Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Įvadas

Finansinė analizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkos situacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtų analizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juos tarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.

Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizės vartotojas gali suvokti pilną vaizdą.

Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbe plačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumus bei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartu neapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno ir nuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl jos bus naudojamos atliekant skaičiavimus.

Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmę įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykinių rodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.

Sau užsibrėžiau tokius kursinio darbo uždavinius:

1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.

2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų teikiamus privalumus atliekant finansinę analizę.

3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę analizes.

Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kuri susideda iš trijų dalių: „

Finansinės analizės vieta ir funkcijos

„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodiklių skaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinės atliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbe atliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kurie pateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelno ir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turto pelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.

Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūroje autoriai vartojama įvairias sąvokas tam pačiam rodikliui apibūdinti. Be to, pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamas įvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių esmę ir jų apskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus ir

D. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimo metodika ir analizavimo principais.

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS

1.1 Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai

Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.

Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galima priimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra betarpiškai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizė atlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir valdymo ciklo uždarumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbu nuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padeda patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės analizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir efektyvumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimo kryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosi galimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir tinkamai interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei rizikos laipsnį.

Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją, kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionalius valdymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su jos išorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškoti įvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus ir reiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.

Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai vartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.

Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.

Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.

Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autorių literatūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizės uždavinius[1]:

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.

2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais.

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;

5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;

6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis;

7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;

8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.

Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.

Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolat kelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamus koeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus ir kreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to, finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurie turi savo specifinių tikslų ir poreikių.

Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galima suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.

Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie, kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai, t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.

1.2 Finansinės analizės rūšys

Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiai naudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalina nustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizės duomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.

Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonės pagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręs konkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti bei įvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojauta pasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizės rezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūroje dažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinės analizės rūšys:

1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.

nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso, pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.

❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus.

Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime, realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio priežastis ir veiksnius.

2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.

3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu).

Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt sumų sąryšis.

Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10

000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.

Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodiklių gausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.

Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.

Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rodiklių analizė.

2. Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai

2.1 Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai

Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimo tikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos informaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šie rodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturi ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgo laikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonės rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti įmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra daug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėra bendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.

Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams bei kitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimas aktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmonių veika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.

Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokie įmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galima nustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia daryti pakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yra svarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžio sudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi gali pakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindiniu.

Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą, pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.

Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jo interpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantį grynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo vienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %

pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu pardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamas skirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuo didesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kai pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip.

Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse grynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę, vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė gali siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamią kompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir priežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.

Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padalinių poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%).

Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.)

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu yra susiję dar trys rodiklių sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmonės viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda.

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos.

Visi išvardinti principai rodo, kad kiekvienas vadovas turėtų apskaičiuoti tam tikrus rodiklius ir nebenaudoti tų, kurie nesuteikia jam reikalingos informacijos, valdymo sprendimams priimti. Besikeičiančiomis rinkos sąlygomis informacijos srautai nuolat didėja, tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas.

Svarbu, kad vadovas sugebėtų atsirinkti tik svarbiausius duomenis, reikalingus įmonės veiklos įvertinimui.

Todėl labai svarbu, jog norint pasiekti ,,gerą ir norimą“ rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri duotų naudos arba kad geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris neduoda įmonei naudos. Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos viename laikotarpyje, o nauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios.

Antros situacijos rizika atsiranda dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį atspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, bet galintis sukelti visos įmonės nuosmukį. Taigi, negali būti siekiama norimo santykinio rodiklio dydžio įmonės gerovės sąskaita.

2.2 Santykinių rodiklių privalumai

Norint įvertinti įmonės veiklą ir jos rezultatus, neužtenka vien analizuoti paskutinio laikotarpio finansines ataskaitas. Kiekvienas skaičius turi būti analizuojamas tam tikrame kontekste, jis turi būti lyginamas su kitais.

Tačiau realioje įmonės veikloje dauguma vadovų gali laisvai naudoti absoliučius dydžius, pavyzdžiui, žmonių skaičius, tonos, valandos, kilometrai ir panašiai. Tačiau santykiniai rodikliai yra naudojami nepakankamai.

Iš pagrindinių finansinių ataskaitų rodiklių galima apskaičiuoti daug santykinių rodiklių, nusakančių įvairius veiklos aspektus. Santykinius rodiklius lengva apskaičiuoti, kai kurie gali būti išreikšti kaip santykis, kiti – procentais ar pan. Nepaisant to, kaip jie išreikšti, įvairių koeficientų reikšmę galima greitai suvokti.

Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.

Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, tiesiog nagrinėjant parduotų prekių savikainos pokyčius, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, tačiau palyginus juos su atitinkamų laikotarpių pardavimų apimčių pokyčiais, tai padaryti jau galima.

Jei įmonės personalas nuolatos skaičiuoja pagrindinius santykinius rodiklius, tai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vadovai nesunkiai gali įvertinti įmonės veiklą per praėjusius metus. Be to, jie įgalina palyginti įmonės veiklą su konkurentų pasiekimais toje pačioje pramonės šakoje, bendra situacija rinkoje bei baziniais tokios veikos rodikliais. Tokiu būdu nesunku pastebėti įmonės būklės pagerėjimą ar numatyti problemines veiklos sritis. Santykiniai rodikliai svarbūs ir bankų bei kitų kreditorių veikloje, kadangi jie atspindi įmonės finansinius pajėgumus bei galimybes grąžinti paskolą, padeda apspręsti kredito dydį.

