Darbo vietos ergonomika

TURINYSĮvadas 1psl.Dėstymas 2psl.Standartai ir kompiuterinės įrangos kokybė 2psl.Kompiuterizuotos darbo vietos higieninis įvertinimas 3psl.Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata 6psl.Darbo vietos ergonomika 10psl.Išvados 16psl.Literatūra 17psl.Priedas Nr. 1 18psl.

ĮVADASLietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris. Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.Kadangi darbo vietoje centrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Šis santykis nėra paprastas, nes kompiuteris – sudėtingas intelektualaus darbo įrankis, kurį valdyti yra nepalyginamai sudėtingiau negu bet kokį kitą darbo vietoje naudojamą įrenginį. Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus.

DĖSTYMAS

 STANDARTAI IR KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOKYBĖKiekvienas kompiuterio vartotojas siekia, kad jo veikla kompiuterio aplinkoje būtų produktyvi ir nesusidarytų pavojaus sveikatai. Pirmasis klausimas, keliamas šiuo požiūriu – ar darbo vietoje instaliuotas kompiuteris yra kokybiškas. Klausimas nėra retoriškas, nes darbo vietą papildo vis nauji kompiuteriniai įrenginiai, kurie padeda efektyviau dirbti. Šiuolaikiniame biure dirbantįjį supa ne tik displėjus, klaviatūra, pelė, sisteminis blokas, bet ir kita orgtechnika – spausdintuvas, skeneris, kopijavimo aparatas, mobilus telefonas. Stebima aiški kompiuterinės įrangos gausėjimo darbo vietoje tendencija. Kiekvienas naujas įreginys darbo vietoje – tai ne tik darbo efektyvumo didinimo priemonė, bet ir galimas įtakos dirbančiojo sveikatai šaltinis. Tuo labiau, reikia įvertinti tai, kad didelė kompiuterinės įrangos darbo vietoje dalis negali būti fiziškai iškelta toliau nuo vartotojo.Kiekvienos prekės, įskaitant ir kompiuterinę įrangą, kokybę nusako jos atitikimo konkrečių standartų reikalavimams laipsnis, kurį užtikrina ir už kurį atsako šią įrangą gaminanti firma.Standartai parengti praktiškai viskam ir visose šalyse. Lietuvoje standartizacijos klausimus aukščiausiu lygiu kuruoja Lietuvos Standartizacijos departamentas (LSD). Be to, atskirais atvejais yra taikomi nevyriausybinių organizacijų patvirtinti standartai. Savo vidinius standartus gali pasitvirtinti firmos ar žinybos.Kompiuterinės įrangos kelią pas vartotoją Lietuvoje formalizuoja nuo 1998 metų įdiegta kompiuterinės įrangos sertifikavimo sistema. Pagal priimtą tvarką kompiuterinė įranga privalo tenkinti saugos, elektromagnetinio suderinamumo ir žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės standartų reikalavimus.Dabartiniu metu pats griežčiausias iš visų pasaulyje kompiuterinei įrangai taikomų standartų yra TCO 99. TCO 99 yra pateikti reikalavimai ekologijos, elektros taupymo, ergonomikos skyriuose. Iš kitų reikalavimų reikia pažymėti reikalavimus vaizdo kokybei, atsparumui išorinių elektromagnetinių laukų. poveikiui, draudimą kompiuterinėje įrangoje naudoti metalizuotas plastmasines komponentes.

Pažymėtinas ryškus TCO standartų apimties augimas. TCO 92 pagrindinis dėmesys buvo skiriamas displėjui, TCO 95 jau buvo aprašomi reikalavimai bei bandymų metodikos kompiuterių sisteminiams blokams, klaviatūroms. TCO 99 papildomai apima reikalavimus spausdintuvams, kopijavimo aparatams, faksams.

 KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS HIGIENINIS ĮVERTINIMASLietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintuose “Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatuose” apibrėžiama: “darbo vietų higieninis įvertinimas – darbuotojo (darbuotojų) darbo aplinkoje esančių veiksnių dydžių matavimų rezultatų įvertinimas jų kenksmingumo darbuotojo (darbuotojų) sveikatai požiūriu”. Kokybiška kompiuterinė įranga kompiuterizuotoje darbo vietoje – tai būtina sąlyga, siekiant užtikrinti sveiką aplinką. Deja, tai nėra pakankama sąlyga, nes :

