Rūgščiųjų lietų susidarymas

Turinys

Rūgščiųjų lietų susidarymas ...................3
Darbo metodika ........................4
Tyrimo eiga ir rezultatai .....................5
Išvados ...........................6
Literatūra...........................7

Kaip susidaro rūgštieji lietūs. Kai su ore esančiais vandens garais reaguoja sieros dioksidas ir azoto oksidai, susidaro rūgštys. Sieros dioksidas ir azoto oksidas susidaro deginant anglį, naftos produktus (mazutą, benziną) ir kitą kurą. Jos iškrinta į žemę su krituliais (rūgštusis lietus arba sniegas), arba kaip sausos dalelės (sulfatai ir nitratai).

Sieros dioksidas ir azoto oksidai į atmosferą išmetami vienoje vietoje, o iškrinta kitoje, dažnai net kitoje valstybėje. Dėl rūgščiųjų kritulių labai nukentėjo Šiiaurės Europos, Kanados, šiaurrytinės JAV dalies miškai ir ežerai, nes čia dirvos ir taip yra gana rūgščios, o paviršiniai vandenys upių aukštupiuose yra tik vos šarminiai. Šiose teritorijose žūva miškai, o vandens telkiniuose nebegali normaliai gyventi žuvų populiacijos. Rūgštieji krituliai susilpnina medžius, ir jie tampa nebeatsparūs ligoms ir kenkėjams. Labiausiai yra žalojami spygliuočiai medžiai, nes jų spygliai, paprastai išsilaiko keletą metų ir yra ilgiau veikiami rūgščiųjų lietų. Šie krituliai žudo smulkiuosius bestuburius ir dirvožemyje gyvenančius skaidytojus – taip pakenkiam visai ekosistemai. Rūūgštieji krituliai mažina žemės ūkio augalų derlingumą, spartina metalų koroziją, marmuro ir kitų statybinių medžiagų irimą – tai ypač matyti miestuose. Dėl to milžiniški pinigai išleidžiami pastatų, nukentėjusių dėl oro taršos, remontui.

Dėl rūgščiųjų kritulių daugėja sunkiųjų metalų geriamajame vandenyje. Tokie krituliai iš

šplauna iš dirvos aliuminį ir neša jį į vandens telkinius, tirpina vandentiekio vamzdžiuose esantį varį, litavimo siūlų šviną. Rūgštūs lietūs teršia dirvą, ypač ten, kur mažas dirvožemio karbonatingumas. Dirvožemyje esantys aliuminio junginiai, veikiami rūgščiųjų lietų, tirpsta ir padidina nuodų kiekį dirvoje.

Turimais duomenimis, kiekvienais metais vien tik Europoje į atmosferą išmetama apie 60 milijonų tonų sieros junginių ir apie 20 milijonų tonų azoto oksidų.

Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto duomenimis, vidutinis šiandieninių kritulių rūgštingumas daugiau kaip 100 kartų viršija prieš 190 metų iškritusių kritulių rūgštingumą. Apie tai sužinota ištyrus Grenlandijos ledyno pavyzdžius.

Darbo metodika

Šio darbo tikslas: Ištirti šioje gyvenamojoje vietovėje t.y. Utenoje ar lyja rūgštieji lietus lietūs.

Šiam tyrimui reikalingos medžiagos ir priemonės:

medinis ar metalinis stovas, 180 – 200 cm ilgio,

nupjautas plastikinis butelis kritulių surinkimui,

stipri gumos juosta,

lengvos medžiagos juostelė vėjo krypties nustatymui,

60 polietileninių maišelių, paakankamai didelių, kad padengtų lietaus surinktuvą,

kompasas,

lakmuso popierius,

mililitrais graduotas matavimo indas.

Tiriant labai yra svarbu kokioje vietoje bus pasirikta stebėjimų stotis. Todėl renkantis reikia atkreipti dėmesį į tai: ar nuo stebėjimų stoties pakankamai nutolę medžiai, pastatai. Tai yra būtina, nes lietus gali tikšti nuo jų į vandens surinktuvą, o toks lietus jau yra nebetinkamas tyrimams.

Kiekvieną dieną reikia pakeisti maišelį ir senąjį su krituliais parsinešti į laboratoriją. Jeigu maišelyje yra ledo ar sniego, reikia palaukti, kol jis visiškai ištirps. Tai labai svarbu, nes švariausia kr

ritulių dalis tirpsta vėliausiai. Po to krituliuose yra įmerkiamas lakmuso popierėlis, kuris per 10 minučių pakeičia savo spalvą. Jo pasikeitusią spalvą galime lyginti su pH skale, pagal kurią galima nustatyti jo rūgštingumo skalę.

Tyrimo eiga ir rezultatai

Darbo eiga: Tyrimas pradėtas Utenoje, netoli bendrabučio, nuošalioje vietoje. Pirma buvo pasirinkta stebėjimų stočiai atvira vieta. Ji buvo pakankamai atoki nuo gyvenamųjų namų ir medžių, todėl į vandens surinktuvą pateko tik krituliai ir nebuvo pakenkta tyrimo eigai, bei pačiam tyrimui.

Pasirinkus vietą stebėjimų stočiai buvo įkastas toje vietoje į žemę stovas. Jis buvo apie 150 cm nuo žemės. Ant stovo kito galo buvo pritvirtintas plastikinis indas, kuriame buvo surenkami krituliai. Patį tyrimą pradėjau lapkričio pradžioje t.y. nuo 4d. iki 24d.

Kiekvieną dieną ėjau į stebėjimų stotį ir tikrinau vandens surinktuvą kiek jame yra vandens. Esantį vandenį išimdavau ir parsinešdavau tyrimams. O į tuščią indą įdėdavau naują maišelį kritulių surinkimui. Atliktus tyrimus surašiau į šią stebėjimų kortelę:
Stebėjimų kortelė
Data Kritulių tipas Tarša pH Kritulių kiekis ml.

Taip Ne
2002-11-04 Lietus + 5,0 10
2002-11-05 Lietus + 5,0 8
2002-11-06 Lietus + 5,5 7
2002-11-07 Lietus + 4,5 10
2002-11-08 Lietus su sniegu + 6,0 11
2002-11-09 Sniegas + 5,0 10
2002-11-10 Sniegas + 4,5 20
2002-11-11 Nebuvo 0
2002-11-12 Lietus su sniegu + 6,0 14
2002-11-13 Lietus + 5,5 8
2002-11-14 Lietus su sniegu + 4,5 6
2002-11-15 Nebuvo 0
2002-11-16 Sniegas + 5,0 9
2002-11-17 Sniegas + 5,0 13

Išvados

Atlikus rūgščiųjų lietų tyrimus matome, kad pradėjus snigti , ar krintant šlapdribai jie yra rūgštingesni, negu lietus. Taip yra todėl, kad jie surenka daugiau rūgšties iš oro. Po šio padaryto tyrimo iš stebėjimo kortelės galime spręsti, kad lyja nelabai rūgštūs lietūs. Iš gautų tyrimo eigos metu lietaus pH re

ezultatų, sudariau lietaus rūgštingumo vidurkį, kuris buvo apie 5,69 pH. Iš to galime spręsti jog tyrimo metu iškritusių kritulių rūgštingumas buvo normalus, arba kitaip sakant lietus buvo švarus. Nes švaraus lietaus pH yra apie 5,7.

Literatūra

V.Portapas „ĮDOMIOJI METEOROLOGIJA“ — „Mokslas“ VILNIUS 1990 m.
Ekologijos atlasas 2000 m.

Leave a Comment