Kritinis mąstymas

1. ĮVADAS

Kritinis mąstymas – vienas svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Tai yra aktyvus ir bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, kūrybiškas idėjų ir informacijos panaudojimas. Kritiškai mąstyti – tai nuolat abejoti, ieškoti atsakymų į įvairius klausimus, turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti. Kurso metu studentai mokysis naudoti veiksmingų mokymosi metodų sistemą, skatinančią kritinį mąstymą ir savarankišką mokymąsi, kurti klasės aplinką, kurioje vyrautų atviras ir atsakingas bendravimas ir bendradarbiavimas, planuoti pamoką, formuluoti pamokų tikslus ir uždavinius bei juos įvertinti. Studentai mokysis naudoti tekstus per visų daalykų pamokas, siekiant ugdyti aukštesnio lygio mąstymą, gebėjimą iš įvairių pozicijų vertinti informaciją.
Mano darbo tema – įvairių straipsnių pagalba sudominti auditoriją, kuri pradėtų vertinti straipsnį, kritiškai mąstant, atsakyti arba aptarti pateiktą medžiagą.
Darbo tikslas – atskleisti žmonių kritinį mąstymą į pateiktą medžiagą.

2. TEKSTAS

2.1. Teksto pateikimas“Nešvarūs pinigai”

Buvo pateiktas auditorijai šis tekstas:
“Sakoma, kad jei, perskaičiavęs pinigus, nusiplausi rankas, niekada jų neturėsi. Liaudis, žinoma, išmintinga, tačiau kai kūrė tą išmintį, nebuvo mikroskopų ir niekas nežinojo apie audringą mikrobų gyvenimą

Kas užaugo iš pinigų?
Pinigai – blogis ne tik todėl, kad dėl jųų pasaulyje klesti godumas ir nusikaltimai. Jie – dar ir mikrobiologinis blogis. Pinigų kupiūrose gausu visiškai konkrečių ligų sukėlėjų. Kai kurie žmonėms pavojingi.
Kokie gi mikrobai apsigyveno ant mūsų pinigų? Ir kaip rizikuojame kasdien čiupinėdami, duodami vaikams į mokyklą grynųjų? Rusijos mokslininkai pa