1.Kokybės parametrai paprastai nustatomi atskiram įrenginiui, o ne tam tikram jų rinkiniui – apjungtos sistemos parametrai nebūtinai atitiks standarto nuostatas; 2.Kompiuterizuota darbo vieta yra sudėtinga sistema, kuri apima ne tik kompiuterinę bet ir kitokią orgtechninę įrangą, baldus, patalpas; 3.Kompiuterinės įrangos kokybės parametrai laiko bėgyje gali keistis, todėl darbo vietos įvertinimas negali būti vienkartinis ir galutinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. spalio 27 d. priėmė Nutarimą Nr. 1277 “Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo”. Dokumentas priimtas, siekiant gerinti darbų saugą. 1998 metais buvo sudaryta darbo grupė naujam kompiuterizuotos darbo vietos higieninio įvertinimo normatyviniam dokumentui parengti. Darbo grupė paruošė higienos normos HN 32-1998 “Darbas su videoterminalais” projektą. Higienos norma griežtai orientuojasi į Europos Sąjungos nurodymus.Ją sudaro:• Darbo ir poilsio režimas. Pagal higienos normas,dirbant 8 val. Per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5-10 min. pertraukos. Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus.• Išankstiniai ir periodiniai sveikatos tikrinimai. Prieš priimant į darbą, o po to periodiškai darbuotojas turi pasitikrinti sveikatą pas vidaus, nervų ir akių ligų specialistus.• Klaviatūra. Reikalavimai: klaviatūra turi būti atskirta nuo displėjaus;  klaviatūra turi būti pakreipta taip, kad darbuotojas galėtų nusistatyti patogią padėtį, padedančią išvengti plaštakų ir rankų nuovargio;  priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės;  klaviatūros paviršius turi būti matinis;  ženklų klavišai turi būti išdėstyti taip, kad būtų lengva naudotis klaviatūra;  klavišų simboliai turi būti įskaitomi ir atitinkamai kontrastuoti. • Reikalavimai erdvei. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir ne mažiau 20 m3 erdvės.Atstumas tarp displėjaus ekrano ir kito displėjaus užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. • Apšvieta. Patalpoje apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis. Reikalui esant, gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas (šviestuvas ant darbuotojo stalo). Apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neakintų darbuotojo ir būtų išvengta atspindžio blyksnių displėjaus ekrane. • Triukšmas. Garso lygis ar ekvivalentinis garso lygis patalpoje neturi viršyti 50 dBA, o patalpose, skirtose duomenų spausdinimui – 70dBA. Jeigu triukšmas viršija nurodytus lygius, patalpos sienas galima uždengti garsą sugeriančiomis medžiagomis. • Šiluminė aplinka. Normuojami darbo patalpų šiluminiai parametrai yra tokie: oro temperatūra, oro santykinis drėgnis ir oro judėjimo greitis. Šių parametrų reikšmės nustatomos priklausomai nuo metų laikotarpio: šaltojo ir šiltojo. Šaltasis laikotarpis, kai trijų iš eilės parų oro vidutinė temperatūra žemesnė arba lygi +10 oC, o šiltasis – aukštesnė kaip +10 oC. Komfortinės šiluminės aplinkos parametrai pateikti lentelėje: Metų laikotarpis Oro temperatūra, oC Oro santykinis drėgnis, % Oro judėjimo greitis m/s, ne daugiau kaip Šaltasis 22 -24 40 – 60 0,1 Šiltasis 23 -25 40 – 60 0,1 Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai pateikti lentelėje: Metų laikotarpis Oro temperatūra, oC Oro santykinis drėgnis, % Oro judėjimo greitis m/s Šaltasis 21 – 25 ne daugiau 75 ne daugiau 0,1 Šiltasis 22 – 28 55 – 75 0,1 – 0,2

• Spinduliuotė. Elektromagnetinio lauko leidžiamas lygis ir displėjaus ekrano paviršiaus potencialas neturi viršyti techninės normos TN 01:1998 reikalavimų. Jonizuojančios spinduliuotės dozės galia, išmatuota 5 cm atstumu nuo displėjaus ekrano paviršiaus, neturi viršyti 1 Sv/h. Higienos normoje nurodoma, kad patalpos ore teigiamų ir neigiamų jonų kiekis neturi viršyti 50000 jonų/cm3. Vaizdo ergonominių parametrų įvertinimas darbo vietoje.Kompiuterizuotoje darbo vietoje ergonominiams parametrams gali turėti įtakos aplinkos sąlygos. Paprastai darbo vietoje visi ergonominiai parametrai netikrinami, nes tai sunku atlikti. Be to, daugelis parametrų dėl aplinkos sąlygų mažai keičiasi. Ergonominius reikalavimus darbo vietose nustato higienos normos. Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 32-1998 vaizdo ergonominiams parametrams konkrečių normų nenurodo, o pateikia direktyvinius reikalavimus: • visi naudojami videoterminalo įrenginiai neturi kelti pavojaus darbuotojų sveikatai; • ženklai displėjaus ekrane turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi, tarpai tarp ženklų ir eilučių darbuotojui tinkamo dydžio; • vaizdas displėjaus ekrane turi būti stabilus ir nemirgėti;

• ryškumas ir/arba kontrastas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas; • displėjaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius; • atstumas nuo operatoriaus akių iki displėjaus ekrano neturi būti mažesnis kaip 40 cm; • displėjus turi turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kurie leistų keisti displėjaus padėtį; • ant displėjaus ekrano neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir akių nuovargio; • darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad šviesos šaltiniai (lengvai permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų ir kiek galima mažiau atsispindėtų displėjaus ekrane; • languose turi būti šviesos reguliavimo įrenginys, kuriuo galima mažinti šviesos srautą, krintantį į darbo vietą. Įsigyjant naują kompiuterį ar rengiant naujas darbo vietas, būtina pasirinkti displėjų, kuris turėtų geras pagrindines technines charakteristikas ( ekrano matmenys, skiriamoji geba, kadrų skleidimo dažnis, paleidžiamų dažnių juostos plotis, atspindį mažinantis padengimas).

