Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Turinys

ĮVADAS 3

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS 5

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai 5
1.2. Finansinės analizės rūšys 7

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI 10

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai 10
2.2. Santykinių rodiklių privalumai 13
2.3. Santykinių rodiklių trūkumai 15
2.4. Santykinių rodiklių vertinimas 17

3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 20

3.1. Santykinių rodiklių grupavimas 20
3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė 21
3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė 22
3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė 26

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 32

LITERATŪRA 34

PRIEDAI 35

ĮVADAS

Finansinė analizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkos
situacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės
dokumentais, sppecialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos
šaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtų
analizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juos
tarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.
Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizės
vartotojas gali suvokti pilną vaizdą.
Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbe
plačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumus
bei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartu
neapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno ir
nuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl joos bus naudojamos atliekant
skaičiavimus.
Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmę
įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykinių
rodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.

Sau užsibrėžiau tokius kursinio darbo uždavinius:
1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.
2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų t

teikiamus privalumus

atliekant finansinę analizę.
3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus

finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę

analizes.

Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kuri
susideda iš trijų dalių: „Finansinės analizės vieta ir funkcijos“,
„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodiklių
skaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinės
atliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbe
atliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kurie
pateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelno
ir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turto
pelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.

Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūroje
autoriai vartojama įvairias sąvokas tam pačiam rodikliui apibūdinti. Be to,
pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamas
įvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių eesmę ir jų
apskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus ir
D. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimo
metodika ir analizavimo principais.

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai

Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.
Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galima
priimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas iš
objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinė
analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o
svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinė
analizė yra betarpiškai susijusi s

su apskaita, kontrole, planavimu ir
prognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizė
atlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir
valdymo ciklo uždarumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus,
įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbu
nuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padeda
patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti
esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu
nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės
analizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir
efektyvumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimo
kryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosi
galimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir tinkamai
interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti
reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei
rizikos laipsnį.

Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją,
kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionalius
valdymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su jos
išorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškoti
įvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus ir
reiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.

Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko
kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas
tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais
ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų
daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje
operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai
vartojami apytiksliai duomenys. Pa

ažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės
ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog
jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra
gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.

Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią
informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.
Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.
Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autorių
literatūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizės
uždavinius[1]:

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.

2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais

parametrais.

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;

5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;

6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis;

7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;

8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.

Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai
siejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonės
plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.
Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolat
kelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas,
pelno, dividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamus
koeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus ir
kreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to,
finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurie
turi savo specifinių tikslų ir poreikių.

Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal
informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo l

lygį galima
suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.
Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie,
kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir
naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai,
t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip
pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.

1.2. Finansinės analizės rūšys

Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiai
naudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalina
nustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizės
duomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.
Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonės
pagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręs
konkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti bei
įvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojauta
pasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizės
rezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūroje
dažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinės
analizės rūšys:
1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų

duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių

dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.

nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų

autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti

bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti

lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi

būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais

metais įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt

pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas

procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji

netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės

rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso,

pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.

❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo

analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės

analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio

laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus.

Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net

keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar

kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su

kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti

realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime,

realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi

nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio priežastis ir veiksnius.

2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad

atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu

tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio

procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams

apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios

realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam

tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto

metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet

ir kokios tų pasikeitimų priežastys.

3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų

analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos

atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai

dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu).

Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt sumų sąryšis.

Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima

įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10

000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima

įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.

Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodiklių
gausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.
Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė ir
pasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.
Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rodiklių analizė.

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai

Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansinei
būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimo
tikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos
informaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šie
rodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturi
ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgo
laikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonės
rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti
įmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra
daug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėra
bendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.

Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin
svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams bei
kitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimas
aktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmonių
veika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.

Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatyti
analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokie
įmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galima
nustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia daryti
pakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yra
svarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžio
sudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi gali
pakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas,
kitas tampa pagrindiniu.

Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau
dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna
svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų
savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą,
pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš
daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų
pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.

Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jo
interpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantį
grynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo
vienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %
pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu
pardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamas
skirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuo
didesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kai
pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse
grynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę,
vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė gali
siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo
sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamią
kompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir
priežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.

Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės
padaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padalinių
poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas,
suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius
rodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai

rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje

logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius

rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%).

Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso

nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti

lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai,

tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis

rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus

gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.)

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui

vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad

vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti

minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių

rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms

ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu yra susiję dar trys rodiklių sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai,

reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmonės viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi

skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda.

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo

problemos.

Visi išvardinti principai rodo, kad kiekvienas vadovas turėtų apskaičiuoti
tam tikrus rodiklius ir nebenaudoti tų, kurie nesuteikia jam reikalingos
informacijos, valdymo sprendimams priimti. Besikeičiančiomis rinkos
sąlygomis informacijos srautai nuolat didėja, tačiau tos informacijos
kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas. Svarbu,
kad vadovas sugebėtų atsirinkti tik svarbiausius duomenis, reikalingus
įmonės veiklos įvertinimui. Todėl labai svarbu, jog norint pasiekti ,,gerą
ir norimą“ rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri
duotų naudos arba kad geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris
neduoda įmonei naudos. Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai,
pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos viename laikotarpyje, o
nauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizika
atsiranda dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį
atspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, bet
galintis sukelti visos įmonės nuosmukį. Taigi, negali būti siekiama norimo
santykinio rodiklio dydžio įmonės gerovės sąskaita.

