Turinys
ĮVADAS 3
1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS 5
1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai 51.2. Finansinės analizės rūšys 7
2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI 10
2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai 102.2. Santykinių rodiklių privalumai 132.3. Santykinių rodiklių trūkumai 152.4. Santykinių rodiklių vertinimas 17
3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 20
3.1. Santykinių rodiklių grupavimas 203.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė 213.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė 223.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė 26
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 32
LITERATŪRA 34
PRIEDAI 35
ĮVADAS
Finansinė analizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkossituacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybėsdokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijosšaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtųanalizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juostarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizėsvartotojas gali suvokti pilną vaizdą.Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbeplačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumusbei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartuneapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno irnuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl jos bus naudojamos atliekantskaičiavimus.Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmęįmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykiniųrodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.
Sau užsibrėžiau tokius kursinio darbo uždavinius:1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų teikiamus privalumus atliekant finansinę analizę.3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę analizes.
Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kurisusideda iš trijų dalių: „Finansinės analizės vieta ir funkcijos“,„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodikliųskaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinėsatliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbeatliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kuriepateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelnoir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turtopelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.
Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūrojeautoriai vartojama įvairias sąvokas tam pačiam rodikliui apibūdinti. Be to,pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamasįvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių esmę ir jųapskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus irD. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimometodika ir analizavimo principais.
1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS
1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai
Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galimapriimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas išobjektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinėanalizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, osvarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinėanalizė yra betarpiškai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu irprognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizėatlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas irvaldymo ciklo uždarumas.
Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus,įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbunuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padedapatikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįstiesamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metunustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinėsanalizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė irefektyvumas.
Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimokryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosigalimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir tinkamaiinterpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gautireikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą beirizikos laipsnį.
Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją,kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionaliusvaldymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su josišorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškotiįvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus irreiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.
Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitikokvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamastarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymaisir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentųdaugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitojeoperuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiaivartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinėsataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jogjos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yragana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.
Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyviąinformaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autoriųliteratūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizėsuždavinius[1]: 1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.
2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais
parametrais. 3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką. 4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą; 5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų; 6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis; 7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą; 8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiaisiejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonėsplėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolatkelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas,pelno, dividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamuskoeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus irkreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to,finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurieturi savo specifinių tikslų ir poreikių.
Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagalinformacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galimasuskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie,kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė irnaudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai,t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taippat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.
1.2. Finansinės analizės rūšys
Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiainaudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalinanustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizėsduomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonėspagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręskonkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti beiįvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojautapasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizėsrezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūrojedažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinėsanalizės rūšys:1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso, pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.
❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus. Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime, realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio priežastis ir veiksnius.
2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.
3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu). Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt sumų sąryšis. Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10 000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.
Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodikliųgausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė irpasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rodiklių analizė.
2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI
2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai
Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansineibūklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimotikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbosinformaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šierodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturiilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgolaikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonėsrodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatytiįmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yradaug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėrabendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.
Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin
svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams beikitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimasaktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmoniųveika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatytianalizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokieįmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galimanustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia darytipakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yrasvarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžiosudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi galipakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas,kitas tampa pagrindiniu.
Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiaudėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būnasvarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotųsavo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą,pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi išdaugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jųpasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.
Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jointerpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantįgrynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjovienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negupardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamasskirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuodidesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kaipelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėsegrynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę,vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė galisiekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumosumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamiąkompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius irpriežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.
Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonėspadaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padaliniųposkyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas,suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykiniusrodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]: 1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti. 2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti. 3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.) 4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio. 5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų. 6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje. 7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.
Su paskutiniu teiginiu yra susiję dar trys rodiklių sudarymo principai: ❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai. ❖ Įmonės viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda. ❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos.
Visi išvardinti principai rodo, kad kiekvienas vadovas turėtų apskaičiuotitam tikrus rodiklius ir nebenaudoti tų, kurie nesuteikia jam reikalingosinformacijos, valdymo sprendimams priimti. Besikeičiančiomis rinkossąlygomis informacijos srautai nuolat didėja, tačiau tos informacijoskokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas. Svarbu,kad vadovas sugebėtų atsirinkti tik svarbiausius duomenis, reikalingusįmonės veiklos įvertinimui. Todėl labai svarbu, jog norint pasiekti ,,gerąir norimą“ rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuriduotų naudos arba kad geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kurisneduoda įmonei naudos. Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai,pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos viename laikotarpyje, onauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizikaatsiranda dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygįatspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, betgalintis sukelti visos įmonės nuosmukį. Taigi, negali būti siekiama norimosantykinio rodiklio dydžio įmonės gerovės sąskaita.
