Inovacijų kursinis darbas

Turinys

Santrauka .............................. 2
ĮVADAS ..............................3
1. MODIFIKUOTO PRODUKTO IR INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA ...... 3
2. NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMO Į RINKĄ METODOLOGINIAI PRINCIPAI...... 4
2.1 Naujo produkto kūrimas .............................. 4
2.2 Misija, tikslai ..............................5
2.3 PEST analizė .............................. 6
2.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterio modelį .......................... 6
2.5 Marketingo aplinkos analizė .............................. 8
2.5.1 Kainų nustatymo strategijos .............................. 8
2.5.2 Prekės paskirstymo kanalai .............................. 8
2.5.3 Vartotojų poreikių tenkinimas .............................. 10
2.5.4 Rėmimo politika .............................. 10
2.6 Pagrindiniai prekės identifikavimo elementai: vardas, prekinis ženklas, įpakavimas ..... 11
2.7 Vartotojų apklausa .............................. 12
3. MODIFIKUOTO PRODUKTO „ KOSMETINIS PIENELIS IR GAIVINAMASIS TONIKAS VIENAME“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ .......................14
3.1 Modifikuotas produktas ..............................14
3.2 Įmonės Misija ir tikslai ..............................l4
3.3 PEST analizė ..............................15
3.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterio modelį ........................ 17
3.5 Marketingo aplinkos analizė .............................. 17
3.5.1 Kainų nustatymo strategijos ...............................17
3.5.2 Prekės paskirstymo kanalai .............................. 18
3.5.3 Vartotojų poreikių tenkinimas..............................18
3.5.4 Rėmimo politika .............................. 19
3.6. Pagrindiniai prekės identifikavimo elementai: vardas, prekinis ženklas, įpakavimas ...... 20
3.7 Vartotojų apklausa.............................. 20
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI .............................. 26
LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................. 27
Priedai ..............................28

ĮVADAS
Šiandien kaip niekada svarbu būti kūrybiškiems ir novatoriškiems . Tai yra naujai mąstyti ir atvirai, visai kitomis akimis žiūrėti į pasaulį.
Esminė socialinės ir ekonominės raidos bei gyvenimo lygio kilimo sąlyga – inovacinės veiklos plėtojimas, be kurios šiandien neapsieitų nei vieną įmonė, nes tai leidžia spręsti daugelį konkurencingumo didinimo problemų.
Inovacija – pradinio išradimo praktiškas patobulinimas ir išplėtojimas. Kai vartotojas žiūri į prekę kaip į naują.(Kuvykaite R.,2001)
Lietuvoje sparčiai besivystant rinkos ekonomikai, stiprėja ir jai būdinga konkurencija. Tiek plataus vartojimo, tiek industrinės paskirties produktų gamintojai yra priversti analizuoti ir keisti egzistuojančių produktų politiką, priklausomai nuo rinkos pokyčių ir planuoti naujus produktus, kurie yra būtini konkurencinėms pozicijoms už

žtikrinti.
Kursinio darbo tikslas – parengti modifikuoto produkto “Kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko pakuotės atnaujinimas“ projektą, kuris patenkintų potencialių vartotojų poreikius ir taip užtikrintų perspektyvią įmonės veiklą.
Šio darbo tikslo įgyvendinimui, iškelti tokie uždaviniai:
1. Išanalizuoti metodologinę teorinę dalį.
2. Naujo produkto idėjos išsikėlimas
3. Išanalizuoti rinkos išorinių veiksnius
4. Išnagrinėti konkurencinius aplinkos veiksnius
5. Išsiaiškinti tikslinės rinkos dalį
6. Ištirti naujo produkto marketingo aplinką.
Atliekant šiuos uždavinius, vadovaujamasi šiais metodais:
1. Mokslinės-teorinės literatūros analizė
2. PEST, M.Porterio analizės.
3. Apklausos duomenys, gauti pateikus anketą.

1. MODIFIKUOTO PRODUKTO INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA
Šiandiena kiekviena įmonė yra atsidūrusi tokioje sudėtingoje konkurencinėje situacijoje, kad norint joje išsilaikyti, reikia vartotojus pritraukti naujais produktais.
UAB „Biok“ yra didžiausia natūralių kosmetinių produktų gamintoja Lietuvoje. Bendrovė įkurta 1988 metais. Pirmieji originalių receptūrų kremai “Margarita ” buvo pagaminti 1991 metais. Bėgant metams tobulėjo ir plėtėsi bendrovės technologinės galimybės ir gamybos apimtys. Pagrindinis gamybos principas – paimti visa kaas geriausia iš natūralios aplinkos. Neatsitiktinai produktų sudėtyje galima rasti natūralias obuolių sultis, išrūgas, daigintų kviečių, mėtų, ramunėlių ir kitų vaistažolių ekstraktus, bičių vašką, alyvuogių aliejų, alijošiaus sultis ir odai būtinus vitaminus. Šiandien bendrovė gamina produktus 5 prekiniais vardais “Margarita”, “Smilga”, “Faustas”, “Thai” ir “RASA”. Kremai, pieneliai, tonikai, dezodorantai, daugiau nei 60 veido ir kūno odos bei plaukų priežiūros priemonių.
Norėdama praplėsti savo rinką, nusprendėme gaminti naują patobulintą pakuotę „du viename“, kurioje bus kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas.
Rašydama šį darbą rėmiausi įvairių autorių nuomone. Li

iteratūros šaltinių apie naujų produktų kūrimą yra išties nemažai ir įvairių, tačiau vieni autoriai daugiau dėmesio skiria naujo produkto kūrimui, kiti paslaugos kūrimui. Mano darbas buvo orientuotas daugiau į naujo produkto kūrimą, tad daugiau šia tema pasisakiusių autorių nuomonė man labiausiai rūpėjo.
Pagrindiniai literatūros šaltiniai kuriais naudojausi rašant šio projekto metodologinę dalį: Vileikienės B., Vijeikio J. „Inovacijų vadyba: naujas produktas – nuo idėjos iki vartotojo“(2001), Pranulio V., Pajuodžio A.,, Urbonavičiaus S., Viršilaitės R. „Marketingas“(2000), Kuvykaitė R. „Gaminio marketingas“(2001), Kriaučiūnienė M. „Marketingo valdymas“(2005), Melnikas J. „Inovacijų vadyba“ (2000), Vasiliauskas A. „Firmų strateginis valdymas“(2005), Jucevičius R. „Strateginis organizacijų valdymas“ (1998), Stoner J.A.F., Freeman R.E. ir Gilbert D.R. “Vadyba“ (1999), Kotler P., Amstrong G., Saunders J., Wong V., „Rinkodaros principai“ (2003).
Rašant praktinę dalį daug vertingos ir įvairios informacijos radau būtent UAB „Biok“ internetiniame tinklalapyje – www.biok.lt

2. NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMO Į RINKĄ METODOLOGINIAI PRINCIPAI
2.1 Naujo produkto kūrimas
Pasak Pranulio V. ir kt. autorių (2000), kalbant apie naujų prekių kūrimą pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kaip suprantamas prekės naujumas. Nes nagrinėjant autorių mokslinę medžiagą paaiškėjo, kad gamintojas ir vartotojas prekės naujumą supranta skirtingai. Kas vienam gali atrodyti nauja, kitam gali būti senai žinoma..
Anot Vijeikienės B., Vijeikio J.(2000) nauji produktai vartotojo ar rinkos požiūriu, priklauso nuo jų naujumo ir gali būti klasifikuojami į 3 tipus:
• Pertraukianti inovacija – produktas yra toks naujas, kad jo

oks ankstesnis produktas iki jo atsiradimo neatliko analogiškos funkcijos.
• Dinamiškai pertraukianti inovacija – jau egzistuojančio produkto pagerinimas. Nestipriai pakeičiamos produkto savybės.
• Nepertraukianti inovacija – yra ne žymūs, , ne itin reikšmingi produkto pakeitimai, imituojantys produktai.
Išanalizavus kelių autorių nuomonę apie naujo produkto esmę, toliau būtų galima paminėti priežastys, kurios skatina įmones kurti naujus produktus:

1 pav. Naujų produktų kūrimo priežastys.
Šaltinis: Vijeikienė B., Vijeikis J. Inovacijų vadyba: naujas produktas nuo idėjos iki vartotojo, 2000. Vilnius, p.34

Kiekviena įmonė, prieš pradėdama kurti naują produktą, turi praeiti naujo produkto planavimo procesą. Anot Kriaučionienės M. (2005) įmonė turi žinoti kokių tikslų ji siekia, kaip ji žada patenkinti vartotojų poreikius ir kokie produktai bei jų teikiama nauda tam yra reikalinga.
Taigi, anot autorės, kiekviena įmonė užsiimanti naujų produktų kūrimu ar modifikavimu, pereina pagrindines 7 produktų planavimo pakopas:

2 pav. Naujo produkto planavimo procesas.
Šaltinis. Kriaučionienė M. Marketingo valdymas, 2005.Kaunas, p.60

2. 2 Organizacijos misija ir tikslai
Visą strategijos kūrimą lemia organizacijos tikslinė orientacija –misija ir tikslai. (Vasiliauskas A. 2005).
Misijos formuluotė trumpai aprašo pagrindines veiklos įmonėje kryptis. Svarbiausia paskirtis – pateikti glaustą informaciją apie tai, kokia yra įmonės paskirtis ir kokia veiklos kryptis.
Anot autoriaus, misija bendrais bruožais turi nustatyti pagrindines kryptis, kuriomis įmonė vadovausis ne tolimoje ateityje. Misijoje nėra apibrėžtų reikalavimų, kokie būtent elementai turi įeiti į misijos formuluotę, tačiau būtina paminėti tokius kaip: klientai, veiklos pobūdis, konkurenciniai pr

ranašumai, svarbiausieji tikslai, pagrindinės etinės vertybės.
Tikslų nustatymas apibrėžia įmonės įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas. Remiantis Vasiliausko I (2005) nuomone, organizacijos tikslus priimtina skirstyti į dvi dalis: finansiniai ir strateginiai tikslai.
Kiekviena įmonė sudaro savo individualų strateginių ir finansinių tikslų sąrašą pagal savo strateginę padėtį, kultūrą, vadovavimo stilių ir kita.

2.3 PEST analizė
Bet kokia įmonė veikia tam tikroje aplinkoje, norėdama sėkmingai dirbti, ji turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti. (Pranulis V. ir kiti autoriai. 2000)
Pasak autoriaus, skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai:
• Makroaplinka – šiai aplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai.( PEST analizė)
• Mikroaplinka – ši aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus bei kitus rinkos dalyvius.
Nagrinėjant Vasiliausko I.(2005) teorinę medžiagą, makroaplinkos strateginėje analizėje, lobiau priimtina yra PEST analizė. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį teisinį, ekonominį, socialinį kultūrinį, technologinį. Pavadinime esanti santrumpa – Politinė teisinė aplinka, Ekonominė aplinka, Socialinė kultūrinė aplinka, Technologinė aplinka.
• Politinis – teisinis aspektas – apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką įmonės sprendimų įgyvendinimui. Įmonė nagrinėjanti teisinį aspektą turi atkreipti dėmesį į: tarptautinę politinę situaciją, vidinę politinę šalies situaciją, santykius su šalies valdžios institucijomis.
• Ekonominis aspektas – kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį daro tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis. Įvertinant tai, galima numatyti gyventojų perkamumą, jų elgesį rinkoje, siūlomos prekės paklausą. Įmonė nagrinėjanti ekonominį aspektą, turi atkreipti dėmesį į :infliaciją, nedarbo lygį, valiutų kursų svyravimus
• Socialinis – kultūrinis aspektas – atspindi visuomenės poveikį įmonei, sprendimų įgyvendinimui. Įmonė nagrinėjanti šį aspektą, turi atkreipti dėmesį į: gyventojų galutinio vartojimo pokyčius, gamtosaugos problemas, sveikatos apsaugą, kultūrą.
• Technologinis aspektas – apima mokslinių žinių ir jų praktinio taikymo poveikį įmonės sprendimų įgyvendinimui. Mokslinis –technologinis aspektas įmonėje labiausiai pastebimas prekių kūrimo, tobulinimo ir gamybos srityse. Įmonė nagrinėjanti šį aspektą, turi atkreipti dėmesį į naujas technologines galimybes;

2.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterį
Anot Stoner J.A.F., Freeman R.E. ir Gilbert D.R. (1999) nagrinėjat M. Porterio „penkių jėgų“ modelį, svarbiausia įmonei išsiaiškinti techninius ir ekonominius išteklius, taip pat 5 aplinkos „jėgas“, kurios sudaro problemų įmonei patekti į naują rinką. Pasak autorių, šio modelio tikslas – rasti pelningą bei įmanomą apginti nišą įmonei.
Pasak Vasiliausko I (2005), M.Porterio metodas įmonėje naudojamas tam, kad galėtų išsiaiškinti, kokią organizacija turi kurti strategiją, kad išnaudotų išorinėje aplinkoje susidariusias palankias aplinkybes, kad sugebėtų išsilaikyti stiprioje konkurencinėje kovoje ir įveiktų kitas iš išorinės aplinkos veikiančias grėsmes.

3 pav. Penkių jėgų modelis.
Šaltinis: Vasiliauskas I. Strateginis valdymas, 2005. Kaunas, p.70

M.Porteris manė, jog strategiškai mąstantis vadovas privalo išanalizuoti šias jėgas ir pasiūlyti programą, kaip jas paveikti bei nuo jų apsiginti.
Nagrinėjant Vasiliausko I. (2005) teorinę medžiagą, darant klientų derėjimosi galios analizę, reikia numatyti pagrindines kryptis, kaip keisti santykius su klientais. Sunkiausia, anot autoriaus, yra tada, kai nėra klientų pasirinkimo alternatyvos, organizacijos produktas yra nediferencijuotas, klientai gali atimti dalį pridėtinės vertės.
Darant tiekėjų derėjimosi galios analizę, autorius siūlo atkreipti dėmesį į alternatyvių tiekėjų skaičių, panašiai kaip ir su klientais, kuo jų yra mažiau, tuo jis yra „galingesnis“., kai tiekėjai sudaro didelę organizacijos bendrųjų sąnaudų dalį taip pat kaip ir klientai, tiekėjai gali atimti iš įmonės pridėtinės vertės dalį.
Analizuojant išorinio aplinkos veiksnio, kaip pakaitalų grėsme, autorius pabrėžia, kad tai išties opi problema, kad gali atsitikti taip, kad sukurtas organizacijos produktas tampa visiškai nebereikalingas vartotojams. Tačiau taip pat, autorius neatmeta galimybės, kad kartais pakaitalai ne visiškai pakeičia ankstesnį produktą, tačiau neišvengiamai sumažėja paklausa rinkoje, sumažinamos kainos ir tai priveda prie įmonės pajamų lygio sumažėjimo.
Anot autoriaus, naujų konkurentų grėsmė iškyla tada, kai kuriasi naujos konkuruojančios įmonės. Strateginiu požiūriu, riboti naujų konkurentų atsiradimą gali šie svarbiausi atėjimo į rinką barjerai: masto ekonomija, produkto diferenciacija, kapitalo reikalavimai, dominuojančių kompanijų reakcija.

