UAB ,,Lena” pelningumo analizė

UAB ,,LENA” PELNINGUMO ANALIZĖ

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS
..........................
.....................3

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR

FUNKCIJOS...................

.....5

1.1. Finansų valdymo

funkcijos.....................

............7

1.2. Finansų valdymo

sprendimai......................

............8

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI

RODIKLIAI...................

...11

3. LŪŽIO TAŠKO

ANALIZĖ...................

................15

4. PELNINGUMAS IR

RIZIKA....................

..............17

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją

įvertinti?......................

.........17

4.2. Įmonės finansinės kontrolės

sistema.......................

.......19

4.3. Finansavimas ir

rizika......................

.............20

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS

TYRIMAS...................

......22

5.1. Bendra

charakteristika...................

.................22

6.UAB ,,LENA“

APRAŠYMAS.......................

...........23

7. UAB ,,LENA“ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALI FINANSINĖ

ANALIZĖ.......24

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS

PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ..25

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ...30

IŠVADOS IR

PASIŪLYMAI......................

..............31

LITERATŪRA......................

.....................32

PRIEDAI.......................

.......................33

LENTELĖS

6.UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ:

1. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL
UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ:

2. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais

finansiniais 2004 metų rrodikliais

3. Pelningumo rodikliai

PAVEIKSLĖLIAI
8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ
REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

1. Pelningumo rodiklių pokyčiai

2. Įmonės veiklos rezultato formavimasis.

ĮVADAS

Finansai – tai piniginių santykių visuma, atsirandanti tarp gamybinės
ar komercinės veiklos dalyvių, tarp ūkinių subjektų ir valstybės, piniginių
resursų formavimo ir jų panaudojimo proceso metu, skatinant ir tenkinant
visuomeninius poreikius. Bet kokia veikla neįmanoma be finansinių santykių
ir finansinių resursų.

Todėl labai svarbu išmanyti ir racionaliai panaudoti finansinius
šaltinius, kad įmonė padidintų savininkų turtą (plačiąja prasme) ir gautų
iš verslo pelną (siaurąja prasme), t.y. aprūpintų verslą pinigais. Norint
sulaukti geerų veiklos rezultatų reikia finansinę veiklos sritį analizuoti.

Finansų analizė – sudėtinė ūkio subjekto ekonominės analizės dalis,
susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir
kontrole.

Šiame darbe finansų analizės tyrimo objektas yra UAB “Lena” finansinė
veikla, jos rezultatai. Pagrindinės finansinės analizės tikslas – įvertinti
įmonės finansinę bū

ūklę, nustatyti pagrindinius veiksnius nulėmusius šią
būklę, numatyti pagrindinius finansinius sprendimus.

Darbo tikslas: Išnagrinėti finansų apskaitos mokslinę literatūrą;
atlikti UAB “Lena” pelningumo analizę, paanalizuoti kaip dar galima
pagerinti įmonės veiklą, numatyti tolimesnį įmonės likimą.

Darbo uždaviniai:

✓ Išnagrinėti finansų analizės teorinę medžiagą;

✓ Įvertinti UAB “Lena” finansinės būklės pakitimą ir atlikti

pelningumo analizę;

✓ Palyginti UAB ”Lena” atskirų laikotarpių (2003 m. ir 2004 m.)

finansinius duomenis (horizontali analizė ir vertikali analizė);

✓ Pateikti rekomendacijas dėl įmonės padėties gerinimo.

Darbo metodas: Mokslinės literatūros ir UAB ,,Lena“ finansų analizė.

Tam, kad apibūdinti įmonės finansinę būklę, reikia turėti finansinės
atskaitomybės dokumentus. Įmonės finansinei analizei atlikti yra naudojami
balanso ir kitų finansinių ataskaitų duomenys. Pagal jų rezultatus
įvertinami įmonės finansiniai reikalai, nustatomos jų perspektyvos ir
būdai, kaip gerai tvarkyti šiuos reikalus. Ši informacija padės priimti
įmonei reikiamus sprendimus, optimaliai organizuoti įmonės veiklos
strategijos tendencijas.

Tačiau mano darbe įmonės pavadinimas ir kkai kurie rekvizitai yra
pakeisti ir neskelbiami viešai, įmonės vadovo prašymu.

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS

Šiais laikais yra itin svarbu atlikti kiekvienai įmonei savo finansinės
veiklos analizę. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos įmonėms
iškilo naujas uždavinys – prireikė kvalifikuotai rinkti, sisteminti,
vertinti, analizuoti finansinius rezultatus. Finansų valdymas yra susijęs
su įmonių ribotų finansinių išteklių paskirstymu pagal finansinius
sprendimus. Svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonės
savininkų interesus. Rinkos sąlygomis dauguma organizacijų tapo pelno
siekiančiomis įmonėmis, todėl specialistų analitikų išvados tapo
pagrindiniu veiksniu leidžiančiu teisingai vertinti susiklosčiusią
situaciją įmonėje, planuoti gamybą, investicijas, pokyčius

veikloje.
Finansinė analizė būtina ir įvedant naujus produktus, atidarant naujas
veiklos kryptis. Nuo to, kokią išvadą padaro finansų analizės specialistas,
priklauso įmonės vadovų priimami sprendimai, strateginiai planai ir visas
įmonės gyvavimas. Kaip matome, finansų analitikai turi būti itin aukštos
kvalifikacijos, kadangi nuo jų priklauso įmonės ateitį formuojantys vadovo
sprendimai. Dažna didesnė įmonė jau leidžia sau turėti finansų analitikus,
kitos gi kviečiasi specialistus iš kitur, pasitiki audito firmų paslaugomis
ir t.t. Malonu tai, kad jau suvokiama ypatingas šių specialistų vaidmuo
firmos vystymosi kelyje. Tas vaidmuo toks didelis todėl, kad šie
specialistai gali kvalifikuotai pateikti taip reikalingą informaciją
vadovui. O be šios informacijos, be įmonės veiklos įvertinimo ir prognozių,
bet kurie vadovų sprendimai būtų pagrįsti nebent nuojauta, kuri, deja, nėra
pakankamas argumentas valdant įmonę. Taigi ši tema itin aktuali, nes
finansų analizės specialistų darbas ne tik itin atsakingas, bet ir
reikšmingas, kuriantis ne tik konkrečių įmonių, bet ir klestinčios Lietuvos
ateitį.

Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga,
reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:
Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę
atskaitomybę.

Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.
Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą
informacijos kiekį,

tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.
Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant
optimalius

informacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant (B. Martinkus V.
Žilinskas. 2001. p. 624).

Nors tarp apskaitos ir verslo finansų yra tamprus ryšys, tačiau jie yra
skirtingi dalykai. Apskaitos darbuotojų uždavinys – daryti

įrašus
apskaitoje apie vykstančias finansines operacijas, rengti finansines
ataskaitas, jas analizuoti. Apskaitos darbuotojai yra atsakingi už
reikalingos valdymui ir visuomenei informacijos teisingumą, išsamumą ir
savalaikiškumą. Be abejo, ir finansų tvarkytojai naudoja apskaitos
informaciją. Tačiau finansų valdymo principai ir metodai reikalauja
informacijos, sukauptos ir sugrupuotos kitaip negu to reikia finansinėms
ataskaitoms parengti. Apskaita parengia finansines veiklos ataskaitas ir
pateikia naudotojams. Pagal praėjusių laikotarpių veiklos finansinius
rodiklius yra vertinamas versiąs, naudojant finansines ataskaitas.
Svarbiausias gi finansų valdymo principas – įvertinti verslo perspektyvą,
remiantis diskontuota verslo būsimų pinigų srautų verte. Būsimų pinigų
diskontuota verte remiantis yra daromi finansiniai sprendimai.
Finansininkas yra atsakingas už finansinį sprendimą, kurio rezultatai
paaiškės ateityje. Todėl norint patikrinti, ar finansinis sprendimas yra
tinkamas, reikia finansinių rodiklių planų ir prognozių.

Ekonominėje literatūroje finansų valdymo terminas yra gana įvairiai
vartojamas. Norint suvokti, kas yra „finansų valdymas” verta palyginti šios
sąvokos ir „finansų” skirtingumą- terminas „finansai” dažniausiai yra
vartojamas plačiąja prasme apibūdinti finansinių – kreditinių santykių
sferą, finansų rinkas. O finansų valdymas yra suprantamas kaip finansinių
sprendimų procesas. Todėl finansų valdymas yra susietas su konkrečia įmone
(organizacija) ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Tačiau konkrečios
įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jo
sprendimus nulemia ne tik vidinė (įmonės), bet ir išorinė (rinkų)
informacija. Finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau
finansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės
finansų tvarkytojų. Todėl terminas „finansai” neturėtų būti suprantamas
pernelyg siaurai. K
Kartais vartojamos „įmonių (firmų) verslo finansų”,
„įmonių finansų valdymas” sąvokos tik pabrėžia finansų valdymo sferą (Z.
Gaidienė. 1998. p.7).

Bet koks vieno turto pasikeitimas į kitą taip pat yra operacija.
Prisiėmimas įsipareigojimo už turtą taip pat yra operacija. Kadangi šie
pasikeitimai paprastai reiškia tam tikras pinigų sumas, jie vadinami
finansinėmis operacijomis.

Finansinė operacija (financialtransaction) -tai operacijos bruožas, kai
ji išreikšta vertine išraiška -piniginiais vienetais, pavyzdžiui, mūsų
šalyje litais.

Finansinė apskaita (financialaccounting) -tai apskaita, kurios tikslas
– parengti prekybos, pelno ir nuostolių sąskaitas bei balansinę ataskaitą
ir atsiskaityti akcininkams už firmos bendrą (pelno) veiklą.

Taigi kitaip tariant, finansų apskaita yra toks metodas, kurio tikslas
– analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinę
informaciją suinteresuotiems asmenims. Todėl, norint suprasti finansų
apskaitą, labai svarbu suprasti finansines operacijas. Pavyzdžiui,
finansinė operacija įvyksta, kai kuri nors įmonė ar firma keičia grynuosius
pinigus į žemę ir pastatus. Arba vietoj apmokėjimo grynaisiais firma gali
prisiimti įsipareigojimą užstato forma. Užstatas (pledge/pavvn) – tai
įsipareigojimas sumokėti už turtą ateityje (B. Martinkus, V. Žilinskas.
2001. p. 628).

Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir
kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi
pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.
Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų
galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,
tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniais
ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant
reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veikloje,
neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis lik intuicija
bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laiku
turėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės
skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją
apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo
šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos
bei kaip efektyviai jas naudos įmonė (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

1. Finansų valdymo funkcijos

Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija – turto investicijos ir
pinigų, reikalingų sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansų
tvarkytojas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu.
Vykdant finansų valdymo funkcijas finansininkai naudoja informaciją, kurią
parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau
ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja
informacija finansiniam sprendimui padaryti.

Finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas lygiai taip pat kaip ir
kiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmų koregavimas,
kontroliavimas, atsiskaitymas (raportavimas aukštesniam vadybininkui) (Z.
Gaidienė. 1998. p.7).

Anot L. Juozaitienės (2000. p. 7) finansų valdymo funkcijos yra
analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir jas sudaro:

* planavimas ir prognozavimas;

* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;

* kontrolė ir analizė.

Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes
finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą. Finansų planavimo ir
prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes
bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto
įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.

Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:

* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;

* įmonės veiklos strategijos parinkimas;

įmonės politikos ir procedūrų numatymas.

Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,
kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,
skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir
naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:

sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis:

suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems
asmenims.

Finansų kontrolę sudaro:

veiklos standartų parengimas. Įmonės standartai, arba normatyvai, rengiami
naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apie
ateities įvykių tikimybes;

* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.

Už finansinius sprendimus įmonėje turėtų būti atsakingi konkretūs
vadybininkai, kuriems suteikta teisė kontroliuoti planų vykdymą, jų
koregavimą ir kurie privalo atsiskaityti už pasiektus finansinius
rezultatus.

Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą
ir naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra
aprūpinti verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti
savininkų turtą (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

Finansiniai sprendimai būna 2 tipų: strateginiai ir operatyviniai
(gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės ir
jos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos
situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. .
Operatyviniai (gamybiniai) – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jie
dažniausiai yra susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Tačiau
svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra daromi
į ateitį (Z. Gaidienė. 1998. p.7).

Finansų planavimas yra viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų,
nes finansiniai sprendimai yra padaromi rengiant finansinį planą. Už
finansinius sprendimus turi būti atsakingi konkretūs vadybininkai. Jiems
yra suteikta teisė kontroliuoti kaip vykdomi planai, koreguoti pavaldinių
veiksmus ir pagaliau atsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.

2. Finansų valdymo sprendimai

Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti visiems
dalyviams: pinigų savininkams, kurie juos sutaupė ir nori parduoti arba
paskolinti tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti arba
pasiskolinti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei,
o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, antrajai pusei. Dažnai
šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn bankai,
investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi, finansų rinkos, kurios
susideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti” pinigus
iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta.

Svarbiausia finansų vadybininko veikla – finansiniai sprendimai.
Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš
daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labai
paprastai. Tai: Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?
Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?
(L. Juozaitienė. 2000. p. 8).

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas
iš daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia
nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,
kurie privalo būti įvertinti priimam finansinius sprendimus, yra
planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamų pelningumą apibūdina tie
pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o
rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė (L. Juozaitienė. 2000. p.
8).

L. Juozaitienė (2000) finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę
galima suskirstyti į tokias grupes:
strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių alternatyvų
pasirinkimą

įmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai, turto dydis, dividendų
politika, investicinių projektų atranka. Strateginius sprendimus lemia
ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.
operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai, kurie
dažniausiai

yra susiję su turimų išteklių naudojimu įmonės viduje.

Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra
orientuoti į ateitį. Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi
taip:
investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti bus
panaudotos

įmonės piniginės lėšos;
finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės turtas.

Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas
įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas šių sprendimų
pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos siūloma
skirstyti taip:

* kreditai;

* palūkanos;

* dividendai;

• akcijų kursai;

• diskontai;

• valiutų kursai.

Finansų valdymo turinys priklauso nuo verslo aplinkos, kultūros,
ekonomikos išsivystymo lygio, konkurencinės aplinkos bei verslininkų
praktinės patirties. Tradiciškai finansų valdymui priskiriama:

Finansų apskaita ir analizė. Ji padeda įvertinti įmonės finansinę galią
ir jos finansų padėtį. Finansų analizės rezultatų pagrindu gali būti
priimami ekonomiškai pagrįsti finansiniai sprendimai.

Pinigų kaupimas. Padeda laupyti lėšas, reikalingas numatytiems tikslams
pasiekti ir įmonės veiklos tęstinumui garantuoti. Kartais įmonės “išbarsto”
savo lėšas įvairiems projektams ir negali sukaupti didesnio jų kiekio.
Tokie sprendimai pasiteisina tik tuomet, kai juos priėmus iš tiesų padidėja
įmonės turtas.

Piniginių lėšų pritraukimas {akcijų emisija, kreditų, rėmėjų paieška ir
kt.). Finansininkai rūpinasi verslui reikalingų pinigų paieška. Jie turi
numatyti potencialius investuotojus, įtikinti juos verslo sėkme ir
pasirinkti racionalų santykį tarp nuosavo ir skolinto kapitalo.

Pinigų srautų valdymas. Padeda iš anksto numatyti busimas pinigų
įplaukas bei piniginius mokėjimus ir leidžia bet kuriuo momentu prognozuoti
įmonės finansinių išteklių būklę.

Vidinis auditas padeda nustatyti, ar tikslingai naudojamos įmonės
lėšos, ar nėra nepateisinamo lėšų švaistymo.

Pajamų apmokestinimo valdymas. Padeda įmonei įstatymiškai minimizuoti
mokamų mokesčių dydį (L. Juozaitienė. 2000. p.9).

Įvardijus finansų valdymo funkcijas ir įmonės galimybes bei tikslus,
reikia sudaryti įmonės organizacinę finansų valdymo struktūrą. Finansų
tarnybai vadovauja vyriausiasis finansininkas, kuris atsakingas už įmonės
finansinę padėtį, finansinių problemų sprendimą ir gana dažnai, turėdamas
tikslią informaciją, parenkant bei vertinant skirtingas alternatyvas, gali
nulemti galutinį finansinių sprendimų priėmimą. Finansų tvarkytojai
susiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis. Juk visi
finansiniai sprendimai turi būti daromi remiantis ateities požiūriu, o ne
retrospektyva.

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Savo įmonės problemoms ir elementams kontroliuoti vadovai naudoja
daugelį kontrolės metodų ir sistemų, kurie gali reikštis daugybe pavidalų
ir sudaryti įvairias grupes. Finansų kontrolės paskirtis ypatinga, nes
pinigus lengva suskaičiuoti ir akivaizdu parodyti.

Palyginus kelių panašių įmonių santykinius rodiklius, galima:

* prognozuoti ir planuoti;

* apibendrinti;

* nujausti artėjančius finansinius sunkumus;

* įvertinti veiklą.

Tačiau būtina elgtis atsargiai. Pirma, nereikia pamiršti, kaip
apskaitos informacija gaunama, – dažnai ji nėra tokia tiksli, kaip
norėtųsi. Kelias įmones galima palyginti tik tada, jeigu jos vienodai
apskaičiuoja nusidėvėjimą ir taiko tuos pačius atsargų įvertinimo būdus.

Antra, visuomenei pateikiamos finansines ataskaitos iš esmės yra
praeities duomenys dabarties atžvilgiu. Todėl santykiniai rodikliai, kurie
apskaičiuoti remiantis finansinėmis ataskaitomis, esamu momentu jau gali
būti netinkami.

Trečia, lyginant kelių įmonių santykinius rodiklius, nereikia pamiršti,
kad kiekvienoje jų gali būti kitoks prekių asortimentas. Netgi tos pačios
šakos įmonių santykiniai rodikliai gali labai nukrypti nuo konkurentų tik
dėl to, kad skiriasi vadybos interesai.

Ketvirta, labai sunku atlikti lyginamąją analizę pasikeitus pinigų
vertei (infliacija) arba ekonominėms sąlygoms. Todėl geresnius pelningumo
rodiklius galima gauti ne dėl geresnės veiklos arba didesnio našumo, o tik
atsitiktinai infliacijos laikotarpiu pasipelnius, užsienio valiutų kurso,
palūkanų tarifų, apmokestinimo arba šakos politikos pokyčiai gali rodyti
gerėjančią įmonės veiklą. Bet tai, deja, nėra geresnio valdymo, didesnio
pelningumo rezultatas.

Penkta, santykinius rodiklius neretai iškreipia trumpalaikiai
svyravimai. Pavyzdžiui, mokumo rodiklius gali paveikti pardavimo
sezoniškumas (R. Jawell. 2002.p.264).

Pagaliau santykiniai rodikliai rodo tik problemas, bet ne išsamią
padėtį. Jie nebūtinai tiksliai atspindi stiprią finansinę įmonės padėtį.
Juk reikia atsižvelgti ir į tokį kokybinį rodiklį kaip tyrimų ir plėtros
programa.

Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelną
įsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui reikalingi
pinigai. Skolintojai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtų
su atlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuoti
greičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gan patekti pas
skolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio kelio pavyzdys –
akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesiog
investoriams.

Finansinė atskaitomybė (financial statement) apibūdina finansinę įmonės
būklę. Dabar praktikuojama finansinės atskaitomybės sistema atitinka
pasaulinį lygį. Finansinių ataskaitų standartą sukūrė ir tobulina
apskaitininkai bei apskaitos ataskaitų naudotojai. Finansinę atskaitomybę
sudaro finansinės ataskaitos, iš kurių pagrindinės yra balansas, pelno
(nuostolių) ataskaita, pelno (nuostolių) paskirstymo (nepaskirstyto pelno)
ataskaita, finansinės būklės kitimų (pinigų srautų) ataskaita. Šias
keturias pagrindines įmonės finansinės veiklos finansines ataskaitas
parengia apskaitininkai ir paprastai pateikia kartu su papildoma
informacija (B. Martinkus, V. Žilinskas. 2001. p.633).

Pelno ataskaitos naudotojams paaiškina, ar pelninga (nuostolinga)
ekonominio vieneto veikla.
Pelningumas (profitability) – tai įmonės veiklos sėkmės rodiklis. Grynosios
pajamos apskaičiuojamos ir nustatant valstybei mokamų mokesčių sumą. Tai
vienas rodiklių, kuriuo remiantis nustatoma išmokamų dividendų suma.