adarė ekspertizę ir, tiesą sakant, pašiurpo. Jie pasirinko tris kupiūras: viena gauta atsiskaitant turguje, kita – prekybos centre, trečia iš bankomato. Užterštumui nustatyti pinigai buvo kruopščiai nuplauti, o gautas skystis atiduotas analizei. Savaitę augo pasėtos bakterijos. O kai užaugo, patys mokslininkai nustebo: ir ko tik ten nebuvo! „Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad pinigai kenkia jūsų sveikatai” – deja, tokio užrašo ant kupiūrų nėra. O be reikalo.
Banknotų intoksikacija
Paaiškėjo, kad ant banknotų klesti milijonai ligas sukeliančių mikrobų. Ant gautojo iš bankomato labai pavojingų nebuvo, bet užteko tokių, kurie nesunkiai gali susargdinti silpnesnės imuninės sistemos žmogų, ypač infekuotą ŽIV.
Ant turguje pabuvojusio banknoto gyveno gerokai piktesni mikroorganizmai – bacilos, šios net ir sveikam, tvirtam žmogui gali sukelti ligą. Ir net sunku pasakyti kokią, kadangi, paasak mikrobiologų, jos gali daug. Bacilos labai sparčiai dauginasi žarnyne (per parą gali išaugti nuo 25 ik 40 jų kartų) ir lengvai persikelia į kitus organus – plaučius, kepenis, inkstus.
Tačiau dar pavojingesni yra jų išskiriami toksinai. Intoksikacija pasireikšti gali labai įvairiai: vėmimu, galvos skausmu, viduriavimu, odos bėrimu. Tai priklauso nuo žmogaus, „priglaudusio” mikrobą. Bet ir tai dar, kaip sakoma, tik žiedeliai.
Kai nesilaikoma taisyklių
Per pinigus galima užsikrėsti niežais, buitiniu sifiliu, A ir E hepatitais (pastarasis kaip tik ir vadinasi nešvarių rankų liga). Da
augiausia šių susirgimų būna vasarą, nes prakaitas – puiki terpė mikroorganizmams tarpti. Bet pasirodo, kad kalti gali būti ir pinigai.
Medikų nuomone, užtenka tik palaikyti kupiūrą rankoje, o vėliau paliesti ja lūpas ar suvalgyti sumuštinį ir gali pasigauti ligą. Rizika dar padidėja, jei pinigus imate drėgna ranka. Pavojus tyko ir švarioje šiuolaikinėje parduotuvėje, kur pardavėjas, atpjovęs dešros, tuoj pat ima skaičiuoti gražą. Pagal taisykles, jis gali būti ir kasininku tik tuo atveju, jei visos prekės yra įpakuotos. Bet ar visur tų taisyklių laikomasi?
Štai tau ir „baksai”
Žinoma, iš spaustuvės atkeliavusi nauja kupiūra yra nepavojinga. Popierius ir dažai atitinka tarptautines higienos normas. Bet pinigai purvinasi labai greitai. Vidutiniškai banknotas gyvena pusmetį – metus, tačiau ar įmanoma suskaičiuoti, kiek rankų jį per tą laiką čiupinėjo?
Beje, mūsų pinigai dar visai nieko. Labai atsargiems reikia būti su brangiaisiais žaliaisiais doleriais. Amerikos mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad ant jų pinigų ramiai gyvena stafilokokai, streptokokai, plaučių uždegimo sukėlėjai ir kitokia bjaurastis. Be to, prieš patekdamas lietuviui į rankas, amerikoniškas popierėlis galėjo pabuvoti kur nors Afrikoje. Ir visai nežinia, ar antibakterinis muilas pajėgs susidoroti su kokia nors mažai žinoma tropine bacila.
Anot mokslininkų, ant banknotų mikrobai jaučiasi labai patogiai. Popierius šiurkštus, turi daug plaukelių, už jų galima užsikabinti.
Monetos nė
ėra pavojingos, bet.
Įmanoma, žinoma, visai atsisakyti popierinių pinigų. Australija dar 1996 metais perėjo prie banknotų, pagamintų iš polimerinių medžiagų. Higienos požiūriu – tai gerokai sveikiau, bet vargu ar pasieks mus greitai tos naujovės. Laimė, nors monetos kol kas yra palyginti nepavojingos. Metalas nesugeria baltymų ir riebalų, kaip kad popierius, o varis ir sidabras apskritai turi antibakterinių savybių. Jei pamenate, iki 1961 metų Sovietų Sąjungoje buvo tik varinės monetos. Jomis net gumbus ir šviežius sumušimus gydydavo.
Bet neskubėkite keisti popierinių į metalinius – kišenės suplyš. Be to, yra paprastas ir patogus būdas apsisaugoti nuo bacilų, gyvenančių ant banknotų, – dažniau plaukite rankas. Ir negalvokite apie prietarus. “(Parengė Vida Matulionytė )

2.2. Teksto “Nešvarūs pinigai” komentarai

Manau, kad šį straipsnį galima pateikti bet kokiai auditiorijai atsipalaidavimui po sunkių mokslinių paskaitų. Visi mes nuo pat mažens pažįstame pinigus, bet nė vienas iš mūsų nesusimąstome apie pavojus ir ligas slypinčias grynuosiuose piniguose. Todė pamąstymams galima perskaityti šį straipsnį ir mokinių, ir studentų, ir mokslininkų auditorijai. Ji yra aktuali mums visiems. Galima paklausti pavyzdžių susijusių su šia tema. Galima iš auditorijos sužinoti:
3. l. Ar mes visada plauname rankas po naudojimosi pinigais?
4. Ar susimąstome, kad geriau būtų nevartoti grynųjų pinigų, o pereiti prie mokėjimo kortelių?
5. Ar informuojame vaikus aoie piniguose slypinčias ligas?
6. Kokią informaciją dar žinome apie grynųjų pinigų vartojimą?