2.5 Marketingo aplinkos analizė
2.5.1 Kainų nustatymo strategija

Įmonei, siekiančiai pelningai parduoti savo prekes ir konkuruoti rinkoje, reikia turėti aiškius tikslus, įvertinti situaciją rinkoje bei veiksnius, darančius įtaką kainos nustatymui. Po to seka kitas etapas – numatoma kainų strategija.
Kainų strategija – tai būdas, kuriuo įmonė siekia savo pagrindinių kainų tikslų. (Kriaučionienė M., 2005).
Nagrinėjant Kriaučionienės M.,(2005), Pranulio, Pajuodžio V., Urbonavičiaus S, Viršilaitės R, V.(2001), Kotler P. Ir kitų autorių (2003) nuomones, dažniausiai skiriamos šios kainų strategijos, kurios yra tinkamos būtent naujai į rinką įvedamiems produktams:
1. „Grietinėlės nugriebimo strategija“ – tai tokia kainos strategija, kai naujai prekei nustatoma aukšta kaina, kuri laikui bėgant, sverbiantis į didesnę rinkos dalį, palaipsniui mažinama. Ši strategija tinka tada, kai parduodamos naujos prekės, itin gerai tenkinančios vartotojų poreikius.
2. Skverbimosi strategija. Ši strategija taikoma tada, kai nustačius ne didelę pradinę kainą siekiama įeiti į didelę rinkos dalį. Taigi, įmonės nustato naujoms prekėms žemas kainas, taip norėdamos pritraukti kuo daugiau vartotojų bei užimti kuo didesnę rinkos dalį.
3. Į konkurentus orientuota strategija – taikant šią strategiją, firma nelaiko kainos pačiu svarbiausiu marketingo komplekso elementu ir savo prekėms nustato žemesnę negu konkurentų.
4. Kainos ir kokybės strategija- nustatydama kainą, įmonė turi žinoti, kokią kainos ir kokybės poziciją užima naujai sukurta prekė. Įmonė turi nustatyti savo kainas santykyje su suteikta verte ir ,žinoma, suvokiama vartotojo.
Taigi, įmonė, pristatanti naują produktą, privalo priimti iššūkį ir pirmą kartą nustatyti jo kainą.

2.5.2. Prekės paskirstymo kanalai
Pasak Kriaučionienės M. (2005) paskirstymo kanalas – tai kelias, kuriuo produktas juda nuo gamintojo iki vartotojo. Produktai turi būti pateikiami pirkėjams patogiu laiku, patogioje vietoje ir reikiamomis apimtimis.
Anot Pranulio V. (2000) paskirstymo kanalų pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę marketingo kompleksui. Nuo jo priklauso, kiek potencialių vartotojų ir kaip įmonės prekės pasieks, kokių jie turės galimybių jų įsigyti, kokia rinkos dalis teks įmonei. Įmonė pasirinkdama tam tikrą prekių paskirstymo kanalą, dažniausiai ilgam susieja savo ryšius su kitomis įmonėmis – partneriais, užmezga su jomis dalykinius ryšius.
Išanalizavus prekės paskirstymo analų svarbą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad įmonė turi numatyti pagrindines jos alternatyvas ir nuspręsti, keliais ir kokio pobūdžio tarpininkais ji naudosis.
Tarpininkai – nepriklausomos verslo organizacijos, vykdančios įvairialypę veiklą. Tai didmeniniai ir mažmeniniai, kurie nuperka formos prekes, perima šių prekių nuosavybės dokumentus ir jas perparduoda. (Kotler P., Amsrtong G., Saunders J.,Wong V. 2003)
Daugiau dėmesio norima skirti mažmeninės prekybos parduotuvėms, kurios šiandien yra įvairių dydžių ir formų:
• Savitarnos parduotuvė – mažmeniniai, kurie teikia minimalias paslaugas pirkėjams. Pirkėjai patys susiranda, palygina ir išsirenka prekes.
• Specializuotoji parduotuvė – mažmeninė parduotuvė, siūlanti pirkėjams ribotą, tačiau plataus asortimento prekių grupę.
• Universalinė parduotuvė – mažmeninė savitarnos parduotuvė, parduodanti įvairias prekių, dažniausiai drabužių, namų įrangos bei apyvokos reikmenų grupes; kiekviena prekių grupė parduodama skirtingame skyriuje, kuriame dirba specialūs pardavėjai.
• Prekybos centrai –didelės parduotuvės, kurių veiklos sąnaudos ir antkainiai ne aukšti. Jose parduodama daug įvairių maisto produktų, skalbimo priemonių ir namų apyvokos reikmenų.
• Didieji prekybos centrai-dideli prekybos centrai, kuriuose vykdoma būdinga prekybos centrams bei prekiaujančioms su nuolaida parduotuvėms mažmeninė prekyba.
• Prekiaujanti su nuolaida parduotuvė – mažmeninės prekybos įmonė, prekiaujanti standartinėmis kainomis už –žemesnę kainą dėl to, kad prekėms uždedamas mažesnis antkainis ir parduoda didesni jų kiekiai.
Pasak Pranulio V. (2000), labai svarbus požiūris į konkurentus. Vieni gamintojai nori, kad jų siūlomos prekės pirkėjams būtų kartu su konkurentų siūlomomis prekėmis, kiti atvirkščiai, siekia sukurti savus.

2.5.3. Vartotojų poreikių tenkinimas
Kiekviena įmonė vykdydama savo veiklą gamina ir parduoda prekes tinkančias visiems vartotojams arba atskiroms vartotojų grupėms. Pasak Pranulio V. ir kitų autorių (2000), kai gaminama prekė visiems vartotojams, į rinką žiūrimą kaip į vienalytę, kurių vartotojų poreikiai yra vienodi. Jiems yra parenkamas vienodas marketingo kompleksas, kuris leidžia sumažinti gamybos išlaidas ir kainą. Tačiau, yra ir kitas atvejis, kai įmonė į rinką žiūri kaip į ne vienalytę, joje vartotojai skiriasi savo poreikiais, preferencijomis , pajamomis, įpročiais. Tokiu atveju įmonė orientuoja marketingo veiksmus į tam tikrų vartotojų poreikių grupių tenkinimą. Tai reiškia, kad įmonė nusistato savo tikslinę grupę.
Vasiliausko A. (2001) nuomone, rinkos segmentacija yra klientų suskaidymas į grupes pagal tam tikrus parinktus klasifikacijos požymius. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes prie vartotojų poreikių, o tai savo ruožtu prisideda prie konkrečių prekių konkurencingumo ir pardavimo apimties padidinimo rinkoje.
Taigi, yra išskiriami pagrindiniai segmentacijos požymiai: gyvenamoji vieta, demografiniai parametrai, etninė priklausomybė, socialinė – ekonominė grupė pagal pajamas, gyvensena, vartojimo įpročiai, kultūrinė ir dvasinė orientacija.
Pasak Pranulio V.(2000), norint išsiaiškinti vartotojų poreikius, įmonė atlikdama tyrimą turi atsakyti į šiuos esminius klausimus: kas, kaip, kada, kur ir kodėl perka?
Poreikio suformavimo etapas labai svarbus. Žinodamas, kokius poreikius patenkinti vartotojas tikisi įsigijęs naują pirkinį, gamintojas gali pakeisti kai kurias prekės charakteristikas. Informacijos paieška reikalinga tam, kad dažniausiai kilęs poreikis negali būti patenkintas iš karto, nes vartotojas neturi pakankamai apie tai informacijos. Informacijos įvertinimas – pirkėjo pasirinkimui gali turėti įtakos – pati įmonė, pardavėjų kvalifikacija, prekių pakuotė, reklamos poveikis, sezoniniai svyravimai. Sprendimo pirkti priėmimas – įvertinęs visą turimą informaciją, vartotojas suteikia vienai prekei pirmenybę. Ir paskutinis etapas, kurį vartotojas patiria pirkdamas prekę – tai reakcija nusipirkus – prekė yra lyginama su jo lūkesčiais ir vartotojas tampama patenkintas arba nepatenkintas.

