Vilniaus teisės ir verslo kolegijosEkonomikos katedros
Inovacijų valdymas ir inovacijos valdyme
Atliko: RV-4/1 Lina Leknickaitė
Tikrino: dėstytojaIrma Dieninienė
Vilnius 2004m.
Turinys
Įvadas
Šiuo metu Lietuva yra įtraukta į Vidurio ir Rytų Europos šalyse sparčiaivykstančius sudėtingus perėjimo į rinkos ekonomiką bei integracijos įeuropines erdves procesus bei ekonomikos globalizavimą. Šie procesaisąlygoja būtinybę spręsti daugelį netradicinių uždavinių, tiesiogiaisusijusių su inovacijų procesu. Inovacinės veiklos plėtojimas iraktyvinimas įgalina įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugųteikimo struktūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamastechnologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienassvarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių. Tačiau inovaciniam procesuiverslo aplinkoje spartinti, t.y. naujoms technologijoms diegti, naujiemsgaminiams kurti ir pateikti į rinką, įmonių ir organizacijųkonkurencingumui didinti, labai svarbi valstybės inovacijų rėmimo sistema.Inovacijų padėtis ir jų skatinimas Inovacijų versle programa – vienaspradinių ir kertinių nacionalinės inovacijų sistemos elementų.
Literatūra
Birutė Vijeikienė ir Juozas Vijeikis ,,INOVACIJŲ VADYBA „ Naujas produktas- nuo idėjos iki vartotojoRosma 2000m. Sūdžius V. Nuolatiniam tobulinimui nėraalternatyvos// vadovo pasaulis,, 1998m .
Naujovės įmonės veikloje
Pokyčiai rinkoje verčia verslininkus domėtis naujovėmis, įgytitarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijosir aptarnavimo kokybės klausimus. Svarbiausia – neatsilikti, tobulėti tiekvadovui, specialistui, tiek visai įmonei ieškoti būdų, kaip tai daryti. Smulkiojo verslo plėtra ir konkurencinio pajėgumo stiprinimas yra ganasudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos problemos. Rinka teigiamaireaguoja, nesvarbu, kokio dydžio įmonė. Racionalus prekių ir paslaugųpasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika lemia smulkiojoverslo sėkmę. Rinkos ekonomika Lietuvoje dar veikia nepakankamai: stringa bankrotobei konkurencijos, drauge ir efektyvaus išteklių naudojimo mechanizmas. Smulkiojo verslo struktūriniai pokyčiai dėl skirtingų klasifikavimo
kriterijų ir veiklos sąlygų sunkiai palyginami su pasauliniais ir EuroposSąjungos duomenimis. Mūsų šalies smulkiojo verslo kitimas, galima sakyti,kol kas neturi analogo tarp normaliai besivystančių šalių. Nepaisant smulkiojo verslo teigiamų bruožų ir santykinių pranašumų,Lietuvoje galimybės ir pajėgumai nėra tinkamai panaudojami ir pakankamairemiami. Neigiamą požiūrį į smulkųjį verslą ir konkurencijos mechanizmą išdalies nulėmė samprata apie neproduktyvias paslaugas ir planinį ūkį. Taigaliausiai atspindėjo ir veiklos reguliavimo norminė teisinė bazė,griežtindama apskaitą, palikdama visiems vienodus mokesčius. Smulkusisverslas praktiškai nebegali naudotis pelno ir pajamų apmokestinimolengvatomis, deklaruotomis Mažųjų įmonių įstatyme, nes: ➢ Naujų įmonių įkuriama vis mažiau; ➢ Pradedančiosios ir taip neturi pelno. Susiklostė gana paradoksali situacija, kai dalis verslininkų netsuinteresuoti aukštu verslo apmokestinimo lygiu. Tos įmonės, kurios,pažeisdamos įstatymus, nuslepia dalį pajamų, naudojasi šešėlinės ekonomikospaslaugomis, įgauną absoliutų konkurencinį pranašumą lyginant sumokančiomis visus mokesčius. Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnis skirtumasir pranašumas, nes šios įmonės gali labiau mažinti savikainą ir kainas. Konkurencinio pranašumo didinimo bet kurioje veikloje problemųsprendimas pirmiausia priklauso nuo šių veiksnių: ➢ Aplinkos (teisinės, politinės ir t.t.) ypatumų bei visuomenės požiūrio; ➢ Įmonės išteklių; ➢ Vadybininkų (savininkų) sprendimų savalaikiškumo ir pagrįstumo. Visą verslo palinką galima suskirstyti į dvi susijusias dalis: lėčiaubesikeičiančią, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai agresyvi(makroaplinka), ir sparčiai besikeičiančią. Prie pastarosios reikėtųpriskirti: ➢ Naujai atsirandančių stambių ir kitų regionų potencialių konkurentų sėkmę; ➢ Prekių ir paslaugų pakaitalų grėsmę; ➢ Konkurentų strategiją; ➢ Vartotojų galimybę rinktis ir derėtis; ➢ Tiekėjų galimybę diktuoti savo sąlygas ir derėtis. Ribotos smulkiojo verslo finansinės, darbo ir techninės galimybės turėtų skatinti veiklos koncentraciją, tačiau, kaip rodo žmonių pasirinktųveiklos rūšių gausa, kol kas einama universalizacijos, išteklių išskaidymokeliu. Taip smulkusis verslas, lyg apsidrausdamas nuo netikėtumo vienojesrityje, dar labiau blogina savo padėtį, kai ima įvairinti savo veiklą.Valstybės parama dažniausiai nepasiekia šio verslo, todėl reikiaorientuotis tik į savus išteklius. Tokią padėtį Vyriausybė žada taisyti.Tai galėtų būti naujos verslo politikos pradžia, išplečianti smulkių įmoniųgalimybes ne tiek remiant atskiras įmones, kiek laisvai leidžiant jomspačioms spręsti savo problemas. Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. patvirtintomis smulkiojo irvidutiniojo verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis numatoma bentiš dalies sušvelninti “globą”, kuri tapo pernelyg varžanti ir gniuždanti.Kol kas dar nedetalizuotos programos įgyvendinimo priemonės, bet jauabejojama jų sėkmingumu. Jei nebus sukurta darni kompleksiška smulkiojoverslo plėtros ir skatinimo sistema, tai verslininkai, užuot rūpinęsiverslu, visas pastangas sutelks į lengvatų, išimčių, paramos fondų ir kitųišimtinių teisių reikalavimą. Detalizuojant smulkiojo verslo plėtojimo programos priemones,pirmiausia reikėtų: ➢ Gausias verslo valstybinės kontrolės inspekcijas, jų veiklą pakeisti taip, kad iš kontroliuojančių taptų koordinuojančios ir padedančios geriau spręsti savo kompetencijos klausimus; ➢ Pakartotinius tikrinimus, siekiant įvertinti ankstesnio patikrinimo rezultatus, atlikti tik teismui sutikus, peratestuojant nekvalifikuotus kontrolierius. Nuostolius dėl neteisėtos veiklos sustabdymo reikėtų padengti iš savivaldybių biudžetų ir tais atvejais, kai pažeidimo dydis to nereikalauja; ➢ Numatyti iš biudžeto moksliniam pedagoginiam personalui ir studentams įtraukti į visų be išimties pradedančiųjų verslo rėmimą. Tai nesunku padaryti per šalies mokslo ir švietimo sistemą šiems tikslams numatant specialias lėšas. Būtų išspręstas studentų praktikos bazės ir jų rengimo, tyrimo rezultatų aktualumo ir įgyvendinimo, dėstytojų kvalifikacijos kėlimo klausimų kompleksas kartu įveikiant Lietuvos ūkio problemas; ➢ Labiau supaprastinti ir suvienodinti smulkiojo verslo įmonių, kurios nepasiekė tam tikro pajamų ar realizacinių įplaukų lygio, apskaitą ir atskaitomybę; ➢ Periodiškai apskričių centruose ir rajonuose iš