Tai jau antras mano dienoraštis apie asmeninius įspūdžius po matytų renginių per pastarąsias savaites. Tiesiog sunku nepasidalinti tuo, kuo gyvenu. Šįkart lankiausia Lietuvoje koncertavusios Katie Melua pasirodyme.
Manau, kad tai buvo geriausias renginys, kokį mačiau per savo gyvenimą. Grįžusi entuziastingai pasakojau draugui apie jos talentą, publiką, kuri plojo atsistojusi, ir… daug merginų ašarų ir nosinaičių. Klausydamas jis tik karpė ausimis ir teištarė: “jau tos bobos…”. O aš atsidusau dar kartą įsitikinusi, kad vyrai to niekada nesupras… Bet galiu pabandyti paaiškinti.
Kodėl gi mums patinka liūdnos dainos, kuriose dainuojama apie paliktosios skausmo beprotybę, vyrai lyginami su valtelėmis, katinėliais ir gyvenimo prasme arba tiesiog graudenama tokiomis nesuvokiamomis temomis kaip devyni milijonai dviračių Pekine? Kodėl žliumbiam dešimtą kartą žiūrėdamos “Titaniką”, “Prieš saulėtekį” ir “Prieš saulėlydį”? Ir serialai man apie ligoninę patinka ne todėl, kad ten pjausto žmones, o todėl, kad juose daug komplikuotų personalo tarpusavio santykių, meilės ir emocijų, kurios atrodo tokios artimos…
Mes, moterys, – jautrūs padarai. Jums, vyrai, prioritetas – veiksmas, mums – jausmas. Nors gal skiriamės tik emocijų parodymo lygiu… Ir mums reikia išlieti susikaupusią įtampą, pabėgti nuo kasdienybės savuoju sentimentaliu būdu: prisiminti vasarą, buvusias meiles, parašyti, kad ir netikusį, bet eilėraštuką, palydėti saulę, pakelti raudoną klevo lapą… Kartais man atrodo, jog mūsų jausmingumas jums primena vaikiškumą ir skonio neturėjimą, bet viskas daug sudėtingiau. Na, neklausau aš lietuvių pop scenos dievaičių romantiškų dainų, bet netyčia kur nors išgirdusi imi ir apsiverkiu… Arba trenkiu taurę į sieną, kai norisi staugti nuo vienatvės, o iš televizoriaus į mane žvelgia tobulai graži ir laiminga pora.
Taigi, mes tokios. Dažnai priverčiam stipriąją lytį pasimesti savo netikėtais kaprizais ir sunkiai paaiškinamomis ašaromis. Bet ar ne už mūsų jausmingumą mus ir mylite? Gal leiskite mums pabūti romantiškai vaikiškomis ir pašaipiai netraukite per dantį. Kai aš verkiu, ne visada reiškia, kad kažkas atsitiko. Gal man tiesiog reikia paverkti. Apkabink ir neklausinėk… Ir pabūk kartais sentimentalus dėl kompanijos: nors ir nesupranti Katie Melua muzikos, aš būčiau buvusi labai laiminga, jei būtum buvęs su manimi, palaikęs už rankos, kai ji dainavo tyliai ramiai, tik pianino garsai… Aš manau, kad koncertas net tau būtų patikęs: talentas bei profesionalumas, net ir sentimentalus, visuomet išlieka profesionalumu.