Savaitgalį atėjęs tikrai pasakiškas oras, manau, ne vienam padovanojo progą pasidžiaugti buvimu lauke. Man buvimas lauke asocijuojasi su neišsemiamom pramogom. Tai gal todėl paskutinis savaitgalis buvo vienas iš tų, kai juokiesi tiek, kad pilvą skaudą ir džiaugiesi tokiais paprastais malonumais, kurie atrodo visada buvo taip arti, bet kažkodėl nesugalvoji jais pasinaudoti.
Net nepagalvoji kiek galima daug smagių dalykų nuveikti – miegoti ant stogo laukiant saulėtekio, vartytis ant žolės, žaisti kamuoliu ar bet kuo kitu kas pakliūva po ranka ar po koja, užsikeberioti ant kokio kalno, pasivaikščioti, tiesiog eiti į svečius, pasidaryti iškyla parke arba netgi po langais, šokti kol prarandi kvapą, dalyvauti šventinėje eisenoje ir dainuoti kartu su visais mojuojant vėliava, pasikelti ant televizijos bokšto, nueiti į kavinę suvalgyti ką nors lietuviško, važiuoti atidarytais langais, keltis liftu sustojant kiekviename aukšte, ką nors padovanoti, kad ir komplimentą…
Veikti galima tiek daug ir visko, kad paprasčiausiai nuodėme sėdėti užsidarius. Paskutiniai savaitgalio kvailiojimai man primena filmą „YES MAN“ su Jim Carrey. Kai pasakyti ne tiesiog negalima, nes po kiekvienas „Taip“ slepiasi nauji nuotykiai . Kaip pavyzdžiui, pasivaikščiojimas Užupyje gali baigtis beprotiškai smagiu žaidimu kamuoliu.
Ir nors savaitgalis jau praėjo, bet jo nuotaika dar su manimi, juolab, kad dar didesnę progą kvailioti ir šėlti suteikė Lietuvos ryto krepšininkai, padovanoję nuostabias varžybas ir parsivežę Europos taurę. Tad manau šį rytą daug kas kėlėsi skaudančia galva, bet su šypsena veide. Ir nors ta šypsena darbų nenudirbs, bet kartu su ja tikrai lengviau :).
P.S. žaidusiems su kamuoliu Užupyje. Kamuolys pas mane – pratęsimas savaitgalį 😉
Comments are closed.