inovacijos procesas

by

[pic] |[pic] PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 528 INOVACIJŲ VERSLE P R O G R A M A ĮvadasŠiuo metu Lietuva yra įtraukta į Vidurio ir Rytų Europos šalyse sparčiaivykstančius sudėtingus perėjimo į rinkos ekonomiką bei integracijos įeuropines erdves procesus bei ekonomikos globalizavimą. Šie procesaisąlygoja būtinybę spręsti daugelį netradicinių uždavinių, tiesiogiaisusijusių su inovacijų procesu. Inovacinės veiklos plėtojimas iraktyvinimas įgalina įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugųteikimo struktūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamastechnologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienassvarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių. Tačiau inovaciniam procesuiverslo aplinkoje spartinti, t.y. naujoms technologijoms diegti, naujiemsgaminiams kurti ir pateikti į rinką, įmonių ir organizacijųkonkurencingumui didinti, labai svarbi valstybės inovacijų rėmimo sistema.Inovacijų padėtis ir jų skatinimas Europoje ir Lietuvoje yra pateiktaspriede. Inovacijų versle programa – vienas pradinių ir kertiniųnacionalinės inovacijų sistemos elementų.Pagrindinės sąvokosInovacija – tai naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinispritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus irprocesus.Inovacijos sąvoka tiesiogiai siejama su veikla. Inovacinė veiklaapibūdinama kaip mokslinės, technologinės, projektavimo, įrangos(kompiuterinės įrangos, licencijų, know-how ir kt.) ar technologijosįdiegimas, naujų gamybos organizavimo metodų taikymas, sudarantis sąlygasgaminti naujus arba patobulintus produktus bei tobulinti procesus.Inovacinė veikla apima visas stadijas: nuo idėjos gimimo iki galutiniorezultato, bei glaudžią įmonės bei jos makroaplinkos sąveiką.Inovacinė įmonė – įmonė, savo veikloje formuojanti ir įgyvendinantiinovacijas. Inovacijų šaltinis gali būti tiek pati įmonė, tiek išoriniaisubjektai (mokslo, tyrimų, konstravimo, technologijų perdavimo tarpininkaibei kitos įmonės ir organizacijos). Įmonės ir išorinių subjektų kooperacijayra neatsiejama inovacinės veiklos dalis.Inovacinis projektas – tai toks projektas, kuriame numatomas mokslo,technikos ar technologinių naujovių realizavimas, kuriantis konkurentabiliąprodukciją ar gamybą.Paramos inovacijoms paslaugos – tai specializuotos paslaugos įmonėms,vykdančioms inovacinę veiklą, ir (arba) naujovių teikėjams, padedant jiemsformuoti ir įgyvendinti inovacijas. Parama inovacijoms pasireiškiainovacijų vadybos konsultacijų, tarpininkavimo perduodant technologijas,informacijos teikimo, inovacijų marketingo, inovacijų finansavimo irtarpininkavimo, ugdymo, techninės ar verslo infrastruktūros kūrimo irkitomis panašiomis paslaugomis.Sąvokoms inovacijų marketingas, inovacijų vadyba, inovacijų finansavimas irpan. taikomi tradiciniai apibrėžimai, tačiau jos yra orientuotos įinovacijų sferą.Programos tikslai ir jų įgyvendinimo strategijaTikslaiIlgalaikis programos tikslas – didinti Lietuvos verslo tarptautinįkonkurencingumą, skatinant naujų mokslo rezultatų, technologinių sprendimųir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą versle.Kadangi programos įgyvendinimo laikotarpis – treji metai, tai josilgalaikis tikslas yra siejamas su per tą patį laikotarpį siektinaisvidutinės trukmės tikslais. Tai:1.Šalinti kliūtis, ribojančias inovacijų plėtotę, ir skatinti Lietuvosmokslo ir ūkio subjektų strateginės partnerystės ryšius inovacijomsįgyvendinti.Šiuo tikslu valstybės valdymo institucijų pastangomis turi būti: • suformuota inovacijų versle plėtros politika, numatanti inovacijų versle plėtojimo kryptis ir užtikrinanti inovacijų sėkme suinteresuotų šalių (valstybės ir savivaldybių institucijų, inovacijų infrastruktūros elementų bei įmonių) glaudų ir efektyvų bendradarbiavimą; • pagerinta teisinė, ekonominė, administracinė inovacijų plėtojimo aplinka, sudaranti sąlygas inovacijoms plėtoti bei inovacinėms įmonėms atsirasti ir funkcionuoti; • aktyvus tarptautinis įmonių bendradarbiavimas, pasireiškiantis tuo, kad Lietuvos ūkis, taip pat ir verslo įmonės, sparčiai įsitraukia į tarptautinius ir europinius ekonomikos integracijos procesus (dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir programose, bendros inovacinės įmonės, tarptautinis darbo ir rinkų pasidalijimas ir t.t); • išplėtotas inovacijų versle finansavimas ir inovacinių projektų rėmimas, sudarantis sąlygas inovacinėms įmonėms naudotis finansinės paramos formomis plėtojant inovacijas.2. Didinti įmonių pasirengimą priimti, formuoti ir įgyvendinti inovacijas.Šis tikslas suprantamas kaip valstybės valdymo institucijų ir inovacijųinfrastruktūros elementų (mokslo, mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų irkt. organizacijų) pastangų rezultatas: • išplėtoti paramos inovacijoms paslaugų teikimo mechanizmai, leidžiantys verslo įmonėms efektyviai naudotis inovacijų infrastruktūros elementų (mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir kt. institucijų) teikiamomis paramos inovacijoms paslaugomis formuojant ir

įgyvendinant inovacijas; • pagerintas informacinis aprūpinimas inovacijų srityje, sudarantis sąlygas verslo įmonėms naudotis informacija, reikalinga plėtojant inovacijas; • išplėtotas inovacijų marketingas ir aktyvus inovacinio išmanymo skleidimas, pasireiškiantis tuo, kad plačiai ir efektyviai taikomos inovacijų marketingo priemonės ir yra sudarytos sąlygos verslininkų išmanymo lygiui kelti; • padidintas mokslo ir gamybos ryšių efektyvumas įmonių poreikiams tenkinti, sudarantis prielaidas sparčiai inovacijų komercijos plėtrai.