3. TEKSTAS

/p>

3.1. Teksto pateikimas ”Korupciją sukuria valdžia”

Buvo perskaitytas auditorijai šis tekstas:
“Kai prabylama apie korupciją, daugelis žmonių šiandien numoja ranka,- nieko nepakeisi. Išbandytos visos priemonės – pradedant griežtomis bausmėmis, baigiant anoniminiu telefonu ir švarių rankų komisija – tačiau niekas iš esmės nesikeičia. Kyšius imantieji juos sėmingai ima toliau, kyšius duodantieji stebisi didėjančiomis “taksomis”. Priimami teisės aktai glumina akivaizdžiu tendencingumu ir palankumu atskiriems verslams ar asmenims. Karts nuo karto nuskambantys kyšininkavimo skandalai pribloškia kyšių dydžiais – mat jie dėl didėjančios rizikos auga kaip ant mielių.
Korupcijos faktai išaiškinami ne tik Lietuvoje – reiškinys yra globalus. Korupcijos padariniai, kuriuos visuomenė vertina tik neigiamai, vis tik skatina tų priemonių ieškoti, nes rezultatai verti kovos.
Kas yra korupcija?
Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip “pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą”. Pasipelnymo tikslai ir būdai gali būti kuo įvairiausi: nuo smulkių – maža dovanėlė sekretorei už be eilės paskirtą pasimatymą su šefu, iki akiplėšiškai plačių – išimtinių veiklos sąlygų sudarymo atskiram verslui. Tačiau svarbiausia – ne korupcijos mastai. Svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti.
Teisę spręsti, įsakyti, nurodyti, dalinti turi bet kokia valdžia: ir privačios įmonės direktorius, ir valstybės vadovas, ir pareigūnas. Tačiau bet koks pasinaudojimas tarnybine padėtimi privačioje įmonėje ar organizacijoje, kuomet, pavyzdžiui, samdomas direktorius už bendrovės pinigus brangiai remontuoja bendrovės patalpas, o šalia – nemokamai nuosavas, būtų traktuojamas kaip paprasčiausia vagystė. Įmonės savininkai mažų mažiausiai pašalintų tokį direktorių iš darbo, nerekomenduodami jo priimti darbui jokioms kitoms atsakingoms pareigoms, o greičiausiai ir pareikalautų atlyginti padarytą žalą bendrovei.
Kalbant apie valstybinių institucijų pareigūnus ir darbuotojus, turinčius arba vykdančius valstybinę valdžią nusikaltimas, naudojantis tarnybine padėtimi, atrodo kitaip. Būtent valstybinės valdžios pareigūnų naudojimasis tarnybine padėtimi ir vadinamas korupcija. Kalbant apie jos prielaidas, būtina įvardinti visas pagrindines valdžios sudedamąsias dalis: sprendimus priimančią ir vykdomąją valdžią, (kartais deja – ir teismus, ir net ketvirtąją valdžią – spaudą, tačiau apie juos kita kalba). Būtent šios srities atstovams yra suteikiamos išimtinės teisės valdyti kitus tiesiogine ir netiesiogine prasme, lemti jų likimus. Būtent šios srities atstovai neturi “savininko”, kuris akylai prižiūrėtų ir sektų, ar elgiamasi teisingai. Būtent šie asmenys padaro žalą visai visuomenei, tačiau dažniausiai tiesiogiai ir asmeniškai niekas dėl jų veiksmų nenukenčia. Dėl tokio didelio, bet “nuasmeninto” padarytos žalos pobūdžio nėra asmenų, kurie galėtų pareikšti ir vadovaujantis netobulais Lietuvos įstatymais įrodyti žalos buvimą ir dydį. Vienoks ar kitoks valdžios sprendimas tiesiog vadinamas “verslo sąlygomis” ar “valstybės politika”, nepaisant akivaizdžių interesų tenkinimo, nepaisant vienų klestėjimo kitų sužlugdyto verslo ar kitų žmonių sąskaita. Korupcija gali atsirasti tik ten, kur yra valdžia: jos mastai priklausys nuo valdžios funkcijų platumo, nuo jai suteiktų (arba pasisavintų) įgaliojimų. Korupcija – valdžios ir jos veiklos produktas.
Teisė rinktis
Visuomenei vis dar bandoma primesti nuomonę, kad kovoti su korupcija galima tik tokiais būdais, kaip antai: politikos lyderių įsipareigojimai, valdžios atvirumas. Prie jų pridėjus bausmių griežtinimą, pareigūnų algų didinimą, verslininkų auklėjimą – gausime “klasikinių” kovos su korupcija priemonių paketą. Šie būdai taikomi daugelyje kraštų, tačiau nė vienas iš jų kol kas negali pasigirti įveikęs korupciją. “(LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO LEIDINYS)

