UAB ,,Lena” pelningumo analizė

UAB ,,LENA” PELNINGUMO ANALIZĖ APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………….…………………………………………………….3 1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS………………………………………………. ……………5 1.1. Finansų valdymo funkcijos……………………………………………………… ………………………………7 1.2. Finansų valdymo sprendimai…………………………………………………….. …………………………….8 2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI RODIKLIAI………………………………………………. …….11 3. LŪŽIO TAŠKO ANALIZĖ………………………………………………… ……………………………………..15 4. PELNINGUMAS IR RIZIKA…………………………………………………. ………………………………….17 4.1. Kas yra rizika ir kaip ją įvertinti?…………………………………………………….. …………………….17 4.2. Įmonės finansinės kontrolės sistema……………………………………………………….. ……………..19 4.3. Finansavimas ir rizika………………………………………………………… …………………………………20 5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS………………………………………………… …………..22 5.1. Bendra charakteristika………………………………………………… ………………………………………..22 6.UAB ,,LENA“ APRAŠYMAS……………………………………………………….. ……………………………23 7. UAB ,,LENA“ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ…………………24 8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ..25 9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ…..30 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI………………………………………………………. ………………………………..31 LITERATŪRA………………………………………………………. …………………………………………………….32 PRIEDAI…………………………………………………………. ………………………………………………………….33

LENTELĖS

6.UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ:

1. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGALUAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ:

2. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais finansiniais 2004 metų rodikliais 3. Pelningumo rodikliai

PAVEIKSLĖLIAI8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲREIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ 1. Pelningumo rodiklių pokyčiai 2. Įmonės veiklos rezultato formavimasis.

ĮVADAS

Finansai – tai piniginių santykių visuma, atsirandanti tarp gamybinėsar komercinės veiklos dalyvių, tarp ūkinių subjektų ir valstybės, piniginiųresursų formavimo ir jų panaudojimo proceso metu, skatinant ir tenkinantvisuomeninius poreikius. Bet kokia veikla neįmanoma be finansinių santykiųir finansinių resursų. Todėl labai svarbu išmanyti ir racionaliai panaudoti finansiniusšaltinius, kad įmonė padidintų savininkų turtą (plačiąja prasme) ir gautųiš verslo pelną (siaurąja prasme), t.y. aprūpintų verslą pinigais. Norintsulaukti gerų veiklos rezultatų reikia finansinę veiklos sritį analizuoti. Finansų analizė – sudėtinė ūkio subjekto ekonominės analizės dalis,susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita irkontrole. Šiame darbe finansų analizės tyrimo objektas yra UAB “Lena” finansinėveikla, jos rezultatai. Pagrindinės finansinės analizės tikslas – įvertintiįmonės finansinę būklę, nustatyti pagrindinius veiksnius nulėmusius šiąbūklę, numatyti pagrindinius finansinius sprendimus. Darbo tikslas: Išnagrinėti finansų apskaitos mokslinę literatūrą;atlikti UAB “Lena” pelningumo analizę, paanalizuoti kaip dar galimapagerinti įmonės veiklą, numatyti tolimesnį įmonės likimą. Darbo uždaviniai: ✓ Išnagrinėti finansų analizės teorinę medžiagą; ✓ Įvertinti UAB “Lena” finansinės būklės pakitimą ir atlikti pelningumo analizę; ✓ Palyginti UAB ”Lena” atskirų laikotarpių (2003 m. ir 2004 m.) finansinius duomenis (horizontali analizė ir vertikali analizė); ✓ Pateikti rekomendacijas dėl įmonės padėties gerinimo. Darbo metodas: Mokslinės literatūros ir UAB ,,Lena“ finansų analizė. Tam, kad apibūdinti įmonės finansinę būklę, reikia turėti finansinėsatskaitomybės dokumentus. Įmonės finansinei analizei atlikti yra naudojamibalanso ir kitų finansinių ataskaitų duomenys. Pagal jų rezultatusįvertinami įmonės finansiniai reikalai, nustatomos jų perspektyvos irbūdai, kaip gerai tvarkyti šiuos reikalus. Ši informacija padės priimtiįmonei reikiamus sprendimus, optimaliai organizuoti įmonės veiklosstrategijos tendencijas. Tačiau mano darbe įmonės pavadinimas ir kai kurie rekvizitai yrapakeisti ir neskelbiami viešai, įmonės vadovo prašymu.

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS

Šiais laikais yra itin svarbu atlikti kiekvienai įmonei savo finansinėsveiklos analizę. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos įmonėmsiškilo naujas uždavinys – prireikė kvalifikuotai rinkti, sisteminti,vertinti, analizuoti finansinius rezultatus. Finansų valdymas yra susijęssu įmonių ribotų finansinių išteklių paskirstymu pagal finansiniussprendimus. Svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonėssavininkų interesus. Rinkos sąlygomis dauguma organizacijų tapo pelnosiekiančiomis įmonėmis, todėl specialistų analitikų išvados tapopagrindiniu veiksniu leidžiančiu teisingai vertinti susiklosčiusiąsituaciją įmonėje, planuoti gamybą, investicijas, pokyčius veikloje.Finansinė analizė būtina ir įvedant naujus produktus, atidarant naujasveiklos kryptis. Nuo to, kokią išvadą padaro finansų analizės specialistas,priklauso įmonės vadovų priimami sprendimai, strateginiai planai ir visasįmonės gyvavimas. Kaip matome, finansų analitikai turi būti itin aukštoskvalifikacijos, kadangi nuo jų priklauso įmonės ateitį formuojantys vadovosprendimai. Dažna didesnė įmonė jau leidžia sau turėti finansų analitikus,kitos gi kviečiasi specialistus iš kitur, pasitiki audito firmų paslaugomisir t.t. Malonu tai, kad jau suvokiama ypatingas šių specialistų vaidmuofirmos vystymosi kelyje. Tas vaidmuo toks didelis todėl, kad šiespecialistai gali kvalifikuotai pateikti taip reikalingą informacijąvadovui. O be šios informacijos, be įmonės veiklos įvertinimo ir prognozių,bet kurie vadovų sprendimai būtų pagrįsti nebent nuojauta, kuri, deja, nėrapakankamas argumentas valdant įmonę. Taigi ši tema itin aktuali, nesfinansų analizės specialistų darbas ne tik itin atsakingas, bet irreikšmingas, kuriantis ne tik konkrečių įmonių, bet ir klestinčios Lietuvosateitį. Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga,reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinęatskaitomybę.

Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamąinformacijos kiekį,

tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojantoptimalius

informacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant (B. Martinkus V.Žilinskas. 2001. p. 624). Nors tarp apskaitos ir verslo finansų yra tamprus ryšys, tačiau jie yraskirtingi dalykai. Apskaitos darbuotojų uždavinys – daryti įrašusapskaitoje apie vykstančias finansines operacijas, rengti finansinesataskaitas, jas analizuoti. Apskaitos darbuotojai yra atsakingi užreikalingos valdymui ir visuomenei informacijos teisingumą, išsamumą irsavalaikiškumą. Be abejo, ir finansų tvarkytojai naudoja apskaitosinformaciją. Tačiau finansų valdymo principai ir metodai reikalaujainformacijos, sukauptos ir sugrupuotos kitaip negu to reikia finansinėmsataskaitoms parengti. Apskaita parengia finansines veiklos ataskaitas irpateikia naudotojams. Pagal praėjusių laikotarpių veiklos finansiniusrodiklius yra vertinamas versiąs, naudojant finansines ataskaitas.Svarbiausias gi finansų valdymo principas – įvertinti verslo perspektyvą,remiantis diskontuota verslo būsimų pinigų srautų verte. Būsimų pinigųdiskontuota verte remiantis yra daromi finansiniai sprendimai.Finansininkas yra atsakingas už finansinį sprendimą, kurio rezultataipaaiškės ateityje. Todėl norint patikrinti, ar finansinis sprendimas yratinkamas, reikia finansinių rodiklių planų ir prognozių. Ekonominėje literatūroje finansų valdymo terminas yra gana įvairiaivartojamas. Norint suvokti, kas yra „finansų valdymas” verta palyginti šiossąvokos ir „finansų” skirtingumą- terminas „finansai” dažniausiai yravartojamas plačiąja prasme apibūdinti finansinių – kreditinių santykiųsferą, finansų rinkas. O finansų valdymas yra suprantamas kaip finansiniųsprendimų procesas. Todėl finansų valdymas yra susietas su konkrečia įmone(organizacija) ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Tačiau konkrečiosįmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Josprendimus nulemia ne tik vidinė (įmonės), bet ir išorinė (rinkų)

informacija. Finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiaufinansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonėsfinansų tvarkytojų. Todėl terminas „finansai” neturėtų būti suprantamaspernelyg siaurai. Kartais vartojamos „įmonių (firmų) verslo finansų”,„įmonių finansų valdymas” sąvokos tik pabrėžia finansų valdymo sferą (Z.Gaidienė. 1998. p.7). Bet koks vieno turto pasikeitimas į kitą taip pat yra operacija.Prisiėmimas įsipareigojimo už turtą taip pat yra operacija. Kadangi šiepasikeitimai paprastai reiškia tam tikras pinigų sumas, jie vadinamifinansinėmis operacijomis. Finansinė operacija (financialtransaction) -tai operacijos bruožas, kaiji išreikšta vertine išraiška -piniginiais vienetais, pavyzdžiui, mūsųšalyje litais. Finansinė apskaita (financialaccounting) -tai apskaita, kurios tikslas– parengti prekybos, pelno ir nuostolių sąskaitas bei balansinę ataskaitąir atsiskaityti akcininkams už firmos bendrą (pelno) veiklą. Taigi kitaip tariant, finansų apskaita yra toks metodas, kurio tikslas– analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinęinformaciją suinteresuotiems asmenims. Todėl, norint suprasti finansųapskaitą, labai svarbu suprasti finansines operacijas. Pavyzdžiui,finansinė operacija įvyksta, kai kuri nors įmonė ar firma keičia grynuosiuspinigus į žemę ir pastatus. Arba vietoj apmokėjimo grynaisiais firma galiprisiimti įsipareigojimą užstato forma. Užstatas (pledge/pavvn) – taiįsipareigojimas sumokėti už turtą ateityje (B. Martinkus, V. Žilinskas.2001. p. 628). Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos irkiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomipinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtųgalima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniaisištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiantreikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veikloje,neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis lik intuicijabei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laikuturėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonėsskolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informacijąapie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimošaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšosbei kaip efektyviai jas naudos įmonė (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

1. Finansų valdymo funkcijos

Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija – turto investicijos irpinigų, reikalingų sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansųtvarkytojas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu.Vykdant finansų valdymo funkcijas finansininkai naudoja informaciją, kuriąparengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiauir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudojainformacija finansiniam sprendimui padaryti. Finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas lygiai taip pat kaip irkiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmų koregavimas,kontroliavimas, atsiskaitymas (raportavimas aukštesniam vadybininkui) (Z.Gaidienė. 1998. p.7). Anot L. Juozaitienės (2000. p. 7) finansų valdymo funkcijos yraanalogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir jas sudaro: * planavimas ir prognozavimas; * darbo organizavimas, veiksmų koregavimas; * kontrolė ir analizė. Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nesfinansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą. Finansų planavimo irprognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmesbei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš ankstoįvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti. Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai: * įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas; * įmonės veiklos strategijos parinkimas; įmonės politikos ir procedūrų numatymas. Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti irnaudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu: sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis: suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiemsasmenims.

