UAB ,,Lena” pelningumo analizė

Turinys

Įvadas
1. Finansų valdymo esmė ir
Funkcijos
1.1 Finansų valdymo

UAB ,,LENA” PELNINGUMO ANALIZĖ

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Funkcijos

………………………………7

1.2. Finansų valdymo sprendimai……………………………………………………..

…………………………….8

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI

RODIKLIAI……………………………………………….

…….11

3. LŪŽIO TAŠKO

ANALIZĖ…………………………………………………

……………………………………..15

4. PELNINGUMAS IR

RIZIKA………………………………………………….

………………………………….17

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją įvertinti?……………………………………………………..

…………………….17

4.2. Įmonės finansinės kontrolės sistema………………………………………………………..

……………..19

4.3. Finansavimas ir rizika…………………………………………………………

…………………………………20

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS

TYRIMAS…………………………………………………

…………..22

5.1. Bendra charakteristika…………………………………………………

………………………………………..22

6.UAB ,,LENA“

APRAŠYMAS………………………………………………………..

……………………………23

7. UAB ,,LENA“ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALI FINANSINĖ

ANALIZĖ…………………24

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS

PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ..25

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ…..30

IŠVADOS IR

PASIŪLYMAI……………………………………………………….

………………………………..31

LITERATŪRA……………………………………………………….

…………………………………………………….32

PRIEDAI………………………………………………………….

………………………………………………………….33

LENTELĖS

6.UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ:

1. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL

UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ:

2. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais finansiniais 2004 metų rodikliais

3. Pelningumo rodikliai

PAVEIKSLĖLIAI

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ

REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

1. Pelningumo rodiklių pokyčiai

2. Įmonės veiklos rezultato formavimasis.

Įvadas

Finansai – tai piniginių santykių visuma, atsirandanti tarp gamybinės ar komercinės veiklos dalyvių, tarp ūkinių subjektų ir valstybės, piniginių resursų formavimo ir jų panaudojimo proceso metu, skatinant ir tenkinant visuomeninius poreikius. Bet kokia veikla neįmanoma be finansinių santykių ir finansinių resursų.

Todėl labai svarbu išmanyti ir racionaliai panaudoti finansinius šaltinius, kad įmonė padidintų savininkų turtą (plačiąja prasme) ir gautų iš verslo pelną (siaurąja prasme), t.y. aprūpintų verslą pinigais. Norint sulaukti gerų veiklos rezultatų reikia finansinę veiklos sritį analizuoti.

Finansų analizė – sudėtinė ūkio subjekto ekonominės analizės dalis, susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole.

Šiame darbe finansų analizės tyrimo objektas yra UAB “Lena” finansinė veikla, jos rezultatai. Pagrindinės finansinės analizės tikslas – įvertinti įmonės finansinę būklę, nustatyti pagrindinius veiksnius nulėmusius šią būklę, numatyti pagrindinius finansinius sprendimus.

Darbo tikslas: Išnagrinėti finansų apskaitos mokslinę literatūrą;

atlikti UAB “Lena” pelningumo analizę, paanalizuoti kaip dar galima pagerinti įmonės veiklą, numatyti tolimesnį įmonės likimą.

Darbo uždaviniai:

✓ Išnagrinėti finansų analizės teorinę medžiagą;

✓ Įvertinti UAB “Lena” finansinės būklės pakitimą ir atlikti pelningumo analizę;

✓ Palyginti UAB ”Lena” atskirų laikotarpių (2003 m. ir 2004 m.)

finansinius duomenis (horizontali analizė ir vertikali analizė);

✓ Pateikti rekomendacijas dėl įmonės padėties gerinimo.

Darbo metodas: Mokslinės literatūros ir UAB ,,Lena“ finansų analizė.

Tam, kad apibūdinti įmonės finansinę būklę, reikia turėti finansinės atskaitomybės dokumentus. Įmonės finansinei analizei atlikti yra naudojami balanso ir kitų finansinių ataskaitų duomenys. Pagal jų rezultatus įvertinami įmonės finansiniai reikalai, nustatomos jų perspektyvos ir būdai, kaip gerai tvarkyti šiuos reikalus. Ši informacija padės priimti įmonei reikiamus sprendimus, optimaliai organizuoti įmonės veiklos strategijos tendencijas.

Tačiau mano darbe įmonės pavadinimas ir kai kurie rekvizitai yra pakeisti ir neskelbiami viešai, įmonės vadovo prašymu.

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS

Šiais laikais yra itin svarbu atlikti kiekvienai įmonei savo finansinės veiklos analizę. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos įmonėms iškilo naujas uždavinys – prireikė kvalifikuotai rinkti, sisteminti, vertinti, analizuoti finansinius rezultatus. Finansų valdymas yra susijęs su įmonių ribotų finansinių išteklių paskirstymu pagal finansinius sprendimus. Svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonės savininkų interesus. Rinkos sąlygomis dauguma organizacijų tapo pelno siekiančiomis įmonėmis, todėl specialistų analitikų išvados tapo pagrindiniu veiksniu leidžiančiu teisingai vertinti susiklosčiusią situaciją įmonėje, planuoti gamybą, investicijas, pokyčius veikloje.

Finansinė analizė būtina ir įvedant naujus produktus, atidarant naujas veiklos kryptis. Nuo to, kokią išvadą padaro finansų analizės specialistas, priklauso įmonės vadovų priimami sprendimai, strateginiai planai ir visas įmonės gyvavimas.

Kaip matome, finansų analitikai turi būti itin aukštos kvalifikacijos, kadangi nuo jų priklauso įmonės ateitį formuojantys vadovo sprendimai. Dažna didesnė įmonė jau leidžia sau turėti finansų analitikus, kitos gi kviečiasi specialistus iš kitur, pasitiki audito firmų paslaugomis ir t.t. Malonu tai, kad jau suvokiama ypatingas šių specialistų vaidmuo firmos vystymosi kelyje.

Tas vaidmuo toks didelis todėl, kad šie specialistai gali kvalifikuotai pateikti taip reikalingą informaciją vadovui. O be šios informacijos, be įmonės veiklos įvertinimo ir prognozių, bet kurie vadovų sprendimai būtų pagrįsti nebent nuojauta, kuri, deja, nėra pakankamas argumentas valdant įmonę. Taigi ši tema itin aktuali, nes finansų analizės specialistų darbas ne tik itin atsakingas, bet ir reikšmingas, kuriantis ne tik konkrečių įmonių, bet ir klestinčios Lietuvos ateitį.

Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga, reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:

Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę atskaitomybę.

Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.

Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą informacijos kiekį,

tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.

Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant optimalius

informacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant (B. Martinkus V.

Žilinskas. 2001. p. 624).

Nors tarp apskaitos ir verslo finansų yra tamprus ryšys, tačiau jie yra skirtingi dalykai. Apskaitos darbuotojų uždavinys – daryti įrašus apskaitoje apie vykstančias finansines operacijas, rengti finansines ataskaitas, jas analizuoti. Apskaitos darbuotojai yra atsakingi už reikalingos valdymui ir visuomenei informacijos teisingumą, išsamumą ir savalaikiškumą. Be abejo, ir finansų tvarkytojai naudoja apskaitos informaciją. Tačiau finansų valdymo principai ir metodai reikalauja informacijos, sukauptos ir sugrupuotos kitaip negu to reikia finansinėms ataskaitoms parengti. Apskaita parengia finansines veiklos ataskaitas ir pateikia naudotojams. Pagal praėjusių laikotarpių veiklos finansinius rodiklius yra vertinamas versiąs, naudojant finansines ataskaitas.

Svarbiausias gi finansų valdymo principas – įvertinti verslo perspektyvą, remiantis diskontuota verslo būsimų pinigų srautų verte. Būsimų pinigų diskontuota verte remiantis yra daromi finansiniai sprendimai.

Finansininkas yra atsakingas už finansinį sprendimą, kurio rezultatai paaiškės ateityje. Todėl norint patikrinti, ar finansinis sprendimas yra tinkamas, reikia finansinių rodiklių planų ir prognozių.

Ekonominėje literatūroje finansų valdymo terminas yra gana įvairiai vartojamas. Norint suvokti, kas yra „finansų valdymas” verta palyginti šios sąvokos ir „finansų” skirtingumą- terminas „finansai” dažniausiai yra vartojamas plačiąja prasme apibūdinti finansinių – kreditinių santykių sferą, finansų rinkas. O finansų valdymas yra suprantamas kaip finansinių sprendimų procesas. Todėl finansų valdymas yra susietas su konkrečia įmone (organizacija) ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Tačiau konkrečios įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jo sprendimus nulemia ne tik vidinė (įmonės), bet ir išorinė (rinkų)

informacija. Finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau finansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės finansų tvarkytojų. Todėl terminas „finansai” neturėtų būti suprantamas pernelyg siaurai. Kartais vartojamos „įmonių (firmų) verslo finansų”, „įmonių finansų valdymas” sąvokos tik pabrėžia finansų valdymo sferą (Z.