3.2. Teksto “Korupciją sukuria valdžia” komentarai

Mes užduotume klausiančiąjai auditorijai šiuos klausimus:
1. Ar korupcija išnyktų, jei bausmės už kyšius būtų didelės?
Pagal elito Apklausų rezultus matyti, kad elitas bausmių svarbą vertina 6.5 balais iš 10 galimų. Ši priemonė pagal efektyvumą yra trečioje vietoje po biurokratizmo ir valstybės kišimosi į ekonomiką mažinimo. Vertinant bausmių poveikį, sutariama, kad bausmė veikia dvejopai. Ji iš tiesų gali sustabdyti asmenis, kurie abejoja: pasinaudoti galimybe ar ne. Tačiau, kita vertus, apsisprendusius imti kyšį gresiančios bausmės veikia tik vienaip – verčia didinti paslaugos kainą. Rinka veikia ir čia – rizika turi apsimokėti. Tikėtis, kad didelė bausmė gali priversti žmones ko nors nedaryti yra utopiška. Mirties bausmė nesumažina žiaurių nusikaltimų skaičiaus, nėra tokios baudos, kuri priverstų nebenusikalsti. Todėl baudos – kosmetinė, o ne esminė priemonė mažinant kyšininkavimą kaip vieną iš korupcijos formų.
2. Ar galima kovoti su korupciją didinant pareigūnų atlyginimus ir jų socialines garantijas?
Viena vertus, didelis atlyginimas, kaip ir labai griežta bausmė, gali padidinti “neimančiųjų” gretas. Kita vertus, sunkiai įrodoma korupcija algų kėlimą susieja ne su korupcijos mažėjimu, bet su “tarifų” didėjimu. Elito apklausos rezultatai byloja, kad algų didinimo efektyvumui elitas skiria ketvirtąją vietą ir vertina 6.2 balais iš dešimties galimų. Įdomu, kad tiek politikai apskritai, tiek valdančios konservatorių partijos simpatikai šios priemonės reikšmingumą vertina geriau nei vidutiniškai. Tai pateisina vyriausybės vykdomą algų kėlimą valdininkams. Tačiau ir konservatorių simpatikai, ir kiti, mano, kad reikšmingiausia ir efektyviausia kovos su korupcija priemonė yra biurokratizmo mažinimas, valstybės kišimosi į ekonomiką ribojimas ir valstybės turto privatizavimas.
Iš to galime padaryti išvadas, ar “klasikinės” priemonės yra efektyvesnės už valdžios įgaliojimų mažinimą? Tačiau plaukimas pasroviui, ignoruojant efektyvias, nors ir nepopuliarias tarp valdžios atstovų priemones, brangiai kainuoja. Palikdami valdžiai teisę kištis, spręsti, skirstyti, užsikrauname sunkią korupcijos naštą.