apskričių ir savivaldybių biudžetų rengti seminarus bei kitus renginius naujai priimtiems norminiams aktams, programoms, projektams svarstyti bei įgyvendinti. Šių renginių organizavimą laipsniškai perleisti Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, vadybininkų, marketingo ir kitoms visuomenės organizacijoms, užtikrinant nemokamą smulkiųjų verslininkų dalyvavimą bei aprūpinimą informacija; ➢ Viršijus leistiną norminio akto pataisų skaičių, dokumentas turėtų būti rengiamas iš naujo. Vyriausybės įtaka neturėtų apsiriboti atskirų įmonių konkurenciniopotencialo stiprinimu, o privalu užtikrinti tokias veiklos sąlygas, kuriosatitiktų smulkiojo ir vidutiniojo verslo visuomeninę reikšmę bei indėlį įekonomiką.TikslaiIlgalaikis programos tikslas – didinti šalies verslo tarptautinįkonkurencingumą, skatinant naujų mokslo rezultatų, technologinių sprendimųir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą versle.Kadangi programos įgyvendinimo laikotarpis – treji metai, tai josilgalaikis tikslas yra siejamas su per tą patį laikotarpį siektinaisvidutinės trukmės tikslais. Tai:1. Šalinti kliūtis, ribojančias inovacijų plėtotę, ir skatinti šaliesmokslo ir ūkio subjektų strateginės partnerystės ryšius inovacijomsįgyvendinti.Šiuo tikslu valstybės valdymo institucijų pastangomis turi būti: suformuota inovacijų versle plėtros politika, numatanti inovacijų versleplėtojimo kryptis ir užtikrinanti inovacijų sėkme suinteresuotų šalių(valstybės ir savivaldybių institucijų, inovacijų infrastruktūros elementųbei įmonių) glaudų ir efektyvų bendradarbiavimą;pagerinta teisinė, ekonominė, administracinė inovacijų plėtojimo aplinka,sudaranti sąlygas inovacijoms plėtoti bei inovacinėms įmonėms atsirasti irfunkcionuoti;aktyvus tarptautinis įmonių bendradarbiavimas, pasireiškiantis tuo, kadšalies ūkis, taip pat ir verslo įmonės, sparčiai įsitraukia į tarptautiniusir europinius ekonomikos integracijos procesus (dalyvavimas tarptautiniuoseprojektuose ir programose, bendros inovacinės įmonės, tarptautinis darbo ir
rinkų pasidalijimas ir t.t);išplėtotas inovacijų versle finansavimas ir inovacinių projektų rėmimas,sudarantis sąlygas inovacinėms įmonėms naudotis finansinės paramos formomisplėtojant inovacijas. 2. Didinti įmonių pasirengimą priimti, formuoti ir įgyvendinti inovacijas.Šis tikslas suprantamas kaip valstybės valdymo institucijų ir inovacijųinfrastruktūros elementų (mokslo, mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų irkt. organizacijų) pastangų rezultatas: išplėtoti paramos inovacijoms paslaugų teikimo mechanizmai, leidžiantysverslo įmonėms efektyviai naudotis inovacijų infrastruktūros elementų(mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir kt. institucijų) teikiamomisparamos inovacijoms paslaugomis formuojant ir įgyvendinant inovacijas;pagerintas informacinis aprūpinimas inovacijų srityje, sudarantis sąlygasverslo įmonėms naudotis informacija, reikalinga plėtojant inovacijas;išplėtotas inovacijų marketingas ir aktyvus inovacinio išmanymo skleidimas,pasireiškiantis tuo, kad plačiai ir efektyviai taikomos inovacijųmarketingo priemonės ir yra sudarytos sąlygos verslininkų išmanymo lygiuikelti;padidintas mokslo ir gamybos ryšių efektyvumas įmonių poreikiams tenkinti,sudarantis prielaidas sparčiai inovacijų komercijos plėtrai. Įgyvendinimo