 DIRBANČIŲJŲ KOMPIUTERIAIS SVEIKATA IR JOS PAKENKIMŲ PROFILAKTIKA

Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu. Tai matote paveiksle:

Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos pažeidimų rizikos laipsnio(%) / National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./ Žmogaus darbą kompiuteriu galima vertinti kaip sistemos “žmogus– kompiuteris” veiklą. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia keli pagrindiniai faktoriai: • Regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių. • Stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių. • Psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu. Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis: • Trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais. • Pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus. • Du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas. Tenka konstatuoti, kad kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos. Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu: • padidintas akių nuovargis, • dažnesnė trumparegystė, • kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, • dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos, • odos pažeidimas veido bei kaklo srityje, • poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui. Stresas, psichologinės problemos ir darbas kompiuteriuDaugybė priežasčių gali sąlygoti stresines reakcijas. Šie stimulai yra vadinami stresoriais ir jie gali būti fiziologinės, psichologinės, cheminės ar fizinės kilmės. Šviesa, triukšmas, temperatūra yra fiziniai stresoriai, jei jų lygis aplinkoje viršija tam tikras normas. Skausmas, neadekvati dieta – tai fiziologinių stresorių pavyzdžiai. Atskirų veiksnių poveikis sumuojasi, todėl kuo daugiau stresorių, tuo didesnis kumuliacinis efektas. Streso vystymosi tikimybė yra tuo didesnė, kuo didesnis skirtumas ir neatitikimas tarp poreikių ir galimybių. Todėl lemiamą reikšmę turi individo psichologinės ir fiziologinės galimybės.

Pagrindinės stresą sąlygojančių veiksnių grupės, dirbant kompiuteriu, yra šios: 1. psichosocialiniai veiksniai;2. profesiniai veiksniai;3. ergonominiai darbo aplinkos veiksniai;4. asmeniniai ir paveldėti veiksniai. Psichosocialinė aplinka taip pat turi įtakos streso bei protinio nuovargio vystymuisi. Pagrindiniai psichosocialiniai veiksniai, įtakojantys streso vystymąsi, dirbant kompiuteriu yra: • naujų technologijų baimė, • psichologinė įtampa darbo metu, • kompiuterinė atlikto darbo kontrolė, • greitas ir neatidėliotinas darbo užduočių atlikimas, • greitų ir atsakingų sprendimų vykdymas. Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių čia prisijungia papildomi, būdingi tik šioms šalims, veiksniai: • profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka, • menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita. Visi išvardinti veiksniai dabartiniu metu yra ypač būdingi Lietuvai.

Situacija Lietuvoje, streso dažnis ir pagrindinės priežastysLietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, 70 % dirbančiųjų kompiuteriais darbo metu patiria stresą. Jis yra dažnesnis vyrų tarpe – 80%, kiek retesnis moterims – 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų kompiuteriais asmenų, kurių didžioji dalis – vyrai. Lietuvojeatliktų tyrimų duomenimis stresas dažnesnis vyrų tarpe, ir tai lemia šie veiksniai: vyrai, daugiau dirba vadovaujantį, materialiai ir socialiai labiau atsakingą darbą. Ypač dažnos stresinės reakcijos tose įstaigose, kur yra valandinis darbo apmokėjimas bei dirbančiųjų ir jų atlikto darbo kontrolė vykdoma automatizuotai, kompiuteriniu būdu. Tyrimų duomenimis, visose įmonėse stresinės reakcijos yra dažnesnės programuotojų tarpe, negu dirbantiems kitokio pobūdžio darbą: įvedant duomenis, redaguojant tekstą, dirbant dialogo režimu. Ypatingai neigiamai sveikatą veikia suminiai nepalankių higieninių, nervinių – emocinių, psichosocialinių bei ergonominių veiksnių deriniai. Vieni iš svarbesnių darbo aplinkos fizikinių veiksnių, neigiamai veikiančių dirbančiuosius kompiuteriu yra kompiuterių monitorių spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, elektrostatinis krūvis bei triukšmas darbo vietose. Taigi, kokia turi būti kompiuterizuota darbo vietos aplinka, kad jos neigiama įtaka žmogui ir jo sveikatai būtų kuo mažesnė. Tai nagrinėsiu sekančiame skyriuje. DARBO VIETOS ERGONOMIKABiurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos pakenkimų rizikos šaltiniu. Tokios aplinkybės reikalauja skirti ergonomikos mokslo dėmesį kompiuterizuotų darbo vietų projektavimui. Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įvertinimą, optimizuojant sistemą žmogus-kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumo žmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimo principas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikyti prie technikos. Žmogaus ir kompiuterio sąsajos problemos pradėtos nagrinėti 1980 metais. Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančiųjų darbo vietose su kompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės priežastys: • blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas; • netikę kūno laikysenos įpročiai; • menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu komforto svarbą. Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu displėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką.

Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima šalia klaviatūros patalpinti pelę. Vartotojai pelę laiko ant stalo ir dėl to susidaro nepatogi rankos riešo padėtis. Siekiant išvengti riešo kanalo sindromo rizikos, reikia minimizuoti darbo su pele laiką. Nerekomenduojama laikyti rankos ant pelės, kai nevykdomos operacijos. Reikia išnaudoti galimybę pakeisti darbą su pele darbu su klaviatūra. Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiau apsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis, kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietos ergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijų reikmenų išdėstymą: • displėjaus paviršiaus kampą ir aukštį; • klaviatūros kampą ir aukštį; • kėdės paviršių kampus ir aukščius. Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad displėjaus viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5o kampu, o atlošo kampas 107o. Nuo pat vaikystės buvome mokomi sėdėti tiesiai, pasitempus, 900 kampu. Tokie sėdėjimo įpročiai yra žalingi, nes labai apkrauna stuburo tarpslankstelinius diskus bei sukelia statinę įtampą nugaros raumenims ir padidina juosmens srities skausmų atsiradimo riziką. Daugelis darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose su kompiuteriu komfortą pasiekti neįmanoma ir vienintelė išeitis komfortui pasiekti yra palikti darbo vietą. Kiti taip įsitraukia į darbą su kompiuteriu, kad užmiršta visus ergonomistų patarimus (pertraukos, pratimai ir kt.). Be to, nereti atvejai, kai dirbantys kompiuteriu pertraukas leidžia žaizdami kompiuterinius žaidimus. Toks darbo režimas neužtikrina komforto ir didina profesinių susirgimų riziką. Neužtenka vien įsigyti ergonomiškus baldus ir tikėtis, kad turėsime ergonomišką darbo vietą, kuri tiks vartotojui. Egzistuoja visa eilė priežasčių, dėl kurių darbo vieta tampa neergonomiška. Tai atsitinka tada, kai: 1. Vartotojas nėra tinkamai apmokytas sureguliuoti įrangą. Jis turi žinoti, kada reguliuoti savo darbo vietą, kokį nustatyti aukštį ir atstumą, pasvirimo kampą ir kaip reguliuoti. Žmonės gali tingėti reguliuoti ir sėdėti diskomforte ir tuo skųstis. Tik tuo atveju, kai žmogus gerai supranta kuo rizikuoja, jis imasi veiksmų. 2. Visas dėmesys skiriamas baldams arba įrangai ir pamirštama aplinka. Problema gali atsirasti tada, kai kompiuteris patalpinamas į patalpą, neįvertinus esamos apšvietimo sistemos arba neįvertinamas šiluminės aplinkos pasikeitimas dėl kompiuterio skleidžiamos šilumos. Tik pilnai įvertinus visus aplinkos faktorius ir jų įtaką darbuotojui, galėsime išvengti problemų. 3. Naudojama pagalbinė ergonominė priemonė nėra tikrai ergonomiška. Dabar beveik viskas vertinama kaip ergonomiškai sukurta, tačiau dažniausiai tai yra netiesa. Kartais tai sukelia rimtus pažeidimus. Jeigu galvojate, kad perkate ergonomišką gaminį, atsakykite į 4 klausimus: 1. Ar gaminio dizainas atitinka gamintojo tvirtinimus? 2. Kokiais mokslinio darbo įrodymais gamintojas gali paremti savo tvirtinimus? Jeigu produktas nebuvo ištirtas specialistų, tada reikėtų gerai įvertinti jo savybes. 3. Ar gaminys patogus naudoti ilgą laiką? Kai kurie ergonomiški gaminiai iš pradžių gali atrodyti neįprastai ar nepatogiai, kadangi dažnai sudaromos tokios sąlygos, kuriomis naudojantis per ilgą laikotarpį gerosios savybės pastebimos tik vėliau. Apie kai kuriuos gaminius galvokite kaip apie naujus batus, kurie iš pradžių atrodo neįprastai, bet vėliau pasirodo, kad yra labai patogūs. Jeigu daiktas per tam tikrą laikotarpį (sakykim per savaitę) vis dar lieka nepatogus, tada nustokite jį naudoti. 4. Kokia ergonomikos specialistų nuomonė apie tą daiktą? Jeigu jie nerekomenduoja, nenaudokite. Yra daug produktų, turinčių reikalingų ergonominių savybių. Šie produktai naudojami kartu su kompiuteriu: Ergonomiška klaviatūra. Dažniausiai tai yra klaviatūros, kuriose alfabetiniai – skaitmeniniai klavišai yra padalinti kampu. Spausdinantiems akląja sistema šios klaviatūros yra tikra bėda. Padalintos klaviatūros dizainas sukelia alkūnės kaulo iškrypimą. Nėra atitinkamų mokslinių tyrimų įrodymų, kad padalintos klaviatūros dizainas duotų naudą. Daugumai žmonių puikiai tinka įprastas klaviatūros dizainas, jeigu ji naudojama užtikrinant tinkamą (neutralią) riešo padėtį.
Ergonomiška pelė. Daugumos pelių dizainas ar pasirinkto alternatyvus įvedimo būdo dizainas gali pagerinti riešo padėtį. Labai svarbu patikrinti, ar Jūs galite jais naudotis užtikrindami žasto atpalaidavimą, žastui esant kiek galima arčiau kūno. Jei tenka siekti “ergonomiškos pelės”, tai jos dizaino nauda netenka prasmės. Riešo atrama. Tai buvo labai populiaru prieš kelis metus, bet moksliniai tyrimai neatskleidė jokios naudos. Jeigu vis dėlto pasirinksite riešų atramą, geriau būtų plati, plokščio paviršiaus atrama. Venkite minkštos atramos, kadangi ji deformuosis pagal riešo kontūrus ir tada, riešas išsilenks. Jūsų ranka, įvedant duomenis, turi slidinėti atramos paviršiumi. Tvirtinantys raiščiai ar pirštinės. Nėra mokslinio tyrimo įrodymų, kad, dirbant kompiuteriu ir naudojant riešus tvirtinančias priemones, išvengiama pažeidimų. Jeigu Jums patinka naudoti šiuos įtvirtinimus, įsitikinkite, kad jie laiko plokščią ir tiesų riešą. Svarbu, kad nebūtų užlenktas į viršų. Yra keletas įrodymų, kad dėvint riešus tvirtinančias priemones lovoje naktį, gali susilpnėti riešo kanalo sindromas. 4. Ignoruojami makroergonominiai veiksniai. Jeigu darbdavys verčia darbuotojus pastoviai dirbti viršvalandžius, darbuotojai neturi pakankamai laiko, kad galėtų atsigauti nuo per dieną patirtų mikrotraumų. 5. Visas dėmesys skiriamas našumui, neįvertinant darbuotojo galimybių. Informacijoje apie naujausių modelių klaviatūras teigiama, kad jos gali užtikrinti žymiai geresnį darbą negu dabar naudojamos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, naudodamas standartinę klaviatūrą, atspausdina 50 žodžių per minutę, tai ar reikia keisti klaviatūrą ir tikėtis, kad našumas išaugs du kartus? Jeigu tai bus padaryta, gali atsitikti taip, kad sudarysime daugiau problemų, negu išspręsime. Dirbant su klaviatūra rizikos faktoriai priklauso nuo jėgos ir nuo pasikartojančių judesių skaičiaus. Jeigu mes sumažiname reikalingą jėgą, tai negalime neišvengiamai padidinti pasikartojančių judesių skaičiaus ir tikėtis rizikos sumažėjimo. 6. Bandoma pertvarkyti visas darbo vietas neatsižvelgiant į užduotis. Jeigu darbo vietą, sukonstruotą inžinieriui-konstruktoriui suteiksime architektui, tai pastarasis negalės efektyviai dirbti, nes jam reikalinga žymiai daugiau erdvės brėžinių braižymui. 7. Darbuotojai nežino, kas vyksta jų darbo vietose. Jie turi dalyvauti priimant ergonominius sprendimus. Darbuotojai turi galimybę vertinti naudojamą įrangą, pateikti jos kritiką ir tokiu būdu įsitraukti į problemos sprendimą. Tokiu atveju darbuotojai linkę ilgiau bandyti gaminį ir duoti teigiamą išvadą. Priešingai, darbuotojai, neįtraukti į problemos sprendimą, linkę greičiau atmesti naują produktą ir grįžti prie senų metodų. Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai.1. Svarbumo principas. Šis principas pagrįstat tuo, kad svarbūs komponentai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. Svarbumas įvertinamas elemento įtakos laipsniu siekiant sistemos tikslų. Svarbumas paprastai nustatomas, remiantis sistemos veikimą vertinančių ekspertų nuomone.2. Naudojimo dažnio principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje.3. Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu).4. Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami.Išdėstant įvairius sistemos elementus, negali būti vieningos tvarkos, tinkančios visoms situacijoms. Bendruoju požiūriu svarbumo ir panaudojimo dažnio principas yra priimtinesnis išdėstant elementus bendrai darbo erdvėje, o panaudojimo eiliškumo principas labiau tinka išdėstant elementus tam tikros zonos ribose.