2.2. Santykinių rodiklių privalumai

Norint įvertinti įmonės veiklą ir jos rezultatus, neužtenka vien analizuoti
paskutinio laikotarpio finansines ataskaitas. Kiekvienas skaičius turi būti
analizuojamas tam tikrame kontekste, jis turi būti lyginamas su kitais.
Tačiau realioje įmonės veikloje dauguma vadovų gali laisvai naudoti
absoliučius dydžius, pavyzdžiui, žmonių skaičius, tonos, valandos,
kilometrai ir panašiai. Tačiau santykiniai rodikliai yra naudojami
nepakankamai.
Iš pagrindinių finansinių ataskaitų rodiklių galima apskaičiuoti daug
santykinių rodiklių, nusakančių įvairius veiklos aspektus. Santykinius
rodiklius lengva apskaičiuoti, kai kurie gali būti išreikšti kaip santykis,
kiti – procentais ar pan. Nepaisant to, kaip jie išreikšti, įvairių
koeficientų reikšmę galima greitai suvokti.
Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų
santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais
rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius
negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.
Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug
akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, tiesiog nagrinėjant
parduotų prekių savikainos pokyčius, dar negalima padaryti apibendrinančios
išvados, tačiau palyginus juos su atitinkamų laikotarpių pardavimų apimčių
pokyčiais, tai padaryti jau galima.

Jei įmonės personalas nuolatos skaičiuoja pagrindinius santykinius
rodiklius, tai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vadovai nesunkiai gali
įvertinti įmonės veiklą per praėjusius metus. Be to, jie įgalina palyginti
įmonės veiklą su konkurentų pasiekimais toje pačioje pramonės šakoje,
bendra situacija rinkoje bei baziniais tokios veikos rodikliais. Tokiu būdu
nesunku pastebėti įmonės būklės pagerėjimą ar numatyti problemines veiklos
sritis. Santykiniai rodikliai svarbūs ir bankų bei kitų kreditorių
veikloje, kadangi jie atspindi įmonės finansinius pajėgumus bei galimybes
grąžinti paskolą, padeda apspręsti kredito dydį.

Galima paminėti tokius santykinių rodiklių privalumus, pateikiant tokius
lengvai suvokiamus pavyzdžius:[5]
1. Transportas. Kai kalbama apie transporto priemonės efektyvumą, galima

pasakyti, kad automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai

galima apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės

greitį, t.y. km per valandą. Analogiškai galime nagrinėti ir sunaudojamo

kuro kiekį. Nuspręsime, kuris automobilis labiau ekonomiškas tik gavę

žinių apie suvartojimo kuro kiekį šimtui kilometrų.
2. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo

efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmonė gamino produkciją su 50

darbuotojų, o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė

dirbo efektyviau negu antroji. Pirmosios įmonės našumas 40 staklių vienam

žmogui, o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmonė gali būti

nerentabili, bet tai jau kitas klausimas.
3. Pelnas. Abi įmonės gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmonė pelningesnė? Jeigu

A įmonė gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmonė bus

pelningesnė tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmonės -1%.

Santykiniai rodikliai gali būti patobulinti ieškant galimybių pakeisti
vieną iš sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį
arba abu). Ūkinės operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant
toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai
pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir
vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi, santykinių
rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui,
absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos
gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tam, kad nepadarytume
klaidingų išvadų, reikia apskaičiuoti santykinį rodiklį.

Santykiniai rodikliai turi būti apskaičiuojami ir naudojami tinkamai,
svarbu, kad „geras“ rodiklis netaptų pagrindiniu įmonės veiklos tikslu. G.
Kačinskas savo knygoje labai atsargiai ir kritiškai vertina kai kuriuos
santykinius rodiklius: „Nesižavėkite santykiniais rodikliais. Daug skaičių
po kablelio ekonomikoje dažniausiai tėra vien tikslumo iliuzija.
Atsiminkite: dividendai savininkams, atlyginimai darbuotojams išmokami ir
skolos kreditoriams grąžinamos ne koeficientais, kad ir kokie tobuli jie
būtų, bet litais[6]“

2.3. Santykinių rodiklių trūkumai

Kiekvienai įmonės veiklos sferai apibūdinti naudojama daug įvairių
rodiklių. Tačiau ne visada pavyksta tiksliai atitinkamus rodiklius
apskaičiuoti. Pirmiausia tipinėse finansinių ataskaitų formose neretai
trūksta informacijos, ypač priimant operatyvinius valdymo sprendimus ir
prognozuojant ateitį. Kaip ir kitos valdymo priemonės, santykiniai
rodikliai gali būti naudojami klaidingai arba net piktybiškai. Būna
situacijų, kai netinkamai panaudoti santykiniai rodikliai gali klaidinti.

Visus rodiklius reikia mokėti tirti ir vertinti, juos interpretuoti savo
įmonės mastu ir lyginti su kitų įmonių rodikliais. Santykinių rodiklių
skaičiavimui būdingas proporcingumo principas[7], t.y. kad skaitiklis ir
vardiklis nepriklausytų nuo produkcijos ar kitos apimties rodiklio įtakos.
Tačiau ne visada pavyksta tai padaryti. Tais atvejais, kai ignoruojamos
pastovios išlaidos, toks rodiklių atvaizdavimo principas gali būti
pasiektas, tačiau kai atsižvelgiama į pastovias išlaidas (pavyzdžiui,
pelningumo rodiklyje), negalime sakyti, kad pelno pasikeitimas yra
proporcingas pardavimų pasikeitimui.

Išanalizavus literatūrą, galima dar išskirti tokius santykinių rodiklių
trūkumus:

❖ Informacija santykiniams rodikliams apskaičiuoti gali būti gauta tik

pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t.y. ataskaitose finansinė būklė

parodoma laikotarpio pabaigoje. Todėl santykiniai rodikliai neatvaizduoja

realios situacijos, ypač sezoniškose veiklos sferose. Pavyzdžiui,

atsargos ir gautinos sumos laikotarpio pabaigoje gali labai skirtis nuo

vidutinių sezono metu.

❖ Neigiami skaičiai, naudojami santykiniam rodikliui apskaičiuoti, taip

pat gali suformuoti klaidingą išvadą, nes, dalydami du neigiamus dydžius,

gauname teigiamą santykinį rodiklį.

❖ Yra labai sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti didelių tarptautinių

įmonių santykinius rodiklius, kadangi tokios įmonės paprastai plėtoja

verslą keliuose skirtinguose rinkos segmentuose. Be to, sunku nustatyti

tokių įmonių pagrindinius konkurentus ir palyginti jų veiklą.

