Likvidumo rodiklių analizė

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

Likvidumo rodiklių analizė

DARBĄ TIKRINO: DARBĄ PARENGĖ:
As. Vasiliauskaitė VAVv 12 gr. Studentė:

V.Mažeikienė, Nr. 13

KAUNAS

2004

įvadas

 
Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir
santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės
pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma atliekant lyginamąją
kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius
rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas arba
vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansinius rodiklius. Šiuo metu įmonės
veiklai apibūdinti naudojamos penkios santykinių rodiklių grupės.
Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skkaičiavimo
metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių
penkių grupių finansinius koeficientus:
 

1. 1.      Likvidumo.

2. 2.      Pelningumo.

3. 3.      Finansų struktūros.

4. 4.      Turto panaudojimo efektyvumo.

5. 5.      Rinkos vertės.

Įmonės mokumo rodikliai atskleidžia sugebėjimą greitai padengti
trumpalaikius įsipareigojimus.Šios grupės rodikliai rodo,ar firmos
įsipareigojimai yra realūs t.y ar firma sugeba laiku grąžinti visus savo
įsiskolinimus[pirmiausia trumpalaikius].Tvirtas firmos finansinis
statusas,reiškiantis visų įsipareigojimų įvykdymą laiku,yra labai svarbus
visais bendradarbiavimo su partneriais atvejais,tačiau ypač svarbus;

• įregistravus savo firmą;

• esant didelei infliacijai.

Einamasis likvidumas apibūdina firmos gebėjimą įvykdyti trumpalaikius
įsipareigojimus,suėjus terminui,iš savo trumpalaikio turto.Firma laikytina
likvidžia,jei jos trumpalaikiai įsipareigojimai partneriams,mokesčių
inspekcijai,draudimui,kreditoriams ir kt.neviršija trumpalaikio
turto.Tačiau Jų viršijimas dar nerodo likvidumo lygio,nes firma gaali būti
pakankamai likvidi,vos vos likvidi arba likvidi tik atskirų įsipareigojimų
atžvilgiu.Todėl likvidumo lygiui nustatyti taikytini įvairiausi
santykiniai rodikliai[jie dažniausiai vadinami
koeficientais].Paprasčiausias iš jų einamojo likvidumo arba dar vadinamas
bendrojo padengimo koeficientas,apskaičiuojamas pagal šią formulę.
1. Einamojo likvidumo koeficientas (dar vadinamas bendrojo likvidumo
rodikliu):

trumpalaikiai aktyvai (turtas) (angl. Current as

ssets)

_______________________________________

trumpalaikiai įsipareigojimai
(angl. Current liabilities
Koeficientas padeda nustatyti ,kiek trumpalaikis turtas viršija
trumpalaikius įsipareigojimus.Žemas šio rodiklio lygis konkrečiai rodo,kad
firmai sunku įvykdyti įsipareigojimus[suėjus terminui],o einamosioms
reikmėms gali pritrūkti lėšų.Šis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą
trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius
įsipareigojimus. Pasaulinėje praktikoje pageidaujama, kad šio koeficiento
ribos svyruotų tarp 1,2-2,0, nors Europoje priimtinas 1,0-1,5 rodiklis.
Žemas šio rodiklio lygis rodo tai, kad įmonei sunku įvykdyti
įsipareigojimus; didelis (daugiau kaip 2,5) – įmonė nepajėgia naudoti
apyvartinių lėšų. Koeficientą gali iškreipti sezoniniai svyravimai ir
nenormalus mokėtinų sumų mokėjimas prieš balanso sudarymą.Vadinasi,norint
išlaikyti firmos finansinę pusiausvyrą ,siektina,kad jos apyvartinis turtas
viršytų apyvartinius įsiskolinimus du kartus.Šis rodiklis svyruoja
įvairiose ūkio šakose,valstybėse.
Per žemas einamojo likvidumo koeficientas rodo,kad tiekimo organizavimo
lygis nepakankamas,ir jei dar neiškilo,tai greitai gali iškilti sunkumų
produkcijai parduoti.Todėl firmos finansinė rizika laikytina pavojinga.
Tačiau jei einamojo likvidumo koeficientas pasiekia 2,5 ar
daugiau[standartinė riba įvairiose valstybėse skiriasi],tai firmos vadovybė
privalo nuustatyti,ar firma nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų,kad jų
nebepajėgia visų panaudoti.Be to,finansinių išteklių įšaldymas reikalauja
papildomų išlaidų palūkanoms sumokėti.Todėl skubiai nagrinėtina firmos
finansinių išteklių struktūra,t.y.turi nustayti ,ar ne per daug firma
naudoja brangių išteklių [pvz.paskolų ,už kurias mokamos didelės
palūkanos,akcinio kapitalo],o per mažai-santykinai pigių [pirmiausia-
lengvatinių] kreditų.