2.5.4. Rėmimo politika
Anot Kriaučionienės M. (2005) rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės ir vartotojų, kurio tikslas – pasiekti, kad vartotojai reaguotų į pateikiamą informaciją.
Komunikacijos procesas kuriamas ir valdomas pasitelkus keturias pagrindines rėmimo veiksnių rūšis: reklama, pardavimų skatinimas, ryšiai su visuomene, asmeninis pardavimas.
Pasak Pranulio V ir kt.(2000) kiekviena rėmimo veiksnių rūšis turi tam tikrų savitų bruožų, nuo kurių priklauso jų naudojimas. Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia užsakovo pageidaujamą informaciją, pardavimo skatinimas padeda sukurti išskirtines prekių įsigyjimo sąlygas ir pranešti apie jas potencialiems pirkėjams. Ryšiai su visuomene nėra tiesiogiai užsakomi, tačiau pasiekiami tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinat ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį patraukiančiomis priemonėmis. Asmeninis pardavimas nuo kitų rėmimo veiksnių visų pirma skiriasi tuo, kad čia yra tiesioginis dialogas su potencialiu pirkėju.
Pasak Kotler P. Ir kt.(2003), prieš sudarydama rėmimo kompleksą, įmonė turi įvertinti daugelį veiksnių:
• Produkto ir rinkos tipas- autoriai teigia, kad bendrovės gaminančios produktus vartotojams ir bendrovės gaminančios verslo rinkai renkasi skirtingas rėmimo rūšis. Vartotojų rinkoje daugiausia lėšų yra skiriama reklamai, verslo rinkose daugiau finansuojami asmeniniai pardavimai.
• Pirkimo proceso etapai – reklama ir ryšiai su visuomene labiausiai efektyvūs pradiniuose pirkimo proceso etapuose, o asmeninis pardavimas dėl nemažų išlaidų, turėtų būti naudojamas vėlesniuose vartotojų parengimo pirkti etapuose.
• Prekės gyvavimo ciklo stadijos – rėmimo veiksnių rūšių įtaka yra ne vienoda ir skirtingose prekės gyvavimo ciklo stadijose: įvedimo stadija – reklama ir ryšiai su visuomene; augimo stadija – reklama ir ryšiai su visuomene, brandos stadija – pardavimų skatinimas; Smukimo stadija – reklama ir pardavimų skatinimas;
• Stumiamoji ir skatinamoji rėmimo strategijos: stumiamoji strategija – laikomasi tokios strategijos, kai produktui „stumti“ paskirstymo grandine naudojamas pardavimų personalas ir prekybos skatinimas; skatinamoji strategija – paklausai sukurti daug lėšų skiriama reklamai ir vartotojų skatinimui. Jei strategija sėkminga, vartotojai parduotuvėse prašys prekės, mažmeniniai užsakys ją pas didmeninius, o didmeniniai pirks ją iš gamintojų.

2.6 Pagrindiniai prekės identifikavimo elementai: vardas, prekinis ženklas ir pakuotė
Įmonei norint išsiskirti konkurencinėje aplinkoje svarbiausiu dalyku tampa prekės identifikavimas vartotojo atžvilgiu, t.y. atpažins įmonės prekes, jas išskirdamas iš konkurentų.
Pasak Kuvykaitės R.(2001) prekės identifikavimas – tai marketingo priemonėmis atliekamas jos išskyrimas iš konkuruojančių prekių.
Yra siūloma prekės skirtingumui parodyti ir padėti ją atpažinti įvairių marketingo priemonių, tačiau jos privalo tenkinti dvi sąlygas: jos turi būti lengvai pastebimos ir būdingos tik tam tikros įmonės prekei.( Pranulio V ir kt. 2000)
Daugiausiai įmonės kurdamos naują prekę dėmesio skiria šioms marketingo priemonėms:
Prekės vardas – tai prekės identifikavimo priemonė, besiremianti vien žodine informacija. Prekės vardas turi būti unikalus išreikšti tiktai juo nusakomą prekę. Kiekvienos įmonės reikalas, ar pasirinktas prekės vardas bus tam tikras raidžių derinys ar tam tikri žodžiai arba bent jau jų dalys .( Pranulio V ir kt. 2000)
Prekės ženklas – tai grafiškai pavaizduotas žymuo, kurio paskirtis – vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių. Prekės ženklui gali būti naudojamos įvairaus šrifto raidės ir žodžiai, skaitmenys, piešiniai, spalvos ir jų deriniai. Svarbu ne tik raidinė ar simbolinė informacija, bet ir jos išdėstymo būdas, apipavidalinimas. Panagrinėjus bet kokios firmos prekės ženklą, pamatysime, kad prie jos pateiktas simbolis ®. Tai reiškia, kad prekės ženklas įregistruotas valstybinėje įstaigoje ir apsaugotas įstatymu. (Kuvykaitės R. 2001)
Pasak Vijeikienės B.(2000) prekės įpakavimas vienas iš svarbiausių procesų, be kurių šiandieninė prekė būtų nebaigta. To priežastis yra ta, kad esant didelei konkurencijai, daugelių įmonių prekės pasidaro gana panašios ir nebegali išsiskirti savo savybėmis. Vis dažniau tokias atvejais pirkėjas prekę renkasi ne pagal jos savybes, bet pagal pakuotės patrauklumą ir patogumą. Taigi, kiekviena įmonė stengiasi, kad prekę būtų galima atpažinti ne tik perskaičius atspausdintą informaciją, bet ir iš pačios pakuotės išvaizdos.
Taigi, suderinus šias marketingo priemones kuriant naują produktą, įmonė gali tikėtis pasisekimo konkurencinėje rinkoje.

2.7 Vartotojų apklausa
Taigi, prieš pateikdama rinkai naują prekę, įmonei liko dar viena užduotis – išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie naujai pagamintą produktą. Tai reiškia, kad įmonė turi atlikti tyrimą, kurio metu gauna informacijos apie naujos prekės galimybes rinkoje, potencialius vartotojus, prekės savybes, kurioms vartotojai teikia pirmenybę.( Kuvykaitės R.2001)
Pasak Vasiliausko A.(2005) labiausiai paplitusi rinkos tyrimo priemonė – anketa.
Apklausa – tai klausimų seka rinkos tyrimui, į kuriuos atsako esantys arba potencialūs klientai.
Anot Pranulio V. ir kt. (2000) apklausos populiarumas yra dėl to, kad leidžia atsakyti į dažnai kylančius klausimus: kodėl žmonės ką nors daro ar nedaro, kodėl jie mėgsta ar ne mėgsta prekės ar firmos. Taip pat galima išsiaiškinti, kaip viena ar kita prekė perkama ar vartojama, kaip pirkėjai ją vertina. Apklausos pagalba sužinoma, kas lauks prekės ateityje, kokios gyventojų grupės bus svarbiausi pirkėjai.
Taigi, klausimynai marketingo tyrimų praktikoje vadinami anketomis. Klausimyno parengimas reikalauja žinių, profesionalumo ir kūrybiškumo. Jį kuriant labai svarbu įvertinti dvi aplinkybes: būtina išsiaiškinti ir tiksliai apibrėžti, ką norime ištirti ir į kokius galutinius klausimus atsakyti, pasitelkdami tuos duomenis, kuriuos planuojame surinkti, tai pat kokie duomenys turi būti surinkti, kad vėliau juos apdorojant ir interpretuojant būtų galima atsakyti į svarbiausius tyrimo klausimus.

3. MODIFIKUOTO PRODUKTO „KOSMETINIO PIENELIO IR GAIVINAMOJO VEIDO TONIKO PAKUOTĖS ATNAUJINIMAS“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ.

3.1 Modifikuotas produktas
Taigi, išanalizavus teorinę medžiagą apie prekės naujumą, galima pasakyti, kad UAB „Biok“ rinkai pristato naują produktą, kuris priskiriamas vienam iš Vileikienės B. (2000) tipui – nepertraukiamos inovacijos produktas. Tai reiškia, kad įmonė šiam produktui pritaikė ne itin reikšmingus pakeitimus. Inovacinių naujovių diegimas buvo orientuotas ne į paties produkto savybių pakeitimą, o praktiškesnės ir kompaktiškesnės pakuotės atnaujinimą. Šiuo atveju naujo modifikuoto produkto patobulinimas pasireiškia nauja pakuote „du viename“.

4pav. Naujos pakuotės „Kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas viename“ pavyzdys.
Šaltinis: Autorė Inga Mikšytė.

Mano manymu, pateikdama į rinką šį produktą, gali sulaukti daug didesnio potencialių taip pat ir naujų pirkėjų srauto. To priežastis yra ta, kad iš daugumos vartojamų prekių, pirkėjas pasirenka labiausiai tinkamą, kokybės, kainos atžvilgiu. Patobulinta pakuotė leis funkcionaliau pasinaudoti kosmetikos priemonėmis, sutaupys vietos ir lentynoje, ir kelioniniame krepšyje.