Įgyvendinimo strategijaProgramos įgyvendinimo strategija apima ilgalaikį ir vidutinės trukmėstikslus bei jų siekimo mechanizmą, numatantį uždavinių ir jų sprendimopriemonių kompleksą, orientuotą į tris susijusius lygius (terpes):valstybės, organizacijų ir įmonių.Tik lygiagretus programos priemonių įgyvendinimas įgalins sukurti pagrindusnacionalinei inovacijų sistemai, kurios funkcionavimo ir tolesnės plėtrospagrindu gali būti sukurtos ir panaudotos papildomos galimybės, tai yrabendros valstybės valdymo institucijų, paramos inovacijoms paslaugasteikiančių organizacijų bei įmonių pastangos ir galimybės plėtotiinovacijas versle.Programa gali būti skaidoma į du principinius etapus. Pirmame etape būtųsukurti inovacijų versle skatinimo sistemos pagrindai. Kitas etapas, kurissavo ruožtu gali būti skaidomas smulkiau, tai – nacionalinės inovacijųsistemos infrastruktūros plėtojimas. Etapus apibrėžia valstybės lygiosprendimai ir programos įgyvendinimo rezultatai.Programos prioritetaiNustatant programos prioritetus yra atsižvelgiama į inovacijų poreikiusįmonėse ir inovacijų plėtojimą stabdančias problemas. Programos prioritetaiteikiami atskirai atsižvelgiant į kiekvieną lygį ir į tai, kiek jie turiįtakos inovacijų plėtrai versle.Valstybės lygis: prioritetas – inovacijų sistemos formavimasProgramos priemonės nukreipiamos į nacionalinės inovacijų sistemos kūrimą:valstybės institucijų (nacionalinių ir regioninių) veiklos tobulinimą, šiųinstitucijų, verslo asociacijų ir savivaldos institucijų bei jungiančiųsistemos grandžių bendradarbiavimą partnerystės pagrindu. Be to, vienijamosvalstybės ir savivaldybės institucijų pastangos kurti ir plėtoti palankiąinovacijoms teisinę-ekonominę bazę, propaguojamas ir skatinamastarptautinis bendradarbiavimas plėtojant inovacijas.Įmonių lygis: prioritetas – inovacinė veikla įmonėseProgramos priemonėmis skatinama (remiama): • inovacinių projektų įgyvendinimas įmonėse, komercinis tyrimų rezultatų panaudojimas ir ryšiai su mokslinio tyrimo institucijomis, • verslo internacionalizavimas ir dalyvavimas tarptautinėse programose, • požiūrio į inovacijas keitimas, intelektinių ir kvalifikacinių žinių teikimas verslui.Organizacijų lygis: prioritetas – paramos inovacijoms paslaugosProgramos priemonės nukreipiamos į savarankiškos ir aktyvios inovacijųpaslaugų infrastruktūros kūrimą ir funkcionavimą.Skatinama ir remiama inovacinių paslaugų teikimas inovacinėms įmonėms.Skatinamos (remiamos) mokslo, ugdymo, konsultavimo, finansų, verslosavivaldos ir kt. institucijų iniciatyvos, nukreiptos į inovacinės veiklosaktyvinimą versle.Programos uždaviniai trejų metų laikotarpiuiInovacijų makroaplinkos vystymasKuriant inovacijoms palankią makroaplinką, sprendžiamos inovacinės veiklosplėtros problemos. Veiksmų kryptis – sukurti prielaidas nacionalineiinovacijų sistemai, o kartu ir inovacijų šalies įmonėse plėtrai. Ši kryptisapima kompleksinius uždavinius, orientuotus į inovacijų plėtros politikosformavimą, teisinės ekonominės aplinkos ir tarptautinio bendradarbiavimogerinimą bei inovacijų versle finansavimo užtikrinimą. Išvardintikompleksiniai uždaviniai savo ruožtu yra skaidomi į smulkesnius uždavinius,kuriuos spręsti numatoma konkrečiomis priemonėmis.Inovacijų plėtros politikaSprendžiami uždaviniai: • Sukurti strateginius pagrindus nacionalinei inovacijų sistemai. • Skatinti valstybės ir savivaldybės institucijas įsitraukti į inovacinius procesus.Valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų pastangomis beiįgyvendinamomis priemonėmis siekiama formuoti inovacijų plėtros politiką,numatančią tolesnes inovacijų plėtojimo kryptis ir užtikrinančią inovacijųsėkme suinteresuotų šalių (valstybės ir savivaldybių institucijų, paramosinovacijoms paslaugų organizacijų bei įmonių) glaudų ir efektyvųbendradarbiavimą.Teisinė-ekonominė aplinkaSprendžiamas uždavinys: • Rengti naujus ir tobulinti egzistuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, siekiant aktyvinti inovacinę veiklą.Sprendžiant šį uždavinį siekiama pagerinti teisinę, ekonominę iradministracinę inovacijų plėtojimo aplinką. Sudaryti sąlygas sparčiaiinovacinei veiklai, inovacinėms įmonėms plėtoti ir naujoms atsirasti.Tarptautinis bendradarbiavimasSprendžiamas uždavinys: • Gerinti tarptautinio įmonių bendradarbiavimo ir kooperacijos, įgyvendinant inovacijas, sąlygas.Šio uždavinio sprendimo rezultatas – aktyvus tarptautinis įmoniųbendradarbiavimas. Lietuvos ūkis, taip pat ir verslo įmonės, sparčiaiįsitraukia į tarptautinius, europinius ir kitus ekonominius integracijos

