Finansine analize

TURINYS

1.ĮVADAS 2

2.VĮ „Regitra“ charakteristika 3

3.VĮ „Regitra“ įžanginė finansų ataskaitos apžvalga 4

3.1 VĮ „Regitra“ 2015–2017 m. ataskaitos horizontalioji analizė 4

4.Į „Regitra“ finansinių ataskaitų 2015-2017 m. struktūros analizė 11

4.1. VĮ „Regitra“ trumpalaikio mokumo analizė 13

4.2. VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. įsiskolinimo laipsnio analizė 15

4.3. VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. pardavimų ir investicijų pelningumo koeficiento analizė 16

IŠVADOS 20

INFORMACIJOS ŠALTINIAI 22

PRIEDAI 23

ĮVADAS

Valstybės įmonė „Regitra“ įsteigta 2000 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu.

Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

VĮ „Regitra“ nuosavybės teise priklauso valstybei, jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

1.1. Temos aktualumas: norinti sėkmingai konkuruoti ir bendradarbiauti rinkoje, būtina gebėti tiksliai ir teisingai įvertinti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas.

Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Finansinė analizė padeda užtikrinti ar dabartyje priimti sprendimai įtakojo verslo naudai, lyginant su praeities informacija, taip pat pagrįsti ir būsimus valdymo sprendimus.

Finansinė analizė yra naudinga tuo, kad analizuojant praeities ir dabarties informaciją padeda nustatyti ar teisingai ir kryptingai įmonė dirbo. Įmonei augti reikia numatyti pelningumą, plėtimosi galimybes bei bankroto riziką ir tai nustatyti ir patikrinti padeda (horizontalioji, vertikalioji, veiklos efektyvumo, pelningumo ir bankroto) analizės.

Finansinė analizė – tai įmonės finansinių rezultatų ir būklės tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti finansų valdytojus  kokybiškai nauja informacija vadybinių funkcijų vykdymui.

1.2. Darbo tikslas: pateikti VĮ „Regitra“ finansins ataskaitas 2015 – 2017 m. ir jų rodiklių analizę.

1.3.Darbo uždaviniai:

Pateikti bendrą VĮ „Regitra“ charakteristiką.

Įvertinti VĮ „Regitra“ veiklos rezultatus bei finansinę padėtį, atlikus 2015-2017 metų horizontaliąją, vertikaliąją, santykinę, mokumo, pelningumo ir fektyvumo analizes.

Išnagrinėti VĮ „Regitra“ pajamas ir sąnaudas teoriniu aspektu.

Darbo metodai: grafinis duomenų vaizdavimas, faktinis duomenų analizavimas ir pateikimas.

VĮ „Regitra“ charakteristika

VĮ AB „Regitra“ turi 39 padalinius Lietuvoje. Įmonė tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrus, registruoja motorines transporto priemones ir jų priekabas, egzaminuoja kandidatus į vairuotojus, išduoda ir keičia vairuotojo pažymėjimus.

Įmonė taip pat atlieka specialius pagal užsakymą bei valstybės įstatymų nustatyta tvarka valstybinių numerių ženklinimus:

Bendrojo naudojimo

Rezervuojami

Vardiniai

Užsienio valstybių atstovybių ir tarptautinių organizacijų

Laikinieji numerio ženklai

Kariuomenės transporto priemonėms

Lentelė su registracijos numeriu

Saugojimo paslauga

Praradus numerius, registracijos dokumentus

Veiklos sritys ir paslaugos:

El. Paslaugos (registracija, duomenų patikra ir t.t.)

kandidatų į vairuotojus egzaminavimas;

vairuotojo pažymėjimų išdavimas ir keitimas;

transporto priemonių registravimas;

registrų tvarkymas.

VĮ „Regitra“ įžanginė finansų ataskaitos apžvalga

3.1 VĮ „Regitra“ 2015–2017 m. ataskaitos horizontalioji analizė

Horizontalioji analizė – tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis.

Balanso horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Horizontalioji balanso analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė. Analizės rezultatai suteiktų daugiau informacijos, jeigu analizuojamo balanso duomenys būtų lyginami su kitų tos veiklos sferos įmonių balanso, su tos pačios įmonės praėjusių laikotarpių, su prognozinio balanso duomenimis.

Pelno ir nuostolio ataskaitos horizontalioji analizė leidžia ataskaitinio laikotarpio duomenis lyginti su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis ir daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas. Horizontalioji, arba dinamikos, analizė ne tik padeda nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia reikiamų duomenų prognozėms.