4. TEKSTAS

4.1. Teksto “Apie nereikalingą MMA” pateikimas

Buvo perskaitytas auditorijai šis tekstas:
“Pasitikdama artėjančią narystę Europos Sąjungoje, Lietuva dailinasi kaip beišmanydama. Prikepė naujų įstatymų ir dar planuoja. Tarsi šampano taurę už nuveiktus šaunius darbus pakėlė minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Ir šį darbą rengiasi pakartoti – jungtuvėms priartėjus.
Visuotiniam ir beveik džiaugsmingam šurmuly kartais galima nugirsti balsų, raginančių susilaikyti nuo lengvapėdiškų žingsnių. Ne metas dar šampaną gerti, per anksti dar MMA didinti, jie sako. Tačiau šitų balsų niekam nesinori girdėti. Kaip ir sakančiųjų, kad MMA apskritai nereikia didinti, nes tas dalykas nieko gero neduoda.
Tačiau niekam neįdomu, ką sako kviečiantys susilaikyti (kitaip – abstinentai). Nes MMA (kaip ir MGL, BMA ar kitokios simbolių kombinacijos) yra mistinis dalykas – niekas tiksliai nežino, kaip jis apskaičiuojamas ir koks jis turi būti. Niekas nežino, todėl niekam ir nekliudo. Išeina taip: pakėlei MMA, ir lyg geriau pasidarė. Bent jau tiems, kurie jį suvartojo. Ir tiems, žinoma, kurie leido jį vartoti. Reikšmingesni ir didesni visi jaučiasi. Ir į statistikos metraštį yra ką įrašyti. O tuos, kurie kartu su jais nesidžiaugia, veidmainiais arba kietaširdžiais vadina. Nors ko čia džiaugtis, kai dirbtinai svaiginamasi?
Ir iš tiesų su MMA yra bėda, kad jis nustatinėjamas vadovaujantis kažkuo paprastesniu nei logika. Sakoma, kad šis dydis turi užtikrinti žmonių pajamas pragyvenimui. Tačiau niekas net nebandė įvertinti, kokiam pragyvenimui užtenka 430 ar 450 litų per mėnesį. O jei MMA „į rankas“ gaunantis žmogus turi išlaikyti ir kitą asmenį? Kas, jei kiti jo šeimos nariai uždirba kur kas daugiau? Tokiais atvejais MMA arba nuvertina žmogų ir jo egzistenciją, arba apskritai neatspindi net minimalių išlaidų.
Geriau jau iš karto nustatyti, kad MMA yra 1000 Lt. Tada žmogus lyg ir nebebūtų žeminamas. Bet toks siūlymas verčia prisiminti, iš kieno kišenės ir už ką yra mokami tie pinigai. MMA – tai atlyginimas už darbą, patį paprasčiausią, kuriam nereikia ypatingų gabumų. Ir ši alga mokama ne iš valstybės biudžeto kaip parama vargstantiems. Ją moka kiti privatūs asmenys, kurių kišenių turinio valstybė neturėtų reguliuoti, nurodydama, už ką ir kiek reikia mokėti. Antraip išeis kaip su žemės ūkiu – cukraus ar pieno pagaminama per daug, o mes už jį permokame, nes kainos yra „nuleistos“.
Dar sakoma, kad ekonomikai augant turi didėti atlyginimai – ir MMA. Tik pamirštama, kad bendras vidaus produktas auga didėjant atlyginimams, o ne atvirkščiai. Jei būtų kitaip, MMA būtų reikėję mažinti ekonomikos nuosmukio laikotarpiu 1999–2000 m. Matyt, tam atvejui buvo pritaikyti kiti argumentai.
Jei valdžia apsiima rūpintis kiekvieno Lietuvos gyventojo gerove, tam galima rasti ir labiau tinkantį būdą nei minimalios algos reguliavimas. Atsižvelgiant į šeimos narių skaičių ir jų pajamas, galima būtų remti mažai uždirbančius – taip parama pasiektų tuos žmones, kuriems to tikrai reikia. Tačiau toks realiais žmogaus poreikiais paremtas mechanizmas būtų ribotas dėl biudžeto galimybių. O kadangi socialinė parama nėra prioritetinė finansavimo sritis, tai daug patogiau sugalvoti iš privačių lėšų mokamą MMA.
Kad už minimalios algos didinimo slypi dvilypiai argumentai, parodo ir MMA diferencijavimas. Mažesnė nei kitiems – 430 Lt. – minimali alga yra nustatyta žemės ūkio įmonių darbuotojams. Tai sako, kad valdžia arba nenori žemdirbių remti taip kaip kitų (nors tai vargiai tikėtina), arba nenori žemės ūkio įmonių užkrauti per didele mokesčių našta. Bet kuo valstiečiai yra geresni (ar blogesni) už kitus?
Taip pasimato tikroji lietuviška MMA ypatybė: šis rodiklis daugiau naudojamas ne kaip socialinės paramos priemonė, bet kaip įrankis daliai mokesčių surinkti. Labiausiai MMA didinimo naudą pajunta ne mažiausias pajamas uždirbantys, bet valstybės ir „Sodros“ biudžetai. Vyriausybei pasinaudojus Trišalės tarybos siūlymu ir pakėlus minimalią algą penkiasdešimčia litų, „minimumą“ gaunantiems į rankas teks tik 32 Lt. Kas liko – nubyrės į biudžetą.
Nuo tų 50 Lt. į „Sodros“ biudžetą įbyrės ir darbdavio papildomai sumokami 15,5 Lt. Todėl padidinus MMA iki 500 Lt., į valstybės kišenę bus sumokama netgi daugiau, nei darbuotojui atiteks į rankas. Kadangi MMA gaunantis žmogus jau yra apdraustas sveikatos draudimu, o iš „Sodros“ gaunama pensija dar „už horizonto“ ir nežinia kokio dydžio, tai „vokelių“ sistema pasirodo gan patraukli. Mokėdamos „juodais“, įmonės susimažina mokesčių naštą ir išlieka versle, taip palaikydamos darbo vietas. Ir darbuotojui turbūt geriau blogas darbdavys, bet „gyvas“, negu jokio.
Tačiau sunkiausios pasekmės visada tenka tiems, kurie elgiasi sąžiningiausiai. Jei įmonė nėra pasiruošusi pereiti į „pogrindį“, o savo darbuotojams moka tik minimalią algą (rajonuose su didesniu nedarbu ir mažesniu pragyvenimo lygiu tokių įmonių tikrai yra), tai nuo bet kokio mokestinės naštos didėjimo gali priklausyti jos išlikimas. Taigi MMA kėlimas sudaro prielaidas greitesniems bankrotams, lėtesniam nedarbo lygio mažėjimui ir kitais atžvilgiais ne itin malonioms perspektyvoms.
Su manipuliavimu MMA buvo susijęs ir neseniai vykęs vežėjų ir Finansų ministerijos kivirčas dėl dienpinigių apmokestinimo. Ministerija sutiko neskaičiuoti pajamų mokesčio nuo dienpinigių, jei darbdaviai savo žmonėms mokės 1,3 MMA. Ar atsisakydama mokesčių valdžia iš tiesų parodė nesavanaudiškumo pavyzdį vardan to, kad žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai? Vargu. Įmonės ir taip išmokėdavo darbuotojams didesnius atlyginimus nei 1 ar 1,3 MMA, o pasiekto „kompromiso“ dėka papildomas kąsnelis nuskilo ir valdžiai. Žodžiu, jokio altruizmo.
Darbo jėgos apmokestinimo lygis Lietuvoje yra neproporcingai didelis, palyginti net su ES šalimis, – tą pripažino ir Europos Komisija. Eidami „į Europą“ turėtumėm siekti pagerinti savo padėtį mažindami pajamų mokesčius ir taip didindami šalies konkurencingumą kitų šalių atžvilgiu. Bet tokie sprendimai kaip MMA didinimas šį uždavinį sunkina, todėl ir neatrodo priimami blaiviu protu.”