IŠVADOSNagrinėjant publikacijas kompiuterizuotų darbo vietų organizavimo bei vertinimo tema, galima tik stebėtis tokių publikacijų įvairiomis kalbomis gausa. Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darbuotojo sveikatos stovis, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Publikacijos rodo, kad daugelyje šalių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje dirbančiojo priešais displėjų sveikatingumo klausimai nagrinėjami ypač aštriai. Vokietijoje darbas priešais displėjų yra įtauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir kenksmingų profesijų sąrašą. Tai akivaizdžiai demonstruoja nagrinėjamos problemos aktualumą ir svarbą.

Pripažinta, kad neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresiją ir kitas nemalonias pasekmes.Todėl klausimas, kaip dirbti kompiuterio aplinkoje tampa labai aktualiu vis platesniam Lietuvos gyventojų ratui.Kompiuterių vartotojams nėra iškilęs visuotinis pavojus jų sveikatai, bet abejingas požiūris į standartų reikalavimus, higieninių normų ar rekomendacijų nesilaikymas gali nemaloniai atsiliepti dirbančiojo sveikatai. Darbas kompiuteriu ir taip nėra visai paprastas, todėl reikia siekti padėti kompiuterių vartotojams susidaryti darbe pakankamą komfortą. Tai leis kiekvienam saugiai jaustis kompiuterio aplinkoje ir sutelkti dėmesį tiesioginėms darbo problemoms.

