STRESAS

ĮVADAS

Stresas. Su juo susiduriame kasdien: namuose, susipykę su sutuoktiniu, pakeliui į darbą, užstrigę kelio kamštyje, darbe, pravėrę viršininko kabineto duris ir netgi švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas. Sakoma, kad lašas po lašo ir vandenį pratašo. Taip ir stresas: kur kas pavojingesnis ne tas, kuris mus užklumpa skyrybų metu ar gavus atleidimo iš darbo lapelį, o tas nuolatinis stresas, nors ir nelabai stiprus, bet kasdien alinantis darbe. Stresas tampa mūsų laikų profesine liga, kuri sukelia netik ilgalaikį nedarbingumą, bet ir ankstyvą mirtį.
Mes gyyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų. Stresas reiškia vidinį spaudimą, įtampą, pasireiškiančią kvėpavimo sunkumais, raumenų įtampomis.
Svarbu pabrėžti, kad stresas gali veikti kaip mobilizatorius – teigiamai. Taip paprastai nutinka, kai jis trunka trumpai, tuomet aktyvina veiklą, padeda susikaupti ir pan. Tam tikra įtampa, reikalavimai, netgi nestiprus stresas yra normalus kiekvieno žmogaus gyvenimo reiškinys. Ilgalaikis stresas ne tik veikia neigiamai, bet gali būti daugelio ligų priežastimi.
Šią kursinio daarbo temą pasirinkau todėl, kad aš pati domiuosi psichologija. O psichologija ir stresas du tampriai susiję dalykai.
Šiame darbe apžvelgsiu streso sampratą, jį sukeliančius veiksnius ir pasekmes.Taip pat kaip įveikti stresą ir jo žalą. Apibūdinant stresą darbe remiamiausi užsienio šalių, bei Li

ietuvos pavyzdžiais ir patirtimi.
Darbo tikslas – remiantis teorine ir praktine patirtimi išanalizuoti kokie esminiai streso faktoriai turi įtakos darbo našumui , kaip atpažinti ir įveikti stresą.
Temos aktualumą bei problemą būtų galima apibrėžti taip: šiandieniniams vadovams dar trūksta žinių apie stresą darbe, dėl nežinojimo gali prarasti pačius geriausius darbuotojus, o gal būt žlugti finansiškai.
Rašant darbą buvo keliami šie uždaviniai:
• išnagrinėti streso sampratą,apibrėžimus;
• įsigilinti į priežastis kurios sukelia stresą;
• atskleisti streso įtaką darbo našumui;
• supažindinti su streso žala;
• pateikti patarimų kaip įveikti stresą.

Išanalizavau pirminės sveikatos priežiūros gydytojų ir slaugytojų psichologinį pasitenkinimą savo profesija.

1. STRESO SAMPRATA

Spartus darbo tempas, automobilių „kamščiai“ gatvėse, spūstis autobusuose, nesutarimai šeimoje, konfliktai darbe gali tapti pirminiais stresinių būsenų šaltiniais. Kiekvienas mūsų patiriame stresų, kadangi visiškai jų išvengti neįmanoma. Nors stresų žmonės patiria dažnai, o ypač dabar, kai grreitėja gyvenimo tempas ir žmonės tiesiog „skuba gyventi“, tačiau žinių apie juos ir jų sukeltas pasekmes trūksta. Todėl prieš pradėdami gilintis į streso sukeltas pasekmes darbo našumui , išsiaiškinkime, ką reiškia žodis „stresas“.
Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir terminą pasiūlė iš Kanados kilęs H. Selye . Lietuviška medicinos enciklopedija nurodo, kad stresas (angl. stress – įtampa) – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos veiksniai.
Pateiksiu kai kurių šiuolaikinių mokslininkų streso apibūdinimus, padėsiančius geriau suprasti šią būseną.

G. W. Da

avidsonas teigia, kad stresas yra priverstinė fizinė, emocinė ar protinė įtampa. Pasak R. L. Alkinsono, stresas – tai būsena, atsirandanti žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ar socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingas ir nėra tikras, kad sugebės jas įveikti. A. Fingret pažymi, kad stresas – tai individualus reiškinys, kurio priežastys yra pernelyg dideli aplinkos reikalavimai. H. S. Klareichas stresu vadina nespecifinį fiziologinį atsaką į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip pavojingas asmeniui. [1;155]

Dar keletas streso apibrėžimų:
• STRESAS – nespecifinis kūno atsakymas į bet kokį jį sukėlusį poveikį.
• STRESAS – neigiama emocinė patirtis, atsirandanti, kai žmogaus poreikiai didesni už galimybes.
• STRESAS – baimė, kad atsitikusi situacija gali peržengti žmogaus galimybes.
• STRESAS – tai vidinių ir išorinių ritmų desinchronizacija.
• STRESAS – tai užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties.
• STRESAS – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.
• STRESAS – vidinė būsena, visada sukelianti didesnius reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuojanti.
• STRESAS –žmogaus reakcijos į situaciją rezultatas.[2;257]
Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas: kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie at
tostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo, net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.
Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą naktį diskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mu
ums stresą.
Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas? Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko, pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas nuostabu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet kokį viešbučio kambarį.
Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo. Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro nuotolio ir gerokai objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.[8;73 – 75]
Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel” stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo, pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui, operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo.” [8;77]
Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką, situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys:
• teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena;
• neigiami stresai – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai veikiantis išgyvenimas.
Teigiama prasme stresas skatina motyvacijai, kuri atpalaiduoja energiją norimiems rezultatams pasiekti. Štai sportininkas nervinasi prieš startą arba aktorius ar oratorius jaučia scenos baimę. Žmogus nuogastauja, jog jam gali nepasisekti arba jam nepavyks išnaudoti visų savo sugebėjimų. Lygia greta mes mobilizuojame ir koncentruojame energiją būsimiems sunkumams įveikti. Jei nebūtų stresų, gyvenimas mums būtų tikra nuobodybė, sunkiai įsivaizduojamas ir ne toks turiningas.
Stresas gali paversti mus dirgikliu, neigiamas emocijas skleidžiančiu žmogumi, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti paskata padaryti ką nors nepaprasta, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviai dirbti. Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti depresiją, nervingą reakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuo neesminių ir tiesiog susirgti. Paveikti teigiamo streso gal net įgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus.
Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus, iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektus apimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai, o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuo žlugdančio, ligą sukeliančio streso.[8; 77 – 78]

2. STRESO POŽYMIAI

Mokslininkų tyrimai rodo, kad veikiami streso žmonės suvokia viską daug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui, nes visi jų pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą.
Kai kurie žmonės stresams yra labai atsparūs. Dėl to svarbu suskirstyti žmones pagal jų jautrumą stresams. Tai suteikia galimybę reguliuoti darbo našumą bei naudą, išvengti ligų. Be to, patys žmonės turi žinoti savo atsparumą ir reguliariai atgauti jėgas.
Kaip nustatyti, kad žmogui gresia stresas? Visų pirma jis ima iracionaliai elgtis ir darbe, ir namuose. Pavyzdžiui, viršininkas klausia pavaldinio, ar parengta ataskaita. Dėl šio klausimo pavaldinys staiga “pratrūksta”. Tikriausiai turi kokių nors nemalonumų namuose – gal serga vaikai ar sudaužė mašiną ir t.t. Paprastai susikaupia krūva nemalonumų, kurie pagaliau išsiveržia kaip stresas. Jie itin pavojingi, jei ilgesnį laiką “guli ant širdies”. Streso padariniai dažnai esti širdies ligos, infarktas, depresija ir pan. Beje, metams bėgant organizmo atsparumas stresams silpnėja. Ypač pavojingas amžius nuo 40 iki 50 metų.[4; 114]
Kokie ženklai rodo, kad darbuotojo stresas gali būti per didelis? Stresas apie save prabyla įvairiai. Pavyzdžiui, patiriančiam didelį stresą darbuotojui gali padėti kraujospūdis, atsirasti opa, padidėti dirglumas, jis gali padėti sunkiai priimti įprastus sprendimus, gali netekti apetito, gali dažniau pradėti patirti nelaimingus atsitikimus ir panašiai.[5; 318]
Nors skirtingus žmones stresas veikia nevienodai, visus streso požymius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes – psichologinius, fizinius ir elgesio požymius.