(Donatas Demskis LLRI ekspertas Delfi.lt, 2003 11 20)

4.2. Teksto “Apie nereikalingą MMA” komentarai

Iš auditorijos komentarų apie minimalią mėnesinę algą matyti, kad:
1. Minimalios algos didinimas kaskart pateikiamas kaip pagalba mažiausiai uždirbantiems žmonėms.
2. Minimali alga Lietuvoje didesnė nei kitose Baltijos šalyse. Kita vertus, profsąjungos valdžią nuolat kritikuoja už tai, kad minimali alga nėra didinama pakankamai greitai.
3. Buvo kritikuojamas minimalios algos didinimas, o juo labiau – pats darbo užmokesčio reguliavimas, vertinama kaip nepateisinamas verslo interesų gynimas ir darbuotojų interesų ignoravimas. Deja, privalomos minimalios algos nustatymas nėra toks jau nekaltas o juo labiau – geras darbas. Skaudžias jo pasekmes kaip tik pirmiausia pajus tie, kuriems juo norėta padėti.
4. Mažą ar didelį atlyginimą darbdaviai moka ne dėl to, kad taip nustato Vyriausybė, o dėl to, kad taip susitarė darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys samdo darbuotoją tik tuomet, kai darbuotojo sukurtą vertę vertina labiau už jam sumokėtą atlyginimą (ir su tuo susijusius valdžiai sumokėtus mokesčius). Taip už vieno darbuotojo darbą konkretus darbdavys galbūt pasiryžęs mokėti tik 100, o už kito – gal ir 10 000 litų. Tad kas atsitiks tuomet, kai bus uždrausta mokėti mažesnį nei 460 litų atlyginimą,.? Atsakymas paprastas – tie, kuriems darbdaviai tiek nenorės mokėti, bus arba atleisti, arba taps”, dirbančiais, bet besislepiančiais nuo darbo inspekcijos, “nelegalais”. Jų darbas nebebus legalus, nes jie dirbs už mažesnį atlyginimą, negu reikalauja valdžia arba bus priversti taupyti mokesčių sąskaita. Vargu ar galėtume tai pavadinti darbuotojų padėties pagerinimu.
Mūsų išvada:
Nėra jokių abejonių, minimalios algos padidinimas bus tas paskutinis lašas dideliai daliai darbdavių. Nors ir negalėsime tiksliai pasakyti, kiek žmonių dėl to praras darbą, tačiau aišku, kad tokių žmonių bus daug. Nuo to, jog nei politikai, nei ekspertai savo akimis nematys šių skaudžių pasekmių, nukentėjusiems nuo valdžios “dosnumo” nei kiek lengviau nebus. Netgi tais atvejais, kai pavyks išvengti bankroto, darbdavys iš valdžios bus gavęs aiškų signalą, kad neverta steigti naujų darbo vietų, ypač tiems, kuriems dėl žemos kvalifikacijos tektų mokėti nedidelį atlyginimą. Darbdavys aiškiai supras, kad neverta investuoti ten, kur darbo jėga pigi, nes tas laikinas pigumas bet kurią dieną gali būti panaikintas valdžios įsaku. O tai reiškia viena – žmonės negaus darbo, kurį būtų gavę, jei ne privaloma minimali alga. Jiems ir toliau teks skursti be darbo, arba slapstytis, dirbant už mažesnį atlygį, negu nustato valdžia.

