Inovacijų plėtra stojant i ES

TURINYS

ĮVADAS 2
1. INOVACIJŲ PROGRAMOS 3
1.1INOVACIJŲ PROGRAMŲ BRUOŽAI 4
1.2 INOVACIJŲ PROGRAMOS SIEKIAI 5
2.INOVACIJŲ CENTRŲ REIKŠMĖ INTEGRUOJANTIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ 7
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12
PRIEDAI 14ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas Šiandien jau niekas neabejoja , kad Lietuvos , kaip mažos ir gamtiniais ištekliais neturtingos valstybės , ateitis – intelektualus potencialas ir modernių technologijų tobulinimas bei mokslo naujovių diegimas. Tik žmogiškieji resursai ir jų pagrindu kuriami nauji informacinio ir technologinio pobūdžio produktai gali suteikti Lietuvai išskirtinio konkurencinio pranašumo globalinėje rinkoje.
Komunikacijų technologijos iš esmės keičia valdymą valstybėje ir visuomenėje, įskaitant vyriausybės paslaugų teikimą, administracinius procesus, demokratinių institucijų pobūdį, privataus sekroriaus vaidmenį, saantykius tarp piliečių ir valstybės, taip pat valdymą informacijos tinklais apipintoje ekonomikoje. Iš tiesų, valstybės vaidmuo labai pakito nuo sovietinių laikų įvairiose sferose, o ypač mokslinių tyrimų srityje. Dabar vis greičiau plinta tiesioginiai ryšiai tarp mokslinių labaratorijų ir pramonės įmonių. Galima tik pasidžiaugti, kad dauguma mokslininkų atliekamų tyrimų yra finansuojami privačių pramonės įmonių lėšomis. Tačiau kasmet mažėjant valstybiniams užsakymams, vis daugiau sunkumų patiria tie mokslininkai, kurie labaiau orientuojasi į fundamentaliuosius, o ne į taikomuosius tyrimus. Šiandien nepakanka labaratorijose spręsti aktualias mokslines problemas. Būūtina įsiklausyti į praktikų nuomonę ir glaudžiai bendradarbiauti, idant labaratorijose kuriamos naujovės neužsigulėtų lentynose, o būtų efektyviai diegiamos pramonėje.
Tyrimo objektas – inovacijų plėtra
Tyrimo tikslas – išnagrinėti inovacijų politikos orientuotos į Europos Sąjungą sunkumus ir programas1. INOVACIJŲ PROGRAMOS
1.1INOVACIJŲ PROGRAMŲ BRUOŽAI
Šiuo metu Lietuva yra aktyviai įtraukta į Vidurio ir

r Rytų Europos šalyse ( VREŠ) sparčiai vykstančius sudėtingus transformacijos į rinkos ekonomiką, integracijos į Europos erdvę procesus bei ekonomikos globalizaciją. Tai verčia spresti daugelį netradicinių uždavinių, betarpiškai susijusių su inovaciniais procesais.
Turbūt neverta diskutuoti, kad inovacinės veiklos plėtojimas ir aktyvinimas leidžia įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugų tiekimo strukūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas technologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių.
Tačiau konkurencingumo įmonėse didinimas bei naujų technologinių sprendimų kūrimas ir pritaikymas rinkoje yra sunkiai įmanomas be palankios valstybės reguliavimo ir skatinimo bei rėmimo sistemos.
Dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių, naujų Europos Sąjungos ( ES ) narių technologijų ir inovacijų skirtumai lyginant su senosiomis ES šalių narėmis yra panašūs į ekonominius skirtumus tarp šių šalių. Vienas pagrindinių rodiklių, nusakančių skiriamą dėmesį irr išsivystimo lygį, yra šiai sričiai skiriamas finansavimas. EUROSTATO duomenimis daugelio VREŠ BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5 %
Centrinės ir Rytų Europos šalims, sprendžiančioms inovacijų politikos klausimus, būdingi tokie bruožai :
• Nacionalinės programos turi panašias skatinimo ir rėmimo priemones
• Nemažai šalių inovacijų skatinimą valstybės lygyje kuruoja specifinės valdžios institucijos – mokslo ir technologinės plėtros tarnybos, komitetai ir panašiai.
• Šalyse, kuriose nėra sukurtos institucijos, tiesiogai atsakingos už inovacijų plėtrą ( pvz. Mokslo ir Technologijų ministerija, taryba ir pan. ) tebevyksta funkcijų priešprieša tarp valstybinių institucijų, atsakingų už ūkį, ir
r institucijų, atsakingų už švietimą ir mokslą.
• Inovacinės programos ir projektai finansuojami konkurenciniu pagrindu
• Finansavimui pritraukiamos tiek valstybinės, tiek privačios lėšos.
