Kritinio mąstymo ugdymas

KRITINIO MĄSTYMO
UGDYMAS
ĮVADAS

Pažinimo, mokymosi, sprendimų priėmimo, komunikacijos, pasaulio suvokimo ir kiti esminiai žmogiškosios veiklos procesai yra susiję su informacijos priėmimu ir perdavimu, apdorojimu, žinių kūrimu ir įsisavinimu.

Kiekvienas žmogus kuria ir naudojasi informacija bei žiniomis kalbama ir apie asmeninę informacijos arba žinių valdymo strategiją, kai individas suvokia informacijos svarbą savo veikloje ir kryptingai valdo visus susijusius informacijos kūrimo, įsigijimo, apdorojimo ir taikymo procesus.

Informacijos valdymo asmeniniai gebėjimai šiame darbe bus nagrinėjami kaip bendresnių – kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir mokslo tiriamųjų – gebėjimų dalis. Innformacinis valdymas, yra kompetencija valdyti pagrindinius informacijos procesus (tikslo ir poreikių apibrėžimas, šaltinių lokalizavimas, paieškos strategijos pasirinkimas, informacijos vertinimas, atranka, panaudojimas, organizavimas ir vertinimas) integruojanti informacinių technologijų, informacinio raštungumo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir mokslo tiriamosios veiklos gebėjimus ir tarnaujanti platesniems akademinio išsilavinimo ir asmenybės ugdymo tikslams mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Kritinis mąstymas – vienas svarbiausių įgūdžių atviroje demokratinėje visuomenėje. Tai aktyvus, įtraukiantis dalyvavimo ir bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, kūrybiškas idėjų ir informacijos panaudojimas. Kritiškai mąstyti – tai nuolat abejoti, ieškoti atsakymų į įvairius kllausimus, turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti.

Siekiant ugdyti kritinį mąstymą turi būti naudojami tinkami ir veiksmingi metodai: grupinis mokymas, komandinės ir projektinės užduotys, kritiškai mąstyti, reikšti savo nuomonę, būti tolerantiškam kitų nuomonei, savarankiškai mokytis, ugdyti galėjimų iš įvairių po

ozicijų vertinti informaciją. Kritiniam mąstymui ugdyti naudojami įvairūs metodai.

Augant elektroninės informacijos srautams ir reikšmei, atsižvelgiant į tokias elektroninės informacijos savybes kaip operatyvumas, patogumas naudotis, prieinamumas, informacijos valdymo negalima atsieti nuo gebėjimų naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis.

Aš savo darbe atskleisiu kas iš tiesų yra kritinis mąstymas, kokie jomtikslai ir uždaviniai, ką gero jis duoda mokymuisi. Mano tikslas atskleisti kritinio mąstymo aktualumą. Kritinis mąstymas yra laikomas procesu, į kurį yra įtraukti asmenys, kurie aktyviai svarsto informaciją bei manipuliuoja ja, kad galėtų praktiškai pasinaudoti, kaupti naujas žinias ir sąvokas, kad atsivertų naujos perspektyvos ir galimybės bei būtų sprendžiami konfliktai šiuolaikiniame pasaulyje savo mąstymą būtina derinti su kitu mąstymu.

Kritiškai mąstyti – būti smalsiam, abejoti, svarstyti, diskutuoti, užduoti klausimus, ieškoti alternatyvų išsakytoms idėjoms, turėti savo nuomonę ir racionaliai jąą ginti, mokėti vertinti ir atidžiai paverti informaciją bei kūrybiškai ja naudotis.

Gebėjimas kritiškai mąstyti padės lengviau prisitaikyti prie XXI amžiaus poreikių ir suteiks galimybę objektyviai įvertinti visa, ką mokomės ir ką darome.

Prieš mėgindami suvokti kas yra kritinis mąstymas, paanalizuosime kai kurias mąstymo rūšis. Visų faktų įsiminimas nėra kritinis mąstymas. Įsiminimas – tai svarbus protinis gebėjimas. Kai suvoksime, kad tokios mašinos kaip kompiuteriai irgi turi atmintį – ir dar gerenę nei daugumos žmonių – suprasime, kad įsiminimas nėra adekvatus mąstymui.

Atmintis yra didžiausia mąstymo vertybė. Ki
ita mąstymo rūšis, besiskirianti nuo kritinio mąstymo – tai gebėjimas suprasti sąvokas.

Suvokimas, ypač sunkių dalykių, yra sudėtingas protinis veiksmas. Faktų įsiminimas ir sąvokų supratimas yra būtina išankstinė kritinio mąstymo veikla, tačiau patys savaime nėra jie kritinis mąstymas.

Mąstymo rūšis, kuri taip pat nėra kritinis mąstymas, tai kūrybinis arba intuityvusis mąstymas.