3.2 Organizacijos misija ir tikslai
Kiekviena įmonė prieš pradėdama gaminti naują produktą, privalo atsakyti į klausimus: „Kas mes esame, ką darome ir ką darysime ateityje?“. Atsakydama į šiuos klausimus taip įmonė suformuluoja savo misiją ir tikslus.
Atsižvelgiant į tai, buvo skurta UAB „Biok“ organizacijos misija ir tikslai.

UAB „Biok“ yra natūralių kosmetinių produktų gamintoja Lietuvoje. Šiandien bendrovė gamina produktus 5 prekiniais vardais: „Margarita“, „Rasa“, „Smilga“, „Thai“, ir „Faustas“. Kremai, pieneliai, tonikai, dezodorantai, daugiau nei 60 veido ir kūno odos bei plaukų priežiūros priemonių.
Įmonės misija – atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis gamybos principas – paimti visa kas geriausi iš natūralios gamtos ir panaudoti grožiui, mes siekiame kokybiškais ir natūraliais produktais patenkinti vartotojų poreikius ir taip užimti pačias aukščiausias pozicijas Lietuvos kosmetikos pramonės rinkoje. Savo veikloje, mes vadovaujamės principu, kad vartotojas yra pagrindinis įmonės sėkmės garantas, todėl mes siekiame, kad mūsų veiksmai jų atžvilgiu būtų sąžiningi, teisingi ir pagarbūs.
Įmonės tikslas – užkariauti didesnę Lietuvos kosmetikos rinkos dalį.
Kadangi, šio darbo pagrindinis tikslas parengti modifikuoto produkto „Kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko pakuotės atnaujinimas“ projektą, reikalinga sukurti ir pačiam produktui misiją ir tikslus:
Produkto misija – kuriant šį patobulintą produktą, mes siekiame praplėsti savo galimybes vietinėje rinkoje. Patobulinta pakuote siekiame užtikrinti vartotojų patogesnį naudojimąsi kosmetinėmis priemonėmis, užtikrinti visapusišką vartotojų poreikių tenkinimą.
Produkto tikslas – suteikti potencialiems ir naujiems vartotojams patogesnę bei efektyvesnę galimybe naudotis kosmetikos priemonėmis.

3.3 PEST analizė
Kaip ir visos įmonės, taip ir UAB “Biok“ veikia tam tikroje aplinkoje ir norint, kad ji sėkmingai dirbtų, turi ją nuolatos stebėti. Tad paanalizuokime makroaplinkos veiksnius naudodamiesi PEST analize.
Politinė – teisinė aplinka – turi tiek įtakos, kiek ir kitoms įmonėms, t.y. įstatymais reguliuojama: 1) įmonės steigimas, jos vidaus tvarka ir likvidavimas; įmonės santykiai su pirkėjais, partneriais ir konkurentais (turi tiesioginį ryšį su įmonės marketingu ir mikroaplinkos formavimu).
Visi Lietuvos įstatymai, kurie paliečia UAB „Biok“ verslą, įtakoja įmonės veiklą.
Ekonominė aplinka – kaip jau minėjome, vartotojas yra pagrindinis sėkmės garantas. Tačiau jo galimybes pirkti riboja tam tikri veiksniai. Visų pirma gyventojų perkamoji galia priklauso nuo nedarbo lygio šalyje. Apie kiekvienos šalies ekonominę padėtį daug pasako bendrasis šalies visaus produktas (BVP). Pastaraisiais metais Lietuva padarė ne mažą pažangą šalies ekonomikoje, tai parodo ir nuolat augantis šalies BVP. Be to, pirkėjų pajamos taip pat didėja. Kainų pokytis – dar vienas veiksnys, lemiantis produkto paklausą. Dažniausiai infliacines problemas praeina visos organizacijos.
Atsiradus naujam produktui sparčiai gali kristi kitų panašių produktų kainos. Todėl įmonė iš esmė sumažina apyvartinių lėšų poreikį, pradeda dirbti racionaliau, su mažmeninėmis lėšomis.
Kad padėtis gerėja, parodo ir tai, kad mažmeninė prekyba nuo 1999 metų auga, jeigu 1999 metais ji sudarė 15356,2 mln. Lt., tai 2001 metais jau 18446,9 mln. Lt. tame skaičiuje mūsų ir konkurentų prekių parduota 2001 metais už 380,6 mln. Lt. galime daryti išvadą, kad bendras Lietuvos ekonominis augimas turi įtakos ir UAB :Biok“ produkcijos pardavimui, juolab, kad Lietuvos rinka –pagrindinė įmonės rinka.
Socialinė-kultūrinė aplinka – Socialinė – kultūrinė aplinka turi labai didelės įtakos įmonės veiklai, nes įmonė stengiasi orientuoti savo gamybą, atsižvelgdama į demografinius Lietuvos rodiklius. Demografinė Lietuvos padėtis tikrai nekokia. Sparčiai mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, nes mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Daug jaunimo išvyksta dirbti į užsienio šalis. Be to, lietuviai „sensta“, t.y. senų žmonių skaičius didesnis nei jaunų. Firma gali pasiguosti tik tuo, kad Lietuvoje gyvena daugiau moterų nei vyrų ir jos yra pagrindinės įmonės produkcijos vartotojos. Taip pat įtakos turi ir moterų požiūris pačių į save. Jos vis labiau pradeda rūpintis savo išvaizda, nes nori būti gražios ne tik pačios sau, bet ir aplinkiniams patikti.
Gamtinės problemos labai svarbios UAB „Biok“ įmonei, nes kurdama savo prekes jos darbuotojai turi atsižvelgti į klimato sąlygas, kuriomis bus naudojama produkcija. Pavyzdžiui žiemą naudojama daugiau riebesnių kremų, o vasarą – drėkinamųjų ir kojų priežiūros kremų. Be to svarbu ir tai, kad daugelis produkcijos sudedamųjų dalių yra natūralios, t.y. augalinės kilmės, o tai svarbu ne tik kaip žaliava produkcijai, bet kad ir renkant augalus reikalingus gamybai, nebūtų pakenkta gamtai. Dar svarbu pažymėti ir tai, kad natūrali kosmetika turi būti transportuojama ir sandėliuojama palankiomis gamtinėmis sąlygomis, kad nepakistų kosmetikos savybės. Gaminant produkciją būtina laikytis visų gamtos apsaugos reikalavimų, ką įmonė sėkmingai ir daro.
Technologinė aplinka – pagrindinis technologinės aplinkos poveikis pasireiškia naujų prekių kūrime. Turint naujas technologijas atsiranda galimybė kurti naujas prekes, arba tobulinti jau esančias. Įmonėje naujos technologijos diegiamos norint prisitaikyti prie vis labiau kylančių gaminamų produktų kokybės reikalavimų.
Įmonėje nuo pat pirmųjų dienų veikia naujų kosmetikos produktų laboratorija. Tik aukštos kokybės technologinių įrengimų, ilgametė laboratorijos darbuotojų patirtis, sukurti originalūs bei kokybiški kosmetikos gaminiai sudaro galimybę patenkinti įvairius vartotojų pageidavimus.

