Tauškalai||Kiek galima pasakoti apie santykius?

Argi ne šaunu kartais susiburti su geromis draugėmis ir be suvaržymų pliurpti apie viską..? Asmeniškai aš tokius pasisėdėjimus dievinu. Galbūt dėl to, kad apie mane sakoma: “Neduok pavalgyt, duok pašnekėt.” O gal ir ne būtinai dėl to. Vis dėl to aš ir mano draugės taip mėgstame dalintis savo patyrimais! Ir esu tikra, kad moteriškose kompanijose tai neįtikėtinai populiaru.

Juk draugės turi žinoti viską viena apie kitą. Tai tarsi nerašytas moteriško bendravimo įstatymas. Kokios firmos pienelis geriausiai stabdo celiulito atsiradimą, depiliacijos klausimų apttarimas, bendradarbių apšnekinėjimas – tai labai dažnai lydi bet kokį moterišką pasisėdėjimą.

Ne paslaptis – moterys tikrai daug šneka ir apie vyrus. Kaip, kada, su kuo, kas iš to išėjo.. Ir štai bemąstant apie tai, man kilo keletas klausimų. Vienas jų – o KIEK gi galima papasakoti? Ar geros draugės turi žinoti viską? Pati ne kartą esu girdėjusi pikantiškų smulkmenėlių apie draugių vaikinus, ir. Vėliau jį susitikus būna taip keista. Kad žinai šį tą daugiau, nei derėtų. Gal net draugiau, nei reikėtų.

Kitas klausimas, kuris man nedduoda ramybės – o kiek šnekasi vyrai? Kad aptaria savo seksualinius nuotykius – faktas. Bet iki kokios ribos? Kad kalbama apie viengungiškas šėliones – net neabejoju. Tačiau jeigu vaikinas turi draugę, su kuria jau gana ilgai ir rimtai draugauja..? Ar tuomet vyksta aptarinėjimai, iš

serijos “O maniškė tai.”..?

Mąslus mano rytas. Dar norėčiau, kad kas nors man atsakytų – o kaip jaučiausi vaikinas, kai suvokia, kad jo draugė savo mergaičių tarpe yra papasakojusi ne vieną istoriją iš jų slapto gyvenimo..? Paprastai vaikinai nereaguoja audringai. Tačiau kas žino, kas jų galvose? Ech, taip norėčiau būti musele kambaryje, kur vyrai kalbasi..

Bet kokiu atveju, intymi informacija dėl to taip ir vadinama, kad būtų kuo labiau laikoma tik sau.

4 thoughts on “Tauškalai||Kiek galima pasakoti apie santykius?”

  1. Žinok vyrai ne maženi plepiai ir pletkininkai. Ne kartą tuo įsitikinau. O kiek kalbėti – čia jau kiekvienam pagal save. Vienam tiesiog reikia pasipasakot, gal gaut patarimą ar nuomonę tikrai delikačiu klausimu, nu bet jam tikrai reikia. Ir nematu tame bėdos. Bėda atsiranda nebent su žmonėmis, kuriems papasakoji, jei jie nesupratingi, kad apie kai kuriuos dalykus reikia laikyti liežuvį už dantų, kad jei jau tavimi pasitikėjo, neturi apie tai skelbti visam miestui. Vadinasi, draugus reikia rinktis atsargiai, o ne – kiek jiems pasakoti ir kiek ne.

    Reply
  2. Tiesos yra! 🙂 jeigu papasakoji paslapti patikimam zmogui, tikrai galima ramiai miegot. Vis delto sakoma, kad kol zinai paslapti vienas – tai paslaptis, kai ja kazkam papasakoji, tai tampa tiksincia bomba 😀

    Reply

Leave a Comment