Stresas

TURINYS

Įvadas 3
1. Streso simptomai ir jo priežastys 5
1.1. Kas yra stresas? 5
1.2. Streso simptomai 6
1.3. Streso priežastys 7
2. Streso pasekmės 12
3. Streso įveikimas 15
3.1. Elgesys 15
3.2. Maistas 18
Išvados 20
Literatūros sąrašas 21

ĮVADAS

Spartūs gyvenimo situacijų pasikeitimai verčia mūsų organizmus greitai reaguoti į dirgiklius ir “persijungti“ nuo vienos problemos prie kitos, ko pasekoje musų psichika gali būti “perpildyta” įvykių įvairove. Perpildymo būsena tampa kasdienybe ir kai atsiranda pertrauka, mes jaučiame diskomfortą ir paslėptą nerimą. Tada mes ieškome naujų stipresnių emocijų ir “nurimstame“ tik tada, kai jas randame. Bet tik trumpam. Emocijos vėl praranda naujovės efektą – vėl atsiranda nerimas. Tai uždaras ratas.
Bet kuris iš mūūsų gali prisiminti bent keletą pavyzdžių, kai jo elgesys neturėjo nieko bendra su logiškumu. Nieko nuostabaus, dauguma mūsų norų, gyvenimo tikslų ir interesų yra paveikti išorės veiksnių. Norų prieštaravimas vienas kitam kelia nerimą, ko pasekoje žmogus jaučia vidinės emocinės pusiausvyros “išsibalansavimą“. Kai mūsų pasąmonė priešinasi išorės įvykiams, atsiranda stresas.
Viena svarbiausių streso priežasčių – mūsų užsispyrimas ir nenorėjimas priimti permainas. Bet kurios permainos sukelia emocinę įtampą, o nemokėjimas atitinkamai reaguoti į įvykius verčia nervinę įtampą į stresą.
Kai kurie žmonės tvirtina, kad jie lengviau veikiami sttreso, todėl, galvojama, kad beprasmiška jam priešintis. Tai netiesa. Beje, kai kurie genetiniai, biologiniai ir socialiniai veiksniai iš tikrųjų didina streso atsiradimo tikimybę. Pavyzdžiui, choleriko temperamentas (genetinis veiksnys), gydymas kai kurių rūšių hormonais (genetinis veiksnys) arba gyvenimas dideliame mieste (socialinis ve

eiksnys) didina ir ilgina streso poveikį. Bet tai nereiškia, kad įveikti stresą beviltiška.
Vadovo darbas turi daug privalumų. Jis turi galimybę nuolat vystyti savo sugebėjimus, patirti malonumą, kai jau įveiktos naujos situacijos ir problemos, įgyti naujos patirties. Dauguma vodovų mano, kad jų darbas patrauklus. Tačiau jeigu visi organizaciniai procesai klostytųsi pagal planą ir be sutrikimų, vadovo darbas būtų nereikalingas. Vadovo darbas apima sunkių situacijų bei problemų sprendimą ir pasirinkimų atsakomybę. Tai pakankamai įtemptas darbas, todėl dauguma vadovų patiria stresus.
Dažnas vadovas ar verslininkas tik paskaito apie tai, kaip stresas veikia žmogaus organizmą. Galima tiesiog sudaryti ilgą sąrašą įvairių išsisukinėjimų, logiškų elgesio pateisinimų, – tik kokia iš to nauda?
Vienas iš žinomiausių autorių streso valdymo klausimais H.M.Greenbergas surašė nemažai vadovų pasiteisinimų:
· Aš nepatiriu streso
· Aš neturiu laiko (oo kas jo turi?)
· Man tai neatsitiks (gali neatsitikti, bet greičiausiai atsitiks)
· Mano didžiausia problema ir streso šaltinis yra viršininkas (pavaldinys, uošvė, žmona) (ar galima jį pakeisti?)
· Aš nesupykstu, nebūnu dirglus ar suirzęs (gal apie tai verta paklausti bendradarbių, sekretorės, sutuoktinio, vaikų?)
· Viskas klojasi kuo puikiausiai (reikia tuo tikėti!)
· Aš neturiu laiko (kur skubėti?)
· Aš neturiu laiko (asmeniniams santykiams?)
· Aš niekada nesportavau (reikia prisiminti, kas atsitiko dinozaurams)
· Jei dirbčiau kitokį darbą, nepatirčiau streso (gal ir kaimyno žolė žalesnė?)
· Aš nesu sportiškas
· Aš nedažnai pykstu (tik jaučiate įtampą, drebulį, šaltį)
· Jei ti
ik aš atsikratyčiau ., nepatirčiau streso
· Aš pernelyg užsiėmęs (kuo?)
· Aš pradėsiu nuo pirmadienio (pažadai, pažadai.)
Visi puikiai įsivaizduojame, kas atsisitks, jeigu paimsime medinę liniuotę ir spausime jos abu galus su didėjančia jėga. Tas pats gali atsitikti ir su žmonėmis. Dauguma mūsų gali puikiai susidoroti ir kovoti su įtampa darbe. Tačiau kai įtampa didėja, mus veikia stresas, kuris turi savo neigiamas pasekmes. Visų žmonių atsparumas įtampai skirtingas.