strategijaProgramos įgyvendinimo strategija apima ilgalaikį ir vidutinės trukmėstikslus bei jų siekimo mechanizmą, numatantį uždavinių ir jų sprendimopriemonių kompleksą, orientuotą į tris susijusius lygius (terpes):valstybės, organizacijų ir įmonių.Tik lygiagretus programos priemonių įgyvendinimas įgalins sukurti pagrindusnacionalinei inovacijų sistemai, kurios funkcionavimo ir tolesnės plėtrospagrindu gali būti sukurtos ir panaudotos papildomos galimybės, tai yrabendros valstybės valdymo institucijų, paramos inovacijoms paslaugasteikiančių organizacijų bei įmonių pastangos ir galimybės plėtotiinovacijas versle.Programa gali būti skaidoma į du principinius etapus. Pirmame etape būtųsukurti inovacijų versle skatinimo sistemos pagrindai. Kitas etapas, kurissavo ruožtu gali būti skaidomas smulkiau, tai – nacionalinės inovacijųsistemos infrastruktūros plėtojimas. Etapus apibrėžia valstybės lygiosprendimai ir programos įgyvendinimo rezultatai. Programos prioritetaiNustatant programos prioritetus yra atsižvelgiama į inovacijų poreikiusįmonėse ir inovacijų plėtojimą stabdančias problemas. Programos prioritetaiteikiami atskirai atsižvelgiant į kiekvieną lygį ir į tai, kiek jie turiįtakos inovacijų plėtrai versle.Valstybės lygis: prioritetas – inovacijų sistemos formavimasProgramos priemonės nukreipiamos į nacionalinės inovacijų sistemos kūrimą:valstybės institucijų (nacionalinių ir regioninių) veiklos tobulinimą, šiųinstitucijų, verslo asociacijų ir savivaldos institucijų bei jungiančiųsistemos grandžių bendradarbiavimą partnerystės pagrindu. Be to, vienijamosvalstybės ir savivaldybės institucijų pastangos kurti ir plėtoti palankiąinovacijoms teisinę–ekonominę bazę, propaguojamas ir skatinamastarptautinis bendradarbiavimas plėtojant inovacijas.Įmonių lygis: prioritetas – inovacinė veikla įmonėseProgramos priemonėmis skatinama (remiama): inovacinių projektų įgyvendinimas įmonėse, komercinis tyrimų rezultatųpanaudojimas ir ryšiai su mokslinio tyrimo institucijomis,verslo internacionalizavimas ir dalyvavimas tarptautinėse programose,požiūrio į inovacijas keitimas, intelektinių ir kvalifikacinių žiniųteikimas verslui.Organizacijų lygis: prioritetas – paramos inovacijoms paslaugosProgramos priemonės nukreipiamos į savarankiškos ir aktyvios inovacijųpaslaugų infrastruktūros kūrimą ir funkcionavimą.Skatinama ir remiama inovacinių paslaugų teikimas inovacinėms įmonėms.
Skatinamos (remiamos) mokslo, ugdymo, konsultavimo, finansų, verslosavivaldos ir kt. institucijų iniciatyvos, nukreiptos į inovacinės veiklosaktyvinimą versle.Programos uždaviniai trejų metų laikotarpiuiInovacijų makroaplinkos vystymasKuriant inovacijoms palankią makroaplinką, sprendžiamos inovacinės veiklosplėtros problemos. Veiksmų kryptis – sukurti prielaidas nacionalineiinovacijų sistemai, o kartu ir inovacijų šalies įmonėse plėtrai. Ši kryptisapima kompleksinius uždavinius, orientuotus į inovacijų plėtros politikosformavimą, teisinės ekonominės aplinkos ir tarptautinio bendradarbiavimogerinimą bei inovacijų versle finansavimo užtikrinimą. Išvardintikompleksiniai uždaviniai savo ruožtu yra skaidomi į smulkesnius uždavinius,kuriuos spręsti numatoma konkrečiomis priemonėmis.Inovacijų plėtros politika
Sprendžiami uždaviniai:Sukurti strateginius pagrindus nacionalinei inovacijų sistemai.