Gaidienė. 1998. p.7).

Bet koks vieno turto pasikeitimas į kitą taip pat yra operacija.

Prisiėmimas įsipareigojimo už turtą taip pat yra operacija. Kadangi šie pasikeitimai paprastai reiškia tam tikras pinigų sumas, jie vadinami finansinėmis operacijomis.

Finansinė operacija (financialtransaction) -tai operacijos bruožas, kai ji išreikšta vertine išraiška -piniginiais vienetais, pavyzdžiui, mūsų šalyje litais.

Finansinė apskaita (financialaccounting) -tai apskaita, kurios tikslas

– parengti prekybos, pelno ir nuostolių sąskaitas bei balansinę ataskaitą ir atsiskaityti akcininkams už firmos bendrą (pelno) veiklą.

Taigi kitaip tariant, finansų apskaita yra toks metodas, kurio tikslas

– analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinę informaciją suinteresuotiems asmenims. Todėl, norint suprasti finansų apskaitą, labai svarbu suprasti finansines operacijas. Pavyzdžiui, finansinė operacija įvyksta, kai kuri nors įmonė ar firma keičia grynuosius pinigus į žemę ir pastatus. Arba vietoj apmokėjimo grynaisiais firma gali prisiimti įsipareigojimą užstato forma. Užstatas (pledge/pavvn) – tai įsipareigojimas sumokėti už turtą ateityje (B. Martinkus, V. Žilinskas.

2001. p. 628).

Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.

Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų galima gauti maksimalią naudą.

Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi, tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniais ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veikloje, neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis lik intuicija bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki.

Todėl vadovams svarbu laiku turėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos bei kaip efektyviai jas naudos įmonė (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

1. Finansų valdymo funkcijos

Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija – turto investicijos ir pinigų, reikalingų sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansų tvarkytojas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu.

Vykdant finansų valdymo funkcijas finansininkai naudoja informaciją, kurią parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja informacija finansiniam sprendimui padaryti.

Finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas lygiai taip pat kaip ir kiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmų koregavimas, kontroliavimas, atsiskaitymas (raportavimas aukštesniam vadybininkui) (Z.

Gaidienė. 1998. p.7).

Anot L. Juozaitienės (2000. p. 7) finansų valdymo funkcijos yra analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir jas sudaro:

* planavimas ir prognozavimas;

* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;

* kontrolė ir analizė.

Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą. Finansų planavimo ir prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.

Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:

* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;

* įmonės veiklos strategijos parinkimas;

įmonės politikos ir procedūrų numatymas.

Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą, kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti, skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:

sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis:

suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems asmenims.

Finansų kontrolę sudaro:

veiklos standartų parengimas. Įmonės standartai, arba normatyvai, rengiami naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apie ateities įvykių tikimybes;

* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.

Už finansinius sprendimus įmonėje turėtų būti atsakingi konkretūs vadybininkai, kuriems suteikta teisė kontroliuoti planų vykdymą, jų koregavimą ir kurie privalo atsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.

Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą ir naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra aprūpinti verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti savininkų turtą (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

Finansiniai sprendimai būna 2 tipų: strateginiai ir operatyviniai (gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės ir jos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. .

Operatyviniai (gamybiniai) – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jie dažniausiai yra susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Tačiau svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra daromi į ateitį (Z. Gaidienė. 1998. p.7).

Finansų planavimas yra viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų, nes finansiniai sprendimai yra padaromi rengiant finansinį planą. Už finansinius sprendimus turi būti atsakingi konkretūs vadybininkai. Jiems yra suteikta teisė kontroliuoti kaip vykdomi planai, koreguoti pavaldinių veiksmus ir pagaliau atsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.

2. Finansų valdymo sprendimai

Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti visiems dalyviams: pinigų savininkams, kurie juos sutaupė ir nori parduoti arba paskolinti tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti arba pasiskolinti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei, o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, antrajai pusei. Dažnai šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn bankai, investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi, finansų rinkos, kurios susideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti” pinigus iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta.

Svarbiausia finansų vadybininko veikla – finansiniai sprendimai.

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labai paprastai. Tai: Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?

Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?

(L. Juozaitienė. 2000. p. 8).

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas iš daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai, kurie privalo būti įvertinti priimam finansinius sprendimus, yra planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamų pelningumą apibūdina tie pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė (L. Juozaitienė. 2000. p.

8).

L. Juozaitienė (2000) finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę galima suskirstyti į tokias grupes:

strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių alternatyvų pasirinkimą

įmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai, turto dydis, dividendų politika, investicinių projektų atranka. Strateginius sprendimus lemia ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.

operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai, kurie dažniausiai

yra susiję su turimų išteklių naudojimu įmonės viduje.

Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra orientuoti į ateitį. Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi taip:

investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti bus panaudotos

įmonės piniginės lėšos;

finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės turtas.

Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas šių sprendimų pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos siūloma skirstyti taip:

* kreditai;

* palūkanos;

* dividendai;

• akcijų kursai;

• diskontai;

• valiutų kursai.

Finansų valdymo turinys priklauso nuo verslo aplinkos, kultūros, ekonomikos išsivystymo lygio, konkurencinės aplinkos bei verslininkų praktinės patirties. Tradiciškai finansų valdymui priskiriama:

Finansų apskaita ir analizė. Ji padeda įvertinti įmonės finansinę galią ir jos finansų padėtį. Finansų analizės rezultatų pagrindu gali būti priimami ekonomiškai pagrįsti finansiniai sprendimai.

Pinigų kaupimas. Padeda laupyti lėšas, reikalingas numatytiems tikslams pasiekti ir įmonės veiklos tęstinumui garantuoti. Kartais įmonės „išbarsto”

savo lėšas įvairiems projektams ir negali sukaupti didesnio jų kiekio.

Tokie sprendimai pasiteisina tik tuomet, kai juos priėmus iš tiesų padidėja įmonės turtas.

Piniginių lėšų pritraukimas {akcijų emisija, kreditų, rėmėjų paieška ir kt.). Finansininkai rūpinasi verslui reikalingų pinigų paieška. Jie turi numatyti potencialius investuotojus, įtikinti juos verslo sėkme ir pasirinkti racionalų santykį tarp nuosavo ir skolinto kapitalo.

Pinigų srautų valdymas. Padeda iš anksto numatyti busimas pinigų įplaukas bei piniginius mokėjimus ir leidžia bet kuriuo momentu prognozuoti įmonės finansinių išteklių būklę.

Vidinis auditas padeda nustatyti, ar tikslingai naudojamos įmonės lėšos, ar nėra nepateisinamo lėšų švaistymo.

Pajamų apmokestinimo valdymas. Padeda įmonei įstatymiškai minimizuoti mokamų mokesčių dydį (L. Juozaitienė. 2000. p.9).

Įvardijus finansų valdymo funkcijas ir įmonės galimybes bei tikslus, reikia sudaryti įmonės organizacinę finansų valdymo struktūrą. Finansų tarnybai vadovauja vyriausiasis finansininkas, kuris atsakingas už įmonės finansinę padėtį, finansinių problemų sprendimą ir gana dažnai, turėdamas tikslią informaciją, parenkant bei vertinant skirtingas alternatyvas, gali nulemti galutinį finansinių sprendimų priėmimą. Finansų tvarkytojai susiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis. Juk visi finansiniai sprendimai turi būti daromi remiantis ateities požiūriu, o ne retrospektyva.

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Savo įmonės problemoms ir elementams kontroliuoti vadovai naudoja daugelį kontrolės metodų ir sistemų, kurie gali reikštis daugybe pavidalų ir sudaryti įvairias grupes. Finansų kontrolės paskirtis ypatinga, nes pinigus lengva suskaičiuoti ir akivaizdu parodyti.

Palyginus kelių panašių įmonių santykinius rodiklius, galima:

* prognozuoti ir planuoti;

* apibendrinti;

* nujausti artėjančius finansinius sunkumus;

* įvertinti veiklą.

Tačiau būtina elgtis atsargiai. Pirma, nereikia pamiršti, kaip apskaitos informacija gaunama, – dažnai ji nėra tokia tiksli, kaip norėtųsi. Kelias įmones galima palyginti tik tada, jeigu jos vienodai apskaičiuoja nusidėvėjimą ir taiko tuos pačius atsargų įvertinimo būdus.

Antra, visuomenei pateikiamos finansines ataskaitos iš esmės yra praeities duomenys dabarties atžvilgiu. Todėl santykiniai rodikliai, kurie apskaičiuoti remiantis finansinėmis ataskaitomis, esamu momentu jau gali būti netinkami.

Trečia, lyginant kelių įmonių santykinius rodiklius, nereikia pamiršti, kad kiekvienoje jų gali būti kitoks prekių asortimentas. Netgi tos pačios šakos įmonių santykiniai rodikliai gali labai nukrypti nuo konkurentų tik dėl to, kad skiriasi vadybos interesai.

