia užmiršti visas kt. geras individo savybes, o suabso-liutina vieną visuomenei nepri-imtiną ypatybę.
BENDRAVIMO RITUALAI – standart. elgesys sutvirtinantis grupes (pasveikinimais, kompli-mentais ir kt.).
a)DOVANOJIMO – tai tam tikras pagarbos rodymas kitam soliani-niam veikėjui.
b)VENGIMO – labai subtili dė-mesio žmogui forma, kai mes žm. matom, bet jam neįkyrim.
c)PALAIKYMO – jais sutvirti-nam, padarom ilgalaik. santykius, kai susitinkam retai, paskambi-nam, nusiunčiam atvirlaiškį.
d)PATVIRTINIMO – jais keičia-mės ir taip rodom dėmesį kitam soc. veikėjui.
SOCIALINĖS KONTROLĖS SI-STEMA – visuomen. narių tarpu-savio sąveikos reguliavimui įv. situacij. sukurta priem. sistema.
a)SOCIALINIS VEIKĖJAS-ŠEI-MA – pagrindinė social. gr. vi-suomenėje ir ją formuoja pagrin-diniai santykiai.
b)BENDRUOMENĖ – visuom. dalis, kuri žm. leidžia įsivaizduoti save visuom. Arba didelės gr., be-siremiančios bendrais požiūriais ir tikslais, jų vienybė.
c)FORMALI ORGANIZACIJA – sąmoningai koordinuota veikla su specifiniais tikslais.
d)VALSTYBĖ – taip pat social. sistemos dalis.
e)KULTŪRA – žm. bei visuome-nės veiklos produktai, kurių funk-cionavimas leidžia kurti, panau-doti ir perteikti materialines bei dvasines vertybes.
SOCIALINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS: fizinė jėga, ekono-m. spaudimas, įstatymo jėga, mo-ralinis ir psichologinis spaudimas.
SOCIALINIAI MAINAI – tokia social. sąveika, kurioj social. vei-kėjas visada siekia būti pranašes-nis už kt. social. veikėją ir visada tikisi sau daugiau naudos, nei įde-da pastangų. Tai keitimasis idėjo-mis, daiktais.
SOCIALINĖ PADĖTIS – tai yra tai, kokią vieta mes užimame vi-suom. Social. padėtis, kaip mūsų vieta, yra statiškas fiksavimas. Y-ra įgyta padėtis ir įgimta padėtis. Įgytos padėtys tos, kurias pasiekti yra sunku ir tai reikalauja daug pastangų, ir netgi konflikto su vi-suom. nuomone. Įgimta padėtis y-ra ta, kuri neprikl. nuo mūsų norų, pvz.: lytinė padėt., rasinė padėtis.
VAIDMENYS – teisės ir parei-gos, kurias diktuoja užimama so-cial. padėtis arba tai yra elg. mo-delis privalomas padėtį užiman-čiam žmogui.
VAIDMENS NAŠTA – nemalo-ni, įtempta būsena, kai žm. nesu-sidoroja su savo vaidmenimis.
PAGRINDINIAI SANTYKIAI – santykiai, siejantys individą su vi-suomene per grupe. Čia dominuo-ja neformalūs santykiai tarp žm.
ŠALUTINIAI SANTYKIAI – formalūs santykiai, kuriem nerei-kia emocijų, tai dalyk. santykiai.
PAGRINDINĖ GRUPĖ – gr. žm., tarp kurių palaikomi neformalaus emocinio pobūdžio santykiai ir jie išreiškia glaudžią gr. narių tarpu-savio priklausomybę.
ŠALUTINĖ GRUPĖ – gr. žm. su-daroma formal. santyk. pagrindu.
NATŪRALI BENDRUOMENĖ – giminė, giminystės ryšiais su-sieta žmonių grupė.
NATŪRALIOS BENDRUOM. APMIRIMO PRIEŽASTYS:
a)INDUSTRALIZACIJA – ama-tininkų ir ūkininkų darbo pakeiti-mas mechanizmais.
b)URBANIZACIJA – gyvent. su-sitelkimas į miestus.
c)BIUROKRATIJA – formali so-cial. strukūra, kurios aiškiai api-brėžta veikla tarnauja tos pačios organizacijos tikslams.