2.2. Santykinių rodiklių privalumai
Norint įvertinti įmonės veiklą ir jos rezultatus, neužtenka vien analizuotipaskutinio laikotarpio finansines ataskaitas. Kiekvienas skaičius turi būtianalizuojamas tam tikrame kontekste, jis turi būti lyginamas su kitais.Tačiau realioje įmonės veikloje dauguma vadovų gali laisvai naudotiabsoliučius dydžius, pavyzdžiui, žmonių skaičius, tonos, valandos,kilometrai ir panašiai. Tačiau santykiniai rodikliai yra naudojaminepakankamai.Iš pagrindinių finansinių ataskaitų rodiklių galima apskaičiuoti daugsantykinių rodiklių, nusakančių įvairius veiklos aspektus. Santykiniusrodiklius lengva apskaičiuoti, kai kurie gali būti išreikšti kaip santykis,
kiti – procentais ar pan. Nepaisant to, kaip jie išreikšti, įvairiųkoeficientų reikšmę galima greitai suvokti.Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejųsantykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiaisrodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičiusnegali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daugakivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, tiesiog nagrinėjantparduotų prekių savikainos pokyčius, dar negalima padaryti apibendrinančiosišvados, tačiau palyginus juos su atitinkamų laikotarpių pardavimų apimčiųpokyčiais, tai padaryti jau galima.Jei įmonės personalas nuolatos skaičiuoja pagrindinius santykiniusrodiklius, tai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vadovai nesunkiai galiįvertinti įmonės veiklą per praėjusius metus. Be to, jie įgalina palygintiįmonės veiklą su konkurentų pasiekimais toje pačioje pramonės šakoje,bendra situacija rinkoje bei baziniais tokios veikos rodikliais. Tokiu būdunesunku pastebėti įmonės būklės pagerėjimą ar numatyti problemines veiklossritis. Santykiniai rodikliai svarbūs ir bankų bei kitų kreditoriųveikloje, kadangi jie atspindi įmonės finansinius pajėgumus bei galimybesgrąžinti paskolą, padeda apspręsti kredito dydį.
Galima paminėti tokius santykinių rodiklių privalumus, pateikiant tokiuslengvai suvokiamus pavyzdžius:[5]1. Transportas. Kai kalbama apie transporto priemonės efektyvumą, galima pasakyti, kad automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai galima apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį, t.y. km per valandą. Analogiškai galime nagrinėti ir sunaudojamo kuro kiekį. Nuspręsime, kuris automobilis labiau ekonomiškas tik gavę žinių apie suvartojimo kuro kiekį šimtui kilometrų.2. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po 2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmonė gamino produkciją su 50 darbuotojų, o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo efektyviau negu antroji. Pirmosios įmonės našumas 40 staklių vienam žmogui, o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmonė gali būti nerentabili, bet tai jau kitas klausimas.3. Pelnas. Abi įmonės gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmonė pelningesnė? Jeigu A įmonė gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmonė bus pelningesnė tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o B įmonės -1%.
Santykiniai rodikliai gali būti patobulinti ieškant galimybių pakeistivieną iš sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklįarba abu). Ūkinės operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esanttoms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiaipardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek irvardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi, santykiniųrodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui,absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai josgali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tam, kad nepadarytumeklaidingų išvadų, reikia apskaičiuoti santykinį rodiklį.
Santykiniai rodikliai turi būti apskaičiuojami ir naudojami tinkamai,svarbu, kad „geras“ rodiklis netaptų pagrindiniu įmonės veiklos tikslu. G.Kačinskas savo knygoje labai atsargiai ir kritiškai vertina kai kuriuossantykinius rodiklius: „Nesižavėkite santykiniais rodikliais. Daug skaičiųpo kablelio ekonomikoje dažniausiai tėra vien tikslumo iliuzija.Atsiminkite: dividendai savininkams, atlyginimai darbuotojams išmokami irskolos kreditoriams grąžinamos ne koeficientais, kad ir kokie tobuli jiebūtų, bet litais[6]“
2.3. Santykinių rodiklių trūkumai
Kiekvienai įmonės veiklos sferai apibūdinti naudojama daug įvairiųrodiklių. Tačiau ne visada pavyksta tiksliai atitinkamus rodikliusapskaičiuoti. Pirmiausia tipinėse finansinių ataskaitų formose neretaitrūksta informacijos, ypač priimant operatyvinius valdymo sprendimus irprognozuojant ateitį. Kaip ir kitos valdymo priemonės, santykiniairodikliai gali būti naudojami klaidingai arba net piktybiškai. Būnasituacijų, kai netinkamai panaudoti santykiniai rodikliai gali klaidinti.
Visus rodiklius reikia mokėti tirti ir vertinti, juos interpretuoti savoįmonės mastu ir lyginti su kitų įmonių rodikliais. Santykinių rodikliųskaičiavimui būdingas proporcingumo principas[7], t.y. kad skaitiklis irvardiklis nepriklausytų nuo produkcijos ar kitos apimties rodiklio įtakos.Tačiau ne visada pavyksta tai padaryti. Tais atvejais, kai ignoruojamospastovios išlaidos, toks rodiklių atvaizdavimo principas gali būtipasiektas, tačiau kai atsižvelgiama į pastovias išlaidas (pavyzdžiui,pelningumo rodiklyje), negalime sakyti, kad pelno pasikeitimas yraproporcingas pardavimų pasikeitimui.