Galima paminėti tokius santykinių rodiklių privalumus, pateikiant tokius lengvai suvokiamus pavyzdžius:[5]

1. Transportas. Kai kalbama apie transporto priemonės efektyvumą, galima pasakyti, kad automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai galima apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį, t.y. km per valandą. Analogiškai galime nagrinėti ir sunaudojamo kuro kiekį. Nuspręsime, kuris automobilis labiau ekonomiškas tik gavę žinių apie suvartojimo kuro kiekį šimtui kilometrų.

2. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmonė gamino produkciją su 50

darbuotojų, o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo efektyviau negu antroji. Pirmosios įmonės našumas 40 staklių vienam žmogui, o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmonė gali būti nerentabili, bet tai jau kitas klausimas.

3. Pelnas. Abi įmonės gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmonė pelningesnė? Jeigu

A įmonė gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmonė bus pelningesnė tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmonės -1%.

Santykiniai rodikliai gali būti patobulinti ieškant galimybių pakeisti vieną iš sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį arba abu). Ūkinės operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi, santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tam, kad nepadarytume klaidingų išvadų, reikia apskaičiuoti santykinį rodiklį.

Santykiniai rodikliai turi būti apskaičiuojami ir naudojami tinkamai, svarbu, kad „geras“ rodiklis netaptų pagrindiniu įmonės veiklos tikslu. G.

Kačinskas savo knygoje labai atsargiai ir kritiškai vertina kai kuriuos santykinius rodiklius: „Nesižavėkite santykiniais rodikliais. Daug skaičių po kablelio ekonomikoje dažniausiai tėra vien tikslumo iliuzija.

Atsiminkite: dividendai savininkams, atlyginimai darbuotojams išmokami ir skolos kreditoriams grąžinamos ne koeficientais, kad ir kokie tobuli jie būtų, bet litais[6]“

2.3 Santykinių rodiklių trūkumai

Kiekvienai įmonės veiklos sferai apibūdinti naudojama daug įvairių rodiklių. Tačiau ne visada pavyksta tiksliai atitinkamus rodiklius apskaičiuoti. Pirmiausia tipinėse finansinių ataskaitų formose neretai trūksta informacijos, ypač priimant operatyvinius valdymo sprendimus ir prognozuojant ateitį. Kaip ir kitos valdymo priemonės, santykiniai rodikliai gali būti naudojami klaidingai arba net piktybiškai. Būna situacijų, kai netinkamai panaudoti santykiniai rodikliai gali klaidinti.

Visus rodiklius reikia mokėti tirti ir vertinti, juos interpretuoti savo įmonės mastu ir lyginti su kitų įmonių rodikliais. Santykinių rodiklių skaičiavimui būdingas proporcingumo principas[7], t.y. kad skaitiklis ir vardiklis nepriklausytų nuo produkcijos ar kitos apimties rodiklio įtakos.

Tačiau ne visada pavyksta tai padaryti. Tais atvejais, kai ignoruojamos pastovios išlaidos, toks rodiklių atvaizdavimo principas gali būti pasiektas, tačiau kai atsižvelgiama į pastovias išlaidas (pavyzdžiui, pelningumo rodiklyje), negalime sakyti, kad pelno pasikeitimas yra proporcingas pardavimų pasikeitimui.

Išanalizavus literatūrą, galima dar išskirti tokius santykinių rodiklių trūkumus:

❖ Informacija santykiniams rodikliams apskaičiuoti gali būti gauta tik pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t.y. ataskaitose finansinė būklė parodoma laikotarpio pabaigoje. Todėl santykiniai rodikliai neatvaizduoja realios situacijos, ypač sezoniškose veiklos sferose. Pavyzdžiui, atsargos ir gautinos sumos laikotarpio pabaigoje gali labai skirtis nuo vidutinių sezono metu.

❖ Neigiami skaičiai, naudojami santykiniam rodikliui apskaičiuoti, taip pat gali suformuoti klaidingą išvadą, nes, dalydami du neigiamus dydžius, gauname teigiamą santykinį rodiklį.

❖ Yra labai sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti didelių tarptautinių įmonių santykinius rodiklius, kadangi tokios įmonės paprastai plėtoja verslą keliuose skirtinguose rinkos segmentuose. Be to, sunku nustatyti tokių įmonių pagrindinius konkurentus ir palyginti jų veiklą.

❖ Tokie kokybiniai rodikliai kaip ekonominė ir politinė šalies padėtis, vadybininkų ir specialistų patirtis, marketingo politika bei įmonės žmogiškieji resursai neatsispindi tradicinėse finansinėse ataskaitose.

Todėl sunku nustatyti tikrąjį įmonės finansinį pajėgumą bei konkurencingumą.

❖ Priimdama tam tikrus finansinius sprendimus, įmonės vadovybė gali manipuliuoti santykiniais rodikliais, „pagerinti“ juos. Pavyzdžiui, įmonės mokumo koeficientas metų pabaigoje yra lygus 1,5 (30000 : 20000).

Tačiau, panaudojus 10000 Lt grynųjų pinigų kreditoriniam įsiskolinimui sumažinti prieš ataskaitos sudarymą, galima padidinti mokumo koeficientą iki 2 (20000 : 10000). Apskritai kiekviena ūkinė operacija, kuri daro įtaką santykinio rodiklio skaitikliui ir vardikliui, gali būti panaudota manipuliavimui. Jeigu rodiklis yra didesnis už vienetą, jis gali būti padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų tą pačią sumą atimti iš skaitiklio ir vardiklio; jeigu rodiklis mažesnis už vienetą, jis gali būti padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų prie skaitiklio ir vardiklio pridėti tą pačią sumą.