Nepasitenkinimas darbu, nerimas, panika, sąmyšis, pykčio priepuoliai, nuotaikų kaita, bejėgiškumas, veiksmingumas, frustracija, nesugebėjimas susitelkti, iracionali baimė, depresija, jausmas, kad gyvenimas ir darbas nebeteikia džiaugsmo, nejautrumas kitų žmonių atžvilgiu – tai vis psichologiniai streso požymiai. Tarp kitko, nepasitenkinimas darbu yra paprasčiausias ir akivaizdžiausias streso psichologinis simptomas. Ankščiau išvardyti požymiai būna sunkiai pastebimi, tačiau jeigu stresas užsitęsia,atsiranda elgesio ir fizinių simptomų, kuriuos kur kas lengviau atpažinti. Jeigu staiga pradėjote šalintis kitų žmonių draugijos, nenorite su niekuo bendrauti, nebesugebate priimti sprendimų ir nusistatyti prioritetų, dažnai klystate,vis ką nors užmirštate, ateinate į posėdžius ar susitikimus visiškai jiems nepasirengę, dirbate viršvalandžius, nešatės darbą į namus, dirbate be atostogų, blogai planuojate savo laiką, dėl ko nuolat kaltinate save ir kitus, kolegos sako, kad pradėjote nesaikingai vartoti alkoholį, nuolat persivalgote arba visiškai neturite apetito, – galima įtarti, kad tokį jūsų elgesį lemia stresas. Jeigu jūsų kolegą kankina nuolatiniai galvos skausmai, nuovargis, prakaitavimas, nemiga, drebulys, širdies permušimai, džiūsta burna ir trūksta oro, greičiausiai tai fiziniai streso požymiai, į kuriuos nederėtų numoti ranka.

Visi streso veiksniai daro įtaką darbo efektyvumui. Streso paveikti tampame susirūpinę, infrospektyvūs, emocionalūs ir nelaimingi. Stresas mažina mūsų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą susitelkti. Yra apskaičiuota, kad dėl streso patiriami didžiuliai finansiniai nuostoliai gamyboje ir prekyboje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje streso darbe sukeltoms ligoms gydyti kasmet išleidžiama 4 milijardai svarų. Jeigu jūsų organizacijoje padaugėjo pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, padidėjo kadrų kaita pablogėjo darbo kokybė – tikėtina, kad tai ne atsitiktinumas ar sutapimas, o streso padariniai.[3;47]

3. STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI IR PASEKMĖS

Vadybininkui svarbu žinoti, kodėl žmonės patiria stresą darbe. S. Palmer teigia, kad stresas yra individuali psichologinė, fiziologinė ar elgesio reakcija į suvokimą, kad neįmanoma atlikti darbe keliamų reikalavimų. Beveik visada stresas kenkia sveikatai. G. Grandjeano nuomone, prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimų juos atlikti dažniausiai būna subjektyvus.

Stresas darbe pasireiškia psichologinėmis ar psichosocialinėmis problemomis. Stresinė būsena sutrikdo įprastą veiklos eigą, tempą ir kokybę. Ypač nukenčia tokia veikla, kuriai reikia nestereotipinių sprendimų, logikos, geros atminties, mokėjimo greitai paskirstyti ir perkelti dėmesį. Esant stresui pasikeičia įprastas žmogaus elgesys, gestikuliacija, kalbos tempas.[1;156]

Ne kiekvienas stresas yra blogas. Būna ir pozityvus, vadinamasis eustresas, ir negatyvus, vadinamasis disstresas. Žmogui būtina patirti truputį streso, norint gauti tam tikrą stimulą ir įgyti visą pajėgumą.Nepatirdamas streso, jis jokiu būdu nebūtų nusiteikęs ką nors daryti. Tik patirdami stresą mes tampame tikrai fiziškai ir dvasiškai pajėgūs.[6; 155]

