Argi ne šaunu kartais susiburti su geromis draugėmis ir be suvaržymų pliurpti apie viską..? Asmeniškai aš tokius pasisėdėjimus dievinu. Galbūt dėl to, kad apie mane sakoma: “Neduok pavalgyt, duok pašnekėt…”
Neseniai skaičiau, jog per tris dešimtmečius mokslas pažengs taip, jog moterys galės gimdyti vaikus kad ir sulaukusios 100 metų. Šiaip turiu naglumo save vadinti tolerantišku žmogumi, bet čia net mano tolerancija bėjėgė. Ar jums toks ėjimas prieš gamtą atrodo normalus?
Neseniai rašiusi apie “šašlykininkų” kultūrą, šiandien noriu pratęsti įdomių vasaros reiškinių Lietuvos paežerėse ir pajūryje temą. Pasvarstykime, kaipgi vertinti moteris, besideginančias be liemenėlių.
Temą savo šios dienos įrašui aptikau visiškai atsitiktinai – naršiau internete ir perskaičiau frazę, kuri iškart užkariavo mano dėmesį. “Ar vadovės moterys gerbiamos mažiau?” skelbė kažkokio amerikietiško straipsnio antraštė.
Esame pratę gyvenimą matyti kaip iššūkį, kaip kelionę, kuri, tikimės, kada nors pasibaigs prasmingai ir laimingai: turėsim šaunią šeimą, idealų darbą, taiką ir ramybę aplink. Tačiau galiausiai pasenstame ir pamatome, jog kelionės pabaigos nėra ir niekada nebuvo…
Lietuvos paežerėse išplito pavojinga liga. Lietuviai užsikrėtė “šašlykų virusu”! Kiekvieną vasaros savaitgalį miestiečiai pasibalnoja savo mašinas ir pasiėmę šašlykines, kibirėlius mėsos iš “Maximos” bei kečupo lekia prie kokio nors vandens telkinio. Įdomus reiškinys. Turbūt verta panagrinėti jo priežastis, eigą ir pasekmes išsamiau.
Senovėje visi karaliai turėdavo juokdarį. Jo užduotis buvo suabejoti tiesomis ir kelti klausimus, kurių niekas kitas nedrįsdavo klausti. Juokdariu karalius apsidrausdavo nuo sakančių vien TAIP. Šiandien juokdariai uždaryti cirke ar TV šou, o per daug žmonių išmoko sakyti, kad idėjų niekada nereikia kritikuoti.
Vakarykštė mano diena pasižymėjo milijonu klausimų… Dauguma jų susiję su “Pasaulinės bučinių dienos renginio” organizacija. Bet, kaip jau suvokiate iš konteksto, bent vienas klausimas buvo visai kitoks…
Vos prieš keletą savaičių plačiai spaudoje nuskambėjo istorija apie merginą, kuri padavė darbdavį į teismą dėl to, kad šis vertino ne jos profesinius gebėjimus, bet siūlėsi pokalbį dėl darbo pratęsti neformalioje aplinkoje… Žinau, ką pagalvojote – jis visiškas asilas. Pritariu, bet mane labiau domina, kur yra ta riba, skirianti flirtą ir seksualinį priekabiavimą…
Seniai taip nesilinksminau žiūrėdama žinias… Tą vakarą rodė reportažą apie Austrijos regbio rinktinės striptizą Gedimino prospekte. Krūva besilinksminančių ir „nusipuošančių“ vyrų patraukė, manau, ne vienos žiūrovės dėmesį… Neketinu aptarinėti politinių šio įvykio pasekmių, moralizuoti ar ką nors spręsti apie austrų seksualumą… Mane domina visai kitas dalykas – vyrų striptizas…