Ketvirta, labai sunku atlikti lyginamąją analizę pasikeitus pinigų vertei (infliacija) arba ekonominėms sąlygoms. Todėl geresnius pelningumo rodiklius galima gauti ne dėl geresnės veiklos arba didesnio našumo, o tik atsitiktinai infliacijos laikotarpiu pasipelnius, užsienio valiutų kurso, palūkanų tarifų, apmokestinimo arba šakos politikos pokyčiai gali rodyti gerėjančią įmonės veiklą. Bet tai, deja, nėra geresnio valdymo, didesnio pelningumo rezultatas.

Penkta, santykinius rodiklius neretai iškreipia trumpalaikiai svyravimai. Pavyzdžiui, mokumo rodiklius gali paveikti pardavimo sezoniškumas (R. Jawell. 2002.p.264).

Pagaliau santykiniai rodikliai rodo tik problemas, bet ne išsamią padėtį. Jie nebūtinai tiksliai atspindi stiprią finansinę įmonės padėtį.

Juk reikia atsižvelgti ir į tokį kokybinį rodiklį kaip tyrimų ir plėtros programa.

Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelną įsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui reikalingi pinigai. Skolintojai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtų su atlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuoti greičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gan patekti pas skolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio kelio pavyzdys –

akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesiog investoriams.

Finansinė atskaitomybė (financial statement) apibūdina finansinę įmonės būklę. Dabar praktikuojama finansinės atskaitomybės sistema atitinka pasaulinį lygį. Finansinių ataskaitų standartą sukūrė ir tobulina apskaitininkai bei apskaitos ataskaitų naudotojai. Finansinę atskaitomybę sudaro finansinės ataskaitos, iš kurių pagrindinės yra balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pelno (nuostolių) paskirstymo (nepaskirstyto pelno)

ataskaita, finansinės būklės kitimų (pinigų srautų) ataskaita. Šias keturias pagrindines įmonės finansinės veiklos finansines ataskaitas parengia apskaitininkai ir paprastai pateikia kartu su papildoma informacija (B. Martinkus, V. Žilinskas. 2001. p.633).

Pelno ataskaitos naudotojams paaiškina, ar pelninga (nuostolinga)

ekonominio vieneto veikla.

Pelningumas (profitability) – tai įmonės veiklos sėkmės rodiklis. Grynosios pajamos apskaičiuojamos ir nustatant valstybei mokamų mokesčių sumą. Tai vienas rodiklių, kuriuo remiantis nustatoma išmokamų dividendų suma.

Prognozuojant ekonominius rodiklius vertėtų pateikti keletą dažniausiai vartojamų ekonominių rodiklių (finansinių koeficientų). Vertėtų apskaičiuoti šiuos:

Bendrasis padengimo koeficientas – tai įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykis. Jis rodo, kiek trumpalaikis turtas kompensuoja trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklis mažesnis už vienetą, įmonė trumpalaikio turto turi mažiau kaip trumpalaikių skolų, todėl gali neįvykdyti trumpalaikių įsiskolinimų. Nagrinėjant reikėtų atkreipti dėmesį į šio rodiklio kitimą laikui bėgant.

Skubaus padengimo koeficientas – likvidaus įmonės turto (trumpalaikis turtas – atsargos) ir trumpalaikių skolų santykis. Daroma prielaida kad įmonės turimos atsargos nėra likvidžios (dažnai taip ir būna), todėl šis rodiklis griežtesnis už ankstesnįjį.

Bendrasis pelningumas – įmonės bendrojo pelno ir viso pardavimo santykis procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra bendrasis pelnas, t.y. atspindi įmonės pardavimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo pelningiau parduodama.

Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir viso pardavimo santykis procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra .grynasis pelnas, t.y.

atspindi įmonės visos veiklos efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo pelningiau dirba įmonė.

Turto grąža – įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.

Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam turto litui, ir atspindi viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo efektyviau naudojamas įmonės turtas.

Nuosavybės grąža – įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybės santykis procentais. Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam savininkų nuosavybės litui.

Skolos – nuosavybės koeficientas – visų įmonės skolų ir savininkų nuosavybės santykis. Jis rodo nuosavų ir skolintų lėšų santyki. įvairiose pramonės Sakose jis skirtingas. Be to, priklauso ir nuo įmonės vadovavimo strategijos. Jei vadovai labiau linkę rizikuoti, skolų bus sąlygiškai daugiau ir atvirkščiai. Nėra jokios proporcijos, kuri būtų laikoma optimalia, tačiau, aišku, negerai, jei įmonės skolos daugiau negu keletą kartų viršys nuosavas lėšas. Tuomet sunku tikėtis gauti kreditą ar rasti investuotoją.

Vidutinis apmokėjimo periodas – pirkėjų įsiskolinimo ir viso pardavimo santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365). Jis rodo, kaip įmonė tvarkosi rinkdama savo klientų įsiskolinimus. Įvairiose įmonėse šis periodas gali labai skirtis. Reikia nagrinėti jo raidą, t.y. stebėti kitimą. Jei apmokėjimo periodas ilgėja, įmonė gali pritrūkti laisvų lėšų.

Atsargų apyvartumas – atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų savikainos santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365) (A. Jovaiša.

1996. p. 131-132).

Įmonių palyginimas – dviejų panašių įmonių veiklos palyginimas.

Našumo rodikliai – išteklių ir veiklos rezultatų santykis. Rodo, kiek veiklos rezultatų tenka vienam išteklių vienetui.

Retrospektyvusis (t. y. praeities duomenų) palyginimas – vienų metų tam tikro rodiklio palyginimas su kitų metų to paties rodiklio lygiu.

Santykiniai akcininkų nuosavybės rodikliai – susiję su dividendais, to ypač domina akcininkus.

Santykiniai mokumo rodikliai rodo, ar pinigų bei kito likvidžiojo turto pakanka, kad būtų įvykdyti trumpalaikiai piniginiai įmonių įsipareigojimai.

Santykiniai pelningumo rodikliai – išmatuoja pelno dalį, palyginti su pardavimo pajamomis, grynuoju turtu ir kitais panašiais rodikliais.

Svertas – skolų ir savininkų nuosavybės santykis.

Svertas = Privilegijuotosios akcijos + ilgalaikės paskolos

Akcininkų nuosavybė + ilgalaikės paskolos

Kainos ir uždarbio santykis

Kainos ir uždarbio santykis = 1 akcijos rinkos kaina

1 akcijos uždarbis

Tai vienos akcijos pelningumo išraiška, įskaitant nuosavybės ir uždarbio vertę.

Pelningumo rodikliai

Ilgalaikio turto pelningumas = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius x 100

Ilgalaikis turtas

Bendrojo pelno santykis = Bendrasisi pelnas___ x 100

Iš viso pardavimo pajamų

Bendrojo pelno ir pardavimų prekių kaštų santykis = Bendrasis pelnas___ x 100

Parduotų prekių kaštai

Grynojo pelno santykis = Grynasis pelnas, arba pelnas prieš palūkanas ir mokesčius x 100

Pardavimo pajamos

Mokumo rodikliai

Trumpalaikio turto santykis = Trumpalaikis turtas_

Trumpalaikės skolos

Greitojo mokumo santykis = Trumpalaikis turtas – Atsargos

Trumpalaikės skolos

Našumo rodikliai

Atsargų apyvartumas = Parduotų prekių kaštai

Vidutinės atsargos

Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimo pajamos_____________

Ilgalaikis turtas, išreikštas grynąja apskaitos verte

Pirkėjų skolų trukmė = Vidutinė pirkėjų skolų suma x 365

Iš viso parduota į skolą

Skolų tiekėjams trukmė = Vidutinė skolų tiekėjams suma x 365

Iš viso pirkta į skola

Savininkų nuosavybės ir sverto santykiai

Dividendų pelningumas = 1 akcijos nominalioji vertė x Paskelbtų dividendų

1 akcijos rinkos kaina

Procentas

Kiek kartų uždirbti dividendai = Grynasis pelnas atskaičiuos mokesčius ir privilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansinių rezultatų__

Dividendai, išmokėti paprastųjų akcijų savininkams

1 akcijos uždarbis = Grynasis pelnas atskaičius mokesčius ir privilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansinių rezultatų

Paprastųjų akcijų skaičius

3. LŪŽIO TAŠKO ANALIZĖ

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties, kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliui įmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkama per daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visada galima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir apsieiti arba kurie gali būti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnės pastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turi kompensuoti pardavimas.

Ši analizė yra gana sąlygiška, nes dažniausiai daug kas supaprastinama, tačiau be to apskritai jos nebūtų įmanoma atlikti. Tai sumažina analizės tikslumą, bet net ir tokia ji vertinga.