❖ Ūkinės operacijos, įvykusios metų pabaigoje, taip pat gali iškreipti santykinį rodiklį.

❖ Reikia atsižvelgti ir į tai, kad visada yra tam tikras laiko tarpas tarp finansinio laikotarpio pabaigos ir sudarytos metinės ar ketvirtinės ataskaitos išspausdinimo ir pateikimo. Metinės ataskaitos atveju toks laiko tarpas gali užtrukti kelis mėnesius.

❖ Kiekviena įmonė pasirenka savo apskaitos politiką, todėl atliekant įmonių rodiklių palyginimą galimi nukrypimai. Pavyzdžiui, dvi vienodo dydžio tos pačios šakos įmonės gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus, ar skirtingai įvertinti atsargas.

❖ Santykiniai rodikliai nebūtinai atskleidžia savo elementų sudėtį ir kokybę. Daugeliui rodiklių, naudojamų lyginant, daro įtaką keletas veiksnių. Pavyzdžiui, pajamos iš pardavimų yra gaminių kiekio, jų asortimento, struktūros, kokybės, jų kainų funkcija. Lyginant tokio tipo dydžius, galima nustatyti bendrą nukrypimą, bet nežinoti, kurie veiksniai jį nulėmė.

❖ Finansinės ataskaitos yra pagrįstos praeities duomenimis, buvusiomis atsargų kainomis, todėl analizuojant bei darant prognozes reikia atsižvelgti į kintančias verslo bei numatomą infliacijos lygį.

Atliekant įmonės santykinių rodiklių analizę, svarbu nepamiršti išvardintų jos trūkumų ir gautus rezultatus vertinti atsargiai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, prognozes, apskaitos metodikas.

2.4 Santykinių rodiklių vertinimas

Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami skaitiklį dalijant iš vardiklio, tačiau santykinio rodiklio dydis gali būti išreikštas įvairiai. Jeigu du skaičiai, turintys tą patį įvertinimą, sujungiami į santykinį dydį, tai jis gali būti išreikštas kaip santykis, grynas skaičius, procentas arba promilė. Pavyzdžiui, 5 Lt: 100 Lt santykis gali būti išreikštas taip:

1. Santykiu-l:20.

2. Grynu skaičiumi – 0,05.

3. Procentais – 5%.

4. Promilėmis – 0,5‰.

Santykinio rodiklio išraiška pirmuoju metodu praktikoje naudojamas retai, tačiau apskritai tai yra labai vaizdus būdas, parodant daugiau kaip trijų rodiklių tarpusavio ryšį. Santykiui išreikšti pasirenkant antrą, trečią ar ketvirtą būdus, dažniausiai lemia susitarimas. Pavyzdžiui, bendro mokumo koeficientą įprasta matuoti grynu skaičiumi 2 (arba 2 kartai), o pardavimų pelningumą – procentais (pavyzdžiui, 10%).

Santykiai dažnai apskaičiuojami lyginant įvairius mato vienetus turinčius dydžius, pavyzdžiui, produkcijos apimtis ir darbininkų skaičius. Tokiu atveju nė vienas iš anksčiau išvardytų santykinių rodiklių įvertinimo būdų netinkamas. Todėl, sudarant santykinius rodiklius, reikia labai rūpestingai apgalvoti skaitiklio ir vardiklio dydį. Jie turi būti tarpusavyje suderinti, turi būti to paties laikotarpio ir tinkamai įvertinti.

Pavyzdžiui, turime du rodiklius: produkciją ir darbininkų skaičių. Norint juos paversti santykiniu rodikliu, reikėtų apskaičiuoti produkcijos apimtį, tenkančią vienam darbininkui per metus, litais, bet ne darbininkus, tenkančius 1 litui. Todėl visus rodiklius reikia tiksliai įvardyti.

Kitas svarbus klausimas skaičiuojant santykinį rodiklį – tai gauto santykinio dydžio tikslumo įvertinimas[8]. Pažymėtina, kad yra nereikšmingas skaičius tol, kol jis neturi skaičių iš abiejų savo pusių.

Pavyzdžiui, 500 yra 1 reikšmingas skaičius, 0,05 taip pat yra 1 reikšmingas skaičius, 501 yra 3 reikšmingi skaičiai, 0,105 taip pat yra 3 reikšmingi skaičiai.

Santykinius rodiklius reikia vertinti labai atsargiai, nes jie glaudžiai susiję su kitais rodikliais. Kai kurie santykiniai rodikliai kinta priklausomai nuo kitų santykinių rodiklių, nes jiems įtaka daro tie patys veiksniai. Todėl nereikia naudoti visų rodiklių, norint įvertinti tam tikrą įvykį ar reiškinį. Santykiniai rodikliai, kaip ir daugelis kitų santykių, nėra reikšmingi, jeigu jie nelyginami su: tos pačios įmonės praėjusio laikotarpio rodikliais, numatytais tam tikrais parametriniais rodikliais arba tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais.

Analizuojant santykinius rodiklius, būtina prisiminti, kad jie yra patikimi tiek, kiek patikima yra informacija, kuria remiantis jie buvo apskaičiuoti.

Jie neduoda atsakymų, jie kelia klausimus, o norint atsakyti į juos, reikia atlikti detalesnę analizę naudojant piramidės principą, t.y. nuo bendro einant prie dalinio.

Analizuojant santykinius rodiklius, labai svarbu turėti kontrolinius dydžius, padedančius įvertinti rodiklių lygį. Tokių kontrolinių dydžių pasirinkimas ir santykinio rodiklio vertinimas labai priklauso nuo asmens, tiriančio tą rodiklį, požiūrio bei esamos situacijos traktavimo.