• Įgivendinant programas, didelį koncentruojantį vaidmenį vaidina valstybės remiamos jungiančiosios grandys – infrastruktūriniai daliniai ( parkai, inkubatoriai ) bei konsultacinio pobūdžio inovacijų paramos paslaugų organizacijos ( inovacijų centrai, technologiniai centrai, specializuotos konsultatinės kompanijos, lavinimo įstaigos ir pan. )1.2 INOVACIJŲ PROGRAMOS SIEKIAI
Deja, mokslo ir gamybos ryšių vystymasis Lietuvoje neįgauna reikimo pagreičio. Tai sąlygoja nepakankami valstybiniai instituciniai mechanizmai bei finansai. Kaip labai svarbų ir pozityvų žingsnį šių problemų sprendimo linkme reikėtų paminėti inovacijų versle programą, patvirtintą LR Vyriausybės 2000 m. Pagrindinius šios programos siekius galima apibūditi taip :
• Suformuota inovacijų plėtros politika, numatanti verslo inovacijų plėtojimo kryptis ir utikrinti inovacijų sekme suinteresuot šalių ( valstybės ir savivaldybių institucijų, inovacijų infrastruktūros elementų ir įmonių)
Glaudų ir efektvų bendradarbiavimą .
• Palanki teisinė, ekonominė, administracinė inovacijų plėtojimo aplinka, sudaranti sąlygas sparčiai inovacijai bei inovacinių įmonių atsiradimui ir funkcionavimui.
• Aktyvus tarptautinis įmonių bendradarbiavimas, pasireiškiantis tuo, kad Lietuvos ūkis, taigi ir verslo įmonės, sparčiai įsitraukia į tarptautinius ir Europos ekonominius integracinius procesus ( dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir programose, bendros inovatyvios įmonės ir projektai, tarptautinis darbo rinkų pasidalijimas it t.t )
• Išplėtotas inovacijų versle finansavimas ir inovacinių projektų rėmimas, sudarantis sąlygas inovatyvioms įmonėms naudotis finansinės paramos formomis plėtojant inovacijas.
• Išplėtoti inovacijų paramos paslaugų teikimo mechanizmai, le
eidžiantys verslo įmomnėms efektyviai naudotis inovacijų infrastruktūros elementų ( mokymo, lavinimo, konsultavimo, finansinių ir kitų institucijų ) teikiamomis inovacijų paramos paslaugomis formuojant ir įgyvendinant įnovacijas.
• Pakankamas informacinis aprūpinimas inovacijų srityje, sudarantis sąlygas verslo įmonėms naudotis informacija, reikalinga inovacijų plėtojimui.
• Išplėtotas inovacjų marketingas ir aktyvus inovacinio išmanymo formavimas, pasireiškiantis tuo, kad plačiai ir efektyviai taikomos inovacijų marketingo priemonės ir yra sudarytos sąlygos verslininkų išmanymo lygiui kelti.
• Efektyvūs mokslo ir gamybos ryšiai, sudarantys prielaidas sparčiam inovacijų komercializavimui.
Lietuvos pasiryžimas integruotis į Europos Sąjungą, o tuo pačių ir į naujas mokslo ir mokslo rezultatų panaudojimo sferas suteikia naują impulsą ir naujas galimybes inovacijų srityje. Europos Sąjungai keliant inovacijų vėliavą ( The First Action Plan for Innovatioin Europe, European Commission, 1996 ), ( Trends in European Innovation policy and climate for innovation in the Union, European Commission, 2000 ) , Lietuvos mokslas ir pramonė turėtų atsižvelgti į naujas aplinkybes, siekiant tinkamai ir efektyviai panaudoti savo mokslinį – technologinį potencialą.
Svarbus įmonių ir mokslo institucijų užsdavinys – aktyviau ir praktiškai įsijungti į Europos mokslo ir plėtros darbų rezultatų panaudojimo erdvę. Svarbiausias Europos Komisijos mechanizmas šioje šalyje, apimantis Europos Sąjungos ir kitas šalis – Bendroji Europos Bendrijos veiklos programa mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei demonstracijos srityje ( FP5 ) ( 1998 – 2002 ). Šią programą sudaro nemaža darbinių programų, kurios remia ne tik fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, bet ir rezultatų realizavimą įmonėse be
ei skatinimo priemones. Lietuvos Ūkio subjektai jau nuo 1999 m. Dalyvauja šioje programoje pilnomis teisėmis. 2003 metais ši programa perėjo į naują penkerių metų etapą. Lietuvai tinkamai pasirengus šiam etapui, jos mokslas ir pramonė ne tik panaudotų praktinės integracjosgalimybes, bet ir gautų ilgalaikės naudos mokslo ir ūkio plėtrai.