Skatinti valstybės ir savivaldybės institucijas įsitraukti į inovaciniusprocesus.Valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų pastangomis beiįgyvendinamomis priemonėmis siekiama formuoti inovacijų plėtros politiką,numatančią tolesnes inovacijų plėtojimo kryptis ir užtikrinančią inovacijųsėkme suinteresuotų šalių (valstybės ir savivaldybių institucijų, paramosinovacijoms paslaugų organizacijų bei įmonių) glaudų ir efektyvųbendradarbiavimą.Teisinė-ekonominė aplinkaSprendžiamas uždavinys: Rengti naujus ir tobulinti egzistuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus,siekiant aktyvinti inovacinę veiklą.Sprendžiant šį uždavinį siekiama pagerinti teisinę, ekonominę iradministracinę inovacijų plėtojimo aplinką. Sudaryti sąlygas sparčiaiinovacinei veiklai, inovacinėms įmonėms plėtoti ir naujoms atsirasti.Tarptautinis bendradarbiavimas
Sprendžiamas uždavinys: Gerinti tarptautinio įmonių bendradarbiavimo ir kooperacijos, įgyvendinantinovacijas, sąlygas.Šio uždavinio sprendimo rezultatas – aktyvus tarptautinis įmoniųbendradarbiavimas. šalies ūkis, taip pat ir verslo įmonės, sparčiaiįsitraukia į tarptautinius, europinius ir kitus ekonominius integracijosprocesus, dalyvauja tarptautinėse programose.Inovacijų versle finansavimas
Sprendžiami uždaviniai: Kurti inovacijų finansavimo mechanizmus.Skatinti finansų institucijų dalyvavimą diegiant inovacijas.Šių uždavinių sprendimo rezultatas – išplėtotas inovacijų verslefinansavimas ir inovacinių projektų rėmimas.Veiksmų kryptis – aktyvinti paramos inovacijoms infrastruktūros veiklą irgerinti jos efektyvumą. Ši kryptis apima kompleksinius uždavinius,orientuotus į paramos inovacijoms paslaugų gerinimą, informacinįaprūpinimą, inovacijų marketingą ir vadybos kultūros kėlimą.Paramos inovacijoms paslaugos
Sprendžiamas uždavinys: Skatinti paramos inovacijoms paslaugų teikimą. Spendžiant uždavinį siekiama išplėtoti paramos inovacijoms paslaugų teikimomechanizmus. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms efektyviai naudotis paramosinovacijoms infrastruktūros elementų (technologijų perdavimo tarpininkavimo(brokeriavimo), mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir kt.) teikiamomisparamos inovacijoms paslaugomis, formuojant ir įgyvendinant inovacijas.Informacinis aprūpinimas
Sprendžiami uždaviniai: Plėtoti inovacinio informavimo sistemą.Sukurti inovacijų prognozavimo sistemos pagrindus.Spendžiant uždavinius siekiama pagerinti informacinį aprūpinimą inovacijų
srityje. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms naudotis informacija, reikalingaplėtojant inovacijas.Inovacijų marketingas ir vadybos kultūros kėlimasSprendžiami uždaviniai: Remti tikslines marketingo priemones, skirtas inovacinėms įmonėms.Skatinti ir remti verslininkų aktyvumą tarptautinėse rinkose.Spendžiant uždavinius siekiama išplėtoti inovacijų marketingą. Siekiama,kad plačiai ir efektyviai būtų taikomos šiuolaikinės inovacijų marketingopriemonės, skatinama inovacijų pasiūla. Spartinamas inovacinio išmanymoskleidimas. Sudaromos sąlygos verslininkams kelti inovacijų išmanymo lygį.Inovacijų versle rėmimasVeiksmų tikslas – spartinti efektyviausių inovacinių projektų įgyvendinimą.Šiam tikslui pasiekti reikalinga remti inovacinę veiklą įmonėse, skatintimokslo ir gamybos ryšius.Inovacinė veikla įmonėseSprendžiamas uždavinys: Plėtoti ir remti inovacinius projektus įmonėse. Sprendžiant šį uždavinį siekiama remti konkrečius inovacinius projektus,suteikti įmonėms visokeriopą pagalbą formuojant ir įgyvendinant inovacijas.Mokslo ir gamybos ryšių stiprinimas