1. STRESO SIMPTOMAI IR PRIEŽASTYS

1.1 KAS YRA STRESAS?

Vienas labiausiai nepageidaujamų reiškinių gamybinėje veikloje yra emocinis stresas. Stresas – tai organizmo būsena, kilusi dėl netikėtų nepalankių aplinkybių (stresorių) poveikio ir dezorganizuojanti žmogaus veiklą. Stresas susijęs su tokiais psichologiniais procesais, kaip:
a) grėsmės įvertinimas (grėsmė – tai iš anksto numatytas susidūrimas su kokia jam nepalankia, pavojinga situacija);
b) tos grėsmės sukeltas gynimasis.
Įvairios analizės parodė, kad streso apimti darbuotojai daro du kartus daugiau klaidų, negu esantys normalioje būsenoje.
1956 metais įžymus Kanados gydytojas Hansas Selje įrodė Bendrojo Adaptacinio Sindromo (BAS) hipotezę. H.Selje apibūdina stresą šitaip: “Stresas – tai nespecifinis organizmo atsakymas į bet kuriuos reikalavimus“. Šis apibrėžimas dažnai kritikuojamas, dažniausiai dėl neaiškiai apibrėžtų “nespecifinių reakcijų”. Tačiau H.Selje buvo teisus: “nespecifinis organizmo atsakymas“ yra būtinas reakcijos į reikalavimus komponentas. Pavyzdžiui, vadovo patirtas širdies priepuolis gali reikšti, kad jo užimamas postas visiškai neatitinka jo vidinės būsenos, tiek moraliai, tiek psichologiškai, žmogus nėra pasiruošęs vadovauti ir pr

riimti sprendimus.
Pasak H.Selje, BAS turi 3 fazes: nerimas, pasipriešinimas ir išsekimas.
1) Pirmoje fazėje organizmas pradeda silpnai “gintis” ir adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų.
2) Pasipriešinimo fazėje organizmas organizmas jau adaptavosi ir pradeda iš visų jėgų priešintis stresoriui.
3) Trečioje fazėje, kuri prasideda po ilgo stresorių poveikio, adaptaciniai organizmo rezervai išsenka ir organizmas nebeturi jėgų kovoti. Tačiau 3 fazė pasiekiama pakankamai retai. Dažniausiai organizmas įveikia stresorius 1 arba 2 fazėje.
Išvengti streso beveik neįmanoma, turbūt ir nereikia. Be to, stresinių situacijų neįmanoma išvengti netgi tuo atveju, kai yra galimybės: argi studentas atsisakys laikyti sunkų egzaminą? Arba kuris darbo beieškantis žmogus atsisakys dalyvauti konkurse laisvai darbo vietai užimti?
Iš tikrųjų reikėtų saugotis distreso. Distresas – labai ilgą laiką trunkantis stresas.

1.2 STRESO SIMPTOMAI

Streso simptomai skiriasi priklausomai nuo žmogaus fizinės ir psichologinės būsenos bei streso priežasties.
Tipiniai fiziniai streso simptomai:
· Nerimas;
· Besikartojantis galvos skausmas;
· Besikartojantis raumenų skausmas nugaroje ir krūtinės srityje;
· Padažnėjęs širdies ritmas;
· Sunkus kvėpavimas;
· Žarnyno funkcijų sutrikimai;
· Sąmonės praradimai ir nuovargis.
Vadovas ne visada sugeba atpažinti šiuos simptomus. Tačiau yra tam tikrų simptomų, kurie parodo, kad žmogus artėjo prie streso būsenos:
· Padidėjanti reakcija – į reikalavimus, pastabas, patarimus;
· Silpna reakcija – darbuotojas neduoda jokio atsakymo į prašymus ir taip toliau;
· Neskubotumas – darbuotojas neskuba priimti sprendimą;
· Daugiau aktyvumo, negu produktyvumo;
· Pernelyg didelis užsispyrimas – atsisakymas priimti pagalbą atliekant užduotis;
· Palankus požiūris į pertraukas;
· “Bėgimas nuo gyvenimo” – nenatūraliai gera nuotaika susidurus su problemomis ir sunkumais;
· Nepriekaištingumas – per daug laiko skiriama smulkmenoms;
· Impulsyvi ve

eikla – “šokinėjimas” nuo vienos užduoties prie kitos;
· “Svarbūs” reikalai vietoje skubių;
· Perdėtas dėmesys;
· Reguliarus viršvalandinis darbas;
· “Kišimasis” į visus reikalus;
· Nuolatinis vėlavimas/pravaikštos.