❖ Tokie kokybiniai rodikliai kaip ekonominė ir politinė šalies padėtis,

vadybininkų ir specialistų patirtis, marketingo politika bei įmonės

žmogiškieji resursai neatsispindi tradicinėse finansinėse ataskaitose.

Todėl sunku nustatyti tikrąjį įmonės finansinį pajėgumą bei

konkurencingumą.

❖ Priimdama tam tikrus finansinius sprendimus, įmonės vadovybė gali

manipuliuoti santykiniais rodikliais, „pagerinti“ juos. Pavyzdžiui,

įmonės mokumo koeficientas metų pabaigoje yra lygus 1,5 (30000 : 20000).

Tačiau, panaudojus 10000 Lt grynųjų pinigų kreditoriniam įsiskolinimui

sumažinti prieš ataskaitos sudarymą, galima padidinti mokumo koeficientą

iki 2 (20000 : 10000). Apskritai kiekviena ūkinė operacija, kuri daro

įtaką santykinio rodiklio skaitikliui ir vardikliui, gali būti panaudota

manipuliavimui. Jeigu rodiklis yra didesnis už vienetą, jis gali būti

padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų tą pačią sumą atimti

iš skaitiklio ir vardiklio; jeigu rodiklis mažesnis už vienetą, jis gali

būti padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų prie skaitiklio

ir vardiklio pridėti tą pačią sumą.

❖ Ūkinės operacijos, įvykusios metų pabaigoje, taip pat gali iškreipti

santykinį rodiklį.

❖ Reikia atsižvelgti ir į tai, kad visada yra tam tikras laiko tarpas tarp

finansinio laikotarpio pabaigos ir sudarytos metinės ar ketvirtinės

ataskaitos išspausdinimo ir pateikimo. Metinės ataskaitos atveju toks

laiko tarpas gali užtrukti kelis mėnesius.

❖ Kiekviena įmonė pasirenka savo apskaitos politiką, todėl atliekant

įmonių rodiklių palyginimą galimi nukrypimai. Pavyzdžiui, dvi vienodo

dydžio tos pačios šakos įmonės gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo

skaičiavimo metodus, ar skirtingai įvertinti atsargas.

❖ Santykiniai rodikliai nebūtinai atskleidžia savo elementų sudėtį ir

kokybę. Daugeliui rodiklių, naudojamų lyginant, daro įtaką keletas

veiksnių. Pavyzdžiui, pajamos iš pardavimų yra gaminių kiekio, jų

asortimento, struktūros, kokybės, jų kainų funkcija. Lyginant tokio tipo

dydžius, galima nustatyti bendrą nukrypimą, bet nežinoti, kurie veiksniai

jį nulėmė.

❖ Finansinės ataskaitos yra pagrįstos praeities duomenimis, buvusiomis

atsargų kainomis, todėl analizuojant bei darant prognozes reikia

atsižvelgti į kintančias verslo bei numatomą infliacijos lygį.
Atliekant įmonės santykinių rodiklių analizę, svarbu nepamiršti išvardintų
jos trūkumų ir gautus rezultatus vertinti atsargiai, atsižvelgiant į rinkos
sąlygas, prognozes, apskaitos metodikas.

2.4. Santykinių rodiklių vertinimas

Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami skaitiklį dalijant iš vardiklio,
tačiau santykinio rodiklio dydis gali būti išreikštas įvairiai. Jeigu du
skaičiai, turintys tą patį įvertinimą, sujungiami į santykinį dydį, tai jis
gali būti išreikštas kaip santykis, grynas skaičius, procentas arba
promilė. Pavyzdžiui, 5 Lt: 100 Lt santykis gali būti išreikštas taip:

1. Santykiu-l:20.

2. Grynu skaičiumi – 0,05.

3. Procentais – 5%.

4. Promilėmis – 0,5‰.

Santykinio rodiklio išraiška pirmuoju metodu praktikoje naudojamas retai,
tačiau apskritai tai yra labai vaizdus būdas, parodant daugiau kaip trijų
rodiklių tarpusavio ryšį. Santykiui išreikšti pasirenkant antrą, trečią ar
ketvirtą būdus, dažniausiai lemia susitarimas. Pavyzdžiui, bendro mokumo
koeficientą įprasta matuoti grynu skaičiumi 2 (arba 2 kartai), o pardavimų
pelningumą – procentais (pavyzdžiui, 10%).

Santykiai dažnai apskaičiuojami lyginant įvairius mato vienetus turinčius
dydžius, pavyzdžiui, produkcijos apimtis ir darbininkų skaičius. Tokiu
atveju nė vienas iš anksčiau išvardytų santykinių rodiklių įvertinimo būdų
netinkamas. Todėl, sudarant santykinius rodiklius, reikia labai rūpestingai
apgalvoti skaitiklio ir vardiklio dydį. Jie turi būti tarpusavyje
suderinti, turi būti to paties laikotarpio ir tinkamai įvertinti.
Pavyzdžiui, turime du rodiklius: produkciją ir darbininkų skaičių. Norint
juos paversti santykiniu rodikliu, reikėtų apskaičiuoti produkcijos apimtį,
tenkančią vienam darbininkui per metus, litais, bet ne darbininkus,
tenkančius 1 litui. Todėl visus rodiklius reikia tiksliai įvardyti.

Kitas svarbus klausimas skaičiuojant santykinį rodiklį – tai gauto
santykinio dydžio tikslumo įvertinimas[8]. Pažymėtina, kad yra
nereikšmingas skaičius tol, kol jis neturi skaičių iš abiejų savo pusių.
Pavyzdžiui, 500 yra 1 reikšmingas skaičius, 0,05 taip pat yra 1 reikšmingas
skaičius, 501 yra 3 reikšmingi skaičiai, 0,105 taip pat yra 3 reikšmingi
skaičiai.