5. SAVĘS KRITINIS VERTINIMAS

Kiekvienas žmogus turi savo individualių savybių, charakterio bruožų, kurių net pats kartais nežino. Visa tai jis gali labai lengvai išsiaiškinti psichologinių testų pagalba. Dauguma testų yra sudaryti naudojantis ilgamete praktika, ir jų tesingumas apytiksliai yra 85% ir daugiau.
Paskaitų metu man teko atlikti testą ir pačiai įsitikinti, kad aš save vertinau kitaip, negu paaiškėjo testo metu. Pagal testo duomenis aš daugiau linkusi prie literatūros ir gamtos, negu prie tiksliųjų mokslų, nors šiuo metu dirbu vyriausiąja finansininke ir studijuoju buhalteriją.
Atliekant Aizeneko asmenybės nustatymo testą, aš buvau labai nustebusi, kad pagal asmenybės tipą (melancholikas, cholerikas, flegmatikas, sangvinikas) nustačiau, kad esu cholerikas. Cholerikas – nenustygstantis vietoje, agresyvus, inpulsyvus, aktyvus, optimistiškas it t.t. žmogus. Mano manymu tai truputėli neatitinka mano asmenybės. Aš save labiau piskirčiau melancholikui, nes tai ramesni santūresni žmonės. Nors galima sakyti, kad kartais tampu ir truputį choleriška. Nors tokie protrūkiai manyčiau yra būdingi kiekvienam iš kantybės išvestam žmogui.
Esu sprendžiančio tipo žmogus. Trumpiau tariant esu introvertas. Tai žmonės, kurių ryšiai riboti, interesai pasižymi gilumu, kaupiantieji energiją. Energiją imu iš savęs, o ne iš išorinio pasaulio, pirma galvoju, o paskui pasakau. Daugiau pasitikiu savimi, negu kitais žmonėmis. Sprendžiančio tipo žmogus į laiką žiūri kaip į vienetą. Yra visa eilė kombinacijų kurių pagalba nustatomos žmogaus savybės. Mano atveju reiškia, kad toks žmogus yra – gyvenimo organizatorius, gyvas faktų rinkimo įrenginys. Esu ryžtinga, moka veikti greitai, nors per greitumą ne kartą esu nukentėjusi. Vadovaujuosi šiais šūkias “nuo darbo nieks nemiršta” ir “ką darai, daryk gerai”. Padarau šiandien tik tą darbą, kurį būtina atlikti. Nemėgstu žiūrėti į ateitį. Tarpasmeniai santykiai sudėtingi, mėgstu viską kontroliuoti. Lengvai kontaktuoju su žmonėmis. Patinka tvarkingumas.
Manau, kad pačios didžiausios mano ydos tai: plepumas, nemokėjimas išlaikyti paslapčių, sprendimas apie kitus pagal save.
Mokausi todėl, kad noriu dirbti man patinkantį darbą. Mokymosi pagalba stengiuosi pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Psichologines krizės metu niekada nepasimetu, pasitikiu savo jėgomis, stengiuosi nors trumpam atsiriboti nuo kitų, viską pergyvenu savyje.
Aš manau, kad kuo labiau vertiname save kaip individą, tuo labiau tikėtina, kad susirasime malonų, prasmingą darbą: ir tuo labiau tikėtina, kad gyvenime patirsime tikrąją meilę. Priešingai, kuo prasčiau save vertiname, tuo mažesnė tikimybė aptikti prasmę karjeroje ir tarpusavio ryšių pilnatvę. Reikia siekti tikslų, nes tai gyvenimo esmė. Turimas tikslas mums parodo, kurlink reikia nukreipti sugebėjimus.