Kita, lygiagreti Europos Komisijos programai EUREKOS iniciatya, kurioje Lietuvos įmonės labai sėkmingai dalyvauja, lygiai taip pat skatina tarptautinį bendradarbiavimą kuriant technologijas ir realizuojant jas praktikoje.
Atskirai reikėtų paminėti PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos programą, kuri numato gana didelę paramą imonių inovaciniams projektams tiksliniuose Lietuvos regionuose – Utenos, Marijampolės, Klaipėdos ir Tauragės.
Dalyvaudamos šių programų projektuose, Lietu.vos įmonės ir mokslo institucjos ne tik gauna papildomų finansų tyrimamsir plėtros darbams, bet ir tiesiogiai įsijungia į naujausių technologijų kūrimą bei įgyvendinimą praktikoje, užmezga ilgalaikius daugiašalius partnerystės ryšius, užtikrinančius technologijų perdavimą tarptautiniu mastu.2.INOVACIJŲ CENTRŲ REIKŠMĖ INTEGRUOJANTIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
Inovacijų plėtrai įmonėse vis didesnę įtaką daro įmonių bendradarbiavimas su Inovacijų centrais. Net 50 % įmonių geriausiais inovacinės veiklos partneriais laiko inovacijų centrus ir kitas panašias organizacjas Liruvoje ir užsienyje ( žiūr. 1 pav. ) .

Inovacijų centrų misija – tarptautinės technologinės kooperacijos plėtojimas Europoje, Teikiant specializuotas paslaugas. Kitaip tariant, tarptautinių technologinių partnerių paieška.
Pirmieji inovacijų perdavimo centrai buvo įkurti 1995 m., finansiškai remiant Europos Komisijai. Tai buvo pirmieji žingsniai, kuriant bendrą sistemą, skatinančią tarptautinį technologijų perdavimą ir teikiančios inovacijų paramos paslaugas SVV įmonėms ir mokslo institucijoms Europoje.
Šiuo metu veikia 68 inovacijų perdavimo centrai 30 – yje valstybių – visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bei Islandijoje, izraelyje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Kiekvieną inovacijų perdavimo centrą sudaro kelių organizacijų ( universitetų, prekybos rūmų, inovacijų ir technologijų centrų ir pan. ) konsorciumas. Bendras įvairių organizacijų skaičius, įtrauktas į inovacijų perdavimo centrų tinklą, viršija 250.
Inovacijų perdavimo centrai ( IPC ) funkcionuoja kaip bendras informacinis, konsultacinis ir technologijų brokerių tinklas Europoje. IPC suteikia tarpininkavimo techninę pagalbą įmonėms bei mokslinėms labvaratorijoms veikti Europos technologijų rinkoje, padeda užmegzti technologijų partnerystės ryšius, vykdyti technologijų eksportą ir importą.
Jų teikiamos inovacijų pramos paslaugos – tai dar vienas technologinės partnerystės užmezgimo būdas tarp Europos įmonių.
Europos IPC veikla rodo, kad šis tarptautinės partnerystės tarp įmonių užmezgimo būdas yra pakankamai efektyvus. Per paskutiniuosius penketą metų inovacijų perdavimo centrai, veikdami glaudžioje kooperacijoje, pasiekėgerų rezultatų : Padėjo per 65000 įmonių ir mokslų institucijų patenkinti technologinius poreikius bei skleidžiant sukurtas technologijas; padedant inovacijų perdavimo centrams, pasirašyta per 5000 technologijų perdavimo tarptautinių susitarimų.
Nuo 2000 metų vidurio Lietuvos inovacijų centras kartu su Mokslo ir technologijų parku vykdo ilgalaikį Europos Komisijos projektą “ Inovacijų perdavimo centras Lietuvoje” (IPC Lietuvoje). Šis projektas leido pilnai integruotis į visoje Europoje veikiantį inovacijų perdavimo centrų tinklą.
“ IPC Lietuvoje” suteikia techninę pagalbą įmonėms ir mokslo institucijoms veikti Europos technologijų rinkoje, vaizdžiai kalbant, padeda užmegzti technologijų partnerystės ryšius, jas įsigyti ir perduoti. Kartu su informacinėmis paslaugomis klientams siūloma ir aktyvi technologijų partnerių paieška ir partnerystės užmezgimo veikla. ( specializuotos technologijų perdavimo dienos, verslininkų misijos, pagalba rengiant technologijų sandorius ir t.t. ) .
Teikiamų paslaugų spektras yra labai platus. Jis apima šias sritis.
