Moteriškos nuodėmės


Atskleisiu Jums gėdingą paslaptį. Apie savo nedorus žaidimus. Savo vaikiškai nesąžiningą elgesį. O gal tame nėra nieko gėdingo..? Kur riba tarp moteriško koketiškumo ir tiesiog savanaudiškumo?

Bėda ta, kad man patinka dėmesys. Na gerai, patinka mums visoms. Bet. Kokiais būdais esame pasiryžusios jį gauti? Aš žaidžiu. Kartais jiems dėl to skauda.

Kai sutikau tą mielą vaikiną iš kito miesto, jis man nuoširdžiai patiko. Tikrai maniau, kad pažintis bus daug žadanti. Jaučiau, jog žavisi. Buvo porą metų jaunesnis, dar studentas. Bet dovanodavo gėles. Mūssų pokalbiai buvo turiningi, bet. pirmam įspūdžiui išblėsus supratau, kad nieko daugiau ir nebeliko. Pasitraukiau, bet vis tiek palikau mažą viltį. Vis dar leidžiu jam rašyti man meilias žinutes. Tikrai žinau, kad metas abiem eiti toliau, bet negaliu tiesiog atstumti. Jis man nebesvarbus, bet vis dar priimu jo dėmesį. Įskaudinau. Kodėl leidžiu sau tai tęsti?

Mano gyvenime buvo tik vienas, kuris parodė charakterį. Buvo mane įsimylėjęs. Smarkiai. Bet parodė charakterį, pareiškęs, kad esu nesąžininga maloniai leisdama laiką už jo pinigus ir reiikalaudama, kad būtų mano taksistas. Tada įsiutau. Nes iš manęs pareikalavo atlygio. Bet šiandien jį gerbiu. Netapo skuduru po mano kojom. Pareiškė: „susimokėk“.

Mano elgesyje yra kažkas nepadoriai savanaudiško. Noriu, kad manimi besąlygiškai žavėtųsi, net jei jaučiu tik abejingumą. O jei paj

jutau kažką stipresnio, išpučiu tai iki begalybės. Simpatiją jam girdint vadinu meile. Reikalauju pažadų dėl ateities tik tam, kad žinočiau, jog jis nori man įsipareigoti. Klausiu, ar mes kada nors susimesim kartu, nors iš tiesų pati žinau – nereikėtų. Stebiuosi. Nedalindama jokių pažadų arba prisiekinėdama daugiau nei galiu, tiesiog noriu pajausti besąlygišką atsidavimą man.

Vieną dieną ką nors priversiu man pasipiršti tik tam, kad atsiklauptų ir paprašytų. Gautų neigiamą atsakymą. Arba dramatišką pabėgimą nuo altoriaus. Aš tuo nesididžiuoju. Aš tuo tiesiog stebiuosi. Kodėl tapau tokia?

 

13 thoughts on “Moteriškos nuodėmės”

  1. Agne, bet ar tau nebaisu taip zaisti..? Pritariu, tas skonis, kuri suteikia nuolatinis meilus demesys, is tiesu saldus, BET.. bent man labai sunku pajusti riba – kiek zaisti galima, o kiek jau nebe. O skaudinti niekuo nekalta ir netgi daznai gera zmogu vien del savo igeidziu kazkaip nesmagu. Sioje vietoje nuolat patiriu painiava. VISADA sustoju per velai, ir nuolat sau kartoju, kad TAIP ELGITS NEGALIMA. Tik kodel negaliu to prisiminti, kol dar ne velu..???

    Reply
  2. Ech, auginkit vyrus mielos panelės, auginkit…. Kiek buvo kojų prie kurių voliojausi? Nepamenu. Meluoju. Pamenu visas. Iki skausmo. Iki raustančių žandų ir rankų virpėjimo. O dabar? Dabar jūsų jausmai, jūsų meilė, tarsi šlapi marškiniai. Gal kažkiek šildo, bet poreikis nusimesti žymiai stipresnis…. Atėjo eilė jums voliotis. Ir įvardinti standartiniais žodžiais….
    Sielos dalis skirta jums senai pavirto į klibinkščiuojančią, aklą ir kurčią senę… Tapau geidžiamu vyru……

    Reply
  3. Pomėgiai ir tušti ateities planai, sakyčiau, verti pigaus filmo "apie meilę". Jūsų teisė rinktis patogų gyvenimą tik kam kenkti kitiems. Bet nieko, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, vertėtų tai prisiminti kai kadanors likimas pažais ir su tavim. Tiesą sąkant jau pradeda nepalikdamas perspektyvų laimei, kuri niekada nebūna savanaudiška ir vienpusė.

