Pabaigoms

Turbūt pastebėjot. Jau keletą savaičių gyvenu pabaigos nuotaikomis. Neišvengiamai kažką atgaivinu, kad galėčiau užbaigti iš naujo. Ir dar kartą… Ir dar… Bandau pradėti, bet jausmas, kad viskas tik neišvengiamas ėjimas prie dar vieno galo.

Varčiau savo senus dienoraščius. Leidau sau pagyventi praeities šešėliais. Pasidalinsiu su jumis. Iš praeito rudens, kai eilinį kartą skyrėmės.

Įspėjimas vienai jautriai mergaitei: atleisk, aš ir toliau rašysiu sunkiai…

2007-10-05

Miega liūdesiu tas sodas šįvakar – jaučiu. Miega jame mano daiktai. Keista, manęs ten nebebus, o viskas taip, kaip palikau. Megztinis ant kėdės atlošo, dantų šepetėlis [oranžinis, jo žalias]–>

Keistas daiktas ilgesys. Keistas jausmas – pabaiga.

Nepakeliama vėl ir vėl klausytis to paties garso už sienos. Labiausiai šiandien norėčiau ir aš turėti savo sodą su nameliu. Jame gyvenčiau vasarą. Virš jo pakabinčiau troleibuso ūsus… Ar gali kas nors išjungti ta triukšmą už sienos? Ir pagarsinti pilnatį? Nes banga vėl ateina…

2007-10-09

Tos smulkmenos išlenda visur. Ėjau į parduotuvę pirkti šokolado ir kažko stipresnio. Išsitraukiau pirmą pasitaikiusį maišelį iš spintos. O ant jo tavo parduotuvės logotipas… Ir taip grįžta stiprus ilgesys. Bandau įsivaizduot, kaip dabar atrodo tavo gatvė… Kaip gelsta obelys sode ir baigia kristi paskutiniai obuoliai… Kaip ir tave gal kankina sunkus miegas… Grįžta iš praeities gražiausi prisiminimai. Apie kibirus gėlių, žaidimą šachmatais ant vejos ir naktis tavo glėbyje… Negaliu patikėti, kad nesimatėm tik aštuonias dienas… Atrodo praėjo amžinybė nuo išsiskyrimo. Šita savaitė nepersūdant buvo sunkiausia mano gyvenime…

Beprotiškas laikas, kai vidury miesto vėlyvą rudenį virš galvos praskrenda žąsų pulkas. Kai kalė iš praeities, pasirodo besanti miela mergaitė. Kai vėlų pirmadienio vakarą [šiandien] draugas pakviečia išgerti. Kai praėjus šešioms dienoms po išsiskyrimo sutinku kitą vaikiną. Sukasi kaip karuselė šitas pasaulis. Aš einu į priekį. Kaip tam portrete ant mano kambario sienos. Liūdnai, bet einu…

Miega rudeniu kažkur paliktas slogaus rojaus sodas… Ar per kelias dienas galėjo daug pasikeisti? Ar krenta lapai? Ar darbininkai baigė tiesti šaligatvį? Ar atšalus usūrinių šuniukų kailis tapo dar daugiau kaip šilkas? Klausimai. Ar katinui kas nors nupirks pagerinto ėdalo su lašiša? Ar surinks nukritusius obuolius?

Dar vienai pabaigai pasiskolinta mintis apie pabaigas: „We are so over that we need another word for over…“

Comments are closed.