Anot A. Jovaišos (1996. p. 130) norint atlikti nenuostolingumo analizę reikia:

1. Visas sąnaudas padalyti į dvi grupes: pastoviąsias ir kintamąsias

Pastoviosios tai tokios, kurios nekinta dėl pardavimo apimties, pavyzdžiui:

patalpų, nuomos mokestis, paskolos palūkanos, pardavėjų atlyginimai ir pan.

Kintamosiomis vadinamos tokios, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pardavimo apimties, pavyzdžiui: žaliavų, gamybai suvartotos elektros energijos ir pan.

Labai dažnai tam tikrų sąnaudų negalima priskirti nei prie pastoviųjų nei prie kintamųjų: pavyzdžiui, jei pardavėjų atlyginimai yra pastovūs, bet jiems mokami priedai, priklausantys nuo parduotų prekių kiekio, arba vienų gamybos darbuotojų atlyginimai yra pastovūs, o kitų – priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio. Galima sugalvoti ir daugiau pavyzdžių.

Tokiais atvejais šias sąnaudas reikėtų stengtis išskaidyti į jau minėtus du komponentus. Tai nelengva, o rezultatas nebus visai tikslus.

2. Apskaičiuoti pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų sumas. Pastoviųjų sąnaudų suma bus lygi konkrečiam skaičiui, o kintamosios bus išreikštos pardavimo apimtimi: sakysim, 70% pardavimo apimties.

3. Toliau naudokite tokią formulę:

NT = PS + Pe = 2000 + 1000 = 3000 = 10 000

P – KS 1 – 0,7 0,3

Atsipirkimo periodo metodas (Payback period – angl.) yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų ekonominės analizės praktikoje. Šį jo populiarumą nulėmė skaičiavimo paprastumas ir lengvai suvokiama esmė.

Atsipirkimo periodas parodo santykinį investicinio pasiūlymo patrauklumą.

Jis nustato, koks bus periodų, reikalingų pradinei investicijai padengti, skaičius, t.y. jis nustato, kiek reikės periodų, kad kumuliatyvinis investicinio projekto naudingumas susilygintų su kumuliatyviniais jo kaštais. Šiame metode, kaip ir prieš tai nagrinėtuose, yra operuojama pinigų srautais, t.y. tiek projekto naudingumas, tiek ir jo kaštai yra išreiškiami pinigų srautais. Kiekvienai iš alternatyvų apskaičiuojamas atsipirkimo periodas ir gautos reikšmės tarpusavyje palyginamas.

Pasirenkama ta alternatyva, kurios atsipirkimo periodas yra trumpiausias.

4. PELNINGUMAS IR RIZIKA

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją įvertinti ?

Pradžiai pateiksiu du pavyzdžius. Pirmas: JAV vyriausybė išleidžia iždo obligacijas ir parduoda jas su nuolaida, kadangi nemoka palūkanų. Tačiau suėjus išpirkimo terminui investoriai gaus tiksliai tiek pinigų, kokia yra obligacijos nominalinė vertė.

Antras – pirkimas bet kokios akcinės bendrovės paprastųjų akcijų. Jūs galite gauti arba negauti planuojamų dividendų. Dėl to po kurio laiko tų akcijų kaina gali gerokai būti kitokia negu tikėjotės. Taigi planuotas obligacijos pelningumas tikrai atitiks faktišką, o akcinės bendrovės akcijų pelningumas gali labai nukrypti nuo planuoto. Šiuo atveju rizikingu vertybiniu popieriumi yra laikoma akcija, o nerizikingu – obligacija. Kuo daugiau nukrypsta faktiškas pelningumas nuo planuoto, tuo rizikingesnis yra vertybinis popierius. Taigi, rizika –

pelningumo nukrypimas nuo planuoto. Apskritai, rizika reiškia galimybę įvykti netikėtiems, neplanuotiems įvykiams.

Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumą apsprendžia tikimybė, kad bus kainų sumažėjimas. Kaip pasiskirsto ta tikimybė ir parodo rizikingumą.

Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumo procentas gali būti suprantamas kaip tų procentų tikimybių išsibarstymas tam tikru laikotarpiu. Jeigu faktiškas pelningumas yra toks, kokio ir buvo tikėtasi, vertybinis popierius yra nerizikingas. Dauguma investitorių ir vadybininkų vengia rizikos. Jei nusprendžiama rizikuoti yra reikalaujamas didesnis pelningumas.

Kaip išmatuoti riziką? Rizikai nustatyti yra naudojami ir labai paprasti, ir gana sudėtingi skaičiavimai bei rodikliai. Pats paprasčiausias rodiklis, kuris nustatomas retrospektyvinės analizės ir patyrimo principu, tai tikimybės laipsnis, kad įvykis įvyks. Pavyzdžiui, pradėjus gaminti naują gaminį planuojama jo kaina nustatoma maždaug taip. Marketingo specialistas padaro prielaidas, tarkime, kad yra 10% tikimybė, jog gaminį pavyks parduoti už 200 litų, 30% tikimybė parduoti už 150 litų ir 60%

tikimybė – už- 100 litų. Iš šių duomenų galima apskaičiuoti du paprastus statistinius rodiklius:

planuojamą (tikimybinę) kainą, standartinį nukrypimą nuo tos kainos.

Planuojama (tikimybinė) kaina apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis kainos ir tikimybės. Galima taikyti ir formulę:

R = [pic]( Pi Ri ), ∑PR = [pic]

Kur Pi – i-toji kaina

Ri – tikimybė, kad bus i-toji kaina n – galimybių skaičius.

Galima apskaičiuoti kitą rizikos rodiklį – standartinį nukrypimą, kuris parodys kokia yra planinės kainos dispersija arba kokio galima tikėtis kainos nukrypimo nuo plano.

Standartinis nukrypimas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

ץ[pic]

Kitas rizikos rodiklis yra variacijos koeficientas. Tai santykinis rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas standartinį nukrypimą dalijant iš planuojamos kainos. Kuo didesnis variacijos koeficientas, tuo didesnė rizika. Todėl apskaičiavus tik vieną variacijos koeficientą labai sunku įvertinti riziką (Z. Gaidienė. 1998. p. 46-48).

Formuojant finansinio turto paketą du rodikliai domina investitorių: jo pelningumas ir rizika. Rinkos Šalyse yra specialios turto paketo formavimo teorijos, labai padedančios investitoriui padaryti sprendimą. Tačiau viena yra aišku – kiekvienas investitorius geidžia didesnio pelningumo ir nemėgsta rizikos. Visiškai nerizikingų investicijų nėra. Todėl būtina mokėti nustatyti šiuos svarbiausius paketo rodiklius.

Apibūdinant investicijų paketo pelningumą ir riziką galima padaryti išvadą, kad norint uždirbti planuojamą pelningumą reikia prisiimti ir didesnę riziką. Apskaičiavus paketo pelningumą ir riziką investitorius turi žinoti, kad šie rodikliai greitai keičiasi, jeigu keičiasi investuoto turto lyginamosios dalys. Pavyzdžiui, kokia rizika yra naujo vertybinio popieriaus, kuris papildo investicijų paketą? Jeigu atskirų turto rūšių lyginamosios dalys pakete yra mažos, tai naujų investicijų riziką galima apskaičiuoti kaip kovariacijos koeficientą su kitomis paketo investicijomis. Reiškia naujos investicijos riziką išreikš jos pelningumo ir buvusio pakete pelningumo kovariacijos koeficientas (Z. Gaidienė. 1998.

p. 50).

Finansų valdyme dažnai taikomas labai buitiškas diversifikacijos principas „nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę”. Atrodytų, investuok savo

10000 litų į 5 arba 10 skirtingų vietų ir rizika sumažės. Tačiau remiantis vien šiuo principu, yra ignoruojama koreliacija tarp vertybinių popierių pelningumo kitimo. Formuojant vertybinių popierių paketą, jame gali būti ir rizikingų vertybinių popierių.

Tačiau kaip opozicija jiems turi būti įsigyjami ir tokie vertybiniai popieriai, kurių pelningumo koreliacija su rizikingais yra labai maža arba neigiama.

Pavyzdžiui, jeigu vieno tipo vertybinių popierių pelningumo kreivė yra cikliška (tarkime, vasaros metu pelningumas yra didesnis negu žiemos laikotarpiu), tai norint turėti diversifikuotą vertybinių popierių paketą reikia įsigyti kito tipo vertybinių popierių, kurių pelningumo kreivė bus priešinga (žiemos metu pelningumas didesnis negu vasaros).

Tokiu būdu galima gerokai sumažinti viso paketo riziką. Beveik visų akcijų pelningumo kitimo tendencijos priklauso nuo šalies ekonomikos stiprumo: jis kyla, kai ekonomika stiprėja ir smunka, kai ekonomika blogėja. Taigi, formuojant vertybinių popierių paketą, verta išanalizuoti įvairias vertybinių popierių kombinacijas.