2. Kritinio likvidumo koeficientas:

trumpalaikiai aktyvai (turtas) – atsargos (angl. Current asset –

Inventories)

_______________________________________________________

trumpalaikiai įsipareigojimai (angl. Current liabilities)
Tai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau nei einamojo likvidumo rodikliu
įvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įtraukiamas tik
trumpalaikis turtas – grynieji pinigai, esantys kasoje, vertybiniai
popieriai, gautinos pajamos, nebaigtos vykdyti sutartys, in

nvesticijos,
terminuotieji indėliai (kurie bus gauti per ataskaitinį laikotarpį),
atsargos. Nors gautinos pajamos gali būti labai abejotinos, čia reikėtų
žinoti gautinų pajamų struktūrą. Šis rodiklis parodo, kokia einamųjų
įsipareigojimų dalis gali būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir
laukiamomis įplaukomis. Priimtina jo rodiklio reikšmė – 1,00, ji neturėtų
labai skirtis nuo einamojo likvidumo rodiklio didesnis, tuo artimiausiu
metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinamas
likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.
Vakarų Europos šalyse manoma,kad šis koeficientas turėtų būti maždaug
1,tačiau praktiškai jie yra dažnai žemesni,ypač smulkiose firmose.Lietuvos
verslininkai turėtų labai atsargiai reaguoti į kitų valstybių firmų
einamojo ir kritinio likvidumo koeficientų lygį,nes rinkos sąlygų ,ypač
atsiskaitymų specifika,balansų struktūra nulemia labai skirtingą
koeficientų lygį.Kitas reikalas būtų juos palyginti su standartiniais savo
šalies [arba šalies ,su kuria įkūrėme bendrą firmą] likvidumo rodikliais.

3.Apyvartinis kapitalas :apskaičiuojamas:

 

trumpalaikis turtas – per vienerius metus mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai.

 

Šis rodiklis rodo įmonės sugebėjimą augti ir yra lyginamas su praėjusių
ataskaitinių laikotarpių rodikliais.

Apyvartinio kapitalo augimas teigiamai veikia jos rodiklius, todėl didėja

įmonės saugumas rinkoje. Apyvartinio kapitalo sumažėjimas neigiamas

dalykas. O jei nepakitęs, rodo, kad neplėtojama tolimesnė veikla. Jei

apyvartinio kapitalo padidėjimas yra pasiektas dėl ilgalaikio ar

vidutinės trukmės finansavimo, tada įmonės saugumas rinkoje sumažėja, nes

padidėja finansinės išlaidos šiems įsiskolinimams padengti.

LIKVIDUMO (MOKUMO) RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

PAGAL PASIRINKTOS ĮMONĖS RODIKLIUS

Likvidumo (mokumo) rodikliai apskaičiuojami pagal įmonės balansą .

|BALANSAS |
|  |2000|2001|2002|
| |m |m |m |
|Ilg. turtas

|1703|1745|1982|
| |0 |6 |0 |
|Trump. turtas |1678|1720|1842|
| |2 |6 |9 |
|Atsargos |1032|8279|6609|
| |5 | | |
|Gautinos sumos |5326|7898|7500|
|Investicijos |- |- |- |
|Gryni pinigai |1131|1029|4320|
|Sukauptos pajamos ir |810 |858 |820 |
|ateinančių laik. sąnaudos | | | |
|VISO TURTAS |3462|3552|3906|
| |2 |0 |9 |
|Kapitalas ir rezervai |2375|2433|2503|
| |8 |7 |1 |
|Įstatinis kapitalas |2422|2422|2422|
| |5 |5 |5 |
|Rezervai |8327|8327|8327|
|Nepaskirstytas pelnas |(879|(821|(752|
| |4) |5 |1) |
|Finansavimas |- |- |- |
|Atidėjimai |- |- |- |
|Įsipareigojimai |1064|1100|1190|
| |3 |6 |5 |
|Ilg. įsipareigojimai |1224|3269|4275|
|Trump. įsipareigojimai |9419|7737|7630|
|Sukauptos sąnaudos ir |221 |177 |2133|
|ateinančių laik. pajamos | | | |
|VISO KAPITALAS |3462|3552|3906|
| |2 |0 |9 |
|  |  |  |  |