3.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterio modelį
Taigi, išanalizavus UAB“Biok“ veikiančias išorines aplinkas, toliau būtų galima pakalbėti kokios organizacija turi imtis strategijos, kad sugebėtų išsilaikyti stiprioje konkurencinėje kovoje ir įveiktų kitas iš aplinkos veikiančias jėgas.
Nagrinėjant konkurencinę aplinką kurią siūlo M.Porteris, reikėtų atkreipti visų pirma dėmesį į tai, kokie yra mūsų pagrindiniai konkurentai. Kaip žinome, didžiausia konkurencija vyksta tarp tų rinkos dalyvių, kurie potencialiems pirkėjams siūlo tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes.
Nagrinėjamoje rinkoje konkurencija yra didelė. Pagrindinai UAB“Biok“ konkurentai – tai neseniai pradėjusi gaminti lietuvišką kosmetiką įmonė „Generiks“. Populiari jų kosmetikos linija skirta brandaus amžiaus moterims pavadinta Vaivos Mainelytės vardu.. Be to, ne mažą konkurenciją sudaro ir įvežtinė ne brangi kosmetika tokia, kaip lenkų „Ziaja“, „Kolastyna“, rusiška „Čiornyj žemčiug“, ukrainietiška „Biokon“ ir dar daug kitų.
Atliekant teorinę autorių apžvalgą, reikia atkreipti dėmesį į tiekėjus. Analizuojant jų svarbą įmonei, reikia pasakyti, kad tiekimas įmonėje yra labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso gaminamos produkcijos kokybė. Kiekvienas tiekėjas įmonei yra įsipareigojęs suteikti garantijas, kad teikiamos žaliavos kokybę.
Reikia pripažinti, kad ne visos šios firmos gali pasigirti, jog jų gaminiai yra kokybiški ir gaminant naudojamos naturalios, iš pačios gamtos paimtos medžiagos. UAB„Biok“ padėtis rinkoje ne bloga, nes spėjome užsitarnauti gerą vardą dėka geros kokybės ir palankių kainų.

3.5 Marketingo aplinkos analizė
3.5.1 Kainų nustatymo strategija
Kainos nustatymo strategija kiekvienoje įmonėje reikalauja ypatingo dėmesio, ypač jei kaina yra nustatoma pirmą kartą. Tai išties sudėtingas procesas, kuris turi patenkinti abipusius, pirkėjo ir pardavėjo, lūkesčius. Prieš nustatant prekės kainą, reikia išsiaiškinti, ar ji bus prieinama vartotojui ir, ar tai duos pelno gamintojui.
Nustatant kainas UAB „Biok“ laikosi tokios taktikos: visų pirma produkto kaina neturi būti didesnė nei konkurentų, nes svarbu ne tik išlaikyti konkurenciją, bet ir didinti pardavimus ir taip maksimizuoti pelną, kuris investuojamas į produkcijos gamybos tobulinimą ir vartotojų poreikių tenkinimą. Taigi, pagal pateiktą teorinėje dalyje kainų strategijų klasifikavimą, šiai įmonei pagal pasirinktą kainos nustatymo taktiką galima būtų pritaikyti skverbimosi į rinką strategija. Aišku, kad kaina neturi būti ir per maža, nes tokiu atveju, kai kaina bus lygi kaštams, įmonė negaus pelno. Taigi kaina turi būti tokia, kuri leis didinti pardavimus ir išlaikyti konkurenciją.
Taigi, taikydama šią strategiją, įmonė stengsis prisitraukti kuo daugiau vartotojų. Numatoma naujo modifikuoto produkto“ kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas viename“ kaina, atsižvelgiant į vartotojų poreikius 11-13 Lt.
Manau ši strategija labiausiai tinka, nes Lietuvoje didžioji dalis prekę renkasi atsižvelgdami į kainą. Taigi, Lietuviškų prekių kainos yra gerokai žemesnės, nei importuojamos iš užsienio šalių.

3.5.2 Prekės paskirstymo kanalai
Prekę gaminanti įmonė yra visada daugiau ar mažiau nutolusi nuo vartotojo. Todėl būtina šį neatitikimą pašalinti ir prekę priartinti prie jos pirkėjo, vartotojo. Tokiu būdu yra nustatomi prekių paskirstymo kanalai, per kuriuos įmonės gaminamos prekės pasiekia potencialius vartotojus.
UAB“Biok“ bendrovės prekybos tinklas Lietuvoje išvystytas labai gerai. Efektyvi ir lanksti prekių pristatymo tvarka leidžia išvengti prekių trūkumo arba pertekliaus prekybos vietose. UAB“Biok“ gaminiai yra iš natūralių produktų, todėl jų galiojimo laikas 12 mėnesių. Gerai organizuotas ir darnus darbas bendrovėje leidžia pateikti vartotojui šviežius produktus per 10-12 dienų. Bendrovė vykdo savarankišką prekių kontrolę rinkoje. T.y. tiesiogiai dirbama su mažmeniniais taškais: vaistinėmis, specializuotomis kosmetikos parduotuvėmis bei supermarketų tinklais. Siekiant aptarnauti didesnę rinkos dalį dirbama su didžiausiais ir patikimais didmeniniais farmacijos ir higienos prekių tinklais. Didmenininkams yra taikomos palankios kainos, lanksti atsiskaitymo sistema, tvarkinga logistika. Visa tai sukuria palankias pozicijas šiandieninėje rinkoje, gerą bendradarbiavimą bei šiltus santykius su klientais.

3.5.3 Vartotojų poreikių tenkinimas
Kiekviena įmonė prieš sudarydama marketingo elementų kompleksą, privalo nusistatyti, kokiam vartotojų ratui būtent yra skirtas naujas produktas. Koks vartotojų ratas bus potencialus naujo produkto pirkėjas.
Vartotojai išsivysčiusiose šalyse yra skirstomi į 6 klases: viršutinės viršutinė, viršutinės apatinė, vidutinės viršutinė, vidutinės apatinė, apatinės viršutinė ir apatinės apatinė. UAB“Biok“ produkcijos vartotojai dažniausiai priklausantys trim paskutinėm klasėm. Tačiau tai nėra blogai, nes Lietuvoje šioms klasėms priklauso didžioji dalis vartotojų.
Taigi, pagrindinė UAB“Biok“ tikslinė rinka bus moterys. Daug įtakos mūsų produkcijos vartotojų elgsenai turi ir įtakos grupės bei šeima. Pavyzdžiui, labai dažnai moterys mėgsta prie kavos puodelio aptarti kosmetikos naujoves, juk visada jos nori būti gražios ir klauso kolegių ar draugių patarimų. Žinoma, moterys stengiasi prižiūrėti savo išvaizdą, tačiau ne visada tam lieka laiko ir pinigų . jaunos mamos visą savo laiką ir pajamas skiria vaikučiams, tik vėliau, kai vaikai užauga, jos pradeda pastebėti pasikeitusią savo išvaizdą ir pradeda daugiau savimi rūpintis. Tačiau kosmetikos kūrėjai iš kompanijos UAB“Biok“ stengiasi, kad ir jaunos moterys ir merginos galėtų sau leisti pasirūpinti savo veido ir kūno odos išvaizda kurdama kokybiškas ir ne brangias prekes

3.5.4 Rėmimo politika
Dažnai atsitinka taip, kad įmonė siūlydama naują produktą, yra jam jau nustačiusi tinkamą kainą ir naudoja pakankamai tobulą paskirstymo sistemą, tačiau norimos pardavimo apimties vis tiek greitai nepavyksta pasiekti. Tokia situacija atsitinka tada, kai yra intensyvi konkurencija, kai daugelis konkurentų siūlo tas pačias prekes. Tenka imtis specialių veiksmų, kurie užpildytų šią spragą. Tada įmonės pradeda naudoti savo sukurtą rėmimo kompleksą.
Visų pirma nagrinėjant paeiliui marketingo komplekso elementus, reikėtų pabrėžti, svarbiausią rėmimo politikos elementą – reklamą. Šiam elementui įmonė skiria daugiausia dėmesio ir lėšų. Įmonės manymu, čia reikia dėti daugiausia pastangų, nes tokiu būdu informacija apie naują produktą pasklinda greičiausiu ir efektyviausiu būdu. Savo produkciją gamintoja dažnai reklamuoja spaudoje, t.y. moterų dažniausiai skaitomoje „Moteryje“, „Laimoje“ ir kitoje spaudoje. Taip pat UAB“Biok“ turi internetinį tinklalapį, kuriame kiekvienas užsukęs gali sužinoti apie naujausius įmonės pagamintus produktus.
Pardavimų skatinimas, dar vienas marketingo komplekso elementas, taip pat ne svetimas šiai įmonei. Būtent šiuo būdu siekiama sukelti didesnę ir greitesnę klientų reakciją, atkreipiant klientų dėmesį į naują produktą veikiant klientą geru įvaizdžiu. Reikia pripažinti, kad tai trumpalaikė komunikacijos priemonė, bet labai efektyvi. Pristatant naują produktą pirkėjams –taikomos nuolaidos, prie prekės pridedamos įvairios smulkios dovanėles.
Ryšyje su visuomene įmonė dalyvauja naudojant šias priemones: darbas su visuomenės informavimo priemonėmis (spaudos konferencijos, savo produktų pristatymas parodose). Dažnai įmonės vardas skamba renginių rėmėjų sąrašuose.
Taigi, apibendrinus UAB“Biok“ rėmimo politiką, galima pasakyti, kad įmonė laikosi skatinimo strategijos, kadangi paklausai sukurti skiria daug lėšų reklamai ir vartotojų skatinimui.