Tokios analizės tikslai yra du:

1. Pasiekti didžiausią pelningumą, nekeičiant rizikos laipsnio.

2. Maksimaliai sumažinti riziką, nesumažinant pelningumo.

Galima teigti, kad planuojamas rinkos indekso pelningumas ir rinkos indekso pelningumo standartinis nukrypimas sudaro rinkos paketą.

Rizika ir reikalaujamas pelningumas

Dabar pasamprotaukime apie investitorių, kuris ruošiasi pirkti turtą.

Jeigu jis žino to turto pelningumo riziką, kokio minimalaus pelningumo jis reikalaus? Reikalaujamą pelningumą sudaro 3 elementai;

Pinigų laiko vertė arba palūkanų tarifas.

Pelningumas, kompensuojantis infliacijos poveikį.

Pelningumas už riziką.

Reikalaujamas pelningumas yra apskaičiuojamas sudedant šiuos tris elementus.

Pinigų laiko vertė – tai toks pelningumo tarifas, kuris būtų uždirbamas įsigyjant visiškai nerizikingą turtą ir kai nėra jokios infliacijos.

Daugelis pasaulio ekonomistų Pripažįsta, kad šis tarifas yra tik: 1-2 % per metus nors kartais pakyla iki 4-5 %.

Kompensuoti infliacijos poveikiui investorius reikalaus papildomo pelningumo. Atliekant analizę reikia nepamišti, jog reikalaujamas pelningumas ir rizika – yra nustatyti tam tikru laiko momentu. Jei investitoriai darosi pesimistiškesni, jie reikalauja didesnio pelningumo už riziką.

4.2. Įmonės finansinės kontrolės sistema

Įmonės veiklos kontrolė yra svarbi sudedamoji kiekvieno vadovo darbo dalis. Kontrolė – analizė – sprendimo priėmimas – tai sustambinti kiekvienos veiklos etapai, užtikrinantys jos efektyvumą.

Tačiau, be savikontrolės, esama ir antrosios kontrolės dalies –

šalutinės kontrolės, kurios tikslas – atskleisti apskaitos ir atskaitomybės trūkumus, sąmoningus ir nesąmoningus įstatymų bei instrukcijų pažeidimus, įvertinti padalinių ir individų veiklos efektyvumą bei galimus jo didinimo būdus.

Rinkos sąlygomis reikia aiškiai skirti vidinę ir išorinę kontrolę, jungiančia, abu kontrolės momentus: efektyvumo didinimo ir pažeidimų nustatymo. Pirmuoju atveju akcentuojamas efektyvumo didinimas, antruoju –

pažeidimų nustatymas.

Valstybinės kontrolės departamentas valstybinėms įmonėms, taip pat toms įmonėms, kur dominuoja valstybinis kapitalas – tai žinybinis organas. Todėl šio organo funkcijos yra labai įvairios. Jis kontroliuoja ne tik išorinę atskaitomybę, bet ir gamybinę bei kitą veiklą. Be to, departamentas ne tik atskleidžia trūkumus, bet ir padeda parengti priemones jiems pašalinti.

Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja, ar teisingai ir laiku apskaičiuojami mokesčiai bei kitos įstatymų numatytos įmokos į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Inspekcijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Inspekcijos organizuojamos rajoniniu principu.

Mokesčių inspektoriai turi teisę iš įmonių ir su jomis susijusių organizacijų pareikalauti duomenų apie juridinių ar fizinių asmenų turtą ir pajamas, jei oficialios atskaitomybės neužtenka. Jie gali skirti nuobaudas už pajamų slėpimą.

3. Laisvosios rinkos šalyse svarbi audito kontrolė, kurią atlieka nepriklausomi buhalteriai-auditoriai. Jie vykdo buhalterio, revizoriaus ir konsultanto funkcijas. Juos galėtų pasitelkti nedidelės įmonės savo veiklai tikrinti, trūkumams šalinti. Jie galėtų atlikti ir minėtųjų žinybų kontrolės organų funkcijas (A. Sakalas ir kt. p.356).

Minėtųjų kontrolės formų derinimas leidžia ne tik tobulinti pačią apskaitos sistemą, bet ir padeda sąžiningai tvarkyti atskaitomybę, šalinti finansinės drausmės pažeidimus.

4.3. Finansavimas ir rizika

Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis jį grąžinti pirkėjų skolų grąžintais pinigais, tai įmonė turi rizikos, nes jos skolų grąžinimai priklauso nuo pirkėjų skolų grąžinimo. Taigi, iškyla klausimas – kur yra saugumo riba, grąžins ar ne įmonė paskolas?

Apskritai, kuo trumpesnis yra skolų grąžinimo terminas, tuo rizika, kad skolos nebus grąžintos, yra didesnė. Iš kitos pusės, kuo ilgiau nereikia grąžinti skolos, tuo daugiau laiko įmonė turi skolų grąžinimui ir palūkanų sumokėjimui.

Pavyzdys. Įmonė paėmė trumpalaikę paskolą cecho statybai. Pinigų srautai iš naujo cecho nepajėgs per trumpą laiką padengti skolos ir palūkanų. Taigi įmonė imasi rizikos, kad ji per skolos laikotarpį nepadengs gauto finansavimo. Išeitis -naudoti ilgalaikį finansavimą.

Kita problema – palūkanų kaštai. Ilgalaikio finansavimo kaštai yra iš anksto gerai žinomi. Gavus trumpalaikį finansavimą iš anksto neaišku, kokie bus palūkanų kaštai ( trumpalaikių paskolų palūkanų tarifai svyruoja daugiau už ilgalaikių ). Žinoma, jeigu tai infliacijos metas, kai kyla tarifai, tai trumpalaikių palūkanų kaštai bus didesni už ilgalaikių.

Riziką tarp trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo subalansuoja palūkanų kaštai. Paprastai ilgalaikio finansavimo kaštai yra didesni už trumpalaikio. Dabar reikia pasirinkti: ar mažesniais kaštais ir didesne rizika trumpalaikis finansavimas ar ilgalaikis finansavimas su didesniais kaštais ir mažesne rizika. Saugumo riba turėtų būti suprantama kaip sutartinių mokėjimų atsilikimas nuo pinigų įplaukų srautų. Ši riba priklauso nuo to, kokią riziką pasirenka menedžeriai. Todėl menedžeriai nustato ir kokią dalį trumpalaikio turto finansuos einamasis įsiskolinimas, o kokią dalį- ilgalaikės paskolos. Kur riba?

Esant konservatyviam požiūriui iš trumpalaikio finansavimo poreikio yra atimami savaiminiai įsiskolinimai (tiekėjams, algų). Todėl sumažėja rizika, nes sumažėja papildomas trumpalaikis finansavimas.

Nebijant rizikos gali būti trumpalaikių paskolų forma finansuojamas visas laikinas (sezoniškas) turto padidėjimas. Sakoma, šiuo atveju yra negatyvi saugumo riba (nėra saugumo). Jeigu saugumo riba yra lygi 0, tai reiškia, kad kiekvienas turto elementas nuo pradžios iki galo turi konkretų finansavimo šaltinį (Z. Gaidienė. 1998. p. 50).

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS

5.1. Bendra charakteristika

Įmonės pavadinimas Uždaroji akcinė bendrovė „LENA“

Adresas Pramonės g. 16

Tauragė LT-5900

Telefonas/ faksas

72842

Įmonės kodas 7987876

PVM mokėtojo kodas

798787610

Įmonė registruota 1998-05-10

Įmonės registravimo numeris UAB

98-56

Įmonės rūšis Uždaroji akcinė bendrovė

Veiklos pobūdis baldų gamyba ir pardavimas

Įmonės vadovas

Juozapas Gudeliūnas

Darbuotojų skaičius

Įstatinis kapitalas 10000 Lt.

Bendrovės steigėjai

Juozapas Gudeliūnas 80 % akcijų

Saulius Gudeliūnas 20 %

akcijų

6. UAB “LENA” APRAŠYMAS

UAB “Lena” įkurta 1998 metais. Įmonė įsikūrusi Tauragėje, Pramonės g.16. Įmonės veikla – tai medinių baldų gamyba ir prekyba jais. Ši įmonė gamina medinius virtuvės baldus bei į juos įmontuoja buitinę techniką. UAB

“Lena” taip pat dirba ir dizaineriai bei interjero specialistai, kurie ne tik gali klientui patarti, bet ir sukurti specialius baldus pagal klientų pageidavimus. Įmonė taip pat savo produkciją gali pristatyti klientams į namus bei ją sumontuoti. UAB “Lena” pradėjo teikti naujas paslaugas savo klientams. Tai senų baldų restauracija bei minkštų baldų apmušalų keitimas.

Šia veikla įmonė stengiasi pritraukti naujų klientų, kurie galbūt susidomėtų ir šios įmonės gaminamais baldais. Įmonė savo klientų turi ne tik Tauragėje, bet ir aplinkiniuose miestuose. Taip pat įmonė ketina įkurti savo filialą Panevėžyje.

