Nuo flirto iki seksualinio priekabiavimo

Na taip, gyvenime visko nutinka. Štai vos prieš keletą savaičių plačiai spaudoje nuskambėjo istorija apie merginą, kuri padavė darbdavį į teismą dėl to, kad šis vertino ne jos profesinius gebėjimus, bet siūlėsi pokalbį dėl darbo pratęsti neformalioje aplinkoje.

Žinau, ką pagalvojote – jis visiškas asilas. Pritariu, bet mane labiau domina, kur yra ta riba, skirianti flirtą ir seksualinį priekabiavimą .

Labai populiaru tapo skųstis įvairiausiems lygių teisių kontrolieriams ir kitoms panašia veikla užsiimančioms institucijoms, o vakare grįžus namo ašaroti, kad niekas nekreipia dėmesio. Tikrai neteigiu, kad jei villki trumpą sijoną ir kažkas užsinori po juo pažvelgti, tai esi pati kalta, tiesiog gal jau metas pamiršti lietuvišką kuklumą ir, nustojus rausti dėl „tradicinio auklėjimo“ įskiepyto gėdos jausmo, pačiai garsiau pasakyti, kad peržengta tavo asmeninė riba.

Tik čia atsiranda mažytė problema – tas, kuris visaip kibino, kalbino ir mirksėjo ima teisintis neva tai buvo nekaltas flirtas. O jei „gerbėjas” dar ir užima aukštesnes pareigas ar tiesiogiai susijęs su kokiomis nors gėrybėmis, kaip pavyzdžiui įmonės automobilis, komandiruotės į užsienį ar kitos privilegijos, situacija tampa kebli. Universalios išeeities nėra, tačiau tikrai neverta leistis į kokią nors ne visai švarią avantiūrą ar suskubti skambinti viršininko žmonai.

Gal pakaktų rimto pokalbio ar šiek tiek ilgesnio sijono.?

Dar vienas įdomus temos aspektas: mes esam įpratę manyti, kad dažniausiai seksualiai priekabiauja vyrai. Oi, mielosios, kaip mes

s čia klystame. Pasirodo, kad norėdamos atkreipti vyrų dėmesį moterys dar išradingesnės ir taip pat dažnai kaip vyrai griebiasi to, kas nevisai leistina. Vienas mano pažįstamas po atliktos profesinės praktikos liko dirbti įmonėje, kuriai vadovavo moteris. Didėjo darbų krūvis, ilgėjo darbo valandos. Į kasdienimių darbų sąrašą buvo įrašyti ir pietūs su vadove, ir jos vežimas apsipirkti ir net ėjimas į teatrą. Visą šį „laisvalaikį“ lydėjo nuolatinai komentarai apie tai kaip būtų, jei būtų. Finalas: jis dirba kitoje įmonėje, ji turi naują asistentą.

Išvada: nepriekabiaukime pačios ir netylėkime, kai priekabiauja prie mūsų!

p.s. Tik nevalia pamiršti, kad lengvas flirtas gerina darbinę atmosferą.

2 thoughts on “Nuo flirto iki seksualinio priekabiavimo”

  1. As asmeniskai manau, kad flirtuoti yra zavu. Nuolat tai darau! Kartais net pati nejausdama. Taciau nuo firtavimo prazystu 🙂 O zydincios moterys juk grazu..? 🙂

    Reply
  2. Jei priekabiautojas ne įžūlus, jei priekabiavomo forma – pasiūlymas pratęsti pokalbį neformalioj aplikoj, visada galima rasti, ką atsakyti žaviai šypsantis, kad vyras suprastų, kad jo pasiūlymas nepriimtas. Pvz.,aprašytoj situacijoj nusišypsočiau ir pasakyčiau:”Labai malonus pasiūlymas. Mes su vyru (draugėmis, mama, dukra, močiūte… ir t.t.) kaip tik tarėmės susitikti kavinėjė.Gal prisijungsit? :)”.

    Reply

Leave a Comment