3.7 Produkto vardas, prekinis ženklas ir įpakavimas
Šiandien reikia pripažinti, kad garsus įmonės vardas ir prekinis ženklas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių įmonės sėkmę tarp pačių gamintojų ir vartotojų rato. Kosmetikos pramonėje vardas labai daug reiškia, neturinti vardo kosmetikos firma ilgai neįstengia konkuruoti su garsiomis firmomis, kurios vartotojus pritraukia gal ir ne itin aukštos kokybės kosmetinėmis priemonėmis, bet žinomu visame pasaulyje prekiniu ženklu.
Prekės ženklu UAB“Biok“ pasirinko dvi raides „B“ ir „K“, kurios simbolizuoja įmonės pasirinktą kosmetikos gamybos kryptį, būtent BIOtechnologija, todėl buvo pasirinktas pavadinimas BIOK. Kosmetikai teko ikviena raidė K.
Toliau būtų galima kalbėti apie kitą prekės identifikavimo priemonę – prekės vardą, kuris vartotojui suteikia žodinę informaciją. Kadangi UAB“Biok“ gamina Lietuvišką kosmetiką, įmonė gamindama kosmetikos prekių linijas pasirinko Lietuviškus pavadinimus, kurie yra gerai žinomi Lietuvos vartotojų rinkai: „Margarita“, „Rasa“, „Smilga“.
Kita identifikavimo priemonė, kuri bene svarbiausia daugumos autorių nuomone, tai Produkto pakuotė (įpakavimas). Reikia pripažinti, kad pirkėjas vis dažniau renkasi ne pagal prekės savybes, bet pagal pakuotės patrauklumą ir patogumą. Mūsų modifikuotas produktas „Kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas viename“ buvo sukurtas tuo tikslu, kad palengvintų vartotojui naudojimąsi kosmetikos priemonėmis.

3.8 Vartotojų apklausa
Atsižvelgiant į tyrimo problemą, tikslus bei norimos gauti informacijos pobūdį, tikslingiausia būtų pasirinkti apklausos tyrimo metodą. Kadangi apklausa bus vykdoma naudojant klausimus, kurie bus pateikiami tam tikru nuoseklumu, todėl bus gauti tokie patys atsakymų variantai ir tai leis lengvai interpretuoti gautus rezultatus ir padaryti galutines išvadas.
Apklausos tikslas – išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie „Kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko pakuotės atnaujinimo“ rinkoje paklausą.
Apklausoje dalyvavo 50 respondentų, iš kurių visos buvo moterys, nes šis modifikuotas produktas skirtas būtent joms.
Atsakydamos į anketoje (žiūrėti 1 priede) pateiktą pirmąjį klausimą, visos respondentės atsakė vienodai, nebuvo nei vienos, kuri nenaudotų kosmetikos priemonių.

5 pav. Ar dažnai naudojatės veido kosmetika?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Į klausimą kokias makiažo nuvalymo priemones naudojate, daugiausia, net 38 (76 %) respondentės atsakė, kad naudoja kartu ir pienelį ir gaivinamąjį toniką, 12 (24%) respondenčių pareiškia, kad naudojasi vien tik kosmetiniu pieneliu.

6pav. Kokias veido makiažo nuvalymo priemones jūs naudojate?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Paklaustos kokių šalių kosmetikos priemones mieliau naudoja, paaiškėjo, kad iš visų apklaustų respondenčių 30 (60 %) renkasi būtent Lietuvos firmų gaminamą kosmetiką, 15 (30 %) pasisakė už užsienio firmų gaminamą kosmetiką ir 5 (10 %) respondentės pareiškė, kad tai visiškai ne svarbu, svarbiausia žinoma firma.

7pav. Kokių šalių firmų kosmetikos priemones dažniausiai renkatės?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Daugeliui perkant šias priemones kaina yra labai svarbi, už tai pasisakė 25 (50 %) respondentės, 10 (20 %) pareiškė, kad kaina yra svarbi, buvo ir tokių, kurios pirkdamos šias kosmetines prekes kainą įvardijo kaip mažai svarbią – 9(18 %) , ir likusi respondenčių dalis pareiškė -6 (12 %) , kad kaina visiškai neturi įtakos įsigyjant šias kosmetines priemones.

8pav. Ar Jums svarbi kaina perkant šiuos produktus?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Pagal surinktus duomenis paaiškėjo, kad daugiausiai perkant kosmetines priemones dėmesio jos skiria sudėčiai – 24 (48 %) respondentės, kainai 12 (24 %) respondenčių skyrė daugiausia dėmesio, pakuotės svarbumas atsidūrė trečioje vietoje – 9 (18 %), Likusios moterys pasisakė už kiekį – 5 (10 %)

9pav. Pirkdami šias priemones jūs dižiausią dėmesį skiriate?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Pasiteiravus apklaustųjų, ar svarbu tai, kad kosmetinės priemonės būtų tos pačios firmos produktai, didelė dauguma respondenčių, kurios naudoja abi kosmetines priemones, t.y. kosmetinį pienelį ir gaivinamąjį toniką, pasisakė teigiamai, net 41 (82 %) respondentės, likusios 9 (18 %) pareiškė, kad nesvarbu, gali būti ir skirtingų firmų.

10pav. Ar pirkdami šias kosmetikos priemones, renkatės tos pačios firmos gaminius?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Į klausimą ar tenkina kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko dabartiniai įpakavimai, daugiau kaip beveik pusę respondenčių atsakė neigiamai – 24 (48 %), 14(28 %) respondenčių pasiliko neutralioje pozicijoje, o likusioms apklausos dalyvėms – 12 (24%) dabartinės pakuotės buvo visiškai priimtinos.

11pav. Ar Jus tenkina dabartinis pienelio ir toniko įpakavimas?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Apklausos metu respondentės buvo paprašytos įvertinti modifikuoto produkto „ Kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas viename“ naują pakuotę. Pateiktoje dešimtbalėje sistemoje, produkto patikimo lygį, jos galėjo įvertinti balais nuo 1 iki 10. Rezultatai gavosi pakankamai aukšti, net 23(46 %) respondenčių pakuotę įvertino 10 balų, 15 (30 %) respondenčių pakuotę įvertino 9 balais, 8 balus skyrė 9 (24 %) respondentės, ir mažiausią balą – 7 skyrė likusios 3 respondentės.

12pav. Prašome įvertinti naujos pakuotės patikimo lygį skalėje.
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Respondenčių paklausus, kokios talpos pakuotė joms bus priimtinausia, daugumos nuomonę atitiko 400 ml talpos pakuotė, už ją pasisakė 31(62%) respondentė, 14 (28 %) apklaustų moterų labiau priimtinesnė būtų 500 ml ir likusi respondenčių dalis, t.y. 5(10 %), pasisakė už 300 ml pakuotę.

13pav. Kokios talpos pakuotė Jums būtų priimtinausia?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Pasiteiravus apie respondenčių šeimos pajamas per mėnesį, pamatėme, kad mūsų apklausoje dalyvavo respondenčių, kurių šeimos pajamos per mėnesį nuo 801iki 1000 Lt , jų buvo 15 (30 %), 12(24 %) respondenčių, kurių šeimos pajamos per mėnesį nuo 501-800 Lt, 6 (12%) respondentės kurių pajamos 1001 ir daugiau, ir likusi didžiausia dalis, kurios gauna tik minimalias pajamas – 17(34 %) respondenčių.