3.1 Streso priežastys

Darbo stresus dažniausiai sukelia šios priežastys:
• perkrovos. Vadovai darbo krūvį darbuotojams turėtų paskirstyti tolygiai. Neretai darbuotojas stengiasi prisiimti kuo daugiau užduočių dėl įvairių motyvų: atlyginimo, bendravimo galimybių ir kt. Rečiau minimas ir ne visada įsisąmoninamas noras išsiskirti iš kitų darbuotojų. Kai šis noras minimalus, darbuotojas nori dirbti nerizikingą, nereikalaujantį didelės psichinės įtampos darbą. Bet kokie papildomi reikalavimai, viršijantys asmeninį darbuotojo tikslą, suvokiami kaip beveik neįveikiami sunkumai. Priešingai, kai yra didelis noras išsiskirti, darbuotojas siekia spręsti tokias užduotis, kurios sudarytų jam galimybę pasireikšti ir įsitvirtinti kolektyve. Taigi stresinės situacijos kyla tada, kai darbuotojo norai neatitinka realių galimybių. Žmogus yra įsitempęs, jaučia nuolatinį nepasitenkinimą. Ir vienu, ir kitu atveju tokia darbuotojų pozicija sukelia konfliktines situacijas, trukdo bendradarbiauti su bendradarbiais ir vadovais;
• laiko stoka. Ši priežastis glaudžiai susijusi su perkrovomis. Darbuotojas niekur nespėja, laiku neatlieka svarbių darbų, o apie laiką sau (atsipalaidavimui, poilsiui, išvaizdai) net pagalvoti nedrįsta;
• bloga vadovavimo kokybė. Tai ne organizavimo problema, o vadovo profesinių įgūdžių ir kompetencijos stoka. Ir be specialių tyrimų galima nesunkiai pastebėti, kad tas vadovas, kuris nemoka paruošti užduočių ir pateikti savo pavaldiniams, yra nuolatos perkrautas darbo, o darbuotojai dažnai jo turi nepakankamai. Taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl baimės atsakyti už kitų klaidas, per didelės savimeilės, nepasitikėjimo pavaldiniais, noro parodyti savo pranašumą ir t.t. Tokia situacija sukelia įtampą, baimę prarasti ryšius su darbuotojais, susierzinimą, dažnai ir nepateisinamas emocines iškrovas;
• nesaugumo jausmas. Tai stiprus stresorius, pasireiškiantis tuo, kad darbuotojas jaučia baimę prarasti darbą. Šią grėsmę darbuotojas gali jausti, jeigu organizacijos politika nėra aiški arba tiesioginis vadovas bando „suvesti sąskaitas“ su nepageidaujamu darbuotoju;
• nesugebėjimas suderinti įsipareigojimų ir atsakomybės. Kiekviena pareigybė turi savo įgaliojimus ir atsakomybę. Darbuotojo žinios ir įgūdžiai turi atitikti jam patikėtas pareigas. Kai darbuotojas skiriamas į pareigas, kurios neatitinka jo realios kvalifikacijos ir ypač jeigu tai daroma prieš jo norą, susidaro ilgalaikė įtampa, blogėja darbo rodikliai. Yra ir tokių darbuotojų, kurie skrupulingai žiūri į savo darbą ir dažnai pervertina atsakomybės laipsnį, kaltindami save ir tuo, kur jų kaltės dėl klaidų ir nesėkmių nėra.
• frustracija (lotyniškai – nusivylimas) – tai nemaloni, įtempta būsena, atsirandanti, kai žmogus negali patenkinti kurio nors poreikio, pasiekti tikslo ar įveikti sunkumų. Pavyzdžiui darbo tiek daug, jog darbuotojas nieko nebespėja, yra peikiamas net kelių asmenų už ne laiku ar net nekokybiškai atliktą darbą; jis greičiausiai pradės jausti tokią emocinę būseną kaip frustracija. Kaip žmonės reaguoja frustracijos būsenoje? Vieni tampa agresyvūs, kitiems būdinga regresija arba reversija, fiksacija. Agresija gali pasireikšti net pykčio protrūkiais; regresija – mažiau apgalvotu elgesiu, liūdna nuotaika; reversija – apatiškumu. Fiksacijos atveju darbuotojas nuolat pradeda kaltinti savo vadovą, kitus bendradarbius dėl savo nesėkmių, nebenori objektyviai nagrinėti nesėkmės faktų. Yra ir kitų reakcijų, pavyzdžiui, žmogus, jausdamas frustraciją, panori tapti neformalios grupuotės lyderiu ir taip sėkmingai save realizuoti. Kartais pradedamos jausti fizinės reakcijos, pavyzdžiui skausmas skrandyje ar panašiai.
Tačiau frustracijos priežastys yra ne tik vadovavimo klaidose. Žmonės darbe gali jausti frustraciją dėl pačios darbo esmės, blogo įrengimų darbo, nepakankamos kvalifikacijos ir kita. Dažnai frustracija sukelia norų neatitikimą galimybėms: jeigu norai didesni nei galimybės, žmogus gali patekti į frustracijos būseną.
• neįdomus darbas. Sąvoka „neįdomus“ yra skirtingas beveik kiekvienam žmogui. Bet jeigu žmogui nepatinka tai, ką jis atlieka, tai gali tapti rimtu stresoriumi.
• įvairūs, ypač neįprasti pasikeitimai. Yra daug aplinkybių, kurios tiesiogiai nesusijusios su profesine veikla, tačiau dažnai tampa stipriais stresoriais darbinėse situacijose. Dažniausiai stresą sukeliančios priežastys pateiktos 1 lentelėje. Kaip matome iš jos, beveik 2/3 stresorių yra nesusiję su žmogaus darbu, tačiau vienaip ar kitaip daro įtaką jo rezultatams.
Vadovų ir eilinių darbuotojų stresų priežastys skiriasi. Pavaldiniams stresines būsenas sukelia jų statusas, išteklių stoka, per dideli darbo krūviai. Vadovai jaučia įtampą dėl didelės atsakomybės, situacijų, kuriose reikia priimti sprendimus, neapibrėžtumo, informacijos gausumo ir jos nepatikimumo ir kitų priežasčių.[1;156-157]
Beveik kiekvienoje publikacijoje, skirtoje stresui, pateikiama Holmeso ir Rajės kritinių gyvenimo įvykių skalė. Šie du tyrinėtojai jau septintajame dešimtmetyje parengė esminių gyvenimo įvykių, kuriuos apklaustieji vertina taškų sistema, sąrašą. Gyvenimo įvykiams, kurie sukelia maksimalų stresą, gali būti skirta 100 taškų.[7; 21]
1 lentelė
Stresą sukeliančių situacijų vertinimas[1; 157]
Eil. Nr. Gyvenimo įvykis Balai
1 Sutuoktinio mirtis 100
2 Skyrybos 73
3 Vyro ar žmonos nutarimas gyventi atskirai 65
4 Įkalinimas 63
5 Šeimos nario mirtis 63
6 Asmens liga ar susižeidimas 53
7 Vedybos 50
8 Atleidimas iš darbo 47
9 Sutuoktinių susitaikymas 45
10 Išėjimas į pensiją 45
11 Sunki šeimos nario liga 44
12 Nėštumas 40
13 Lytinio gyvenimo problemos 39
14 Šeimos pagausėjimas 39
15 Profesinės adaptacijos sunkumai 39
16 Finansinės padėties pasikeitimas 38
17 Artimo draugo mirtis 37
18 Darbo pakeitimas 36
19 Sutuoktinių konfliktai 35
20 Didelė paskola 31
21 Skolos ar paskolos termino nesilaikymas 30
22 Atsakomybės darbe pasikeitimas 29
23 Vaikų persikėlimas gyventi kitur 29
24 Rūpestis dėl vyro ar žmonos giminių 29
25 Žymūs asmeniniai pasikeitimai 28
26 Vienas iš sutuoktinių nustoja dirbti 26
27 Studijų pradžia ir pabaiga 26
28 Gyvenimo sąlygų pasikeitimas 25
29 Pastangos keisti asmeninius įpročius 24
30 Konfliktai su vadovu 23
31 Darbo sąlygų ar laiko pasikeitimas 20
32 Gyvenamosios vietos pakeitimas 20
33 Mokymo įstaigos pakeitimas 20
Kiekvienas žmogus toje pačioje situacijoje elgiasi ir reaguoja skirtingai: vienas jaučia didžiulę įtampą, kitas – nepatiria jokių emocijų. Amerikiečių kardiologai M. Friedmanas ir R. Ro- senmanas tirdami streso poveikį širdies ligoms, visus žmones suskirstė į du tipus: A ir B. Ši tipologija tinka ir organizacijai. Yra darbuotojų, kurie gyvena ir dirba nuolat jausdami įtampą. Jie reiklūs sau, trokšta garbės, kelia vis sunkiau įgyvendinamus tikslus, nori greitai padaryti karjerą. Tai agresyvūs, kompetentingi, siekiantys aukštų standartų, žmonės. Tikslus jie sau kelia netgi poilsio metu. Kitaip tariant, tai – kovotojai ir stresas yra greičiau jų pačių susikurtas produktas. Tipinė šių žmonių „išeiga“ – širdies priepuoliai. Tokius žmones M. Friedmanas ir R. Rosenmanas priskiria prie A tipo. Kiti darbuotojai, priešingai, elgiasi santūriau. Jie priima situacijas kokios jos bebūtų, dažniau susitaiko nei kovoja, normuoja savo veiklą ir neaukoja darbui savo laisvalaikio. Juos ypač veikia laiko trūkumas. Tai – B tipo žmonės. Vadinasi, gebėjimą įveikti stresą ir dirbti efektyviai lemia asmenybė. Galime pažvelgti į 1 paveikslėlį, kur pavaizduota kaip stresas veikia darbo efektyvumą.

Aukštas

Darbo

atlikimo

efektyvumas

Žemas

Žemas Stresai Aukštas

1 pav. Darbo atlikimo efektyvumo ir stresinės
būsenos išraiškos priklausomybė

Kenksmingų profesinių veiksnių įtaka sveikatai. Kenksmingus veiksnius pagal jų prigimtį galime suskirstyti į tris grupes:
• fiziniai (biologiniai, biocheminiai ir kt.),
• psichosocialiniai,
• organizaciniai.