LITERATŪRAP. Šulskis, T. Baginskas. Ergonomikos pagrindai. Vilnius, 1998.www.on.ltwww.distance.ktu.ltwww.ergonomic.ruwww.zdnet.ru

Priedas Nr. 1ANKETA10.1. Darbo vietą identifikuojantys duomenys Jūsų vardas, pavardė Jūsų pareigos Padalinys Kabineto numeris Telefonas Patalpos dydis, m2 Darbuotojų skaičius patalpoje Darbo laiko pobūdis  Visą darbo dieną Nevisą darbo dieną 10.2. Bendra informacija apie kompiuterizuotą darbo vietąDarbo prie displėjaus trukmė  Ne daugiau kaip 1 val. 1 – 4 val. Daugiau kaip 4 val. Darbo kompiuteriu pobūdisKokį darbą (kokius darbus) jums tenka dirbti prie kompiuterio? (Galite pažymėti kelis langelius)  Teksto tvarkymas Duomenų įvedimas Apskaitos uždaviniai Automatizuotas projektavimas Grafinių objektų tvarkymas Programavimas Paieška Internete Multimedia Kitkas (užrašykite) : Programinė įrangaNurodykite, kokius programų paketus dažniausiai naudojate (pavyzdžiui, Word, Excel, CorelDraw ir t.t.) SpausdintuvasNurodykite, kokio tipo spausdintuvas yra arčiausiai jūsų  Spausdintuvo nėra Lazerinis spausdintuvas Rašalinis spausdintuvas Adatinis spausdintuvas Kitokio tipoDisplėjaus tipasNurodykite, kokio tipo displėjų naudojate  Elektrovakuuminis  Plazmos (plokščias) Displėjaus dydisNurodykite, kokia jūsų displėjaus įstrižainė  Mažiau nei 14” (36 cm) 14” (36 cm) 15” (38 cm) 17” (43 cm) 21” (53 cm) arba daugiauAr prie to kompiuterio dirba kiti  Taip Ne 10.3. MonitoriusTeksto įskaitomumasAr ženklai ekrane visuomet lengvai įskaitomi?(Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei ekrane ženklai būna neryškūs, neaiškūs ar per maži, arba kai atstumas tarp ženklų ar tarp eilučių yra per mažas)  Taip Ne Virpėjimas, raibuliavimasAr vaizdas ekrane stabilus, nevirpa?(Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei vaizdas ekrane kartais virpa ar būna nestabilus; raibuliavimas atpažįstamas taip: stovint šalia ir žiūrint iš šono tokiu atveju atrodo, kad vaizdas ima “plaukti”)  Taip Ne Ekrano pozicionavimas Ar galima nesunkiai pakeisti displėjaus pozicją, priderinant prie jūsų poreikių?(Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei displėjaus negalima pasukti ar palenkti arba jei tam reikia daug jėgos, arba jei negalima pakeisti atstumo iki ekrano)  Taip Ne Viršutinė eilutėAr viršutinė displėjaus eilutė yra truputį žemiau jūsų akių?  Taip Ne Atspindžiai Ar ekranas apsaugotas nuo atspindžių ir atšvaitų nuo apšvietimo šaltinių, langų ar šviesių sienų?  Taip Ne Pozityvinis vaizdasAr visos jūsų naudojamos programos informacijai rodyti naudoja vadinamąjį “pozityvinį vaizdą”, t.y. tamsius simbolius šviesiame fone?  Taip Ne 10.4. Klaviatūra ir pelėKlaviatūros vieta ant stalo Ar prie klaviatūros yra pakankamai didelis laisvas plotas, kad užtektų vietos rankoms ir dilbiams padėti?  Taip Ne Klavišų paspaudimas Ar klaviatūra užtikrina patikimą ir ritminį klavišų paspaudimą? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei klavišų išdėstymas ar klavišų eiga neatitinka Jums įprastų, jei klavišams nuspausti reikia eikvoti per daug ar per mažai jėgos arba jei nėra atitinkamo signalo (pavyzdžiui, spragtelėjimo), indikuojančio klavišo nuspaudimą )  Taip Ne Klaviatūros stabilumas Ar klaviatūra padėta stabiliai ant stalo?  Taip Ne Pelės naudojimas Ar programų darbui ir valdymui naudojama pelė?  Taip Ne Pelės vieta ant stalo Ar prie pelės yra pakankamai didelis laisvas plotas, kad būtų vietos rankoms ir dilbiams padėti?  Taip Ne Pelės padėklas Ar turite specialų kilimėlį pelei?  Taip Ne 10.5. Darbo stalas ir papildoma įrangaDarbo vietos plotas Ar darbo stalo paviršiaus plotas yra pakankamai didelis?  Taip Ne Darbo priemonių išdėstymas Ar galima patogiai išdėstyti displėjų, klaviatūrą, rašymo ir kitokias priemones?  Taip Ne Displėjaus vietos pakeitimas Ar galima displėjų perkelti už darbo stalo ribų?  Taip