13pav. Kokios jūsų šeimos pajamos per mėnesį?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Teiravomės apklaustųjų apie jų amžių ir gyvenamąją vietą. Rezultatai parodė, kad:
daugiausia mūsų apklausoje dalyvavo nuo 18-24 m. amžiaus respondentės.

14pav. Koks Jūsų amžius?
Šaltinis : anketos duomenys (1 priedas)

Išvados ir siūlymai

UAB „Biok“ yra natūralių kosmetinių produktų gamintoja Lietuvoje. Šiandien bendrovė gamina produktus 5 prekiniais vardais: „Margarita“, „Rasa“, „Smilga“, „Thai“, ir „Faustas“. Kremai, pieneliai, tonikai, dezodorantai, daugiau nei 60 veido ir kūno odos bei plaukų priežiūros priemonių.
Atsižvelgiant į išsikeltus uždavinius, galima daryti tokias išvadas:
1) Išanalizavus teorinę metodologinę daugumos autorių nuomonę, galima drąsiai teigti, kad
Inovacija – pradinio išradimo praktiškas patobulinimas ir išplėtojimas. Kai vartotojas žiūri į prekę kaip į naują. Tai šiandieninėje visuomenėje viena iš svarbiausių funkcijų norint išsilaikyti konkurencinėje rinkoje ir patenkinti vis dažniau kintančius vartotojų poreikius.
2) Apibūdinat naujo produkto idėją, galima pasakyti, kad jis žinomas įmonei, tačiau naujas vartotojams. Modifikuotas produktas „Kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas viename“ – tai labiau atitikantis vartotojų poreikius produktas, kuris leidžia patogiau ir efektyviau naudotis kosmetinėmis priemonėmis.
3) Išanalizavus rinkos išorinius veiksnius, atlikus PEST analizę paaiškėjo, kad bendrasi šalies ekonominis augimas pastaraisiais metais padarė didelę įtaką įmonei, augant mažmeninei prekybai UAB „Biok“ pardavimų skaičiui žymiai išaugo.
Įmonei rūpesčių kelia socialinė aplinka, kadangi sparčiai mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, ko priežastis yra mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Tai trukdo įmonei orientuotis į gamybą.
Šis modifikuotas produktas „du viename“ naudingas tuom, kad daug mažiau terš gamtinę aplinką.
4) Išnagrinėjus konkurencinę aplinką, rinkos augimo tempus, galime pasiūlyti įmonei UAB“Biok“ intensyvaus augimo strategiją. Pagrindiniai įmonės konkurentai – „Generiks, Be to, ne mažą konkurenciją sudaro ir įvežtinė ne brangi kosmetika tokia, kaip lenkų „Ziaja“, „Kolastyna“, rusiška „Čiornyj žemčiug“, ukrainietiška „Biokon“ ir dar daug kitų.
5) Pagrindinė UAB „Biok“ tikslinė rinka – moterys, priklausančios viduriniąjai klasei ir gaunančios vidutines pajamas.
6) UAB „Biok“ įmonėje taikomas marketingo elementų kompleksas yra pakankamai stipriai išpopuliarintas. Įmonė savo produkcijos rėmimui naudoja tokius marketingo elementus kaip reklama, asmeniniai pardavimai, ryšiai su visuomene, tam negailėdama nei pastangų, nei lėšų.
Literatūros sąrašas
1. Jucevičius R. Strateginis organizacijų valdymas. – Vilnius: Pasaulio Lietuvos kultūros mokslo ir švietimo centras leidykla, 1998. – ISNB 9986-418-07-0.
2. Kotler P., Amstrong G., Saunders J., Wong V.Rinkodaros principai.- Kaunas: Poligrafija ir informatika leidykla, 2003. – ISNB 9986-850-50-9.
3. Kriaučionienė M. Marketingo valdymas. – Kaunas: Technologija leidykla, 2005. – ISNB 0955-09-056-9
4. Kuvykaitė R. Gaminio marketingas.- Kaunas: Technologija leidykla, 2001. – ISNB 0955-09-039-1.
5. Melnikas J. Inovacijų vadyba.- Vilnius: : Eugrima leidykla, 2000. – ISNB 9955-546-78-9
6. Pajuodis A. Prekybos marketingas. – Vilnius: Eugrima leidykla, 2002.- ISNB 9955-501-27-6
7. Pranulis V., Pajuodis A.,, Urbonavičius S., Viršilaitė R. Marketingas. – Vilnius: VGTU Technika leidykla, 2000. – ISNB 9955-9318-0-9.
8. Stoner J.A.F., Freeman R.E. ir Gilbert D.R. Vadyba. –Kaunas: Poligrafija ir informatika leidykla,2001. – ISNB 9986-850-30-4.
9. Vasiliauskas A. Firmų strateginis valdymas. – Kaunas: Technologija leidykla, 2005. – ISNB 9955-09-594-6.
10. Vileikienės B., Vijeikio J. Inovacijų vadyba: naujas produktas – nuo idėjos iki vartotojo.- Vilnius: Rosma leidykla,2000.- ISBN 9986-00-293-1.

Priedai

ANKETA

Prašome dalyvauti moksliniame tyrime, modifikuoto produkto – „ Kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko pakuotės atnaujinimas“ pateikimo į rinką projekto parengime, kurį atlieka Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos 3A gr. studentė Inga Mikšytė.
Apklausos tikslas – išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie „Kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko pakuotės atnaujinimo“ rinkoje paklausą.
Jūsų nuoširdūs atsakymai bus panaudoti kuriant naują produktą bei visapusiškai tenkinant vartotojų poreikius.
Atsakymo variantus, prašome pažymėti pasirinką variantą (x) ženklu .
Anketa anoniminė, pasirašyti nereikia.

1. AR DAŽNAI NAUDOJATE VEIDO KOSMETIKĄ?
 Dažnai, dažausi kiekvieną dieną.
 Kartais, dažausi tik išskirtinėmis progomis.
 Visai nenaudoju jokios kosmetikos.

2. KOKIAS VEIDO MAKIAŽO NUVALYMO PRIEMONES JŪS NAUDOJATE?
 Kosmetinis pienelis;
 Gaivinamas tonikas
 Naudoju ir pienelį, ir toniką.

3 KOKIŲ ŠALIŲ FIRMŲ KOSMETIKOSPRIEMONES DAŽNIAUSIAI RENKATĖS?
 Lietuvos;
 Užsienio;
 Ne svarbu, svarbu, kad gerai žinoma firma.

4. AR JUMS SVARBI KAINA PERKANT ŠIUOS PRODUKTUS?
 Labai svarbi;
 Svarbi;
 Mažai svarbi
 Ne svarbi .

5. PIRKDAMI ŠIAS PRIEMONES JŪS DIDŽIAUSIĄ DĖMESĮ SKIRIATE?
 Kokybei;
 Sudėčiai;
 Kiekiui;
 Kainai;
 Nėra jokio skirtumo.

6. PIRKDAMI ŠIAS KOSMETIKOS PRIEMONES, RENKATĖS TOS PAČIOS FIRMOS GAMINIUS?
 Taip;
 Ne;

7. AR JUS TENKINA DABARTINIS PIENELIO IR TONIKO ĮPAKAVIMAS?
 Taip;
 Ne
 Nežinau.

1 pav. naujos pakuotės pavyzdys.
Šaltinis: Autorius Inga Mikšytė.

8. PRAŠOME ĮVERTINTI NAUJOS PAKUOTĖS PATIKIMO LYGĮ ŽEMIAU PATEIKTOJE SKALĖJE:
Labai nepatiko Labai patiko
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

9. KOKIOS TALPOS PAKUOTĖ JUMS BŪTŲ PRIIMTINIAUSIA?
 200 ml;
 300 ml;
 400 ml.
 500ml.

11. KOKIOS JŪSŲ ŠEIMOSPAJAMOS PER MĖNESĮ?
 Iki 500 Lt
 501 – 800 Lt
 8001 – 1000Lt
 1001ir daugiau.

12. KOKS JŪSŲ AMŽIUS?
 18-24 m.
 25-29 m.
 30-39 m.
 40-49 m.
 50 ir daugiau

Dėkojame už jūsų nuoširdžius atsakymus! ! !

Leave a Comment