    Reply
  4. na cia as ir turiu patyrimo….jau per pirma pasimatyma mergina pareiske, kad jos drauges draugas padovanojo grandinele auksine uz 300Lt…zodziu ir tu sukis…tipo dar ja vezioja…dirba "taksistu":)))na ka as jai ir leidau susimoketi uz autobusa nors ji vos ne isakmiai tai liepe man padaryti…sekmes….as tiek neuzdirbu …:)))))

    Reply
  5. Egi, rodos ta senė tavęs nedžiugina… Rašai lyg ilgėtumeisi tų virpančių rankų laikų… [Agnė]

    Reply
  6. Aš turiu jausmus, aš tiesiog kartais žaidžiu. Nevaidinkit šventų, visi kartais taip elgiamės… [Agnė]

    Reply
  7. "Aš turiu jausmus, aš tiesiog kartais žaidžiu. Nevaidinkit šventų, visi kartais taip elgiamės…"

    Tikrai nebūtina teisintis. Jausmus visi turi, tik nevisiem rūpi kas vyksta toliau savo nosies (ypač jei tai kas vyksta yra netgi malonu, nepaisant, kad sąžinė lyg ir bando muistytis). Ir meskite šalin tą lietuvišką aukos filosofiją: "visi vagia (galima įstatyti daug ką) tai ir aš". Tik bandymai pateisinti savo silpnumą, pincipų neturėjimą, galbūt visą gyvenimą mačius tik tokius santykius aplink, kai tik taip galima išsikovoti dėmesį. Galbūt visi nešventi ir visiem geras nebūsi, bet tam protas ir valia duoti. Viskas priklauso tik nuo tavęs. Kitu atveju bendrausi tik su tais, kuriais gali žaisti arba kurie žais tavimi.

    Reply
  8. Tai paprasčiausiai buvo toks periodas. Žaidimų. Iš nusivylimo, iš skausmo. Man reikėjo jį išgyventi. [Agnė]

    Reply
  9. Buvau ir as ant tokios uzsokes… Po jokiom kojom nesigulinejau ir nieko neprasiau, o tiesiog vis paklausdavau kaip lygus lygaus, kaip Zmogus Zmogaus ar busim kartu, nes man tikrai nereikia merginos, kuriai nereikia manes. Tik visa tai tebuvo tycia puciama ir gudriai maskuojama migla. O kai man tik kildavo abejojes sulaukdavau dar daugiau miglos. Rezultate dabar elektra nupurto vien pagalvojus apie demesio rodyma kokiai nors merginai ir ieskau vien sekso. Visada tikejau, kad moteris irgi Zmogus, o cia pasirodo tik patele… Bet pats cinisku netapau ir nepatinkanciai ar mazai patinkanciai merginai iskart aiskiai pasakau, kad neeikvotu su manim laiko.

    Reply
  10. Vaikine, sakai netapai cinišku? Juk pats pripažįsti, kad ieškai tik sekso. Žmonių yra visokių ir pagal vieną spręsti apie visas neteisinga. [Agnė]

    Reply
  11. :)) Agne, klausi taip, tarsi galėčiau rinktis… Tie žodžiai išvynioti iš senų laikų.. 🙂 Vyras, moteris, kas gali būt tarp jų? Nieko daugiau, nieko mažiau, kaip rytas, diena, vakaras ir naktis..

    Reply
  12. zinai,skaitau ir galvoju.. kokios mes panasios… as tokia pat.. tik iki altoriau netemciau,is karto sakyciau ne 🙂

    Reply
  13. Kaip sakoma tas saldus žodis laisvė, tas pats ir su dėmesiu. malonu, be galo, bet su besiseiliojančiais, oi kokia žavi ir protinga, tai iškarto sakau- Ne. Kam dar tas altorius ar kokios kitos nesąmonės.O cinikais mes visi kartais būnam. Bet suderinus dėmesį su nauda, tai visai geras dalykas.

    Reply

Leave a Comment