Aktualijos (62)
Anglų kalba (1731)
Aplinkosauga (258)
Apskaita (204)
Architektūra (2)
Astronomija (166)
Biologija (960)
Chemija (431)
Dailė (309)
Draudimas (6)
Ekonomika (1938)
Elektromechanika (39)
Elektronika (123)
Etika (217)
Filologija (84)
Filosofija (640)
Finansai (305)
Fizika (401)
Geodezija (5)
Geografija (845)
Geologija (49)
Gyvenimas (70)
Gyvenimo menas (264)
Įdomybės (192)
Informatika (684)
Inzinerija (41)
Istorija (1644)
Kalbos kultura (31)
Kita (201)
Klausimai psichologui (203)
Knygos (3)
Komunikacijos (165)
Kūno kalba (4)
Kūno kultūra (128)
Lietuvių kalba (2627)
Logistika (54)
Lotynų kalba (7)
Maisto pramonė (124)
Matematika (163)
Mechanika (143)
Medicina (426)
Meilė (134)
Muzika (252)
Naujienos (6)
Nuomonė (81)
Patyrimai (92)
Pažintys (168)
Pedagogika (470)
Politologija (525)
Poroje (239)
Prekyba (7)
Psichologija (875)
Raštvedyba (57)
Religija (149)
Renginiai (47)
Rinkodara (128)
Rusų kalba (132)
Santykiai (83)
Sėkmės istorijos (19)
Socialinis darbas (73)
Sociologija (484)
Sportas (69)
Statistika (11)
Statyba (109)
Sveikata (271)
Teisė (1158)
Tikyba (71)
Tobulėjimas (13)
Turizmas (26)
Vadyba (1517)
Verslo planai (45)
Video (9)
Viesasis administravimas (34)
Vokiečių kalba (274)
Vyrai ir moterys (313)
Žemės ūkis (140)
Tropai
Tropai – tai žodžiai ar žodžių junginiai, kurie vartojami ne tiesiogine, o perkeltine reikšme. Tropai išsiskiria prasminiu dviplaniškumu, juose tuo pet metu egzistuoja tiesioginė ir perletinė reikšmės.
Metafora – tropų rūšis, viena svarbiausių stilistinių figūrų; tai žodžio reikšmės perkėlimas nuo
Vaistingieji augalai
Vaistingieji augalai mūsų sveikatai ir grožiui
Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva.
Gamta – neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairi
Vaistingieji augalai
Vaistingieji augalai mūsų sveikatai ir grožiui
Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva.
Gamta – neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairi
chemijos testas
Atomai ir Elektronai
1. Mažiausiai chemiškai nedalomas medžiagos dalelės:
a) molekulės
b) atomai
c) zotopai
2. Kas sudaro atomą?
a) elektronai ir elektromagnetinė indukcija
b) amplitudė ir branduolys
c) branduolys ir elektronai
3. Ką žymime šiais žymejimais: p+, n0, e- ?
( žymėjimu
chemijos testas
Atomai ir Elektronai
1. Mažiausiai chemiškai nedalomas medžiagos dalelės:
a) molekulės
b) atomai
c) zotopai
2. Kas sudaro atomą?
a) elektronai ir elektromagnetinė indukcija
b) amplitudė ir branduolys
c) branduolys ir elektronai
3. Ką žymime šiais žymejimais: p+, n0, e- ?
( žymėjimu
Atomo modelis
Tomsono modelis: atomo krūbis užinma visą atomą ir pasiskirstęs jame vienodu tankiu. Suėtingesnių atomų teigiamai elektringame rutulyje yra keletas elektronų. Taigi atomas panašus į kexą su razinomis, kurios atitinka elektronus.
Rezerfordo bandymai: tyrinėjo kaip pasiskirstęs teigiamas atomo krū
Atomo modelis
Tomsono modelis: atomo krūbis užinma visą atomą ir pasiskirstęs jame vienodu tankiu. Suėtingesnių atomų teigiamai elektringame rutulyje yra keletas elektronų. Taigi atomas panašus į kexą su razinomis, kurios atitinka elektronus.
Rezerfordo bandymai: tyrinėjo kaip pasiskirstęs teigiamas atomo krū
Budizmo paplitimas Japonijoje
Budizmo plitimas Japonijoje – Budizmo plitimas Japonijoje vyko trimis etapais: pirmiausiai paplito “ezoterinis” budizmas, pabrėžęs magiškas formules ir ritualus. Vėliau, pradedant Kamakuros epocha (1192-1333), įsigali Budos Amidos garbinimas ir galiausiai atsiranda zen budizmas.
Kioto regione išk
Budizmo paplitimas Japonijoje
Budizmo plitimas Japonijoje – Budizmo plitimas Japonijoje vyko trimis etapais: pirmiausiai paplito “ezoterinis” budizmas, pabrėžęs magiškas formules ir ritualus. Vėliau, pradedant Kamakuros epocha (1192-1333), įsigali Budos Amidos garbinimas ir galiausiai atsiranda zen budizmas.
Kioto regione išk
lietuviu liaudies dainos
Lietuva maža, o joje tiek kalbos tarmių ir tarmelių! Vieno krašto senieji žmonės kartais net nesusišneka su kito krašto žmonėmis. Kartais net tame pačiame krašte už 20 – 30 kilometrų gyvenančių žmonių šneka labiau skiriasi, negu kitose šalyse už tūkstančio kilometrų gyvenančių. Mat mūsų protėviai ir