Finansų kontrolę sudaro: veiklos standartų parengimas. Įmonės standartai, arba normatyvai, rengiaminaudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apieateities įvykių tikimybes; * faktinių rezultatų palyginimas su standartais. Už finansinius sprendimus įmonėje turėtų būti atsakingi konkretūsvadybininkai, kuriems suteikta teisė kontroliuoti planų vykdymą, jųkoregavimą ir kurie privalo atsiskaityti už pasiektus finansiniusrezultatus. Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymąir naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yraaprūpinti verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidintisavininkų turtą (L. Juozaitienė. 2000. p. 7). Finansiniai sprendimai būna 2 tipų: strateginiai ir operatyviniai(gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės irjos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkossituacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. .Operatyviniai (gamybiniai) – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jiedažniausiai yra susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Tačiausvarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra daromiį ateitį (Z. Gaidienė. 1998. p.7). Finansų planavimas yra viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų,nes finansiniai sprendimai yra padaromi rengiant finansinį planą. Užfinansinius sprendimus turi būti atsakingi konkretūs vadybininkai. Jiemsyra suteikta teisė kontroliuoti kaip vykdomi planai, koreguoti pavaldiniųveiksmus ir pagaliau atsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.

2. Finansų valdymo sprendimai

Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti visiemsdalyviams: pinigų savininkams, kurie juos sutaupė ir nori parduoti arbapaskolinti tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti arbapasiskolinti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei,o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, antrajai pusei. Dažnaišias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn bankai,investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi, finansų rinkos, kuriossusideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti” pinigusiš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta. Svarbiausia finansų vadybininko veikla – finansiniai sprendimai.Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos išdaugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labaipaprastai. Tai: Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?(L. Juozaitienė. 2000. p. 8). Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimasiš daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikianuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,kurie privalo būti įvertinti priimam finansinius sprendimus, yraplanuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamų pelningumą apibūdina tiepinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, orizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė (L. Juozaitienė. 2000. p.8). L. Juozaitienė (2000) finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmęgalima suskirstyti į tokias grupes:strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių alternatyvųpasirinkimą

įmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai, turto dydis, dividendų

politika, investicinių projektų atranka. Strateginius sprendimus lemiaekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai, kuriedažniausiai

yra susiję su turimų išteklių naudojimu įmonės viduje. Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yraorientuoti į ateitį. Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomitaip:investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti buspanaudotos

įmonės piniginės lėšos;finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės turtas. Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingasįmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas šių sprendimųpasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos siūlomaskirstyti taip: * kreditai; * palūkanos; * dividendai; • akcijų kursai; • diskontai; • valiutų kursai. Finansų valdymo turinys priklauso nuo verslo aplinkos, kultūros,ekonomikos išsivystymo lygio, konkurencinės aplinkos bei verslininkųpraktinės patirties. Tradiciškai finansų valdymui priskiriama: Finansų apskaita ir analizė. Ji padeda įvertinti įmonės finansinę galiąir jos finansų padėtį. Finansų analizės rezultatų pagrindu gali būtipriimami ekonomiškai pagrįsti finansiniai sprendimai. Pinigų kaupimas. Padeda laupyti lėšas, reikalingas numatytiems tikslamspasiekti ir įmonės veiklos tęstinumui garantuoti. Kartais įmonės “išbarsto”savo lėšas įvairiems projektams ir negali sukaupti didesnio jų kiekio.Tokie sprendimai pasiteisina tik tuomet, kai juos priėmus iš tiesų padidėjaįmonės turtas. Piniginių lėšų pritraukimas {akcijų emisija, kreditų, rėmėjų paieška irkt.). Finansininkai rūpinasi verslui reikalingų pinigų paieška. Jie turinumatyti potencialius investuotojus, įtikinti juos verslo sėkme irpasirinkti racionalų santykį tarp nuosavo ir skolinto kapitalo. Pinigų srautų valdymas. Padeda iš anksto numatyti busimas pinigųįplaukas bei piniginius mokėjimus ir leidžia bet kuriuo momentu prognozuotiįmonės finansinių išteklių būklę. Vidinis auditas padeda nustatyti, ar tikslingai naudojamos įmonėslėšos, ar nėra nepateisinamo lėšų švaistymo. Pajamų apmokestinimo valdymas. Padeda įmonei įstatymiškai minimizuotimokamų mokesčių dydį (L. Juozaitienė. 2000. p.9). Įvardijus finansų valdymo funkcijas ir įmonės galimybes bei tikslus,reikia sudaryti įmonės organizacinę finansų valdymo struktūrą. Finansųtarnybai vadovauja vyriausiasis finansininkas, kuris atsakingas už įmonėsfinansinę padėtį, finansinių problemų sprendimą ir gana dažnai, turėdamastikslią informaciją, parenkant bei vertinant skirtingas alternatyvas, galinulemti galutinį finansinių sprendimų priėmimą. Finansų tvarkytojaisusiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis. Juk visifinansiniai sprendimai turi būti daromi remiantis ateities požiūriu, o neretrospektyva.

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Savo įmonės problemoms ir elementams kontroliuoti vadovai naudojadaugelį kontrolės metodų ir sistemų, kurie gali reikštis daugybe pavidalųir sudaryti įvairias grupes. Finansų kontrolės paskirtis ypatinga, nespinigus lengva suskaičiuoti ir akivaizdu parodyti. Palyginus kelių panašių įmonių santykinius rodiklius, galima: * prognozuoti ir planuoti; * apibendrinti; * nujausti artėjančius finansinius sunkumus; * įvertinti veiklą. Tačiau būtina elgtis atsargiai. Pirma, nereikia pamiršti, kaipapskaitos informacija gaunama, – dažnai ji nėra tokia tiksli, kaipnorėtųsi. Kelias įmones galima palyginti tik tada, jeigu jos vienodaiapskaičiuoja nusidėvėjimą ir taiko tuos pačius atsargų įvertinimo būdus. Antra, visuomenei pateikiamos finansines ataskaitos iš esmės yrapraeities duomenys dabarties atžvilgiu. Todėl santykiniai rodikliai, kurieapskaičiuoti remiantis finansinėmis ataskaitomis, esamu momentu jau galibūti netinkami. Trečia, lyginant kelių įmonių santykinius rodiklius, nereikia pamiršti,kad kiekvienoje jų gali būti kitoks prekių asortimentas. Netgi tos pačiosšakos įmonių santykiniai rodikliai gali labai nukrypti nuo konkurentų tikdėl to, kad skiriasi vadybos interesai. Ketvirta, labai sunku atlikti lyginamąją analizę pasikeitus pinigųvertei (infliacija) arba ekonominėms sąlygoms. Todėl geresnius pelningumorodiklius galima gauti ne dėl geresnės veiklos arba didesnio našumo, o tikatsitiktinai infliacijos laikotarpiu pasipelnius, užsienio valiutų kurso,palūkanų tarifų, apmokestinimo arba šakos politikos pokyčiai gali rodytigerėjančią įmonės veiklą. Bet tai, deja, nėra geresnio valdymo, didesniopelningumo rezultatas. Penkta, santykinius rodiklius neretai iškreipia trumpalaikiaisvyravimai. Pavyzdžiui, mokumo rodiklius gali paveikti pardavimosezoniškumas (R. Jawell. 2002.p.264). Pagaliau santykiniai rodikliai rodo tik problemas, bet ne išsamiąpadėtį. Jie nebūtinai tiksliai atspindi stiprią finansinę įmonės padėtį.Juk reikia atsižvelgti ir į tokį kokybinį rodiklį kaip tyrimų ir plėtrosprograma. Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelnąįsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui reikalingipinigai. Skolintojai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtųsu atlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuotigreičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gan patekti passkolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio kelio pavyzdys –akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesioginvestoriams. Finansinė atskaitomybė (financial statement) apibūdina finansinę įmonėsbūklę. Dabar praktikuojama finansinės atskaitomybės sistema atitinkapasaulinį lygį. Finansinių ataskaitų standartą sukūrė ir tobulinaapskaitininkai bei apskaitos ataskaitų naudotojai. Finansinę atskaitomybęsudaro finansinės ataskaitos, iš kurių pagrindinės yra balansas, pelno(nuostolių) ataskaita, pelno (nuostolių) paskirstymo (nepaskirstyto pelno)ataskaita, finansinės būklės kitimų (pinigų srautų) ataskaita. Šiasketurias pagrindines įmonės finansinės veiklos finansines ataskaitasparengia apskaitininkai ir paprastai pateikia kartu su papildomainformacija (B. Martinkus, V. Žilinskas. 2001. p.633). Pelno ataskaitos naudotojams paaiškina, ar pelninga (nuostolinga)ekonominio vieneto veikla.Pelningumas (profitability) – tai įmonės veiklos sėkmės rodiklis. Grynosiospajamos apskaičiuojamos ir nustatant valstybei mokamų mokesčių sumą. Taivienas rodiklių, kuriuo remiantis nustatoma išmokamų dividendų suma. Prognozuojant ekonominius rodiklius vertėtų pateikti keletą dažniausiaivartojamų ekonominių rodiklių (finansinių koeficientų). Vertėtųapskaičiuoti šiuos: Bendrasis padengimo koeficientas – tai įmonės trumpalaikio turto irtrumpalaikių skolų santykis. Jis rodo, kiek trumpalaikis turtas kompensuojatrumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklis mažesnis už vienetą, įmonėtrumpalaikio turto turi mažiau kaip trumpalaikių skolų, todėl galineįvykdyti trumpalaikių įsiskolinimų. Nagrinėjant reikėtų atkreipti dėmesįį šio rodiklio kitimą laikui bėgant. Skubaus padengimo koeficientas – likvidaus įmonės turto (trumpalaikisturtas – atsargos) ir trumpalaikių skolų santykis. Daroma prielaida kadįmonės turimos atsargos nėra likvidžios (dažnai taip ir būna), todėl šisrodiklis griežtesnis už ankstesnįjį. Bendrasis pelningumas – įmonės bendrojo pelno ir viso pardavimosantykis procentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra bendrasis pelnas,t.y. atspindi įmonės pardavimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė,tuo pelningiau parduodama. Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir viso pardavimo santykisprocentais. Jis rodo, kuri pardavimo dalis yra .grynasis pelnas, t.y.atspindi įmonės visos veiklos efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo

pelningiau dirba įmonė. Turto grąža – įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam turto litui, ir atspindiviso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuoefektyviau naudojamas įmonės turtas. Nuosavybės grąža – įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybėssantykis procentais. Jis rodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienamsavininkų nuosavybės litui. Skolos – nuosavybės koeficientas – visų įmonės skolų ir savininkųnuosavybės santykis. Jis rodo nuosavų ir skolintų lėšų santyki. įvairiosepramonės Sakose jis skirtingas. Be to, priklauso ir nuo įmonės vadovavimostrategijos. Jei vadovai labiau linkę rizikuoti, skolų bus sąlygiškaidaugiau ir atvirkščiai. Nėra jokios proporcijos, kuri būtų laikomaoptimalia, tačiau, aišku, negerai, jei įmonės skolos daugiau negu keletąkartų viršys nuosavas lėšas. Tuomet sunku tikėtis gauti kreditą ar rastiinvestuotoją. Vidutinis apmokėjimo periodas – pirkėjų įsiskolinimo ir viso pardavimosantykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365). Jis rodo, kaip įmonėtvarkosi rinkdama savo klientų įsiskolinimus. Įvairiose įmonėse šisperiodas gali labai skirtis. Reikia nagrinėti jo raidą, t.y. stebėtikitimą. Jei apmokėjimo periodas ilgėja, įmonė gali pritrūkti laisvų lėšų. Atsargų apyvartumas – atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugųsavikainos santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365) (A. Jovaiša.1996. p. 131-132). Įmonių palyginimas – dviejų panašių įmonių veiklos palyginimas. Našumo rodikliai – išteklių ir veiklos rezultatų santykis. Rodo, kiekveiklos rezultatų tenka vienam išteklių vienetui. Retrospektyvusis (t. y. praeities duomenų) palyginimas – vienų metų tamtikro rodiklio palyginimas su kitų metų to paties rodiklio lygiu. Santykiniai akcininkų nuosavybės rodikliai – susiję su dividendais, toypač domina akcininkus. Santykiniai mokumo rodikliai rodo, ar pinigų bei kito likvidžiojo turtopakanka, kad būtų įvykdyti trumpalaikiai piniginiai įmonių įsipareigojimai. Santykiniai pelningumo rodikliai – išmatuoja pelno dalį, palyginti supardavimo pajamomis, grynuoju turtu ir kitais panašiais rodikliais. Svertas – skolų ir savininkų nuosavybės santykis. Svertas = Privilegijuotosios akcijos + ilgalaikės paskolos Akcininkų nuosavybė + ilgalaikės paskolos

Kainos ir uždarbio santykisKainos ir uždarbio santykis = 1 akcijos rinkos kaina 1 akcijos uždarbis

Tai vienos akcijos pelningumo išraiška, įskaitant nuosavybės ir uždarbiovertę. Pelningumo rodikliai

Ilgalaikio turto pelningumas = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius x 100 Ilgalaikisturtas

Bendrojo pelno santykis = Bendrasisi pelnas___ x 100 Iš viso pardavimo pajamų

Bendrojo pelno ir pardavimų prekių kaštų santykis = Bendrasispelnas___ x 100

Parduotų prekių kaštai

Grynojo pelno santykis = Grynasis pelnas, arba pelnas prieš palūkanas irmokesčius x 100

Pardavimo pajamos

Mokumo rodikliai

Trumpalaikio turto santykis = Trumpalaikis turtas_ Trumpalaikės skolos

Greitojo mokumo santykis = Trumpalaikis turtas – Atsargos Trumpalaikės skolos

Našumo rodikliai

Atsargų apyvartumas = Parduotų prekių kaštai Vidutinės atsargos

Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimopajamos_____________ Ilgalaikis turtas,išreikštas grynąja apskaitos verte

Pirkėjų skolų trukmė = Vidutinė pirkėjų skolų suma x 365 Iš viso parduota į skolą

Skolų tiekėjams trukmė = Vidutinė skolų tiekėjams suma x 365 Iš viso pirkta į skola

Savininkų nuosavybės ir sverto santykiai

Dividendų pelningumas = 1 akcijos nominalioji vertė x Paskelbtų dividendų 1 akcijos rinkos kaina Procentas

Kiek kartų uždirbti dividendai = Grynasis pelnas atskaičiuos mokesčius irprivilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansiniųrezultatų__Dividendai, išmokėti paprastųjų akcijų savininkams

1 akcijos uždarbis = Grynasis pelnas atskaičius mokesčius irprivilegijuotųjų akcijų dividendai be neįtikėtinai retų finansiniųrezultatų Paprastųjų akcijų skaičius

3. LŪŽIO TAŠKO ANALIZĖ

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties,kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliuiįmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančiųpriežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkamaper daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visadagalima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir apsieiti arba kurie galibūti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnėspastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turikompensuoti pardavimas. Ši analizė yra gana sąlygiška, nes dažniausiai daug kas supaprastinama,tačiau be to apskritai jos nebūtų įmanoma atlikti. Tai sumažina analizėstikslumą, bet net ir tokia ji vertinga. Anot A. Jovaišos (1996. p. 130) norint atlikti nenuostolingumo analizęreikia: 1. Visas sąnaudas padalyti į dvi grupes: pastoviąsias ir kintamąsiasPastoviosios tai tokios, kurios nekinta dėl pardavimo apimties, pavyzdžiui:patalpų, nuomos mokestis, paskolos palūkanos, pardavėjų atlyginimai ir pan.Kintamosiomis vadinamos tokios, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuopardavimo apimties, pavyzdžiui: žaliavų, gamybai suvartotos elektrosenergijos ir pan. Labai dažnai tam tikrų sąnaudų negalima priskirti nei prie pastoviųjųnei prie kintamųjų: pavyzdžiui, jei pardavėjų atlyginimai yra pastovūs, betjiems mokami priedai, priklausantys nuo parduotų prekių kiekio, arba vienųgamybos darbuotojų atlyginimai yra pastovūs, o kitų – priklauso nuopagamintos produkcijos kiekio. Galima sugalvoti ir daugiau pavyzdžių.Tokiais atvejais šias sąnaudas reikėtų stengtis išskaidyti į jau minėtus dukomponentus. Tai nelengva, o rezultatas nebus visai tikslus. 2. Apskaičiuoti pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų sumas. Pastoviųjųsąnaudų suma bus lygi konkrečiam skaičiui, o kintamosios bus išreikštospardavimo apimtimi: sakysim, 70% pardavimo apimties. 3. Toliau naudokite tokią formulę:

NT = PS + Pe = 2000 + 1000 = 3000 = 10 000 P – KS 1 – 0,7 0,3

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties,kad verslas būtų pelningas. Labai keista, bet tuo metu, kai daugeliuiįmonių trūksta pradinio kapitalo, viena iš dažniausiai pasitaikančiųpriežasčių, dėl kurios žlunga pradedančiosios įmonės, yra ta, kad perkamaper daug ilgalaikio turto. Kai kurie įrengimai būtini, bet beveik visadagalima rasti ir tokių, be kurių verslas galėtų ir apsieiti arba kurie galibūti nuomojami. O juk kuo daugiau ilgalaikio turto, tuo didesnėspastoviosios išlaidos (didesni amortizaciniai atskaitymai), kurias turikompensuoti pardavimas. Atsipirkimo periodo metodas (Payback period – angl.) yra vienaspopuliariausių ir plačiausiai taikomų ekonominės analizės praktikoje. Šį jopopuliarumą nulėmė skaičiavimo paprastumas ir lengvai suvokiama esmė.Atsipirkimo periodas parodo santykinį investicinio pasiūlymo patrauklumą.Jis nustato, koks bus periodų, reikalingų pradinei investicijai padengti,skaičius, t.y. jis nustato, kiek reikės periodų, kad kumuliatyvinisinvesticinio projekto naudingumas susilygintų su kumuliatyviniais jokaštais. Šiame metode, kaip ir prieš tai nagrinėtuose, yra operuojamapinigų srautais, t.y. tiek projekto naudingumas, tiek ir jo kaštai yraišreiškiami pinigų srautais. Kiekvienai iš alternatyvų apskaičiuojamas

atsipirkimo periodas ir gautos reikšmės tarpusavyje palyginamas.Pasirenkama ta alternatyva, kurios atsipirkimo periodas yra trumpiausias.

4. PELNINGUMAS IR RIZIKA

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją įvertinti ?