Prognozuojant ekonominius rodiklius vertėtų pateikti keletą dažniausiai
vartojamų ekonominių rodiklių (finansinių koeficientų). Vertėtų
apskaičiuoti šiuos:

Bendrasis padengimo koeficientas – tai įmonės trumpalaikio turto ir
trumpalaikių skolų santykis. Jis rodo, kiek trumpalaikis turtas kompensuoja
trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklis mažesnis už vienetą, įmonė
trumpalaikio turto turi mažiau kaip trumpalaikių skolų, todėl gali
neįvykdyti trumpalaikių įsiskolinimų. Nagrinėjant reikėtų atkreipti dėmesį
į šio rodiklio kitimą laikui bėgant.

Skubaus padengimo koeficientas – likvidaus įmonės turto (trumpalaikis
turtas – atsargos) ir trumpalaikių skolų santykis. Daroma prielaida kad
įmonės turimos atsargos nėra likvidžios (dažnai taip ir būna), todėl šis
rodiklis griežtesnis už ankstesnįjį.

Bendrasis pelningumas – įmonės bendrojo pelno ir viso pardavimo
santykis procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra bendrasis pelnas,
t.y. atspindi įmonės pardavimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė,
tuo pelningiau parduodama.

Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir viso pardavimo santykis
procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra .grynasis pelnas, t.y.
atspindi įmonės visos veiklos efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo
pelningiau dirba įmonė.

Turto grąža – įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.
Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam turto litui, ir atspindi
viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo
efektyviau naudojamas įmonės turtas.

Nuosavybės grąža – įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybės
santykis procentais. Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam
savininkų nuosavybės litui.

Skolos – nuosavybės koeficientas – visų įmonės skolų ir savininkų
nuosavybės santykis. Jis rodo nuosavų ir skolintų lėšų santyki. įvairiose
pramonės Sakose jis skirtingas. Be to, priklauso ir nuo įmonės vadovavimo
strategijos. Jei vadovai labiau linkę rizikuoti, skolų bus sąlygiškai
daugiau ir atvirkščiai. Nėra jokios proporcijos, kuri būtų laikoma
optimalia, tačiau, aišku, negerai, jei įmonės skolos daugiau negu keletą
kartų viršys nuosavas lėšas. Tuomet sunku tikėtis gauti kreditą ar rasti
investuotoją.

Vidutinis apmokėjimo periodas – pirkėjų įsiskolinimo ir viso pardavimo
santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365). Jis rodo, kaip įmonė
tvarkosi rinkdama savo klientų įsiskolinimus. Įvairiose įmonėse šis
periodas gali labai skirtis. Reikia nagrinėti jo raidą, t.y. stebėti
kitimą. Jei apmokėjimo periodas ilgėja, įmonė gali pritrūkti laisvų lėšų.

Atsargų apyvartumas – atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų
savikainos santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365) (A. Jovaiša.
1996. p. 131-132).

Įmonių palyginimas – dviejų panašių įmonių veiklos palyginimas.

Našumo rodikliai – išteklių ir veiklos rezultatų santykis. Rodo, kiek
veiklos rezultatų tenka vienam išteklių vienetui.

Retrospektyvusis (t. y. praeities duomenų) palyginimas – vienų metų tam
tikro rodiklio palyginimas su kitų metų to paties rodiklio lygiu.

Santykiniai akcininkų nuosavybės rodikliai – susiję su dividendais, to
ypač domina akcininkus.

Santykiniai mokumo rodikliai rodo, ar pinigų bei kito likvidžiojo turto
pakanka, kad būtų įvykdyti trumpalaikiai piniginiai įmonių įsipareigojimai.

Santykiniai pelningumo rodikliai – išmatuoja pelno dalį, palyginti su
pardavimo pajamomis, grynuoju turtu ir kitais panašiais rodikliais.

Svertas – skolų ir savininkų nuosavybės santykis.

Svertas = Privilegijuotosios akcijos + ilgalaikės paskolos

Akcininkų nuosavybė + ilgalaikės paskolos

Kainos ir uždarbio santykis
Kainos ir uždarbio santykis = 1 akcijos rinkos kaina

1 akcijos uždarbis

Tai vienos akcijos pelningumo išraiška, įskaitant nuosavybės ir uždarbio
vertę.

Pelningumo rodikliai

Ilgalaikio turto pelningumas = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius x 100

Ilgalaikis
turtas

Bendrojo pelno santykis = Bendrasisi pelnas___ x 100

Iš viso pardavimo pajamų

Bendrojo pelno ir pardavimų prekių kaštų santykis = Bendrasis
pelnas___ x 100

Parduotų prekių kaštai

Grynojo pelno santykis = Grynasis pelnas, arba pelnas prieš palūkanas ir
mokesčius x 100

Pardavimo pajamos

Mokumo rodikliai

Trumpalaikio turto santykis = Trumpalaikis turtas_

Trumpalaikės skolos

Greitojo mokumo santykis = Trumpalaikis turtas – Atsargos

Trumpalaikės skolos

Našumo rodikliai

Atsargų apyvartumas = Parduotų prekių kaštai

Vidutinės atsargos

Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimo
pajamos_____________

Ilgalaikis turtas,
išreikštas grynąja apskaitos verte

Pirkėjų skolų trukmė = Vidutinė pirkėjų skolų suma x 365

Iš viso parduota į skolą

Skolų tiekėjams trukmė = Vidutinė skolų tiekėjams suma x 365

Iš viso pirkta į skola

Savininkų nuosavybės ir sverto santykiai

Dividendų pelningumas = 1 akcijos nominalioji vertė x Paskelbtų dividendų

1 akcijos rinkos kaina

Procentas

Kiek kartų uždirbti dividendai = Grynasis pelnas atskaičiuos mokesčius ir
privilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansinių
rezultatų__
Dividendai, išmokėti paprastųjų akcijų savininkams

1 akcijos uždarbis = Grynasis pelnas atskaičius mokesčius ir
privilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansinių
rezultatų

Paprastųjų akcijų skaičius

3. LŪŽIO TAŠKO ANALIZĖ

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties,
kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliui
įmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančių
priežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkama
per daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visada
galima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir apsieiti arba kurie gali
būti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnės
pastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turi
kompensuoti pardavimas.

Ši analizė yra gana sąlygiška, nes dažniausiai daug kas supaprastinama,
tačiau be to apskritai jos nebūtų įmanoma atlikti. Tai sumažina analizės
tikslumą, bet net ir tokia ji vertinga.

Anot A. Jovaišos (1996. p. 130) norint atlikti nenuostolingumo analizę
reikia:

1. Visas sąnaudas padalyti į dvi grupes: pastoviąsias ir kintamąsias
Pastoviosios tai tokios, kurios nekinta dėl pardavimo apimties, pavyzdžiui:
patalpų, nuomos mokestis, paskolos palūkanos, pardavėjų atlyginimai ir pan.
Kintamosiomis vadinamos tokios, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo
pardavimo apimties, pavyzdžiui: žaliavų, gamybai suvartotos elektros
energijos ir pan.

Labai dažnai tam tikrų sąnaudų negalima priskirti nei prie pastoviųjų
nei prie kintamųjų: pavyzdžiui, jei pardavėjų atlyginimai yra pastovūs, bet
jiems mokami priedai, priklausantys nuo parduotų prekių kiekio, arba vienų
gamybos darbuotojų atlyginimai yra pastovūs, o kitų – priklauso nuo
pagamintos produkcijos kiekio. Galima sugalvoti ir daugiau pavyzdžių.
Tokiais atvejais šias sąnaudas reikėtų stengtis išskaidyti į jau minėtus du
komponentus. Tai nelengva, o rezultatas nebus visai tikslus.

2. Apskaičiuoti pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų sumas. Pastoviųjų
sąnaudų suma bus lygi konkrečiam skaičiui, o kintamosios bus išreikštos
pardavimo apimtimi: sakysim, 70% pardavimo apimties.

3. Toliau naudokite tokią formulę:

NT = PS + Pe = 2000 + 1000 = 3000 = 10 000

P – KS 1 – 0,7 0,3

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties,
kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliui
įmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančių
priežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkama
per daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visada
galima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir apsieiti arba kurie gali
būti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnės
pastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turi
kompensuoti pardavimas.

Atsipirkimo periodo metodas (Payback period – angl.) yra vienas
populiariausių ir plačiausiai taikomų ekonominės analizės praktikoje. Šį jo
populiarumą nulėmė skaičiavimo paprastumas ir lengvai suvokiama esmė.
Atsipirkimo periodas parodo santykinį investicinio pasiūlymo patrauklumą.
Jis nustato, koks bus periodų, reikalingų pradinei investicijai padengti,
skaičius, t.y. jis nustato, kiek reikės periodų, kad kumuliatyvinis
investicinio projekto naudingumas susilygintų su kumuliatyviniais jo
kaštais. Šiame metode, kaip ir prieš tai nagrinėtuose, yra operuojama
pinigų srautais, t.y. tiek projekto naudingumas, tiek ir jo kaštai yra
išreiškiami pinigų srautais. Kiekvienai iš alternatyvų apskaičiuojamas
atsipirkimo periodas ir gautos reikšmės tarpusavyje palyginamas.
Pasirenkama ta alternatyva, kurios atsipirkimo periodas yra trumpiausias.

4. PELNINGUMAS IR RIZIKA

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją įvertinti ?

Pradžiai pateiksiu du pavyzdžius. Pirmas: JAV vyriausybė išleidžia iždo
obligacijas ir parduoda jas su nuolaida, kadangi nemoka palūkanų. Tačiau
suėjus išpirkimo terminui investoriai gaus tiksliai tiek pinigų, kokia yra
obligacijos nominalinė vertė. Antras – pirkimas bet kokios akcinės
bendrovės paprastųjų akcijų. Jūs galite gauti arba negauti planuojamų
dividendų. Dėl to po kurio laiko tų akcijų kaina gali gerokai būti kitokia
negu tikėjotės. Taigi planuotas obligacijos pelningumas tikrai atitiks
faktišką, o akcinės bendrovės akcijų pelningumas gali labai nukrypti nuo
planuoto. Šiuo atveju rizikingu vertybiniu popieriumi yra laikoma akcija, o
nerizikingu – obligacija. Kuo daugiau nukrypsta faktiškas pelningumas nuo
planuoto, tuo rizikingesnis yra vertybinis popierius. Taigi, rizika –
pelningumo nukrypimas nuo planuoto. Apskritai, rizika reiškia galimybę
įvykti netikėtiems, neplanuotiems įvykiams.

Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumą apsprendžia tikimybė, kad
bus kainų sumažėjimas. Kaip pasiskirsto ta tikimybė ir parodo rizikingumą.
Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumo procentas gali būti suprantamas
kaip tų procentų tikimybių išsibarstymas tam tikru laikotarpiu. Jeigu
faktiškas pelningumas yra toks, kokio ir buvo tikėtasi, vertybinis
popierius yra nerizikingas. Dauguma investitorių ir vadybininkų vengia
rizikos. Jei nusprendžiama rizikuoti yra reikalaujamas didesnis
pelningumas.

Kaip išmatuoti riziką? Rizikai nustatyti yra naudojami ir labai
paprasti, ir gana sudėtingi skaičiavimai bei rodikliai. Pats paprasčiausias
rodiklis, kuris nustatomas retrospektyvinės analizės ir patyrimo principu,
tai tikimybės laipsnis, kad įvykis įvyks. Pavyzdžiui, pradėjus gaminti
naują gaminį planuojama jo kaina nustatoma maždaug taip. Marketingo
specialistas padaro prielaidas, tarkime, kad yra 10% tikimybė, jog gaminį
pavyks parduoti už 200 litų, 30% tikimybė parduoti už 150 litų ir 60%
tikimybė – už- 100 litų. Iš šių duomenų galima apskaičiuoti du paprastus
statistinius rodiklius:
planuojamą (tikimybinę) kainą,
standartinį nukrypimą nuo tos kainos.

Planuojama (tikimybinė) kaina apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis
kainos ir tikimybės. Galima taikyti ir formulę:

R = [pic]( Pi Ri ), ∑PR = [pic]

Kur Pi – i-toji kaina

Ri – tikimybė, kad bus i-toji kaina

n – galimybių skaičius.

Galima apskaičiuoti kitą rizikos rodiklį – standartinį nukrypimą, kuris
parodys kokia yra planinės kainos dispersija arba kokio galima tikėtis
kainos nukrypimo nuo plano.

Standartinis nukrypimas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

ץ[pic]

Kitas rizikos rodiklis yra variacijos koeficientas. Tai santykinis
rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas standartinį nukrypimą dalijant iš
planuojamos kainos. Kuo didesnis variacijos koeficientas, tuo didesnė
rizika. Todėl apskaičiavus tik vieną variacijos koeficientą labai sunku
įvertinti riziką (Z. Gaidienė. 1998. p. 46-48).

Formuojant finansinio turto paketą du rodikliai domina investitorių: jo
pelningumas ir rizika. Rinkos Šalyse yra specialios turto paketo formavimo
teorijos, labai padedančios investitoriui padaryti sprendimą. Tačiau viena
yra aišku – kiekvienas investitorius geidžia didesnio pelningumo ir
nemėgsta rizikos. Visiškai nerizikingų investicijų nėra. Todėl būtina
mokėti nustatyti šiuos svarbiausius paketo rodiklius.

Apibūdinant investicijų paketo pelningumą ir riziką galima padaryti
išvadą, kad norint uždirbti planuojamą pelningumą reikia prisiimti ir
didesnę riziką. Apskaičiavus paketo pelningumą ir riziką investitorius turi
žinoti, kad šie rodikliai greitai keičiasi, jeigu keičiasi investuoto turto
lyginamosios dalys. Pavyzdžiui, kokia rizika yra naujo vertybinio
popieriaus, kuris papildo investicijų paketą? Jeigu atskirų turto rūšių
lyginamosios dalys pakete yra mažos, tai naujų investicijų riziką galima
apskaičiuoti kaip kovariacijos koeficientą su kitomis paketo
investicijomis. Reiškia naujos investicijos riziką išreikš jos pelningumo
ir buvusio pakete pelningumo kovariacijos koeficientas (Z. Gaidienė. 1998.
p. 50).

Finansų valdyme dažnai taikomas labai buitiškas diversifikacijos
principas „nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę”. Atrodytų, investuok savo
10000 litų į 5 arba 10 skirtingų vietų ir rizika sumažės. Tačiau remiantis
vien šiuo principu, yra ignoruojama koreliacija tarp vertybinių popierių
pelningumo kitimo. Formuojant vertybinių popierių paketą, jame gali būti ir
rizikingų vertybinių popierių. Tačiau kaip opozicija jiems turi būti
įsigyjami ir tokie vertybiniai popieriai, kurių pelningumo koreliacija su
rizikingais yra labai maža arba neigiama. Pavyzdžiui, jeigu vieno tipo
vertybinių popierių pelningumo kreivė yra cikliška (tarkime, vasaros metu
pelningumas yra didesnis negu žiemos laikotarpiu), tai norint turėti
diversifikuotą vertybinių popierių paketą reikia įsigyti kito tipo
vertybinių popierių, kurių pelningumo kreivė bus priešinga (žiemos metu
pelningumas didesnis negu vasaros). Tokiu būdu galima gerokai sumažinti
viso paketo riziką. Beveik visų akcijų pelningumo kitimo tendencijos
priklauso nuo šalies ekonomikos stiprumo: jis kyla, kai ekonomika stiprėja
ir smunka, kai ekonomika blogėja. Taigi, formuojant vertybinių popierių
paketą, verta išanalizuoti įvairias vertybinių popierių kombinacijas.

Tokios analizės tikslai yra du:

1. Pasiekti didžiausią pelningumą, nekeičiant rizikos laipsnio.

2. Maksimaliai sumažinti riziką, nesumažinant pelningumo.

Galima teigti, kad planuojamas rinkos indekso pelningumas ir rinkos
indekso pelningumo standartinis nukrypimas sudaro rinkos paketą.

Rizika ir reikalaujamas pelningumas

Dabar pasamprotaukime apie investitorių, kuris ruošiasi pirkti turtą.
Jeigu jis žino to turto pelningumo riziką, kokio minimalaus pelningumo jis
reikalaus? Reikalaujamą pelningumą sudaro 3 elementai;
Pinigų laiko vertė arba palūkanų tarifas.
Pelningumas, kompensuojantis infliacijos poveikį.
Pelningumas už riziką.

Reikalaujamas pelningumas yra apskaičiuojamas sudedant šiuos tris
elementus.

Pinigų laiko vertė – tai toks pelningumo tarifas, kuris būtų uždirbamas
įsigyjant visiškai nerizikingą turtą ir kai nėra jokios infliacijos.
Daugelis pasaulio ekonomistų Pripažįsta, kad šis tarifas yra tik: 1-2 % per
metus nors kartais pakyla iki 4-5 %.

Kompensuoti infliacijos poveikiui investorius reikalaus papildomo
pelningumo. Atliekant analizę reikia nepamišti, jog reikalaujamas
pelningumas ir rizika – yra nustatyti tam tikru laiko momentu. Jei
investitoriai darosi pesimistiškesni, jie reikalauja didesnio pelningumo už
riziką.

4.2. Įmonės finansinės kontrolės sistema

Įmonės veiklos kontrolė yra svarbi sudedamoji kiekvieno vadovo darbo
dalis. Kontrolė – analizė – sprendimo priėmimas – tai sustambinti
kiekvienos veiklos etapai, užtikrinantys jos efektyvumą.

Tačiau, be savikontrolės, esama ir antrosios kontrolės dalies –
šalutinės kontrolės, kurios tikslas – atskleisti apskaitos ir atskaitomybės
trūkumus, sąmoningus ir nesąmoningus įstatymų bei instrukcijų pažeidimus,
įvertinti padalinių ir individų veiklos efektyvumą bei galimus jo didinimo
būdus.

Rinkos sąlygomis reikia aiškiai skirti vidinę ir išorinę kontrolę,
jungiančia, abu kontrolės momentus: efektyvumo didinimo ir pažeidimų
nustatymo. Pirmuoju atveju akcentuojamas efektyvumo didinimas, antruoju –
pažeidimų nustatymas.
Valstybinės kontrolės departamentas valstybinėms įmonėms, taip pat toms
įmonėms, kur dominuoja valstybinis kapitalas – tai žinybinis organas. Todėl
šio organo funkcijos yra labai įvairios. Jis kontroliuoja ne tik išorinę
atskaitomybę, bet ir gamybinę bei kitą veiklą. Be to, departamentas ne tik
atskleidžia trūkumus, bet ir padeda parengti priemones jiems pašalinti.
Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja, ar teisingai
ir laiku apskaičiuojami mokesčiai bei kitos įstatymų numatytos įmokos į
valstybės ir savivaldybių biudžetus. Inspekcijos darbą organizuoja ir jam
vadovauja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Inspekcijos
organizuojamos rajoniniu principu.

Mokesčių inspektoriai turi teisę iš įmonių ir su jomis susijusių
organizacijų pareikalauti duomenų apie juridinių ar fizinių asmenų turtą ir
pajamas, jei oficialios atskaitomybės neužtenka. Jie gali skirti nuobaudas
už pajamų slėpimą.

3. Laisvosios rinkos šalyse svarbi audito kontrolė, kurią atlieka
nepriklausomi buhalteriai-auditoriai. Jie vykdo buhalterio, revizoriaus ir
konsultanto funkcijas. Juos galėtų pasitelkti nedidelės įmonės savo veiklai
tikrinti, trūkumams šalinti. Jie galėtų atlikti ir minėtųjų žinybų
kontrolės organų funkcijas (A. Sakalas ir kt. p.356).

Minėtųjų kontrolės formų derinimas leidžia ne tik tobulinti pačią
apskaitos sistemą, bet ir padeda sąžiningai tvarkyti atskaitomybę, šalinti
finansinės drausmės pažeidimus.

4.3. Finansavimas ir rizika

Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis jį grąžinti pirkėjų
skolų grąžintais pinigais, tai įmonė turi rizikos, nes jos skolų grąžinimai
priklauso nuo pirkėjų skolų grąžinimo. Taigi, iškyla klausimas – kur yra
saugumo riba, grąžins ar ne įmonė paskolas?