procesus, dalyvauja tarptautinėse programose.Inovacijų versle finansavimasSprendžiami uždaviniai: • Kurti inovacijų finansavimo mechanizmus. • Skatinti finansų institucijų dalyvavimą diegiant inovacijas.Šių uždavinių sprendimo rezultatas – išplėtotas inovacijų verslefinansavimas ir inovacinių projektų rėmimas.Bendros inovacijų versle skatinimo infrastruktūros kūrimasVeiksmų kryptis – aktyvinti paramos inovacijoms infrastruktūros veiklą irgerinti jos efektyvumą. Ši kryptis apima kompleksinius uždavinius,orientuotus į paramos inovacijoms paslaugų gerinimą, informacinįaprūpinimą, inovacijų marketingą ir vadybos kultūros kėlimą.Paramos inovacijoms paslaugosSprendžiamas uždavinys: • Skatinti paramos inovacijoms paslaugų teikimą.Spendžiant uždavinį siekiama išplėtoti paramos inovacijoms paslaugų teikimomechanizmus. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms efektyviai naudotis paramosinovacijoms infrastruktūros elementų (technologijų perdavimo tarpininkavimo(brokeriavimo), mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir kt.) teikiamomisparamos inovacijoms paslaugomis, formuojant ir įgyvendinant inovacijas.Informacinis aprūpinimasSprendžiami uždaviniai: • Plėtoti inovacinio informavimo sistemą. • Sukurti inovacijų prognozavimo sistemos pagrindus.Spendžiant uždavinius siekiama pagerinti informacinį aprūpinimą inovacijųsrityje. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms naudotis informacija, reikalingaplėtojant inovacijas.Inovacijų marketingas ir vadybos kultūros kėlimasSprendžiami uždaviniai: • Remti tikslines marketingo priemones, skirtas inovacinėms įmonėms. • Skatinti ir remti verslininkų aktyvumą tarptautinėse rinkose.Spendžiant uždavinius siekiama išplėtoti inovacijų marketingą. Siekiama,kad plačiai ir efektyviai būtų taikomos šiuolaikinės inovacijų marketingopriemonės, skatinama inovacijų pasiūla. Spartinamas inovacinio išmanymoskleidimas. Sudaromos sąlygos verslininkams kelti inovacijų išmanymo lygį.Inovacijų versle rėmimasVeiksmų tikslas – spartinti efektyviausių inovacinių projektų įgyvendinimą.Šiam tikslui pasiekti reikalinga remti inovacinę veiklą įmonėse, skatintimokslo ir gamybos ryšius.Inovacinė veikla įmonėseSprendžiamas uždavinys: • Plėtoti ir remti inovacinius projektus įmonėse.Sprendžiant šį uždavinį siekiama remti konkrečius inovacinius projektus,suteikti įmonėms visokeriopą pagalbą formuojant ir įgyvendinant inovacijas.Mokslo ir gamybos ryšių stiprinimasSprendžiami uždaviniai: • Skatinti mokslo darbuotojų integraciją į įmones. • Spartinti mokslo laimėjimų įgyvendinimą įmonėse.Sprendžiant uždavinius siekiama padidinti mokslo ir gamybos ryšiųefektyvumą, visuomenės ir įmonių poreikiams tenkinti.Programos valdymasĮgyvendinimo principaiProgramos valdymas remiasi šiais pagrindiniais programos įgyvendinimoprincipais: susietumo, adekvatumo, kryptingumo, tarptautinės integracijosir rezultatyvumo, leidžiančiais gauti praktinį efektą ir užtikrinančiaisvisų suinteresuotų institucijų (valstybės ir savivaldybių valdymoinstitucijų, inovacijų infrastruktūros elementų bei įmonių) aktyvųdalyvavimą, plėtojant inovacijas versle.Susietumas – reiškia šios programos derinimą su kitomis programomis bei josplėtojimą, rengiant kitas susijusias programas bei inkorporuojant šiąprogramą į kompleksinę inovacijų programą Lietuvoje.Adekvatumas – reiškia finansinį valstybės palaikymą numatytiems tikslamspasiekti, adekvatų iškeltų uždavinių mastui.Kryptingumas – suprantamas kaip priemonių orientavimas į inovacijų verslepaklausos didinimą.Tarptautinė integracija – reiškia programos įgyvendinamą, atsižvelgiant įeuropinius integracijos procesus nacionaliniu, regioniniu, vietiniu irįmonės mastu.Rezultatyvumas – reiškia tai, kad visos programoje numatytos priemonės turibūti įgyvendintos per trejus metus ir duoti pamatuojamą rezultatą.KoordinavimasProgramos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija, įkūrusInovacijų plėtros tarybą (Tarybą), koordinavimą perima Taryba. Tarybasudaroma iš valdymo institucijų, verslo asociatyvinių struktūrų bei paramosinovacijoms organizacijų atstovų.Tarybos funkcijos inovacijų plėtros srityje: • sekti programos įgyvendinimo eigą, atsižvelgiant į jos tikslus, bei įgyvendinimo strategiją, • siekti valstybės, įmonių ir organizacijų lygio prioritetų balanso ir, esant reikalui, koreguoti prioritetus, • kontroliuoti, kaip realizuojami programos įgyvendinimo principai, • vertinti įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir adekvatumą įmonių situacijai, • teikti siūlymus dėl tolesnės programos plėtotės, • tarpininkauti kitose Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose, padedant programos priemonių vykdytojams.Tarybos posėdžiai turėtų būti rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.Tarybos sekretoriato funkcijas atliktų Ūkio ministerijos Pramonėsdepartamento skyriai arba kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotainstitucija.Programos įgyvendinimo priemonės 3 metų laikotarpiuiPriemonės pavadinimasĮgyvendinimoterminaiVykdytojaiOrientacinis lėšų poreikis, tūkst. Lt.Komentarai

1. Sukurti prielaidas inovacijų sistemai plėtoti    

1.1. Įkurti Inovacijų plėtros tarybą2000m. III k.Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

–Esant LR Vyriausybės pritarimui

1.2.Parengti Vilniaus-Kauno pramoninio regiono inovacijų plėtros programą2001m. II k.Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija dalyvaujant kitomsministerijoms ir valstybės institucijoms90 

1.3. Remti regionines inovacijų plėtros programasNuo 2001m.Ūkio ministerija2001m. – 702002m. – 100 

1.4. Parengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų,skatinančių inovacinę veiklą, pataisas2000m. III k.Ūkio ministerija_ 

2. Spartinti inovacinius procesus įmonėse    

2.1. Remti įmones, dalyvaujančias tarptautiniuose inovacijų projektuose,programoseNuo 2000m.Ūkio ministerija200 kasmet 

2.2. Iš dalies remti inovacijų projektų įgyvendinimą įmonėse2001-2002m.Ūkio ministerija2001m.-10002002m.-2000Konkurso tvarka, pagal Ūkio ministro patvirtintą tvarką

2.3. Parengti valstybinių mokslo ir studijų institucijų valstybiniofinansavimo tvarką, kurioje būtų įvertinta mokslo rezultatų panaudojimoefektyvumas2000m. IV k.Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija– 

2.4. Parengti mokslininkų darbo įmonėse laikinus nuostatus2001m. I k.Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija10 

2.5. Parengti įmonių darbuotojų stažuočių valstybinėse mokslinėseinstitucijose laikinus nuostatus2001m. II k.Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija– 