PLANINĖ BENDRUOMENĖ – tai bendruomenė atrandama kelių pagrindinių planinės bendrijos tipų veikloj.
FORMALIOS ORGANIZACI-JOS – tai org., įkurtos siekti tam tikrų tikslų ir turėti formalią stru-ktūrą, skirtą numatyti ir valdyti savo narių veiklos sritis, įgyven-dinant tuos siekius.
BIUROKRATIJA – tai formali socialinė struktūra, kurios aiškiai apibrėžta veikla tarnauja tos pa-čios organizacijos tikslam.
FORMALIOS STRUKTŪROS BRUOŽAI: šios įst. būtinos šiuo-laikinės visuomenės racionaliza-vimui ir jos sisteminiam vysty-muisi, nes jų pagalba visuom. na-rių dalykinė veikla bet kurioje sri-tyje tampa valdoma ir prognozuo-jama, nes jų viduj yra griežtai api-brėžtos pareigos ir pavaldumas.
VALDŽIA – galimybė kontro-liuoti kitų asmenų veiksmus.
VALDŽIOS TIPAI:
a)TRADICINĖ – tai valdžia, ku-rioje yra ypatinga vadovo sociali-nė padėtis, kuri įpareigoja kitus individus jam paklusti.
b)CHARIZMATINĖ – ji paremta simpatija vadovui, pagrįsta abso-liučiu tikėjimu jo geromis savy-bėmis ir nekritišku pritarimu va-dovo pasirinktai krypčiai.
c)RACIONALI–ĮSTATYMINĖ – tai pagrindinis formalių org. val-dymo principas. Čia pavaldiniai paklūsta vadovo padėčiai, įgytai profesiniai padėčiai, o ne jo as-meniniams bruožams ir ne todėl, kad seka tradicijomsis. Jis piima sprendimus ir yra atsakingas už jų vykdymo kontrolę.
SUBORDINACIJA – tarnybinis jaunesnio pavaldumas vyresniam, tarnybinės drausmės taisyklių vy-kdymas.
SEGMENTACIJA – tai interesų pasiskirstymas tarp org. padali-nių, kurių kiekvienas savo f-jas bei veiklą laiko pačia svarbiausia ir stengiasi šį požiūrį įteigti visai org., kad pagerintų savo santykių padėtį ir prestižą.
NEFORMALIOS STRUKTŪ-ROS FORMALIOJE ORGANI-ZACIJOJE – individų ir grupių sąveikos organizacijos viduje. Neformalus elgesys pasireiškia tuomet, kai žm. siekia patenkinti asmeninius interesus arba kai jie susiduria su formalioje struktū-roje atsiradusiomis problemomis.
INSTITUCIONALIZACIJA – ta-pimas institucija, kurio nors fak-to, įpročio visuomen. įtvirtinimas.
PAGRINDINIAI SOC. INSTI-TUTAI:
a)SANTUOKA
b)ŠEIMA
c)ŠVIETIMAS
d)RELIGIJA
e)VYRIAUSYBĖ
ŠEIMOS FUNKCIJOS:
a)REPRODUKTYVINĖ
b)SOCIALIZACIJOS – individo tapimas visuom. žm., asmeniu.
c)ŪKINĖ-EKONOMINĖ
d)EMOCINĖ-KOMPENSATO-RINĖ
e)SEXUALINĖ-HEDONISTINĖ – suteikia užtikrintumą, pasitikė-jimą savimi ir pasitenkinimą.
ŠVIETIMO FUNKCIJOS:
a)KULTŪROS PERDAVIMO
b)SOCIALIZACIJOS – individo tapimas visuom. žm., asmeniu.
c)SOCIALINĖS INTEGRACI-JOS
d)KRYPTINGOS PROFESINĖS ORIENTACIJOS
SOCIALINĖ NELYGYBĖ – są-lygos ir aplinkybės, nulemiančios nevienodas žm. galimybes užti-krinti gerbuvį.
KLASĖ – social. gr., kuri nuo kt. skiriasi ekonom. ir politin. galia.
STRATA – visuomen. sluoksniai, susiformuojantys prestižų skirtu-mo dėka.