Apskritai, kuo trumpesnis yra skolų grąžinimo terminas, tuo rizika, kad
skolos nebus grąžintos, yra didesnė. Iš kitos pusės, kuo ilgiau nereikia
grąžinti skolos, tuo daugiau laiko įmonė turi skolų grąžinimui ir palūkanų
sumokėjimui.

Pavyzdys. Įmonė paėmė trumpalaikę paskolą cecho statybai. Pinigų
srautai iš naujo cecho nepajėgs per trumpą laiką padengti skolos ir
palūkanų. Taigi įmonė imasi rizikos, kad ji per skolos laikotarpį nepadengs
gauto finansavimo. Išeitis -naudoti ilgalaikį finansavimą.

Kita problema – palūkanų kaštai. Ilgalaikio finansavimo kaštai yra iš
anksto gerai žinomi. Gavus trumpalaikį finansavimą iš anksto neaišku, kokie
bus palūkanų kaštai ( trumpalaikių paskolų palūkanų tarifai svyruoja
daugiau už ilgalaikių ). Žinoma, jeigu tai infliacijos metas, kai kyla
tarifai, tai trumpalaikių palūkanų kaštai bus didesni už ilgalaikių.

Riziką tarp trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo subalansuoja
palūkanų kaštai. Paprastai ilgalaikio finansavimo kaštai yra didesni už
trumpalaikio. Dabar reikia pasirinkti: ar mažesniais kaštais ir didesne
rizika trumpalaikis finansavimas ar ilgalaikis finansavimas su didesniais
kaštais ir mažesne rizika. Saugumo riba turėtų būti suprantama kaip
sutartinių mokėjimų atsilikimas nuo pinigų įplaukų srautų. Ši riba
priklauso nuo to, kokią riziką pasirenka menedžeriai. Todėl menedžeriai
nustato ir kokią dalį trumpalaikio turto finansuos einamasis įsiskolinimas,
o kokią dalį- ilgalaikės paskolos. Kur riba?

Esant konservatyviam požiūriui iš trumpalaikio finansavimo poreikio yra
atimami savaiminiai įsiskolinimai (tiekėjams, algų). Todėl sumažėja rizika,
nes sumažėja papildomas trumpalaikis finansavimas.

Nebijant rizikos gali būti trumpalaikių paskolų forma finansuojamas
visas laikinas (sezoniškas) turto padidėjimas. Sakoma, šiuo atveju yra
negatyvi saugumo riba (nėra saugumo). Jeigu saugumo riba yra lygi 0, tai
reiškia, kad kiekvienas turto elementas nuo pradžios iki galo turi konkretų
finansavimo šaltinį (Z. Gaidienė. 1998. p. 50).

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS

5.1. Bendra charakteristika

Įmonės pavadinimas Uždaroji akcinė
bendrovė „LENA“

Adresas Pramonės g. 16
Tauragė LT-5900

Telefonas/ faksas

72842

Įmonės kodas 7987876

PVM mokėtojo kodas
798787610

Įmonė registruota 1998-05-10

Įmonės registravimo numeris UAB
98-56

Įmonės rūšis Uždaroji akcinė
bendrovė

Veiklos pobūdis baldų gamyba ir
pardavimas

Įmonės vadovas

Juozapas Gudeliūnas

Darbuotojų skaičius
30

Įstatinis kapitalas 10000 Lt.

Bendrovės steigėjai

Juozapas Gudeliūnas 80 % akcijų

Saulius Gudeliūnas 20 %
akcijų

6. UAB “LENA” APRAŠYMAS

UAB “Lena” įkurta 1998 metais. Įmonė įsikūrusi Tauragėje, Pramonės
g.16. Įmonės veikla – tai medinių baldų gamyba ir prekyba jais. Ši įmonė
gamina medinius virtuvės baldus bei į juos įmontuoja buitinę techniką. UAB
“Lena” taip pat dirba ir dizaineriai bei interjero specialistai, kurie ne
tik gali klientui patarti, bet ir sukurti specialius baldus pagal klientų
pageidavimus. Įmonė taip pat savo produkciją gali pristatyti klientams į
namus bei ją sumontuoti. UAB “Lena” pradėjo teikti naujas paslaugas savo
klientams. Tai senų baldų restauracija bei minkštų baldų apmušalų keitimas.
Šia veikla įmonė stengiasi pritraukti naujų klientų, kurie galbūt
susidomėtų ir šios įmonės gaminamais baldais. Įmonė savo klientų turi ne
tik Tauragėje, bet ir aplinkiniuose miestuose. Taip pat įmonė ketina įkurti
savo filialą Panevėžyje.

Šiuo metu UAB ”Lena” dirba 30 darbuotojų. Šios įmonės administracija
yra komunikabili, puikiai bendrauja su klientais. Tai yra šios įmonės
pranašumas prieš daugelį kitų įmonių, kuriose didžioji dalis problemų kyla
dėl darbuotojų nekompetitingumo ir nesugebėjimo bendrauti su žmonėmis, o
tai atbaido klientus. Tai svarbu, nes Lietuvoje baldų gamyba yra pakankamai
paplitusi ir yra didelė konkurencija, todėl labai svarbu išlaikyti klientus
ir pritraukti naujus.

Šiais laikais rinkoje išsilaikyti padėtų tai, kad įmonė gamintų
kokybiškus savo produktus, taip pat sugebėtų juos pateikti ir reklamuoti.
Tai yra vienas iš mūsų analizuojamos įmonės privalumų. Dabar nėra svarbu,
kad įmonė pagamintų kuo didesnį kiekį savo produkcijos, bet svarbu tai, kad
ta produkcija būtų aukščiausios kokybės ir atsižvelgtų į klientų poreikius
bei prieinamą kainą. Todėl svarbu, kad įmonė stengtųsi sumažinti savikainą
ir, kad tai neatsilieptų produkcijos kokybei.

7. UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės-finansinės
veiklos balansas. Jo sudėtis analitikui sudaro galimybę lyginti aktyvo ir
pasyvo skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestinius
rodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę.

Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejų
laikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki
10 metų), tada ji vadinama trendo analize. Šios analizės duomenys padeda
vadovams numatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito nevienodu tempu.
Horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei
įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti
su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Ši analizė turi būti atlikta
labai kruopščiai, nes ji turi teigiamų ir neigiamų bruožų (D. Šlekienė, I.
Klimavičienė I. 1999. p.187).

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti
su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąją
analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba
pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Ši analizė sudaro
galimybę susipažinti su balanso struktūra (D. Šlekienė, I. Klimavičienė I.
1999. p.184-185).

Reikia išsiaiškinti grynojo pelno padidėjimo priežastis, todėl
lyginsime 2004 metų įmonės finansinius rodiklius su praėjusiųjų metų
atitinkamais rodikliais. Skaičiavimui reikalingi duomenys pateikiami 3-ioje
lentelėje, o 4-oje lentelėje – rodiklių reikšmės, jų apskaičiavimo
formulės, apibrėžimai ir nukrypimai.

Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui 1
lentelė
|Rodiklis |2004 m. |2003 m. |Pokytis (+|Pokytis % | |
| | | |-) | | |
|Bendrasis pelnas |640112 |508560 |+131552 |+25,86 % | |
|Grynasis pelnas |145272 |129958 |+15314 |+11,78 % | |
|Pardavimų pajamos |2420014 |2673928 |-253914 |-10,49 % | |
|Trumpalaikis turtas |794794 |622239 |+172555 |+27,73 % | |
|Ilgalaikis turtas |226095 |177312 |+48783 |+27,51 % | |
|Turtas |1024204 |802511 |+221693 |+27,62 % | |
|Akcinis kapitalas |725547 |640275 |+85272 |+13,31 % | |
|Veiklos pelnas |324619 |180614 |+144005 |+79,73 % | |
|Įsipareigojimai |298657 |162236 |+136421 |+84,09 % | |
|Trumpalaikiai |75048 |51773 |+23275 |+44,96 % | |
|įsipareigojimai | | | | | |
|Per 1 metus gautinos|267241 |334201 |-66960 |-25,06 % | |
|sumos | | | | | |
|Atsargos |250867 |224355 |+26512 |+11,82 % | |