1.3 STRESO PRIEŽASTYS

L. Levi visus gamyboje pasitaikančius stresorius suskirstė į tokias kategorijas:
A) TRUMPALAIKIAI:
1) Nesėkmės stresoriai (žmogui primenamos ankstesnės jo nesekmės, patirtos atliekant užduotis, ir siūloma dar kartą tas užduotis atlikti);
2) Dėmesį atitraukiantys stresoriai ( užduotį atliekančio dėmesį blaško prasmingi garsai, beprasmis triukšmas, šviesos blyksniai ir pan.);
3) Stresoriai, sukeliantys baimę (tikra ir tariama galimybė būti kritikuojamam, atleistam iš darbo, fizinio pavojaus galimybė arba nežinojimas stresinės situacijos padarinių, sunkus užduoties sprendimas, tamsa ir t.t.);
4) Stresoriai, sukeliantys nemalonius fizinius pojūčius (šilumos, šalčio ar kuris kitas stiprus poveikis);
5) Tempo arba greičio stresoriai (reikalaujama, kad darbininkas darbą baigtų per trumpesnį laiką, negu apskritai tai galima padaryti, žmogus turi labai greitai atpažinti objektą arba sekti sparčiai vykstantį procesą, vienu metu turi suvokti labai daug informacijos).
B) ILGALAIKIAI:
1) Pavojingo darbo stresoriai (narų, elektrikų darbe ir pan.);
2) Izoliacijos stresoriai (kai dirbama uždarose, izoliuotose patalpose, atskirai nuo kitų žmonių);
3) Ilgo darbo stresoriai, sukeliantys protinį arba fizinį nuovargį arba abi nuovargio rūšis kartu.
Stresą gali sukelti ir tokia situacija, kai įvairūs vadovų, kolektyvo reikalavimai nesutampa su darbuotojo siekiamais tikslais.
Iš tikrųjų, bendros streso priežastys slypi už darbo vietos ribų. Prieš keletą metų psichologai (Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Dr. Th. H. Holmesas ir Dr. R. H. Rahė) sudarė įvykių sąrašą, kurie sukelia stresą. Jų poveikio stiprumas įvertintas taškais nuo 0 iki 100. Kuo daugiau taškų, tuo didesnis stresas.

1 lentelė
Svarbiausios streso priežastys
Nr. Streso sukėlėjai Taškai
1 Sutuoktinio mirtis 100
2 Skyrybos 73
3 Atsiskyrimas nuo sutuoktinio 65
4 Įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje 63
5 Artimo giminaičio mirtis 63
6 Sunkus sužeidimas ar liga 53
7 Vedybos 50
8 Darbo vietos praradimas 47
9 Susitaikymas su sutuoktiniu 45
10 Išėjimas į pensiją 45
11 Šeimos nario pašlijusi sveikata ar netinkamas jo elgesys 44
12 Nėštumas 40
13 Seksualinės problemos 39
14 Naujo šeimos nario atsiradimas (gimimas, įvaikinimas, vyresnio amžiaus giminaičio atsikėlimas) 39
15 Nepalanki permaina darbe (suvienijimas, perorganizavimas, konkursas ir t.t.) 38
16 Nepalanki finansinės padėties permaina 37
17 Gero draugo mirtis 36
18 Profesinė permaina 36
19 Padažnėję nesutarimai su sutuoktiniu 35
20 Ipotekos paėmimas, namo pirkimas ir pan. 31
21 Teismo sprendimo įsigaliojimas dėl ipotekos ar paskolos 30
22 Reikšminga permaina profesinėje veikloje (paaukštinimas, pažeminimas, perkėlimas) 29
23 Sūnaus ar dukters išėjimas iš namų (vedybos, studijos ir pan.) 29
24 Problemos su giminaičiais 29
25 Ypatingi asmeniniai pasiekimai 28
26 Sutuoktinis liaujasi dirbęs ne namuose 26
27 Mokymosi pradžia ir pabaiga 26
28 Reikšmingos gyvenimo sąlygų permainos (naujo namo statyba, perstatymas, sąlygų pablogėjimas ir pan.) 25
29 Ūmus asmeninių įpročių pasikeitimas (apsirengimas, bendravimo stilius, draugų ratas ir pan.) 24
30 Pašliję santykiai su viršininku 23
31 Reikšmingos darbo laiko ar darbo sąlygų permainos 20
32 Persikėlimas į kitą vietą 20
33 Mokyklos pakeitimas 20
34 Reikšmingos laisvalaikio apimties ir formų permainos 19
35 Reikšmingos bažnytinės veiklos permainos 19
36 Reikšmingos visuomeninio aktyvumo permainos (viešnagė, šokiai, koncertų ir teatrų lankymas, bendras muzikavimas ir pan.) 18
37 Kredito paėmimas (automobiliui, televizoriui ir pan.) 17
38 Reikšmingos miego įpročių permainos 16
39 Gerokai padažnėję ar sumažėję šeimos susiėjimai 15
40 Staigus valgymo įpročių pakeitimas (imama valgyti daugiau ar mažiau) arba labai pasikeitęs valgymo laikas 15
41 Atostogos 13
42 Kalėdos 12
43 Smulkūs prasižengimai (eismo taisyklių pažeidimai) 11

Stresą gali sukelti neigiami ir teigiami faktoriai. Lentelės duomenys rodo, kad tik 7 faktoriai iš 43 yra susiję su darbu. Iš pateikto sąrašo matome, kad mes galime jausti keletą stresų tuo pačiu metu.
Psichologų nuomone žmogaus atsparumo riba sudaro 300 taškų. 80% žmonių pasiekia 300 taškų ir daugiau, 53% žmonių – 150-300 taškų. Šie žmonės gali sirgti kai kuriomis ligomis, kurias sukelia stresas.
Stresas taip pat tiesiogiai susijęs su profesijomis. Tam tikrų profesijų žmonės dažniau patenka į streso “spąstus”. 2 lentelėje pateikti duomenys rodo kurių profesijų atstovai dažniausiai kenčia nuo stresų (įvertinta taškais nuo 0 iki10).