Santykinius rodiklius reikia vertinti labai atsargiai, nes jie glaudžiai
susiję su kitais rodikliais. Kai kurie santykiniai rodikliai kinta
priklausomai nuo kitų santykinių rodiklių, nes jiems įtaka daro tie patys
veiksniai. Todėl nereikia naudoti visų rodiklių, norint įvertinti tam tikrą
įvykį ar reiškinį. Santykiniai rodikliai, kaip ir daugelis kitų santykių,
nėra reikšmingi, jeigu jie nelyginami su: tos pačios įmonės praėjusio
laikotarpio rodikliais, numatytais tam tikrais parametriniais rodikliais
arba tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais.

Analizuojant santykinius rodiklius, būtina prisiminti, kad jie yra patikimi
tiek, kiek patikima yra informacija, kuria remiantis jie buvo apskaičiuoti.
Jie neduoda atsakymų, jie kelia klausimus, o norint atsakyti į juos, reikia
atlikti detalesnę analizę naudojant piramidės principą, t.y. nuo bendro
einant prie dalinio.

Analizuojant santykinius rodiklius, labai svarbu turėti kontrolinius
dydžius, padedančius įvertinti rodiklių lygį. Tokių kontrolinių dydžių
pasirinkimas ir santykinio rodiklio vertinimas labai priklauso nuo asmens,
tiriančio tą rodiklį, požiūrio bei esamos situacijos traktavimo.
Pavyzdžiui, kreditoriaus požiūriu, didelis mokumo koeficientas traktuotinas
teigiamai, tačiau, vertinant grynųjų pinigų valdymą bei apyvartinio
kapitalo kitimo perspektyvą, gali atrodyti, kad įmonė turi per daug laisvų
pinigų jų valdyti. Naudojant palyginamus šakos vidutinius rodiklius,
žinotina, kad jie gali būti labai naudingi darant šakai priklausančių
įmonių analizę, bet ne tarpšakinei analizei. Be to, ir atliekant šakos
vidaus analizę, šakiniai kontroliniai rodikliai turi ribotą pritaikymą,
ypač tuo atveju, jeigu visa šaka ar daugelis jai priklausančių įmonių dirba
blogai.

3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ

3.1. Santykinių rodiklių grupavimas

Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie
parodomi balanse, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitose ataskaitose.
Daugelis rodiklių yra tarpusavyje susieti, ir iš jų galima apskaičiuoti
kitus rodiklius. Rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais.

J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ remiasi
M.Ježemovska ir bendrai visus įmonės veiklą atspindinčius santykinius
rodiklius grupuoja į dvi grupes – vidinius ir išorinius rodiklius[9].
Vidiniais rodikliais yra laikomi tie, kuriuos galima apskaičiuoti paimant
duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniai rodikliai bus tie, kurių viena
dalis neatsispindi finansinėje ataskaitoje. Kadangi įmonės finansinės
būklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės analizės teorijoje yra
įprasta klasifikuoti į grupes. Tačiau nėra bendros rodiklių klasifikavimo į
grupes sistemos. Kai kurie autoriai siūlo išskirti tokias rodiklių grupes,
kurios, jų nuomone, yra pačios svarbiausios, t.y. turto, kapitalo ir
įsipareigojimų. Kiti autoriai siūlo klasifikuoti rodiklius į grupes pagal
įmonės veiklos sferas: aprūpinimo, gamybos, paslaugų, pardavimų ir pan.
Atskirai išskiriami šakiniai rodikliai: pramonės, komercijos, transporto
įmonių, bankų veiklos rodikliai.

J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje pateikia tokias santykinių
rodiklių grupes[10]:
1. Pelningumo.
2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.
3. Veiklos efektyvumo.
4. Kapitalo rinkos.

Tuo tarpu, Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių
skaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma
taikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus[11]:
1. Likvidumo.
2. Pelningumo.
3. Finansų struktūros.
4. Turto panaudojimo efektyvumo.
5. Rinkos vertės.

Įvairių rodiklių išskyrimas į grupes palengvina jų nagrinėjimą. Tačiau,
kaip rodo praktika, vieni ir tie patys rodikliai įvairių autorių parodomi
įvairiose rodiklių grupėse. Be to, vartojamos įvairios sąvokos tam pačiam
rodikliui apibūdinti. Todėl svarbiausia finansų analitikui suprasti
apskaičiuojamų koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo
ypatumus. Problemų sudaro ir tai, kad lietuvių autorių darbuose vienas ir
tas pats rodiklis įvairiai verčiamas iš anglų ar vokiečių kalbos į lietuvių
kalbą, dėl to įvairiai interpretuojamas. Be to, reikia atsižvelgti į tai,
kad užsienio autoriai pateikia rodiklių apskaičiavimo metodiką remdamiesi
savo šalies finansinėmis ataskaitomis. Taigi, būtina atsižvelgti į Lietuvos
finansinės atskaitomybės ypatybes ir terminologiją.
 
Toliau savo darbe panagrinėsiu svarbiausius įmonės veiklą apibūdinančius
rodiklius. Tam daugiausia remsiuosi knygos „Finansinė analizė“ pateikta
rodiklių apskaičiavimo ir analizavimo metodika, be to, naudosiuosi menamos
įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolio ataskaitomis per dvejus
ataskaitinius laikotarpius (žr. 1 ir 2 priedai).

3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė

Kaip jau buvo minėta, finansinė analizė yra labai plati sfera, o šiame
darbe mano tikslas buvo plačiau panagrinėti santykinių rodiklių taikymą,
tai pagrindinį dėmesį skirsiu santykinių finansinių rodiklių skaičiavimui.
Kadangi santykiniai rodikliai patys savaime nesuteikia žinių apie juos
įtakojančius veiksnius, pasikeitimo priežastis ir pan., tai pradžioje
atliksiu menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolio
ataskaitų vertikali ir horizontali analizę už dvejus metus. Tai padės
geriau suvokti santykinių rodiklių pasikeitimo priežastis ir dėsningumus.

3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė

UAB „Pirmadienis“ dviejų metų balanso ir pelno nuostolio ataskaitų
vertikali ir horizontali analizės duomenys pateikti 1, 2 ir 3 prieduose.
Toliau savo darbe išanalizuosiu atliktų skaičiavimų rezultatus.