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL

UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

2 lentelė. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais

finansiniais 2004 metų rodikliais

|Rodikliai |Formulės |2003|2004|Absoli|Santyk|Rodiklio esmė |
| | | | |utus |inis | |
| | | | |nukryp|nukryp| |
| | | | |imas |imas | |
| | | | | | | |
|Pelningumo| | | | | | |
|Bendrasis |BTP = Bendras |0,62|0,63|-0,01 |-1,5% |Nustato, kiek bendrojo |
|turto |pelnas | | | | |pelno gaunama kiekvienam |
|pelninguma|Visas turtas | | | | |viso turto piniginiam |
|s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |
| | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai|
| | | | | | |naudoti turtą. |
|Grynasis |GrP = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |-12,5%|Nustato, kiek grynojo |
|viso turto|pelnas | | | | |pelno gaunama kiekvienam |
|pelninguma|Visas turtas | | | | |viso turto piniginiam |
|s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |
| | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai|
| | | | | | |naudoti turtą. |
|Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |+36,8%|Parodo, kiek pelninga |
|pardavimų |pelnas | | | | |parduoti prekes |
|pelninguma|Pardavimai | | | | |(paslaugas), t.y. nustato, |
|s | | | | | |kiek bendrojo pelno gaunama|
| | | | | | |kiekvienam pardavimų |
| | | | | | |piniginiam vienetui. |
|Grynasis |GrPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |+50% |Parodo, kiek pelninga |
|pardavimų |pelnas | | | | |parduoti prekes |
|pelninguma|Pardavimai | | | | |(paslaugas), t.y. nustato, |
|s | | | | | |kiek grynojo pelno gaunama |
| | | | | | |kiekvienam pardavimų |
| | | | | | |piniginiam vienetui. |
|Bendrasis |BNP = Bendras |0.88|0.79|+0.09 |+11,39|Nustato, kiek bendrojo |
|savininkų |pelnas | | | |% |pelno gaunam kiekvienam |
|nuosavybės|Sav. nuosavybė | | | | |akcinio kapitalo piniginiam|
|(akcinio | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |
|kapitalo) | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai|
|pelninguma| | | | | |naudoti akcininkų nuosavybę|
|s | | | | | | |
|Grynasis |GrNP = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |-4,34%|Nustato, kiek grynojo |
|savinin |pelnas | | | | |pelno gaunam kiekvienam |
|kų |Sav. nuosavybė | | | | |akcinio kapitalo piniginiam|
|nuosavybės| | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |
|(akcinio | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai|
|kapitalo) | | | | | |naudoti akcininkų nuosavybę|
|pelninguma| | | | | | |
|s | | | | | | |
| Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |+85% |Parodo, kiek pelninga yra |
|pelninguma|pelnas | | | | |įmonės veikla, t.y. |
|s |Pardavimai | | | | |nustato, kiek veiklos pelno|
| | | | | | |gaunama kiekvienam |
| | | | | | |pardavimų piniginiam |
| | | | | | |vienetui |
| | | | | | | |
| | | | | | | |
| | | | | | | |
|Likvidumo | | | | | | |
|ir | | | | | | |
|stabilumo | | | | | | |
|rinkoje | | | | | | |
|rodikliai | | | | | | |
|Bendrasis |BL = Sav. |2,42|3,94|-1,52 |-38,57|Parodo, kiek kartų |
|likvidumas|Nuosavybė | | | |% |savininkų nuosavybė viršija|
| |Bendri | | | | |įmonės įsipareigojimus, |
| |įsiskolinimai | | | | |t.y. apibūdina firmos |
| | | | | | |sugebėjimą įvykdyti bendrus|
| | | | | | |įsipareigojimus iš |
| | | | | | |savininkų nuosavybės |
|Einamasis |EL |10,5|12,0|-1,42 |-11,8%|Apibūdina sugebėjimą |
|likvidumas|=Trumpalaikis |9 |1 | | |įvykdyti trumpalaikius |
|arba |turtas | | | | |įsipareigojimus iš |
|padengimo |Trump. | | | | |trumpalaikio turto, t.y. |
|koeficient|įsiskolinimai | | | | |nustato, kiek kartų |
|as | | | | | |trumpalaikis turtas viršija|
| | | | | | |trumpalaikius |
| | | | | | |įsipareigojimus |
|Kritinio |KĮK = Trump. |7,2 |7,68|-0,48 |-6,25%|Įvertina firmos sugebėjimą |
|įvertinimo|Turtas – | | | | |įvykdyti trumpalaikius |
|koeficient|Atsargos | | | | |įsipareigojimus iš |
|as |Trump. | | | | |mobiliausio (galimo greitai|
| |įsiskolinimai | | | | |paversti pinigais) turto, |
| | | | | | |t.y. pasirengimą greitai |
| | | | | | |sugrąžinti trumpalaikes |
| | | | | | |skolas |
|Grynojo |KS = Trump. |0,7 |0,71|-0,01 |-1,4% |Parodo, kurią firmos turto |
|apyvartini|Turtas – Trump.| | | | |dalį sudaro grynasis |
|o kapitalo|Įsiskol. | | | | |apyvartinis kapitalas. |
|santykis |Visas turtas | | | | | |
|su visu | | | | | | |
|turtu | | | | | | |
|Investavim|IK = Ilgalaikis|0,31|0,27|0,04 |+14,8%|Parodo, kokia savininkų |
|o |turtas | | | | |nuosavybės dalis investuota|
|koeficient|Savininkų | | | | |į ilgalaikį turtą. |
|as |nuosavybė | | | | | |
|Veiklos | | | | | | |
|aktyvumo | | | | | | |
|rodikliai | | | | | | |
|Viso turto|VTA = |2,36|3,33|-0,97 |-29,1%|Apibūdina sugebėjimą |
|apyvartuma|Pardavimai | | | | |panaudoti visą turtą |
|s |Visas turtas | | | | |pardavimų pajamoms |
| | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, |
| | | | | | |kokia pardavimų apimtis |
| | | | | | |tenka kiekvienam turto |
| | | | | | |piniginiam vienetui. |
|Ilgalaikio|ITA = |10,7|15 |-4,3 |-28,6%|Apibūdina sugebėjimą |
|turto |Pardavimai | | | | |panaudoti ilgalaikį turtą |
|apyvartuma|Ilgalaikis | | | | |(nekilnojamąjį turtą, |
|s |turtas | | | | |vertybinius popierius, |
| | | | | | |gautas ilgalaikes paskolas)|
| | | | | | |pardavimų pajamoms |
| | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, |
| | | | | | |kokia pardavimų apimtis |
| | | | | | |tenka kiekvienam ilgalaikio|
| | | | | | |turto piniginiam vienetui. |
|Trumpalaik|TTA = |3,04|4,3 |-1,26 |-29,3%|Apibūdina sugebėjimą |
|io turto |Pardavimai | | | | |panaudoti trumpalaikį turtą|
|apyvartuma|Trump. turtas | | | | |pardavimų pajamoms |
|s | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, |
| | | | | | |kokia pardavimų apimtis |
| | | | | | |tenka kiekvienam |
| | | | | | |trumpalaikio turto |
| | | | | | |piniginiam vienetui. |
|Savininkų |SNA = |3,33|4,17|-0,84 |-20,14|Apibūdina sugebėjimą |
|nuosavybės|Pardavimai | | | |% |panaudoti akcinį kapitalą |
|(akcinio |Sav. nuosavybė | | | | |pardavimų pajamoms |
|kapitalo) | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, |
|apyvartuma| | | | | |kokia pardavimų apimtis |
|s | | | | | |tenka kiekvienam akcinio |
| | | | | | |kapitalo piniginiam |
| | | | | | |vienetui. |
|Atsargų |AA = Pardavimai|9,64|11,9|-2,27 |-19,05|Apibūdina sugebėjimą |
|apyvartuma|Atsargos | |1 | |% |valdyti ir kontroliuoti |
|s | | | | | |lėšų, investuotų į |
| | | | | | |atsargas, apsisukimą, t.y. |
| | | | | | |nustato, kiek kartų |
| | | | | | |atsargos buvo išparduotos |
| | | | | | |ir vėl sukauptos. |
|Vidutinė |VD = |40d.|45d.|+5 |11,11%|Apibūdina sugebėjimą |
|debitorini|360*Debitorinis| | | | |susigrąžinti debitorinius |
|o |įsiskolinimas | | | | |įsiskolinimus, t.y. |
|įsiskolini|Pardavimai | | | | |nustato, per kiek dienų |
|mo trukmė| | | | | |visi debitoriai sugrąžina |
| | | | | | |įsiskolinimus. |
|Debitorini|DĮA=Pardavimai |9,05|8,00|1,05 |13,12%|Apibūdina, kaip debitoriai |
|o |Deb. | | | | |atsiskaito su firma, t.y. |
|įsiskolini|įsiskolinimas | | | | |kiek kartų per metus |
|mo | | | | | |debitorinis įsiskolinimas |
|apyvartuma| | | | | |paverčiamas pinigais. |
|s | | | | | | |
| | | | | | | |
|Skolų | | | | | | |
|valdymo | | | | | | |
|rodikliai | | | | | | |
|Įsiskolini|ĮK = Bendri |0,29|0,20|0,09 |45% |Apibūdina, kokią viso turto|
|mo |įsiskolinimai | | | | |dalį sudaro įsiskolinimai, |
|koeficient|Visas turtas | | | | |t.y. nustato, kiek |
|as | | | | | |įsiskolinimų tenka |
| | | | | | |kiekvienam viso turto |
| | | | | | |piniginiam vienetui. |
|Manevringu|MK = Trump. |0,99|0,89|0,1 |11,23%|Rodo, kiek firma turi gryno|
|mo |Turtas – Trump.| | | | |nuosavo apyvartinio |
|koeficient|Įsiskol | | | | |kapitalo savininkų |
|as |Savininkų | | | | |nuosavybėje |
| |nuosavybė | | | | | |
|Finansinės|FNK= Savininkų |0,7 |0,79|-0,09 |-11,4%|Rodo firmos priklausomybę |
|nepriklaus|nuosavybė | | | | |nuo kreditorių, t.y. kokią |
|omybės |Visas turtas | | | | |dalį bendrame turte sudaro |
|koeficient| | | | | |nuosavas turtas. |
|as | | | | | | |
|Kred. |KĮ = |44d.|22d.|-22d. |-50% |Nustato, per kiek dienų |
|Įsiskolini|(Kred.įsiskolin| | | | |firma grąžina skolas |
|mo trukmė |imas*360) | | | | |kreditoriams |
| |Pardavimai | | | | | |

Iš 2 lentelės išskyriau svarbiausius pelningumo rodiklius, kurie
atspindi pagrindinių įmonės veiklos procesų efektyvumą. Kiekviena įmonė
gamindama tam tikrus produktus ar teikdama paslaugas tikisi gauti tam tikrą
pelno sumą. Absoliutus pelno dydis neparodo įmonės veiklos organizavimo ir
pasiekto rezultato efektyvumo, todėl savo įmonės finansinei analizei
atlikti naudosiu pelningumo rodiklius pateiktus 3-oje lentelėje.
Apskaičiavimui ir analizei naudosime UAB ”Lena” balanso bei pelno ir
nuostolio ataskaitos duomenis (priedai).