Šiuo metu UAB ”Lena” dirba 30 darbuotojų. Šios įmonės administracija yra komunikabili, puikiai bendrauja su klientais. Tai yra šios įmonės pranašumas prieš daugelį kitų įmonių, kuriose didžioji dalis problemų kyla dėl darbuotojų nekompetitingumo ir nesugebėjimo bendrauti su žmonėmis, o tai atbaido klientus. Tai svarbu, nes Lietuvoje baldų gamyba yra pakankamai paplitusi ir yra didelė konkurencija, todėl labai svarbu išlaikyti klientus ir pritraukti naujus.

Šiais laikais rinkoje išsilaikyti padėtų tai, kad įmonė gamintų kokybiškus savo produktus, taip pat sugebėtų juos pateikti ir reklamuoti.

Tai yra vienas iš mūsų analizuojamos įmonės privalumų. Dabar nėra svarbu, kad įmonė pagamintų kuo didesnį kiekį savo produkcijos, bet svarbu tai, kad ta produkcija būtų aukščiausios kokybės ir atsižvelgtų į klientų poreikius bei prieinamą kainą. Todėl svarbu, kad įmonė stengtųsi sumažinti savikainą ir, kad tai neatsilieptų produkcijos kokybei.

7. UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės-finansinės veiklos balansas. Jo sudėtis analitikui sudaro galimybę lyginti aktyvo ir pasyvo skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestinius rodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę.

Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejų laikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki

10 metų), tada ji vadinama trendo analize. Šios analizės duomenys padeda vadovams numatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito nevienodu tempu.

Horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Ši analizė turi būti atlikta labai kruopščiai, nes ji turi teigiamų ir neigiamų bruožų (D. Šlekienė, I.

Klimavičienė I. 1999. p.187).

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Ši analizė sudaro galimybę susipažinti su balanso struktūra (D. Šlekienė, I. Klimavičienė I.

1999. p.184-185).

Reikia išsiaiškinti grynojo pelno padidėjimo priežastis, todėl lyginsime 2004 metų įmonės finansinius rodiklius su praėjusiųjų metų atitinkamais rodikliais. Skaičiavimui reikalingi duomenys pateikiami 3-ioje lentelėje, o 4-oje lentelėje – rodiklių reikšmės, jų apskaičiavimo formulės, apibrėžimai ir nukrypimai.

Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui 1

lentelė

|Bendrasis pelnas |640112 |508560 |+131552 |+25,86 % | |

|Grynasis pelnas |145272 |129958 |+15314 |+11,78 % | |

|Pardavimų pajamos |2420014 |2673928 |-253914 |-10,49 % | |

|Trumpalaikis turtas |794794 |622239 |+172555 |+27,73 % | |

|Ilgalaikis turtas |226095 |177312 |+48783 |+27,51 % | |

|Turtas |1024204 |802511 |+221693 |+27,62 % | |

|Akcinis kapitalas |725547 |640275 |+85272 |+13,31 % | |

|Veiklos pelnas |324619 |180614 |+144005 |+79,73 % | |

|Įsipareigojimai |298657 |162236 |+136421 |+84,09 % | |

|Trumpalaikiai |75048 |51773 |+23275 |+44,96 % | |

|Per 1 metus gautinos|267241 |334201 |-66960 |-25,06 % | |

|Atsargos |250867 |224355 |+26512 |+11,82 % | |

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL

UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

2 lentelė. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais finansiniais 2004 metų rodikliais

|Bendrasis |BTP = Bendras |0,62|0,63|-0,01 |-1,5% |Nustato, kiek bendrojo |

|s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |

|Grynasis |GrP = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |-12,5%|Nustato, kiek grynojo |

|s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina |

|Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |+36,8%|Parodo, kiek pelninga |

|s | | | | | |kiek bendrojo pelno gaunama|

|Grynasis |GrPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |+50% |Parodo, kiek pelninga |

|s | | | | | |kiek grynojo pelno gaunama |

|Bendrasis |BNP = Bendras |0.88|0.79|+0.09 |+11,39|Nustato, kiek bendrojo |

|s | | | | | | |

|Grynasis |GrNP = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |-4,34%|Nustato, kiek grynojo |

|s | | | | | | |

| Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |+85% |Parodo, kiek pelninga yra |

|ir | | | | | | |

|Bendrasis |BL = Sav. |2,42|3,94|-1,52 |-38,57|Parodo, kiek kartų |

|Einamasis |EL |10,5|12,0|-1,42 |-11,8%|Apibūdina sugebėjimą |

|as | | | | | |trumpalaikis turtas viršija|

|Kritinio |KĮK = Trump. |7,2 |7,68|-0,48 |-6,25%|Įvertina firmos sugebėjimą |

|Grynojo |KS = Trump. |0,7 |0,71|-0,01 |-1,4% |Parodo, kurią firmos turto |

|Investavim|IK = Ilgalaikis|0,31|0,27|0,04 |+14,8%|Parodo, kokia savininkų |

|as |nuosavybė | | | | | |

|Viso turto|VTA = |2,36|3,33|-0,97 |-29,1%|Apibūdina sugebėjimą |

|Ilgalaikio|ITA = |10,7|15 |-4,3 |-28,6%|Apibūdina sugebėjimą |

|Trumpalaik|TTA = |3,04|4,3 |-1,26 |-29,3%|Apibūdina sugebėjimą |

|s | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, |

|Savininkų |SNA = |3,33|4,17|-0,84 |-20,14|Apibūdina sugebėjimą |

|s | | | | | |tenka kiekvienam akcinio |

|Atsargų |AA = Pardavimai|9,64|11,9|-2,27 |-19,05|Apibūdina sugebėjimą |

|s | | | | | |lėšų, investuotų į |

|Vidutinė |VD = |40d.|45d.|+5 |11,11%|Apibūdina sugebėjimą |

|Debitorini|DĮA=Pardavimai |9,05|8,00|1,05 |13,12%|Apibūdina, kaip debitoriai |

|o |Deb. | | | | |atsiskaito su firma, t.y. |

|mo | | | | | |debitorinis įsiskolinimas |

|s | | | | | | |

|Įsiskolini|ĮK = Bendri |0,29|0,20|0,09 |45% |Apibūdina, kokią viso turto|

|as | | | | | |įsiskolinimų tenka |

|Manevringu|MK = Trump. |0,99|0,89|0,1 |11,23%|Rodo, kiek firma turi gryno|

|Finansinės|FNK= Savininkų |0,7 |0,79|-0,09 |-11,4%|Rodo firmos priklausomybę |

|as | | | | | | |

|Kred. |KĮ = |44d.|22d.|-22d. |-50% |Nustato, per kiek dienų |

Iš 2 lentelės išskyriau svarbiausius pelningumo rodiklius, kurie atspindi pagrindinių įmonės veiklos procesų efektyvumą. Kiekviena įmonė gamindama tam tikrus produktus ar teikdama paslaugas tikisi gauti tam tikrą pelno sumą. Absoliutus pelno dydis neparodo įmonės veiklos organizavimo ir pasiekto rezultato efektyvumo, todėl savo įmonės finansinei analizei atlikti naudosiu pelningumo rodiklius pateiktus 3-oje lentelėje.

Apskaičiavimui ir analizei naudosime UAB ”Lena” balanso bei pelno ir nuostolio ataskaitos duomenis (priedai).

Pelningumo rodikliai 3 lentelė

|Turto |TG = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |

|s |Visas turtas | | | |

|Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |

|s | | | | |

|Grynasis |GPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |

|s | | | | |

|Nuosavo |NKG = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |

|s | | | | |

| Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |

|s |Pardavimai | | | |

Pagrindinių pasirinktų analizės pelningumo rodiklių skaičiavimas parodytas 3 lentelėje. Iš jos matyti, kad visi pelningumo rodikliai padidėjo, išskyrus turto pelningumą ir nuosavo kapitalo pelningumą, t.y.:

Turto pelningumas –0,02 (0,62-0,63)

Bendrasis pardavimų pelningumas +0,07 (0,26-0,19)

Grynasis pardavimų pelningumas +0,02 (0,06-0,04)

Nuosavo kapitalo pelningumas –0,01 (0,22-0,23)

Veiklos pelningumas +0,06 (0,13-0,07)

Pelningumo rodiklių pokyčiai labai aiškiai matosi pirmame paveikslėlyje

1 diagrama. Pelningumo rodiklių pokyčiai

1 pav. Pelningumo rodiklių pokyčiai

Iš pirmo paveikslėlio matome, kad bendrasis turto pelningumas yra sumažėjęs lyginant bazinius metus su praėjusiais pusantro procento. Nors toks pokytis neturi didelės įtakos, tačiau jis labai svarbus įmonės vadovams, kadangi rodo kaip įmonėje yra valdomas turtas, o jo analizė padės išsiaiškinti šio rodiklio priežastis. Kaip matome iš 2-tos lentelės, šio rodiklio sumažėjimui neigiamą įtaką padarė turto apyvartumas, t.y. jį mažino, o teigiamą įtaką darė pardavimų pelningumas, padidėjęs 1,4 karto.