Viešosios informacijos uždaviniai

ir
sąlygos būtinos kritiniam mąstymui ugdyti

Ugdymas – nuolatinis žmogaus prigimties,

sielos ir proto galimybių tobulinimas.

Ciceronas

Šiame informacijos amžiuje viskas kinta greičiau, nei spėjame pagalvoti. Keičiasi technologijos, kinta informacija, atsiranda vis naujų vieno ar kito reiškinio interpretacijų.. Kad galėtume sėkmingai veikti kintančiame gyvenime, turime nuolatos permąstyti visą turimą ir gautą informaciją ir atsirinkti kas svarbu, o ks – ne.

Informacinių kompiuterinių technologijų diegime teigiama, kad „modernių mokymo priemonių diegimas glaudžiai siejasi su naujais bendraisiais ugdymo tikslais, o nauji tikslai – su informacijos ir komunikacijos technologijos taikymu“. Nuo mokymosi apie informacijos technologiją vis sparčiau būtina pereiti prie mokymosi su informacijos technologija. Tai turi padėti veiksmingiau taikyti ir derinti naujus ugdymo metodus, geriau tenkinti individualius poreikius, integruoti įvairių mokslo ir gyvenimo sričių informaciją bei problemas, veiksmingai derinti su technologijomis siejamas žinias su informaciniais gebėjimais bei kritiniu mąstymu.

Kritinis mąstymas – tai vienas svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Šiandien įvairių lygių ugdymo institucijų tikslas yra išmokyti žmones visą gyvenimą būti kr

ritiškai mąstančiais ir priimančiai atsakomybę už savo poelgius. Tai aktyvus, įtraukiantis, dalyvavimo ir bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, kūrybiškas įdėjų ir informacijos naudojimas. Kritiškai mąstyti – tai nuolat abejoti, ieškoti atsakymų įvairius klausimus, turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti. Ugdant informacinę kompetenciją kritinis mąstymas yra svarbus informacijos vertinimui ir atrankai.

Kritiškai mąstančiais netampama savaime ž žmogus privalo pereiti sistemingą kritinio apmąstymo procesą. Procesą, kuri ne tik orientuoja į tam tikrą informaciją, bet ir skatina tolesnius apmąstymus, tyrinėjimus, bei gilinimąsi į vieną ar kitų dalykų vėliau.

Kritinis mąstymas – tai sistemingas mąstymas vertinant stebėjimo, patirties, samprotavimo ir bendravimo būdu surinktą informaciją, sąmoningai pasirenkant šia informacija tikėti, netikėti ar susilaikyti nuo sprendimo.

Kritinio mąstymo sąvoka apibrėžiama taip: mąstyti kritiškai – tai būti smalsiam ir naudoti tyrinėjimo strategijas: kelti klausimus ir nuosekliai bei sistemingai ieškoti atsakymų į juos. Kritinis mąstymas – tai ne vien faktų, informacijos atranka, bet ir jų ištakų, priežasčių, poveikio paieška. Kritiškai mąstyti – tai būti skeptiškam ieškant alternatyvų ir nuolat keliant klausimą „Kas jeigu.?“. Kritiškai mąstyti – tai ieškoti racionalių, pagrįstų argumentų savo pozicijai apginti, analizuoti kitų argumentus ir ieškoti jų logikos. Kritinis mąstymas yra įgūdžių visuma.

Informacinio raštingumo procesas suprantamas, kaip pasirengimas ir gebėjimas kritiškai mąstyti ir vertinti viešąją informaciją:
Uždaviniai:
1. Ugdyti gebėjimus ir kritiškai vertinti viešąją informaciją.
2. Veiksmingai naudotis viešąja informacija.
3. Kritiškai suvokti ir
r analizuoti žiniasklaidos reiškinius, informacijos sklaidą.
4. Ugdyti suvokimą apie žiniasklaidos rinkodaros procesus.
5. Ugdyti demokratijos vertybes, toleranciją ir pilietiškumą.
6. Ugdyti gebėjimą bendrauti su kitais.
7. Ugdyti informacinės atrankos, suvokimo ir panaudojimo gebėjimą.
Sąlygos:
1. Laikas
2. Galimybė laisvai reikšti savo mintis.
3. Nuomonės įvairovė.
4. Aktyvus kiekvieno grupės nario dalyvavimas.
5. Nebijojimas rizikuoti.
6. pagarba.
7. Dalyvių pasitikėjimas.
8. Turinio patrauklumas.
9. Nuomonių klaita, tolerancija.
10. Aktyvus klausymasis.
11. Mokymosi aplinka kaip viena iš sąlygų kritinam mąstymui plėtoti.
Kritinio mąstymo operacijos ir rūšys
Kritinis mąstymas – kas tai?