Pradžiai pateiksiu du pavyzdžius. Pirmas: JAV vyriausybė išleidžia iždoobligacijas ir parduoda jas su nuolaida, kadangi nemoka palūkanų. Tačiausuėjus išpirkimo terminui investoriai gaus tiksliai tiek pinigų, kokia yraobligacijos nominalinė vertė. Antras – pirkimas bet kokios akcinėsbendrovės paprastųjų akcijų. Jūs galite gauti arba negauti planuojamųdividendų. Dėl to po kurio laiko tų akcijų kaina gali gerokai būti kitokianegu tikėjotės. Taigi planuotas obligacijos pelningumas tikrai atitiksfaktišką, o akcinės bendrovės akcijų pelningumas gali labai nukrypti nuoplanuoto. Šiuo atveju rizikingu vertybiniu popieriumi yra laikoma akcija, onerizikingu – obligacija. Kuo daugiau nukrypsta faktiškas pelningumas nuoplanuoto, tuo rizikingesnis yra vertybinis popierius. Taigi, rizika –pelningumo nukrypimas nuo planuoto. Apskritai, rizika reiškia galimybęįvykti netikėtiems, neplanuotiems įvykiams. Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumą apsprendžia tikimybė, kadbus kainų sumažėjimas. Kaip pasiskirsto ta tikimybė ir parodo rizikingumą.Rizikingo vertybinio popieriaus pelningumo procentas gali būti suprantamaskaip tų procentų tikimybių išsibarstymas tam tikru laikotarpiu. Jeigufaktiškas pelningumas yra toks, kokio ir buvo tikėtasi, vertybinispopierius yra nerizikingas. Dauguma investitorių ir vadybininkų vengiarizikos. Jei nusprendžiama rizikuoti yra reikalaujamas didesnispelningumas. Kaip išmatuoti riziką? Rizikai nustatyti yra naudojami ir labaipaprasti, ir gana sudėtingi skaičiavimai bei rodikliai. Pats paprasčiausiasrodiklis, kuris nustatomas retrospektyvinės analizės ir patyrimo principu,tai tikimybės laipsnis, kad įvykis įvyks. Pavyzdžiui, pradėjus gamintinaują gaminį planuojama jo kaina nustatoma maždaug taip. Marketingospecialistas padaro prielaidas, tarkime, kad yra 10% tikimybė, jog gaminįpavyks parduoti už 200 litų, 30% tikimybė parduoti už 150 litų ir 60%tikimybė – už- 100 litų. Iš šių duomenų galima apskaičiuoti du paprastusstatistinius rodiklius:planuojamą (tikimybinę) kainą,standartinį nukrypimą nuo tos kainos. Planuojama (tikimybinė) kaina apskaičiuojama kaip svertinis vidurkiskainos ir tikimybės. Galima taikyti ir formulę: R = [pic]( Pi Ri ), ∑PR = [pic] Kur Pi – i-toji kaina Ri – tikimybė, kad bus i-toji kaina n – galimybių skaičius. Galima apskaičiuoti kitą rizikos rodiklį – standartinį nukrypimą, kurisparodys kokia yra planinės kainos dispersija arba kokio galima tikėtiskainos nukrypimo nuo plano. Standartinis nukrypimas yra apskaičiuojamas pagal formulę: ץ[pic] Kitas rizikos rodiklis yra variacijos koeficientas. Tai santykinisrodiklis, kuris yra apskaičiuojamas standartinį nukrypimą dalijant išplanuojamos kainos. Kuo didesnis variacijos koeficientas, tuo didesnėrizika. Todėl apskaičiavus tik vieną variacijos koeficientą labai sunkuįvertinti riziką (Z. Gaidienė. 1998. p. 46-48). Formuojant finansinio turto paketą du rodikliai domina investitorių: jopelningumas ir rizika. Rinkos Šalyse yra specialios turto paketo formavimoteorijos, labai padedančios investitoriui padaryti sprendimą. Tačiau vienayra aišku – kiekvienas investitorius geidžia didesnio pelningumo irnemėgsta rizikos. Visiškai nerizikingų investicijų nėra. Todėl būtinamokėti nustatyti šiuos svarbiausius paketo rodiklius. Apibūdinant investicijų paketo pelningumą ir riziką galima padarytiišvadą, kad norint uždirbti planuojamą pelningumą reikia prisiimti irdidesnę riziką. Apskaičiavus paketo pelningumą ir riziką investitorius turižinoti, kad šie rodikliai greitai keičiasi, jeigu keičiasi investuoto turtolyginamosios dalys. Pavyzdžiui, kokia rizika yra naujo vertybiniopopieriaus, kuris papildo investicijų paketą? Jeigu atskirų turto rūšiųlyginamosios dalys pakete yra mažos, tai naujų investicijų riziką galimaapskaičiuoti kaip kovariacijos koeficientą su kitomis paketoinvesticijomis. Reiškia naujos investicijos riziką išreikš jos pelningumoir buvusio pakete pelningumo kovariacijos koeficientas (Z. Gaidienė. 1998.p. 50). Finansų valdyme dažnai taikomas labai buitiškas diversifikacijosprincipas „nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę”. Atrodytų, investuok savo10000 litų į 5 arba 10 skirtingų vietų ir rizika sumažės. Tačiau remiantisvien šiuo principu, yra ignoruojama koreliacija tarp vertybinių popieriųpelningumo kitimo. Formuojant vertybinių popierių paketą, jame gali būti irrizikingų vertybinių popierių. Tačiau kaip opozicija jiems turi būtiįsigyjami ir tokie vertybiniai popieriai, kurių pelningumo koreliacija surizikingais yra labai maža arba neigiama. Pavyzdžiui, jeigu vieno tipovertybinių popierių pelningumo kreivė yra cikliška (tarkime, vasaros metupelningumas yra didesnis negu žiemos laikotarpiu), tai norint turėtidiversifikuotą vertybinių popierių paketą reikia įsigyti kito tipovertybinių popierių, kurių pelningumo kreivė bus priešinga (žiemos metupelningumas didesnis negu vasaros). Tokiu būdu galima gerokai sumažintiviso paketo riziką. Beveik visų akcijų pelningumo kitimo tendencijospriklauso nuo šalies ekonomikos stiprumo: jis kyla, kai ekonomika stiprėjair smunka, kai ekonomika blogėja. Taigi, formuojant vertybinių popieriųpaketą, verta išanalizuoti įvairias vertybinių popierių kombinacijas.

Tokios analizės tikslai yra du: 1. Pasiekti didžiausią pelningumą, nekeičiant rizikos laipsnio. 2. Maksimaliai sumažinti riziką, nesumažinant pelningumo. Galima teigti, kad planuojamas rinkos indekso pelningumas ir rinkosindekso pelningumo standartinis nukrypimas sudaro rinkos paketą.

Rizika ir reikalaujamas pelningumas

Dabar pasamprotaukime apie investitorių, kuris ruošiasi pirkti turtą.Jeigu jis žino to turto pelningumo riziką, kokio minimalaus pelningumo jisreikalaus? Reikalaujamą pelningumą sudaro 3 elementai;Pinigų laiko vertė arba palūkanų tarifas.Pelningumas, kompensuojantis infliacijos poveikį.Pelningumas už riziką. Reikalaujamas pelningumas yra apskaičiuojamas sudedant šiuos triselementus. Pinigų laiko vertė – tai toks pelningumo tarifas, kuris būtų uždirbamasįsigyjant visiškai nerizikingą turtą ir kai nėra jokios infliacijos.Daugelis pasaulio ekonomistų Pripažįsta, kad šis tarifas yra tik: 1-2 % permetus nors kartais pakyla iki 4-5 %. Kompensuoti infliacijos poveikiui investorius reikalaus papildomopelningumo. Atliekant analizę reikia nepamišti, jog reikalaujamaspelningumas ir rizika – yra nustatyti tam tikru laiko momentu. Jeiinvestitoriai darosi pesimistiškesni, jie reikalauja didesnio pelningumo užriziką.

4.2. Įmonės finansinės kontrolės sistema

Įmonės veiklos kontrolė yra svarbi sudedamoji kiekvieno vadovo darbodalis. Kontrolė – analizė – sprendimo priėmimas – tai sustambintikiekvienos veiklos etapai, užtikrinantys jos efektyvumą. Tačiau, be savikontrolės, esama ir antrosios kontrolės dalies –šalutinės kontrolės, kurios tikslas – atskleisti apskaitos ir atskaitomybėstrūkumus, sąmoningus ir nesąmoningus įstatymų bei instrukcijų pažeidimus,įvertinti padalinių ir individų veiklos efektyvumą bei galimus jo didinimobūdus. Rinkos sąlygomis reikia aiškiai skirti vidinę ir išorinę kontrolę,jungiančia, abu kontrolės momentus: efektyvumo didinimo ir pažeidimųnustatymo. Pirmuoju atveju akcentuojamas efektyvumo didinimas, antruoju –pažeidimų nustatymas.Valstybinės kontrolės departamentas valstybinėms įmonėms, taip pat tomsįmonėms, kur dominuoja valstybinis kapitalas – tai žinybinis organas. Todėlšio organo funkcijos yra labai įvairios. Jis kontroliuoja ne tik išorinęatskaitomybę, bet ir gamybinę bei kitą veiklą. Be to, departamentas ne tik

atskleidžia trūkumus, bet ir padeda parengti priemones jiems pašalinti.Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja, ar teisingaiir laiku apskaičiuojami mokesčiai bei kitos įstatymų numatytos įmokos įvalstybės ir savivaldybių biudžetus. Inspekcijos darbą organizuoja ir jamvadovauja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Inspekcijosorganizuojamos rajoniniu principu. Mokesčių inspektoriai turi teisę iš įmonių ir su jomis susijusiųorganizacijų pareikalauti duomenų apie juridinių ar fizinių asmenų turtą irpajamas, jei oficialios atskaitomybės neužtenka. Jie gali skirti nuobaudasuž pajamų slėpimą. 3. Laisvosios rinkos šalyse svarbi audito kontrolė, kurią atliekanepriklausomi buhalteriai-auditoriai. Jie vykdo buhalterio, revizoriaus irkonsultanto funkcijas. Juos galėtų pasitelkti nedidelės įmonės savo veiklaitikrinti, trūkumams šalinti. Jie galėtų atlikti ir minėtųjų žinybųkontrolės organų funkcijas (A. Sakalas ir kt. p.356). Minėtųjų kontrolės formų derinimas leidžia ne tik tobulinti pačiąapskaitos sistemą, bet ir padeda sąžiningai tvarkyti atskaitomybę, šalintifinansinės drausmės pažeidimus.