Pavyzdžiui, kreditoriaus požiūriu, didelis mokumo koeficientas traktuotinas teigiamai, tačiau, vertinant grynųjų pinigų valdymą bei apyvartinio kapitalo kitimo perspektyvą, gali atrodyti, kad įmonė turi per daug laisvų pinigų jų valdyti. Naudojant palyginamus šakos vidutinius rodiklius, žinotina, kad jie gali būti labai naudingi darant šakai priklausančių įmonių analizę, bet ne tarpšakinei analizei. Be to, ir atliekant šakos vidaus analizę, šakiniai kontroliniai rodikliai turi ribotą pritaikymą, ypač tuo atveju, jeigu visa šaka ar daugelis jai priklausančių įmonių dirba blogai.

3. Santykinių rodiklių skaičiavimas. įmonės veiklos analizė

3.1 Santykinių rodiklių grupavimas

Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie parodomi balanse, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitose ataskaitose.

Daugelis rodiklių yra tarpusavyje susieti, ir iš jų galima apskaičiuoti kitus rodiklius. Rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais.

J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ remiasi

M.Ježemovska ir bendrai visus įmonės veiklą atspindinčius santykinius rodiklius grupuoja į dvi grupes – vidinius ir išorinius rodiklius[9].

Vidiniais rodikliais yra laikomi tie, kuriuos galima apskaičiuoti paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniai rodikliai bus tie, kurių viena dalis neatsispindi finansinėje ataskaitoje. Kadangi įmonės finansinės būklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės analizės teorijoje yra įprasta klasifikuoti į grupes. Tačiau nėra bendros rodiklių klasifikavimo į grupes sistemos. Kai kurie autoriai siūlo išskirti tokias rodiklių grupes, kurios, jų nuomone, yra pačios svarbiausios, t.y. turto, kapitalo ir įsipareigojimų. Kiti autoriai siūlo klasifikuoti rodiklius į grupes pagal įmonės veiklos sferas: aprūpinimo, gamybos, paslaugų, pardavimų ir pan.

Atskirai išskiriami šakiniai rodikliai: pramonės, komercijos, transporto įmonių, bankų veiklos rodikliai.

J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje pateikia tokias santykinių rodiklių grupes[10]:

1. Pelningumo.

2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

3. Veiklos efektyvumo.

4. Kapitalo rinkos.

Tuo tarpu, Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus[11]:

1. Likvidumo.

2. Pelningumo.

3. Finansų struktūros.

4. Turto panaudojimo efektyvumo.

5. Rinkos vertės.

Įvairių rodiklių išskyrimas į grupes palengvina jų nagrinėjimą. Tačiau, kaip rodo praktika, vieni ir tie patys rodikliai įvairių autorių parodomi įvairiose rodiklių grupėse. Be to, vartojamos įvairios sąvokos tam pačiam rodikliui apibūdinti. Todėl svarbiausia finansų analitikui suprasti apskaičiuojamų koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Problemų sudaro ir tai, kad lietuvių autorių darbuose vienas ir tas pats rodiklis įvairiai verčiamas iš anglų ar vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, dėl to įvairiai interpretuojamas. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad užsienio autoriai pateikia rodiklių apskaičiavimo metodiką remdamiesi savo šalies finansinėmis ataskaitomis. Taigi, būtina atsižvelgti į Lietuvos finansinės atskaitomybės ypatybes ir terminologiją.

Toliau savo darbe panagrinėsiu svarbiausius įmonės veiklą apibūdinančius rodiklius. Tam daugiausia remsiuosi knygos „Finansinė analizė“ pateikta rodiklių apskaičiavimo ir analizavimo metodika, be to, naudosiuosi menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolio ataskaitomis per dvejus ataskaitinius laikotarpius (žr. 1 ir 2

Priedai

3.2 Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė

Kaip jau buvo minėta, finansinė analizė yra labai plati sfera, o šiame darbe mano tikslas buvo plačiau panagrinėti santykinių rodiklių taikymą, tai pagrindinį dėmesį skirsiu santykinių finansinių rodiklių skaičiavimui.

Kadangi santykiniai rodikliai patys savaime nesuteikia žinių apie juos įtakojančius veiksnius, pasikeitimo priežastis ir pan., tai pradžioje atliksiu menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizę už dvejus metus. Tai padės geriau suvokti santykinių rodiklių pasikeitimo priežastis ir dėsningumus.

3.2.1 Įmonės horizontali ir vertikali analizė

UAB „Pirmadienis“ dviejų metų balanso ir pelno nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės duomenys pateikti 1, 2 ir 3 prieduose.

Toliau savo darbe išanalizuosiu atliktų skaičiavimų rezultatus.

Pirmiausia analizuojant šią įmonę reikia pasakyti, kad tai gamybinė įmonė, kadangi didelę ilgalaikio turto dalį sudaro įrengimai ir įrankiai (37% nuo viso materialaus turto), be to atsargas sudaro gamybos proceso rezultatai (žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija). Reikia pabrėžti, kad ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo pardavimai (apie

16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).

Iš horizontalios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma padidėjo 24117 Lt, t.y. 9,8%. Tokiam padidėjimui didžiausią įtaką turėjo ilgalaikio turto padidėjimas. Reikia pažymėti, kad visos turto dalys analizuojamu laikotarpiu padidėjo:

• Ilgalaikis turtas 18789 Lt, arba 12,8%;

• Trumpalaikis turtas 4964 Lt, arba 4,9 %;

• Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos padidėjo

364Lt, arba net 247,6%.