Kenksmingus fizinius darbo veiksnius galima tam tikru tikslumu išmatuoti ir įvertinti jų poveikį darbuotojo sveikatai. Šie veiksniai palyginti lengvai kontroliuojami darbo vietoje; dažniausiai jiems nustatomi standartai.
Psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai yra susiję su darbo turiniu, darbo struktūra, valdymo sistemomis, darbo aplinkos ir organizacinėmis sąlygomis, taip pat su paties darbuotojo kompetencija bei poreikiais. Ši sąsaja per darbuotojo suvokimą ir išgyvenimus veikia jo sveikatą. 2 lentelėje nurodyti darbo veiksniai ir kenksmingos sąlygos, galinčios sukelti stresą ir (arba) pakenkti sveikatai.
2 lentelė
Darbo veiksniai ir kenksmingos sąlygos
Darbo veiksniai Kenksmingos sąlygos
Organizacijos funkcijos ir kultūra Nepakankamas bendravimas, netinkamas užduočių išaiškinimas, bloga aplinka tobulėti
Dalyvavimas Ribotas dalyvavimas priimant sprendimus
Karjera ir darbo statusas Karjeros neapibrėžtumas ar karjeros stagnacija, žemas darbo statusas ar nepakankama socialinė darbo vertė, menkas darbo užmokestis, nesaugus darbas, per didelė darbų apimtis.
Darbuotojo vaidmuo Dviprasmiškas ar konfliktiškas vaidmuo, prik- lausomybė nuo kitų arba nuolatinis kontaktas su kitais žmonėmis
Darbo turinys Nepastovus darbas, įvairovės stoka. Fragmentinis arba beprasmis darbas, menkas sugebėjimų pa- naudojimas, fizinė įtampa

Tiek fiziniai, tiek psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai gali paveikti darbuotojo sveikatą ir socialinę gerovę tiesiogiai per stresą. Šie sveikatos poveikio būdai nėra alternatyvūs. Daugelyje situacijų darbuotojo sveikata žalojama abiem būdais. [1;157-158]

3.2. Streso pasekmės darbo našumui

Šiandien darbuotojai skundžiasi, kad spaudimas darbe ir namuose kelia vis stipresnį stresą. O vadovai kreipia į tai dėmesį, jei ne dėl kurių nors priežasčių, tai bent jau dėl vienos – stresas daro poveikį galutiniams rezultatams. Pavyzdžiui, vertinama, kad stresas darbe JAV pramonei kasmet atneša nuo 200 iki 300 milijardų dolerių nuostolių dėl pravaikštų, sumažėjusio produktyvumo, darbuotojų kaitos, nelaimingų atsitikimų, darbininko kompensacijos kaštų ir tiesioginių gydymo,teisinių bei draudimo išlaidų.[5; 318]
Kaip buvo minėta, tipiška stresinė situacija susiklosto, kai darbo reikalavimai nesiderina su darbuotojo žiniomis ir gebėjimais bei poreikiais. Ypač tada, kai darbuotojas silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar sulaukia menkos paramos. Sunkiai įveikiami ir (arba) prieštaraujantys individualiems poreikiams darbo reikalavimai, darbo kontrolės stoka, nepakankama pagalba atliekant užduotis ir yra pagrindiniai veiksniai, tiesiogiai veikiantys darbuotojo suvokimą apie situacijos grėsmingumą. Streso pasekmės gali būti labai įvairios (3 lentelė).
3 lentelė
Galimos streso pasekmės
Profesinės Psichologinės Socialinės Somatinės
Pravaikštos Padidėjęs jautrumas Apatija Alergijos
Vėlavimai Depresija Nesutarimai šeimoje Virškinimo problemos
Nepakankama koncentracija Nesugebėjimas susikoncentruoti Impulsyvus elgesys Širdies ligos
Padažnėję klientų skundai Narkomanija ir alkoholizmas Pašliję santykiai Migrena
Bloga darbo kokybė Savigarbos sumažėjimas Socialinė izoliacija Kvėpavimo problemos
Personalo kaita Mąstymo sulėtėjimas Šeimos iširimas Prakaitavimas
Nesaugus elgesys Nervingumas Drebulys
Padažnėjusios traumos Įkyrios idėjos, fobijos Nualpimai

Patirtas stresas labai individualiai paveikia darbuotojo jausmus, mintis, elgesį ir gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu, netinkamų sprendimų priėmimu, intensyviu rūkymu, alkoholio vartojimu, maitinimosi ir miego sutrikimais, nepakankamu fiziniu aktyvumu, nesugebėjimu atsipalaiduoti ir panašiai. Dėl patiriamo streso darbuotojas būna nervingas, ilgainiui senka jo fizinės jėgos ir mažėja intelektinis pajėgumas. Be to, neretai žmogus jaučiasi kaltas dėl aplinkybių, sukėlusių stresą, tačiau iš tikrųjų stresai darbe dažniausiai kyla dėl netinkamo darbo organizavimo. Suomijos darbo medicinos institutas, vadovaudamasis streso psichologine teorija, sukūrė ir sėkmingai taiko streso darbe modelį (2 pav.).

Išorinė aplinka

Asmenybės ypatumai

Reguliavimo veiksniai

Aplinkos suvokimas

Stresas arba pasitenkinimas

Darbo organizavimo tobulinimo
ir paramos poreikis

2 pav. Streso darbe modelis

Jis atspindi esminius darbo organizavimo, darbo turinio ir žmonių tarpusavio santykių aspektus, parodo, kaip išorinė aplinka veikia darbuotojo suvokimą; dėl jos poveikio darbuotojas jaučia arba stresą, arba pasitenkinimą.[1;156-159]
Išanalizavau pirminės sveikatos priežiūros gydytojų ir slaugytojų psichosocialinį pasitenkinimą savo profesija.

Specialiai šiam tyrimui buvo sukurta anketa, kurios pagalba buvo surinkti duomenys apie Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros specialistų (BPG, terapeutai, pediatrai) ir slaugytojų atlyginimus, darbo krūvį, fizinę ir psichologinę būseną, darbo motyvaciją, ateities perspektyvą. Buvo tiriami 129 gydytojai ir 90 slaugytojų. Gydytojų grupėje 110 moterų, 19 vyrų, amžiaus vidurkis 48 m. (27–69 m.), darbo stažo vidurkis 22,9 (1–47 m.). Slaugytojų grupėje 89 moterys ir 1 vyras, amžiaus vidurkis 44,4 m. (22–65 m.), darbo stažo vidurkis 23,4 m. (2–45 m.).Norint ištirti gydytojų ir slaugytojų fizinę bei psichologinę būseną, buvo paprašyta jų įvertinti procentais dabartinę būseną, jei ideali būtų 100 %. Po to paprašyta įvertinti, kiek iš visų veiksnių, veikiančių fizinę ir psichologinę savijautą, įtakoja darbas. [14]
Psichologinę medicinos darbuotojų būseną galima vertinti pagal streso sukeltų psichologinių simptomų skaičių. Kadangi stresas sukelia nerimą, depresiją, miego sutrikimus, pasirinkta buvo 10 dažniausių šių sutrikimų simptomų (4 lentelė) bei paprašyta gydytojų ir slaugytojų pažymėti tuos simptomus, kuriuos jautė per mėnesį.
4 lentelė

Gydytojų ir slaugytojų jaučiami simptomai
Depresijos: nuotaikos nebuvimas, sumažėję interesai, niekas neteikia malonumo, silpnumas, jėgų trūkumas
Nerimo: nerimas, baimė, dirglumas, irzlumas, galvos skausmas, įtampos pojūtis
Miego: mieguistumas dieną, blogas miegas
Gydytojai vidutiniškai patiria 3,22 simptomų iš dešimties, slaugytojai – 3,08. Tik 6,97 gydytojų ir 5,5 % slaugytojų nepatiria streso darbe.
Nors ir gydytojai, ir slaugytojai priskiria save vargšų klasei, darbu patenkinti 72,09 % gydytojų ir 84,44 % slaugytojų.
Pirminės sveikatos priežiūros reformos esmė yra bendrosios praktikos gydytojo institucijos įvedimas bei skatinimas bei 80 % šeimų medicinos problemų sprendimas. Deja, reformos eigoje išsirutuliojo pagrindinės problemos, trukdančios vystytis pačiai reformai – nepatenkintas ir pacientas, ir medicinos darbuotojas.[14]

4. STRESO ĮVEIKIMAS

Kovoti su stresais galima įvairiais būdais. Pirmiausia padėti sau gali pats žmogus. Tai gali būti meditacija, biogrįžtamasis ryšys, asmeninė apsauga nuo stresų. Organizacija turi sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti jos veikloje, kelti kvalifikaciją, leisti pasireikšti ir visaip skatinti jų kūrybiškumą.