4.3. Finansavimas ir rizika

Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis jį grąžinti pirkėjųskolų grąžintais pinigais, tai įmonė turi rizikos, nes jos skolų grąžinimaipriklauso nuo pirkėjų skolų grąžinimo. Taigi, iškyla klausimas – kur yrasaugumo riba, grąžins ar ne įmonė paskolas? Apskritai, kuo trumpesnis yra skolų grąžinimo terminas, tuo rizika, kadskolos nebus grąžintos, yra didesnė. Iš kitos pusės, kuo ilgiau nereikiagrąžinti skolos, tuo daugiau laiko įmonė turi skolų grąžinimui ir palūkanųsumokėjimui. Pavyzdys. Įmonė paėmė trumpalaikę paskolą cecho statybai. Pinigųsrautai iš naujo cecho nepajėgs per trumpą laiką padengti skolos irpalūkanų. Taigi įmonė imasi rizikos, kad ji per skolos laikotarpį nepadengsgauto finansavimo. Išeitis -naudoti ilgalaikį finansavimą. Kita problema – palūkanų kaštai. Ilgalaikio finansavimo kaštai yra išanksto gerai žinomi. Gavus trumpalaikį finansavimą iš anksto neaišku, kokiebus palūkanų kaštai ( trumpalaikių paskolų palūkanų tarifai svyruojadaugiau už ilgalaikių ). Žinoma, jeigu tai infliacijos metas, kai kylatarifai, tai trumpalaikių palūkanų kaštai bus didesni už ilgalaikių. Riziką tarp trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo subalansuojapalūkanų kaštai. Paprastai ilgalaikio finansavimo kaštai yra didesni užtrumpalaikio. Dabar reikia pasirinkti: ar mažesniais kaštais ir didesnerizika trumpalaikis finansavimas ar ilgalaikis finansavimas su didesniaiskaštais ir mažesne rizika. Saugumo riba turėtų būti suprantama kaipsutartinių mokėjimų atsilikimas nuo pinigų įplaukų srautų. Ši ribapriklauso nuo to, kokią riziką pasirenka menedžeriai. Todėl menedžeriainustato ir kokią dalį trumpalaikio turto finansuos einamasis įsiskolinimas,o kokią dalį- ilgalaikės paskolos. Kur riba? Esant konservatyviam požiūriui iš trumpalaikio finansavimo poreikio yraatimami savaiminiai įsiskolinimai (tiekėjams, algų). Todėl sumažėja rizika,nes sumažėja papildomas trumpalaikis finansavimas. Nebijant rizikos gali būti trumpalaikių paskolų forma finansuojamasvisas laikinas (sezoniškas) turto padidėjimas. Sakoma, šiuo atveju yranegatyvi saugumo riba (nėra saugumo). Jeigu saugumo riba yra lygi 0, taireiškia, kad kiekvienas turto elementas nuo pradžios iki galo turi konkretųfinansavimo šaltinį (Z. Gaidienė. 1998. p. 50).

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS TYRIMAS

5.1. Bendra charakteristika

Įmonės pavadinimas Uždaroji akcinėbendrovė „LENA“

Adresas Pramonės g. 16Tauragė LT-5900

Telefonas/ faksas 72842

Įmonės kodas 7987876

PVM mokėtojo kodas798787610

Įmonė registruota 1998-05-10

Įmonės registravimo numeris UAB98-56

Įmonės rūšis Uždaroji akcinėbendrovė

Veiklos pobūdis baldų gamyba irpardavimas

Įmonės vadovas Juozapas Gudeliūnas

Darbuotojų skaičius30

Įstatinis kapitalas 10000 Lt.

Bendrovės steigėjai

Juozapas Gudeliūnas 80 % akcijų

Saulius Gudeliūnas 20 %akcijų

6. UAB “LENA” APRAŠYMAS

UAB “Lena” įkurta 1998 metais. Įmonė įsikūrusi Tauragėje, Pramonėsg.16. Įmonės veikla – tai medinių baldų gamyba ir prekyba jais. Ši įmonėgamina medinius virtuvės baldus bei į juos įmontuoja buitinę techniką. UAB“Lena” taip pat dirba ir dizaineriai bei interjero specialistai, kurie netik gali klientui patarti, bet ir sukurti specialius baldus pagal klientųpageidavimus. Įmonė taip pat savo produkciją gali pristatyti klientams įnamus bei ją sumontuoti. UAB “Lena” pradėjo teikti naujas paslaugas savoklientams. Tai senų baldų restauracija bei minkštų baldų apmušalų keitimas.Šia veikla įmonė stengiasi pritraukti naujų klientų, kurie galbūtsusidomėtų ir šios įmonės gaminamais baldais. Įmonė savo klientų turi netik Tauragėje, bet ir aplinkiniuose miestuose. Taip pat įmonė ketina įkurtisavo filialą Panevėžyje. Šiuo metu UAB ”Lena” dirba 30 darbuotojų. Šios įmonės administracijayra komunikabili, puikiai bendrauja su klientais. Tai yra šios įmonėspranašumas prieš daugelį kitų įmonių, kuriose didžioji dalis problemų kyladėl darbuotojų nekompetitingumo ir nesugebėjimo bendrauti su žmonėmis, otai atbaido klientus. Tai svarbu, nes Lietuvoje baldų gamyba yra pakankamaipaplitusi ir yra didelė konkurencija, todėl labai svarbu išlaikyti klientusir pritraukti naujus. Šiais laikais rinkoje išsilaikyti padėtų tai, kad įmonė gamintųkokybiškus savo produktus, taip pat sugebėtų juos pateikti ir reklamuoti.Tai yra vienas iš mūsų analizuojamos įmonės privalumų. Dabar nėra svarbu,kad įmonė pagamintų kuo didesnį kiekį savo produkcijos, bet svarbu tai, kadta produkcija būtų aukščiausios kokybės ir atsižvelgtų į klientų poreikiusbei prieinamą kainą. Todėl svarbu, kad įmonė stengtųsi sumažinti savikainąir, kad tai neatsilieptų produkcijos kokybei.

7. UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės-finansinėsveiklos balansas. Jo sudėtis analitikui sudaro galimybę lyginti aktyvo irpasyvo skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestiniusrodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę. Horizontalioji analizė dažniausiai atliekama lyginant dviejųlaikotarpių duomenis, jeigu yra galimybė, tai ir ilgesnio laikotarpio (iki10 metų), tada ji vadinama trendo analize. Šios analizės duomenys padedavadovams numatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito nevienodu tempu.Horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės beiįsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palygintisu ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Ši analizė turi būti atliktalabai kruopščiai, nes ji turi teigiamų ir neigiamų bruožų (D. Šlekienė, I.Klimavičienė I. 1999. p.187). Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palygintisu baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąjąanalizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arbapasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Ši analizė sudarogalimybę susipažinti su balanso struktūra (D. Šlekienė, I. Klimavičienė I.1999. p.184-185). Reikia išsiaiškinti grynojo pelno padidėjimo priežastis, todėl

lyginsime 2004 metų įmonės finansinius rodiklius su praėjusiųjų metųatitinkamais rodikliais. Skaičiavimui reikalingi duomenys pateikiami 3-iojelentelėje, o 4-oje lentelėje – rodiklių reikšmės, jų apskaičiavimoformulės, apibrėžimai ir nukrypimai. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui 1lentelė|Rodiklis |2004 m. |2003 m. |Pokytis (+|Pokytis % | || | | |-) | | ||Bendrasis pelnas |640112 |508560 |+131552 |+25,86 % | ||Grynasis pelnas |145272 |129958 |+15314 |+11,78 % | ||Pardavimų pajamos |2420014 |2673928 |-253914 |-10,49 % | ||Trumpalaikis turtas |794794 |622239 |+172555 |+27,73 % | ||Ilgalaikis turtas |226095 |177312 |+48783 |+27,51 % | ||Turtas |1024204 |802511 |+221693 |+27,62 % | ||Akcinis kapitalas |725547 |640275 |+85272 |+13,31 % | ||Veiklos pelnas |324619 |180614 |+144005 |+79,73 % | ||Įsipareigojimai |298657 |162236 |+136421 |+84,09 % | ||Trumpalaikiai |75048 |51773 |+23275 |+44,96 % | ||įsipareigojimai | | | | | ||Per 1 metus gautinos|267241 |334201 |-66960 |-25,06 % | ||sumos | | | | | ||Atsargos |250867 |224355 |+26512 |+11,82 % | |

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

2 lentelė. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais finansiniais 2004 metų rodikliais

