Rytoj…


Nuo rytojaus aš nebesielgsiu kvailai. Dar valgysiu mažiau saldumynų, mažiau plepėsiu Skype ir nebemylėsiu niekšų. Neleisiu, kad mane skaudintų. Būsiu protingesnė. Nepaliksiu jiems galimybių irzlių silpnybių ribotume žaisti mano jausmais, žaisiu aš. Nuo rytojaus.

Kam nepažįstama tokia nuotaika ir tokie pažadai? Gera užsisvajojus gyventi iliuzijomis. Kad vieną dieną ateis stebuklingas atsinaujinimas, gaivinantis pasikeitimas. Kad išmoksiu būti tobula ir tobulai susitvarkyti savo gyvenimą. Dirbu dėl to iliuzinio rytojaus. Ieškau santykių ir karjeros galimybių, žadančių kažkokį mistinį pasitenkinimą ateityje. O yra tik šiandien. Su savo tingėjimu ir pažliugusiu sniegu. Rytoj juk bus tik dar vienas „šiandien“.

Aš dabar dar padarysiu tūkstantį neatidėliotinų darbų, o rytoj jau rasiu laiko mylėti save. Šiandien dar pabūsiu naivia mergaičiuke, tačiau atšventusi 25-tąjį gimtadienį, pradėsiu rimtai galvoti apie šeimą. Kiek daug tokių „rytoj“. Guodžiamės mintimis, jog našta, kurią tempiame, paslaptingai išgaruos, silpnybės pabėgs.

Iliuzija viskas. Rytojus gal bus geresnis nei vakar diena. Bet tobulas metas tiesiog neateis. Visada tykos rūpesčiai, retkarčiais nubėgs ašara. Ir visada tame bus grožio.

Todėl pagavusi akiimirkos stebuklą nebedvejoju, ar verta užrašyti jį haiku iškart, ar atidėti ateičiai. Todėl nebeieškau įrodymų, kad mano mintys turi būti perskaitytos, o Dievo dovana išnaudota. Tiesiog darau. Dabar. Šią akimirką. Užmiršusi visa kitą.

11 thoughts on “Rytoj…”

  1. Xiukei: visada yra zmoniu, kurie masto taip pat, kaip TU 😉
    Na o apie rytoj… Rytojaus pazadai – saldus melas sau. Ir netgi jie nera blogi, manau. Na kartais taip gera tiesiog pasvaicioti, kad rytoj pabusi ir pudra pasleps nemiegotus paakius, kad puodelis kavos RYTOJ tikrai prikels.. 🙂 Na kartais gera meluoti sau, nes tai ikvepia ir siandiena geriau isnaudoti.
    Zinoma, geriau jau nemeluoti 😉

    Reply
  2. Jei tik pavyktu taip imti ir viska igyvendinti, neatidedant rytdienai, greiciausiai visi gyventu laimingiau. Bet ne visada tai iseina. Na tiesiog turi planuoti taip, kad liktu vieklos ir rytdienai. Ir dazniausiai lieka. Dar dazniau – tiek daug, kad persikelia net ir i porytdiena. Bet tai gyvenimas – jis tiesiog toks, koks yra.

    Reply
  3. Man tiesiog zavu stebeti zmones, kurie sugeba gyventi SIA akimirka, megautis SIA diena ir nesizvalgyti per daug nei atgal, nei i prieki. Man tai nepavyksta. Nuolat gyvenu tarsi uzsikonservavusi praeityje – vertinu, apgalvoju, apskaiciuoju. Ir ateityje – bandau daryti kazkokias izvalgas, planuoti. O juk kai mes planuojam, Dievas juokiasi… Tikrai noreciau ismokti daugiau laiko skirti siandienai.

    Reply
  4. Megstu pries darbo pabaiga pasiskaitineti, kaip zmones gyvena. Prisipazinsiu, Jusu dienorasti aplankau gana daznai, bet dar nebuvau palikusi savo nuomones. Bet siandien ikvepimas kilo. Tad noriu Jus pagirti – mergaites, labai sauniai rasot! Labai gera pasiskaitineti ir pries vakara pasisemti graziu minciu, kurios dazniausiai tokios artimos.

    Reply
  5. Mika, o aš dažniausiai darbus atlieku jau šiandien, kad kuo mažiau liktų rytojui. Tačiau kitą dieną atsiranda kitų darbų, vėliau dar kitų… Kartais norėčiau mokėti atidėti – turbūt dalis darbų tiesiog niekada ir nebūti atlikti kaip nesvarbūs… [Agnė]

    Reply
  6. perskaiciau ir juokas ima.as sau vis prizadu: nuo rytojaus darysiu manksta. ateina rytojus, sakau: gal rytoj…:))))

    Reply

Leave a Comment