VĮ „Regitra“ horizontalioji analizė 2015 – 2017 metų turto paskirstymas.

pav.. VĮ „Regitra“ Turtas iš viso eurais 2015-2017 m.

Iš VĮ „Regitra“ horizontaliosios analizės (žr. 1 priedą ) matome, kad lyginant 2015 m. su 2017 m. įmonės bendra turto suma per šį laikotarpį padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. augimą. Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 4989459 eurų kas sudaro 48 proc. Ilgalaikis turtas sumažėjo -982475 eurų, kas sudaro -12 proc. (žr. 2 pav.)

Iš horizontaliosios analizės (žr. 1 priedą) matome, kad VĮ „Regitra“ lyginant 2016 m. Su 2017 m. Viso turto suma padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc. (žr. 1 pav.) Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 1828477 eurų, kas sudaro 14 proc. (žr. 3 pav.). Ilgalaikis turtas padidėjo 463858 eurų, kas sudaro 7 proc. (žr. 2 pav.).

Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę (žr. priede) matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -504956 eurų, kas sudaro -77 proc. o materialusis turtas sumažėjo -477519 eurų, kas sudaro -6 proc.

Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę (žr. priede) matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2016 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -33260 eurų, kas sudaro -18 proc. Materialusis turtas padidėjo 497188 eurų, kas sudaro 7 proc.

pav. VĮ „Regitra“ Ilgalaikis turtas eurais 2015-2017 m.

pav. VĮ „Regitra“ trumpalaikis turtas eurais 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę (žr. 1 priede) matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. (žr. 3 pav.) labiausiai padidėjo kitas trumpalaikis turtas 2432082 eurų, kas sudaro 131 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. kitas trumpalaikis turtas padidėjo 4168000 eurų, kas sudaro 3624 proc. (žr. 4 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ kitas trumpalaikis turtas eurais 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę (žr. 1 priede) matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. atsargos padidėjo 316347 eurų, kas sudaro 38 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. atsargos padidėjo 232905 eurų, kas sudaro 25 proc. (žr. 5 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ Atsargos eurais 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę (žr.1 priede) matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 657819 eurų, kas sudaro 8 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai sumažėjo -3016778 eurų, kas sudaro -25 proc. (žr. 6 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ pinigai ir pinigų ekvivalentai eurais 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę (žr. 1 priede) matyti, kad bendras nuosavas kapitalas ir rezervai lyginant 2015 m. Su 2017 m. sumažėjo -10046739 eurų, kas sudaro -56 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala ir rezervus išliko nepakitę. (žr. 7 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ kapitalas ir rezervai eurais 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją nuosavo kapitalo iš viso analizę (žr. 1 priede) matyti, kad nuosavas kapitalas iš viso lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3915387 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala iš viso padidėjo 2710663 eurų, kas sudaro 14 proc. (žr. 8 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ nuosavas kapitalas iš viso eurais 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją mokėtinų sumų ir įsipareigojimų analizę (žr. 1 priede) matyti, kad mokėtinos sumo sir įsipareigojimai per metus lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 35627 eurų, kas sudaro 7 proc.. Lyginant 2016 m. su 2017 m.sumažėjo -375124 eurų, kas sudaro -35 proc. (žr. 9 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ mokėtinos sumo sir įsipareigojimai per 1-ius metus 2015-2017 m.

Atlikus horizontaliąją savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso analizę (žr. 1 priede) lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc. (žr. 10 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso eur. 2015-2017 m.

Atlikus VĮ „Regitra“ pelno (nuostolių) horizontaliąją analizę (žr. 2 priede) lyginant laikotarpį 2015 m. Su 2017 m. grynąjį pelną (nuostolius) padidėjo 669450 eurų, kas sudaro 23 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 172066 eurų, kas sudaro 6 proc. (žr. 11 pav.)

pav. VĮ „Regitra“ grynasis pelnas (nuostoliai) eurais 2015-2017 m.

Į „Regitra“ finansinių ataskaitų 2015-2017 m. struktūros analizė

Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu.

Balanso vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė. Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės. Žinoma, išsamesnė yra detali analizė, nes leidžia pamatyti pagrindines konkrečių balanso skyrių pasikeitimo priežastis.

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės – ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą. Vadinasi, informacija parodo tas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui.

VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte (žr. 3 priedą), didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 33 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2016 m. sumažėjo beveik 0.25 punkto. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 59 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 34 proc. 2017 m. palyginti su 2016 m., buvo mažesnis 1.42 punkto.

VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte (žr. 3 priedas), didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 32 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2015 m. sumažėjo beveik 3 punktais. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 40 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 33 proc. 2017 m. palyginti su 2015 m., buvo mažesnis 12 punktų.

VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalį sudarė (žr. 4 priedą) nuosavas kapitalas 98 proc., padidėjo 0,33 punkto lyginant su nagrinėjamu laikotarpiu 2015 m.. Didžiausią nuosavo kapitalo dalį sudaro rezervai 42 proc., kuris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2015 m. padidėjo beveik 5 punktais. Nuosavo kapitalo taip pat didelę dalį sudaro įstatinis kapitalas lyginant tą patį laikotarpį 34 proc., padidėjo 4 punktais.

Vertikalioji pelno (nuostolių) analizė (žr. 5 priedas) parodo keletą labai reikšmingų įmonės pelningumą apibūdinančių rodiklių. Jie parodo tipinės veiklos (2015 m. – 11 proc., 2016 m. – 13 proc., 2017 m. – 13 proc.) ir grynąjį pelningumą (2015 m. – 9.5 proc., 2016 m. – 11 proc., 2017 m. – 11 proc.), bendrasis pelningumas (2015 m. – 25 proc., 2016 m. – 3 proc., 2017 m. – 28 proc.). Be šių rodiklių, svarbi vieta tenka išlaidoms, tenkančioms vienam pardavimų eurui, arba parduotų prekių savikainos lyginamajam svoriui pardavimų apimtyje (2015 m. – 75 proc., 2016 m . – 73 proc., 2017 m. – 72 proc.).

4.1. VĮ „Regitra“ trumpalaikio mokumo analizė

Bendrasis mokumo koeficientas parodo, kiek vienam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investuotojams. Rodiklio reikšmė žemiau 0,5 laikoma bloga, virš 2 – gera.

1 lentelė

VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. trumpalaikio mokumo koeficientai

Nuo mokumo priklauso įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai, tolesnė jos veikla, perspektyvos, ir kt. Mokumą reikėtų apibūdinti kaip įmonės sugebėjimą turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Įmonės mokėjimo priemonės yra pinigai ir jų ekvivalentai, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimasir pan.), atsargos, nebaigta gamyba ir kitas trumpalaikis turtas. Šiomis mokėjimo priemonėmis galima apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus (finansinės skolos, skolos tiekėjams, gauti išankstiniai apmokėjimai, mokesčių įsipareigojimai ir kt.).

Siekiant įvertinti įmonės sugebėjimą vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. įmonės trumpalaikį mokumą, yra skaičiuojami ir analizuojami tam tikri rodikliai:

Apyvartumo kapitalo rodikliai;

Bendrojo trumpalaikio mokumo;

Greitojo trumpalaikio mokumo;

Absoliutaus trumpalaikio mokumo rodikliai.

Apyvartinis kapitalas – tai toks įmonės kapitalo tipas, kuris reikalingas įmonės „sveikai“ veiklai palaikyti. Skaičiuojant grubiai, apyvartinis kapitalas lygus trumpalaikiam turtui minus trumpalaikiai įsipareigojimai. 

Kiekvienos įmonės kapitalą galima skaidyti į tris kapitalo rūšis: nuosavą kapitalą, skolintą kapitalą bei apyvartinį kapitalą. Apyvartai naudojamas kapitalas tiek savo esme, tiek ir kilme išsiskiria iš kitų kapitalo rūšių. Dažnai laikoma, kad apyvartinis kapitalas yra nemokamas, tačiau norint didinti apyvartines lėšas iš esmės jį reikia finansuoti iš kitų kapitalo šaltinių. VĮ „Regitra“ apyvartinio kapitalo reikšmė 2015 – 2017 m. yra teigiama, tai reiškia, kad įmonė turėjo pakankamai daug trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, tai taip pat reiškia, kad įmonės finansinė būklė 2015 – 2017 m. buvo stabili.

Trumpalaikiam mokumui įvertinti naudojama bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas.