Išanalizavus literatūrą, galima dar išskirti tokius santykinių rodikliųtrūkumus: ❖ Informacija santykiniams rodikliams apskaičiuoti gali būti gauta tik pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t.y. ataskaitose finansinė būklė parodoma laikotarpio pabaigoje. Todėl santykiniai rodikliai neatvaizduoja realios situacijos, ypač sezoniškose veiklos sferose. Pavyzdžiui, atsargos ir gautinos sumos laikotarpio pabaigoje gali labai skirtis nuo vidutinių sezono metu. ❖ Neigiami skaičiai, naudojami santykiniam rodikliui apskaičiuoti, taip pat gali suformuoti klaidingą išvadą, nes, dalydami du neigiamus dydžius, gauname teigiamą santykinį rodiklį. ❖ Yra labai sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti didelių tarptautinių įmonių santykinius rodiklius, kadangi tokios įmonės paprastai plėtoja verslą keliuose skirtinguose rinkos segmentuose. Be to, sunku nustatyti tokių įmonių pagrindinius konkurentus ir palyginti jų veiklą. ❖ Tokie kokybiniai rodikliai kaip ekonominė ir politinė šalies padėtis, vadybininkų ir specialistų patirtis, marketingo politika bei įmonės žmogiškieji resursai neatsispindi tradicinėse finansinėse ataskaitose. Todėl sunku nustatyti tikrąjį įmonės finansinį pajėgumą bei konkurencingumą. ❖ Priimdama tam tikrus finansinius sprendimus, įmonės vadovybė gali manipuliuoti santykiniais rodikliais, „pagerinti“ juos. Pavyzdžiui, įmonės mokumo koeficientas metų pabaigoje yra lygus 1,5 (30000 : 20000). Tačiau, panaudojus 10000 Lt grynųjų pinigų kreditoriniam įsiskolinimui sumažinti prieš ataskaitos sudarymą, galima padidinti mokumo koeficientą iki 2 (20000 : 10000). Apskritai kiekviena ūkinė operacija, kuri daro įtaką santykinio rodiklio skaitikliui ir vardikliui, gali būti panaudota manipuliavimui. Jeigu rodiklis yra didesnis už vienetą, jis gali būti
padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų tą pačią sumą atimti iš skaitiklio ir vardiklio; jeigu rodiklis mažesnis už vienetą, jis gali būti padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų prie skaitiklio ir vardiklio pridėti tą pačią sumą. ❖ Ūkinės operacijos, įvykusios metų pabaigoje, taip pat gali iškreipti santykinį rodiklį. ❖ Reikia atsižvelgti ir į tai, kad visada yra tam tikras laiko tarpas tarp finansinio laikotarpio pabaigos ir sudarytos metinės ar ketvirtinės ataskaitos išspausdinimo ir pateikimo. Metinės ataskaitos atveju toks laiko tarpas gali užtrukti kelis mėnesius. ❖ Kiekviena įmonė pasirenka savo apskaitos politiką, todėl atliekant įmonių rodiklių palyginimą galimi nukrypimai. Pavyzdžiui, dvi vienodo dydžio tos pačios šakos įmonės gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus, ar skirtingai įvertinti atsargas. ❖ Santykiniai rodikliai nebūtinai atskleidžia savo elementų sudėtį ir kokybę. Daugeliui rodiklių, naudojamų lyginant, daro įtaką keletas veiksnių. Pavyzdžiui, pajamos iš pardavimų yra gaminių kiekio, jų asortimento, struktūros, kokybės, jų kainų funkcija. Lyginant tokio tipo dydžius, galima nustatyti bendrą nukrypimą, bet nežinoti, kurie veiksniai jį nulėmė. ❖ Finansinės ataskaitos yra pagrįstos praeities duomenimis, buvusiomis atsargų kainomis, todėl analizuojant bei darant prognozes reikia atsižvelgti į kintančias verslo bei numatomą infliacijos lygį.Atliekant įmonės santykinių rodiklių analizę, svarbu nepamiršti išvardintųjos trūkumų ir gautus rezultatus vertinti atsargiai, atsižvelgiant į rinkossąlygas, prognozes, apskaitos metodikas.2.4. Santykinių rodiklių vertinimas
Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami skaitiklį dalijant iš vardiklio,tačiau santykinio rodiklio dydis gali būti išreikštas įvairiai. Jeigu duskaičiai, turintys tą patį įvertinimą, sujungiami į santykinį dydį, tai jisgali būti išreikštas kaip santykis, grynas skaičius, procentas arbapromilė. Pavyzdžiui, 5 Lt: 100 Lt santykis gali būti išreikštas taip: 1. Santykiu-l:20. 2. Grynu skaičiumi – 0,05. 3. Procentais – 5%. 4. Promilėmis – 0,5‰.