|Rodikliai |Formulės |2003|2004|Absoli|Santyk|Rodiklio esmė || | | | |utus |inis | || | | | |nukryp|nukryp| || | | | |imas |imas | || | | | | | | ||Pelningumo| | | | | | ||Bendrasis |BTP = Bendras |0,62|0,63|-0,01 |-1,5% |Nustato, kiek bendrojo ||turto |pelnas | | | | |pelno gaunama kiekvienam ||pelninguma|Visas turtas | | | | |viso turto piniginiam ||s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina || | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai|| | | | | | |naudoti turtą. ||Grynasis |GrP = Grynas |0,14|0,16|-0,02 |-12,5%|Nustato, kiek grynojo ||viso turto|pelnas | | | | |pelno gaunama kiekvienam ||pelninguma|Visas turtas | | | | |viso turto piniginiam ||s | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina || | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai|| | | | | | |naudoti turtą. ||Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 |+36,8%|Parodo, kiek pelninga ||pardavimų |pelnas | | | | |parduoti prekes ||pelninguma|Pardavimai | | | | |(paslaugas), t.y. nustato, ||s | | | | | |kiek bendrojo pelno gaunama|| | | | | | |kiekvienam pardavimų || | | | | | |piniginiam vienetui. ||Grynasis |GrPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 |+50% |Parodo, kiek pelninga ||pardavimų |pelnas | | | | |parduoti prekes ||pelninguma|Pardavimai | | | | |(paslaugas), t.y. nustato, ||s | | | | | |kiek grynojo pelno gaunama || | | | | | |kiekvienam pardavimų || | | | | | |piniginiam vienetui. ||Bendrasis |BNP = Bendras |0.88|0.79|+0.09 |+11,39|Nustato, kiek bendrojo ||savininkų |pelnas | | | |% |pelno gaunam kiekvienam ||nuosavybės|Sav. nuosavybė | | | | |akcinio kapitalo piniginiam||(akcinio | | | | | |vienetui, t.y. apibūdina ||kapitalo) | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai||pelninguma| | | | | |naudoti akcininkų nuosavybę||s | | | | | | ||Grynasis |GrNP = Grynas |0,22|0,23|-0,01 |-4,34%|Nustato, kiek grynojo ||savinin |pelnas | | | | |pelno gaunam kiekvienam ||kų |Sav. nuosavybė | | | | |akcinio kapitalo piniginiam||nuosavybės| | | | | |vienetui, t.y. apibūdina ||(akcinio | | | | | |firmos sugebėjimą pelningai||kapitalo) | | | | | |naudoti akcininkų nuosavybę||pelninguma| | | | | | ||s | | | | | | || Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 |+85% |Parodo, kiek pelninga yra ||pelninguma|pelnas | | | | |įmonės veikla, t.y. ||s |Pardavimai | | | | |nustato, kiek veiklos pelno|| | | | | | |gaunama kiekvienam || | | | | | |pardavimų piniginiam || | | | | | |vienetui || | | | | | | || | | | | | | || | | | | | | ||Likvidumo | | | | | | ||ir | | | | | | ||stabilumo | | | | | | ||rinkoje | | | | | | ||rodikliai | | | | | | ||Bendrasis |BL = Sav. |2,42|3,94|-1,52 |-38,57|Parodo, kiek kartų ||likvidumas|Nuosavybė | | | |% |savininkų nuosavybė viršija|| |Bendri | | | | |įmonės įsipareigojimus, || |įsiskolinimai | | | | |t.y. apibūdina firmos || | | | | | |sugebėjimą įvykdyti bendrus|| | | | | | |įsipareigojimus iš || | | | | | |savininkų nuosavybės ||Einamasis |EL |10,5|12,0|-1,42 |-11,8%|Apibūdina sugebėjimą ||likvidumas|=Trumpalaikis |9 |1 | | |įvykdyti trumpalaikius ||arba |turtas | | | | |įsipareigojimus iš ||padengimo |Trump. | | | | |trumpalaikio turto, t.y. ||koeficient|įsiskolinimai | | | | |nustato, kiek kartų ||as | | | | | |trumpalaikis turtas viršija|| | | | | | |trumpalaikius || | | | | | |įsipareigojimus ||Kritinio |KĮK = Trump. |7,2 |7,68|-0,48 |-6,25%|Įvertina firmos sugebėjimą ||įvertinimo|Turtas – | | | | |įvykdyti trumpalaikius ||koeficient|Atsargos | | | | |įsipareigojimus iš ||as |Trump. | | | | |mobiliausio (galimo greitai|| |įsiskolinimai | | | | |paversti pinigais) turto, || | | | | | |t.y. pasirengimą greitai || | | | | | |sugrąžinti trumpalaikes || | | | | | |skolas ||Grynojo |KS = Trump. |0,7 |0,71|-0,01 |-1,4% |Parodo, kurią firmos turto ||apyvartini|Turtas – Trump.| | | | |dalį sudaro grynasis ||o kapitalo|Įsiskol. | | | | |apyvartinis kapitalas. ||santykis |Visas turtas | | | | | ||su visu | | | | | | ||turtu | | | | | | ||Investavim|IK = Ilgalaikis|0,31|0,27|0,04 |+14,8%|Parodo, kokia savininkų ||o |turtas | | | | |nuosavybės dalis investuota||koeficient|Savininkų | | | | |į ilgalaikį turtą. ||as |nuosavybė | | | | | ||Veiklos | | | | | | ||aktyvumo | | | | | | ||rodikliai | | | | | | ||Viso turto|VTA = |2,36|3,33|-0,97 |-29,1%|Apibūdina sugebėjimą ||apyvartuma|Pardavimai | | | | |panaudoti visą turtą ||s |Visas turtas | | | | |pardavimų pajamoms || | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, || | | | | | |kokia pardavimų apimtis || | | | | | |tenka kiekvienam turto || | | | | | |piniginiam vienetui. ||Ilgalaikio|ITA = |10,7|15 |-4,3 |-28,6%|Apibūdina sugebėjimą ||turto |Pardavimai | | | | |panaudoti ilgalaikį turtą ||apyvartuma|Ilgalaikis | | | | |(nekilnojamąjį turtą, ||s |turtas | | | | |vertybinius popierius, || | | | | | |gautas ilgalaikes paskolas)|| | | | | | |pardavimų pajamoms || | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, || | | | | | |kokia pardavimų apimtis || | | | | | |tenka kiekvienam ilgalaikio|| | | | | | |turto piniginiam vienetui. ||Trumpalaik|TTA = |3,04|4,3 |-1,26 |-29,3%|Apibūdina sugebėjimą ||io turto |Pardavimai | | | | |panaudoti trumpalaikį turtą||apyvartuma|Trump. turtas | | | | |pardavimų pajamoms ||s | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, || | | | | | |kokia pardavimų apimtis || | | | | | |tenka kiekvienam || | | | | | |trumpalaikio turto || | | | | | |piniginiam vienetui. ||Savininkų |SNA = |3,33|4,17|-0,84 |-20,14|Apibūdina sugebėjimą ||nuosavybės|Pardavimai | | | |% |panaudoti akcinį kapitalą ||(akcinio |Sav. nuosavybė | | | | |pardavimų pajamoms ||kapitalo) | | | | | |uždirbti, t.y. nustato, ||apyvartuma| | | | | |kokia pardavimų apimtis ||s | | | | | |tenka kiekvienam akcinio || | | | | | |kapitalo piniginiam || | | | | | |vienetui. ||Atsargų |AA = Pardavimai|9,64|11,9|-2,27 |-19,05|Apibūdina sugebėjimą ||apyvartuma|Atsargos | |1 | |% |valdyti ir kontroliuoti ||s | | | | | |lėšų, investuotų į || | | | | | |atsargas, apsisukimą, t.y. || | | | | | |nustato, kiek kartų || | | | | | |atsargos buvo išparduotos || | | | | | |ir vėl sukauptos. ||Vidutinė |VD = |40d.|45d.|+5 |11,11%|Apibūdina sugebėjimą ||debitorini|360*Debitorinis| | | | |susigrąžinti debitorinius ||o |įsiskolinimas | | | | |įsiskolinimus, t.y. ||įsiskolini|Pardavimai | | | | |nustato, per kiek dienų ||mo trukmė| | | | | |visi debitoriai sugrąžina || | | | | | |įsiskolinimus. ||Debitorini|DĮA=Pardavimai |9,05|8,00|1,05 |13,12%|Apibūdina, kaip debitoriai ||o |Deb. | | | | |atsiskaito su firma, t.y. ||įsiskolini|įsiskolinimas | | | | |kiek kartų per metus ||mo | | | | | |debitorinis įsiskolinimas ||apyvartuma| | | | | |paverčiamas pinigais. ||s | | | | | | || | | | | | | ||Skolų | | | | | | ||valdymo | | | | | | ||rodikliai | | | | | | ||Įsiskolini|ĮK = Bendri |0,29|0,20|0,09 |45% |Apibūdina, kokią viso turto||mo |įsiskolinimai | | | | |dalį sudaro įsiskolinimai, ||koeficient|Visas turtas | | | | |t.y. nustato, kiek ||as | | | | | |įsiskolinimų tenka || | | | | | |kiekvienam viso turto || | | | | | |piniginiam vienetui. ||Manevringu|MK = Trump. |0,99|0,89|0,1 |11,23%|Rodo, kiek firma turi gryno||mo |Turtas – Trump.| | | | |nuosavo apyvartinio ||koeficient|Įsiskol | | | | |kapitalo savininkų ||as |Savininkų | | | | |nuosavybėje || |nuosavybė | | | | | ||Finansinės|FNK= Savininkų |0,7 |0,79|-0,09 |-11,4%|Rodo firmos priklausomybę ||nepriklaus|nuosavybė | | | | |nuo kreditorių, t.y. kokią ||omybės |Visas turtas | | | | |dalį bendrame turte sudaro ||koeficient| | | | | |nuosavas turtas. ||as | | | | | | ||Kred. |KĮ = |44d.|22d.|-22d. |-50% |Nustato, per kiek dienų ||Įsiskolini|(Kred.įsiskolin| | | | |firma grąžina skolas ||mo trukmė |imas*360) | | | | |kreditoriams || |Pardavimai | | | | | |

Iš 2 lentelės išskyriau svarbiausius pelningumo rodiklius, kurieatspindi pagrindinių įmonės veiklos procesų efektyvumą. Kiekviena įmonėgamindama tam tikrus produktus ar teikdama paslaugas tikisi gauti tam tikrąpelno sumą. Absoliutus pelno dydis neparodo įmonės veiklos organizavimo irpasiekto rezultato efektyvumo, todėl savo įmonės finansinei analizeiatlikti naudosiu pelningumo rodiklius pateiktus 3-oje lentelėje.Apskaičiavimui ir analizei naudosime UAB ”Lena” balanso bei pelno irnuostolio ataskaitos duomenis (priedai).