Bendrojo mokumo koeficiento pageidaujamos reikšmės nuo 1,2 iki 2,0. Nežinant, kas yra būdinga vienai ar kitai veiklos sričiai būtų sunku pasakyti ar apskaičiuotas BMK turi būti vertinamas teigiamai ar ne, todėl tuose ūkio subjektuose, kur yra ilgas gamybos ciklas, lėta turto apyvarta, kur prekės parduodamos skolon, BMK turėtų būti didesnis, t. p. koeficientas būna didesnis tose įmonėse, kur veikla yra labiau rizikinga ir kur nėra stabilių rinkų, kadangi tokios įmonės stengiasi sudaryti didesnes atsargas. Apskaičiavus BMK, reikėtų pažiūrėti, kaip rodiklis keitėsi per keletą ataskaitinių laikotarpių. Tose įmonėse, kurios dirba stabiliai ir kuriose yra gera finansinė būklė neturėtų būti didesnių svyravimų metų bėgyje.

Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai. Šis rodiklis parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimo greitį. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas negali būti mažesnis nei 1. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kad 2015 – 2017 m. įmonė buvo pajėgi greitai atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus.

VĮ „Regitra“ absoliutaus trumpalaikio mokumo koeficientas. Didžiausio (absoliutaus) mokumo (DMK) koeficientas teigiamai vertintinas 0,20-0,25. Analizę tęsiant reikėtų t. p. pažiūrėti, koks yra skirtumas tarp skubaus ir didžiausio mokumo koeficientų ir jei jis didelis ir didėja, tai tas rodo, kad lėšos iššaldomos gautinose sumose ir mažėja galimybės nedelsiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 2015 – 2017 m. rodo, kad (2015 m. – 0,22), (2016 m. – 2,98), 2017 m. – 5,05), tai reiškia, kad įmonė 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, bet 2016 – 2017 m. situacija pagerėjo ir galėjo sumokėti skolas bet kada.

4.2. VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. įsiskolinimo laipsnio analizė

Norint apskaičiuoti įmonės ilgalaikį mokumą reikia įvertinti įsiskolinimo laipsnį, o tai padaryti galima išanalizavus balanso turto dalį (žr. priede), pagal kurį gausime reikiamus koeficientus. (žr. 2 lentelę)

2 lentelė

VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. įsiskolinimo laipsnio analizė

Šie rodikliai parodo įmonės gebėjimą atsiskaityti už ilgalaikius įsipareigojimus pagal numatytus terminus. Rodikliai skaičiuojami norint nustatyti įmonės finansavimo šaltinius ir skolų vaidmenį finansavimui. Aukščiausia šio koeficiento riba vertinama patenkinamai, yra 0,7. Jeigu rodiklis didėja, tai reiškia, kad vis didesnė turto dalis priklauso skolintojams, jei mažėja turtas, garantuojantis įmonės mokumą, o įmonės ir kreditorių rizika auga.

Bendras skolos koeficientas – laipsnis rodo, kokia turto dalis įsigyta už skolintas lėšas. Griežtų kontrolinių skaičių bendram skolos koeficientui nėra, tačiau aukščiausia riba 0,7. Jeigu atliekant kelerių ataskaitinių laikotarpių rodiklių analizę matyti, kad jis didėja, daroma išvada- virš mažesnio turto dalis priklauso savininkams ir blogėja įmonės finansinė būklė, garantuojant arba užtikrinat jos mokumą. Rodiklio didėjimas taip pat reikštų, kad didėja galimybės turėti aukštesnį nuosavo ir pagrindinio kapitalo pelningumą, tačiau pelningumo augimas yra galimas tik tada, jei paskolintas kapitalas efektyviai panaudojamas uždirbant daugiau pelno. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas dažnai skirstomas į ilgalaikio, trumpalaikio įsiskolinimo. Skolos koeficientas išskirstomas tam, kad patikslinti rizikos laipsnį t. y. pvz., skolos koeficientas labai aukštas, mažesnė rizika, jeigu didelę šio koeficiento dalį sudarys ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikių įsipareigojimų koeficientas pageidautina nuo 20-40% bendro skolos koeficiento. 2015 – 2017 m. rodo, kokia dalis įmonės turto suformuota iš skolų. 2015 m. – 0,03; 2016 m. – 0,05; 2017 m. – 0,02 – tai reiškia, kad įmonės būklė yra gera, irk ad pajegi susimokėti savo įsipareigojimus.

