Tikrai geriau būti vyru?||Komentaras
Kai tik perskaičiau Kęsto įrašą apie tai, kodėl geriau būti vyru, iškart pajutau gimstant keletą atsakomųjų minčių… Todėl negaliu jomis nepasidalinti.
Kai tik perskaičiau Kęsto įrašą apie tai, kodėl geriau būti vyru, iškart pajutau gimstant keletą atsakomųjų minčių… Todėl negaliu jomis nepasidalinti.
Šiandien norėčiau su Jumis padiskutuoti mums, merginoms, vis ramybės neduodančia tema – svorio tema. Amžinas priešas – veidrodis ir klausimas sau “ar aš ne per stora?”. Oi koks baisus celiulitas! Krūtinė kaip lenta, kojos kaip kaladės, o pilvas kaip balionas ir t.t. Kuriai nekyla tokių ir panašių savęs nemylėjimo priepuolių? Kiek žinau, kartais kyla visoms.
Šiandien verda emocijos, todėl ir dienoraščio antraštė tokia iškalbinga. Barniai poroje – neišsemiama tema, bet vis tik šiandien pabandysiu išspausti iš jos šį tą naujo. Ką jis turi prisidirbti, kad turėčiau teisę pavadinti paršu? Ką kiauliukams daryti, kad išpirktų nuodėmes? O kas jeigu besikoliodama persistengsiu..? Pasvarstykim. Moteriškai. Bet tinka ir vyrams.
Sutiksiu su Jumis, kad meilė yra malonus jausmas, bet kai ateina kalba apie ateitį ir rimtus santykius, kaip galima sužinoti, kad ji yra tikrai “ta” vienintelė?
Pabandysiu atrinkti kelis punktus, kurie mano manymu yra svarbiausi ir gali padėti apsisprendžiant:
Kas turėtų mokėti už kavą, jeigu tai pirmas susitikimas? Čia aš turiu nesvyruojančią nuomonę – geriausia, kai kiekvienas susimoka pats už save. Pirmasis pasimatymas (kurio dažnai net nevadiname pasimatymu, greičiau – susitikimu) turėtų būti kuo mažiau įpareigojantis.
Kas valdo mūsų gyvenimą? Daiktai. Ką veikiame laisvalaikiu? Apsipirkinėjame. Ko norim? Naujesnio, gražesnio, tobulesnio… daikto.
Kad ir kokie idealūs būtų santykiai poroje, bendraujant visada atsiranda skirtumų, kurie tampa smulkmenomis, erzinančiomis ir vieną ir kitą pusę. Tad aš nusprendžiau pasidalinti mintimis, kas mane erzina bendraujant su moterimis.
Tai jau antras mano dienoraštis apie asmeninius įspūdžius po matytų renginių per pastarąsias savaites. Tiesiog sunku nepasidalinti tuo, kuo gyvenu. Šįkart lankiausia Lietuvoje koncertavusios Katie Melua pasirodyme.
Norėčiau su Jumis pasidalinti įspūdžiais pažiūrėjus spektaklį “Laisvės kaina”. Nežinau, kaip tai padaryti neatskleidžiant siužeto, nes galiu sugandinti visą intrigą nusprendusiems nueiti. Bet pabandysiu.
Neseniai buvau susitikusi su vaikystės laikų drauge. Žvelgdama į tokias merginas kaip ji, aš pradedu nieko nesuprasti apie vyrus. Kodėl jos niekam nereikia?