Už ir prieš

Šiandien slampinėjau po parduotuves… Žodis slampinėjau čia nelabai tinka, veikiau laksčiau kaip vėjas… Įtartinai šalto pavasario proga leidau sau mažytę akciją-atrakciją, kurią pati vadinu „grūsk į spintą, kol telpa“… Viskas būtų pasibaigę be didelių nuostolių, jei ne kukli (tai nereiškia, kad mažai medžiagos) juoda suknutė vienos parduotuvės tamsiausiame kampe… Čia ir prasidėjo mano derybos su … Peržiūrėti…

Moteriškos nuodėmės

Atskleisiu Jums gėdingą paslaptį. Apie savo nedorus žaidimus. Savo vaikiškai nesąžiningą elgesį… O gal tame nėra nieko gėdingo..? Kur riba tarp moteriško koketiškumo ir tiesiog savanaudiškumo? Bėda ta, kad man patinka dėmesys. Na gerai, patinka mums visoms… Bet… Kokiais būdais esame pasiryžusios jį gauti? Aš žaidžiu. Kartais jiems dėl to skauda… Kai sutikau tą mielą … Peržiūrėti…

Kas aš esu? Kaip jums atrodau?

 Pavasario proga sumaniau pabėgti savaitgaliui prie jūros. Grįžau. Su pilna pinigine gintaro ir įamžintais Parnidžio kopos vaizdais. Grįžau į miestą, kuris mane pasitiko saulėta šiluma. Visai kaip mano katė, kai rakinau duris. Du trumpi ir vienas ilgas „miau“… Mano savaitgalis buvo pilnas smėlio smiltelių batuose, kalnapušių ir tobulai nugludintų akmenukų. Aš sėdėjau kopų papėdėse, bridau … Peržiūrėti…

Technologinis niekšelis

Kartais norėčiau pasielgti kaip kietakiaušė (taip vadinu moteris, kurios mano valdančios pasaulį ir viską jame, bei tūkstantį kartų viskuo pranokstančios primityviąją vyrų giminę) veiksmo filmų herojė ir išdidžiai žingsniuodama Gedimimo prospektu švystelėti savo mobilųjį į artimiausią šiukšlių dėžę. Aš nueičiau tolyn plieniniu veidu, o jis ten skambėtų… skambėtų… skambėtų… Tarp cigarečių nuorūkų, panaudotų nosinaičių, obuolių … Peržiūrėti…

Laiškai atostogoms

Na ir kas, kad kiaurą dieną lyja, o kai pavargsta lyti – sninga… Na ir kas, kad ryte, ant šaligtvio užšalusių balučių nenoriai demonstruoju dailiojo čiuožimo figūras, o po pietų klampoju po purvą… Mano batai seniai su manim nebesikalba, paltas, vardu Pūkutis, savo svoriu mane tiesiog priploja prie žemės… Žiemos saulė tikra apgavikė: vos mirktelėjusi, … Peržiūrėti…

Pabaigoms

Turbūt pastebėjot. Jau keletą savaičių gyvenu pabaigos nuotaikomis. Neišvengiamai kažką atgaivinu, kad galėčiau užbaigti iš naujo. Ir dar kartą… Ir dar… Bandau pradėti, bet jausmas, kad viskas tik neišvengiamas ėjimas prie dar vieno galo. Varčiau savo senus dienoraščius. Leidau sau pagyventi praeities šešėliais. Pasidalinsiu su jumis. Iš praeito rudens, kai eilinį kartą skyrėmės. Įspėjimas vienai … Peržiūrėti…

Mano Kalėdos

Keistas laikotarpis yra „tarpušventis“ arba „tarpukalėdis“, kaip pavadino mano gera draugė. Valgau nuo Kalėdų likusias mišraines. Gardžiuojuos dovanotais šokoladais. Ir pradedu panikuoti, jog likus kelioms dienoms iki kitos šventės, kurią privaloma švęsti audringai, vis dar neturiu nei vieno kvietimo Naujųjų metų vakarui… Užtai mano Kūčios šiemet buvo ypatingos. Nes pati jas tokias susikūriau. Dievinu gruodžio … Peržiūrėti…

Kalėdų mandarinai

Kalėdos man visada kvepia mandarinais. Gal todėl, kad vaikystėje būdavo didi šventė jų gauti! Prisimenu, kartu su kitomis kalėdinėmis dovanėlėmis (lėlėmis, slidėmis, batukais..) visada būdavo maišelis. Stebuklingas maišelis pilnas saldumynų ir būtinai – mandarinų. Tėvai liepdavo skanėstus taupyti, kad užtektų visam žiemos atostogų laikui. Tačiau ir sakyti to nereikėdavo! Patys saugodavom gautą kapšiuką, kaip didžiausią … Peržiūrėti…

Pyktis

Aš šiandien pikta. Ant nieko ir ant visų. Dėl nieko ir dėl visko. Parduotuvėje prisidedu prie pasipiktinusių kylančiomis kainomis piliečių. Ir raukausi nuo kąsniais ant nosies drimbančio sniego. Suerzina sugižęs pienas šaldytuve. Sutrikusi sėdu prie savo senuko kompiuterio išlieti pyktį daužydama klaviatūra dienoraštį. Namiškiai įstrigę kamščiuose grįš tik prasidedant žinioms per televiziją. Valandėlė pamąstyti apie … Peržiūrėti…

Kas bijo didelio baisaus PASAULIO..?

Ir vėl mano pasakojimas susijęs su kelione… Šįkart transporto priemonė – troleibusas. Net nežinau, kaip vertinti tokį jau antrąkart atsikartojantį įkvėpimo šaltinį – ar kaip mano ribotą kūrybinę galią, ar kaip kūrybiškai vertingą visuomenio transporto aurą… Lai lieka šis klausimas neatsakytas. Na o aš literatūriškai tipensiu prie savo pasakojimo pradžios. Taigi. Istorija tikra. Nei trupučio … Peržiūrėti…