Pelningumo rodikliai 3 lentelė

|Rodikliai |Formulė |2003|2004|Pokytis(|| | | | |+,-) ||Turto |TG = Grynas |0,14|0,16|-0,02 ||pelninguma|pelnas | | | ||s |Visas turtas | | | ||Bendrasis |BPP = Bendras |0,26|0,19|+0.07 ||pardavimų |pelnas | | | ||pelninguma|Pardavimai | | | ||s | | | | ||Grynasis |GPP = Grynas |0,06|0,04|+0,02 ||pardavimų |pelnas | | | ||pelninguma|Pardavimai | | | ||s | | | | ||Nuosavo |NKG = Grynas |0,22|0,23|-0,01 ||kapitalo |pelnas | | | ||pelninguma|Sav. nuosavybė | | | ||s | | | | || Veiklos |VP = Veiklos |0,13|0,07|0,06 ||pelninguma|pelnas | | | ||s |Pardavimai | | | |

Pagrindinių pasirinktų analizės pelningumo rodiklių skaičiavimasparodytas 3 lentelėje. Iš jos matyti, kad visi pelningumo rodikliaipadidėjo, išskyrus turto pelningumą ir nuosavo kapitalo pelningumą, t.y.: Turto pelningumas –0,02 (0,62-0,63) Bendrasis pardavimų pelningumas +0,07 (0,26-0,19) Grynasis pardavimų pelningumas +0,02 (0,06-0,04) Nuosavo kapitalo pelningumas –0,01 (0,22-0,23) Veiklos pelningumas +0,06 (0,13-0,07) Pelningumo rodiklių pokyčiai labai aiškiai matosi pirmamepaveikslėlyje

1 diagrama. Pelningumo rodiklių pokyčiai

1 pav. Pelningumo rodiklių pokyčiai

Iš pirmo paveikslėlio matome, kad bendrasis turto pelningumas yrasumažėjęs lyginant bazinius metus su praėjusiais pusantro procento. Norstoks pokytis neturi didelės įtakos, tačiau jis labai svarbus įmonėsvadovams, kadangi rodo kaip įmonėje yra valdomas turtas, o jo analizė padėsišsiaiškinti šio rodiklio priežastis. Kaip matome iš 2-tos lentelės, šiorodiklio sumažėjimui neigiamą įtaką padarė turto apyvartumas, t.y. jį

mažino, o teigiamą įtaką darė pardavimų pelningumas, padidėjęs 1,4 karto.Toks pardavimų pelningumas buvo todėl, kad pakito parduotų prekiųsavikaina, sumažėjo 1,2 karto (2003 m. savikaina buvo lygi 2165368, o 2004m. – 1779902). Toks savikainos sumažėjimas padidino bendrąjį, o kartu irgrynąjį pelną bei visus pelningumo rodiklius. Pardavimų pelningumui turiįtakos ir kainų veiksnys, parduodamos produkcijos asortimentas. Jų įtakainustatyti neturiu duomenų, kadangi vien tik metinės atskaitomybės dokumentųneužtenka. Kadangi UAB ”Lena” nesinaudojo ilgalaikiais kreditais, tai rodikliaitiek nuosavo, tiek pastovaus kapitalo liko nepakitę. Nuosavo kapitalopelningumas sumažėjo dėl sumažėjusio nuosavo kapitalo apyvartumo. Nuosavokapitalo sumažėjimas yra neigiamas įmonės finansinės veiklos reiškinys, opadidinti nuosavo kapitalo pelningumą galima geriau panaudojant pelningumorezervus. Turto, tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio, apyvartumo sumažėjimas rodo,jog šioje srityje nėra viskas gerai ir daroma neigiama įtaka turtopelningumo rodikliui. Kaip formavosi analizuojamos įmonės rezultatas parodyta 2 paveiksle.

– PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA = BENDRASIS PELNAS –VEIKLOS SĄNAUDOS = VEIKLOS PELNAS +

KITOS VEIKLOS REZULTATAS

+FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS = ĮPRASTINĖS VEIKLOSPELNAS +PAGAUTĖ (NETEKIMAI) = VEIKLOS PELNAS PRIEŠAPMOKESTINIMĄ – PELNO MOKESTIS = GRYNASIS PELNAS

2 pav. Įmonės veiklos rezultato formavimasis

Finansinė ir investicinė veikla, sudaranti kad ir nedidelę pajamų išpardavimų dalį, tačiau 2004 m. palyginti su 2003 m. pajamų padidėjimas buvožymus, t.y. pajamos padidėjo 63010 litų. Šių pajamų padidėjimas padidino irgrynąjį pelną 15314 litų, tačiau įprastinės veiklos pelnas sumažėjo 4610litų, dėl labai padidėjusios veiklos. Ataskaitinių metų pelnas priešapmokestinimą taip pat buvo mažesnis, tačiau grynasis pelnas palyginti supraėjusiais vis tik išliko didesnis, kadangi turėjo įtakos mažesnis nei2003 m. pelno mokestis. Grynojo pelno padidėjimą galima paaiškintisumažėjusia parduotų prekių savikaina. Reikėtų atkreipti dėmesį į įtakąbendrojo pelno virtimui grynuoju. Tai galėtų būti sumažėjusios veiklossąnaudos, pelno mokesčio sumažėjimas, padidėjęs veiklos pelnas.

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ

Užsienio šalyse kompanijos bankroto tikimybės prognozavimuitaiko E.I. Altmano modelį. Jis apytiksliai diagnozuoja bankrotą.Formulė bankroto prognozavimui:

Z=1,2* [pic] + 1,4* [pic]+ + 3,3* [pic]+ 0,6* [pic] + 1*[pic]

Z(2000m.) =1,2*[pic]+1,.4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=5

Z(2001m.)=1,2*[pic]+1,4*[pic]+3,3*[pic]+0,6*[pic]+1*[pic]=3,83

Priklausomai nuo Z koeficiento dydžio daroma išvada apiebankroto tikimybę. Jei Z reikšmė lygi arba didesnė už 3, bankroto tikimybėyra labai žema. Nagrinėtu atveju gautos reikšmės yra 5 ir 3,83, tai yra UAB“Lena” artimiausiu metu bankrotas negresia.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

UAB “Lena” finansinė padėtis yra pakankamai gera šiuo metu nestabiliojeLietuvos ekonominėje situacijoje ir galima tiktai kartu pasidžiaugti kartusu šios įmonės savininkais. Nors finansinė analizė buvo atlikta remiantiskeliais rodikliais ir buvo orientuota į pelningumo analizės rodiklius,apibendrinančius galutinius įmonės veiklos rezultatus, tačiau sugebėjauišanalizuoti neigiamai įmonės veiklą lemiančius veiksnius. Yra keletas svarbių rodiklių, kurių sumažėjimas rodo probleminęsituaciją finansinėje veikloje. Vienas svarbiausių rodiklių, keliantisnerimą, yra turto pelningumo sumažėjimas, kuris rodo, jog įmonėjenepakankamas investicijų į turtą efektyvumas ir rodo vadovų nesugebėjimąjuo disponuoti. Finansinės analizės specialistai teigia, jog šis rodiklisyra labai reikšmingas, kadangi gali būti apskaičiuotas įvairiais būdais.Šiame darbe turto pelningumui apskaičiuoti naudojau grynojo pelno ir turtosantykį. Šio rodiklio sumažėjimui turėjo įtakos turto apyvartumosumažėjimas, tačiau išaugęs pardavimų pelningumas teigiamai veikė šįrodiklį, todėl jis yra nežymiai sumažėjęs. Kitas rodiklis, taip pat ataskaitiniais metais nežymiai sumažėjęs yranuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, kuriam neigiamą įtaką turėjo grynojopelno sudėtinė dalis – išaugusios finansinės ir investicinės veiklossąnaudos. UAB ”Lena” veiklos efektyvumas yra pakankamai geras, reikia paminėti irtai, jog padidėjęs pardavimų pelningumo rodiklis rodo efektyvią pardavimųveiklą įmonėje, taip pat sveikintinas dalykas yra sumažėjusi produkcijossavikaina, o tuo pačiu išaugęs bendrasis pelnas. Sumažėjo veiklos sąnaudos,kas tuo pačiu padidino veiklos pelną. Mano analizuotos įmonės ataskaitiniai metai buvo sėkmingi ir galimaįžvelgti daug teigiamų parodymų, o tam tikri neigiami rodiklių nukrypimaiyra labai neryškūs, todėl jų pokyčio į teigiamą pusę galima tikėtis labaigreitai. Taip pat bandysiu pateikti keletą pasiūlymų, kaip būtų galima pagerintiįmonės veiklą. Atlikęs įmonės finansinę analizę pamačiau, jog pagrindinė įmonėssavininkų problema yra turto pelningumo nors ir labai nežymus sumažėjimas.Tai rodo, jog neefektyviai naudojamas turtas. Kadangi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis įmonė dirba pelningai (pelnasnuo 129958 padidėjo iki 145272, t.y. padidėjo 15314 litų, kai aplinkuidauguma įmonių patiria nuostolį ar yra prie bankroto ribos), tai siūlyčiauUAB ”Lena” didesnį dėmesį skirti investavimui į ilgalaikį turtą, t.y.kaupti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti. Jeigu įmonė stengtųsi padidinti bendrovės kapitalą bei siektų išsaugotiilgalaikio turto apimtis, tai padidintų įmonės stabilumą ir patikimumątiekėjų, klientų ir kreditorių akyse.

LITERATŪRA

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. 1998. 91-110 psl. ISBN 9986-418-10-0 2. Gineitienė Z. ir kt. Verslas. Vilnius: leidykla ,, Rosma“ 2003. 225- 230 psl. ISBN 9986-00-325-3 3. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. Vilnius. 2002. ISBN 9955-9418-3-9 4. Jewell R. Integruotos verslo studijos. The Baltic Press. 2000. 260-340 psl. ISBN 9955-9318-1-7 5. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. ,,Pačiolio“ leidykla. 1996. 129- 130 psl. ISBN 9986-487-38-2 6. Juozaitienė L. Įmonės finansai analizė ir valdymas. Šiauliai. 2000. 41- 57 psl.; 174-177 psl. ISBN 9986-38-198-3 7. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija 2001. 706 psl.; 621-641 psl. ISBN 9986-13-575-3 8. Sakalas, A. ir kt., Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija. 2000. 351–357 psl. ISBN 9986-13-325-4 9. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. Vilnius. 1998. 46-62 psl. ISBN 9986-12-148-5 10. Šlekienė D. Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas: Technologija. 1999. 11. Usevičius K. Įmonės veiklos analizė ir verslo plano pagrindai. Vilnius: KF ,,Pokytis“ 1998. 210-219 psl.