 Ne Maitinimo laidai Ar elektros laidai uždengti ir saugiai išvedžioti, pavyzdžiui, naudojant specialius lovelius?  Taip Ne Rankraščio laikiklis Atsakykite į šį klausimą tik tuo atveju, jei naudojate rankraščio laikiklį.Ar rankraščio laikiklis palengvina Jums darbą, ženkliai sumažindamas nepatogius galvos ir akių judesius? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei rankraščio laikiklis: • nėra pakankamai stabilus, • neleidžia reguliuoti jo aukščio, polinkio kampo, • neturi laikiklių popieriui ar liniuotės, • negali būti (ar gali būti sunkiai) pritvirtinamas prie displėjaus.  Taip Ne Rankraščio laikiklio naudingumas Jei neturite rankraščio laikiklio:Ar rankraščio laikiklis palengvintų Jums darbą, ženkliai sumažindamas nepatogius galvos ir akių judesius?  Taip Ne Dokumentai Ar Jums pateikiami įvedimui dokumentai visada lengvai įskaitomi? (Atsakykite į šį klausimą tuo atveju, jei Jūsų darbas žymia dalimi susijęs su duomenų įvedimu iš pateiktų dokumentų)  Taip Ne Vieta kojoms Ar pakanka vietos kojoms po stalu?  Taip Ne Stalo aukštis Ar stalo aukštis atitinka Jūsų poreikius? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei stalas yra per aukštas ar per žemas)  Taip Ne Galvos sukiojimas Ar klaviatūra, rankraščių laikiklis ir displėjus yra lengvai matomi? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei norėdami juos matyti turite pasukti galvą)  Taip Ne 10.6. KėdėPatogi sėdėsena Ar Jūsų darbo kėdė patogi sėdėti? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei, pavyzdžiui, kėdės viršus nėra aptrauktas, priekinis jos kraštas nesuapvalintas, aptraukimo medžiaga nėra slidi ir nepraleidžia oro ar kėdė sunkiai pajudinama)  Taip Ne Keičiama darbo padėtis Ar Jūsų darbo kėdė leidžia keisti darbo padėtį?  Taip Ne Nugaros atrama Ar Jūsų kėdė ergonomiškai sukonstruota ir turi aukštą atramą nugarai, t.y., ar atrama nugarai atitinka Jūsų poreikius aukščio ir palenkimo atžvilgiu?  Taip Ne Kojų atrama Atsakykite į šį klausimą tik tuo atveju, jei naudojate atramą kojoms.Ar atrama kojoms Jums užtikrina patogią darbo padėtį?(Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei atrama kojoms: • smarkiai apriboja judėjimo galimybes, • gali lengvai nusmukti, • neturi neslidžios dangos arba neatitinka Jūsų poreikių aukščio ir palenkimo atžvilgiu)  Taip Ne Kojų atramos panaudojimas Jei neturite atramos kojoms:Ar atrama kojoms palengvintų Jums darbą, užtikrindama patogią darbo padėtį?  Taip Ne 10.7. AplinkaPakankama darbo sritis Ar Jūsų darbo vietoje pakanka erdvės patogiai ir keičiamai laikysenai? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei už Jūsų darbo vietos yra mažiau nei 1 metras laisvos erdvės)  Taip Ne Viršutinio apšvietimo įrengimas Ar viršutinio apšvietimo kryptis lygiagreti pagrindinei Jūsų žiūrėjimo krypčiai?  Taip Ne Displėjaus ekrano įrengimas Ar Jūsų displėjaus ekranas pastatytas stačiu kampu langų atžvilgiu, taip pat ar žiūrėjimo į ekraną kryptis lygiagreti langų atžvilgiu?  Taip Ne Akinimo šaltiniai Ar Jūsų regėjimas visais atvejais nėra akinamas? (Atsakykite “Ne”ir tuo atveju, jei atsitiktinai būnate apakinami (pavyzdžiui, saulės spinduliais), nors tas poveikį galima lengvai eliminuoti panaudojus užuolaidas ar kitas priemones )  Taip Ne Reguliuojamas apšvietimas Ar Jus tenkina apšviestumo situacija darbo vietoje (šviesiomis ir tamsiomis dienomis)?(Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei darbo vietoje dažnai būna per šviesu ar per tamsu, esate apakinami ar būna atspindžių, ar pasitaiko nepapankamas kontrastas tarp ekrano ir aplinkos)  Taip Ne Triukšmas Ar Jus tenkina darbo vietoje esantis triukšmo lygis? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei greta esantys prietaisai ar kita techninė įranga sąlygoja triukšmus, kurie dažnai trukdo koncentruoti dėmesį ar susikalbėti)  Taip Ne Mikroklimatas Ar Jus tenkina darbo vietoje esantis mikroklimatas? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei darbo vietoje dažnai būna vėsiau nei 20°C arba jei darbo vietoje esanti techninė įranga sąlygoja šilumos spinduliavimą, dėl ko temperatūra pakyla virš 26°C. Prisiminkite situaciją, buvusią praėjusią vasarą ir žiemą )  Taip Ne Oro drėgnumas Ar Jus tenkina darbo vietoje esančio oro drėgnumas? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai jaučiate, kad darbo vietoje būna per sausa ar per drėgna )  Taip