3. Plėtoti inovacijoms palankią infrastruktūrą    

3.1. Sukurti šalies verslininkams inovacinių projektų duomenų bazę2001-2002m.Ūkio ministerija, Lietuvos inovacijų centrasPo 250 kasmetDuomenų bazė, remiantis ES ir Centrinės ir vidurio Europos šaliųinformacija

3.2. Rengti informaciją apie perspektyvias inovacijas, atsižvelgiant į ūkioplėtros prioritetus, Lietuvos mokslo teikiamas galimybes bei pasaulinestendencijasNuo 2001m.Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija2001-2002m. kasmet po 50 

3.3. Parengti inovacinės veiklos raidos Lietuvoje studijas, išsiaiškinantinovacijų plėtros eigą, jų įtaką verslui2002m.Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Statistikos departamentas

60 

3.4. Parengti inovacijų poreikio įmonėje įvertinimo metodiką2000m. IV k.Ūkio ministerija25 

3.5. Parengti verslininkų kvalifikacijos kėlimo programas inovacijųvadybos, marketingo, finansų, intelektualinės nuosavybės vadybosklausimais, numatyti, kad šios programos būtų rengiamos, įgyvendinamos irremiamos konkurso tvarka2001m.Švietimo ir mokslo ministerija35 

3.6. Iš dalies remti įmonių atstovų kvalifikacijos kėlimą specializuotuoseinovacijų mokymo kursuose2002m.Ūkio ministerija45 

3.7. Iš dalies remti įmonių dalyvavimą tikslinėse parodose ir inovacijųmugėse Lietuvoje ir užsienyjeNuo 2001m. nuolatŪkio ministerija250 kasmet 

3.8. Rengti ir leisti (šiuolaikinėse informacijos laikmenomis) inovacijų irinovacinių įmonių katalogusNuo 2000m.Ūkio ministerija45 kasmet 

Orientacinis lėšų poreikisMetaiSuma (tūkst.Lt.)Finansavimo šaltinis

2000270Programa “Pramonės plėtojimas iki 2005 m.”

20012000 (iš jų inovaciniams projektams – 1000)Programoje numatytų priemonių finansavimui reikalingas lėšas kiekvienaatsakinga institucija numato sudarydama atitinkamų metų institucijosbiudžetą

20023000 (iš jų inovaciniams projektams – 2000)Programoje numatytų priemonių finansavimui reikalingas lėšas kiekvienaatsakinga institucija numato sudarydama atitinkamų metų institucijosbiudžetą

PriedasInovacijų padėtis ir jų skatinimas Europoje ir LietuvojePadėtis Europos SąjungojeSuprasdama inovacijų vaidmenį plėtojant ekonomiką, Europos Sąjunga (ES) netik keičia savo požiūrį į aktyvią ir savarankišką valstybių narių pozicijąinovacijų atžvilgiu, bet ir įgyvendina atitinkamas sąjungines priemones.“Žaliojoje inovacijų knygoje” (Green Paper on Innovation), kurią 1995metais inicijavo Europos Komisija, buvo pateikta apibendrinta ekspertųnuomonė, pabrėžianti nepakankamą inovacijų vertinimą Europoje. Taip patiškeltos pagrindinės problemos, su kuriomis Europos Sąjunga susiduria arsusidurs ateityje ekonominės plėtros kelyje.Siekdama skatinti inovacinius procesus ES, 1996 m. Europos Komisija priėmėPirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą (The First Action Plan forInnovation in Europe). Šiame strateginiame dokumente pateikta bendrojiinovacinių procesų Europoje skatinimo schema, didžiausią dėmesį skiriantprioritetinėms priemonėms, kurių turi imtis Europos Komisija, kaipvykdomasis Europos Sąjungos organas. Jame numatytos trys pagrindinėsveiksmų kryptys:1) skatinti inovacijų kultūrą;2) kurti inovacijoms palankią aplinką;3) orientuoti mokslą į pramonės paslaugų sferos inovacijas.1998 m. priimta Penktoji bendroji mokslo tyrimų, technologijų plėtros irdemonstravimo programa. Jos tikslas – skatinti kuriamų techninių irmokslinių žinių panaudojimą tenkinti Europos socialinės ir ekonominesplėtros poreikius. Šioje programoje tarptautiniam technologijų perdavimuiskatinti numatytas europinis Inovacijų perdavimo centrų (Innovation RelayCentre) tinklas, kuriame dalyvauja ir Vidurio bei Rytų Europos šalys,įskaitant ir Lietuvą.Europos Sąjungos iniciatyva yra remiamas Regioninių inovacijų strategijųbei Regioninių inovacijų ir technologijų perdavimo strategijų (RIS/RITTS)kūrimas bei įgyvendinimas. Tai padėjo keliasdešimčiai atsiliekančių Europos