PRIEDAI

1 priedas

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)|Eil.|Straipsniai |Kod|Fin.m. |Praėję ||Nr. | |ai | |fin.m. ||  |  |  | | ||I. |PARDAVIMAI IR PASLAUGOS |  |2420014 |2673928 ||I.1.|Pajamos už parduotas prekes |  |2405266 |2656402 ||I.2.|Pajamos už atliktas paslaugas |  |14748 |17526 ||II. |PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ |  |1779902 |2165368 || |SAVIKAINA | | | ||II.1|Žaliavų, komplektavimo gaminių ir |  |1513915 |1869479 ||. |perparduoti skirtų prekių | | | ||II.2|Paslaugų, darbų ir tyrimų |  |265987 |295889 ||. | | | | ||III.|BENDRASIS PELNAS |  | | ||  |(NUOSTOLIS) |  |640112 |508560 ||IV. |VEIKLOS SĄNAUDOS |  |315493 |327946 ||IV.1|Pardavimų |  |219630 |242690 ||. | | | | ||IV.2|Bendrosios ir administracinės |  |95863 |85256 ||. | | | | ||V. |VEIKLOS PELNAS |  | | ||  |(NUOSTOLIS) |  |324619 |180614 ||VI. |KITA VEIKLA |  |-154585 | ||VI.1|Pajamos |  |111404 | ||. | | | | ||VI.2|Sąnaudos |  |265989 | ||. | | | | ||VII.|FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA |  |7793 |1439 |

|VII.|Pajamos |  |107664 |44654 ||1. | | | | ||VII.|Sąnaudos |  |99871 |43215 ||2. | | | | ||VIII|ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS |  |177827 |182437 ||. | | | | ||  |(NUOSTOLIS) |  | | ||IX. |PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) |  | | ||X. |NETEKIMAI (ypatingieji praradimai) |  | | ||XI. |ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ |  |177827 |182437 || |APMOKESTINIMĄ | | | ||  |(NUOSTOLIS) |  | | ||XII.|PELNO MOKESTIS |  |32555 |52479 ||XIII|GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS |  |145272 |129958 ||. |PASKIRSTYMUI | | | ||  |(NUOSTOLIS) |  | | |

2 priedas

Balansas (Lt)

|Eil|Turtas |Kodai|Fin. |Praėję ||. | | |m. |fin. m.||Nr.| | | | ||A. |Ilgalaikis turtas |  |226095|177312 ||I. |FORMAVIMO SAVIKAINA |  |  |  ||I.1|Kapitalo pakitimo ir įmonės rormavimo |  |  |  ||. | | | | ||I.2|Obligacijų išleidimo |  |  |  ||. | | | | ||I.3|Kitų formavimo darbų |  |  |  ||. | | | | ||I.4|Reorganizavimo |  |  |  ||. | | | | ||II.|NEMATERIALUSIS TURTAS |  |  |  ||II.|Tyrinėjimų ir plėtrojimo darbų savikaina |  |  |  ||1. | | | | ||II.|Įsigytos teisės |  |  |  ||2. | | | | ||II.|Prestižas |  |  |  ||3. | | | | ||II.|Iš anksto apmokėtos sąnaudos |  |  |  ||4. | | | | ||III|MATERIALUSIS TURTAS |  |226095|177312 ||. | | | | ||III|Žemė |  | | ||.1.| | | | ||III|Pastatai |  | | ||.2.| | | | ||III|Statiniai ir mašinos |  | | ||.3.| | | | ||III|Transporto priemonės |  |6569 |6569 ||.4.| | | | ||III|Kiti įrengimai ir įrankiai |  |15022 |20321 ||.5.| | | | ||III|Išperkamosios nuomos ir panašios teisės |  |  |  ||.6.| | | | ||III|Kitas materialus turtas |  |204504|150422 ||.7.| | | | ||III|Nebaigta statyba ir išankstiniai |  |  |  ||.8.|apmokėjimai | | | ||IV.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS |  |  |  ||IV.|Dalyvavimas kitose įmonėse |  |  |  ||1. | | | | ||IV.| Investicijos |  |  |  ||1.1| | | | ||. | | | | ||IV.| Gautinos sumos |  |  |  ||1.2| | | | ||. | | | | ||IV.|Kitas ilgalaikis finansinis turtas |  |  |  ||2. | | | | ||IV.| Nuosavos akcijos |  |  |  ||2.1| | | | ||. | | | | ||IV.| Kitos investicijos |  |  |  ||2.2| | | | ||. | | | | ||IV.| Kitos gautinos sumos |  |  |  ||2.3| | | | ||. | | | | ||V. |PO VIENERIU METŲ GAUTINOS SUMOS |  |  |  ||V.1|Pirkėjų įsiskolinimas |  |  |  ||. | | | | ||V.2|Kitos gautinos sumos |  |  |  ||. | | | | ||B. |Trumpalaikis turtas |  |794794|622239 ||I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |  |250867|224355 ||I.1| Atsargos |  |  |  ||. | | | | ||I.1| Žaliavos ir komplektavimo gaminiai |  |  |  ||.1.| | | | ||I.1| Nebaigta gamyba |  |  |  ||.2.| | | | ||I.1| Pagaminta produkcija |  |  |  ||.3.| | | | ||I.1| Pirktos prekės, skirtos perparduoti |  |  |  ||.4.| | | | ||I.1| Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti|  |  |  ||.5.| | | | ||I.1| Išankstiniai apmokėjimai |  |  |  ||.6.| | | | ||I.2| Nebaigtos vykdyti sutartys |  |  |  ||II.|PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |  |267241|334201 ||II.| Pirkėjų įsiskolinimai |  |  |  ||1. | | | | ||II.| Kitos gautinos sumos |  |  |  ||2. | | | | ||II.| Pareikalautas, bet neįmokėtas |  |  |  ||2.1|kapitalas | | | ||. | | | | ||II.| Kitos skolos |  |  |  ||2.2| | | | ||. | | | | ||III|INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI |  |271486|60727 ||. | | | | ||III| Nuosavos akcijos |  |  |  ||.1.| | | | ||III| Kitos investicijos ir terminuoti |  |  |  ||.2.|indėliai | | | ||IV.|GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE |  |5200 |2956 ||C. |Sukauptos (gautinos )pajamos |  |3315 |2960 ||  |ir ateinančio laikotarpio sąnaudos |  |  |  ||  | |  |  |  ||  |TURTAS IŠ VISO |  |102420|802511 || | | |4 | ||Eil|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai |Kodai|Fin.m.|Praėję ||. | | | |fin.m. ||Nr.| | | | ||  | | | |  ||A. |Kapitalas ir rezervai |  | | || | | |725547|640275 ||I. |KAPITALAS |  | | || | | |396297|396297 ||I.1|Įstatinis (pasirašytas) |  | | ||. | | |396297|396297 ||I.2|Nepareikalautas įmokėti (-) |  | |  ||. | | | | ||II.|AKCIJŲ PRIEDAI (nominalinės vertės |  | | || |perviršijimas) | |289250|203978 ||III|PERKAINOJIMO REZERVAS |  |  |  ||. | | | | ||IV.|REZERVAI |  |  |  ||IV.|Įstatymo numatyti |  | |  ||1. | | | | ||IV.|Nepaskirstytini |  | |  ||2. | | | | ||IV.|Paskirstytini |  |  |  ||3. | | | | ||V. |NEPASKIRSTYTAS PELNAS ( NUOSTOLIS ) |  | | || | | |40000 |40000 ||V.1|Ataskaitinių metų |  | |  ||. | | | | ||V.2|Ankstesniųjų metų |  | |  ||. | | | | ||B. |Finansavimas (dotacijos ir subsidijos ) |  | | ||C. |Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |  | | ||I. |ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ |  |  |  ||  |PADENGIMO ATIDĖJIMAI |  |  |  ||I.1|Pensijų ir panašių įsipareigojimų |  |  |  ||. | | | | ||I.2|Mokesčių |  |  |  ||I.2| Netikėtųjų |  |  |  ||.1.| | | | ||I.2| Kitų |  |  |  ||.2.| | | | ||I.3|Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros|  |  |  ||. |darbų | | | ||I.4|Kiti |  |  |  ||. | | | | ||II.|ATIDĖTI MOKESČIAI |  |  |  ||II.|Kapitalo subsidijoms |  | |  ||1. | | | | ||II.|Kiti |  | |  ||2. | | | | ||D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |  |298657|162236 ||I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS |  |223609|110463 ||  |IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |  | |  ||I.1|Finansinės skolos |  |  |  ||. | | | | ||I.1| Antraeilės |  | |  ||.1.| | | | ||I.1| Neantraeilės |  | |  ||.2.| | | | ||I.1| Išperkamosios nuomos ir panašūs |  | |  ||.3.|įsipareigojimai | | | ||I.1| Kreditinėms institucijoms |  | |  ||.4.| | | | ||I.1| Kitos |  | |  ||.5.| | | | ||I.2|Prekybos skolos (skolos , susijosios su |  | |  ||. |prekių pardavimu) | | | ||I.2| Tiekėjams |  | |  ||.1.| | | | ||I.2| Apmokėtini vekseliai |  | |  ||.2.| | | | ||I.3|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas |  | |  ||. |sutartis | | | ||I.4|Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai |  | |  ||. |įsipareigojimai | | | ||II.|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS |  |75048 |51773 ||  |IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |  | |  ||II.|Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |  | |  ||1. | | | | ||II.|Finansinės skolos |  |  |  ||2. | | | | ||II.| Kreditinėms institucijoms |  | |  ||2.1| | | | ||. | | | | ||II.| Kitos |  | |  ||2.2| | | | ||. | | | | ||II.|Prekybos skolos |  | |  ||3. | | | | ||II.| Tiekėjams |  | |  ||3.1| | | | ||. | | | | ||II.| Apmokėtini vekseliai |  | |  ||3.2| | | | ||. | | | | ||II.|Avansu gautos sumos pagal pasirašytas |  | |  ||4. |sutartis | | | ||II.|Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis |  | |  ||5. |draudimas | | | ||II.| Mokesčiai |  | |  ||5.1| | | | ||. | | | | ||II.| Atlyginimai |  | |  ||5.2| | | | ||. | | | | ||II.| Socialinis draudimas |  | |  ||5.3| | | | ||. | | | | ||II.|Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai |  | |  ||6. |įsipareigojimai | | | ||E. |Sukauptos sąnaudos ir ateinančio |  | | || |laikotarpio pajamos | | | ||  |SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ|  | | || |VISO | |102420|802511 || | | |4 | |

———————–[pic]

PARDAVIMŲ IR PASLAUGŲ PAJAMOS