Santykinio rodiklio išraiška pirmuoju metodu praktikoje naudojamas retai,tačiau apskritai tai yra labai vaizdus būdas, parodant daugiau kaip trijųrodiklių tarpusavio ryšį. Santykiui išreikšti pasirenkant antrą, trečią arketvirtą būdus, dažniausiai lemia susitarimas. Pavyzdžiui, bendro mokumokoeficientą įprasta matuoti grynu skaičiumi 2 (arba 2 kartai), o pardavimųpelningumą – procentais (pavyzdžiui, 10%).
Santykiai dažnai apskaičiuojami lyginant įvairius mato vienetus turinčiusdydžius, pavyzdžiui, produkcijos apimtis ir darbininkų skaičius. Tokiuatveju nė vienas iš anksčiau išvardytų santykinių rodiklių įvertinimo būdųnetinkamas. Todėl, sudarant santykinius rodiklius, reikia labai rūpestingaiapgalvoti skaitiklio ir vardiklio dydį. Jie turi būti tarpusavyjesuderinti, turi būti to paties laikotarpio ir tinkamai įvertinti.Pavyzdžiui, turime du rodiklius: produkciją ir darbininkų skaičių. Norintjuos paversti santykiniu rodikliu, reikėtų apskaičiuoti produkcijos apimtį,tenkančią vienam darbininkui per metus, litais, bet ne darbininkus,tenkančius 1 litui. Todėl visus rodiklius reikia tiksliai įvardyti.
Kitas svarbus klausimas skaičiuojant santykinį rodiklį – tai gautosantykinio dydžio tikslumo įvertinimas[8]. Pažymėtina, kad yranereikšmingas skaičius tol, kol jis neturi skaičių iš abiejų savo pusių.Pavyzdžiui, 500 yra 1 reikšmingas skaičius, 0,05 taip pat yra 1 reikšmingasskaičius, 501 yra 3 reikšmingi skaičiai, 0,105 taip pat yra 3 reikšmingiskaičiai.
Santykinius rodiklius reikia vertinti labai atsargiai, nes jie glaudžiaisusiję su kitais rodikliais. Kai kurie santykiniai rodikliai kintapriklausomai nuo kitų santykinių rodiklių, nes jiems įtaka daro tie patysveiksniai. Todėl nereikia naudoti visų rodiklių, norint įvertinti tam tikrąįvykį ar reiškinį. Santykiniai rodikliai, kaip ir daugelis kitų santykių,nėra reikšmingi, jeigu jie nelyginami su: tos pačios įmonės praėjusiolaikotarpio rodikliais, numatytais tam tikrais parametriniais rodikliaisarba tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais.
Analizuojant santykinius rodiklius, būtina prisiminti, kad jie yra patikimitiek, kiek patikima yra informacija, kuria remiantis jie buvo apskaičiuoti.Jie neduoda atsakymų, jie kelia klausimus, o norint atsakyti į juos, reikiaatlikti detalesnę analizę naudojant piramidės principą, t.y. nuo bendroeinant prie dalinio.
Analizuojant santykinius rodiklius, labai svarbu turėti kontroliniusdydžius, padedančius įvertinti rodiklių lygį. Tokių kontrolinių dydžiųpasirinkimas ir santykinio rodiklio vertinimas labai priklauso nuo asmens,tiriančio tą rodiklį, požiūrio bei esamos situacijos traktavimo.Pavyzdžiui, kreditoriaus požiūriu, didelis mokumo koeficientas traktuotinasteigiamai, tačiau, vertinant grynųjų pinigų valdymą bei apyvartiniokapitalo kitimo perspektyvą, gali atrodyti, kad įmonė turi per daug laisvųpinigų jų valdyti. Naudojant palyginamus šakos vidutinius rodiklius,žinotina, kad jie gali būti labai naudingi darant šakai priklausančiųįmonių analizę, bet ne tarpšakinei analizei. Be to, ir atliekant šakosvidaus analizę, šakiniai kontroliniai rodikliai turi ribotą pritaikymą,ypač tuo atveju, jeigu visa šaka ar daugelis jai priklausančių įmonių dirbablogai.
3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ
3.1. Santykinių rodiklių grupavimas
Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jieparodomi balanse, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitose ataskaitose.Daugelis rodiklių yra tarpusavyje susieti, ir iš jų galima apskaičiuotikitus rodiklius. Rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais.