regionų efektyviai pasinaudoti sąjunginiais struktūriniais fondais, ypačEuropos regionų plėtros fondu.Taip pat veikia ir kitos mokslinio-gamybinio bendradarbiavimo sistemos(Eureka ir kt.).Pažymėtina, kad ES valstybės vis labiau atsilieka nuo pagrindiniųkonkurenčių – JAV ir Japonijos – kurdamos bei diegdamos naujastechnologijas. Bendrosios išlaidos, skirtos mokslo ir technologijų plėtrai(MTP), ES, yra kur kas mažesnės negu JAV ir Japonijoje. 1995 m. duomenimis,MTP finansuoti skirta tik apie 1,91% ES bendrojo vidaus produkto (BVP), oJAV – apie 2,45%, Japonijoje – apie 2,95%. Kalbant apie bendrąsias MTPišlaidas vienam gyventojui, šis rodiklis Japonijoje yra daugiau neidvigubai didesnis už ES rodiklį. MTP išlaidų finansavimo santykis,skiriamas vyriausybės ir pramonės įmonių, ES ir JAV yra beveik vienodas(pramonės įmonės – apie 40%, vyriausybės – apie 55%). Tačiau Japonijoje šissantykis žymiai skiriasi: pramonė finansuoja tris ketvirtadalius MTP skirtųišlaidų. ES verslo sektoriuje dirba mažiau mokslininkų nei JAV irJaponijoje. 1993 metais mokslininkų skaičius, tenkantis tūkstančiuidarbuotojų buvo: ES – 4,7, JAV – 7,4, Japonijoje – 8. 1993 metaismokslininkų skaičius, tenkantis tūkstančiui pramonės darbuotojų ES buvo 2,JAV – 6, Japonijoje – 6.Pačios ES viduje inovacinė veikla plėtojama įvairiai ir priklauso nuokiekvienos šalies ūkio bei mokslo plėtros strategijos ir prioritetų. ESvalstybėse MTP išlaidų dydis (proc. nuo BVP) skiriasi. Vokietijoje,Prancūzijoje ir Anglijoje jos viršija 2%, o Ispanijoje, Portugalijoje irGraikijoje nesiekia nė 1%. ES valstybėse didžiąją dalį sudaro išlaidos,skiriamos mokslo ir technologijų plėtrai tiesiogiai -.41%, mokymui irdiegimui -25%. Tačiau išlaidų ES pasiskirstymas pagal sritis labai skiriasipriklausomai nuo įmonių dydžio. Didelėse įmonėse didžiausia išlaidų dalistenka mokslo plėtrai, tuo tarpu smulkios ir vidutinės įmonės (iki 250darbuotojų) didžiausią dėmesį skiria mokslo rezultatams diegti irdarbuotojams mokyti. Rinkos dalies padidinimas, gamybos išlaidųsumažinimas, prekės kokybės pagerinimas ir gaminių asortimento plėtimasnurodomi kaip svarbiausi veiksniai, skatinantys įmones imtis inovacinėsveiklos.Pramoninių naujovių stimuliavimas ES yra ilgalaikio ir kryptingo pobūdžio,be to, jis įgyvendinamas aukščiausiu vyriausybės lygiu.Padėtis Vidurio ir Rytų EuropojeDešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių (VREŠ) valstybių požiūrio į moksloir technologijų plėtrą skirtumas yra panašus į šių šalių ekonomikosišsivystymo skirtumus. Vienas iš pagrindinių rodiklių, nusakančių skiriamądėmesį ir plėtros lygį, yra inovacijoms skiriamas finansavimas. Eurostat’oduomenimis, daugelio VREŠ BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5%.Įvairiuose šalyse šis rodiklis labai skiriasi – nuo 1,77% Slovėnijoje iki0,47% Latvijoje. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 0,57%.Vidurio ir Rytų Europos šalims, sprendžiančioms inovacijų politikosklausimus, yra būdingi tokie bruožai: • nacionalinių inovacijų programų tikslai dažnai glaudžiai siejasi su šalių integracija į ES, t.y. šalių siekiais tapti visateisėmis ES narėmis, todėl rengiant programas naudojami ES normatyviniai dokumentai (Latvija, Estija); • nacionalinėse inovacijų programose numatytos panašios skatinimo ir rėmimo priemonės; • nemažai šalių (Lenkija, Estija, Čekija) inovacijų skatinimą valstybės lygiu kuruoja specifinės valstybės institucijos – mokslo ir technologijų plėtros tarybos, komitetai ir pan.; • šalyse, kuriose nėra institucijų, tiesiogiai atsakingų už inovacijų plėtrą (pvz., Mokslo ir technologijų ministerija, taryba ar pan.), tebevyksta valstybės institucijų, atsakingų už ūkį, ir institucijų, atsakingų už švietimą ir mokslą, funkcijų priešprieša (Slovakija); • inovacinės programos ir projektai yra finansuojami konkurencijos pagrindu; • finansavimui pritraukiamos tiek valstybinės, tiek privačios lėšos;Įgyvendinant inovacijų programas, didelį koncentruojantį vaidmenį vaidinavalstybės remiamos mokslą ir gamybą jungiančiosios grandys –infrastruktūros dariniai (parkai, inkubatoriai) bei konsultacinio pobūdžioparamos inovacijoms paslaugų organizacijos (inovacijų centrai, technologijųcentrai, specializuotosios konsultacinės kompanijos ir pan.).Padėtis LietuvojePrieš keletą metų Lietuvoje prasidėjusio ir gana sparčiai besiplėtojančiorinkos ekonomikos kuriamojo proceso padariniai ekonomikai šiandienakivaizdūs. Pirmiausia tai pasakytina apie Lietuvos ekonomikos ir ūkiorestruktūrizavimo tendencijas. Labai svarbūs šiuo požiūriu privataussektoriaus formavimosi tempai. Statistikos departamento duomenimis, 1998 m.
privačiame šalies ekonomikos sektoriuje dirbo 69% visų darbuotojų.Privačiame sektoriuje sukurta BVP dalis viršija 70%. Pats BVP taip patnuolat didėja. Palyginamosiomis 1995 m. kainomis BVP padidėjo: 1996 m. –4,7%, 1997 m. – 7,3%, 1998 m. – 5,1%.Kitas labai svarbus restruktūrizavimo padarinys – naujų nacionalinėsekonomikos šakų kūrimas. Be pramonės ir žemės ūkio, per pastaruosius metusLietuvoje atsirado daug naujų ūkio šakų: susiformavo tokios veiklos rūšyskaip bankininkystė, draudimas, privati medicina, intensyvus užsienioturizmas, finansinis ir prekybinis tarpininkavimas, tarptautiniaipervežimai, nekilnojamojo turto valdymo įmonių (holdingo) verslas.Pažymėtina, kad per pastaruosius 15-20 metų Lietuva vystėsi kaipindustrinis kraštas, prioritetą teikiant mokslui imliai gamybai. Būtent dėlto Lietuvoje šiuo metu dar egzistuoja gana ženklus pramonės potencialas,kuris, nepaisant daugelio neigiamų senosios ekonomikos sistemos demontavimopadarinių, vis dėlto gali būti traktuojamas kaip svarbus ekonomikos raidosveiksnys, lemiantis šalies ekonomikos plėtrą ir produkcijos bei paslaugųkonkurencingumo didinimą. Pasiektas įdirbis sudarė sąlygas sukurti irtoliau plėtoti tokias mokslui imlias ūkio šakas, kaip lazerinės sistemos,biotechnologija, elektronika, informacinės bei komunikacinės sistemos irpan.