Pirmiausia analizuojant šią įmonę reikia pasakyti, kad tai gamybinė įmonė,
kadangi didelę ilgalaikio turto dalį sudaro įrengimai ir įrankiai (37% nuo
viso materialaus turto), be to atsargas sudaro gamybos proceso rezultatai
(žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija). Reikia pabrėžti, kad
ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo pardavimai (apie
16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).

Iš horizontalios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma
padidėjo 24117 Lt, t.y. 9,8%. Tokiam padidėjimui didžiausią įtaką turėjo
ilgalaikio turto padidėjimas. Reikia pažymėti, kad visos turto dalys
analizuojamu laikotarpiu padidėjo:

• Ilgalaikis turtas 18789 Lt, arba 12,8%;

• Trumpalaikis turtas 4964 Lt, arba 4,9 %;

• Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos padidėjo

364Lt, arba net 247,6%.

Ilgalaikio turto dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė
– 23770Lt, t.y. net 111,6% (visas materialus turtas padidėjo 18552 Lt, arba
17,9%). Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą. Be to, 25% (1000 Lt)
padidėjo dalyvavimas kitose įmonėse. Ilgalaikio turto dalyje itin sumažėjo
transporto priemonių – 2818 Lt, arba 33,7%.

Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais
(skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė:

• Žaliavos ir komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%;

• Nebaigta gamyba išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%;

• Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265 Lt, arba 15%.
Grynų pinigų sąskaitoje ir kasoje padidėjo 5055 Lt. arba 29,7%. Visa tai
rodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos kainos turėjo išaugti.

Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad per
analizuojamą laikotarpį padidėjo kapitalas ir rezervai (36246 Lt, arba
23,6%), bet sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (17078Lt, arba
21%). Nagrinėjamuose laikotarpiuose įmonė negavo jokių dotacijų ar
subsidijų. Nors sumažėjo ilgalaikių finansinių skolų (762 Lt, arba net
54,2%), žymiai išaugo trumpalaikės finansinės skolos kreditinėms
institucijoms 13000Lt, t.y. net 130%. Finansiniais metais sumažėjo prekybos
skolų tiekėjams 1758Lt, t.y. 68,6%, o tai gali rodyti geresnį išteklių
valdymą. Tačiau finansiniais metais nebuvo visai gauta avansinių mokėjimų.
Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio draudimo
suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%:

• Nesumokėti mokesčiai sumažėjo 33,3%, arba 7851 Lt;

• Įsiskolinimas darbuotojams, neišmokėjus atlyginimų sumažėjo net 72,6%,

t.y. 2522 Lt;

• Nesumokėtas socialinis draudimas sumažėjo net 82,1%, arba 1490 Lt.
Tai rodo įmonės pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

Įmonės turto vertikalioji analizė (pagal balansą) rodo, kad finansiniais
metais didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas – 60,9%,
kurio lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 1,7
procentiniais punktais. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialus
turtas (74,2%), kuris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 3,2
punktais. Pastatų vertė finansiniais metais sudaro 58,7% ir palyginus su
praėjusiais metais sumažėjo 12,8 punkto. Tačiau net 16,3 procentinių punktų
išaugo kitų įrengimų ir įrankių lyginamasis turtas materialaus turto
struktūroje ir finansiniais metais sudarė 36,8%. Šiuos pokyčius atspindi ir
pateikti grafikai (žr. 1 ir 2 grafikas), kuriuose atvaizduota materialiojo
turto struktūra praėjusiais ir šiais finansiniais metais.

1 grafikas[12] 2 grafikas[13]
[pic]

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos visame
įmonės turte finansiniais metais sudarė 0,2%, ir palyginus su praėjusiais
metais padidėjo 0,13 punkto. Trumpalaikis turtas finansiniais metais sudarė
38,9%, t.y. palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 1,8 punktais.
Trumpalaikiame turte didžiausią dalį sudarė per vienerius metus gautinos
sumos – 47,9% (sumažėjimas 2,4 punktais). Atsargos sudarė 31,1%
(sumažėjimas 1,6 punktais), jų sudėtyje pagaminta produkcija sudarė 56,2%
(sumažėjimas net 10 punktų), nebaigta gamyba 22,5% (padidėjimas 5,8
punkto), žaliavos ir komplektuojami gaminiai sudarė 21,3% (padidėjimas 5,5
punkto). Atsargų sudėties pokyčius atspindi ir pateikti grafikai (žr. 3 ir
4 grafikas), kuriuose atvaizduota atsargų struktūra praėjusiais ir šiais
finansiniais metais.

3 grafikas[14] 4 grafikas[15]
[pic]

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų vertikalioji analizė rodo, kad
įmonės veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių – nuosavas kapitalas ir
rezervai sudarė 69,94% ir palyginus su praėjusiais metais padidėjo 8
punktais. Kapitalo ir rezervų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro
kapitalas 44,8% (sumažėjimas 7 punktais). Ir nepaskirstytasis pelnas 44,4%
(padidėjimas 8 punktais). Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai finansiniais
metais sudarė 4,87% bendros nuosavybės ir įsipareigojimų sumos, jų
lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais beveik nepasikeitė
(sumažėjo tik 0,03 punkto).

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamasis svoris finansiniais metais
sudarė 23,7% ir palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 9 punktais. Tam
didžiausią įtaką turėjo avansu gautinų sumų pagal pasirašytas sutartis
netekimas, kadangi praėjusiais metais jų lyginamasis svoris sudarė net
21,7%. O taip pat sumažėjo 9,6 punktais bendros mokesčių, atlyginimų ir
socialinio draudimo sumos lyginamasis svoris (nors mokesčių lyginamasis
svoris išaugo 11 punktų ir sudarė 92%, tačiau sumažėjo skolos darbuotojams
neišmokėjus atlyginimų 6,4 punktais (finansiniais metais sudarė 6%), bei
mokėtinas socialinio draudimas 6,3 punktais). Reikia pažymėti, kad
finansiniais metais išaugo trumpalaikių skolų kreditinėms institucijoms
lyginamasis svoris iki 41% visų trumpalaikių įsipareigojimų, ir palyginus
su praėjusiais metais padidėjo net 27 punktais.
Vertikalioji analizė rodo, kad finansavimo šaltinių požiūriu įmonės padėtis
yra normali.

Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo, kad nagrinėjamu
laikotarpiu įmonė veikė pelningai, bei palyginus su praėjusiais metais
grynasis pelnas išaugo 7557Lt, arba 19,79%. Grynojo pelno didėjimui
teigiamą įtaką darė pardavimų ir paslaugų padidėjimas 60194Lt (16,8%).
Neigiamą įtaką darė parduotų prekių savikainos padidėjimas 34041Lt
(13,59%), veiklos sąnaudų padidėjimas 15092Lt (25,1%).

Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo įmonės pelningumą
apibūdinančius rodiklius. Gauname bendrąjį įmonės pelningumą (finansiniais
metais 32%, praėjusiais 30,1%), grynąjį pelningumą (finansiniais metais
10,9%, praėjusiais metais 10,7%). Taigi, šie rodikliai palyginus su
praėjusiais metais nežymiai padidėjo. Duomenys rodo, kad prekių savikainos
lyginamoji dalis sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių
savikainos apimties padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais
pardavimais

3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė

Pelningumo rodikliai

Pelningumas – tai pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar kapitalo
vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir
panašiai. Pelningumo rodikliai parodo įmonės efektyvumą ir todėl jie yra
plačiai naudojami praktikoje. Atsižvelgiant į finansinės atskaitomybės
teikiamą informaciją galima apskaičiuoti pelningumo rodiklius pagal tris
metodikas[16]:
1. Pardavimų pelningumas. Jis apskaičiuojamas taip

Pelnas .

Pardavimai
2. Turto pelningumas apskaičiuojamas:

Pelnas

Turtas
3. Kapitalo pelningumas apskaičiuojamas:

Pelnas .

Kapitalas

Pardavimų pelningumas gali būti apskaičiuojamas naudojant įvairias pelno
nuostolio ataskaitų kategorijas (bendrasis pelnas, veiklos pelnas,
finansinės ir investicinės veiklos pelnas, grynasis pelnas ir kiti).
Nagrinėjamos įmonės santykiniai pardavimų pelningumo rodikliai pateikti 1
lentelėje.
1 lentelė Pardavimų pelningumo analizė[17]
|Pardavimų pelningumo rodikliai |
| | | | |
|Eil|Rodiklis |Finansin|Praėj|
|. | |iai |ę |
|Nr.| |metai |fin.m|
|1 |Bendrasis pardavimų |32,0% |30,1%|
| |pelningumas | | |
|2 |Veiklos pelningumas |14,0% |13,3%|
|3 |Įprastinės veiklos |14,3% |13,9%|
| |pelningumas | | |
|4 |Grynasis pardavimų |10,9% |10,7%|
| |pelningumas | | |

Iš 1 lentelės matome, kad visi pardavimų pelningumo rodikliai pagerėjo
palyginus su praėjusiais metais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir
paslaugų apimtis per metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių
augimo tempai buvo didesni. Pavyzdžiui, bendrasis pelnas išaugo 24,3% (arba
26153Lt). Taigi, įmonė sėkmingai plėtoja savo veiklą. Tačiau tam, kad
nustatytume, kokie veiksniai ir kokią daro įtaką, pavyzdžiui, bendrajam ar
veiklos pelningumui, reikia atlikti vidinės apskaitos duomenų analizę.
Vidiniai analizės vartotojai gali išsamiau išsiaiškinti, kaip pardavimų
pelningumus įtakojo pasikeitimai produkcijos struktūroje ir asortimente,
savikainos bei pardavimo kainos pokyčiai.

Turto pelningumas parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja savo turimą
turtą. Turto pelningumas gali būti analizuojamas grandininiu pakeitimų
būdu. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės duomenis atspindi 2 lentelė.

 2 lentelė Turto pelningumo analizė[18]
|Turto pelningumo analizė |
| | | |
| |Finansin|Praėję |
| |iai |fin. |
| |metai |metai |
|PARDAVIMAI IR PASLAUGOS |418368 |358174 |
|GRYNASIS PELNAS |45746 |38189 |
|TURTAS IŠ VISO |271096 |246979 |
| | | |
|Turto pelningumas = c = GP/T|0,17 |0,15 |
|= | | |
|Pardavimų pelningumas = a = |0,11 |0,11 |
|GP/PP = | | |
|Turto apyvartumas = b = PP/T|1,54 |1,45 |
|= | | |
| | | |
|Grandininiai pakeitimai | | |
|a0 * b0 = c0 |0,1546 | |
|a1 * b0 = c’ |0,1586 | |
|a1 * b1 = c1 |0,1687 | |
| | | |
|Δca = c’ – c0 |0,0039 | |
|Δcb = c1 – c’ |0,0102 | |
|Δc = Δca + Δcb |0,0141 | |

Iš 2 lentelės matome, kad Turto pelningumo pokytis dėl Pardavimo pelningumo
pokyčio (Δca) sudaro 0,0039, o dėl Turto apyvartumo pokyčio (Δcb) 0,0102.
Taigi, galima daryti išvada, kad turto pelningumo padidėjimui teigiamą
įtaką padarė tiek pardavimų pelningumo padidėjimas, tiek turto apyvartumo
išaugimas. Be to. Turto pelningumo pokyčio veiksnių analizei labai naudinga
pasinaudoti Du Ponto piramidine analize (žr. 4 priedas). Taigi, turto
pelningumas palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo 15,5% iki 16,9%,
t.y. 1,4 punkto. Tam didesnę įtaką padarė turto apyvartumo padidėjimas nuo
1,45 iki 1,54 karto, be to, pardavimų pelningumas išaugo 0,2 punkto ir
sudarė 10,9%. Turto apyvartumui teigiamą įtaką padarė pardavimų ir paslaugų
padidėjimas, neigiamai įtakojo bendros turto sumos (bei atskirai IT ir TT
sumų padidėjimas) išaugimas. Nors pardavimų ir paslaugų suma išaugo,
padidėjo ir grynasis pelnas, todėl pardavimų pelningumas beveik nepasikeitė
(išaugo 0,2 punkto).