J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ remiasiM.Ježemovska ir bendrai visus įmonės veiklą atspindinčius santykiniusrodiklius grupuoja į dvi grupes – vidinius ir išorinius rodiklius[9].Vidiniais rodikliais yra laikomi tie, kuriuos galima apskaičiuoti paimantduomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniai rodikliai bus tie, kurių vienadalis neatsispindi finansinėje ataskaitoje. Kadangi įmonės finansinėsbūklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės analizės teorijoje yraįprasta klasifikuoti į grupes. Tačiau nėra bendros rodiklių klasifikavimo įgrupes sistemos. Kai kurie autoriai siūlo išskirti tokias rodiklių grupes,kurios, jų nuomone, yra pačios svarbiausios, t.y. turto, kapitalo ir
įsipareigojimų. Kiti autoriai siūlo klasifikuoti rodiklius į grupes pagalįmonės veiklos sferas: aprūpinimo, gamybos, paslaugų, pardavimų ir pan.Atskirai išskiriami šakiniai rodikliai: pramonės, komercijos, transportoįmonių, bankų veiklos rodikliai.J.Mackevičius ir D.Poškaitė savo knygoje pateikia tokias santykiniųrodiklių grupes[10]:1. Pelningumo.2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.3. Veiklos efektyvumo.4. Kapitalo rinkos.
Tuo tarpu, Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodikliųskaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūlomataikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus[11]:1. Likvidumo.2. Pelningumo.3. Finansų struktūros.4. Turto panaudojimo efektyvumo.5. Rinkos vertės.
Įvairių rodiklių išskyrimas į grupes palengvina jų nagrinėjimą. Tačiau,kaip rodo praktika, vieni ir tie patys rodikliai įvairių autorių parodomiįvairiose rodiklių grupėse. Be to, vartojamos įvairios sąvokos tam pačiamrodikliui apibūdinti. Todėl svarbiausia finansų analitikui suprastiapskaičiuojamų koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymoypatumus. Problemų sudaro ir tai, kad lietuvių autorių darbuose vienas irtas pats rodiklis įvairiai verčiamas iš anglų ar vokiečių kalbos į lietuviųkalbą, dėl to įvairiai interpretuojamas. Be to, reikia atsižvelgti į tai,kad užsienio autoriai pateikia rodiklių apskaičiavimo metodiką remdamiesisavo šalies finansinėmis ataskaitomis. Taigi, būtina atsižvelgti į Lietuvosfinansinės atskaitomybės ypatybes ir terminologiją. Toliau savo darbe panagrinėsiu svarbiausius įmonės veiklą apibūdinančiusrodiklius. Tam daugiausia remsiuosi knygos „Finansinė analizė“ pateiktarodiklių apskaičiavimo ir analizavimo metodika, be to, naudosiuosi menamosįmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolio ataskaitomis per dvejusataskaitinius laikotarpius (žr. 1 ir 2 priedai).
3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė
Kaip jau buvo minėta, finansinė analizė yra labai plati sfera, o šiamedarbe mano tikslas buvo plačiau panagrinėti santykinių rodiklių taikymą,tai pagrindinį dėmesį skirsiu santykinių finansinių rodiklių skaičiavimui.Kadangi santykiniai rodikliai patys savaime nesuteikia žinių apie juosįtakojančius veiksnius, pasikeitimo priežastis ir pan., tai pradžiojeatliksiu menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ balanso ir pelno nuostolioataskaitų vertikali ir horizontali analizę už dvejus metus. Tai padėsgeriau suvokti santykinių rodiklių pasikeitimo priežastis ir dėsningumus.
3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė
UAB „Pirmadienis“ dviejų metų balanso ir pelno nuostolio ataskaitųvertikali ir horizontali analizės duomenys pateikti 1, 2 ir 3 prieduose.Toliau savo darbe išanalizuosiu atliktų skaičiavimų rezultatus.
Pirmiausia analizuojant šią įmonę reikia pasakyti, kad tai gamybinė įmonė,kadangi didelę ilgalaikio turto dalį sudaro įrengimai ir įrankiai (37% nuoviso materialaus turto), be to atsargas sudaro gamybos proceso rezultatai(žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija). Reikia pabrėžti, kadši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugo pardavimai (apie16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).
Iš horizontalios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto sumapadidėjo 24117 Lt, t.y. 9,8%. Tokiam padidėjimui didžiausią įtaką turėjoilgalaikio turto padidėjimas. Reikia pažymėti, kad visos turto dalysanalizuojamu laikotarpiu padidėjo: • Ilgalaikis turtas 18789 Lt, arba 12,8%; • Trumpalaikis turtas 4964 Lt, arba 4,9 %; • Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos padidėjo 364Lt, arba net 247,6%.
Ilgalaikio turto dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė– 23770Lt, t.y. net 111,6% (visas materialus turtas padidėjo 18552 Lt, arba17,9%). Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą. Be to, 25% (1000 Lt)padidėjo dalyvavimas kitose įmonėse. Ilgalaikio turto dalyje itin sumažėjotransporto priemonių – 2818 Lt, arba 33,7%.
Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais(skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė: • Žaliavos ir komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%; • Nebaigta gamyba išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%; • Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265 Lt, arba 15%.Grynų pinigų sąskaitoje ir kasoje padidėjo 5055 Lt. arba 29,7%. Visa tairodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos kainos turėjo išaugti.
Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad peranalizuojamą laikotarpį padidėjo kapitalas ir rezervai (36246 Lt, arba23,6%), bet sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (17078Lt, arba21%). Nagrinėjamuose laikotarpiuose įmonė negavo jokių dotacijų arsubsidijų. Nors sumažėjo ilgalaikių finansinių skolų (762 Lt, arba net54,2%), žymiai išaugo trumpalaikės finansinės skolos kreditinėmsinstitucijoms 13000Lt, t.y. net 130%. Finansiniais metais sumažėjo prekybosskolų tiekėjams 1758Lt, t.y. 68,6%, o tai gali rodyti geresnį ištekliųvaldymą. Tačiau finansiniais metais nebuvo visai gauta avansinių mokėjimų.Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio draudimosuma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%: • Nesumokėti mokesčiai sumažėjo 33,3%, arba 7851 Lt; • Įsiskolinimas darbuotojams, neišmokėjus atlyginimų sumažėjo net 72,6%, t.y. 2522 Lt; • Nesumokėtas socialinis draudimas sumažėjo net 82,1%, arba 1490 Lt.Tai rodo įmonės pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.
Įmonės turto vertikalioji analizė (pagal balansą) rodo, kad finansiniaismetais didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas – 60,9%,kurio lyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 1,7procentiniais punktais. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialusturtas (74,2%), kuris palyginus su praėjusiais metais padidėjo 3,2punktais. Pastatų vertė finansiniais metais sudaro 58,7% ir palyginus supraėjusiais metais sumažėjo 12,8 punkto. Tačiau net 16,3 procentinių punktųišaugo kitų įrengimų ir įrankių lyginamasis turtas materialaus turtostruktūroje ir finansiniais metais sudarė 36,8%. Šiuos pokyčius atspindi irpateikti grafikai (žr. 1 ir 2 grafikas), kuriuose atvaizduota materialiojoturto struktūra praėjusiais ir šiais finansiniais metais.
1 grafikas[12] 2 grafikas[13][pic]
Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos visameįmonės turte finansiniais metais sudarė 0,2%, ir palyginus su praėjusiaismetais padidėjo 0,13 punkto. Trumpalaikis turtas finansiniais metais sudarė38,9%, t.y. palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 1,8 punktais.Trumpalaikiame turte didžiausią dalį sudarė per vienerius metus gautinossumos – 47,9% (sumažėjimas 2,4 punktais). Atsargos sudarė 31,1%(sumažėjimas 1,6 punktais), jų sudėtyje pagaminta produkcija sudarė 56,2%(sumažėjimas net 10 punktų), nebaigta gamyba 22,5% (padidėjimas 5,8punkto), žaliavos ir komplektuojami gaminiai sudarė 21,3% (padidėjimas 5,5
punkto). Atsargų sudėties pokyčius atspindi ir pateikti grafikai (žr. 3 ir4 grafikas), kuriuose atvaizduota atsargų struktūra praėjusiais ir šiaisfinansiniais metais.3 grafikas[14] 4 grafikas[15][pic]
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų vertikalioji analizė rodo, kadįmonės veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių – nuosavas kapitalas irrezervai sudarė 69,94% ir palyginus su praėjusiais metais padidėjo 8punktais. Kapitalo ir rezervų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudarokapitalas 44,8% (sumažėjimas 7 punktais). Ir nepaskirstytasis pelnas 44,4%(padidėjimas 8 punktais). Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai finansiniaismetais sudarė 4,87% bendros nuosavybės ir įsipareigojimų sumos, jųlyginamasis svoris palyginus su praėjusiais metais beveik nepasikeitė(sumažėjo tik 0,03 punkto).
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamasis svoris finansiniais metaissudarė 23,7% ir palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 9 punktais. Tamdidžiausią įtaką turėjo avansu gautinų sumų pagal pasirašytas sutartisnetekimas, kadangi praėjusiais metais jų lyginamasis svoris sudarė net21,7%. O taip pat sumažėjo 9,6 punktais bendros mokesčių, atlyginimų irsocialinio draudimo sumos lyginamasis svoris (nors mokesčių lyginamasissvoris išaugo 11 punktų ir sudarė 92%, tačiau sumažėjo skolos darbuotojamsneišmokėjus atlyginimų 6,4 punktais (finansiniais metais sudarė 6%), beimokėtinas socialinio draudimas 6,3 punktais). Reikia pažymėti, kadfinansiniais metais išaugo trumpalaikių skolų kreditinėms institucijomslyginamasis svoris iki 41% visų trumpalaikių įsipareigojimų, ir palyginussu praėjusiais metais padidėjo net 27 punktais.Vertikalioji analizė rodo, kad finansavimo šaltinių požiūriu įmonės padėtisyra normali.
Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo, kad nagrinėjamulaikotarpiu įmonė veikė pelningai, bei palyginus su praėjusiais metaisgrynasis pelnas išaugo 7557Lt, arba 19,79%. Grynojo pelno didėjimuiteigiamą įtaką darė pardavimų ir paslaugų padidėjimas 60194Lt (16,8%).Neigiamą įtaką darė parduotų prekių savikainos padidėjimas 34041Lt(13,59%), veiklos sąnaudų padidėjimas 15092Lt (25,1%).
Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo įmonės pelningumąapibūdinančius rodiklius. Gauname bendrąjį įmonės pelningumą (finansiniaismetais 32%, praėjusiais 30,1%), grynąjį pelningumą (finansiniais metais10,9%, praėjusiais metais 10,7%). Taigi, šie rodikliai palyginus supraėjusiais metais nežymiai padidėjo. Duomenys rodo, kad prekių savikainoslyginamoji dalis sumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekiųsavikainos apimties padidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiaispardavimais
3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė
Pelningumo rodikliai
Pelningumas – tai pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar kapitalovertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui irpanašiai. Pelningumo rodikliai parodo įmonės efektyvumą ir todėl jie yraplačiai naudojami praktikoje. Atsižvelgiant į finansinės atskaitomybėsteikiamą informaciją galima apskaičiuoti pelningumo rodiklius pagal trismetodikas[16]:1. Pardavimų pelningumas. Jis apskaičiuojamas taip Pelnas . Pardavimai2. Turto pelningumas apskaičiuojamas: Pelnas Turtas3. Kapitalo pelningumas apskaičiuojamas: Pelnas . Kapitalas
Pardavimų pelningumas gali būti apskaičiuojamas naudojant įvairias pelnonuostolio ataskaitų kategorijas (bendrasis pelnas, veiklos pelnas,finansinės ir investicinės veiklos pelnas, grynasis pelnas ir kiti).Nagrinėjamos įmonės santykiniai pardavimų pelningumo rodikliai pateikti 1lentelėje.1 lentelė Pardavimų pelningumo analizė[17]|Pardavimų pelningumo rodikliai || | | | ||Eil|Rodiklis |Finansin|Praėj||. | |iai |ę ||Nr.| |metai |fin.m||1 |Bendrasis pardavimų |32,0% |30,1%|| |pelningumas | | ||2 |Veiklos pelningumas |14,0% |13,3%||3 |Įprastinės veiklos |14,3% |13,9%|| |pelningumas | | ||4 |Grynasis pardavimų |10,9% |10,7%|| |pelningumas | | |
Iš 1 lentelės matome, kad visi pardavimų pelningumo rodikliai pagerėjopalyginus su praėjusiais metais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų irpaslaugų apimtis per metus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšiųaugimo tempai buvo didesni. Pavyzdžiui, bendrasis pelnas išaugo 24,3% (arba26153Lt). Taigi, įmonė sėkmingai plėtoja savo veiklą. Tačiau tam, kadnustatytume, kokie veiksniai ir kokią daro įtaką, pavyzdžiui, bendrajam arveiklos pelningumui, reikia atlikti vidinės apskaitos duomenų analizę.Vidiniai analizės vartotojai gali išsamiau išsiaiškinti, kaip pardavimųpelningumus įtakojo pasikeitimai produkcijos struktūroje ir asortimente,savikainos bei pardavimo kainos pokyčiai.
Turto pelningumas parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja savo turimąturtą. Turto pelningumas gali būti analizuojamas grandininiu pakeitimųbūdu. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės duomenis atspindi 2 lentelė.
2 lentelė Turto pelningumo analizė[18]|Turto pelningumo analizė || | | || |Finansin|Praėję || |iai |fin. || |metai |metai ||PARDAVIMAI IR PASLAUGOS |418368 |358174 ||GRYNASIS PELNAS |45746 |38189 ||TURTAS IŠ VISO |271096 |246979 || | | ||Turto pelningumas = c = GP/T|0,17 |0,15 ||= | | ||Pardavimų pelningumas = a = |0,11 |0,11 ||GP/PP = | | ||Turto apyvartumas = b = PP/T|1,54 |1,45 ||= | | || | | ||Grandininiai pakeitimai | | ||a0 * b0 = c0 |0,1546 | ||a1 * b0 = c’ |0,1586 | ||a1 * b1 = c1 |0,1687 | || | | ||Δca = c’ – c0 |0,0039 | ||Δcb = c1 – c’ |0,0102 | ||Δc = Δca + Δcb |0,0141 | |
Iš 2 lentelės matome, kad Turto pelningumo pokytis dėl Pardavimo pelningumopokyčio (Δca) sudaro 0,0039, o dėl Turto apyvartumo pokyčio (Δcb) 0,0102.Taigi, galima daryti išvada, kad turto pelningumo padidėjimui teigiamąįtaką padarė tiek pardavimų pelningumo padidėjimas, tiek turto apyvartumoišaugimas. Be to. Turto pelningumo pokyčio veiksnių analizei labai naudingapasinaudoti Du Ponto piramidine analize (žr. 4 priedas). Taigi, turtopelningumas palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo 15,5% iki 16,9%,t.y. 1,4 punkto. Tam didesnę įtaką padarė turto apyvartumo padidėjimas nuo1,45 iki 1,54 karto, be to, pardavimų pelningumas išaugo 0,2 punkto irsudarė 10,9%. Turto apyvartumui teigiamą įtaką padarė pardavimų ir paslaugųpadidėjimas, neigiamai įtakojo bendros turto sumos (bei atskirai IT ir TTsumų padidėjimas) išaugimas. Nors pardavimų ir paslaugų suma išaugo,padidėjo ir grynasis pelnas, todėl pardavimų pelningumas beveik nepasikeitė(išaugo 0,2 punkto).