Nustatyta, kad mažiausiai pasiduoda stresui santūrūs žmonės, tie kurių protas ir jausmai nesipjauna, o gražiai sutaria, kurie įsitikinę, jog jėgos šaltinio, reikalingo patirti pasisekimą, reikia ieškoti savyje, o ne kur nors kitur. Gera sveikata – vienas iš svarbiausių reikalavimų vadovui.[4; 115]
D. Frey tvirtina, jog greičiausiai pasveiks tas, kuris stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis. “Pradėkite dieną gerai nusiteikę, išlaikykite savo tvirtą pasitikėjimą, ir tegu kelios geros mintys palydi jus vakare į lovą.Jei prieš užmigdami jau imate bijoti rytdienos, tai atsibudę pajausite “ryto siaubą”. [11]
Eckartas Miulleris teigia: “Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jį gerokai mažesnį, jei jie:
• įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą;
• mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą;
• įsitikinę, jog gali kontroliuoti situaciją;
• yra patyrę, jog padedami kitų ar savo pačių jėgomis praeityje tokias situacijas jau buvo įveikę;
• jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių;
• stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko sau reikšmingais;
• suvokia situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus”.
Mokslininko manymu, žmonės neišvengs streso, “jei jie :
• patyrė, jog panašiose situacijose yra bejėgiai;
• jaučiasi esą įvykių auka;
• kaltina save dėl stresinės situacijos;
• situaciją laiko žala ir nuostoliu;
• reikalavimą laiko grėsme;
• laiko situaciją iššūkiu ir mano, jog nuo sprendimo priklausys jo paties, kaip asmens, svarbumas”.[8; 83]

Yra keli būdai sumažinti darbuotojų bei vadovų stresą:
• sąlygų sudarymas darbuotojams dalyvauti organizacijos veikloje;
• kelti kvalifikaciją;
• geriau projektuoti darbus;
• tobulinti komunikacijas.
Tačiau ir pats darbuotojas gali imtis streso mažinimo būdų:
• meditacijos;
• biogrįžtamojo ryšio;
• asmeninės apsaugos nuo stresų.
Vienas iš būdų sumažinti darbuotojo stresą yra jo konsultavimas. Konsultavimu siekiama pagerinti darbuotojo dvasinę sveikatą. Gera dvasinė sveikata reiškia, jog žmonės gerai jaučiasi, gerai nusiteikę priima kitus žmones ir gyvenimo reikalavimus.[9; 182 – 183]
Vienas iš būdų sumažinti darbuotojo stresą yra konsultavimas. Konsultavimu siekiama pagerinti darbuotojo davasinę sveikatą. Gera dvasinė sveikata reiškia, jog žmonės gerai jaučiasi, gerai nusiteikę priima kitus žmones ir gyvenimo reikalavimus.

Kai žmogus gerai jaučiasi, jo elgesio nelemia emocijos, jis sugeba įveikti nesklandumus, yra tolerantiškas sau, sugeba iš savęs pasijuokti, jaučia savigarbą, kasdienio gyvenimo malonumą.

Geras nusiteikimas priimti kitus žmones reiškia, kog žmogus mėgsta kitus žmones, jų interesus priima kaip savo, jaučia malonumą bendraudamas, gerbia tuos skirtumus, kuriuos pastebi žmonėse, mėgsta jaustis grupės dalimi, jaučia įsipareigojimą kaimynų ir jį supančių žmonių atžvilgiu.

Konsultavimas – tai pasikeitimas informacija, įdėjomis, jausmais tarp dviejų žmonių – konsultanto ir konsultuojamojo. Konsultantais gali būti profesionalai ir neprofesionalai. Konsultavimas dažniausiai yra konfidencialus. pirmą kartą “personalinis konsultavimas” buvo pradėtas 1936 m. JAV, Čikagoje, Vakarų Elektros Kompanijoje.

Konsultavimo funkcijos yra šios:
1. Patarimas – pasakymas, ką žmogus, patarėjo nuomone, turėtų daryti.
2. Nuraminimas – žmogaus padrąsinimas, susidūrus su problema.
3. Komunikacija – aprūpinimas informacija, žmogaus supratimas. (Komunikacija gali vykti horizontaliai ir vertikaliai.)
4. Emocinis atpalaidavimas – pagalba žmogui psichologiškai atsipalaiduoti.
5. Mąstymo išryškinimas – padrąsinimas racionaliai galvoti.
6. Perorientavimas – padrąsinimas vidiniams pokyčiams, pvz. keisti tikslus, vertybes.
Aukščiau nurodytas pirmas penkias konsultavimo funkcijas gali sėkmingai realizuoti pats organizacijos vadovas. Net jeigu įmonėje yra profesionalus konsultantas, tai nereiškia, kad vadovas turi galvoti, jog konsultavimo funkcijas realizuos tik konsultantas, o vadovui tai jau neberūpės. Vadovai yra svarbūs konsultantai, nes jie kiekvieną dieną bendrauja su savo darbuotojais.
Konsultavimas būna kelių tipų:
• direktyvusis;
• dalyvavimo;
• nedirektyvusis.
Direktyvusis konsultavimas – procesas, kada darbuotojo problema išklausoma, tariamasi su darbuotoju, ką galima padryti, tada pasakoma žmogui, ką reikia daryti ir žmogus motyvuojamas šiai veiklai. Direktyvusis konsultavimas paprastai realizuoja patariamąją funkciją tačiau ar visada konsultantas teisingai supranta konsultuojamojo problemą? Ar gerą sprendimą priima?
Nedirektyvusis arba į klientą nukreiptas konsultavimas – tai visų pirma dėmesingas išklausymas, daugiau – jausmų priėmimas, negu “receptų davimas”. tokio konsultavimo esmė – tai jausmų aptarinėjimas bei nelabai apibrėžtų, plačių sprendimų siūlymas. Šiuo atveju konsultantas – tai pokalbio bendraautorius, o ne vedėjas; priimti sprendimą paliekama pačiam darbuotojui. labai dažnai tokį konsultavimo būdą naudoja profesionalūs konsultantai. Šiuo būdu lengviau pajusti kon- sultuojamojo jausmus, nes paprastai jie refleksuojami “ledkalnio principu” (žr. 4 paveikslą).