2 lentelė
Profesijos susijusios su stresu
Nr. Profesija Taškai
1 Šachtininkai 8,3
2 Policininkai 7,7
3 Lėktuvų pilotai/Įkalinimo istaigų darbuotojai/Žurnalistai 7,5
4 Dantistai 7,3
5 Aktoriai 7,2
6 Gydytojai/Medikai 6,8
7 Med.seselės 6,5
8 Gaisrininkai/Muzikantai 6,3
9 Mokytojai/Dėstytojai 6,2
10 Vadovai/marketingo specialistai/Profesionalūs sportininkai 5,8
11 Prekybos agentai 5,5
12 Autobusų vairuotojai 5,4
13 Leidėjai 5,0
14 Ūkininkai/Diplomatai 4,8
15 Kariuomenės tarnautojai 4,7
16 Civiliai tarnautojai 4,4
17 Buhalteriai/Inžinieriai/Nekilnojamojo turto pardavimo agentai/Sekretorės/Vietinės valdžios atstovai 4,3
18 Architektai/Projektuotojai/Pašto darbuotojai 4,0
19 Banko darbuotojai/Lingvistai 3,7
20 Kunigai 3,5
21 Muziejų darbuotojai 2,8
22 Bibliotekininkai 2,0

Nepaisant to, kad vadovo, kaip profesijos, streso poveikis įvertintas tik 5,8 taškais, kai kurie vadovai, matyt, daro viską kas įmanoma, kad šis “reitingas” pakiltų kuo aukščiau.
Žmonės, kurie nuolat jaučia asmeninių problemų įtampą, dažnai bando nuo jų pabėgti, todėl įtemptai ir sunkiai dirba. Tačiau problemos išlieka, todėl jie stengiasi dirbti dar daugiau, kad galėtų kuo vėliau grįžti namo. Ko pasekoje stresinės situacijos tik stiprėja – mes patys sukuriame uždarą ratą.
Darbe būna ir kitų situacijų, kurios nėra stresinės, tačiau stiprina didėjančią įtampą:
· Pernelyg didelės darbo apimtys – lieka mažai laiko planuoti ir prioritetams nustatyti;
· Pernelyg mažos darbo apimtys – susidaro įspūdis, kad darbuotojas neįvertintas ir juo nepasitiki;
· Izoliacija – daugumai žmonių reikalingas kontaktas, tie žmonės, kurie dirba vieni jaučia stresą dėl bendravimo stokos;
· Kasdieniniai darbai pagal tą patį grafiką – nereikalauja susikaupimo ir didelio dėmesio;
· Netinkamas vadovavimas – vadovas nemoka suinteresuoti ir panaudoti darbuotojų galimybių ir sugebėjimų;
· Nėra aiškiai apibrėžtų galimybių kilti karjeros laiptais – nusivylimas;
· Darbo sąlygos – mažai erdvės, netinkamas darbo vietų įrengimas, triukšmas.

