Laisvės kaina: įspūdžiai po spektaklio

Norėčiau su Jumis pasidalinti įspūdžiais pažiūrėjus spektaklį “Laisvės kaina”. Nežinau, kaip tai padaryti neatskleidžiant siužeto, nes galiu sugandinti visą intrigą nusprendusiems nueiti. Bet pabandysiu.

Retai vaikštau į teatrą, o daugelio matytų šiuolaikinių spektaklių taip ir likau nesupratusi. Šis kitoks. “Laisvės kaina” tradicinio formato. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad bus taip įdomu – esu sužavėta.  Mažai kas mane nustebina. Bet “Laivės kaina” – savotiškas šokiruojantis iššūkis šiuolaikinėms lygioms vyrų ir moterų teisėms. Primena tuos laikus, kai silpnoji lytis buvo niekas: tik vyro nuosavybė, tarnaitė ir buvo manoma, kad neturėjo proto. Staiga supratau, kieek daug feministinis judėjimas iškovojo mums per paskutinius kelis šimtmečius ir kiek daug galimybių turime šiandien.

Kita spektaklio tema – moralė. Ar moteris, engiama vyro, turi teisę jam pasipriešinti drastiškais būdais? Kiek galima padaryti siekiant meilės? Kur riba tarp šalto išskaičiavimo ir beprotybės? Liko daugiau klausimų nei gavau atsakymų. Bus įkvėpimo apmąstymams dar keletui dienų. Situacija, kai moters elgesio negaliu pateisinti, bet negaliu jos ir pasmerkti. Ir liūdnas faktas – maištas prieš sistemą atneša progresą ateities kartoms, bet patiems maištininkams yra pražūtingas.

Turbūt nelabai ką supratote. Papasakočiau daugiau, bet geriau pamatykite patys. Jei nemėgstat teatro, bet draugaujat su televizoriumi, bus proga išvysti lietuviškų serialų žvaigždes gyvai. Beje, bilietų gauti nebus problemų – salėje buvo daug laisvų vietų.

Gero pasikultūrinimo ir laukiu Jūsų minčių 😉

0 thoughts on “Laisvės kaina: įspūdžiai po spektaklio”

  1. Buvau, mačiau, man irgi patiko. Labai sukrėtė, vienoj vietoj net apsiverkiau. Gera vaidyba, garsiausi aktoriai, superinė režisūra ir labai nebloga muzika. Verta pamatyti.

    Reply
  2. Tokio spektaklio nemačiau, bet sudomino tema apie moralę ir tai, kiek moteris turi teisės priešintis vyrui bei kovoti dėl meilės. Aš manau, kad ji tam turi visas teises, kiek leidžia jos jėgos. Dar nepažinusi šios dramos herojės, jau pajaučiau jai simpatiją.

    Reply
  3. Man spektakliai – tikra atgaiva. Tikrai ne per daug daznai pavyksta nueiti, bet kiekvienas apsilankymas palieka sirdyje si ta didelio. Ir keista.. As, zuredama spektakli, paprastai daugiau demesio skiriu vaidybai, tam, kaip stipriai aktorius susigyvena su savo vaidmeniu, tad daznai “praziuriu” pacia spektaklio minti. Bet net ir tokiu atveju vaidyba manyje sukelia didelius jausmu uraganus.

    Reply
  4. Dramos teatre. Aš irgi buvau nieko negirdėjusi, gavau pakvietimus ir ėjau nežinodama kur. Manau nereklamuojami dabar tokie spektakliai, juk ant bangos Koršunovas, Domino teatras, o kiti primiršti…

    Reply

Leave a Comment