Sprendžiami uždaviniai: Skatinti mokslo darbuotojų integraciją į įmones.Spartinti mokslo laimėjimų įgyvendinimą įmonėse.Sprendžiant uždavinius siekiama padidinti mokslo ir gamybos ryšiųefektyvumą, visuomenės ir įmonių poreikiams tenkinti.Programos valdymasĮgyvendinimo principaiProgramos valdymas remiasi šiais pagrindiniais programos įgyvendinimoprincipais: susietumo, adekvatumo, kryptingumo, tarptautinės integracijosir rezultatyvumo, leidžiančiais gauti praktinį efektą ir užtikrinančiaisvisų suinteresuotų institucijų (valstybės ir savivaldybių valdymoinstitucijų, inovacijų infrastruktūros elementų bei įmonių) aktyvųdalyvavimą, plėtojant inovacijas versle.Susietumas – reiškia šios programos derinimą su kitomis programomis bei josplėtojimą, rengiant kitas susijusias programas bei inkorporuojant šiąprogramą į kompleksinę inovacijų programą šalyje.
Adekvatumas – reiškia finansinį valstybės palaikymą numatytiems tikslamspasiekti, adekvatų iškeltų uždavinių mastui.
Kryptingumas – suprantamas kaip priemonių orientavimas į inovacijų verslepaklausos didinimą.
Tarptautinė integracija – reiškia programos įgyvendinamą, atsižvelgiant įeuropinius integracijos procesus nacionaliniu, regioniniu, vietiniu ir
įmonės mastu.Rezultatyvumas – reiškia tai, kad visos programoje numatytos priemonės turibūti įgyvendintos per trejus metus ir duoti pamatuojamą rezultatą.KoordinavimasProgramos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija, įkūrusInovacijų plėtros tarybą (Tarybą), koordinavimą perima Taryba. Tarybasudaroma iš valdymo institucijų, verslo asociatyvinių struktūrų bei paramosinovacijoms organizacijų atstovų.Tarybos funkcijos inovacijų plėtros srityje: sekti programos įgyvendinimo eigą, atsižvelgiant į jos tikslus, beiįgyvendinimo strategiją,siekti valstybės, įmonių ir organizacijų lygio prioritetų balanso ir, esantreikalui, koreguoti prioritetus,kontroliuoti, kaip realizuojami programos įgyvendinimo principai,vertinti įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir adekvatumą įmonių situacijai,
teikti siūlymus dėl tolesnės programos plėtotės,tarpininkauti kitose šalies ir tarptautinėse organizacijose, padedantprogramos priemonių vykdytojams.Tarybos posėdžiai turėtų būti rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.Tarybos sekretoriato funkcijas atliktų Ūkio ministerijos Pramonėsdepartamento skyriai arba kita šalies Vyriausybės įgaliota institucija..Inovacijų marketingasInovacijų marketingas turi savo specifiką. Jis nuo produkcijos marketingoskiriasi tuo, kad jam reikalingos ne tik vadybinės žinios, bet irspecialios techninės žinios apie atitinkamą inovaciją. Be to, lėšųinvestavimas į inovacijų marketingą yra brangus ir negreitai atsiperka.