Retkarčiais būnu priversta pavartyti internetinius naujenų portalus ir laikraščius. Tai kartu ir darbas, ir malonumas. Nenuostabu – pastaruoju metu juose vis dažniau rašoma apie rasinės diskriminacijos atvejus Lietuvoje. Visada perskaičiusi tokią žinutę ar staipsnį, jaučiu gėdą dėl taip besielgiančių žmonių… Tuomet į galvą ateina tokia mintis: kaip jausčiausi aš, stumdoma kokiame nors atokiame Indonezijos salų … Peržiūrėti…
Šiandieną atsikėliau laiminga. Ir kurį laiką niekaip negalėjau sau atsakyti į klausimą “Kodėl?”. Mes, žmonės, keisti – viskam ieškome priežasčių, užuot mėgavęsi gera nuotaika. Bet ką padarysi – yra kaip yra. Tad sėdėdama prie pusryčių stalo vis sukau galvą – kas gi šiandieną mane taip džiugina? Ir labai greit supratau – rytas laimingas todėl, kad … Peržiūrėti…
Prieš pat savaitgalį mus pasiekė vienos moters laiškas. Pasidalinusi tuo, kad šiuo metu gyvena JAV ir beprotiškai ilgisi Lietuvos, ji panoro pasidalinti ir savo mintimis. Apie vertybes, siekius, norus. Taigi – mėgaukitės. Šis laiškas skiriamas Jums. “ŠIRDIES RAMYBĖ – lobis, kurio dažnai ieškome, tačiau ne visada žinome, kaip rasti. Mūsų laikai kupini nerimo, jaudulio, baimių. … Peržiūrėti…
Atskleisiu Jums gėdingą paslaptį. Apie savo nedorus žaidimus. Savo vaikiškai nesąžiningą elgesį… O gal tame nėra nieko gėdingo..? Kur riba tarp moteriško koketiškumo ir tiesiog savanaudiškumo? Bėda ta, kad man patinka dėmesys. Na gerai, patinka mums visoms… Bet… Kokiais būdais esame pasiryžusios jį gauti? Aš žaidžiu. Kartais jiems dėl to skauda… Kai sutikau tą mielą … Peržiūrėti…
Lauke vakar drėbė sniegą, o šiandien lyja, lyg būtų vasaros vidurys… Netvarka… Mano mažame butelyje šiandien viskas lyg tyčia ne savo vietose: radau tik vieną šlepetę, užrašų knygelė slėpėsi po batų dėže, o telefono kroviklis po šaldytuvu. Niekada neieškočiau pėdkelnių knygų lentynoje, bet būtent ten jas radau… Netvarka… Esu visiškai tikra, kad jokios piktosios dvasios … Peržiūrėti…
Rytą, kai privalėjau keltis labai anksti ir, kai purkštaudama lipau iš lovos, pasižadėjau sau kompensuoti tas tris palaimingo miego valandas… Tai buvo prieš mėnesį, o aš mintyse juokauju, kad kaupiasi palūkanos ir teks savaitgalį snūstelėti visą parą… Kiaurą dieną bėgiojau iš taško A į tašką B ir taip toliau iki pat abėcėlės pabaigos, nerasdama penkių … Peržiūrėti…
Nuo rytojaus aš nebesielgsiu kvailai. Dar valgysiu mažiau saldumynų, mažiau plepėsiu Skype ir nebemylėsiu niekšų. Neleisiu, kad mane skaudintų. Būsiu protingesnė. Nepaliksiu jiems galimybių irzlių silpnybių ribotume žaisti mano jausmais, žaisiu aš… Nuo rytojaus… Kam nepažįstama tokia nuotaika ir tokie pažadai? Gera užsisvajojus gyventi iliuzijomis. Kad vieną dieną ateis stebuklingas atsinaujinimas, gaivinantis pasikeitimas… Kad išmoksiu … Peržiūrėti…
Artėjant vasario 14-tajai parduotuves vėl užtvindė šokoladinės širdelės ir rausvai blizgūs niekučiai. Loterijose kaip ir kasmet galima laimėti savaitgalio keliones į Paryžių. Kavinės ir restoranai skendi ypatingo vakaro dviems pasiūlymuose. O aš bandau įsiklausyti į Tavo prašymą šiemet nedovanoti jokių nesąmonių… Na taip, sutinku, kad tas rausvas meškiukas pernai su užrašu „I miss you“ buvo … Peržiūrėti…
Pavasario proga sumaniau pabėgti savaitgaliui prie jūros. Grįžau. Su pilna pinigine gintaro ir įamžintais Parnidžio kopos vaizdais. Grįžau į miestą, kuris mane pasitiko saulėta šiluma. Visai kaip mano katė, kai rakinau duris. Du trumpi ir vienas ilgas „miau“… Mano savaitgalis buvo pilnas smėlio smiltelių batuose, kalnapušių ir tobulai nugludintų akmenukų. Aš sėdėjau kopų papėdėse, bridau … Peržiūrėti…
Kartais norėčiau pasielgti kaip kietakiaušė (taip vadinu moteris, kurios mano valdančios pasaulį ir viską jame, bei tūkstantį kartų viskuo pranokstančios primityviąją vyrų giminę) veiksmo filmų herojė ir išdidžiai žingsniuodama Gedimimo prospektu švystelėti savo mobilųjį į artimiausią šiukšlių dėžę. Aš nueičiau tolyn plieniniu veidu, o jis ten skambėtų… skambėtų… skambėtų… Tarp cigarečių nuorūkų, panaudotų nosinaičių, obuolių … Peržiūrėti…