Ilgalaikio turto dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė

– 23770Lt, t.y. net 111,6% (visas materialus turtas padidėjo 18552 Lt, arba

17,9%). Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą. Be to, 25% (1000 Lt)

padidėjo dalyvavimas kitose įmonėse. Ilgalaikio turto dalyje itin sumažėjo transporto priemonių – 2818 Lt, arba 33,7%.

Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais (skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė:

• Žaliavos ir komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%;

• Nebaigta gamyba išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%;

• Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265 Lt, arba 15%.

Grynų pinigų sąskaitoje ir kasoje padidėjo 5055 Lt. arba 29,7%. Visa tai rodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos kainos turėjo išaugti.

Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad per analizuojamą laikotarpį padidėjo kapitalas ir rezervai (36246 Lt, arba

23,6%), bet sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (17078Lt, arba

21%). Nagrinėjamuose laikotarpiuose įmonė negavo jokių dotacijų ar subsidijų. Nors sumažėjo ilgalaikių finansinių skolų (762 Lt, arba net

54,2%), žymiai išaugo trumpalaikės finansinės skolos kreditinėms institucijoms 13000Lt, t.y. net 130%. Finansiniais metais sumažėjo prekybos skolų tiekėjams 1758Lt, t.y. 68,6%, o tai gali rodyti geresnį išteklių valdymą. Tačiau finansiniais metais nebuvo visai gauta avansinių mokėjimų.

Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio draudimo suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%:

• Nesumokėti mokesčiai sumažėjo 33,3%, arba 7851 Lt;

• Įsiskolinimas darbuotojams, neišmokėjus atlyginimų sumažėjo net 72,6%, t.y. 2522 Lt;

• Nesumokėtas socialinis draudimas sumažėjo net 82,1%, arba 1490 Lt.

Tai rodo įmonės pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

Įmonės turto vertikalioji analizė (pagal balansą) rodo, kad finansiniais metais didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas – 60,9%, kurio lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 1,7

procentiniais punktais. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialus turtas (74,2%), kuris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 3,2

punktais. Pastatų vertė finansiniais metais sudaro 58,7% ir palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 12,8 punkto. Tačiau net 16,3 procentinių punktų išaugo kitų įrengimų ir įrankių lyginamasis turtas materialaus turto struktūroje ir finansiniais metais sudarė 36,8%. Šiuos pokyčius atspindi ir pateikti grafikai (žr. 1 ir 2 grafikas), kuriuose atvaizduota materialiojo turto struktūra praėjusiais ir šiais finansiniais metais.

1 grafikas[12] 2 grafikas[13]

[pic]

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos visame įmonės turte finansiniais metais sudarė 0,2%, ir palyginus su praėjusiais metais padidėjo 0,13 punkto. Trumpalaikis turtas finansiniais metais sudarė

38,9%, t.y. palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 1,8 punktais.

Trumpalaikiame turte didžiausią dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 47,9% (sumažėjimas 2,4 punktais). Atsargos sudarė 31,1%

(sumažėjimas 1,6 punktais), jų sudėtyje pagaminta produkcija sudarė 56,2%

(sumažėjimas net 10 punktų), nebaigta gamyba 22,5% (padidėjimas 5,8

punkto), žaliavos ir komplektuojami gaminiai sudarė 21,3% (padidėjimas 5,5

punkto). Atsargų sudėties pokyčius atspindi ir pateikti grafikai (žr. 3 ir

4 grafikas), kuriuose atvaizduota atsargų struktūra praėjusiais ir šiais finansiniais metais.

3 grafikas[14] 4 grafikas[15]

[pic]

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų vertikalioji analizė rodo, kad įmonės veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių – nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 69,94% ir palyginus su praėjusiais metais padidėjo 8

punktais. Kapitalo ir rezervų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro kapitalas 44,8% (sumažėjimas 7 punktais). Ir nepaskirstytasis pelnas 44,4%

(padidėjimas 8 punktais). Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai finansiniais metais sudarė 4,87% bendros nuosavybės ir įsipareigojimų sumos, jų lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais beveik nepasikeitė (sumažėjo tik 0,03 punkto).

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamasis svoris finansiniais metais sudarė 23,7% ir palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 9 punktais. Tam didžiausią įtaką turėjo avansu gautinų sumų pagal pasirašytas sutartis netekimas, kadangi praėjusiais metais jų lyginamasis svoris sudarė net

21,7%. O taip pat sumažėjo 9,6 punktais bendros mokesčių, atlyginimų ir socialinio draudimo sumos lyginamasis svoris (nors mokesčių lyginamasis svoris išaugo 11 punktų ir sudarė 92%, tačiau sumažėjo skolos darbuotojams neišmokėjus atlyginimų 6,4 punktais (finansiniais metais sudarė 6%), bei mokėtinas socialinio draudimas 6,3 punktais). Reikia pažymėti, kad finansiniais metais išaugo trumpalaikių skolų kreditinėms institucijoms lyginamasis svoris iki 41% visų trumpalaikių įsipareigojimų, ir palyginus su praėjusiais metais padidėjo net 27 punktais.

Vertikalioji analizė rodo, kad finansavimo šaltinių požiūriu įmonės padėtis yra normali.

Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu įmonė veikė pelningai, bei palyginus su praėjusiais metais grynasis pelnas išaugo 7557Lt, arba 19,79%. Grynojo pelno didėjimui teigiamą įtaką darė pardavimų ir paslaugų padidėjimas 60194Lt (16,8%).

Neigiamą įtaką darė parduotų prekių savikainos padidėjimas 34041Lt

(13,59%), veiklos sąnaudų padidėjimas 15092Lt (25,1%).

Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo įmonės pelningumą apibūdinančius rodiklius. Gauname bendrąjį įmonės pelningumą (finansiniais metais 32%, praėjusiais 30,1%), grynąjį pelningumą (finansiniais metais

10,9%, praėjusiais metais 10,7%). Taigi, šie rodikliai palyginus su praėjusiais metais nežymiai padidėjo. Duomenys rodo, kad prekių savikainos lyginamoji dalis sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių savikainos apimties padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais pardavimais

3.2.2 Įmonės santykinių rodiklių analizė

Pelningumo rodikliai

Pelningumas – tai pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar kapitalo vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir panašiai. Pelningumo rodikliai parodo įmonės efektyvumą ir todėl jie yra plačiai naudojami praktikoje. Atsižvelgiant į finansinės atskaitomybės teikiamą informaciją galima apskaičiuoti pelningumo rodiklius pagal tris metodikas[16]:

1. Pardavimų pelningumas. Jis apskaičiuojamas taip

Pelnas .

Pardavimai

2. Turto pelningumas apskaičiuojamas:

Pelnas

Turtas

3. Kapitalo pelningumas apskaičiuojamas:

Pelnas .

Kapitalas

Pardavimų pelningumas gali būti apskaičiuojamas naudojant įvairias pelno nuostolio ataskaitų kategorijas (bendrasis pelnas, veiklos pelnas, finansinės ir investicinės veiklos pelnas, grynasis pelnas ir kiti).

Nagrinėjamos įmonės santykiniai pardavimų pelningumo rodikliai pateikti 1

lentelėje.

1 lentelė Pardavimų pelningumo analizė[17]

|Pardavimų pelningumo rodikliai |

|Eil|Rodiklis |Finansin|Praėj|

|. | |iai |ę |

|Nr.| |metai |fin.m|

|1 |Bendrasis pardavimų |32,0% |30,1%|

| |pelningumas | | |

|2 |Veiklos pelningumas |14,0% |13,3%|

|3 |Įprastinės veiklos |14,3% |13,9%|

| |pelningumas | | |

|4 |Grynasis pardavimų |10,9% |10,7%|

| |pelningumas | | |

Iš 1 lentelės matome, kad visi pardavimų pelningumo rodikliai pagerėjo palyginus su praėjusiais metais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir paslaugų apimtis per metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių augimo tempai buvo didesni. Pavyzdžiui, bendrasis pelnas išaugo 24,3% (arba

26153Lt). Taigi, įmonė sėkmingai plėtoja savo veiklą. Tačiau tam, kad nustatytume, kokie veiksniai ir kokią daro įtaką, pavyzdžiui, bendrajam ar veiklos pelningumui, reikia atlikti vidinės apskaitos duomenų analizę.

Vidiniai analizės vartotojai gali išsamiau išsiaiškinti, kaip pardavimų pelningumus įtakojo pasikeitimai produkcijos struktūroje ir asortimente, savikainos bei pardavimo kainos pokyčiai.

Turto pelningumas parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja savo turimą turtą. Turto pelningumas gali būti analizuojamas grandininiu pakeitimų būdu. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės duomenis atspindi 2 lentelė.

2 lentelė Turto pelningumo analizė[18]

|Turto pelningumo analizė |

| |Finansin|Praėję |

| |iai |fin. |

| |metai |metai |

|PARDAVIMAI IR PASLAUGOS |418368 |358174 |

|GRYNASIS PELNAS |45746 |38189 |

|TURTAS IŠ VISO |271096 |246979 |

|Turto pelningumas = c = GP/T|0,17 |0,15 |

|Pardavimų pelningumas = a = |0,11 |0,11 |

|GP/PP = | | |

|Turto apyvartumas = b = PP/T|1,54 |1,45 |

|Grandininiai pakeitimai | | |

|a0 * b0 = c0 |0,1546 | |

|a1 * b0 = c’ |0,1586 | |

|a1 * b1 = c1 |0,1687 | |

|Δca = c’ – c0 |0,0039 | |

|Δcb = c1 – c’ |0,0102 | |

|Δc = Δca + Δcb |0,0141 | |

Iš 2 lentelės matome, kad Turto pelningumo pokytis dėl Pardavimo pelningumo pokyčio (Δca) sudaro 0,0039, o dėl Turto apyvartumo pokyčio (Δcb) 0,0102.

Taigi, galima daryti išvada, kad turto pelningumo padidėjimui teigiamą įtaką padarė tiek pardavimų pelningumo padidėjimas, tiek turto apyvartumo išaugimas. Be to. Turto pelningumo pokyčio veiksnių analizei labai naudinga pasinaudoti Du Ponto piramidine analize (žr. 4 priedas). Taigi, turto pelningumas palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo 15,5% iki 16,9%, t.y. 1,4 punkto. Tam didesnę įtaką padarė turto apyvartumo padidėjimas nuo

1,45 iki 1,54 karto, be to, pardavimų pelningumas išaugo 0,2 punkto ir sudarė 10,9%. Turto apyvartumui teigiamą įtaką padarė pardavimų ir paslaugų padidėjimas, neigiamai įtakojo bendros turto sumos (bei atskirai IT ir TT

sumų padidėjimas) išaugimas. Nors pardavimų ir paslaugų suma išaugo, padidėjo ir grynasis pelnas, todėl pardavimų pelningumas beveik nepasikeitė (išaugo 0,2 punkto).

