Kas aš esu? Kaip jums atrodau?

 Pavasario proga sumaniau pabėgti savaitgaliui prie jūros. Grįžau. Su pilna pinigine gintaro ir įamžintais Parnidžio kopos vaizdais. Grįžau į miestą, kuris mane pasitiko saulėta šiluma. Visai kaip mano katė, kai rakinau duris. Du trumpi ir vienas ilgas „miau“.

Mano savaitgalis buvo pilnas smėlio smiltelių batuose, kalnapušių ir tobulai nugludintų akmenukų. Aš sėdėjau kopų papėdėse, bridau klampiu smėliu, šlapau kojas ir broviausi per miškus. Bėgau. Toli toli nuo išvarginusios sostinės, nuo nesibaigiančių darbų ir kamščių gatvėse. Ir toli toli nuo savęs. Deja. Pas sprukti nuo savo demonų nepavyko. Lydėjo mane visą ilgą kelionę – sėdėjo greta autobuse, dalinomės viena pagalve, sapnavom absurdiškus sapnus. Skrydis reisu Paryžius-Milanas-Vilnius, į kurį beprotiškai bijau pakilti. Skrydis į savo pasąmonės labirintus.

Jūra buvo graži. Didinga. O aš žiūrėjau į ją savo mažomis akutėmis, kurios tebeturėjo tą patį nuobodulį, pyktį ir kartėlį. Liūdesys, kartais užgniaužiantis gerklę, nepaliko. Aš žinau, kad pavasaris. Ir man iš tiesų gražu visi jo atributai: pirmosios musės, besikleidžiantys krūmų lapeliai. Tik visa tai ten, anapus mano ribos, tuo tarpu šia apus tik skurdas.

Nemyliu savęs už susierzinimą, kurį man sukėlė močiutės, pas kurią apsistojau pajūryje, samprotavimai apie jaunimą ir valdžią. Pykstu, kad plovė mano indus. Erzinuosi, kad vakarais žiūrėjom kvailas televizijos laidas. Aš pavargau nuo būtinybės atrodyti gera, kai galvoje suk

kosi sunkių minčių karuselė.

Šįvakar esu savo įprastuose namuose. Nusivylusi, kad kelių dienų atostogos nieko nepakeitė: man vis taip pat sunku prisiversti dirbti ir išsisiurbti kambarį. Peržiūrinėju nuotraukas, medituoju savo viltis, kurios tebėra.

4 thoughts on “Kas aš esu? Kaip jums atrodau?”

  1. Oj, Agnyt, gyvenimas – tai teatras 😉 Jau seniai sklandanti fraze, bet iki kraujo teisinga… Ir kartais visai gera persijungti i kita role ir taip tarsi pamatyti pasauli is skirtingos perspektyvos. Zinoma, kad visada viduje troksti rasti ta tobula role, kuria uztikusi noretum joje ir pasilikti… Tik… keiciames mes, keiciasi ir musu tobulos roles. Kasmet pasaulis vis kitoks. Hmzz… gal net metu nereikia. Uztenka, kad vakar dukai sauletoje pievoje, o siandien nosi kutena snaiges… Ir role jau kita…

    Reply
  2. Pasimetam kartais tarp rolių… Ir klausiam savęs "O kas aš už viso to?"… Atsakymą rasti lengviau nesidaro… [Agnė]

    Reply
  3. šiandien nekokia nuotaika….
    Užknisat su savo bėdom… Užknisat su savo kilogramais, gramis, miligramais…. vargšai veidrodžiai ir neapkurtę vyrai….
    duokit kremo nuo smegenų….
    koks skirtumas kaip atrodai? abejojančiam patarčiau apsilankyt teismo ekspertizių labaratorijoje….
    akys….:)))))) o taip….. tai išvietės skylės……
    ką ten gali rasti? problemos, bėdos, nekilnojamas ir kilnojamas? Pirkimai pardavimai? pavydas pyktis? Meilė, išdavystė? Vertinimas, vertinimas, vertinimas….
    Bijai depresijos? nenori verkti? Bijai likti vienas? – Nežiūrėk į akis….
    Mus apgavo…:))) Mirusieji jau labai senai prisikėlė….. Apsidairyk aplinkui….
    na… čia buvo emocija… :))

    jei rimtai, jaučiuosi gyvas savo vaikų akyse….

    Reply

Leave a Comment