Nedirektyvusis konsultavimas organizacijose naudojamas gana siaurai, nes jis yra gana brangus ir reikalauja profesionalaus konsultanto. Direktyvaus konsultavimo, kaip teigia K. Davis ir J. Newstrom, šiuolaikiniai darbuotojai nelabai mėgsta. taigi priimtinas yra dalyvavimo konsultavimas arba kooperatyvusis konsultavimas – tai abipusis konsultanto ir konsultuojamojo bendravimas, sudarantis sąlygas keistis įdėjomis, padedant konsultuojamajam spręsti jo problemas. Kooperatyvaus konsultavimo metu konsultuojamasis išklausomas, tačiau čia konsultantas gali būti aktyvesnis negu nedirektyviniame konsultavime. Paprastai kooperatyvus konsultavimas realizuoja nuraminimo, komunikacijos, emocinio atpalaidavimo ir mąstymo išryškinimo funkcijas. Galima sakyti, kad konsultantas ir konsultuojamasis, bendraudami kooperatyvaus konsultavimo metu, pasiekia sinerginį efektą.[9;183-185]
Siekiant sumažinti stresą patariama mokytis autogeninų treniruočių. Deja, autogeninės treniruotės gali išmokti tik 28 procentai suaugusiųjų, rašo H.Vollmer. Būtina sąlyga: šie žmonės privalo nebūti stresinėje situacijoje, nejausti depresijos ar nevilties, jie turi būti ramūs, nepraradę dvasinės pusiausvyros. Tačiau kai viskas puikiai sekasi, visai nereikia mokytis tokių metodų. Be to, autogeninės treniruotės beveik neįmanoma išmokti vienam pačiam, be specialisto pagalbos.
Yra kitų būdų atsipalaiduoti, išvengti streso ir “sudegimo”- ir juos daug lengviau išmokti. Pvz., kvėpavimo ir raumenų atpalaidavimo pratimai. Jie padeda ne tik profilaktiškai, bet ir esant ūmiam stresui. Žinoma, sportas irgi mažina stresą – tik viena būtina sąlyga: jūs darote tik tai, kas jums patinka. Jei jūs nesportuojate, patariame jums daugiau judėti gryname ore. Visa tai tinka kenčiantiems nuo ūmaus ar chroniško “sudegimo”.[11]
Žmogui, patiriančiam daug stresų kasdieniniame gyvenime, fiziniai pratimai turėtų tapti gyvenimo būdu. Kitas, ne mažiau svarbus ir patikimas ginklas prieš stresą – fizinių organizmo galimybių mobilizavimas. Sveikas, gerai subalsuotas maistas bei jo papildai (vitaminai, mineralai ir pan.), kūno svorio kontrolė, pertraukėlės darbo metu, stimuliatorių atsisakymas, pilnavertis ir pakankamas miegas palaikys organizmą atsparų stresui.
Kaip teigiamos emocinės atsvaros stresams gali būti artimųjų šventės, vakarėliai, hobi, todėl nereikia jų užmiršti ir visiškai neverta atsisakyti. Darbo, atliekamo poilsio sąskaita, vertė nedidelė, o žmogaus organizmo galimybės yra neribotos tik tuomet , kai nėra išsekintos.
Visų aukščiau išvardytų streso neutralizavimo priemonių visuma specialistų yra vadinama “streso valdymu”. Santrumpoje tai skambėtų šitaip:
1. Streso valdymas, kontroliuojant savo paros laiką;
2. Streso valdymas, racionaliai įvertinant savo emocinę būseną;
3. Streso valdymas, stebint organizmo poreikius;
4. Streso valdymas, kontroliuojant savo mintis.
Tai paprasčiausia schema, atspindinti streso kontrolės programą, kurią nuosekliai vykdant įmanoma nugalėti “tylųjį žudiką” – stresą. Tačiau būtina pažymėti, kad atsiradus pojūčiui, jog pačiam su streso pasekmėmis kovoti yra sunku, tikslinga kreiptis pagalbos į specialistus (psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus). Atlikęs tyrimus gydytojas nuspręs, koks gydymo metodas (nuo raumenų relaksacijos iki hipnozės) konkrečiu atveju yra efektyviausias.
Ir dar šiek tiek žinių. Nors, atrodytų, jog visi būdai, skirti stresui įveikti, jau atrasti ir praktikuojami, pasaulio mokslininkai vis dar tiria streso mechanizmus žmogaus organizme bei metodus jam sutramdyti. Ieškoma priemonių ne tik žmonių psichikai streso akivaizdoje stiprinti, bet ir atokių streso sukeltų problemų sprendimui. Ypač daug dėmesio skiriama kūno kultūros bei mitybos sritims. Tiriama vitaminų, mineralų, vaistažolių įtaka streso veikiamam organizmui. Yra įrodyta, jog vitaminai (ypač vitaminas A, B komplekso vitaminai, folio ir pantoteno rūgštys, vitaminai C ir E bei riebalų rūgštys), mineralai ( kalcis, kalis, cinkas, geležis, selenas), vaistažolės (Sibiro ženšenis, jūros dumbliai, valerijono šaknys, česnakas, garstyčios, saldymedžio šaknys, tūbės ir lobelijos augalai, amalas, kryžiažiedė, katžolė, imbieras ir kt. Gerai veikia žmogaus organizmą streso būsenoje.[10]
Streso valdymas, sąmoningas ir protingas jo įveikimas yra netik tam tikra profilaktika, bet ir emocijų inteligencijos aktas.[6;158]
Taigi, paminėjome daugybę veiksmingų priemonių ir naudingų pagalbos būdų stresui įveikti. Žinoma, jūs patys turite surasti, kas jums padeda ir patinka ir kas netinka. Be to, galbūt jūs turite vieną ar kitą slaptą būdą, kuris daro jūsų asmeninį stresą pakenčiamesnį, jį sumažina ar panaikina. Sėkmės įveikiant stresą!
Kai būsite atsikratę streso, atsipalaidavęs ir gerai nusiteikęs, užkrėsite gera nuotaika kitus, gerai seksis darbas, geriau sugebėsite susikaupti, daug kas palengvės, pastebėsite, jog pasidarė daug paprasčiau bendrauti su kitais žmonėmis.[8; 89 – 90]

5. STRESO ŽALA
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visai išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų – toks jau yra gyvenimas. Tačiau streso neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jas sumažinti padidinus savo atsparumą stresui.
Kaip padėti sau streso atveju, ką patarti kitiems, ištikus tokiai būsenai, kaip užkirsti kelią ligoms? Išsivysčiusiose industrinėse šalyse streso žala buvo pastebėta žymiai anksčiau nei mūsų šalyje. Jau daug metų įvairių sričių specialistai bando vis naujas streso neutralizavimo metodikas, siūlomos vis įvairesnės gydymo priemonės. Pradžiai geriau pasirinkti tas pagalbos priemones, kurios yra arčiausiai mūsų, tai yra mumyse. Žmogaus organizmas yra “užprogramuotas”, prasidėjus krizei padėti pats sau. Svarbu tinkamai išnaudoti jo galimybes.
Kas rūpinasi žmogaus sveikata, neturi neišsprendžiamų problemų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje per metus streso pasekmėms gydyti išleidžiama apie 20 milijardų svarų sterlingų, JAV – 150 milijardų dolerių. Apskaičiuota, kad nuo 1950 metų vien darbo vietose streso atvejų padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 20% iki 46% ). Todėl išsivysčiusiose šalyse stengiamasi sumažinti buityje patiriamų stresų kiekį. Gerinant gyventojų socialines sąlygas, kitose gyvenimo srityse ( ne darbe ) streso reikšmė žmonių gyvenime mažėja – jo epidemija po truputį silpnėja. Streso mechanizmai tampa vis labiau valdomi, o gyvenimas žmonėms nebėra vien stresų šaltinis.[10]
Pagal naujausius duomenis šiuo metu pasaulyje vis daugiau žmonių kenčia nuo streso ir liguisto poreikio dirbti, norėdami bet kokia kaina patirti sėkmę. Tokie žmonės nuolatos patiria stresą, skuba iš vieno susitikimo į kitą. gavę naują užduotį jie niekada nesako “ne”. Jie yra įsitikinę, kad niekas geriau neatliks darbo, negu jie, todėl viską bando padaryti patys. Tokius žmones įprasta vadinti “darboholikais”. Vidinę tuštumą jie malšina darbu, slopina savo jausmus, sugebėjimą mylėti ir mėgautis gyvenimu ir galiausiai tampa ligoniais. Tai skaudžiai atsiliepia šalių Sveikatos ministerijoms ir Sveikatos apsaugos fondams, kurie priversti leisti milžiniškas lėšas šių žmonių gydymui. Jau dabar yra paskaičiuota, kad Europoje kasdien stresą patiria apie 45 mln. žmonių ir šis skaičius didėja.
Nuo liguisto poreikio dirbti kenčia ne tik garsenybės ir kompanijų vadovai. Pastaruoju metu vis daugiau namų šeimininkių ir tarnautojų nebegali atsikratyti nuolatinio poreikio dirbti. Prie darbo sukeliamo streso prisideda ir komunikacijos. Sparčiai kompiuterizuojant įmones, vis mažiau žmonių tarpusavyje bendrauja natūraliai. Viską pakeičia telefonai, kompiuteriai, elektroninis paštas. Žmonės rizikuoja prarasti natūralius ryšius su aplinkiniais, bei juos supančiu pasauliu. Tai taip pat yra galimos streso priežastys.