7. ŽODŽIŲ METODAS “MINČIŲ LIETUS”

Norėčiau išnagrinėti žodį:
PAVASARIS
Su šiuo žodžiu manau būtų susiję šie žodžiai: saulė, upelis, vieversiai, kovai, gegutės, balos, plukės, žibutės, varnėnai, pumpurai, pienės, medžių žiedai, lietus, šiltas vėjas, griaustinis, suknelės, skarelės, bateliai, lietpalčiai, trumpi sijonėliai, inkilėliai, lizdeliai, purvas.
Šiuos žodžius mėginsiu suskirstyti į grupes:

Paukščiai Gamtos reiškiniai Žaluma Apranga Paukščių perėjimo vita Vandens telkiniai
Vieversiai Saulė Plukės Suknelės Inkilėliai Upelis
Kovai Lietus Žibutės Skarelės Lizdeliai Balos
Gegutės Šiltas vėjas Pumpurai Bateliai Purvas
Varnėnai Griaustinis Pienės Lietpalčiai

Medžių žiedai Trumpi sijonėliai

8. ŽODŽIŲ METODAS “TINKLO NĖRIMAS”

9. KRITINIO MĄSTYMO IŠVADOS

 Kritinio mąstymo samprata – plati ir sudėtinga, todėl vienareikšmiai ją apibrėžti sunku. Todėl stokojama vieningos kritinio mąstymo sampratos ir nereiktų sureikšminti nei vienos kritinio mąstymo sampratos, nes jos atskleidžia įvairias dimensijas.
 Išsamiai kritinio mąstymo koncepcija atskleidžiama multidisciplini-niu požiūriu:
 psichologiniame požiūryje į kritinį mąstymą išryškinami gebėjimai, panaudojant mąstymo operacijas, problemų suvokimui ir sprendimui sujungiant mąstymo ir jausmų vienovę;
 filosofiniame požiūryje atsispindi menas suderinti daugybę procesų, bandant suprasti įvairius dalykus ir savo sukurtas jų interpretacijas. Filosofine prasme intelektualiniai gebėjimai reikalingi ne empiriniam tyrinėjimui, bet kad galima būtų pasiekti intelektualią laisvę, paremtą racionalumu, refleksija, tiesos paieška;
 pedagoginiame požiūryje atsispindi kritinis mąstymas kaip aktyvus ir interaktyvus pažinimo procesas, sujungiant psichologinį ir pedagoginį požiūrį.
 multidisciplininis požiūris, kurio pagrindas – mąstymo tobulinimas, leidžia susidaryti visuminį supratimą apie kritinį mąstymą.
(O. Visockienė “Kritinio mąstymo samprata multidisciplininiu aspektu ).

10. LITERATŪRA

1. Jacikevičius A. „ Siela. Mokslas. Gyvensena.“ – Vilnius: Žodynas, 1995
2. Mokslo ir enciklopedijų leidykla „ Psichologijos žodynas“. – Vilnius, 1993
3. KTU vadovėlis „Psichologija studentui“. – Kaunas: KTU, 2000
4. Porat F. „ Savigarba“. – Kaunas, 1991
5. Valickas G. „ Psichologinės asocialaus elgesio ištakos“. – Vilnius: LTA, 1997
6. Suslavičius A. „ Paremiamoji psichologija“. – Kaunas: Šviesa, 2000

11.TURINYS

1. ĮVADAS 1
2. TEKSTAS 2
2.1. Teksto pateikimas“Nešvarūs pinigai” 2
2.2. Teksto “Nešvarūs pinigai” komentarai 4
3. TEKSTAS 5
3.1. Teksto pateikimas ”Korupciją sukuria valdžia” 5
Buvo perskaitytas auditorijai šis tekstas: 5
3.2. Teksto “Korupciją sukuria valdžia” komentarai 6
4. TEKSTAS 8
4.1. Teksto “Apie nereikalingą MMA” pateikimas 8
4.2. Teksto “Apie nereikalingą MMA” komentarai 10
5. SAVĘS KRITINIS VERTINIMAS 12
7. ŽODŽIŲ METODAS “MINČIŲ LIETUS” 14
8. ŽODŽIŲ METODAS “TINKLO NĖRIMAS” 14
9. KRITINIO MĄSTYMO IŠVADOS 14
10. LITERATŪRA 14
11.TURINYS 14

Leave a Comment