Nuosavo kapitalo pelningumas parodo, kiek pelno uždirba savininkų
kapitalas. Lygindami šį rodiklį su alternatyviais kapitalo investavimo
pasiūlymais, verslininkai gali spręsti, ar verta pelną reinvestuoti, ar
pasirinkti kitą investicijų galimybę. Kapitalo pelningumo analizei taip pat
naudojama Du Ponto piramidinę analizę (žr. 5 priedas). Taigi, šiame darbe
nagrinėjamos menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ kapitalo pelningumo rodikliai
yra pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė Kapitalo pelningumo analizė[19]
|Kapitalo pelningumo rodikliai |
|Eil|Rodiklis |Finansini|Praėj|
|. | |ai metai |ę |
|Nr.| | |fin.m|
|1 |Nuosavo kapitalo |24,1% |24,9%|
| |pelningumas | | |
|2 |Pastovaus kapitalo |23,1% |23,5%|
| |pelningumas | | |

Iš 3 lentelės bei pagal atliktą Du Ponto nuosavo kapitalo pelningumo
piramidinę analizę, galima padaryti tokius apibendrinimus. Nuosavo kapitalo
pelningumas priklauso nuo pastovaus kapitalo pelningumo ir pastovaus
kapitalo struktūros kitimo. Nuosavo kapitalo pelningumas palyginus su
praėjusiais metais sumažėjo nuo 24,9% iki 24,1%, t.y. 0,8 punkto. Tam
neigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo pelningumo sumažėjimas 0,4 punkto
bei kapitalo struktūros pokytis nuo 0,057 iki 0,043. Kapitalo struktūros
pokyčiui neigiamą įtaką turėjo pastovaus kapitalo padidėjimas bei
ilgalaikių įsipareigojimų sumažėjimas. Pastovaus kapitalo pelningumui
neigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo apyvartumo sumažėjimas.

Mokumo (likvidumo) rodikliai

Įmonės mokumą galima klasifikuoti į trumpalaikį ir ilgalaikį mokumą. Mokumo
arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Šie
santykiniai rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo
įsipareigojimus, pasibaigus terminui. Trumpalaikis mokumas apibūdinamas,
kaip įmonės sugebėjimas vykdyti kasdieninius įsipareigojimus. Šie rodikliai
itin aktualūs įmonėms ir kreditinėms institucijoms. Atliekant finansinę
analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo
koeficientai. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės mokumo rodikliai yra pateikti
4 lentelėje.

4 lentelė Įmonės mokumo (likvidumo) rodikliai[20]
|Mokumo (likvidumo) analizė |
|Eil|Rodiklis |Finansini|Praėję|
|. | |ai metai |fin.m |
|Nr.| | | |
|Trumpalaikio mokumo |
|1 |Grynasis apyvartinis kapitalas |46160 |28355 |
|2 |Bendrojo trumpalaikio mokumo koef. |1,771 |1,392 |
|3 |Greitojo trumpalaikio mokumo koef. |1,223 |0,938 |
|Ilgalaikio mokumo |
|1 |Bendras skolos rodiklis |0,237 |0,329 |
|2 |Ilgalaikio įsiskolinimo koef. |0,045 |0,060 |
|3 |Skolos-akcinio kapitalo koef. |0,756 |1,017 |

Grynasis apyvartinis kapitalas parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų
likvidumą, t.y. kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius
įsipareigojimus. Šis rodiklis palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo
28355Lt iki 46160Lt. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo
1,39 iki 1,77. Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius
įsipareigojimus. Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu
trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti
pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų
Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja
nuo 1,2 iki 2,0.[21] Praėjusiais metais greitojo trumpalaikio mokumo
koeficientas buvo 0,938, t.y. buvo mažesnis už 1, taip neturėtų būti.
Tačiau šiais finansiniais metais šis koeficientas sudaro 1,22, taigi
situacija pagerėjo. Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo
trumpalaikio mokumo koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) šiais metais
ir 0,45 (1,39-0,93) praėjusiais. Šis skirtumas rodo, kad atsargų įmonė turi
gana nemažai, be to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.

Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tai
rodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai gali
lemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimo
rodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikių
skolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientas
praėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtai
įsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklis
sudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centai
įsipareigojimų.

Apyvartumo rodikliai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yra
valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Apyvartumas turi tiesioginę
įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Kuo greičiau piniginiai ištekliai
virsta atsargomis, po to nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir patenka į
atsiskaitymų sferą, t.y. kuo greičiau vėl virsta pinigais, tai tuo
efektyvesne laikoma įmonės veikla. Yra daug apyvartumo rodiklių, tačiau
šiame darbe panagrinėsiu tiktai kelius.
5 lentelėje pateikiami šiame darbe nagrinėjamos menamos įmonės UAB
„Pirmadienis“ apyvartumo analizės rodikliai

5 lentelė Apyvartumo analizė[22]
|Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai |
|Eil|Rodiklis |Finansin|Praėję |
|. | |iai |fin. |
|Nr.| |metai |metai |
|1 |TT apyvartumas kartais |2,70 |2,49 |
|2 |Atsargų ir TT santykis |0,31 |0,33 |
|3 |Apyvartinio K apyvartumas |5,73 |8,83 |
| |kartais | | |
|4 |Atsargų apyvartumas kartais |8,67 |7,62 |
|5 |Atsargų apyvartumas dienomis |42,11 |47,88 |
|6 |Vienos dienos apyvarta |1146,21 |981,30 |
|7 |Pagamintos produkcijos |22,663 |16,487 |
| |apyvartumas k. | | |
| 8 |Debitorinio įsiskolinimo |5,627 |4,948 |
| |apyvartumas k. | | |
| 9 |Debitorinio įsiskolinimo |64,863 |73,767 |
| |apyvartumas d. | | |
| 10|Kreditorinio įsiskolinimo |7,493 |4,964 |
| |apyvartumas k. | | |
|11 |Kreditorinio įsiskolinimo |48,715 |73,529 |
| |apyvartumas d. | | |
|12 |Kapitalo apytakos ciklas |58,262 |48,116 |