Toks pardavimų pelningumas buvo todėl, kad pakito parduotų prekių savikaina, sumažėjo 1,2 karto (2003 m. savikaina buvo lygi 2165368, o 2004

m. – 1779902). Toks savikainos sumažėjimas padidino bendrąjį, o kartu ir grynąjį pelną bei visus pelningumo rodiklius. Pardavimų pelningumui turi įtakos ir kainų veiksnys, parduodamos produkcijos asortimentas. Jų įtakai nustatyti neturiu duomenų, kadangi vien tik metinės atskaitomybės dokumentų neužtenka.

Kadangi UAB ”Lena” nesinaudojo ilgalaikiais kreditais, tai rodikliai tiek nuosavo, tiek pastovaus kapitalo liko nepakitę. Nuosavo kapitalo pelningumas sumažėjo dėl sumažėjusio nuosavo kapitalo apyvartumo. Nuosavo kapitalo sumažėjimas yra neigiamas įmonės finansinės veiklos reiškinys, o padidinti nuosavo kapitalo pelningumą galima geriau panaudojant pelningumo rezervus.

Turto, tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio, apyvartumo sumažėjimas rodo, jog šioje srityje nėra viskas gerai ir daroma neigiama įtaka turto pelningumo rodikliui.

Kaip formavosi analizuojamos įmonės rezultatas parodyta 2 paveiksle.

PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA = BENDRASIS PELNAS

VEIKLOS SĄNAUDOS = VEIKLOS PELNAS

KITOS VEIKLOS REZULTATAS

FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS = ĮPRASTINĖS VEIKLOS

PELNAS

PAGAUTĖ (NETEKIMAI) = VEIKLOS PELNAS PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ

PELNO MOKESTIS = GRYNASIS PELNAS

2 pav. Įmonės veiklos rezultato formavimasis

Finansinė ir investicinė veikla, sudaranti kad ir nedidelę pajamų iš pardavimų dalį, tačiau 2004 m. palyginti su 2003 m. pajamų padidėjimas buvo žymus, t.y. pajamos padidėjo 63010 litų. Šių pajamų padidėjimas padidino ir grynąjį pelną 15314 litų, tačiau įprastinės veiklos pelnas sumažėjo 4610

litų, dėl labai padidėjusios veiklos. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą taip pat buvo mažesnis, tačiau grynasis pelnas palyginti su praėjusiais vis tik išliko didesnis, kadangi turėjo įtakos mažesnis nei

2003 m. pelno mokestis. Grynojo pelno padidėjimą galima paaiškinti sumažėjusia parduotų prekių savikaina. Reikėtų atkreipti dėmesį į įtaką bendrojo pelno virtimui grynuoju. Tai galėtų būti sumažėjusios veiklos sąnaudos, pelno mokesčio sumažėjimas, padidėjęs veiklos pelnas.

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ

Užsienio šalyse kompanijos bankroto tikimybės prognozavimui taiko E.I. Altmano modelį. Jis apytiksliai diagnozuoja bankrotą.

Formulė bankroto prognozavimui:

Z=1,2* [pic] + 1,4* [pic]+

+ 3,3* [pic]+ 0,6* [pic] + 1*[pic]

Z(2000m.) =1,2*[pic]+1,.4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=5

Z(2001m.)=1,2*[pic]+1,4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=3,83

Priklausomai nuo Z koeficiento dydžio daroma išvada apie bankroto tikimybę. Jei Z reikšmė lygi arba didesnė už 3, bankroto tikimybė yra labai žema. Nagrinėtu atveju gautos reikšmės yra 5 ir 3,83, tai yra UAB

“Lena” artimiausiu metu bankrotas negresia.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

UAB “Lena” finansinė padėtis yra pakankamai gera šiuo metu nestabilioje

Lietuvos ekonominėje situacijoje ir galima tiktai kartu pasidžiaugti kartu su šios įmonės savininkais. Nors finansinė analizė buvo atlikta remiantis keliais rodikliais ir buvo orientuota į pelningumo analizės rodiklius, apibendrinančius galutinius įmonės veiklos rezultatus, tačiau sugebėjau išanalizuoti neigiamai įmonės veiklą lemiančius veiksnius.

Yra keletas svarbių rodiklių, kurių sumažėjimas rodo probleminę situaciją finansinėje veikloje. Vienas svarbiausių rodiklių, keliantis nerimą, yra turto pelningumo sumažėjimas, kuris rodo, jog įmonėje nepakankamas investicijų į turtą efektyvumas ir rodo vadovų nesugebėjimą juo disponuoti. Finansinės analizės specialistai teigia, jog šis rodiklis yra labai reikšmingas, kadangi gali būti apskaičiuotas įvairiais būdais.

Šiame darbe turto pelningumui apskaičiuoti naudojau grynojo pelno ir turto santykį. Šio rodiklio sumažėjimui turėjo įtakos turto apyvartumo sumažėjimas, tačiau išaugęs pardavimų pelningumas teigiamai veikė šį rodiklį, todėl jis yra nežymiai sumažėjęs.

Kitas rodiklis, taip pat ataskaitiniais metais nežymiai sumažėjęs yra nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, kuriam neigiamą įtaką turėjo grynojo pelno sudėtinė dalis – išaugusios finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.

UAB ”Lena” veiklos efektyvumas yra pakankamai geras, reikia paminėti ir tai, jog padidėjęs pardavimų pelningumo rodiklis rodo efektyvią pardavimų veiklą įmonėje, taip pat sveikintinas dalykas yra sumažėjusi produkcijos savikaina, o tuo pačiu išaugęs bendrasis pelnas. Sumažėjo veiklos sąnaudos, kas tuo pačiu padidino veiklos pelną.

Mano analizuotos įmonės ataskaitiniai metai buvo sėkmingi ir galima įžvelgti daug teigiamų parodymų, o tam tikri neigiami rodiklių nukrypimai yra labai neryškūs, todėl jų pokyčio į teigiamą pusę galima tikėtis labai greitai.

Taip pat bandysiu pateikti keletą pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti įmonės veiklą.

Atlikęs įmonės finansinę analizę pamačiau, jog pagrindinė įmonės savininkų problema yra turto pelningumo nors ir labai nežymus sumažėjimas.

Tai rodo, jog neefektyviai naudojamas turtas.

Kadangi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis įmonė dirba pelningai (pelnas nuo 129958 padidėjo iki 145272, t.y. padidėjo 15314 litų, kai aplinkui dauguma įmonių patiria nuostolį ar yra prie bankroto ribos), tai siūlyčiau

UAB ”Lena” didesnį dėmesį skirti investavimui į ilgalaikį turtą, t.y.

kaupti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti.

Jeigu įmonė stengtųsi padidinti bendrovės kapitalą bei siektų išsaugoti ilgalaikio turto apimtis, tai padidintų įmonės stabilumą ir patikimumą tiekėjų, klientų ir kreditorių akyse.

LITERATŪRA

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. 1998. 91-110 psl. ISBN 9986-418-10-0

2. Gineitienė Z. ir kt. Verslas. Vilnius: leidykla ,, Rosma“ 2003. 225-

230 psl. ISBN 9986-00-325-3

3. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. Vilnius. 2002. ISBN 9955-9418-3-9

4. Jewell R. Integruotos verslo studijos. The Baltic Press. 2000. 260-340

psl. ISBN 9955-9318-1-7

5. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. ,,Pačiolio“ leidykla. 1996. 129-

130 psl. ISBN 9986-487-38-2

6. Juozaitienė L. Įmonės finansai analizė ir valdymas. Šiauliai. 2000. 41-

57 psl.; 174-177 psl. ISBN 9986-38-198-3

7. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija

2001. 706 psl.; 621-641 psl. ISBN 9986-13-575-3

8. Sakalas, A. ir kt., Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija.

2000. 351–357 psl. ISBN 9986-13-325-4

9. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. Vilnius. 1998.

46-62 psl. ISBN 9986-12-148-5

10. Šlekienė D. Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas.

Kaunas: Technologija. 1999.

11. Usevičius K. Įmonės veiklos analizė ir verslo plano pagrindai.

Vilnius: KF ,,Pokytis“ 1998. 210-219 psl.