Finansinio sverto koeficientas parodo įmonės priklausomybę nuo skolintojų ir atspindi kapitalo formavimo šaltinių struktūrą. Normalu kai jis būna apie 0,6. Iki tam tikro lygio, finansinis svertas yra teigiamas dalykas, ir gali padėti priartėti prie efektyvios kapitalo struktūros – kadangi paprastai skolintas kapitalas yra pigesnis nei nuosavas. Žinoma, yra ir kita finansinio sverto pusė – jis stipriai padidina įmonės mokumo riziką.

Finansinis svertas daugiausia naudojamas dvejose srityse:

Įmonių finansuose: čia toks svertas naudojamas įvairiems pirkiniams veiklai plėtoti: perkant naujus pastatus, įrengimus, kitą turtą, arba kitų įmonių įsigijimui. Tačiau analizuojant finansinį svertą, reikėtų atkreipti dėmesį, jog skirtingiems sektoriams būdinga skirtingos rodiklių reikšmės.

Investavimui: finansinis svertas naudojamas tiek „hedge“ fondų, tiek privačių investuotojų, tiek projektinių investicijų vystymui. „Repo“ sandoriai bei „margin trading“ sąskaitos leidžia lengvai pasiskolinti užstatant vertybinius popierius bei didinant finansinį svertą. Toks įrankis gali smarkiai padidinti uždarbį rinkos kilimo laikotarpiu, tačiau yra ypatingai rizikingas esant smarkiems rinkos svyravimams, ir gali visiškai ištuštinti investicinę sąskaitą per keletą blogų dienų.

Įmonės finansinio sverto koeficientai 2015 m. – 0,03; 2016 m. – 0,05; 2017 m. – 0,3. Tai rodo, kad įmonė nėra prklausoma nuo skolintojų.

Auksinės balanso taisykles koeficientas rodo, kokia dalimi ilgalaikis turtas finansuojamas pastoviu kapitalu. VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 metais koeficientai yra mažesni už 1, tai reiškia, kad kreditai yra naudojami efektyviai.

Ilgalaikio skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas near paskaiciuotas, nes įmonė neturi ilgalaikių skolų.

4.3. VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. pardavimų ir investicijų pelningumo koeficiento analizė

Bendrasis pardavimo pelningumas. Šis rodiklis rodo pagrindinės įmonės veiklos pelningumą. Bendrasis pelningumas nustato, kiek bendrojo  pelno tenka vienam pardavimų litui bei įmonės sugebėjimą gauti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Šio rodiklio dėka yra analizuojamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Jeigu per analizuojamą laikotarpį yra pastebimas mažėjantis bendrasis pardavimo pelningumas, tai reiškia, kad sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai,  didėja daugiau nei pardavimo pajamos. Tokiu atveju reikėtų peržiūrėti produkcijos gamybos technologiją, gamybos įrenginių būklę, produkcijos asortimentą, nuodugniau atlikti produkcijos savikainos ir kainų analizę. Rekomenduojama, kad rodiklio lygis nebūtų žemesnis negu 10 procentų ,nes kitaip tai reiškia, kad įmonė turi ūkininkavimo išlaidų padengimo sunkumų, o didesnis negu 35 procentai lygis rodo didelį gamybos pelningumą.

Šis rodiklis atspindi įmonės gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi. Jis tiriamas kartu su pardavimų augimu ir bendrojo pelno kitimu. Kai rodiklis mažesnis negu 5 proc. laikoma, kad yra nepatenkinamas. Šis rodiklis parodo, kiek kainuoja prekes parduoti bei valdyti įmonę. Didelis atotrūkis tarp pardavimų pelningumo pagal bendrąjį ir veiklos pelną parodo, kad yra daug veiklos sąnaudų. Dažniausiai būna labai didelės pardavimo išlaidos, nes įmonės, norėdamos išsilaikyti konkurencijos sąlygomis, turi naudotis visomis rėmimo priemonėmis, todėl labai svarbu yra analizuoti veiklos sąnaudas ir nustatyti, ar tos sąnaudos atsiperka.

3 lentelė

VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. pardavimų pelningumo rodikliai

Bendrasis pardavimų pelningumas nagrinėjamos įmonės yra: 2015 m. – 25,27; 2016 m. – 26,87; 2017 m. – 27,24. Tai rodo kad įmonės bendrasis pelnas padengia veiklos sąnaudas ir įmonė yra stipri, stabili ir konkurencinga. (žr. 3 lentelė)

Veiklos pelningumas atvaizduoja įmonės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi. Tai tiriama kartu su pardavimų augimu ir bendrojo pelno kitimu. Kai rodiklis mažesnis negu 5 proc. Laikoma, kad yra nepatenkinamas. Veiklos pelningumo rodiklis yra vienas iš geriausių gamybos vadovų darbo efektyvumo matų, nes jis parodo, kiek vadovai sugeba iš įmonės gauti pelno, prieš išskaičiuojant iš jo sąnaudas, kurios neturi nieko bendro su gamybos pelningumu.