Išanalizavus 5 lentelės duomenis galima padaryti tokius apibendrinimus.
Palyginus su praėjusiais metais debitorinio įsiskolinimo apyvartumas
dienomis sumažėjo nuo 73,7 dienų iki 64,9 dienų. Tai teigiamas reiškinys,
kadangi paprastai įsiskolinimas turėtų būti padengiamas per 1-2 mėnesius.
Atsargų apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 47,8d. iki 42,1d., įmonė geriau
apsirūpina tiekimu. Pagamintos produkcijos apyvartumas kartais palyginus su
praėjusiais metais pagerėjo (padidėjo nuo 16,5 karto iki 22,7 karto), tai
rodo, kad įmonėje greičiau realizuojama produkcija. Kapitalo apytakos
ciklas (dienomis), kuris apskaičiuojamas prie debitorinio įsiskolinimo
dienomis pridėjus atsargų apyvartumą dienomis ir atėmus kreditorinio
įsiskolinimo apyvartumą dienomis, palyginus su praėjusiais metais pailgėjo
10 dienų (58-48), tai gali rodyti įmonės efektyvumo sumažėjimą.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir
procesus, o svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo
sprendimus. Tam gali būti naudojamos kelios analizės rūšys, kurios yra
tarpusavyje glaudžiai susijusios. Santykinių rodiklių analizę
rekomenduočiau atlikti, kai įmonės veiklos rezultatai lyginami su tos
pačios šakos įmonių veikla, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro
laikotarpio analizė.

Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų
santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais
rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius
negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.
Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug
akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Tam, kad geriau išsiaiškinti rodiklių
kitimo priežastis, prieš tai rekomenduočiau atlikti vertikalią ir
horizontalią įmonės balanso ir pelno-nuostolio ataskaitų analizes.

Pirmiausia atlikus šiame darbe analizuojamos įmonės veiklos analizę,
pažymėtina, kad tai gamybinė įmonė, kadangi didelę ilgalaikio turto dalį
sudaro įrengimai ir įrankiai (37% viso materialaus turto), be to, atsargas
sudaro gamybos proceso rezultatai (žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta
produkcija). Ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo
pardavimai (apie 16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).

Iš horizontalios balanso analizės matome:

➢ Įmonės bendra turto suma padidėjo 24117Lt, t.y. 9,8%. Ilgalaikio turto

dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė – 23770Lt, t.y.

net 111,6%. Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą.

➢ Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais

(skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė: Žaliavos ir

komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%; Nebaigta gamyba

išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%; Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265

Lt, arba 15%. Visa tai rodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos

kainos turėjo išaugti.

➢ Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio

draudimo suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%. Tai rodo įmonės

pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė ir įmonės santykiniai
pardavimų pelningumo rodikliai rodo, kad įmonė veikė pelningai. Šie
rodikliai palyginus su praėjusiais metais nežymiai padidėjo: bendrasis
įmonės pelningumas padidėjo 2 procentiniais punktais, grynasis pelningumas
0,2 punktais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir paslaugų apimtis per
metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių augimo tempai buvo
didesni. Be to, duomenys rodo, kad prekių savikainos lyginamoji dalis
sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių savikainos apimties
padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais pardavimais

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo 1,39 iki 1,77.
Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus.
Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo
koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) punkto šiais metais ir 0,45
(1,39-0,93) praėjusias, kas rodo, kad atsargų įmonė turi gana nemažai, be
to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.

Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tai
rodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai gali
lemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimo
rodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikių
skolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientas
praėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtai
įsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklis
sudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centai
įsipareigojimų.

LITERATŪRA

1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. – Kaunas: Gabija, 1995. – 112p.
2. Įmonės finansų valdymas: mokomoji knyga. Parengė V. Darškuvienė. –

Kaunas: Technologija, 1997. – 217p.
3. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. –Vilnius:

NVPB, 1999. – 43 p
4. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis,

1996. – 432p.
5. Kvėdaraitė V. Firmos finansinės veiklos analizė. – Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas, 1994. – 46p.
6. Kvėdaraitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. – Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas, 1996. – 43p.
7. Mackevičius J. Apskaita. – Vilnius: Mintis, 1994. -560p.
8. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė.- Vilnius: Katalikų

pasaulis, 1998. – 632p.
9. Poškaitė D. Paskaitų konspektas. – Vilnius, VU, 2003.
10. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. – Vilnius:

Lietuvos informacijos institutas, 1997. – 64p.
11. Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas :

mokomoji knyga – Kaunas: Technologija, 1999. – 146p.
12. Valkauskas R. Statistika. – Vilnius.: Vilniaus vadybos kolegija, 2002.

– 156p.
13.

http://home3.americanexpress.com/smallbusiness/resources/managing/ratios.s

html
14. http://library.stritch.edu/libguides/finratio.htm
15. http://www.bankrate.com/brm/news/biz/bizcalcs/ratiocalcs.asp
16. http://www.geocities.com/larrystubbs/ratios.htm
17. http://www.jt.lt/Analitika/Naujienos.asp?Firmid=76
18. http://www.mlb.ilstu.edu/ressubj/subject/business/ratio.htm
19. http://www.toolkit.cch.com/text/p02_5651.asp
20. http://www.toolkit.cch.com/text/P06_7100.asp

PRIEDAI

———————–
[1] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998, P.14.
[2] Mackevičius J. Apskaita. – Vilnius: Mintis, 1994.
[3] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998, P.95.
[4] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998.
[5] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998, P.94.
[6] Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis,
1996, P. 95.
[7] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998.
[8]Valkauskas R. Statistika. – Vilnius.: Vilniaus vadybos kolegija, 2002.

[9] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998, P.93.
[10] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikų
pasaulis, 1998.
[11] Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB,
1999. 43 p
[12] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis
[13] -„ –
[14] -„ –
[15] -„ –
[16] Poškaitė D. Paskaitų konspektas. – Vilnius, VU, 2003
[17] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis
[18] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis
[19] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis
[20] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis
[21] Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas :
mokomoji knyga – Kaunas: Technologija, 1999.
[22] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis

———————–

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

Leave a Comment