 Ne Ventiliacija Ar Jus tenkina ventiliacija darbo vietoje? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai jaučiate oro trauką, jei darbo vietoje būna nepakankamai sparčiai panaikinami pašaliniai kvapai (pavyzdžiui, tabako) ar dažnai jaučiate, kad patalpoje yra per tvanku )  Taip Ne 10.8. Programinė įrangaŽemiau pateikti klausimai liečia dažniausiai Jūsų naudojamą programinę įrangą. Pateikite savo apibendrintą įspūdį. Atsakydami nekreipkite dėmesio į retai naudojamas programas (nors jos ir būtų blogos)Tinkama programinė įranga Ar Jūsų manymu naudojama programinė įranga atitinka Jūsų darbo (veiklos) poreikius? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai jaučiate, kad savo darbą atliktumėte geriau ir greičiau, nenaudodami kompiuterio arba naudodami kitą programinę įrangą, nei dabar turite). Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga Jums tiktų?  Taip Ne Patogi naudoti programinė įranga Ar Jūsų naudojama programinė įranga gali būti apibūdinta kaip “patogi naudoti” ar “draugiška”?  Taip Ne Supažindinimas su programine įranga Ar Jūs esate pakankamai parengti ar apmokyti dirbti su programine įranga?Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, su kuria programine įranga neesate pakankamai parengti ar apmokyti dirbti?  Taip Ne Paaiškinimus teikianti programinė įranga Ar naudojama programinė įranga, ypač jos pagalbos funkcijos, sukurta taip, kad ji nurodo savo galimybes ir reikalavimus (kokias funkcijas galite naudoti)? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai neturite galimybės sužinoti, ką galite atlikti naudodami šią programinę įrangą. Įvertinkite galimybę apie tai sužinoti iš žinynų ar kitų bendradarbių).Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga turi šį trūkumą?  Taip Ne Pagalbos funkcijos ir programos aprašymas Ar naudojama programinė įranga, ypač jos pagalbos funkcijos, sukurta taip, kad ji nurodo komandų galimybes ir prasmę? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai neturite galimybės sužinoti, kas bus atlikta pagal vieną ar kitą komandą. Įvertinkite galimybę apie tai sužinoti iš žinynų ar kitų bendradarbių).Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga turi šį trūkumą?  Taip Ne Skaičiavimo sparta Ar kompiuteris pateikia informaciją ir išveda rezultatus tokia sparta, kurią pagal savo poreikius galėtumėte apibūdinti kaip tinkamą? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai esate priversti laukti pranešimų arba jei kai kurie procesai vyksta per greitai).Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga turi šį trūkumą?  Taip Ne Atitikimas Jūsų norams Ar programoms pateikiamos komandos ir nurodymai bei pagal tai gaunami rezultatai iš esmės atitinka Jūsų norus ir viltis? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai jaučiate, kad programinė įranga atlieka kažką kita, nei Jūs norite).Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga turi šį trūkumą?  Taip Ne Sugrįžimo funkcijos Ar galima su nedidelėmis pastangomis atstatyti situaciją, jei pateikėte klaidingą komandą ar neteisingus duomenis (pavyzdžiui, naudojant funkciją “Undo”)?Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga to neleidžia daryti?  Taip Ne Pranešimai apie klaidas Ar kompiuterio pateikiami pranešimai apie klaidas pakankamai aiškūs? (Atsakykite “Ne” tuo atveju, jei dažnai nesuprantate, kodėl programa pateikia pranešimą apie klaidą ). Jei atsakėte “Ne”, nurodykite, kuri programinė įranga turi šį trūkumą?  Taip Ne 10.9. Sveikatos apsaugaInformacija apie sveikatos apsaugą Ar esate informuoti apie sveikatingumo ir saugos aspektus dirbant prie displėjaus?  Taip Ne Pertraukėlės darbe Ar turite galimybę darbą prie displėjaus reguliariai trumpam pertraukti arba pakeisti kitu užsiėmimu, kad išvengti dėl monotoniškumo kylančios perkrovos?  Taip Ne Regėjimo patikrinimai Ar darbdavys prieš pavesdamas darbą prie kompiuterio atliko specialų medicininį regėjimo patikrinimą?  Taip Ne Regėjimo pažeidimai Ar padirbėjus kompiuteriu nebuvo pažeistas Jūsų regėjimas? (Čia turimi omenyje tik tokie pažeidimai, kurie Jūsų manymu susiję su darbu prie kompiuterio)  Taip Ne Sveikatos sutrikimai Ar padirbėjus kompiuteriu nebuvo sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, sąnarių ar elgsenos)? (Čia turimi omenyje tik tokie sutrikimai, kurie Jūsų manymu susiję su darbu prie kompiuterio).  Taip Ne 10.10. Baigiamosios pastabos (ergonominei daliai)Baigiamosios pastabos Ar kompiuterio aplinka sutvarkyta taip, kad sudaro sąlygas dirbti maloniai ir saugiai?  Taip Ne Pastabos
Netgi jei į paskutinį klausimą atsakėte “Taip”, nurodykite, ką Jūsų manymu reikėtų pagerinti?

10.12. Baigiamosios pastabos (darbo apiforminimo daliai) Baigiamosios pastabos Ar darbo užduočių apiforminimas sutvarkytas taip, kad sudaro sąlygas dirbti maloniai ir saugiai?  Taip Ne Pastabos Netgi jei į paskutinį klausimą atsakėte “Taip”, nurodykite, ką Jūsų manymu darbo užduočių apiforminimo atžvilgiu reikėtų pagerinti?