2. STRESO PASEKMĖS

Vienas iš sunkiausių chroniško streso padarinių – sveikatos sutrikimai: širdies ir kraujagyslių ligos, opos, galvos ir nugaros skausmai ir pan. Išsivysčiusiose šalyse, kur medicinos lygis dabar itin aukštas, iki 60% ligų priskiriama stipraus streso padariniams.
Stresas smarkiai veikia ir žmogaus elgesį bei emocijas. Krinta darbo tempas ir kokybė, padažnėja pertraukos, pravaikštos ir nelaimingi atsitikimai, didėja darbuotojų kaita, pašlyja tarpusavio santykiai, darbuotojai tampa nepatenkinti darbo sąlygomis ir užduotimis. Nepakeliama įtampa gali būti netgi savižudybės priežastis. Mūsų organizmas į grėsmingą situaciją reaguoja vienodai – padidėja kraujospūdis, padažnėja ir pagilėja kvėpavimas, į raumenis patenka daugiau kraujo. Į tokias pačias aplinkybes žmonės reaguoja skirtingai dėl to, kad skiriasi jų suvokimas, sąmoningumas. Galima sakyti, kad stresas didele dalimi vyksta mūsų galvose: juk padėtis tampa stresinė tik tada, kai ji yra suvokiama kaip tokia.
Kokia tai bus situacija, daug lemia asmeninis patyrimas. Be to, stresą gali paskatinti, jei žmogus yra įsitikinęs, kad jis nekontroliuoja savo darbo padarinių, nes jie priklauso nuo aplinkos, kitų žmonių. Daugiau streso patiria ambicingi žmonės. Dažniausiai visų stresorių įtaka sustiprėja 40-50 metų darbuotojams, kai tampa akivaizdu, jog daug dalykų, kurių buvo tikėtasi gyvenime, taip ir nepavyko pasiekti. Kita vertus, vyresni žmonės yra labiau patyrę, kaip elgtis įtemptomis aplinkybėmis. Svarbi ir aplinkinių parama išgyvenant sunkumus.
Patiriamo streso kiekis siejamas ir su tam tikru elgesio stiliumi. A tipo elgesys:
Toks žmogus yra labai susitelkęs į savo darbą ir to reikalauja iš kitų. Jis ypač linkęs konkuruoti, kontroliuoti aplinką, yra įsitempęs, agresyvus, skuba net tada, kai skubėti nėra kur, nekantrus nei sau, nei kitiems.
Toks asmuo tvirtai tiki, kad būtina nuolat ir visiems įrodinėti, ko esi vertas, pasiekiant kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką, ir, jei to prireiks, atvirai kovojant su kitais žmonėmis ir aplinkybėmis. Toks elgesys yra žalingas paties asmens sveikatai, bet jis skatinamas, pateikiamas kaip būdingas geram verslininkui.
B tipo elgesys:
Šie žmonės yra labiau pasiduodantys, jie priima situacijas ir dažniau su jomis susitaiko negu kompetentingai kovoja. Šiuos žmones ypač veikia laiko trūkumas.
Įvairūs požymiai rodo, kad žmogus patiria chronišką stresą. Daugelis esame labiau linkę juos pastebėti aplinkiniuose, o ne savyje: nelengva pripažinti, kad negali įveikti įtampos. Tačiau, peržengus natūralias įtampos ribas, organizmas gali sukilti prieš mus pačius. Apie tai verta susimąstyti.
Psichiniai ir fiziniai pavojaus signalai:
· Svoris, per didelis arba per mažas Jūsų ūgiui;
· Aukštas kraujospūdis;
· Apetito praradimas;
· Nenumaldomas noras valgyti, kai jaučiate stiprią įtampą;
· Dažnas stiprus širdies plakimas;
· Nuolatiniai išbėrimai;
· Nemiga;
· Pastovus nuovargio jausmas;
· Dažni galvos skausmai;
· Kasdienis poreikis gerti vaistus;
· Raumenų spazmai;
· Sotumo jausmas nevalgius;
· Dusulys;
· Polinkis į pykinimą arba alpimą;
· Nesugebėjimas verkti arba atvirkščiai, verksmingumas;
· Nuolatinės seksualinės problemos;
· Perdėtas energingumas, kai nenustygstama vietoje ir nesugebama atsipalaiduoti.
Kelių šių požymių atsiradimas turėtų įspėti, kad jog artinamasi prie ribos, kai organizmo ištekliai išseks.
Šiuolaikinis stresinių situacijų skaičiaus augimo tempas žymiai spartesnis, negu nervų sistemos evoliucijos ir adaptacijos tempas. Ji sugeba išlaikyti neigiamas emocines įtampas tik tuo atveju, jeigu jie yra trumpalaikiai ir kaitaliojasi su teigiamomis emocijomis.
Jeigu daugiau negu pusę metų netgi ilgas miegas ir poilsis neatgaivina, mažėja sugebėjimas susikaupti, silpnėja atmintis, dažnai sergama peršalimo ligomis ir kamuoja alergija – tai gali būti “chroniško nuovargio sindromas“.
4 iš 5 sergančių “chroniško nuovargio sindromu“ – nuo 20 iki 40 metų moterys. Chroniškas nuovargis verčia odos ląsteles išnaudoti visus energetinius resursus, ko pasekoje oda jaučia mikroelementų, mineralinių druskų ir vitaminų trukūmą; atsiranda raukšlės, keičiasi veido spalva. Tai veikia moterį dar ir psichologiškai.
Neurozė – tai tarpinė organizmo būsena tarp distreso ir psichinių ligų (pavyzdžiui, depresija). Daugelis neurozės simptomų yra labai panašūs į distreso simptomus, be to, buityje žodis “neurozė” dažnai naudojamas vietoje streso.
Neurozė – paskutinė riba prieš susergant dipresija. Neuroze dažniausiai serga žmonės, dirbantys gamybinėje veikloje, vadovai, prekybos agentai. Neurozę sukelia emocinė įtampa.
Nuolatinis stresas visų pirma pažeidžia mūsų imuninę sistemą; atsiranda galimybė susirgti infekcinėmis ligomis, vėžiu arba autoimuninėmis ligomis (artritas, anemija ir kt). Kai mes jaučiame stresą, mūsų organizmas sunaudoja žymiai daugiau maistingų medžiagų, todėl būtina jam padėti ir kompensuoti išnaudotus resursus.