Šios specifikos pačios įmonės dažniausiai negali aprėpti (ypač smulkios irvidutinės įmonės). Tam reikalinga išorinė pagalba.Mokslo ir gamybos ryšiaiDaliniais šios ryšių sistemos elementais yra mokslo ir technologijų parkaibei inovacijų centrai. Egzistuoja mokslo ir studijų institucijųūkiskaitinės veiklos sutartys. Jų pagrindu mokslo ir studijų institucijosįmonių užsakymu atlieka mokslo tiriamuosius ir technologijos plėtrosdarbus.Susikūrė keletas specializuotų tyrimų institucijų, kurios sėkmingai vaidinajungiamąjį mokslo ir gamybos vaidmenį. Pavyzdžiui, KTU Aplinkos inžinerijosinstitutas organizuoja specialistų mokymą ir inovacijų įgyvendinimądiegiant švaresnę gamybą. Tokios institucijos, specializuotos universitetų
ir institutų laboratorijos bei centrai yra ir naujų technologijų įmoniųkūrimosi šaltiniai bei koncentracijos taškai (lazerinių sistemų,biotechnologijų, informacinių technologijų, matavimo ir kontrolėsprietaisų, elektronikos, bioenergijos ir kt.).Tačiau mokslo ir gamybos ryšiai Lietuvoje yra labai silpni. Tai sąlygoja irnepakankami valstybės finansiniai instrumentai, todėl mokslo laimėjimųįgyvendinimas gamyboje per pastaruosius metus ypač sumažėjo.Mokslo institucijose beveik nekoordinuojama jų mokslo rezultatų propagavimoir taikymo veikla, nėra ryšių su pramone skyrių.Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai: nėra mokslo ir gamybos sąveikos sistemos,nėra specialių valstybės finansinių priemonių, skatinančių mokslo irgamybos ryšius.Pagrindinės sąvokosInovacija – tai naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinispritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus irprocesus.
Inovacijos sąvoka tiesiogiai siejama su veikla. Inovacinė veiklaapibūdinama kaip mokslinės, technologinės, projektavimo, įrangos(kompiuterinės įrangos, licencijų, ir kt.) ar technologijos įdiegimas,naujų gamybos organizavimo metodų taikymas, sudarantis sąlygas gamintinaujus arba patobulintus produktus bei tobulinti procesus. Inovacinė veiklaapima visas stadijas: nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato, beiglaudžią įmonės bei jos makroaplinkos sąveiką.Inovacinė įmonė – įmonė, savo veikloje formuojanti ir įgyvendinantiinovacijas. Inovacijų šaltinis gali būti tiek pati įmonė, tiek išoriniaisubjektai (mokslo, tyrimų, konstravimo, technologijų perdavimo tarpininkaibei kitos įmonės ir organizacijos). Įmonės ir išorinių subjektų kooperacijayra neatsiejama inovacinės veiklos dalis.Inovacinis projektas – tai toksprojektas, kuriame numatomas mokslo, technikos ar technologinių naujoviųrealizavimas, kuriantis konkurentabilią produkciją ar gamybą.Paramosinovacijoms paslaugos – tai specializuotos paslaugos įmonėms, vykdančiomsinovacinę veiklą, ir (arba) naujovių teikėjams, padedant jiems formuoti irįgyvendinti inovacijas. Parama inovacijoms pasireiškia inovacijų vadyboskonsultacijų, tarpininkavimo perduodant technologijas, informacijosteikimo, inovacijų marketingo, inovacijų finansavimo ir tarpininkavimo,
ugdymo, techninės ar verslo infrastruktūros kūrimo ir kitomis panašiomispaslaugomis.Sąvokoms inovacijų marketingas, inovacijų vadyba, inovacijų finansavimas irpan. taikomi tradiciniai apibrėžimai, tačiau jos yra orientuotos įinovacijų sferą.Programos tikslai ir jų įgyvendinimo strategija.