Darbe patiriamas stresas ir nuovargis padidina galimybę susirgti ūminėmis ligomis, tokiomis, kaip įprastas peršalimas, gripas ar gastroenteritas. Tai nustatė Mastrichto (Olandija) universiteto mokslininkai, vadovaujami Danielles Mohren. Per trejų metų laikotarpį jie ištyrė daugiau nei 8 tūkstančius skirtingų kompanijų darbuotojų. Tyrimo metu nustatyta, jog svarbiose pozicijose dirbantys asmenys apie 20 proc. dažniau linkę peršalti nei užimantys paprastesnius postus darbuotojai. Darbo vietos neužtikrintumas, pavyzdžiui, pastovios reorganizcijos, padidina riziką susirgti gripu ar skrandžio ir plonosios žarnos uždegimu. Pamainomis dirbantys žmonės dažniau suserga ūminėmis ligomis, nei įprastą darbo dieną dirbantys asmenys. Didžiausia rizika susirgti yra tarp žmonių, kurie dirba pagal trijų pamainų sistemą. Mokslininkų teigimu, susirgimų riziką taip pat padidina išsekimas ir pervargimas darbe. Pavyzdžiui, pervargstantys darbuotojai du kartus dažniau sirgo gastroenteritu nei turintys mažesnius krūvius. D.Mohren ištyrė, kurie faktoriai darbe turi didžiausią įtaką darbuotojo sveikatos būklės pokyčiams. Dažniau dėl peršalimo darbe nebūnantys asmenys paprastai neturi motyvacijos eiti į darbą. Jie yra nepatenkinti darbu ir mažiau prisirišę prie darbo vietos. Tyrimas buvo pradėtas 1998 metais. Specialistai išsiuntinėjo klausimynus daugiau nei 27 tūkstančiams įvairių kompanijų darbuotojų. Atsakymai gauti į maždaug 12 tūkstančių anketų.[ 12]
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje, t. y. daugiau kaip 40 mln. žmonių teigia, kad darbe yra veikiami streso. Tačiau dar daug žmonių kenčia nuo jo tylėdami, ir daug darbdavių nesuvokia, kiek dėl streso poveikio darbuotojams jie praranda.
Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema, dažniausiai pasireiškianti Europos Sąjungos šalyse. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat ir dažna skrandžio ir dvylikapirštės opos, didelio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių.
Ekonominės išlaidos dėl streso poveikio taip pat didžiulės. Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, įvertinus prarastą laiką ir išlaidas sveikatos priežiūrai ši problema Europos Sąjungos šalims kainuoja apie 20 milijardų eurų. Darbdaviams ji aktuali ir dėl to, kad tiesiogiai kenkia verslui. Daugiau nei 50 proc. pravaikštų susijusios su darbe kylančiu stresu. Dėl jo kyla drausmės problemos, pažeidžiami darbo laiko grafikai, didesnė darbuotojų kaita. Įmonėse dėl šios priežasties sumažėja gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėja kokybė, gali įvykti nelaimingi atsitikimai darbe, daromos klaidos, priimami blogi, nemotyvuoti sprendimai. Todėl su darbu susijusio streso ar psichologinės rizikos sumažinimas nėra tik moralinė ar teisinė būtinybė, bet nuo jo priklauso ir verslo sėkmė.
Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700 skirtingų profesijų Lietuvos dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso tarnautojų darbingumo sumažėjimo rizika padidėja tris kartus, dirbančiųjų gamyboje – iki šešių kartų, stresas taip pat gali labai sumažinti gebėjimą atlikti darbą. Negamybinių profesijų darbuotojų padidėjęs nuovargis, nepakantumas kitiems, prislėgta nuotaika, vienatvės jausmas susijęs su patirtu stresu. Streso simptomus sukelia dažnai pasikartojantys sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir nesavarankiškas darbas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, parengtas remiantis pagrindine darbuotojų saugos ir sveikatos Europos Sąjungos direktyva, numato, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojas nepatirtų žalos dėl darbo. Į darbo vietos pavojus įskaitoma ir psichologinė rizika. Jai, lygiai kaip ir kitoms darbo vietos rizikoms, pavyzdžiui, mašinų saugai, taikomas reikalavimas vykdyti rizikos įvertinimą ir imtis prevencinių priemonių. [13]

6. PATARIMAI VADOVUI, KAIP IŠVENGTI STRESINIŲ SITUACIJŲ

Darbas reikalauja visos žmogaus energijos, visiško pasinėrimo į jį. Jis gali išsunkti iš vadovo visą jo nuoširdumą, kūrybinę galią, atimti iš jo gyvenimo džiaugsmą. Vienas įstengia valdytis, nors ir sunku, o kitas neišlaiko stresų, išsenka ir net suserga. Kartais vadovo dėmesį užvaldo darbo svarba. Jis tame darbe netenka sveikatos, gyvenimo džiaugsmo, visų jėgų.
Žmonės skirtingai mėgina įveikti stresą ir šis jų gebėjimas, laikui bėgant,kinta. Paprastai žmonės reaguoja į stresą dviem būdais: aktyviai ir pasyviai. Aktyvi reakcija – tai bandymas išsiaiškinti ir įveikti streso priežastį, kuri, beje, pareikalauja kur kas daugiau pastangų negu pasyvus mėginimas tų priežasčių išvengti arba tiesiog pašalinti streso simptomus, nepanaikinant pačios priežasties. Streso valdymo tikslas nėra nuslopinti „aliarmo signalus“, bet sumažinti jų skaičių ir kuo greičiau sugrįžti į normalią būseną. Koks vadovo vaidmuo šiame procese? Pirmiausia jis turėtų laiku atpažinti pirmuosius streso simptomus savo pavaldinių elgesyje ir paklausti savęs: „Ar aš sukeliu savo pavaldiniams stresą?“ Net jeigu į šį klausimą atsakoma neigiamai , yra nemaža būdų, kaip sukurti sau ir savo darbuotojams optimalią darbo atmosferą:
• Sukurkite teigiamą požiūrį į stresą, kaip į vieną iš darbo elementų, kurį reikia valdyti.
• Palaikykite nuolatinį ryšį su savo darbuotojais,kad galėtumėte anksti pastebėti problemas.
• Įvertinkite savo ir savo pavaldinių vadovavimo stilių. Imkitės priemonių galimoms streso priežastims šalinti.
• Suteikite savo pavaldiniams kiek galima daugiau autonomijos ir realios kontrolės, jei reikia peržiūrėkite darbo aprašymus ir funkcijas.
• Renkite mokymus kaip valdyti stresą.
• Išmokykite savo darbuotojus 5 minutes atsipalaiduoti ir skatinkite tai daryti, kai jūsų pavaldiniai jaučia įtampą, pyktį ar nusivylimą.šios5 minutės gali jums sutaupyti valandas ir dienas.
• Niekada netęskite diskusijos su įsikarščiavusiu žmogumi, leiskite jam nusiraminti, nes toliau ginčytis beviltiška – jis vis tiek jūsų nesiklausys.
• Būkite pasiruošę patarti savo darbuotojams, kai jiems to reikia, taip pat neatsisakykite profesionalų konsultacijos.
• Būkite lankstūs ir supratingi darbuotojams, išgyvenantiems stresą ne darbe.
• Sumažinkite netikrumo lygį, užtikrindami veiksmingą bendravimą su pavaldiniais, ypač kai yra struktūros ar darbo sąlygų pokyčių.
• Pokyčius diekite pamažu, nekeiskite visko iš karto, leiskite žmonėms apsiprasti ir dalyvauti.
• Valdykite savo paties streso lygį, atminkite – stresas užkrečiamas. [3; 47]