Veiklos pelno arba pelno prieš palūkanas ir mokesčius pelningumo koeficientas, pelningumas tai rodiklis, kuris apskaičiuojamas padalinant pelno dydį iš pardavimų apimties. Jeigu bendrasis pelningumas pateikia įmonės veiklos pelningumą atsiribojant nuo netiesioginių išlaidų, tai pelningumas parodo įmonės veiklos pelningumo lygį, ne veltui šis koeficientas dar vadinamas ir veiklos pelningumu Veiklos pelningumo rodiklis dažnai naudojamas vertinant įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Jei šnekame apie rodiklių lyginimą tarp įmonių reikia atkreipti dėmesį, kad rodiklius siūloma lyginti tos pačios šakos įmonių tarpe. Pelningumui tinka taisyklė, kad kuo rodiklio reikšmė yra didesnė tuo geriau. Rodiklis įdomus ne tik įmonės veiklos analitikams bet ir potencialiems investitoriams.

Veiklos pelningumas gaunamas įvertinus ne tik parduotų prekių savikainą, bet ir veiklos sąnaudas. VĮ „Regitra“ veiklos pelningumo rodiklis 2015m. buvo virš 11, tai rodo, kad įmonė moka valdyti sąnaudas. 2016 – 2017 m. veiklos pelningumas rodikliai stipriai sumažėjo iki 0,37, tai reiškia, kad įmonė su sąnaudų panaudojimu nesusitvarkė. (žr. 3 lentelė)

Grynasis pelningumo koeficientas arba trumpiau tiesiog grynasis pelningumas tai rodiklis kuris apskaičiuojamas padalinant grynojo pelno dydį iš pardavimų apimties. Duomenis rodikliui suskaičiuoti lengvai rasite įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šis rodiklis kartu pasako labai mažai ir tuo pačiu ir labai daug. Daug todėl, kad grynasis pelningumas parodo koks yra įmonės veiklos efektyvumas įmonės savininkų akimis. Taip yra kadangi grynasis pelnas tai pelnas kurį savininkai gali naudoti savo nuožiūra. Mažai rodiklis pasako, kadangi jo dydį įtakoja daug skirtingų faktorių, tad pasakyti ką nors konkrečiau apie įmonę praktiškai nėra įmanoma. (žr. 3 lentelė)

Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 0,1 – 0,25, nepatenkinamai vertinamas mažesnis kaip 0,05 proc. VĮ „Regitra“ grynasis pardavimų pelningumas 2015 m. yra 9,56 proc, o 2016 – 2017 m. siekia daugiau kaip 10 proc., tai reiškia jog vienam pardavimų vienetui tenka maždaug 10 proc. grynojo pelno kiekvienam nagrinėtam laikotarpiui. (žr. 3 lentelė)

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas litais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo litui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu. Laikoma, kad virš 20 yra geras, žemiau 10 nepatenkinamas.

Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo nuosavo kapitalo vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai). Taip pat tam tikrais atvejais, pavyzdžiui skaičiuojant sandorių kainodarą, vietoje grynojo pelno imamas veiklos pelnas.

Rekomenduojama lyginti tos pačios šakos įmones. VĮ „Regitra“ nuosavo kapitalo pelningumas 2015 – 2017 m. viršija 12 proc., tai rodo, kad nuosavo kapitalo efektyvumo panaudojimas yra patenkinamas.

4 lentelė

VĮ „Regitra“ 2015 – 2017 m. investicijų pelningumo rodikliai

Turto pelningumo rodiklis yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš turto, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose.

Šis rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investitoriams, tiek kreditoriams. Žinoma vien tik, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius. Vertinant reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu. Todėl lyginti galima įmones veikiančias panašaus pelningumo šakose.

Nenustebkite suradę, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas pelnas prieš palūkanas ir mokesčius arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį. Tačiau veiklos pelno ir turto santykis skaitomas savarankišku rodikliu ir turi atskirą pavadinimą, būtent viso turto grąža.