Nuosavo kapitalo pelningumas parodo, kiek pelno uždirba savininkų kapitalas. Lygindami šį rodiklį su alternatyviais kapitalo investavimo pasiūlymais, verslininkai gali spręsti, ar verta pelną reinvestuoti, ar pasirinkti kitą investicijų galimybę. Kapitalo pelningumo analizei taip pat naudojama Du Ponto piramidinę analizę (žr. 5 priedas). Taigi, šiame darbe nagrinėjamos menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ kapitalo pelningumo rodikliai yra pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Kapitalo pelningumo analizė[19]

|Kapitalo pelningumo rodikliai |

|Eil|Rodiklis |Finansini|Praėj|

|. | |ai metai |ę |

|Nr.| | |fin.m|

|1 |Nuosavo kapitalo |24,1% |24,9%|

| |pelningumas | | |

|2 |Pastovaus kapitalo |23,1% |23,5%|

| |pelningumas | | |

Iš 3 lentelės bei pagal atliktą Du Ponto nuosavo kapitalo pelningumo piramidinę analizę, galima padaryti tokius apibendrinimus. Nuosavo kapitalo pelningumas priklauso nuo pastovaus kapitalo pelningumo ir pastovaus kapitalo struktūros kitimo. Nuosavo kapitalo pelningumas palyginus su praėjusiais metais sumažėjo nuo 24,9% iki 24,1%, t.y. 0,8 punkto. Tam neigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo pelningumo sumažėjimas 0,4 punkto bei kapitalo struktūros pokytis nuo 0,057 iki 0,043. Kapitalo struktūros pokyčiui neigiamą įtaką turėjo pastovaus kapitalo padidėjimas bei ilgalaikių įsipareigojimų sumažėjimas. Pastovaus kapitalo pelningumui neigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo apyvartumo sumažėjimas.

Mokumo (likvidumo) rodikliai

Įmonės mokumą galima klasifikuoti į trumpalaikį ir ilgalaikį mokumą. Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Šie santykiniai rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui. Trumpalaikis mokumas apibūdinamas, kaip įmonės sugebėjimas vykdyti kasdieninius įsipareigojimus. Šie rodikliai itin aktualūs įmonėms ir kreditinėms institucijoms. Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo koeficientai. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės mokumo rodikliai yra pateikti

4 lentelėje.

4 lentelė Įmonės mokumo (likvidumo) rodikliai[20]

|Mokumo (likvidumo) analizė |

|Eil|Rodiklis |Finansini|Praėję|

|. | |ai metai |fin.m |

|Nr.| | | |

|Trumpalaikio mokumo |

|1 |Grynasis apyvartinis kapitalas |46160 |28355 |

|2 |Bendrojo trumpalaikio mokumo koef. |1,771 |1,392 |

|3 |Greitojo trumpalaikio mokumo koef. |1,223 |0,938 |

|Ilgalaikio mokumo |

|1 |Bendras skolos rodiklis |0,237 |0,329 |

|2 |Ilgalaikio įsiskolinimo koef. |0,045 |0,060 |

|3 |Skolos-akcinio kapitalo koef. |0,756 |1,017 |

Grynasis apyvartinis kapitalas parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą, t.y. kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo

28355Lt iki 46160Lt. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo

1,39 iki 1,77. Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų

Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.[21] Praėjusiais metais greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas buvo 0,938, t.y. buvo mažesnis už 1, taip neturėtų būti.

Tačiau šiais finansiniais metais šis koeficientas sudaro 1,22, taigi situacija pagerėjo. Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) šiais metais ir 0,45 (1,39-0,93) praėjusiais. Šis skirtumas rodo, kad atsargų įmonė turi gana nemažai, be to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.

Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tai rodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai gali lemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikių skolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientas praėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtai įsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklis sudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centai įsipareigojimų.

Apyvartumo rodikliai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Apyvartumas turi tiesioginę įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Kuo greičiau piniginiai ištekliai virsta atsargomis, po to nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir patenka į atsiskaitymų sferą, t.y. kuo greičiau vėl virsta pinigais, tai tuo efektyvesne laikoma įmonės veikla. Yra daug apyvartumo rodiklių, tačiau šiame darbe panagrinėsiu tiktai kelius.

5 lentelėje pateikiami šiame darbe nagrinėjamos menamos įmonės UAB

„Pirmadienis“ apyvartumo analizės rodikliai

5 lentelė Apyvartumo analizė[22]

|Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai |

|Eil|Rodiklis |Finansin|Praėję |

|. | |iai |fin. |

|Nr.| |metai |metai |

|1 |TT apyvartumas kartais |2,70 |2,49 |

|2 |Atsargų ir TT santykis |0,31 |0,33 |

|3 |Apyvartinio K apyvartumas |5,73 |8,83 |

| |kartais | | |

|4 |Atsargų apyvartumas kartais |8,67 |7,62 |

|5 |Atsargų apyvartumas dienomis |42,11 |47,88 |

|6 |Vienos dienos apyvarta |1146,21 |981,30 |

|7 |Pagamintos produkcijos |22,663 |16,487 |

| |apyvartumas k. | | |

| 8 |Debitorinio įsiskolinimo |5,627 |4,948 |

| |apyvartumas k. | | |

| 9 |Debitorinio įsiskolinimo |64,863 |73,767 |

| |apyvartumas d. | | |

| 10|Kreditorinio įsiskolinimo |7,493 |4,964 |

| |apyvartumas k. | | |

|11 |Kreditorinio įsiskolinimo |48,715 |73,529 |

| |apyvartumas d. | | |

|12 |Kapitalo apytakos ciklas |58,262 |48,116 |

Išanalizavus 5 lentelės duomenis galima padaryti tokius apibendrinimus.