Einamojo (bendrojo) likvidumo koeficientai :

1. 2000 m. = 16782 / 9419 = 1.78

2. 2001 m. = 17206 / 7737 = 2.22

3. 2002 m. = 18429 / 7630 = 2.42

Bendrojo mokumo koeficiento padidėjimą lemia trumpalaikio turto

padidėjimas ir trumpalaikių įsiskolinimų sumažėjimas. Pasirinktų

rodiklių gauti koeficientai rodo, kad įmonė gali atlikti atsiskaitymus

su užsakovais, bet nepakankamai naudoja apyvartines lėšas,

t.y.trumpalaikį turtą. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė

situacija.

Kritinio (grynojo) likvidumo koeficientai :

1. 2002 2000 m.= 16782 – 10325 / 9419 = 0.69

2. 2001 m. = 17206 – 8279 / 7737 = 1.15

3. m. = 18429 – 6609 / 7630 = 1.54

Kritinio mokumo koeficientas parodo, kiek trumpalaikio turto lieka atėmus
atsargas, kad būtų galima padengti trumpalaikius įsipareigojimus.Šis
rodiklis parodo tikrą finansinę pusiausvyrą. Pirmuoju atveju įmonė sunkiau
gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tokie trūkumai gali sąlygoti
laikiną atsiskaitymų nevykdymą, tačiau paprastai nereiškia įsipareigojimų
nevykdymo.

Antruoju atveju įmonė daugiau turi turto, todėl jinai yra mokesnė.

Trečiuoju atveju įmonė dar geriau gali pagerinti skolų finansavimą. Jei

kritinio mokumo koef. didėtų dėl debitorinių įsiskolinimų jis laikomas

neigiamu. Be to gerėjant likvidumui mažėja pelningumas.

Apyvartinis kapitalas apskaičiavimai:

1. 2000 m. = 16782 – 9419 = 7363

2. 2001 m. = 17206 – 7737 = 9469

3. 2002 m. = 18429 – 7630 = 10799

Apyvartinis kapitalas didėja, todėl teigiamai veikia jo rodiklius, didėja

įmonės saugumas rinkoje.

|FINANSINIAI RODIKLIAI |
| |  |2000|2001|2002|
| | |m |m |m |
| |LIKVIDUMO RODIKLIAI |  |  |  |
| |Bendrasis padengimo |1.78|2.22|2.42|
| |koeficientas | | | |
| |Kritinio likvidumo |0.69|1.15|1.54|
| |koeficientas | | | |
| |Grynasis apyvartinis |7363|9469|1079|
| |kapitalas | | |9 |
| |Grynojo apyvartinio kapitalo|0.21|0.27|0.28|
| |santykis su turtu | | | |

IŠVADOS

Santykiniai likvidumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis
mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsiskolinimus t.

.y. panaudojus
turimą trumpalaikį turtą.
Įmonė likvidumo rodiklių pagalba gali pagerinti atsiskaitymus su
užsakovais. Taip pat palaikyti įmonės mokumo prestižą rinkoje.
Žemą mokumo lygį bei didelę riziką ir bankroto grėsmę rodo mažas
koeficiento rodiklis.
Koeficientą gali iškreipti sezoniniai svyravimai ir nenormalus mokėtinų
sumų mokėjimas prieš balanso sudarymą.

LITERATŪRA

1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas:

Technologija, 1998

2. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB,

1999. 43 p.

3. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius:

Lietuvos informacijos institutas, 1995. 36 p.

4. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. V.: Katalikų pasaulis,

1998. 631 p.

Leave a Comment