Ūkio ministerijos duomenimis, didėja Lietuvos pramonės konkurencingumas.Tai rodo produkcijos, parduodamos užsienio rinkose, didėjanti apimtis. 1995metais užsienyje parduotos produkcijos dalis sudarė 42,5 proc. visosparduotos produkcijos, o 1996 metais – 49,4 proc., 1997 metais – 51,8proc., 1998 metais – 54,6 procento.Sparčiau didinti įmonių konkurencingumą galima aktyvinant jų inovacinęveiklą. Šio proceso pagrindinės dalyvės yra verslo įmonės – inovacijųdiegėjos, įmonės ir mokslo institucijos – inovacijų šaltinis, bei paslaugasteikiančios organizacijos (toliau-organizacijos), kurių ekonominis vaidmuoyra mažinti riziką, susijusią su inovacijų plėtojimu rinkos sąlygomis.Tačiau be palankios valstybės reguliavimo bei rėmimo sistemos šis procesasvystysis lėtai.Siekiant objektyviai įvertinti konkurencingumo didinimo problemas inovacijųir inovacinės veiklos aktyvinimo kontekste, reikia įvertinti inovacijųpadėtį visais lygiais: valstybės, organizacijų ir įmonių.Valstybės lygisValstybės dėmesys inovacijų plėtrai nuolat auga. Visų pirma pažymėtina tai,kad 1998 metais įkurtas Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo irmokslo ministerijos. Įgyvendinamos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros,Kokybės, Eksporto plėtojimo strategijos įgyvendinimo programos. RengiamosŪkio strategijos įgyvendinimo, Pramonės plėtros programos. LietuvosRespublikos Vyriausybė šalina biurokratines kliūtis, varžančias versloplėtrą. Įkurta Saulėtekio komisija jau parengė ir pateikė daugelį teisėsaktų projektų, kurie leis suprastinti verslo licencijavimą, patobulintiįstatymus mokesčių, buhalterinės apskaitos, darbo santykių ir kitaisklausimais. Valstybė skatina steigti ir plėtoti verslo inkubatorius. TačiauLietuvoje nėra inovacinės veiklos valdymo sistemos, netobuli inovacijųspartinimo mechanizmai. Atkūrus nepriklausomybę, sukurta Valstybinė mokslo,studijų ir technologijų tarnyba, galėjusi atlikti šį vaidmenį, buvolikviduota. Dabar funkcionuojančios mokslo asociatyvinės struktūros, tarpjų ir Lietuvos mokslo taryba, nevykdo valstybinio inovacijų valdymofunkcijų. Nesant specializuotų valstybinių institucijų, atsakingų užinovacijų plėtrą, ir valstybinių, inovacijas versle skatinančiųinstrumentų, nesudaromos palankios sąlygos ir pakankamos prielaidosinovaciniam verslui atsirasti ir plėtotis.Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai būtinybė:– sukurti Lietuvos sąlygoms tinkamą inovacinės veiklos sistemą,– parengti horizontalias, regionines ir šakines inovacijų plėtrosprogramas.Teisinė-ekonominė aplinkaInovacinė veikla plėtojama verslą bendrai reglamentuojančių įstatymų irnormatyvinių aktų pagrindu. Tarp jų išskirtini šie pagrindiniai: LietuvosRespublikos įmonių įstatymas (Žin. 1990, Nr.14 – 395), Lietuvos Respublikosakcinių bendrovių įstatymas (Žin., 1994, Nr.55 – 1046), LietuvosRespublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin.,1998,Nr.109 – 2993), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčioįstatymas (Žin., 1990, Nr.24 – 601), Lietuvos Respublikos labdaros irparamos įstatymas (Žin., 1993, Nr.21 – 506), Lietuvos Respublikos viešųjųįstaigų įstatymas (Žin.,1996, Nr.68 – 1633), Lietuvos Respublikosinvesticijų įstatymas (Žin. 1999, Nr. 66 – 2127), Lietuvos Respublikospridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr.3 – 40), LietuvosRespublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (Žin.,Nr.107 – 2688), Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisiųįstatymas (Žin.,1999, Nr.50 – 1598).Juose yra nuostatų, skatinančių inovacijų plėtrą. Visų pirma pažymėtinasLietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, kurisnumato smulkaus ir vidutinio verslo subjektams taikomas paramos formas.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatos (4straipsnis) leidžia įmonėms patirtus nuostolius (tarp jų ir susijusius suinovacijų formavimu) perkelti į kitus mokestinius metus; kitos šio įstatymonuostatos (21 straipsnis) suteikia galimybę įmonėms skirti lėšųinvesticijoms iš neapmokestinamojo pelno. Be to, galioja ir LietuvosRespublikos patentų įstatymas (Žin., 1994, Nr.8 – 120) reglamentuojantisintelektinės nuosavybės apsaugą.Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų (4straipsnis, 3 punktas) pagrindu švietimo, mokslo ir studijų institucijų,įregistruotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamosmokymo, mokslo, studijų paslaugos neapmokestinamos PVM. Tarp šių paslaugųyra ir mokslo tiriamieji, ir technologinės plėtros darbai. Tačiauįstatymuose nenumatoma jokių specifinių mokesčių lengvatų inovacijomsplėtoti, o Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas netiesiogiairiboja inovacinę veiklą įmonėse, nes riboja nuosavo kapitalo mažinimo (30straipsnis, 3 skyrius) ar lėšų skolinimosi galimybę (13 straipsnis, 2 dalis6, punktas).Inovacinę veiklą stabdo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelnomokesčio įstatymo nuostatos (6 straipsnis) dėl labdaros ir paramos teikimodydžio. Nesuteikiamos jokios išskirtinės sąlygos paramai moksloinstitucijoms, inovacijų ir technologijų centrams bei kitiems subjektams,teikiantiems paramos inovacijoms paslaugas.Tarp tobulintinų teisės aktų išskirtini: Lietuvos Respublikos akciniųbendrovių įstatymas (kryptis – pašalinti kliūtis, susijusias su lėšųpritraukimu inovacinei veiklai bei įstatinio kapitalo mažinimoreglamentavimu), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčioįstatymas (kryptis – tiksliau reglamentuoti išlaidų mokslui ir technologijųplėtrai įskaitymą į sąnaudas, sudaryti įmonėms galimybes plačiau finansuotimokslo tyrimus iš neapmokestinamojo pelno ir t.t.), Lietuvos Respublikossmulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (kryptis – suderinti SVVįmonių atitikimą ES galiojančioms nuostatoms) ir su jais susiję kiti teisėsaktai.Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai: • neapibrėžtos ir nereglamentuojamos inovacijų sąvokos neleidžia jų panaudoti kuriant įstatymus ir normatyvinius aktus, • dalis teisės aktų nuostatų iš dalies riboja inovacijų plėtojimą versle, • teisės ir normatyviniuose aktuose neapibrėžtos išskirtinės sąlygos formuojant bei įgyvendinant inovacijas, • lėšų skyrimas tyrimams ir technologijų kūrimui nėra teisiškai reglamentuotas, nereglamentuotas jų įskaitymas į sąnaudas.Inovacijų propagavimas ir rėmimasInovacijų propagavimo ir rėmimo srityje yra pastebimi teigiami poslinkiai.Nuo 1999 m. įmonės, vykdančios inovacinius projektus, gali pasinaudotiSmulkaus ir vidutinio verslo plėtros bei Eksporto skatinimo fondų parama.Iš šių fondų taip pat teikiama įmonėms finansinė parama dalyvauti parodoseir rengti reklaminius leidinius. Lietuvos inovacijų centras leidžiabiuletenį “Inovacijų apžvalga”, turi “Interneto” svetainę, organizuojaseminarus. 1998 m. Lietuvos statistikos departamentas, vienas iš nedaugelioVidurio ir Rytų Europoje, atliko įmonių inovacinės veiklos tyrimus. FEMIRCLietuvoje – Europos inovacijų perdavimo centrų asocijuotasis narys(Lietuvos inovacijų centras ir Mokslo ir technologijų parkas) propaguojainovacijas bei ES tyrimų ir plėtros programas, teikia technologijųperdavimo paslaugas.Nėra išplėtoti garantiniai mechanizmai, skatinantys bankus finansuotiinovacinius projektus. Nesukurtos prielaidos ir paskatos rizikos kapitaloįmonėms investuoti į inovacines įmones.Inovacijos versle nepropaguojamos valstybės lygiu. Šiuo metu Lietuvojeegzistuojančios valstybės ir asociatyvios institucijos (LEPA, SVVPA, versloasociacijos, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai ir pan.) tiesiogiainesprendžia inovacijų propagavimo, skatinimo ir rėmimo uždavinių.Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai: • nėra inovacijų rėmimo sistemos bei mechanizmų, • nepakankamas inovacijų propagavimas.Organizacijų lygisParamos inovacijoms paslaugosTarp Lietuvoje paramos inovacijoms paslaugas teikiančių organizacijų galimaišskirti: • Lietuvos inovacijų centrą, • KTU Inovacijų diegimo centrą su verslo inkubatoriumi, • Mokslo ir technologijų parką, • Mokslo ir technologijų parką “Nova”, • LŽŪ Inovacijų centrą.Minėtų organizacijų, kurios veikia dar tik keleri metai, veiklosstiprėjimas ir teikiamų profesionalių paslaugų spektro didėjimas: inovacijųvadybos konsultacijos, technologijų perdavimo tarpininkavimas, technologijųvertinimas, įmonių rengimas specializuotoms parodoms rodo jų reikalingumą.Privataus kapitalo įmonės irgi pradeda teikti kai kurias paslaugas,duodančias netiesioginę naudą įmonių inovacinėje veikloje: rengia versloplėtros konsultacijas ir planus, ieško užsienio partnerių ir rinkų, ugdoverslininkus, organizuoja jų susitikimus.Tačiau ši šalies ūkiui reikalinga ir, kaip pasaulinė praktika rodo, dažnai
finansiškai neapsimokanti veikla nėra valstybės remiama reikiamu mastu. Beto, šių organizacijų teikiamų paramos inovacijoms paslaugų spektras yralabai siauras.Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai:– valstybės lygmenyje neskatinamas paramos inovacijoms teikimas inovacinėmsįmonėms,– siauras paramos inovacijoms paslaugų spektras.InformacijaLietuvos informacijos institutas, galėjęs rinkti, analizuoti ir teiktitechnologinę bei inovacinę informaciją įmonėms, buvo likviduotas.Informacijos stygių įmonės stengiasi kompensuoti savarankiškai.Nesusistemintą technologinę informaciją įmonės gauna parodose ir mugėse,bibliotekose, iš kitų įmonių ir pan. Tam sugaištama ne tik daug laiko, betir išeikvojama daug išteklių.Informacijos apimtys kiekvienas metais sparčiai didėja. Ją būtinasisteminti ir pateikti įmonėms.Pagrindinėmis problemomis šioje srityje laikytinos: • nėra verslo įmonių informavimo apie inovacijas sistemos, • Lietuvos įmonėms siūlomas inovacijų prognozavimas yra labai brangus, dalis informacijos nesiūloma, ji neprieinama lietuvių kalba.Inovacijų marketingasInovacijų marketingas turi savo specifiką. Jis nuo produkcijos marketingoskiriasi tuo, kad jam reikalingos ne tik vadybinės žinios, bet irspecialios techninės žinios apie atitinkamą inovaciją. Be to, lėšųinvestavimas į inovacijų marketingą yra brangus ir negreitai atsiperka.Šios specifikos pačios įmonės dažniausiai negali aprėpti (ypač smulkios irvidutinės įmonės). Tam reikalinga išorinė pagalba.Šioje srityje galima išskirti tai, kad Lietuvos inovacijų centras ir KTUInovacijų centras atstovauja įmonėms (tarptautinėse ir Lietuvos) mugėse beitechnologijų perdavimo renginiuose. Eksporto skatinimo ir SVV plėtrosfondai iš dalies finansuoja ekspozicijų rengimo išlaidas.UgdymasBeveik visose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra dėstomos vadybosdisciplinos, tačiau tik VGTU, VU, KTU skaitomi inovacijų vadybos kursai.Privatūs mokymo centrai kursų inovacijų vadybos tematika taip pat nesiūlo.Inovacijų vadyba yra nauja sritis, reikalaujanti specialaus pasirengimo.Todėl pagrindinę problemą galima suformuluoti taip:– inovacijų vadybos kultūros kėlimas paliktas savieigai.