Palyginus su praėjusiais metais debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 73,7 dienų iki 64,9 dienų. Tai teigiamas reiškinys, kadangi paprastai įsiskolinimas turėtų būti padengiamas per 1-2 mėnesius.

Atsargų apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 47,8d. iki 42,1d., įmonė geriau apsirūpina tiekimu. Pagamintos produkcijos apyvartumas kartais palyginus su praėjusiais metais pagerėjo (padidėjo nuo 16,5 karto iki 22,7 karto), tai rodo, kad įmonėje greičiau realizuojama produkcija. Kapitalo apytakos ciklas (dienomis), kuris apskaičiuojamas prie debitorinio įsiskolinimo dienomis pridėjus atsargų apyvartumą dienomis ir atėmus kreditorinio įsiskolinimo apyvartumą dienomis, palyginus su praėjusiais metais pailgėjo

10 dienų (58-48), tai gali rodyti įmonės efektyvumo sumažėjimą.

Išvados ir pasiūlymai

Finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Tam gali būti naudojamos kelios analizės rūšys, kurios yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Santykinių rodiklių analizę rekomenduočiau atlikti, kai įmonės veiklos rezultatai lyginami su tos pačios šakos įmonių veikla, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.

Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.

Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Tam, kad geriau išsiaiškinti rodiklių kitimo priežastis, prieš tai rekomenduočiau atlikti vertikalią ir horizontalią įmonės balanso ir pelno-nuostolio ataskaitų analizes.

Pirmiausia atlikus šiame darbe analizuojamos įmonės veiklos analizę, pažymėtina, kad tai gamybinė įmonė, kadangi didelę ilgalaikio turto dalį sudaro įrengimai ir įrankiai (37% viso materialaus turto), be to, atsargas sudaro gamybos proceso rezultatai (žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija). Ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo pardavimai (apie 16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).

Iš horizontalios balanso analizės matome:

➢ Įmonės bendra turto suma padidėjo 24117Lt, t.y. 9,8%. Ilgalaikio turto dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė – 23770Lt, t.y.

net 111,6%. Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą.

➢ Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais (skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė: Žaliavos ir komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%; Nebaigta gamyba išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%; Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265

Lt, arba 15%. Visa tai rodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos kainos turėjo išaugti.

➢ Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio draudimo suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%. Tai rodo įmonės pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė ir įmonės santykiniai pardavimų pelningumo rodikliai rodo, kad įmonė veikė pelningai. Šie rodikliai palyginus su praėjusiais metais nežymiai padidėjo: bendrasis įmonės pelningumas padidėjo 2 procentiniais punktais, grynasis pelningumas

0,2 punktais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir paslaugų apimtis per metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių augimo tempai buvo didesni. Be to, duomenys rodo, kad prekių savikainos lyginamoji dalis sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių savikainos apimties padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais pardavimais

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo 1,39 iki 1,77.

Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus.

Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) punkto šiais metais ir 0,45

(1,39-0,93) praėjusias, kas rodo, kad atsargų įmonė turi gana nemažai, be to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.

Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tai rodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai gali lemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikių skolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientas praėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtai įsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklis sudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centai įsipareigojimų.

Literatūra

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. – Kaunas: Gabija, 1995. – 112p.

2. Įmonės finansų valdymas: mokomoji knyga. Parengė V. Darškuvienė. –

Kaunas: Technologija, 1997. – 217p.

3. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. –Vilnius:

NVPB, 1999. – 43 p

4. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis,

1996. – 432p.

5. Kvėdaraitė V. Firmos finansinės veiklos analizė. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1994. – 46p.

6. Kvėdaraitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996. – 43p.

7. Mackevičius J. Apskaita. – Vilnius: Mintis, 1994. -560p.

8. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė.- Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998. – 632p.

9. Poškaitė D. Paskaitų konspektas. – Vilnius, VU, 2003.

10. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. – Vilnius:

Lietuvos informacijos institutas, 1997. – 64p.

11. Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas :

mokomoji knyga – Kaunas: Technologija, 1999. – 146p.

12. Valkauskas R. Statistika. – Vilnius.: Vilniaus vadybos kolegija, 2002.

– 156p.

13.

http://home3.americanexpress.com/smallbusiness/resources/managing/ratios.s html

14. http://library.stritch.edu/libguides/finratio.htm

15. http://www.bankrate.com/brm/news/biz/bizcalcs/ratiocalcs.asp

16. http://www.geocities.com/larrystubbs/ratios.htm

17. http://www.jt.lt/Analitika/Naujienos.asp?Firmid=76

18. http://www.mlb.ilstu.edu/ressubj/subject/business/ratio.htm

19. http://www.toolkit.cch.com/text/p02_5651.asp

20. http://www.toolkit.cch.com/text/P06_7100.asp

PRIEDAI

[1] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998, P.14.

[2] Mackevičius J. Apskaita. – Vilnius: Mintis, 1994.

[3] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998, P.95.

[4] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998.

[5] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998, P.94.

[6] Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis,

1996, P. 95.

[7] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998.

[8]Valkauskas R. Statistika. – Vilnius.: Vilniaus vadybos kolegija, 2002.

[9] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998, P.93.

[10] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998.

[11] Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB,

1999. 43 p

[12] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

[13] -„ –

[14] -„ –

[15] -„ –

[16] Poškaitė D. Paskaitų konspektas. – Vilnius, VU, 2003

[17] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

[18] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

[19] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

[20] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

[21] Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas :

mokomoji knyga – Kaunas: Technologija, 1999.

[22] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]