Komplimentai ir vaikinai

Lyčių skirtumai, regis, neišsemiama tema: mes skirtingai atrodome, skirtingai elgiamės, skirtingai. tikimės. Ir šiandieną susimąsčiau, kad komplimetų srityje lygybės vėlgi ne tiek daug. Kiek suderinami vaikinai ir komplimentai? Gal tik tiek, kiek jie privalo juos sakyti mums, dailiosios lyties atstovėms?

Populiarūs moteriški žurnalai plyšaute plyšauja: “girkite jį, jeigu norite pačios mėgautis dėmesiu!”. Girti jo išvaizdą, juoktis iš jo pokštų, gerai atsiliepti apie jo automobilį, dievinti jo gaminamą maistą ir, šiukštu, nekritikuoti seksualinių sugebėjimų. Regis tai – kelias į sėkmingus santykius. Tereikia šiek tiek išmonės ir sugebėjimo ne tik tikėtis, gauti, imti, bet ir duoti.

“Vyrai – kaip vaikai”, – vėlgi rašo tie patys žurnalai. – “Tik leiskite jiems tikėti, kad jie geriausi, ir galėsite doroti tarsi šiltą vilną”. Tai tikrai vilioja. Geras žodis mainais į ištikimybę ir dėmesį – vertas dėmesio sandėris.

Tačiau lygiagrečiai žurnalinių mokymų stovi gyvenimiški VAIKINŲ duoti patarimai: “neleisk vyrui patikėti, kad jis – geresnis už tave. Gailėsies.” Aišku – kodėl gi vaikinas, kuris tavo pačios žodžiais kalbant, yra nuostabus, puikus TOBULAS, turėtų leisti laiką su mažiau nuostabia, mažiau nepakartojama.?

Gal vyrai ir vaikinai tiesiog pernelyg užsiliūliuoja nuo girdimų komplimentų? Gal jie, sulaukdami komplimentų rečiau, tiesiog nemoka natūraliai jų priimti? Todėl ir reaguoja gerokai ūmiau: arba nenori girdėti, arba nori girdėti vi daugiau ir stipresnių. Kraštutinumai.

Ne kartą esu net iš savo “nuosavo” vaikino gir

rdėjusi: “Nesakyk man taip, priprasiu.”. Ir tai, priešingai nei moteriškuoju atveju, skamba nė kiek ne koketiškai. Šie žodžiai, tariami vaikino lūpomis, paprastai būna pilni natūralumo ir nuoširdumo. Atrodytų, kad vyrai komplimetų labiau bijo, nei nori. Bet galbūt, toks tik moteriškas supratimas? Gal viskas daug paprasčiau..?

Pasakykite vyrai: reikia Jums komplimentų, ar ne? Kada norite būti giriami, o kada geriau nutylėti..? Kaip Jus girti, Jūsų neprarandant?

9 thoughts on “Komplimentai ir vaikinai”

  1. Manau, kad viskas daug paprasčiau ir jokio lyčių skirtumo čia nėra. Kalbant apie komplimentus, visuomet prisimenu, dar paauglystėje perskaitytą Kernegio knygą. Taip, to pačio psichologo, kuris nusižudė. Tačiau nemanau, kad tai sumenkina jo išsakytos idėjos svarbą. O esmė paprasta – žmonėmis reikia domėtis, žmonėms reikia sakyti komplimentus. Tačiau kas svarbiausia – visa tai turi būti daroma nuoširdžiai ir visiškai nesiekiant manipuliuoti tuo žmogumi.
    Kaip visiškai netinkamai iššifruotas patarimas – kuo daugiau girsi, tuo labiau pririši prie savęs. O žmonės juk supranta, kas yra nuoširdu ir kas – ne.
    Ir visiškai nesupratau kaip susiję komplimentų sakymas susijęs su tuo, kad nuo žmogaus gerųjų bruožų pabrėžimo vaikinas pasidarys tobulas, o mergina – mažiau nuostabia?

