Išdidūs ar tiesiog įkalinti
Kadangi per šventes teko apsilankyti Lietuvos jūrų muziejuje, tai nusprendžiau šiame įraše papasakoti apie vieną išdidų gyvūną, kuris mane ganėtinai nustebino. Tai buvo karališkasis pingvinas
Kadangi per šventes teko apsilankyti Lietuvos jūrų muziejuje, tai nusprendžiau šiame įraše papasakoti apie vieną išdidų gyvūną, kuris mane ganėtinai nustebino. Tai buvo karališkasis pingvinas
Šventės baigėsi. Nežinau kaip Jūs, bet aš lengviau atsikvėpiau… Pagaliau vėl normali kasdienybė. Tik nereikia pamokslauti apie didžią švenčių dvasią ir primirštą dvasingumą. Prisipažinkim, kad dažniausiai tai tik skambūs žodžiai, o realybėje per Kalėdas viskas būna ne taip džiugu…
Šiandienos tinklaraščio įrašo temą įkvėpė mūsų skaitytojos, pasivadinusios “jinais jinais” komentarai. Po straipsniu apie pyktį ir netoleranciją internete užsimezgė įdomi diskusija, kuri nukreipė mano mintis visai nauja linkme – tolyn nuo pradinės temos. Taigi šiandien noriu pasidalinti savo apmąstymais apie dideles bei mažas pastangas ir jėgas, reikalingas sumanymams įgyvendinti, tikslams pasiekti.
Žiemos savaitgaliai man yra neįtikėtinas galvosūkis. Ką veikti? Atrodo, kad visi mano pomėgiai vasariški. O dabar šešis mėnesius tenka gyventi be jų. Man nuobodu.
Vienatvė. Kartais ji užklumpa netikai. Kad ir neilgam, kad ir dėl objektyvių priežasčių. Bet ją išgyventi visada skausminga.
Neseniai vėl buvau aklam pasimatyme su vaikinu, su kuriuo susipažinau internetu. Gana maloniai praleidau laiką. Jis pasirodė protingas, įdomus žmogus, bet… tik kaip draugas – ne daugiau.
Kartais gyvenime nutinka keistų dalykų. Pavyzdžiui, šauni graži linksma mergina įsimyli netinkamą žmogų. Turbūt visiems bent kartą teko matyti ar net patirti tokius santykius. Mergina verkia, nyksta… Kol atrodo nieko iš jos nebelieka – tik ašarų kamuoliukas. Buvusi laiminga mergina tampa pavargusia kankine.
Nė vienas nemėgstame vienatvės. Nykūs ilgi žiemos vakarai, savaitgaliai prie televizoriaus… Kam gi patinka toks gyvenimas? Juk norisi šalia turėti artimą žmogų, kuris apkabintų, nusivestų į kiną ir kartu leistumėt penktadienio vakarus. Bet meilė ne visada ateina pagal mūsų norus. Ką daryti jeigu jos nėra? Pusmetį, metus, ilgiau…
Susimąsčiau. Ar iš tiesų laimingiausios būna tos poros, kur abu panašūs? Ar ta pati aplinka, vienodi gyvenimo būdas ir pomėgiai, tikslai ir vertybės tikrai yra tvirtos draugystės pagrindas? O gal tik skirtumai sukuria poroje harmoniją, atsveria bei papildo vienas kitą? Ar susitikę žmonės iš kitų pasaulių gali būti laimingi kartu?
Pakalbėkime šiandien apie įdomų socialinį reiškinį – pirmąjį pasimatymą susipažinus internete. Visi skaitėm arba net patyrėm kurioziškų situacijų su pasislapstymais už kampų, psichais arba su romantika ir gėlėmis nuo pat pirmų minučių. Pasidalinkime, koks paprastai būna mūsų pirmas susitikimas.