Kritinis mąstymas – tai nepriklausomas mąstymas. Tai darbas, kuri turi atlikti pats.
Informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo taškas. Mąstymas – tai darbas, kai faktiškai atlieka apdorodami išmoktas žinias. Kritinis mąstymas tradicinį mokymąsi paverčia asmenišku, reikšmingu, naudingu ir nuolatiniu. Kritinio mąstymo reiškinį D. Kloosteris aiškina:

Kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų, nuo problemų, kurias reikia išspręsti .
Kritiškai mąstyti reikia pagrįstų argumentų. Kritiškai mąstantys žmonės rutulioja savus problemų sprendimus, pagrįsdami juos svariais argumentais ir įtikinamais motyvais. Argumentavimas susideda iš keturių pagrindinių punktų: tvirtinimas – mąstančio žmogaus idėja. Tvirtinimą remia tam tikri faktai, o kiekvienas grindžiamas įrodymu. Tvirtinimo, faktų ir įrodymo pagrindimas yra argumentavimo punktas. Kurdami argumentus, kritiškai mąstantys asmenys ginčija teksto, tradicijų bei daugumos įtaką ir atremia manipuliacijas. Argumentų akcentavimas dėl tam tikrų veiksmų ar vertybių priimant sudėtingus sprendimus yra daugumos kritinio mąstymo apibrėžimų esmė.

Kritinis mąstymas yra socialinis mąstymas. Kritinį mąstymą ugdo įvairialypė mokymo veikla, daugiausia perspektyvų teikia rašymas. Rašymas – tai savarankiškas mąstymas, kai rašantysis turi panaudoti žinias.
Mąstymo operacijos
1. Analizė.
2. Sintezė.
3. Lyginimas.
4. Apibendrinimas
5. Klasifikavimas
6. Abstrakavimas
7. Konkretizavimas
Mąstymo rūšys
Veiksminis, vaizdinis, sąvokinis, teorinis, praktinis, realistinis, autistinis. (Psichologijos žodynas)
Reprodutyvusis, produktyvusis, kritinis, refleksinis, indukcinis, dedukcinis. (R. Kaffemann)
Konvergentinis, divergentinis. (L. Jovaiša)
Diskursyvus loginis, intuityvus, reproduktyvus, kūrybiškas. (A. Jacikevičius)
Kritinio mąstymo ugdymo schema

Kritinis mąstymas padeda žmogui įvertinti naujas žinias jau turimos informacijos atžvilgiu. Tos mąstymas dažnai skatina pasirinkti vieną iš trijų galimų atvejų:
Naujoji informacija nedera su jau turima, todėl visiškai atmetama ar ignoruojama.
Gaitoji informacija nedera su jau turima, todėl senosios žinios atmetamos, ignoruojamos, ir toliau vadovaujamasi vien naujomis.
Naujoji informacija dera su jau turima, todėl papildo ir patikslina senąją.

Kritinis mąstymas – vienas iš svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Kritinis mąstymas yra aktyvus bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, galintis vykti lygiagrečiai įvairiais mokymosi lygiais, tai kūrybiškas idėjų ir informacijos panaudojimas.

Kritinis mąstymas – individualus, savankiškas mąstymo process, kai pradinė informacija yra tik atspirtis tolimesnių idėjų plėtojimui ir pažinimui. Ją sudaro 3 etapai:
Žadinimas – pradinis kritinio mąstymo ugdymo schemos etapas, kuriame skatinamas smalsumas ir padeda nusistatyti mokymo tikslus.
Žadinimas (į (si)traukimas) aplinka:
Laikas.
Iniciatyvos skatinimas.
Laisvė ir tolerancija.
Skatinimas dalytis savo nuomonėmis bei žiniomis.
Žadinimas (į(si) traukimas)
Būdai ir priemonės :
Išankstinis dėstymas.
Kryptingieji klausimai.
Proto šturmas.
„“Minčių lietus“
Tinklo nėrimas.
Kryptingas skaitymas ir mąstymas.
Iš anksto pateikiami terminai.
Žinau ir noriu.
Laisvas rašymas.
Prasmės suvokimas – vidurinysis kritinio mąstymo schemos etapas, kurio metu besimokantieji atranda ir suvokia prasmę.
Apmąstymas – galutinis kritinio mąstymo ugdymo schemos etapas, kurio metu besimokantieji keldami klausimus ir ieškodami atsakymų apmąsto naujai įgytą informaciją, išsako savo nuomones ir vertinimus, planuoja tolesnę veiklą. Apmąstymas – tai kritinio mąstymo šerdis, nes jis leidžia suprasti tradicinę išmintį ir ja abejoti.
Esmė – pergalvoti idėjas, su kuriomis susidūrė ir prasmė kurias suvokė.
Kritinis mąstymas
ir
B. Bloomo taksonomija

Kritinis mąstymas – tai aukštesnio lygmens mąstymas pagal B. Bloomo pažintinių galių taksonomijos aukštesnę pakopą.
Kritinis mąstymas – tai kryptingas mąstymas.
Kritinis mąstymas yra procesas, kuris neapsiriboja vien informacijos apdorojimu ir įsisavinimu.

