Ką sako močiutė…
Rašysiu apie tai, kaip kartais absurdiškai rūpinamės kitų nuomone. O gal nesirūpiname? Visgi pavadinimas susapnuotas, tad gal tame tiesos – mažai? Tad pasvarstykim…
Nuomonė
Komplimentai ir vaikinai
Kiek suderinami vaikinai ir komplimentai? Gal tik tiek, kiek jie privalo juos sakyti mums, dailiosios lyties atstovėms?
Lengviausias kelias į moters lovą
Šiandien noriu pasidalint mintimis ne apie moteriškus jausmus, o apie vyrišką elgesį. Man labai įdomu, kiek vyrų bandė iš esmės suprast moteris?
Iššūkis blykstei
Nuo vakar vakaro manęs neapleidžia klausimas: ar žmonės, vengiantys fotoaprato blykstės, yra iššūkis fotografui?
O ne! Ir vėl užimta…
Dažnai pasitaikanti situacija, kai susipažinęs su patrauklia mergina bendrauji, viskas lyg ir neblogai klojasi. Kokiam draugų vakarėlyje linksmai leidžiat laiką, šnekatės, šokat juokaujat. Atrodo, vienas kitam imat patikti, bet kitą dieną gauni šaltą dušą – Ji turi vaikiną!
Ar verta dovanoti milijoną?
Neperseniausiai viename įraše užsiminiau apie tai koks beviltiškas lošimas loterijose ir kaip ten neįmanoma laimėti. Aišku, vos išsižioji apie ką nors, tuoj ima ir atsitinka atvirkščiai.
Bus luošas? Negimdyk!
Tačiau viena iš užkabintų temų gerokai sudrebino mano įsitikinimus. Būtent – dilema, gimdyti ar ne, kai ankstyvosios diagnostikos būdu nustatoma, jog vaikelis turės negalią.
Skristi negalima nukristi
Kartą gavau originalią dovaną iš vieno gero draugo. Tai buvo penkių nuotraukų rėmelis. Jame nebuvo nė vienos nuotraukos tik užrašai, ką į kiekvieną vietą įdėti. Atrodė maždaug taip…
Ar man reikia gražaus vyro?
Tuoj pat pamėginu apibendrinti: būdamos vaikinų taikinyje, norime sužibėti įžvalga, protu ir būti vertinamos ne už išorę, o už vidinius turtus. Tuo tarpu ieškodamos dar ir kaip žvalgomės į tuos, kurių figūra it nulieta, akys žaižaruoja, o šypsena nepriekaištinga.
Ar įmanoma mylėti nesavanaudiškai?
Pastaruoju metu “Darnioje poroje” galėjome paskaityti nemažai naujų straipsnių apie tai, kas yra meilė. Ir ką sužinojau? Susipažinau su nuomone, kad meilė – tai kažkas besąlygiškai dalinama kitiems neprašant atlygio. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar tikrai tikra meilė būna visiškai nesavanaudiška ir nieko nereikalaujanti?