Laiškai atostogoms

Na ir kas, kad kiaurą dieną lyja, o kai pavargsta lyti – sninga. Na ir kas, kad ryte, ant šaligtvio užšalusių balučių nenoriai demonstruoju dailiojo čiuožimo figūras, o po pietų klampoju po purvą. Mano batai seniai su manim nebesikalba, paltas, vardu Pūkutis, savo svoriu mane tiesiog priploja prie žemės. Žiemos saulė tikra apgavikė: vos mirktelėjusi, vėl slepiasi, užleisdama vietą debesų pilkumai. Nesinori net pažvelgti į darbo kalendorių, kuriame užpildytos ne tik eilutės, bet ir paraštės: susitikimais, pasitarimais ir šiaip žmonijai gyvybiškai svarbiais darbais. Tušti tikk vasaros mėnesių puslapiai. Birželis. Liepa.

Kiekvienas žino, koks neapsakomas jausmas apima užtrenkus namų duris, šelmiškai pamojavus pavydiems kaimynams bei tūkstančiu malonių žodžių pavadinus taksistą, kuriam nesiseka įgrūsti milžiniško lagamino į automobilio bagažinę. Tikras burtažodis – Atostogos. Juk drybsodama paplūdymyje ir klausydamasi jūros ošimo neprisimeni, kaip rytais kraupina žadintuvas, įspėdamas apie dienos darbų maratono pradžią, nesirūpini, kad pavėlavus į darbą penkias minutes, viršininkas gali „pagirti“ kolegų akivaizdoje. Svarbiausia, kad pamiršti darbo kalendoriaus eilutes ir paraštes.

Mėgaujiesi ilgais pasivaikščiojimais pajūriu, šiltu vasaros lietumi, prisirpusiomis braškėmis ir pievų vėju. Žinau, atostogos kvepia pievų vėju.

Už lango pats žiemos vidurys, tad dar teks palaukti kol pakvips žole ir vėju, bet tikrai pakvips.

Atsiprašysiu batų ir su didžiausiu malonumu apsirengsiu Pūkutį, juk ne taip jau blogai čiuožyklos ant šaligatvių ir be galo skaidrus žva

aigždėtas dangus. Būtinai nusipirksiu naują darbo kalendorių, kad nereikėtų rašyti į liepos mėnesio puslapius. Jie skirti ypatingiems laiškams. Juose bus rašomi laiškai atostogoms.

5 thoughts on “Laiškai atostogoms”

  1. Oi ir aš kaip Bonifacijus pasiilgstu tų šiltų pavėsių, kai kojas kutena laisvės kvapas ir žinai, kad turi visišką pateisinimą nekelti telefono ragelio… Kai gali tiesiog šėlti po smėlį, saulę, kalnų viršūnes, ragauti kondensuoto pieno ledus ar šluostyti ant nosies nutūpusius krioklio lašus… o vakare užmigti su sangrijos skoniu burnoje ir tobulai jūrai tinkančia muzika… Na, sniegas tirpsta, tad jau greit, jau greit 😉

    Reply
  2. Taip, kai gyveni ateitimi ir mintimis apie atostogas, daug lengviau isbristi is visu ziemos pusnu ir balu 🙂 kartais uztenka pasiziureti nauja kelioniu kataloga ir pasvajoti, kaip saunu butu susitaupyti ir trims menesiams isskristi i Brazilija, kad dienos palengvetu ir prasviesetu.. O taip, as labai noriu i Brazilija…. prisiekiu, jei ten nuveziuociau, galeciau uzpildyti net tris darbo kalendorius.. su parastemis.. ir visa tai butu apie JA – mano svajoniu sali… 🙂

    Reply
  3. atostogos, kaip ten bebutu, yra magiskas laikas. nesvarbu, nuo ko norime ilsetis, bet vien zinoti, kad atostogauji yra beprotiskai gera! Net jeigu paprasai darbe laisvo 5dienio, pirmadieni i darba eini jau kitu zingsniu. Nes turejai viena diena ATOSTOGU 🙂 ir nebutina keliauti.. pakanka ta VIENA STEBUKLINGA diena skirti sau ir savo norams, ir is karto ivertini, kaip gera ilsetis. Beda tik viena – lengva prie to iprasti 😀

    Reply
  4. O geriausias jausmas, kai uzdarai darbo duris ir zinai, kad jas atversi ne ryt, ne uzporyt ir ne po triju dienu 🙂 iseini, zinai, kaip sauniai artimiausia savaite leisi laika ir jauti, kad esi to verta 🙂 mmmmmm… kada man vel atostogos?

    Reply
  5. O man greit atostogos. Visa savaite!! 🙂 nedrasu girtis, bet tai ju laukiu… Reikia permanu ir naujo vejo 🙂 tikiuosi ji per atostogas ir pagainiot… na, o jei nepavyks.. bus juk dar ir kitu atostogu!

    Reply

Leave a Comment