Siekiant įvertinti streso darbe riziką darbdaviams rekomenduojama darbo vietose atkreipti dėmesį:
• Ar vyrauja atviras bendravimas, savitarpio parama ir pagarba?
• Ar darbuotojų krūvis atitinka jų sugebėjimus ir galimybes atlikti užduotis?
• Kokia yra fizinė (triukšmas, vibracija, vėdinimas ir t.t.) bei psichologinė socialinė darbo aplinka (ar patiriami bauginimai darbe, ar gresia smurtas – įžeidinėjimai, grasinimai, fizinė ir psichologinė agresija, nukreipta į dirbantįjį nedirbančių įmonėje asmenų ir t.t.)?
• Ar atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę, kaip turi būti atliekamas darbas?
• Kokie darbuotojų santykiai bei darbuotojų ir vadovų santykiai?
• Ar darbuotojai nerimauja dėl savo užimtumo būklės?
• Ar jiems paaiškinami pokyčiai, vykstantys jų darbo vietose, šių pokyčių padariniai?
• Ar aiškiai apibrėžtos darbuotojų funkcijos ir atsakomybė?
• Ar darbuotojai tinkamai apmokyti?
• Ar jiems suteikiama socialinė parama?
• Ar atsižvelgiama į individualius darbuotojų skirtumus? [13]
Laikydamiesi teisinių nuostatų dėl streso darbe išvengimo arba sumažinimo, darbdaviai turi stengtis vykdyti streso darbe prevenciją ne tik įvertindami streso darbe riziką, analizuodami, koks yra spaudimas darbe, galintis sukelti didelį ir ilgalaikį stresą, numatydami, kas gali būti tokio streso paveiktas, bet ir imtis veiksmų išvengti žalos. Ypač svarbu šiame procese konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais, nes jie geriausiai žino padėtį vietoje. Todėl darbdaviams rekomenduojama streso veiksniams įmonėje aptarti,surengti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų posėdžius, o ten, kur komitetų nėra, bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis organizuoti įmonėse kitus renginius, pasikviesti į pagalbą psichologus, aiškintis, kas kelia įtampą, trukdo darbui ir kenkia darbuotojų sveikatai. [13]

IŠVADOS

Pabaigai galima būtų pažymėti, jog reikalinga, kad į streso problemą būtų žiūrima platesniu lygiu, nei firmos ar organizacijos. Streso darbe problema turėtų susidomėti respublikos vyriausybė. Juk streso kamuojamas žmogus anksčiau ar vėliau rizikuoja “prarasti’ sveikatą ir tuomet jo gydymas kainuos kur kas daugiau, negu streso prevencijos priemonės. O gydymo išlaidas turės padengti ligonių kasos, kurios ir yra pavaldžios vyriausybei.

Be to ir patys žmonės turėtų labiau saugoti savo sveikatą, kuo daugiau būti gryname ore ir stengtis atsipalaiduoti. Priešingu atveju pasekmės gali būti labai skaudžios.
Išmokime atpažinti su darbu susijusį stresą, vertinti jį kaip profesinės rizikos veiksnį, įveikti ir tuo apsaugoti dirbančiojo sveikatą, gal net gyvybę, o kartu padėti išvengti įmonėms dėl jo patiriamų nuostolių.
Vadovų ir eilinių darbuotojų stresų priežastys skiriasi. Pavaldiniams stresines būsenas sukelia jų statusas, išteklių stoka, per dideli darbo krūviai. Vadovai jaučia įtampą dėl didelės atsakomybės, situacijų, kuriose reikia priimti sprendimus, neapibrėžtumo, informacijos gausumo ir jos nepatikimumo ir kitų priežasčių.
Kaip buvo minėta, tipiška stresinė situacija susiklosto, kai darbo reikalavimai nesiderina su darbuotojo žiniomis ir gebėjimais bei poreikiais. Ypač tada, kai darbuotojas silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar sulaukia menkos paramos. Sunkiai įveikiami ir (arba) prieštaraujantys individualiems poreikiams darbo reikalavimai, darbo kontrolės stoka, nepakankama pagalba atliekant užduotis ir yra pagrindiniai veiksniai, tiesiogiai veikiantys darbuotojo suvokimą apie situacijos grėsmingumą.
Patirtas stresas labai individualiai paveikia darbuotojo jausmus, mintis, elgesį ir gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu, netinkamų sprendimų priėmimu, intensyviu rūkymu, alkoholio vartojimu, maitinimosi ir miego sutrikimais, nepakankamu fiziniu aktyvumu, nesugebėjimu atsipalaiduoti ir panašiai. Dėl patiriamo streso darbuotojas būna nervingas, ilgainiui senka jo fizinės jėgos ir mažėja intelektinis pajėgumas.
Darbe patiriamas stresas ir nuovargis padidina galimybę susirgti ne tik širdies, bet ir ūminėmis ligomis, tokiomis, kaip įprastas peršalimas, gripas ar gastroenteritas.
Žmonės skirtingai mėgina įveikti stresą ir šis jų gebėjimas, laikui bėgant, kinta. Yra daug būdų, kaip sukurti sau ir savo kolegoms optimalią darbo atmosferą.
Į stresą darbe šalies įmonėse pastaruoju metu atkreipė dėmesį ir socialiniai partneriai – ši problema svarstyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje ir nutarta pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai (Darbų medicinos centrui) parengti metodikas ir teisinius pagrindus streso darbe vertinimui.
Reikėtų pakviesti žiniasklaidos atstovus dalyvauti viešinant streso darbe problemą, atkreipiant į ją didesnį visuomenės dėmesį skaitytojų apklausomis, laiškais, siūlant būdus jai spręsti ne vien neigiamais, bet ir teigiamais pavyzdžiais, domintis įmonėmis, kuriose dirba psichologas, bent jau bandoma imtis priemonių darbuotojus apsaugoti nuo streso poveikio.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bagdonas E, Bagdonienė L. Administravimo principai. Kaunas.:Technologija, 2000 [155-160].

2. Kasiulis J. Bardvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas.:Technologija, 2003 [256 – 271].

3. Kudinskienė R. Stresas darbe Vadovo pasaulis, 2002, Nr.11 [46 – 48].

4. Obrazcovas V. Ar valdai ? Vilnius.: Vaga, 1998 [115].

5. Robbins S. P. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas.: poligrafija ir informatika, 2003 [318 – 320].

6. Theilacker J. B., Sabeck B. EQ kelias į sėkmę . Tyrai. 2001[158].

7. Weigand V. Moterų stresai. Vilnius.:Alma littera, 1998 [21].

8. Volmer H. Jaučiuosi visiškai išsekusi.Vilnius.:Alma littera, [73 – 90].

9. Jucevičienė P. Organizacijos elgsena. Kaunas.: Technologija, 1996 [182 – 185].

10.www.vsis.lt 2004 01 08

11. www.psichoterapija.ot.lt 2004 01 20

12. www.medicine.lt 2004 01 22

13. www.osha.vdi.lt 2004 01 22
14. www.daniela.lt 2004 02 20

Leave a Comment