    Reply
  2. Pritariu Raaa.
    Jei turi kitam gerą žodį, nėr ko jo taupyti, nes blogi tai ir be pastangų iš burnos išsiveržia. Kad nors tiek pagyrimų, kiek priekaištų – pusiausvyrai. Arba – nei vienų nei kitų.

    Kartais žmogus nenori komplimentų, nes nenusiteikęs apskritai būti kieno kito vertinamas (nesvarbu, teigiamai ar neigiamai)

    Reply
  3. Pritariu Raaa. Ir dar karta noriu pabrezti, kad zmogaus savimeiles paglostymas ir nuo to “pasijutimas geresniu uz partneri” yra menkai susije dalykai. Jei tas partneris ir pasijus geresnis uz savo pora, tai tikrai ne delto, kad per daug komplimentu is savo antros puses girdejo.

    Juk mes patys labiau linke bendrauti su zmonemis, kuriems mes patinkam. Jei is savo poros girdime grazius zodzius savo adresu, mes patys stengiames buti artimesni tam zmogui. Labai simple.

    Reply
  4. Man tai nepatinka kai panos sako komplimentus del mano ivzaizdos. Tai vercia mane jaustis kvailiu, nes jos paprasciausiai neziuri i mano vidu ir ji dazniausiai nuvertina (o butent vidus ir yra tai, ka nuolatos stengiuosi tobulinti – tai mano tikroji stiprybe). Todel kai kuriu komplimentu tiesiog nemegstu.
    O siaip geriausia vieta komplimentams, kai vyrai juos uzsidirba. Ir, aisku vyriskiams netinka moteriski komplimentai (tavo akyse paskesta gelciau ir pan). Savimeile paglosto tokie kaip “oho, koks stiprus!” ar “gerai cia sugalvojai, ir is kur tu toks protingas?”, “meistreli tu mano”, “su tavim jauciuosi taip saugiai” ir t.t.

    Reply
  5. moteriškas aidas:

    man IRGI nepatinka, kai kas nors (lytis nesvarbu) sako komplimentus dėl mano išvaizdos-išorės. Tai verčia mane jaustis kvaile, nes ji/jis paprasčiausiai nežiūri į mano vidų ir jį tarsi nuvertina. O būtent vidus yra tai, ką stengiuosi tobulinti.
    Ir apskritai nemėgstu būti vertinama. Taip pat jei ir komplimentas užsidirbtas. Nes tada galvoju: o jei negalėsiu dirbti ir užsidirbti (sukvailėsiu, nusilpsiu etc.)- tai tapsiu niekam nereikalingu nieku.
    Maloniausia pamatyti, kad kitas žmogus (lytis nesvarbu) džiaugiasi mane sutikęs – tai paglosto savimeilę, arba kitaip tariant, sustiprina įsitikinimą, kad esu vertinga.

    Reply
  6. Dirbtinėm pagyrom juk nieko nepasieksi – išmonesnis iškart atskirs tikrą prielankumą nuo siekio tyčia paglostyti savimeilę.

    Kaip ir visur, galioja aukso vidurys – pradžiugink šypsena, jei išties patinka. O jei nepatinka, iškart (ar po tam tikros pertraukėles) pasidalink nerimu, kad skauduliai neįsisenėtų ir vėliau nesugrįžtų pačiom keisčiausiom grimasom. Šaltom akim lieti panegirikas tikrai neprisideda prie ilgalaikės sielų bendrystės, o ši juk ir turėtų būti galutinis dviejų žmonių bendravimo tikslas, tiesa?

    Teprisilaikant nedidukių šarmingo žaidimo taisyklių: trupučiuką su vualiu, trupučiuką slepiant savęs. Bet tik trupučiuką.

    Reply
  7. o man komplimentai nuotaika pakelia….kad ir pasakymas zaviai atrodai,grazi sypsena…malonu juk isgirst komplimenta

    Reply

Leave a Comment