Ar įmanoma mylėti nesavanaudiškai?

Pastaruoju metu “Darnioje poroje” galėjome paskaityti nemažai naujų straipsnių apie tai, kas yra meilė. Ir ką sužinojau? Susipažinau su nuomone, kad meilė – tai kažkas besąlygiškai dalinama kitiems neprašant atlygio. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar tikrai tikra meilė būna visiškai nesavanaudiška ir nieko nereikalaujanti?

Jei tai absoliuti tiesa, prisipažinsiu, kad aš apskritai nemoku mylėti. Man nesuvokiama, kaip galima mylėti per atstumą nieko nesitikint. Man rodos, kad visiškai atsižadėdama savo savanaudiškų, tačiau teisėtų norų, tampu tik skuduru po vyro kojomis? Ir jau tikkrai nesuvokiu, kaip galima atsisakyti mylimo žmogaus, kad jis būtų laimingas su kita.

O gal visko atsižadėjimas yra tai, kas prie mūsų traukia gerus žmones ir laimingus įvykius? Gal pamatęs mano naivumą mane pamils svajonių princas vien už tai, kad esu saldžiai saldžiai gera? Na negi Jūs tikrai tuo tikite? Aš ne. Aš esu jauna, graži ir protinga moteris ir aš turiu teisę norėti iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau. Šiais laikais reikia sugebėti būti gudria bei mokėti už save pakovoti norint ko nors pasiekti. Ir kodėl esame skatinami kovoti dėl geresnio išsilavinimo, darbo, finansinės padėties, tačiau raginami būti visiški asketai meilės reikaluose?

Gal aš kažko nesuprantu? Paaiškinkite.

12 thoughts on “Ar įmanoma mylėti nesavanaudiškai?”

  1. Palietei gerą temą, o atsakymas kažkur per vidurį. “Aukotis” dėl kito (ar kitos) vien todėl, kad taip kažkas mokina, visiškai ignoruojant savo interesus yra akivaizdus absurdas. Tačiau “mylėti” vien dėl kažkokiu išskaičiavimų – tik verslo sandoris.

    Niekas nežino, kodėl mes įsimylim, bet jei taip atsitinka – kitas žmogus mums atsako arba ne. Jei ne, galiu tik palinkėti jam visa ko geriausio. Meilė nėra kažkas, kam galima būtų priversti ar dėl ko galima būtų “kovoti” (gal ir įmanoma “kovoti”, bandant išsaugoti byrančią santuoką, tačiau ne meilę).

    Jeigu meilė abipusė, mes natūraliai linkėsim vienas kitam tik gero, vienas kito trokšime, vienas kitam padėsim. Tai nebus sandoris, kur aš darau tau kažką, nes tu darai man kažką mainais… Tačiau meilei išblėsus, mūsų santykiai gali tapti verslo sandoriu… natūralu, tada jau galios verslo dėsniai (kada kiekvienas sieks visų pirma naudos sau).

    Trumpai, mes dažnai meile vadiname platesnį santykių spektrą, nei derėtų.

    Reply
  2. Meilė NEGALI būti savanaudiška, prievartinė, išsikovota, nusipelnyta ar gudriai suregzta…Tai jau nebus meilė, o tik gudriai sugalvotas ir įvykdytas kažkieno “užkariavimo” planas vardan pinigų, padėties visuomenėje ar tiesiog savo ambicijų įgyvendinimo. Tiesiog tai paprasčiausias, o gal- “prasčiausias”?- vartotojiškos visuomenės individo požiūris. Ir čia aš nekalbu apie tėvų-vaikų meilę ar meilę Tėvynei…Manau, mylėdamas savo antrą pusę neskaičiuoji išleistų pinigų, išeikvoto laiko ir t.t. Ir tik mylėdamas gali atsisakyti mylimojo vardan jo laimės… Gal tai skamba kai kam juokingai ir patetiškai, bet patikėkit, rašau iš savo patirties ir džiaugiuosi, jog kažkada radau savy jėgų taip pasielgti. Dabar matau, kad dėka to mes abu susikūrėm (ar vis dar kuriamės :)))atskirus pasaulius ir esame laimingi!