KASTA – uždara žmonių gr., ku-rie susiję savo kilme, verslu ir pa-pročiais.
SOCIALINĖ STRATIFIKACIJA – netolygus materialinių gėrybių ir visuomeninio prestižo pasis-kirstymas.
SOCIALINIS STATUSAS – po-zicija, įgyjama ir užtvirtinama vi-suomenėje.
SOCIALIN. NELYGYBĖS KRI-TERIJAI:
a)TURTAS (PAJAMOS) – gaunamos pajamos dėka nuosavy-bės kapitalinių įdėjimų, vertybi-nių popierių ir t.t.
b)PRESTIŽAS (REPUTACIJA) – nulemia individo galimybes sie-kti sėkmės, demonstravimas, ko-kią vietą ji užima.
c)VALDŽIA – asmenybės ar gru-pės galimybė įgyvendint savo va-lią net ir kitiems prieštaraujant.
SOCIALINIS MOBILUMAS – socialinės padėties gyvenimo bū-do pasikeitimai.
VERTIKALUS MOBILUMAS – socialinės padėties kylantys, besi-leidžiantys pokyčiai.
HORIZONTALUS MOBILU-MAS – pasikeitimas, kuris nekei-čia socialinės padėties.
KARJEROS MOBILUMAS – aiškinamas kaip vertikalus mobi-lumas. Tai individo socialinės pa-dėties pakitimai per visą jo darbi-nės veiklos laiką.
TARPGENERACINIS MOBI-LUMAS – kai vaikai perima so-cialinę padėtį iš tėvų.
STRUKTŪRINIS MOBILUMAS (SOCIAL. STRUKTŪROS REO-RGANIZAVIMAS) – mobilumas makro lygyje – technologijos pasikeitimai sukuria galimybes individualiam ir grupiniam mobilumui.
RASĖ – tai, pagal ką žm. išsiski-ria savo įgimtais požymiais. Į rasę įeina tokie pažymiai kaip odos spalva, kūno sudėjimas, plaukai. Tai biologinė savybė, kuri vienija daugelį žm.
ETNINĖ GRUPĖ – gr. išsiski-rianti pagal savo kalbą, tikėjimą, rasinius požymius, siejama bendr tradicijų, kilmės.
HOMOGENINĖ VISUOMENĖ – visuomenė, kurioje vyrauja viena kalba, religija, kultūra ir rasinė kilmė.
PLIURALISTINĖ VISUOMENĖ – visuom., kurioje yra kelios rasės, kultūros, religijos, kalbos.
DISKRIMINACIJA – aktyvus grupės išskyrimas, neleidžiant jai dalyvaut visuom. valdyme – gauti butą, darbą, teisę į mokslą.
AMŽIAUS STATUSAS – padė-tis visuom., kurią žm. užima pri-klausomai nuo pragyventų metų.
EIDŽEJIZMAS– diskriminac žm. amžiaus gr. požiūris į kitą. Daugiausia pasireiškia senatvėje.
AMŽIAUS NORMOS – social. reikavimai atsižvelgiant kiek mums metų, į santykius su kitais žmonėmis.
a)NEFORMALIOS – visuomenej susiformavusios nepatvirtintos taisyklės, kurių metų sulaukus – ką daryti (jei mergina neišteka iki 25 – ji senmergė)
b)FORMALIOS – patvirtintos valstybės taisyklės, nuo kelių metų ką daryti. (gerti nuo 21)
LYČIŲ NELYGYBĖ – vyriški ir moteriški skirtumai, kuriuos lemia genderinė tapatybė
BIOLOGINĖ LYTIS – pirminei ir antrinei fiziniai požymiai.
GENDERINIAI IDEALAI (“VYRIŠKUMAS” IR “MOTE-RIŠKUMAS) – požiūris į tai, kas yra vyriškumas ir moteriškumas.
LYTINIAI VAIDMENYS – dar-bo ir teisių pasidalinimas tarp vy-rų ir moterų.
VYRŲ FEMINIZACIJA, MOTE-RŲ MASKULINIZACIJA – lyčių unikavimas, kosmopolitiškumas, kai neskiriami lyčių požymiai, jie laikomi lygiais.
