Apie pyktį: jis – tikras paršas!

Šiandien verda emocijos, todėl ir dienoraščio antraštė tokia iškalbinga. Barniai poroje – neišsemiama tema, bet vis tik šiandien pabandysiu išspausti iš jos šį tą naujo. Ką jis turi prisidirbti, kad turėčiau teisę pavadinti paršu? Ką kiauliukams daryti, kad išpirktų nuodėmes? O kas jeigu besikoliodama persistengsiu..? Pasvarstykim. Moteriškai. Bet tinka ir vyrams.

Kartais emocijos užverda staiga. Kartais įtempti lyg styga nervai tik ir laukia dingsties pratrūkti riksmais. Jis prasikalto, bet ar reaguoju adekvačiai? Ar neišpilu ant jo papildomo pykčio, skirto kitiems? Už kokias nuodėmes išvvadinusi paršu galiu nusisukti ramia sąžine? Jei aš padariau pietus, o jis vėlavo dvi valandas; jei išjungė telefoną, nors žinojo, kad man svarbu jį pasiekti; jei sugadino dieną, paskutinę akimirką pakeitęs planus laiką leisti kartu; jei pakartojus 10 kartų, jis vis tiek neatsimena, koks mėgstamiausias mano šokoladas! Atsargiai vyrai – tokie dalykai nepraslysta be skandalų.

Už ką vadinti paršu būtų per žiauru? Už įprotį junginėti televizoriaus kanalus, už atsisakymą eiti į bobišką komediją; už tai, kad ryja mano keptą pyragą nekramtęs; už knarkimą; už kreepšinį ir alų vietoj romantiško penktadienio vakaro. Šiuos nesklandumus esu linkusi priimti be riksmų.

Jei prisidirbot. Ką daryt, kad mergina atleistų? Romantiški nuoširdūs gestai neliks nepastebėti. Išpirkti kalte galima tiek dėmesiu, tiek dovanėlėmis. Bet nepamirškit – jei kiauliškas elgesys kartojasi, tai nepadės. Viskas tik

k kaupsis kaupsis, kol pavirs dar didesniu skandalu su neprognozuojamom pasekmėm.

Ir štai aš iškeliu teatro scenos vertą tragedišką vaizdelį! Bet kaip jis sureaguos? Stengiuosi niekada nepamiršti, kad mano pyktis irgi privalo turėti ribas. Nes esu taip nusvilusi. Vieną kartą jis gali neapsikęsti, nusisukti ir nueiti. Nes skandalų tiesiog buvo per daug. Kas tada? Eiti taikytis? Geriau iš anksto prieš išliejant pyktį 5 minutes pagalvoti ir aprimti, nes įsiutus pasakytų žodžių nebeatsiimsi. Vyro kantrybės bandymas kartais gali tapti neatlaikytu santykiu išbandymu.

Reziumuojant belieka pridurti: vyrai, netampykit nervų kiaulišku elgesiu, merginos, kontroliuokite, ką ir kaip kalbate, nes jei net šiandien esat jo princesės, rytoj galite būti nukarūnuotos.

19 thoughts on “Apie pyktį: jis – tikras paršas!”

  1. Kur vyrų pasipiktinę komentarai? 🙂 Kiaulėm jie patampa dažniausiai, kai juos aptarinėja moteriškoj kompanijoj 🙂

    Reply
  2. Sima, kažkas tokio iš tiesų yra, kad mergaitėm reikia tarp savęs išsišnekėti ir pasiguosti savo vaikinų ydomis. Vyrai, ar labai pykstate dėl to? Nereiškia, kad aptarinėjamos intymiausios santykių detalės, bet draugės visada žino, kokie santykių kabliukai mums neduoda ramybės.

    Reply
  3. Nekyla noras kritikuoti paskaičius dienoraščio pabaigą 😉 Nekelkit, mergos, be reikalo triukšmo, vyrų nervai negeležiniai 😀

    Reply
  4. Danute, būna ausų kištukai. Arba galima miegoti atskiruose kambariuose. Knarkimas, aišku, erzina, bet negalima juk ant žmogaus pykti už tai, kad knarkia.

    Reply
  5. Nerijau, visada yra dingstis – priešmenstruacinis sindromas, pomenstruacinis sindromas, tarpmenstruacinis sindromas 😀

    Reply
  6. Jei pyksti bėk kuo toliau, negražu but susiraukusiai. Taip jo elgesys nepasikeis. Tik abu būsit subjurę.O pyktis su laiku praeis. Kai būsi geros nuotaikos, pagyrus jį, jis nusiteks maloniai, pasakyk tiesiai kas nepatinka.
    Paguoda tokia, kad ne viena kenti, daugelis merginų tau pritars. Laimingos tos, kurios sugeba pergudrauti juos.

    Reply
  7. Smulkutis pastebejimas – pries apsaukiant vyrus kiaulem, reiktu placiau pramerkt akis ,ir apsiziuret, ar kartais pati ne fermoj esi 🙂 tik tiek.

    Reply
  8. Evaldai:gal mes ir fermoi bet bereikalo ant tokiu kiauliu kaip vyru mes nesaukiame;)bent jau as…nors as is vis mazai rekauju turiu gelezine kantrybe…:)bet ne duok dieve ta kantrybe truks:)o dazniausiai jus is tos kantrybes ir isvedat:)o panelem ar moterim galiu tik tiek pasakyt-neverti jie musu spygavimu,vistiek jiems pro viena ausi iejo pro kita isejo:))apsisuke ir toliau jie darys ta pati del ko buvo neseniai aprekti,tad neeikvokime savo balso stygu:)

    Reply
  9. Sokdama,dainuodama,isejus pasivaiksciot…arba as dar megstu issiliet ant minksto didelio zaislo-man padeda…tik reik isivaizduot kad tas zaislas tai tavo brangiausiasis,na ir tada pasiboksuot:)ir linksma ir padeda;)na as tik manau kad del smulkmenu nereik sukauti…:)

    Reply
  10. merginos,visos mes vyrus pavadinam kiaulėmis puikiai žinodamos priežastį-kiauliena mums patinka:)jei rimtai,tai savo nepasitenkinimo nebūtina išrėkti,galima žmogiškai pasikalbėti,praverčia šiek tiek pakelti balso toną,po to nekalbadieniai…o knarkimas ne yda ar įprotis,o liga.

    Reply
  11. Evelina, tai štai kam man kažkada brangiausiasis padovonojo didžiulę beždžionę 🙂 O aš iki šiol pritaikydavau ją tik kaip pagalvę 😉

    Reply

Leave a Comment