Pasirinkimai
Aš turiu problemą. Nemoku nuspręsti. Nesugebu rinktis. Stoviu kryžkelėje kiaurai permirkusi darganoje ir nežinau į kurią pusę pasukti. Arba restorane Peržiūrėti…
Aš turiu problemą. Nemoku nuspręsti. Nesugebu rinktis. Stoviu kryžkelėje kiaurai permirkusi darganoje ir nežinau į kurią pusę pasukti. Arba restorane Peržiūrėti…
Na ir kas, kad kiaurą dieną lyja, o kai pavargsta lyti – sninga… Na ir kas, kad ryte, ant šaligtvio Peržiūrėti…
Jau tūkstantį kartų sakiau sau, kad būsiu gera ir valgysiu tik salotas… Na, gerai, gal ne visai tik salotas, leisiu Peržiūrėti…
Turbūt pastebėjot. Jau keletą savaičių gyvenu pabaigos nuotaikomis. Neišvengiamai kažką atgaivinu, kad galėčiau užbaigti iš naujo. Ir dar kartą… Ir Peržiūrėti…
Galiu mėnesiais, metais save įtikinėti, jog viskas pasikeitė. Aš nebe ta, kuo buvau praėjusią žiemą. Aš nebesu naivi, nebesu bejėgė, Peržiūrėti…
Kas yra išmintis? Kokį žmogų galime vadinti išmintingu? Dabar daug mąstau apie tai. Mąstytoja… O kažkada buvau svajotoja… Mane išmokė, Peržiūrėti…
Ant muzikinio centro stiklinė nudaužtu kraštu. Vandens du trečdaliai. O joje sodriai raudonas rožės žiedas. Ant labai trumpo koto. Žvelgiu Peržiūrėti…
Yra toks posakis – „baimės akys didelės“. Bet šiandien aš susiduriu su kitokia baime. Mažomis kaip kiauliuko akytėmis. Tai baimė, Peržiūrėti…
Šįkart mano dienoraščio pavadinimas pasiskolintas. Užtat nuotaika originali. Linkėjimai princesei Rūtelei. Pamąstykim apie darbą. Visokį. Nuo aštuonių iki penkių (valstybės Peržiūrėti…
Pasibaigus „Sopranams“ ir atsisveikinus su Kere „Sekse ir mieste“ man aiškiai pradėjo trūkti serialo. Ne bet kokio. Stipraus ir prikaustančio. Peržiūrėti…