VĮ „Regitra“ turto pelningumo rodikliai yra didesni kaip 12 proc., tai reiškia, kad turto naudojimo efektyvumas yra patenkinamas.

IŠVADOS

Pradėjo savo veiklą 2000 – ųjų metų pradžioje, Įmonė registruoja kelių transporto priemones, teikia valstybės institucijoms, juridiniams bei fiziniams asmenims teisės aktų nustatyta tvarka duomenis apie transporto priemones, jų savininkus, disponavimo apribojimus ir pan.

Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioji institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo ir pagal savo prievoles atsako tik tuo turtu, kuris gali būti išieškomas teismine tvarka.

VĮ „Regitra“ absoliutus trumpalaikio mokumo koeficientas 2015 – 2017 m. rodo, kad (2015 m. – 0,22), (2016 m. – 2,98), 2017 m. – 5,05), tai reiškia, kad įmonė 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, bet 2016 – 2017 m. situacija pagerėjo ir galėjo sumokėti skolas bet kada.

Bendro skolos koeficiento. 2015 – 2017 m. rodo, kokia dalis įmonės turto suformuota iš skolų. 2015 m. – 0,03; 2016 m. – 0,05; 2017 m. – 0,02 – tai reiškia, kad įmonės būklė yra gera, irk ad pajegi susimokėti savo įsipareigojimus.

Bendrasis pardavimų pelningumas nagrinėjamos įmonės yra: 2015 m. – 25,27; 2016 m. – 26,87; 2017 m. – 27,24. Tai rodo kad įmonės bendrasis pelnas padengia veiklos sąnaudas ir įmonė yra stipri, stabili ir konkurencinga.

VĮ „Regitra“ nuosavo kapitalo pelningumas 2015 – 2017 m. viršija 12 proc., tai rodo, kad nuosavo kapitalo efektyvumo panaudojimas yra patenkinamas.

VĮ „Regitra“ turto pelningumo rodikliai yra didesni kaip 12 proc., tai reiškia, kad turto naudojimo efektyvumas yra patenkinamas.

Analizuojant veiklos pelningumą, galime pastebėti, kad 2015 m. jis buvo didžiausias ir siekė 11 proc., 2016 m. siekė 0,38 proc., 2017 m. siekė 0,35 proc.

VĮ „Regitra“ investicijų pelningumo rodikliai taip pat yra geri, nuosavo kapitalo pelningumą vertinu patenkinamai, nes nagrinėjamų metų 2015 – 2017 m. rodikliai siekia daugiau kaip 12 proc.

Trumpalaikio mokumo rodikliai rodo, kad įmonė tinkamai vykdo savo trumpalaikius įsipareigojimus. VĮ „Regitra“ metų BTM koeficientas didesnis kaip 14 proc., tai reiškia, kad įmonė gali padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus ir yra moki. Greitojo trumpalaikio mokumo rodiklis rodo, kad greitai galima įmonės trumpalaikį turtą paversti pinigais. Analizuojant absoliutaus trumpalaikio turto mokumo koeficientus pastebime, kad šiuo metu jie yra geri ir viršija 0,2 proc. Tai reiškia, kad įmonė turi pakankamai pinigų, bet kada sumokėti skolas.

Bendras įsiskolinimo laipsnio koeficientas yra labai geras, jis rodo, kad įmonė beveik neturi skolų, nes visais metais 2015 – 2017 m. neviršija 0,05 proc.

Veiklos efektyvumo rodikliai taip pat yra geri, atlikus įmonės finansinę analizę matome, kad įmonės finansinė padėtis yra labia gera.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. VĮ „Regitra“ [žiūrėta 2018-05-14]. Prieiga per internetą http://www.regitra.lt/

2. [žiūrėta 2018-05-13]. Prieiga per internetą http://www.finansistas.net/finans371-analiz279.html

3. [žiūrėta 2018-05-13]. Prieiga per internetą https://investologija.lt/investavimas/i-akcijas/imones-veiklos-finansine-analize-santykiniai-finansiniai-rodikliai/

4. [žiūrėta 2018-05-14] Prieiga per internetą https://gid.lt/

5. [žiūrėta 2018-05-14] Prieiga per internetą https://www.auditum.lt/

6. [žiūrėta 2018-05-14] Prieiga per internetą www.finaura.lt/

PRIEDAI

1 PRIEDAS

2 PRIEDAS

3 PRIEDAS

4 PRIEDAS

5 PRIEDAS

6 PRIEDAS