Pelningumo rodikliai 3 lentelė

|Rodikliai |Formulė |2003|2004|Pokytis(|
| | | | |+,-) |
|Turto |TG = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |
|pelninguma|pelnas | | | |
|s |Visas turtas | | | |
|Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |
|pardavimų |pelnas | | | |
|pelninguma|Pardavimai | | | |
|s | | | | |
|Grynasis |GPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |
|pardavimų |pelnas | | | |
|pelninguma|Pardavimai | | | |
|s | | | | |
|Nuosavo |NKG = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |
|kapitalo |pelnas | | | |
|pelninguma|Sav. nuosavybė | | | |
|s | | | | |
| Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |
|pelninguma|pelnas | | | |
|s |Pardavimai | | | |

Pagrindinių pasirinktų analizės pelningumo rodiklių skaičiavimas
parodytas 3 lentelėje. Iš jos matyti, kad visi pelningumo rodikliai
padidėjo, išskyrus turto pelningumą ir nuosavo kapitalo pelningumą, t.y.:

Turto pelningumas –0,02 (0,62-0,63)

Bendrasis pardavimų pelningumas +0,07 (0,26-0,19)

Grynasis pardavimų pelningumas +0,02 (0,06-0,04)

Nuosavo kapitalo pelningumas –0,01 (0,22-0,23)

Veiklos pelningumas +0,06 (0,13-0,07)

Pelningumo rodiklių pokyčiai labai aiškiai matosi pirmame
paveikslėlyje

1 diagrama. Pelningumo rodiklių pokyčiai

1 pav. Pelningumo rodiklių pokyčiai

Iš pirmo paveikslėlio matome, kad bendrasis turto pelningumas yra
sumažėjęs lyginant bazinius metus su praėjusiais pusantro procento. Nors
toks pokytis neturi didelės įtakos, tačiau jis labai svarbus įmonės
vadovams, kadangi rodo kaip įmonėje yra valdomas turtas, o jo analizė padės
išsiaiškinti šio rodiklio priežastis. Kaip matome iš 2-tos lentelės, šio
rodiklio sumažėjimui neigiamą įtaką padarė turto apyvartumas, t.y. jį
mažino, o teigiamą įtaką darė pardavimų pelningumas, padidėjęs 1,4 karto.
Toks pardavimų pelningumas buvo todėl, kad pakito parduotų prekių
savikaina, sumažėjo 1,2 karto (2003 m. savikaina buvo lygi 2165368, o 2004
m. – 1779902). Toks savikainos sumažėjimas padidino bendrąjį, o kartu ir
grynąjį pelną bei visus pelningumo rodiklius. Pardavimų pelningumui turi
įtakos ir kainų veiksnys, parduodamos produkcijos asortimentas. Jų įtakai
nustatyti neturiu duomenų, kadangi vien tik metinės atskaitomybės dokumentų
neužtenka.

Kadangi UAB ”Lena” nesinaudojo ilgalaikiais kreditais, tai rodikliai
tiek nuosavo, tiek pastovaus kapitalo liko nepakitę. Nuosavo kapitalo
pelningumas sumažėjo dėl sumažėjusio nuosavo kapitalo apyvartumo. Nuosavo
kapitalo sumažėjimas yra neigiamas įmonės finansinės veiklos reiškinys, o
padidinti nuosavo kapitalo pelningumą galima geriau panaudojant pelningumo
rezervus.

Turto, tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio, apyvartumo sumažėjimas rodo,
jog šioje srityje nėra viskas gerai ir daroma neigiama įtaka turto
pelningumo rodikliui.

Kaip formavosi analizuojamos įmonės rezultatas parodyta 2 paveiksle.



PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA = BENDRASIS PELNAS


VEIKLOS SĄNAUDOS = VEIKLOS PELNAS

+

KITOS VEIKLOS REZULTATAS

+
FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS = ĮPRASTINĖS VEIKLOS
PELNAS

+
PAGAUTĖ (NETEKIMAI) = VEIKLOS PELNAS PRIEŠ
APMOKESTINIMĄ



PELNO MOKESTIS = GRYNASIS PELNAS

2 pav. Įmonės veiklos rezultato formavimasis

Finansinė ir investicinė veikla, sudaranti kad ir nedidelę pajamų iš
pardavimų dalį, tačiau 2004 m. palyginti su 2003 m. pajamų padidėjimas buvo
žymus, t.y. pajamos padidėjo 63010 litų. Šių pajamų padidėjimas padidino ir
grynąjį pelną 15314 litų, tačiau įprastinės veiklos pelnas sumažėjo 4610
litų, dėl labai padidėjusios veiklos. Ataskaitinių metų pelnas prieš
apmokestinimą taip pat buvo mažesnis, tačiau grynasis pelnas palyginti su
praėjusiais vis tik išliko didesnis, kadangi turėjo įtakos mažesnis nei
2003 m. pelno mokestis. Grynojo pelno padidėjimą galima paaiškinti
sumažėjusia parduotų prekių savikaina. Reikėtų atkreipti dėmesį į įtaką
bendrojo pelno virtimui grynuoju. Tai galėtų būti sumažėjusios veiklos
sąnaudos, pelno mokesčio sumažėjimas, padidėjęs veiklos pelnas.

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ

Užsienio šalyse kompanijos bankroto tikimybės prognozavimui
taiko E.I. Altmano modelį. Jis apytiksliai diagnozuoja bankrotą.
Formulė bankroto prognozavimui:

Z=1,2* [pic] + 1,4* [pic]+

+ 3,3* [pic]+ 0,6* [pic] + 1*[pic]

Z(2000m.) =1,2*[pic]+1,.4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=5

Z(2001m.)=1,2*[pic]+1,4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=3,83

Priklausomai nuo Z koeficiento dydžio daroma išvada apie
bankroto tikimybę. Jei Z reikšmė lygi arba didesnė už 3, bankroto tikimybė
yra labai žema. Nagrinėtu atveju gautos reikšmės yra 5 ir 3,83, tai yra UAB
“Lena” artimiausiu metu bankrotas negresia.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

UAB “Lena” finansinė padėtis yra pakankamai gera šiuo metu nestabilioje
Lietuvos ekonominėje situacijoje ir galima tiktai kartu pasidžiaugti kartu
su šios įmonės savininkais. Nors finansinė analizė buvo atlikta remiantis
keliais rodikliais ir buvo orientuota į pelningumo analizės rodiklius,
apibendrinančius galutinius įmonės veiklos rezultatus, tačiau sugebėjau
išanalizuoti neigiamai įmonės veiklą lemiančius veiksnius.

Yra keletas svarbių rodiklių, kurių sumažėjimas rodo probleminę
situaciją finansinėje veikloje. Vienas svarbiausių rodiklių, keliantis
nerimą, yra turto pelningumo sumažėjimas, kuris rodo, jog įmonėje
nepakankamas investicijų į turtą efektyvumas ir rodo vadovų nesugebėjimą
juo disponuoti. Finansinės analizės specialistai teigia, jog šis rodiklis
yra labai reikšmingas, kadangi gali būti apskaičiuotas įvairiais būdais.
Šiame darbe turto pelningumui apskaičiuoti naudojau grynojo pelno ir turto
santykį. Šio rodiklio sumažėjimui turėjo įtakos turto apyvartumo
sumažėjimas, tačiau išaugęs pardavimų pelningumas teigiamai veikė šį
rodiklį, todėl jis yra nežymiai sumažėjęs.

Kitas rodiklis, taip pat ataskaitiniais metais nežymiai sumažėjęs yra
nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, kuriam neigiamą įtaką turėjo grynojo
pelno sudėtinė dalis – išaugusios finansinės ir investicinės veiklos
sąnaudos.

UAB ”Lena” veiklos efektyvumas yra pakankamai geras, reikia paminėti ir
tai, jog padidėjęs pardavimų pelningumo rodiklis rodo efektyvią pardavimų
veiklą įmonėje, taip pat sveikintinas dalykas yra sumažėjusi produkcijos
savikaina, o tuo pačiu išaugęs bendrasis pelnas. Sumažėjo veiklos sąnaudos,
kas tuo pačiu padidino veiklos pelną.

Mano analizuotos įmonės ataskaitiniai metai buvo sėkmingi ir galima
įžvelgti daug teigiamų parodymų, o tam tikri neigiami rodiklių nukrypimai
yra labai neryškūs, todėl jų pokyčio į teigiamą pusę galima tikėtis labai
greitai.

Taip pat bandysiu pateikti keletą pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti
įmonės veiklą.

Atlikęs įmonės finansinę analizę pamačiau, jog pagrindinė įmonės
savininkų problema yra turto pelningumo nors ir labai nežymus sumažėjimas.
Tai rodo, jog neefektyviai naudojamas turtas.

Kadangi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis įmonė dirba pelningai (pelnas
nuo 129958 padidėjo iki 145272, t.y. padidėjo 15314 litų, kai aplinkui
dauguma įmonių patiria nuostolį ar yra prie bankroto ribos), tai siūlyčiau
UAB ”Lena” didesnį dėmesį skirti investavimui į ilgalaikį turtą, t.y.
kaupti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti.

Jeigu įmonė stengtųsi padidinti bendrovės kapitalą bei siektų išsaugoti
ilgalaikio turto apimtis, tai padidintų įmonės stabilumą ir patikimumą
tiekėjų, klientų ir kreditorių akyse.

LITERATŪRA

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir

švietimo centras. 1998. 91-110 psl. ISBN 9986-418-10-0

2. Gineitienė Z. ir kt. Verslas. Vilnius: leidykla ,, Rosma“ 2003. 225-

230 psl. ISBN 9986-00-325-3

3. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. Vilnius. 2002. ISBN 9955-9418-3-9

4. Jewell R. Integruotos verslo studijos. The Baltic Press. 2000. 260-340

psl. ISBN 9955-9318-1-7

5. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. ,,Pačiolio“ leidykla. 1996. 129-

130 psl. ISBN 9986-487-38-2

6. Juozaitienė L. Įmonės finansai analizė ir valdymas. Šiauliai. 2000. 41-

57 psl.; 174-177 psl. ISBN 9986-38-198-3

7. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija

2001. 706 psl.; 621-641 psl. ISBN 9986-13-575-3

8. Sakalas, A. ir kt., Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija.

2000. 351–357 psl. ISBN 9986-13-325-4

9. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. Vilnius. 1998.

46-62 psl. ISBN 9986-12-148-5

10. Šlekienė D. Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas.

Kaunas: Technologija. 1999.

11. Usevičius K. Įmonės veiklos analizė ir verslo plano pagrindai.

Vilnius: KF ,,Pokytis“ 1998. 210-219 psl.