Įmonių lygisInovacijų formavimas ir įgyvendinimasLietuvos statistikos departamento 1998 m. atlikti inovacinės veiklosrezultatai 612-oje įmonių rodo, kad įvairiose pramonės šakose įmoniųaktyvumas plėtojant inovacijas yra nevienodas. Aktyviausiai inovacijosįgyvendinamos naftos perdirbimo ir chemijos produktų gamybos įmonėse – 88%apklaustų įmonių, maisto ir gėrimų – 68%, baldų – 62%, mašinų ir prietaisų– 60%, statybinių medžiagų – 59%, lengvosios pramonės – 47%. Naujų arpatobulintų gaminių rinkai daugiausia pateikė maisto ir gėrimų, lengvosiosbei mašinų ir prietaisų gamybos pramonės įmonės. Lietuvos inovacijų centro1997 m. atlikta Vilniaus regiono inovacinių įmonių apklausa rodo, jogįmonėse pagrindinai (apie 76%) formuojami ir įgyvendinami trumpalaikiai(iki 1 metų) inovaciniai projektai, nukreipti į produkciją (gaminį) irtechnologijas (atitinkamai 44% ir 25%).Aktyviai veikia aukštųjų technologijų įmonės, įsteigtos aktyvių ir gabiųmokslininkų bei inžinierių. Kai kurių šakų (biotechnologijos, lazeriniųsistemų, informacinių technologijų, matavimo ir kontrolės prietaisų,elektronikos, bioenergijos ir kt.) įmonėse sparčiai formuojamos irįgyvendinamos inovacijos. Jose pasiektas aukštas mokslo ir gamybosintegracijos lygis.Inovacijos įmonės, turinčios platesnes rinkas (maisto, gėrimų, tabako),pritraukė apie 30% apdirbamajai pramonei tenkančių tiesioginių užsienioinvesticijų. Įmonėse gan aktyviai formuojamos inovacijos, nukreiptos įprodukcijos atnaujinimą, spartėja verslininkų kvalifikacijos kėlimas.Kai kuriose pramonės šakose pasiekta inovacijų pažanga, formuojantinovacijas pasinaudojus užsienio technologijomis. Šio proceso teigiamasrezultatas yra tas, kad didėja tų pramonės šakų įmonių gaminamosprodukcijos konkurencingumas. Tai liudija eksportuojamos produkcijosapimtys. Produkcijos eksportas sudaro (%): tekstilės gaminių pramonė –77,4; drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas – 89,9; odos ir odosdirbinių pramonė – 51,2; medienos ir medinių dirbinių pramonė (išskyrusbaldus) – 65,8; naftos perdirbimo produktų pramonė – 64,5; cheminiųmedžiagų ir produktų pramonė – 79,2; pagrindinių metalų pramonė – 69,7;mašinų ir įrenginių pramonė – 65,8; elektros mašinų ir prietaisų pramonė –76,3; radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros pramonė – 82,2;automobilių, priekabų ir puspriekabių pramonė – 63,2; kitų transportopriemonių pramonė – 88; antrinis metalo atliekų ir laužo perdirbimas –92,5.Tačiau bendra gaminamos ir eksportuojamos produkcijos apimtis mažėja. Taisąlygoja vis dar nepakankamas gaminamos produkcijos konkurencingumas vidausir užsienio rinkose.Tam turi įtakos tai, kad gamyboje naudojamos pasenusios technologijos ir
pasenę metodai: todėl dažnai gamybos procesas nebūna tinkamai parengiamas,gausu laiko ir materialinių išteklių nuostolių, neužtikrinama reikiamakokybė. Be to, ne visose įmonėse yra organizuojamas ir nuolat atliekamasanalitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus, įmoniųraidos koncepcijų kūrimą ir strateginį planavimą. Įmonėse (ypač smulkioseir vidutinėse) daugelis valdymo funkcijų, tarp jų inovacijų įgyvendinimo,faktiškai priskirta išimtinai pirmajam vadovui, kuris realiai nesugebaaprėpti ganėtinai plačios valdymo ir vadovavimo problematikos. Struktūrosir padaliniai, kuriuose turėtų būti sukoncentruotas darbas, įgyvendinantmokslo, technologijų pasiekimus faktiškai nefunkcionuoja. Daugelis gamybosatnaujinimo ir modernizavimo klausimų sprendžiama neturint reikiamosinformacijos ir vadybinio pasirengimo.Nemažai Lietuvos įmonių neturi galimybių ir nežino, kur galima gautiaktualios, naujausios informacijos inovacijų klausimais. Kita dalisnaudojasi ne pačiais efektyviausiais šaltiniais. Tik trečdalis Lietuvosįmonių vadovų žino apie egzistuojančias mokslinių tyrimų, technologijų irinovacijų plėtros finansavimo formas. Nepakankamas dėmesys įmonėseskiriamas vadovų ir darbuotojų kvalifikacijai kelti.Šiame kontekste išskirtina keletas problemų, tai: • inovacijas versle, įskaitant pramoninius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtros darbus, įgyvendina pačios įmonės savo rizika ir nuožiūra, • įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, • įmonės negauna pakankamos išorinės paramos (ugdymas, konsultavimas ir t.t.), siekdamos efektyviai plėtoti inovacijas, • įmonės finansiškai neskatinamos atlikti mokslo ir technologijų plėtros darbus bei įgyvendinti inovacinius projektus, • įmonėms trūksta informacijos inovacijų klausimais.Mokslo ir gamybos ryšiaiDaliniais šios ryšių sistemos elementais yra mokslo ir technologijų parkaibei inovacijų centrai. Egzistuoja mokslo ir studijų institucijųūkiskaitinės veiklos sutartys. Jų pagrindu mokslo ir studijų institucijosįmonių užsakymu atlieka mokslo tiriamuosius ir technologijos plėtrosdarbus.Susikūrė keletas specializuotų tyrimų institucijų, kurios sėkmingai vaidinajungiamąjį mokslo ir gamybos vaidmenį. Pavyzdžiui, KTU Aplinkos inžinerijosinstitutas organizuoja specialistų mokymą ir inovacijų įgyvendinimądiegiant švaresnę gamybą. Tokios institucijos, specializuotos universitetųir institutų laboratorijos bei centrai yra ir naujų technologijų įmoniųkūrimosi šaltiniai bei koncentracijos taškai (lazerinių sistemų,biotechnologijų, informacinių technologijų, matavimo ir kontrolėsprietaisų, elektronikos, bioenergijos ir kt.).Tačiau mokslo ir gamybos ryšiai Lietuvoje yra labai silpni. Tai sąlygoja irnepakankami valstybės finansiniai instrumentai, todėl mokslo laimėjimųįgyvendinimas gamyboje per pastaruosius metus ypač sumažėjo.Mokslo institucijose beveik nekoordinuojama jų mokslo rezultatų propagavimoir taikymo veikla, nėra ryšių su pramone skyrių.Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai:– nėra mokslo ir gamybos sąveikos sistemos,– nėra specialių valstybės finansinių priemonių, skatinančių mokslo irgamybos ryšius.  | ||[|Paskutinis pakeitimas |[p||p| |ic||i| |][||c| |pi||]| |c]|| | |[p|| | |ic|| | |] |