Technologijų importą – šios paslaugos yra orientuojamos į technologinių poreikių išsiaiškinimą bei partnerių, galinčių patenkinti šiuos poreikius ir pateikti reikiamas technologijas, inentifikavimą.
Technologijų eksportą – šios paslaugos yra orientuojamos į pagalbą įmonėms ir mokslinėms labaratorijoms, turinčioms inovatyvias technologijas, surasti užsienio partnerius šių technologijų įsigijimui ar tolimesniam paskleidimui.
Informavimą apie Europos Sąjungostyrimų ir technologijų plėtros programas – šios paslaugos yra orientuojamos į informacijos apie Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir plėtros programas teikimą, siekiant panaudoti praktikoje gautus rezultatus.
Inovacijų palaikymo paslaugas – šios konsultavimo paslaugos yra orientuojamos į intelektinės nuosavybės apsaugą, licenzijavimą, inovacijų finansavimą bei tarptautinę koorporaciją.
Inovacijų perdavimo centrai padeda rengti ir kaupia aktualius įmonių – savo klientų – duomenis apie įmonių siūlomas technologijas bei poreikius technologijoms įsigyti.
Aktyvios veiklos dėka sukurta viena didžiausių pasaulyje technologin.ių pasiūlymų ir užklausų duomenų bazė. Ši bazė – tai virtuali ir nuolat atnaujinama technologinės informacijos duomenų bazė, kurioje yra daugiau kaip 1500 įvairių technologinių pasiūlymų ir užklausų ( žiūr. 2 pav. ) .

Pagal savo poreikius įmonės ir mokslinės organizacijos, iškodamos tarptautinių partnerių, gali naudotis bazėje esančia bei patalpinti norimą technologinę informaciją.
Inovacijų perdavimo centrų paslaugos jokiu būdu nepakeičia tradicinių partnerių paieškos metodų ( parodos, mugės ir pan.) , tačiau jos papildo, sudarydamos papildomas galimybes užmegzti technologinę pertnerystę bei didinti įmonių konkurencingumą.IŠVADOS
Pagal neseniai atliktus Pasaulio banko tyrimus Lietuvos inovacijų sektorius šiandien yra kritinės būklės. Eksperimentų ataskaitoje dauguma pateiktų išvadų – neigiamos. Kaip žinome, 2006 m. Lietuva yra įsipareigojusi mokslinei veiklai skirti 1,5% šalies BVP, tačiau 2002 m. šiam tikslui skirta tik 0,68% BVP.
Lietuva turi ambicingų planų iki 2015 m. pasiekti labiau išsivysčiusių ES šalių ekonomikos lygį – netolimoje ateityje mūsų šalies žmonės turėtų džiaugtis aukštu pragyvenimo lygiu, kuris remtųsi moderniomis žiniomis, pažangia ekonomika, o visa tai siejama su šalies inovacijų plėtra ir integracija į Eurpos Sąjungą. Stodami į Europos Sąjungą, mes prisiimame tam tikrus įsipareigojimus ir turime juos vykdyti. 2000 m. Lisabonos ES Tarybos viršūnių susitikimo išvadoje akcentuojama, jog Europoje moksliniai tyrimai turi būti maksimaliai nukreipti į inovacijas. Įgyvendinant šias nuostatas, iki 2010 m. ES šalių mokslo finansavimas turi priartėti prie 3% BVP, o verslo įnašas turėtų sudaryti du trečdalius moksliniams tyrimams skiriamų lėšų. Deja, šiandien, lyginat su ES šalimis ir šalimis kandidatėmis, esame toli nuo šio tikslo. Nors ir esant ribotiems šalies ištekliams, visgi turėsime daugiau lėšų skirti mokslui, kad galėtume sukurti išties konkurencingą ekonomiką, geresnį gyvenimą mūsų žmonėms. Todėl verslas, suvokdamas inovacijų svarbą ir plėtrą, turi įnešti kaip galima didesnį indėlį.LITERATŪRA
1. Dr. P. Milius (2001) Inovacijos – Lietuvos Ateitis . Mokslas ir technika Nr.5
2. Dr. K. Gečas , Dr. A. Jakubavičius ( 2001 ) Inovacijų Plėtra Integruojantis Į Europos Sąjungą. Mokslas ir technika Nr. 7-8
3. Dr. A. Jakubavičius ( 2001 ) Vartai į Europos Inovacijų Rinką. Mokslas ir technika Nr. 10
4. Dr. K. Gečas ( 2002 ) Inovacijų Perdavimo Centras Lietuvoje – Tramplynas Į Europos Inovacijų Rinką. Mokslas ir technika Nr. 9
5. Prieiga per internetą: www.lic.lt, www.svv.lt

Leave a Comment