PRIEDAI

1 priedas

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)
|Eil.|Straipsniai |Kod|Fin.m. |Praėję |
|Nr. | |ai | |fin.m. |
|  |  |  | | |
|I. |PARDAVIMAI IR PASLAUGOS |  |2420014 |2673928 |
|I.1.|Pajamos už parduotas prekes |  |2405266 |2656402 |
|I.2.|Pajamos už atliktas paslaugas |  |14748 |17526 |
|II. |PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ |  |1779902 |2165368 |
| |SAVIKAINA | | | |
|II.1|Žaliavų, komplektavimo gaminių ir |  |1513915 |1869479 |
|. |perparduoti skirtų prekių | | | |
|II.2|Paslaugų, darbų ir tyrimų |  |265987 |295889 |
|. | | | | |
|III.|BENDRASIS PELNAS |  | | |
|  |(NUOSTOLIS) |  |640112 |508560 |
|IV. |VEIKLOS SĄNAUDOS |  |315493 |327946 |
|IV.1|Pardavimų |  |219630 |242690 |
|. | | | | |
|IV.2|Bendrosios ir administracinės |  |95863 |85256 |
|. | | | | |
|V. |VEIKLOS PELNAS |  | | |
|  |(NUOSTOLIS) |  |324619 |180614 |
|VI. |KITA VEIKLA |  |-154585 | |
|VI.1|Pajamos |  |111404 | |
|. | | | | |
|VI.2|Sąnaudos |  |265989 | |
|. | | | | |
|VII.|FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA |  |7793 |1439 |
|VII.|Pajamos |  |107664 |44654 |
|1. | | | | |
|VII.|Sąnaudos |  |99871 |43215 |
|2. | | | | |
|VIII|ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS |  |177827 |182437 |
|. | | | | |
|  |(NUOSTOLIS) |  | | |
|IX. |PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) |  | | |
|X. |NETEKIMAI (ypatingieji praradimai) |  | | |
|XI. |ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ |  |177827 |182437 |
| |APMOKESTINIMĄ | | | |
|  |(NUOSTOLIS) |  | | |
|XII.|PELNO MOKESTIS |  |32555 |52479 |
|XIII|GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS |  |145272 |129958 |
|. |PASKIRSTYMUI | | | |
|  |(NUOSTOLIS) |  | | |

2 priedas

Balansas (Lt)

|Eil|Turtas |Kodai|Fin. |Praėję |
|. | | |m. |fin. m.|
|Nr.| | | | |
|A. |Ilgalaikis turtas |  |226095|177312 |
|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA |  |  |  |
|I.1|Kapitalo pakitimo ir įmonės rormavimo |  |  |  |
|. | | | | |
|I.2|Obligacijų išleidimo |  |  |  |
|. | | | | |
|I.3|Kitų formavimo darbų |  |  |  |
|. | | | | |
|I.4|Reorganizavimo |  |  |  |
|. | | | | |
|II.|NEMATERIALUSIS TURTAS |  |  |  |
|II.|Tyrinėjimų ir plėtrojimo darbų savikaina |  |  |  |
|1. | | | | |
|II.|Įsigytos teisės |  |  |  |
|2. | | | | |
|II.|Prestižas |  |  |  |
|3. | | | | |
|II.|Iš anksto apmokėtos sąnaudos |  |  |  |
|4. | | | | |
|III|MATERIALUSIS TURTAS |  |226095|177312 |
|. | | | | |
|III|Žemė |  | | |
|.1.| | | | |
|III|Pastatai |  | | |
|.2.| | | | |
|III|Statiniai ir mašinos |  | | |
|.3.| | | | |
|III|Transporto priemonės |  |6569 |6569 |
|.4.| | | | |
|III|Kiti įrengimai ir įrankiai |  |15022 |20321 |
|.5.| | | | |
|III|Išperkamosios nuomos ir panašios teisės |  |  |  |
|.6.| | | | |
|III|Kitas materialus turtas |  |204504|150422 |
|.7.| | | | |
|III|Nebaigta statyba ir išankstiniai |  |  |  |
|.8.|apmokėjimai | | | |
|IV.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS |  |  |  |
|IV.|Dalyvavimas kitose įmonėse |  |  |  |
|1. | | | | |
|IV.| Investicijos |  |  |  |
|1.1| | | | |
|. | | | | |
|IV.| Gautinos sumos |  |  |  |
|1.2| | | | |
|. | | | | |
|IV.|Kitas ilgalaikis finansinis turtas |  |  |  |
|2. | | | | |
|IV.| Nuosavos akcijos |  |  |  |
|2.1| | | | |
|. | | | | |
|IV.| Kitos investicijos |  |  |  |
|2.2| | | | |
|. | | | | |
|IV.| Kitos gautinos sumos |  |  |  |
|2.3| | | | |
|. | | | | |
|V. |PO VIENERIU METŲ GAUTINOS SUMOS |  |  |  |
|V.1|Pirkėjų įsiskolinimas |  |  |  |
|. | | | | |
|V.2|Kitos gautinos sumos |  |  |  |
|. | | | | |
|B. |Trumpalaikis turtas |  |794794|622239 |
|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |  |250867|224355 |
|I.1| Atsargos |  |  |  |
|. | | | | |
|I.1| Žaliavos ir komplektavimo gaminiai |  |  |  |
|.1.| | | | |
|I.1| Nebaigta gamyba |  |  |  |
|.2.| | | | |
|I.1| Pagaminta produkcija |  |  |  |
|.3.| | | | |
|I.1| Pirktos prekės, skirtos perparduoti |  |  |  |
|.4.| | | | |
|I.1| Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti|  |  |  |
|.5.| | | | |
|I.1| Išankstiniai apmokėjimai |  |  |  |
|.6.| | | | |
|I.2| Nebaigtos vykdyti sutartys |  |  |  |
|II.|PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |  |267241|334201 |
|II.| Pirkėjų įsiskolinimai |  |  |  |
|1. | | | | |
|II.| Kitos gautinos sumos |  |  |  |
|2. | | | | |
|II.| Pareikalautas, bet neįmokėtas |  |  |  |
|2.1|kapitalas | | | |
|. | | | | |
|II.| Kitos skolos |  |  |  |
|2.2| | | | |
|. | | | | |
|III|INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI |  |271486|60727 |
|. | | | | |
|III| Nuosavos akcijos |  |  |  |
|.1.| | | | |
|III| Kitos investicijos ir terminuoti |  |  |  |
|.2.|indėliai | | | |
|IV.|GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE |  |5200 |2956 |
|C. |Sukauptos (gautinos )pajamos |  |3315 |2960 |
|  |ir ateinančio laikotarpio sąnaudos |  |  |  |
|  | |  |  |  |
|  |TURTAS IŠ VISO |  |102420|802511 |
| | | |4 | |
|Eil|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai |Kodai|Fin.m.|Praėję |
|. | | | |fin.m. |
|Nr.| | | | |
|  | | | |  |
|A. |Kapitalas ir rezervai |  | | |
| | | |725547|640275 |
|I. |KAPITALAS |  | | |
| | | |396297|396297 |
|I.1|Įstatinis (pasirašytas) |  | | |
|. | | |396297|396297 |
|I.2|Nepareikalautas įmokėti (-) |  | |  |
|. | | | | |
|II.|AKCIJŲ PRIEDAI (nominalinės vertės |  | | |
| |perviršijimas) | |289250|203978 |
|III|PERKAINOJIMO REZERVAS |  |  |  |
|. | | | | |
|IV.|REZERVAI |  |  |  |
|IV.|Įstatymo numatyti |  | |  |
|1. | | | | |
|IV.|Nepaskirstytini |  | |  |
|2. | | | | |
|IV.|Paskirstytini |  |  |  |
|3. | | | | |
|V. |NEPASKIRSTYTAS PELNAS ( NUOSTOLIS ) |  | | |
| | | |40000 |40000 |
|V.1|Ataskaitinių metų |  | |  |
|. | | | | |
|V.2|Ankstesniųjų metų |  | |  |
|. | | | | |
|B. |Finansavimas (dotacijos ir subsidijos ) |  | | |
|C. |Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |  | | |
|I. |ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ |  |  |  |
|  |PADENGIMO ATIDĖJIMAI |  |  |  |
|I.1|Pensijų ir panašių įsipareigojimų |  |  |  |
|. | | | | |
|I.2|Mokesčių |  |  |  |
|I.2| Netikėtųjų |  |  |  |
|.1.| | | | |
|I.2| Kitų |  |  |  |
|.2.| | | | |
|I.3|Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros|  |  |  |
|. |darbų | | | |
|I.4|Kiti |  |  |  |
|. | | | | |
|II.|ATIDĖTI MOKESČIAI |  |  |  |
|II.|Kapitalo subsidijoms |  | |  |
|1. | | | | |
|II.|Kiti |  | |  |
|2. | | | | |
|D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |  |298657|162236 |
|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS |  |223609|110463 |
|  |IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |  | |  |
|I.1|Finansinės skolos |  |  |  |
|. | | | | |
|I.1| Antraeilės |  | |  |
|.1.| | | | |
|I.1| Neantraeilės |  | |  |
|.2.| | | | |
|I.1| Išperkamosios nuomos ir panašūs |  | |  |
|.3.|įsipareigojimai | | | |
|I.1| Kreditinėms institucijoms |  | |  |
|.4.| | | | |
|I.1| Kitos |  | |  |
|.5.| | | | |
|I.2|Prekybos skolos (skolos , susijosios su |  | |  |
|. |prekių pardavimu) | | | |
|I.2| Tiekėjams |  | |  |
|.1.| | | | |
|I.2| Apmokėtini vekseliai |  | |  |
|.2.| | | | |
|I.3|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas |  | |  |
|. |sutartis | | | |
|I.4|Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai |  | |  |
|. |įsipareigojimai | | | |
|II.|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS |  |75048 |51773 |
|  |IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |  | |  |
|II.|Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |  | |  |
|1. | | | | |
|II.|Finansinės skolos |  |  |  |
|2. | | | | |
|II.| Kreditinėms institucijoms |  | |  |
|2.1| | | | |
|. | | | | |
|II.| Kitos |  | |  |
|2.2| | | | |
|. | | | | |
|II.|Prekybos skolos |  | |  |
|3. | | | | |
|II.| Tiekėjams |  | |  |
|3.1| | | | |
|. | | | | |
|II.| Apmokėtini vekseliai |  | |  |
|3.2| | | | |
|. | | | | |
|II.|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas |  | |  |
|4. |sutartis | | | |
|II.|Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis |  | |  |
|5. |draudimas | | | |
|II.| Mokesčiai |  | |  |
|5.1| | | | |
|. | | | | |
|II.| Atlyginimai |  | |  |
|5.2| | | | |
|. | | | | |
|II.| Socialinis draudimas |  | |  |
|5.3| | | | |
|. | | | | |
|II.|Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai |  | |  |
|6. |įsipareigojimai | | | |
|E. |Sukauptos sąnaudos ir ateinančio |  | | |
| |laikotarpio pajamos | | | |
|  |SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ|  | | |
| |VISO | |102420|802511 |
| | | |4 | |

———————–
[pic]

PARDAVIMŲ IR PASLAUGŲ PAJAMOS

Leave a Comment