3. STRESO ĮVEIKIMAS

3.1 ELGESYS

Stresą lengviau “apeiti”, negu užgesini. Vargu, ar Jūs galite paveikti Jūsų darbuotojų asmenines stresines situacijas namuose. Bet Jūs galite daug padaryti darbe. Jūs galite sumažinti streso atsiradimo galimybę ne tik sau, bet ir Jūsų pavaldiniams.
Taigi jeigu nenorima anksti patirti širdies infarktą ar švarko kišenėje nešiotis valerijono lašų, reikia pradėti ką nors daryti. Pirmiausia reikia įvertinti savo fizinę būklę: gal svoris per didelis, kamuoja kiti streso simptomai. Reikia kreiptis pagalbos į gydytoją, kuris tinkamai įvertins būklę, ir laikytis jo patarimų. Reikia stiprinti sveikatą: padės fiziniai pratimai, imunitetą stiprinantys preparatai ir vitaminai.
Reikėtų pradėti kontroliuoti savo laiką:
Kai kas nors (ar kiti) valdo kito žmogaus darbotvarkę ar darbų paskirstymą, žmogus patiria daugiausia streso. Jei asmuo pats pradeda nekontroliuoti savo laiko, tai kelia didžiausią stresą, jį apninka bejėgiškumas. Kuo daugiau valdo ir tvarko pats žmogus, tuo geriau jis jaučiasi.
Noras padaryti viską tobulai – siektinas bruožas. Tačiau kai tai tampa pagrindiniu veiklos įvertinimu, kyla katastrofos grėsmė. Galima tikėtis, kad darbus bus atlikti labai gerai, tačiau tikėtis, kad atlikti tobulai – neverta. Žmogus – klystantis, iki tobulumo jam gana toli. Nereikia bausti savęs ar kitų už tai, kad nepasiekė nepasiekiamų tikslų.
Naudinga išmokti “žongliruoti darbais”:
Reikia deleguoti, dirbti komandoje, efektyviau planuoti ir protingiau naudoti naująsias technologijas. Verta peržiūrėti savo darbus ir įvertinti rutininius, kurie neneša vertės. Kartais jų galima atsisakyti. Čia gera pradžia mokytis arba tiesiog dažniau sakyti “ne”. Pasakyti “ne” yra daug geriau, nei sutikti, o po to graužtis, kad nesuspėjate. Reikia pasirinkti projektus. Neįmanoma būti viskuo visiems.
Vertinga pasidaryti trumpas darbo pertraukėles:
Kartais vadovas gali leisti sau užsidaręs kabineto duris atsipalaiduoti (bent jau pasvajoti apie siestą), pasivaikščioti per pietus ar paklausyti geros muzikos. To dažnai užtenka išsklaidyti niūrioms žiemiškoms mintims, “kad ten, tai ne pas mus.”. Reikia pradėti praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tai, be abejo, tikrai padės. Visiška autogeninė treniruotė reikalauja nemažos savidisciplinos (kasdien tuo pačiu metu skirti po penkiolika minučių – skamba paprastai, bet bandžiusieji žino, kad tai nėra labai lengva). Būtų per daug to reikalauti iš karto. Tačiau užsimerkti ir trumpam prisiminti gerus įvykius, patirtas geras emocijas ir kartu ramiai ir sąmoningai pakvėpuoti (giliai ir lėtai kelis kartus įkvėpti bei iškvėpti), – geras savęs nuraminimo ir susikaupimo būdas.
Patartina susirasti hobį, jeigu jo dar nėra:
Laisvalaikio užsiėmimai teikia gyvenimui daugiau spalvų ir daro jį subalansuotesnį. Knygų skaitymas gulint namie ant sofos – ne visai hobis, labiau padėtų koks nors aktyvesnis užsiėmimas. (Pavyzdžiui, be galo daug naujų potyrių gali teikti žvejyba ar medžioklė).
Reikėtų kartkartėmis išreikšti “suvaldytas emocijas”:
Prarytas pyktis kenkia skrandžiui – štai iš kur virškinimo sutrikimai. Reikia rasti tinkamą laiką ir vietą, kur galima būtų šaukti. Taip galima išlieti įtampą, pyktį ir susierzinimą. Kai kas nors kelia nerimą, patartina išsipasakoti artimiems draugams, šeimos nariams, kunigams ar konsultantams-psichologams.
Būtina išmokti valdyti pyktį:
Žmonės greiti išsakyti viską, ką galvoja, susibarti ir taip dar labiau supykti. Prislėgtas gyvenimo rūpesčių, nerasdamas išeities ir apėmusios minčių tamsos, žmogus jaučiasi sugniuždytas gyvenimo, tiesiog ant jo pyksta. Štai keletas taisyklių, kurios turėtų sušvelninti šį įkyrų jausmą.
1) Prieš išsakydamas piktą mintį, pagalvokite, ko barniu ar konfliktu pasieksite ir kas Jūsų gyvenime nuo to pasikeis. Jūsų atliktas darbas viršininkui pasirodė ne visai tinkamas. Be to, buvo suabejota Jūsų kompetencija. Pradedate pykti ant savęs, gyvenimo, kitų. Keletas patarimų, kaip sumažinti jausmų intensyvumą: pagalvoti apie tai, gal pastabos buvo teisingos arba gal jose slypi naujų įdomių minčių; gal kolegos nuotaika nekokia, todėl pabuvome žaibolaidžiu; o gal iš tiesų reikėtų atidžiau ir kūrybingiau atlikti darbą. Vieną iš trijų atsakymų būtinai galima rasti ir apsvarstę nusiraminsite, o pyktis virs darbine energija.
2) Išgirdę priekaištą, neskubėkite atsirevanšuoti. Tai reiškia – supraskite, ką Jums sako, įsigilinkite į sakančiojo mintis ir emocijas, tik tada galėsite suprasti priekaišto esmę ir ne tik supykti, bet ir tam žmogui padėti.
3) Išsakydami priekaištus, parinkite žodžius, kurie sušvelnintų ir taip sunkią kritikuojamojo padėtį. Jūsų kritika neturėtų įširašyti į nevisavertiškumo kompleksų sąrašą. Priekaištaudami sudarykite sąlygas tolesniam motyvuotam darbui ir teigiamų rezultatų tikimybei.
4) Ieškantysis kitų savo pykčiui išlieti ieško aukos. Jeigu ja tapote, neužsikrėskite šia emocija. Išlaikykite toleranciją ir ramybę, tegul žmogus išsilieja. Tik tokiu būdu jis grįš į normalią būseną, nurims ir vėl taps koks buvo. Jeigu tokiu būdu pyktis išliejamas kasdien ar net kelis kartus per dieną – tai signalas, jog Jums reikalinga specialisto pagalba.
5) Pyktis neturi pašalinio teisėjo, kai konfliktuoja abi pusės. Tuo atveju teisus yra tas, kuris pyksta. Tokie konfliktai perauga į dar gilesnį pyktį ir neapykantą. Ši padėtis gali tęstis ilgai, kartais visą gyvenimą. Yra sunaudajama daug vidinės energijos, apleidžiami pagrindiniai darbai, alinama sveikata, keičiasi gyvenimo vertybės. Išeitis viena – reikia atsisakyti minties būti “nugalėtoju”. Paprasčiausiai negadinti sau sveikatos ir žvelgti į problemą iš šalies.
6) Turėkite humoro jausmą. Jis ištirpdys kebliausius nesusipratimus, išblaškys blogą nuotaiką, sutaikys konfliktuojančias šalis. Nederėtų užmiršti, jog pyktis apvalo žmogų nuo susikaupusių įtampų bei emocijų, kartais sutelkdamas jį į aktyvią veiklą.
Yra keli būdai pykčio protrūkių išvengti:
1) Šias emocijas atpažinti, išsiaiškinti ir jas apgalvoti. Save sustabdyti, nepradėti kalbėti yra vienas iš protingiausių sprendimų šioje situacijoje. Viskas nurims savaime.
2) Galima šių jausmų nepripažinti, juos numalšinti. Tik bėda, jog praslinkus keleriems metams už tai sumokėsite opomis, širdies negaliomis ar net vėžiu. Tuomet nukreipkite susikaupusią agresiją į fizinį darbą.
3) Pyktį išlieti, nepaisant jokių pasekmių. Neužmirškite už tai iš anksto prisiimti kaltę. Kitaip tariant, tikslas pateisina priemones.
4) Pykčio energiją paverskite kuriančia jėga.
Seniai įrodyta, kad jausmų išsiliejimai išvalo aplinkos atmosferą. Paskui atslūgsta įtampa, atsiranda noras tapti geresniam, atnaujinti tarpusavio santykius.
Reikia daug bendrauti, vengti izoliacijos.
Pats geriausias streso valdymo būdas – humoras!
(Juokis, ir pasaulis juoksis kartu. Verk, ir verksi vienas.) Kaip jau minėta, kontrolės praradimas yra vienas iš svarbiausių stresorių. Jeigu randama iš ko pasijuokti net ir susidurę su didžiausiais sunkumais – pradedama kontroliuoti padėtį. Taigi juokimės! (Kad pesimistai dar labiau įsitikintų – psichologų atlikti tyrimai rodo, kad žmonės labiau linkę padėti gerai atrodantiems ir besišypsantiems žmonėms nei pavargusiems ir nuliūdusiems.)
Ištirta, kad vienas pasijuokimas “iš širdies”:
· Sudegina 35 kalorijas
· Stimuliuoja imuninę sistemą ir taip stiprina atsparumą ligoms
· Stimuliuoja kvėpavimo sistemą
· Gerina kraujo cirkuliaciją ir teikia veidui sveikesnę išraišką
· Išjudina penkiolika veido raumenų ir taip padeda išlaikyti jų standrumą
· Padeda virškinimui.

