Amžiaus cenzas laimei
Žinoma, turėti mylimą ir artimą žmogų labai gera. Tačiau tiesą sakant, labiau žaviuosi žmonėmis, kurie moka būti laimingi vieni, o ne tais, kurie spinduliuoja tik įsitvėrę kam nors į parankę.
Žinoma, turėti mylimą ir artimą žmogų labai gera. Tačiau tiesą sakant, labiau žaviuosi žmonėmis, kurie moka būti laimingi vieni, o ne tais, kurie spinduliuoja tik įsitvėrę kam nors į parankę.
Savaitgalį atėjęs tikrai pasakiškas oras, manau, ne vienam padovanojo progą pasidžiaugti buvimu lauke. Net nepagalvoji kiek galima daug smagių dalykų nuveikti – miegoti ant stogo laukiant saulėtekio, vartytis ant žolės, žaisti kamuoliu…
Dažnai pasitaikanti situacija, kai susipažinęs su patrauklia mergina bendrauji, viskas lyg ir neblogai klojasi. Kokiam draugų vakarėlyje linksmai leidžiat laiką, šnekatės, šokat juokaujat. Atrodo, vienas kitam imat patikti, bet kitą dieną gauni šaltą dušą – Ji turi vaikiną!
Neperseniausiai viename įraše užsiminiau apie tai koks beviltiškas lošimas loterijose ir kaip ten neįmanoma laimėti. Aišku, vos išsižioji apie ką nors, tuoj ima ir atsitinka atvirkščiai.
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo trilitrinį stiklainį ir pridėjo jį didelių akmenų.
Pastaruoju metu “Darnioje poroje” galėjome paskaityti nemažai naujų straipsnių apie tai, kas yra meilė. Ir ką sužinojau? Susipažinau su nuomone, kad meilė – tai kažkas besąlygiškai dalinama kitiems neprašant atlygio. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar tikrai tikra meilė būna visiškai nesavanaudiška ir nieko nereikalaujanti?
Tikimybė laimėti „Aukso puodą“ lygi kone nuliui, o visgi žmonės perka ir perka bilietus.
Ar taip pat yra ir su pažintimis? Ar toks pat beviltiškas ir pažinčių ieškojimas?
Kas mus pirmiausiai domina susipažinus su nauju žmogumi? Ko klausiame pirmame laiške? Dažnas atsakys – profesija. Kodėl mums tai svarbu? Ar klijuodami etiketes “daktaras”, “bankininkas”, “menininkas” nepasiduodame stereotipams, nebematydami žmogaus kaip individualios asmenybės? Pasvarstykime.
Jau antrą savaitgalį ilsimės po 4 dienas. Mėgaujuosi… Gaila, kitąmet valdžia už su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas papildomų laisvadienių nepridės… Taigi ilgų savaitgalių turėsime mažiau. Šventės baigėsi, atėjo krizė…
Skaitydama Jūsų mintis ne kartą pastebėjau išsakomą nepasitenkinimą vienatve būnant poroje. Dažniausiai teigiate, kad jau geriau vienam nei su žmogumi, su kuriuo vis tiek jaučiamės vieniši. Bet ar tai tikrai tiesa, ar tik skambūs žodžiai? Ir kas iš tiesų ta vienatvė?