PRIEDAI

1 priedas

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)

|Nr. | |ai | |fin.m. |

|I. |PARDAVIMAI IR PASLAUGOS | |2420014 |2673928 |

|I.1.|Pajamos už parduotas prekes | |2405266 |2656402 |

|I.2.|Pajamos už atliktas paslaugas | |14748 |17526 |

|II. |PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ | |1779902 |2165368 |

|II.1|Žaliavų, komplektavimo gaminių ir | |1513915 |1869479 |

|. |perparduoti skirtų prekių | | | |

|II.2|Paslaugų, darbų ir tyrimų | |265987 |295889 |

|III.|BENDRASIS PELNAS | | | |

| |(NUOSTOLIS) | |640112 |508560 |

|IV. |VEIKLOS SĄNAUDOS | |315493 |327946 |

|IV.1|Pardavimų | |219630 |242690 |

|IV.2|Bendrosios ir administracinės | |95863 |85256 |

|V. |VEIKLOS PELNAS | | | |

| |(NUOSTOLIS) | |324619 |180614 |

|VI. |KITA VEIKLA | |-154585 | |

|VI.1|Pajamos | |111404 | |

|VI.2|Sąnaudos | |265989 | |

|VII.|FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA | |7793 |1439 |

|VII.|Pajamos | |107664 |44654 |

|1. | | | | |

|VII.|Sąnaudos | |99871 |43215 |

|2. | | | | |

|VIII|ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS | |177827 |182437 |

|IX. |PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) | | | |

|X. |NETEKIMAI (ypatingieji praradimai) | | | |

|XI. |ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ | |177827 |182437 |

|XII.|PELNO MOKESTIS | |32555 |52479 |

|XIII|GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS | |145272 |129958 |

|. |PASKIRSTYMUI | | | |

2 priedas

Balansas (Lt)

|. | | |m. |fin. m.|

|Nr.| | | | |

|A. |Ilgalaikis turtas | |226095|177312 |

|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA | | | |

|I.1|Kapitalo pakitimo ir įmonės rormavimo | | | |

|I.2|Obligacijų išleidimo | | | |

|I.3|Kitų formavimo darbų | | | |

|I.4|Reorganizavimo | | | |

|II.|NEMATERIALUSIS TURTAS | | | |

|II.|Tyrinėjimų ir plėtrojimo darbų savikaina | | | |

|1. | | | | |

|II.|Įsigytos teisės | | | |

|2. | | | | |

|II.|Prestižas | | | |

|3. | | | | |

|II.|Iš anksto apmokėtos sąnaudos | | | |

|4. | | | | |

|III|MATERIALUSIS TURTAS | |226095|177312 |

|III|Žemė | | | |

|.1.| | | | |

|III|Pastatai | | | |

|.2.| | | | |

|III|Statiniai ir mašinos | | | |

|.3.| | | | |

|III|Transporto priemonės | |6569 |6569 |

|.4.| | | | |

|III|Kiti įrengimai ir įrankiai | |15022 |20321 |

|.5.| | | | |

|III|Išperkamosios nuomos ir panašios teisės | | | |

|.6.| | | | |

|III|Kitas materialus turtas | |204504|150422 |

|.7.| | | | |

|III|Nebaigta statyba ir išankstiniai | | | |

|.8.|apmokėjimai | | | |

|IV.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS | | | |

|IV.|Dalyvavimas kitose įmonėse | | | |

|1. | | | | |

|IV.| Investicijos | | | |

|1.1| | | | |

|IV.| Gautinos sumos | | | |

|1.2| | | | |

|IV.|Kitas ilgalaikis finansinis turtas | | | |

|2. | | | | |

|IV.| Nuosavos akcijos | | | |

|2.1| | | | |

|IV.| Kitos investicijos | | | |

|2.2| | | | |

|IV.| Kitos gautinos sumos | | | |

|2.3| | | | |

|V. |PO VIENERIU METŲ GAUTINOS SUMOS | | | |

|V.1|Pirkėjų įsiskolinimas | | | |

|V.2|Kitos gautinos sumos | | | |

|B. |Trumpalaikis turtas | |794794|622239 |

|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS | |250867|224355 |

|I.1| Atsargos | | | |

|I.1| Žaliavos ir komplektavimo gaminiai | | | |

|.1.| | | | |

|I.1| Nebaigta gamyba | | | |

|.2.| | | | |

|I.1| Pagaminta produkcija | | | |

|.3.| | | | |

|I.1| Pirktos prekės, skirtos perparduoti | | | |

|.4.| | | | |

|I.1| Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti| | | |

|.5.| | | | |

|I.1| Išankstiniai apmokėjimai | | | |

|.6.| | | | |

|I.2| Nebaigtos vykdyti sutartys | | | |

|II.|PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS | |267241|334201 |

|II.| Pirkėjų įsiskolinimai | | | |

|1. | | | | |

|II.| Kitos gautinos sumos | | | |

|2. | | | | |

|II.| Pareikalautas, bet neįmokėtas | | | |

|2.1|kapitalas | | | |

|II.| Kitos skolos | | | |

|2.2| | | | |

|III|INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI | |271486|60727 |

|III| Nuosavos akcijos | | | |

|.1.| | | | |

|III| Kitos investicijos ir terminuoti | | | |

|.2.|indėliai | | | |

|IV.|GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE | |5200 |2956 |

|C. |Sukauptos (gautinos )pajamos | |3315 |2960 |

| |TURTAS IŠ VISO | |102420|802511 |

| | | |4 | |

|. | | | |fin.m. |

|Nr.| | | | |

|A. |Kapitalas ir rezervai | | | |

| | | |725547|640275 |

|I. |KAPITALAS | | | |

| | | |396297|396297 |

|I.1|Įstatinis (pasirašytas) | | | |

|. | | |396297|396297 |

|I.2|Nepareikalautas įmokėti (-) | | | |

|II.|AKCIJŲ PRIEDAI (nominalinės vertės | | | |

| |perviršijimas) | |289250|203978 |

|III|PERKAINOJIMO REZERVAS | | | |

|IV.|REZERVAI | | | |

|IV.|Įstatymo numatyti | | | |

|1. | | | | |

|IV.|Nepaskirstytini | | | |

|2. | | | | |

|IV.|Paskirstytini | | | |

|3. | | | | |

|V. |NEPASKIRSTYTAS PELNAS ( NUOSTOLIS ) | | | |

| | | |40000 |40000 |

|V.1|Ataskaitinių metų | | | |

|V.2|Ankstesniųjų metų | | | |

|B. |Finansavimas (dotacijos ir subsidijos ) | | | |

|C. |Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai | | | |

|I. |ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ | | | |

|I.1|Pensijų ir panašių įsipareigojimų | | | |

|I.2|Mokesčių | | | |

|I.2| Netikėtųjų | | | |

|.1.| | | | |

|I.2| Kitų | | | |

|.2.| | | | |

|I.3|Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros| | | |

|. |darbų | | | |

|I.4|Kiti | | | |

|II.|ATIDĖTI MOKESČIAI | | | |

|II.|Kapitalo subsidijoms | | | |

|1. | | | | |

|II.|Kiti | | | |

|2. | | | | |

|D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |298657|162236 |

|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS | |223609|110463 |

|I.1|Finansinės skolos | | | |

|I.1| Antraeilės | | | |

|.1.| | | | |

|I.1| Neantraeilės | | | |

|.2.| | | | |

|I.1| Išperkamosios nuomos ir panašūs | | | |

|.3.|įsipareigojimai | | | |

|I.1| Kreditinėms institucijoms | | | |

|.4.| | | | |

|I.1| Kitos | | | |

|.5.| | | | |

|I.2|Prekybos skolos (skolos , susijosios su | | | |

|. |prekių pardavimu) | | | |

|I.2| Tiekėjams | | | |

|.1.| | | | |

|I.2| Apmokėtini vekseliai | | | |

|.2.| | | | |

|I.3|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas | | | |

|. |sutartis | | | |

|I.4|Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai | | | |

|. |įsipareigojimai | | | |

|II.|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS | |75048 |51773 |

|II.|Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | | | |

|1. | | | | |

|II.|Finansinės skolos | | | |

|2. | | | | |

|II.| Kreditinėms institucijoms | | | |

|2.1| | | | |

|II.| Kitos | | | |

|2.2| | | | |

|II.|Prekybos skolos | | | |

|3. | | | | |

|II.| Tiekėjams | | | |

|3.1| | | | |

|II.| Apmokėtini vekseliai | | | |

|3.2| | | | |

|II.|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas | | | |

|4. |sutartis | | | |

|II.|Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis | | | |

|5. |draudimas | | | |

|II.| Mokesčiai | | | |

|5.1| | | | |

|II.| Atlyginimai | | | |

|5.2| | | | |

|II.| Socialinis draudimas | | | |

|5.3| | | | |

|II.|Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai | | | |

|6. |įsipareigojimai | | | |

|E. |Sukauptos sąnaudos ir ateinančio | | | |

| |SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ| | | |

| |VISO | |102420|802511 |

| | | |4 | |

[pic]

PARDAVIMŲ IR PASLAUGŲ PAJAMOS

Funkcijos

Įvadas

Panašūs darbai

Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Įmonės finansų analizė

UAB“Autosabina“ 2004 metų finansinės atskaitomybės auditas

Finansine analize

„X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Audito procedūros UAB ,, Eiva”