3.2 MAISTAS

Kaip jau minėta, streso metu organizmas išnaudoja maistingas medžiagas, todėl teisingas maitinimas gali sumažintį streso poveikį.
Savo kasdieninį racioną galima papildyti šiomis medžiagomis.

3 lentelė
Vitaminai ir kitos mineralinės medžiagos, reikalingi stresui įveikti
Medžiaga Maisto produktai Poveikis
Vitaminas B6 Mėsa, kepenėlės, žuvys (lašiša), paukštiena, inkstai, kiaušinių tryniai, bananai, avokadas, riešutai, saulėgrąžų sėklos Hormonas triptofonas virsta serotoninu (nuotaiką gerinantis hormonas)
Vitaminas C Šviežios daržovės (ypač saldžioji paprika) ir vaisiai, citrusai, kepenėlės Didina geležies adsorbciją iš žarnyno, skatina kolageno (pagrindinis baltymas) sintezę
Geležis Mėsa, žuvys, kiaušinių tryniai, pupos, džiovintos slyvos ir vynuogės Skatina cheminių transmiterių sintezę mūsų smegenyse. Saugo nuo anemijos, didina organizmo atsparumą.
Inozitas Mielės, vaisiai, daržovės, pupos, mėsa, pienas, grūdai Padeda reguliuoti nuotaikos kaitą
Kalis Grūdai, daržovės, vaisiai (ypač bananai), džiovinti abrikosai, kepenėlės, bulvės, citrusai Atstato kalio kiekį organizme žmonių, kurie kenčia nuo distreso. Šalina skysčio perteklių organizme.
Kalcis Pieno produktai (išskyrus jogurtus, kurių laikymo terminas ilgesnis nei savaitė), riešutai, saulėgrąžų sėklos Skatina fermentus, kurie reikalingi mūsų smegenų ląstelių veiklai
Magnis Pupelės (išskyrus konservuotas su pomidorų pasta), grūdai, riešutai, špinatas, krevėtės ir . kietas vanduo Skatina smegenų veiklą, Dalyvauja visų baltymų sintezėje, signalų perdavime ir saugo genetinę informaciją
Folio rūgštis Žalios daržovės, mielės Skatina serotonino sintezę
Cinkas Mėsa, kiaušinių tryniai, pupelės, žirneliai, grūdai, morkos, riešutai, žuvys Skatina energijos “išlaisvinimą” mūsų smegenų ląstelėse, kas padeda išvengti distreso. Kopijuoja genetinę informaciją, kuri perduodama kas kartą, kai ląstelės dauginasi ir auga