Kritinis mąstymas yra kryptingas mąstymas, naudojantis kognityvinias pažinimo strategijas ir įgūdžius norimam rezultatui pasiekti. Kritinis mąstymas apima informacijos paiešką, idėjų tyrinėjimą, įvairių požiūrių išraišką, problemų sprendimą, argumentavimą, sprendimų priėmimą ir nepriklausomos nuomonės formavimą. Mąstymo įgūdžiai neleidžia pasiklysti informacijoje, padeda suvokti stipriąsias ir silpnąsias puses, nusistatyti tikslus bei kryptingai jų siekti, protingai pasirinkti, o pakitus situacijai, iš naujo viską persvarstyti. Kritinis mąstymas priima įvairias nuomones, požiūrius, ir ypač vertina tuos, kurie yra pagrįsti stipriais argumentais.

Terminas „kritinis mąstymas“ jau dešimtmečius vartojamas edukacijos sistemoje, bet įvairios grupės jį traktuoja skirtingai. Daugeliui žinomų edukatorių kritinis mąstymas – tai „aukštesnio lygio“ mąstymas, kur „aukštesnis“ siekia B. Bloomo parengtos pažiontinių galių taksonomijos aukštesnę pakopą.

B. Bloomo ir jo kolegų ugdymo uždavinių taksonomija naudinga vertinant mąstymo „lygius“, tiek ir jais manipuliuojant. Pasinaudojant taksonomija galima pamatyti skirtumus tarp „žemesnio lygio“ ir „aukštesnio lygio“ klausimų.

Ugdymo procesas – B. Bloomo pažintinių tikslų taksonomija ( taksonomija – schema, kuri pagal tam tikrą sistemą klasifikuoja pavienius elementus, parodo jų sąsajas). B. Bloomas suskirstė pažinimo srities tikslus į 6 lygius pradėdamas paprastesniais, todėl juos keisdamas sudėtingesniais:
1. žinojimas yra informacijos atsiminimas, atgaminimas, atpažinimas.
2. supratimas – tai gebėjimas informaciją suvokti, įžvelgti prasmę, susieti su kita medžiaga.
3. taikymas – gebėjimas įgyvendinti idėjas, taisykles, metodus konkrečiomis situacijomis.
4. analizė – yra mokėjimas įžvelgti informacijos sandarą bei kaip ji sutvarkyta, skaidyti visumą į dalis.
5. sintezė – tai pavienis elementų ar dalių derinimas, jungimas, ko nors naujo kūrimas.
6. vertinimas – yra kokio nors dalyko vertingumo nustatymas, apibūdinimas vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Su aukštesniais mąstymo įgūdžiais siejama analizė, sintezė bei vertinimas. Kad galėtum kurti ką nors nauja, reikia turėti žinių, jas suprasti, mokėti pritaikyti, išskirti pavienius elementus, juos naujai sukonstruoti bei gebėti įvertinti savo kūrybos rezultatų naujumą, tinkamumą.

Kritinį mąstymą galima vadinti kaip asmenybės ir aplinkos kaitos priežastimi. Kritinis mąstymas skatina nuolat atsinaujinti, koreguoti save.

Apibendrinant, kritinį mąstymą galima apibrėžti kaip psichikos procesus, kurie labiausiai atitinka atviros visuomenės atsakingų piliečių ugdymo rekalavimus:
Susidaryti savo nuomonę,
Racionaliai pasirinkti iš kelių idėjų,
Spręsti problemas,
Atsakingai apsvarstyti idėjas.
Literatūra
Grigaitienė R. Kritinio mąstymo ugdymas. Kodėl ir kaip? K., 2004
Gudžinskienė V. Kritinio mąstymo svarba ugdant sveiką gyvenseną. V., 2000
Klooster D. Kritinis mąstymas – kas tai? // Permainos, 2001(4), p. 36 – 40
Visockienė O. Kritinio mąstymo ugdymas. K., 2002
Visockienė O., Šiaučiukėnienė L. Kritinio mąstymo ugdymo būdų pagrindimas konstruktyvizmo teorijos požiūriu. Socialiniai mokslai. K., Nr.3 (24), p. 92 – 98
Gage N. Berliner D. Pedagoginė psichologija. V., 1994.
Penkauskienė D. Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika. V., 2001

Leave a Comment