    Reply
  3. Aš galvoju vis – kaip su ta “išblėstančia meile” ? Jeigu išblėso, tai gal jos ir nebuvo?
    Juk tėvai savo vaikus, jei myli, tai iki mirties, ir vaikai – tėvus, nors santykiai tarp jų kasmet vis kitokie. Net jeigu ir įgrista vieni kitiems, nervus gadina, vistiek paprastai lieka drauge.
    Man tikra meilė asocijuojasi su stabilumu ir solidarumu, o ne kažkokiais nevaldomais vėjo gūsiais.
    Sakysit, vaikai nori nenori susaistyti su tėvais, kol užaugs, o paskui laisvai lekia kur nori. Išsiskiria, taip sakant. Netgi, sako, nesveika suaugusiems vaikams su tėvais drauge gyventi. O nusenusiems tėvams būti išplėštiems iš savo įprastos aplinkos ir tapti kampininkais vaikų namuose. Kaip ir dabar poroms – nesveika gyventi drauge, jei keliai ima skirtis ar kuriam pasirodo, kad pas kaimyną daugiau gyvenimo gėrio galės gauti.
    Per amžius buvo sveika. Gyvendavo marti vyro šeimoje su anyta, arba vyras eidavo užkuriom. Gal ir tekdavo aukotis, gal ir nepavykdavo realizuoti “teisės norėti iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau”, bet negi galim sakyti, kad jie nemylėjo vieni kitų.

    Reply
  4. Dainele, tokios amžinos meilės ne kiekvieną ištinka. Žmonės keičiasi, jausmai keičiasi. Jei tampa blogai, ar tikrai reikia paaukoti savo gyvenimą tam, kuris to gal net nevertina?

    Reply
  5. BEt galbūt, įmanoma, pasirinkti sau antrą pusę, kuri žiūri į vieną pusę, ir, kad ir laikinai, pasikeis, vėliau vėl atsivers į geresnę pusę.
    Agne, uždavinėk mažiau klausimų.

    Reply
  6. Čia individualu kiekvienam. Taip kaip kas yra laimė. Vienam laimė yra Gauti premiją, o kitam pamatyti koki nors eilini gamtos stebūklą.

    Ar meilė yra tik viena ? Manau galima pasakyti iškarto, kad ne melių yra daug. Vienos svarbesnės, o kitos netokios. Jos ateina ir praeina ir tai mano požiūriu natūralu.

    Reply
  7. Lietuviai turi daug žodžių pozityviems santykiams su kuo nors (gyvu ar negyvu) nusakyti:
    myliu, mėgstu, simpatizuoju, žaviuosi, jaučiu potraukį, man patinka, įsimylėjau, geidžiu, trokštu, garbinu, globoju…

    turbūt dar ne visus surašiau,
    gal nereikėtų visais atvejais vartoti tik pirmąjį

    Reply
  8. taip, meile tai aukojimasis , dziaugsmas tame, kad gali atsiduoti/atiduoti viska!!!kas tokios meiles nepatyre, tas nesupras…. tai begaline laime… daugiau nieko nereikia-kad mylimas butu laimingas….

    Reply
  9. meilę žodžiais apibūdinti be galo sunku, nors jie labai reikalingi.Baltu pavydu pavydžiu tiems, kurie gyvena abipusėje meilėje-tai yra didelė gyvenimo dovana. Smagu nesavanaudiškai duoti,atiduoti, aukotis, mylėti,bet jeigu nėra jausmų bumerango anksčiau ar vėliau nuo tokių jausmų pavargsti, o gal ir išsisemi.

    Reply
  10. Godos mergautinės – rytmečio ūkanos,
    Lengvos, auksinės, aukštybėm skrajojančios,
    Saulės nubudintos, džiugesio supamos,
    Tyros ir šviesios, aukotis svajojančios…

    J.B., ~ prieš 100 metų

    Reply
  11. NPCRIZ – tai profesionali sveikatingumo, grožio, jaunystės ir tinklinio marketingo kompanija.
    visų pirma natūralių peptidų, gaminamų Sankt-Peterburgo Bioreguliacijos ir Gerontologijos moksliniame tyrimo institute, distributorius. Ši kompanija yra bendraautorius, kuriant išskirtinę kosmetologinę liniją, naudojant natūralius peptidus, maisto papildus, ajurvedines arbatas. Visa ši produkcija patikimai apsaugota nuo klastočių. Dėl aukštos kainos ir neprieinamumo šio instituto produkcijos preparatus galėjo vartoti tik nedaugelis. Dabar dėka NPCRIZ ši produkcija prieinama daugeliui.
    http://www.npcriz.eu/lt/kletochnaja-kosmetika/zhidkie-peptidy.html registracija verslas56@gmail.com

    Reply

Leave a Comment