Reikia išskirti vitaminų svarbą mūsų racione. Vitaminai – organinių medžiagų grupė, reikalinga medžiagų apykaitai. Šiuolaikiniai tyrimai įrodė, kad vitaminų poreikis yra dydžiulis. Vitaminai ir mineralinės medžiagos neišvardytos 3 lentelėje turi būti vartojami tik gydytojo patarimu.
Reikia atkreipti dėmesį į medžiagas, kurios skatina stresą:
1) Soja ir sojos produktai
2) Visi produktai, į kurių sudėtį įeina riebalinės rūgštys. Tai margarinas, majonezas, kulinariniai riebalai ir kt.
Yra tam tikros rekomendacijos, padedančios teisingai maitintis ir išvengti streso:
1) Patartina stengtis nepasiduoti vienos rūšies produktų vartojimo potraukiui (pavyzdžiui, saldainiai). Kasdieninis maistas turi būti įvairus ir subalansuotas.
2) Negalima vartoti per daug saldaus, sūdyto, aštraus arba riebaus maisto. Nepamirškime, kad distreso metu gali pasireikšti papildomo cukraus poreikis. Saldikliai ir cukraus pakaitalai neišspręs problemos, deja, jie gali dar daugiau pakenkti.
3) Nepatartina bandyti pabėgti nuo distreso, vartodami alkoholį. Nepamirškime, alkoholis – didžiausias apgavikas.
4) Nepatartina vartoti per daug kofeino – kava, arbata, coca-cola, pepsi-cola ir t.t. Kofeinas stiprina distresą ir depresiją.
5) Jeigu yra nuojauta, kad distresą sukėlė alergija – reikia kreiptis į gydytoją.
Gydytojas gali rekomenduoti vartoti homeopatinius vaistus. Tarp jų yra šie vaistai:
“Aconite” – nerimas prieš stresinius įvykius;
“Arsenicum” – nuolatinis poreikis būti nuramintam;
“Gelsemium” – nuovargis, silpnumas ir baimė prieš traumuojantį įvykį;
“Phosphorus” – irzlumas ir padidintas jautrumas triukšmui;
“Ignatia” – esant stresui ir miego sutrikimams.

IŠVADOS

Pardavėjas praranda nuolatinius klientus, nes šie nepatenkinti jo neatidumu; paaukštintas pareigomis asmuo pradeda vėluoti į darbą, vadovas be aiškios priežasties lieja pyktį ant pavaldinių. Situacijos skirtingos, jų priežasčių gali būti daug, bet tikėtina, kad viena bus bendra – stipraus streso išgyvenimas.
Stresu paprastai vadinamas tam tikras vidinis išgyvenimas – įtampos, nerimo, prislėgtumo, bejėgiškumo. Specialiojoje literatūroje tai dažnai vadinama distresu.
Įtampa yra natūrali gyvenimo dalis, be kurios neliktų daug žavesio. Jei įtampos yra su saiku, tai gali stiprinti darbuotojų motyvaciją, skatinti darbą atlikti kokybiškiau, kūrybiškiai. Jeigu įtampa per stipri, jos teigiamo poveikio nelieka. Tai gali sukelti distresą.
Įtampos nebūtina vengti – ją reikia suprasti ir kontroliuoti. Progresas pakeitė gyvenimo tempą ir sudėtingumą. Tuo tarpu mūsų vidinė sistema esti kaip buvusi – lėta.
Mes stengiames koja kojon žengti su naujausiomis technologijomis, nes tai užtikrina patogų gyvenimą, mūsų vidiniai procesai priversti tiksėti greičiau ir tai lemia nuolatinę vidinę įtampą. Kartais ji tampa tokia didelė, kad organizmas ima priešintis mūsų gyvenimo būdui.
Yra nemažai būdų įveikti stresą. Tik juos reikia teisingai įvertinti ir panaudoti. Jeigu kamuoja ilgalaikis nerimas, baimė, nemiga, verksmingumas, nepasitenkinimas, raumenų skausmai – būtinai reikia kreiptis į gydytoją.
Puodelis išslydo iš rankų. Jūs dar bandėtė jį pagauti – nepavyko. Jis vis dėlto sudužo. Jūs jaučiate lengvą džiaugsmą. Nebereikia stengtis jį pagauti. Viskas. Nuo Jūsų jau niekas nebepriklauso. Šis mažas džiaugsmas atsiranda po bet kurios nesėkmės, bėdos.
Jeigu norime nieko nebijoti – negalime nieko turėti. Negalime prisirišti prie žmonių, daiktų, negalime draugauti, nemylėti. Nereikia nieko bijoti. Pakeiskite savo baimę maloniu jauduliu. Juk visada įdomu rasti ką nors nauja savyje, ieškoti naujų sunkumų, tada suprantame, kad juos įveikti darosi vis lengviau.
Aukštyn galvą!

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Сергей Никитин, Управление стрессом: психодинамика развития личности, Санкт Петербург «Невский проспект» 2003, 9-33, 114-125
2. Николай Козлов, Формула успеха, Москва, «Аст пресс книга», 2002, 63-68
3. John Humphiers, How to. manage people at work – a practical guide to effective leadership, 1992 and 1995, 184-198
4. Mike Woodcock, Dave Francis, The Unblocked Manager – a practical guide to self development, 1982, 49-62
5. Stanislava Stašienė, Paskaitų konspektas, KTU, Kaunas, 2000
6. Verslo žinių priedas “Karjera ir vadyba“, 2002 01 10 Nr. 2(10); 2002 01 31 Nr. 5(13); 2002 05 02 Nr. 18(26)

Leave a Comment