Nuosavo kapitalo pelningumas parodo, kiek pelno uždirba savininkųkapitalas. Lygindami šį rodiklį su alternatyviais kapitalo investavimopasiūlymais, verslininkai gali spręsti, ar verta pelną reinvestuoti, arpasirinkti kitą investicijų galimybę. Kapitalo pelningumo analizei taip patnaudojama Du Ponto piramidinę analizę (žr. 5 priedas). Taigi, šiame darbenagrinėjamos menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ kapitalo pelningumo rodikliaiyra pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė Kapitalo pelningumo analizė[19]|Kapitalo pelningumo rodikliai ||Eil|Rodiklis |Finansini|Praėj||. | |ai metai |ę ||Nr.| | |fin.m||1 |Nuosavo kapitalo |24,1% |24,9%|| |pelningumas | | ||2 |Pastovaus kapitalo |23,1% |23,5%|| |pelningumas | | |
Iš 3 lentelės bei pagal atliktą Du Ponto nuosavo kapitalo pelningumopiramidinę analizę, galima padaryti tokius apibendrinimus. Nuosavo kapitalo
pelningumas priklauso nuo pastovaus kapitalo pelningumo ir pastovauskapitalo struktūros kitimo. Nuosavo kapitalo pelningumas palyginus supraėjusiais metais sumažėjo nuo 24,9% iki 24,1%, t.y. 0,8 punkto. Tamneigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo pelningumo sumažėjimas 0,4 punktobei kapitalo struktūros pokytis nuo 0,057 iki 0,043. Kapitalo struktūrospokyčiui neigiamą įtaką turėjo pastovaus kapitalo padidėjimas beiilgalaikių įsipareigojimų sumažėjimas. Pastovaus kapitalo pelningumuineigiamą įtaką padarė pastovaus kapitalo apyvartumo sumažėjimas.Mokumo (likvidumo) rodikliai
Įmonės mokumą galima klasifikuoti į trumpalaikį ir ilgalaikį mokumą. Mokumoarba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Šiesantykiniai rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savoįsipareigojimus, pasibaigus terminui. Trumpalaikis mokumas apibūdinamas,kaip įmonės sugebėjimas vykdyti kasdieninius įsipareigojimus. Šie rodikliaiitin aktualūs įmonėms ir kreditinėms institucijoms. Atliekant finansinęanalizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimokoeficientai. Šiame darbe nagrinėjamos įmonės mokumo rodikliai yra pateikti4 lentelėje.
4 lentelė Įmonės mokumo (likvidumo) rodikliai[20]|Mokumo (likvidumo) analizė ||Eil|Rodiklis |Finansini|Praėję||. | |ai metai |fin.m ||Nr.| | | ||Trumpalaikio mokumo ||1 |Grynasis apyvartinis kapitalas |46160 |28355 ||2 |Bendrojo trumpalaikio mokumo koef. |1,771 |1,392 ||3 |Greitojo trumpalaikio mokumo koef. |1,223 |0,938 ||Ilgalaikio mokumo ||1 |Bendras skolos rodiklis |0,237 |0,329 ||2 |Ilgalaikio įsiskolinimo koef. |0,045 |0,060 ||3 |Skolos-akcinio kapitalo koef. |0,756 |1,017 |
Grynasis apyvartinis kapitalas parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutųlikvidumą, t.y. kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikiusįsipareigojimus. Šis rodiklis palyginus su praėjusiais metais padidėjo nuo28355Lt iki 46160Lt. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo1,39 iki 1,77. Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikiusįsipareigojimus. Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniutrumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paverstipinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. VakarųEuropos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruojanuo 1,2 iki 2,0.[21] Praėjusiais metais greitojo trumpalaikio mokumokoeficientas buvo 0,938, t.y. buvo mažesnis už 1, taip neturėtų būti.Tačiau šiais finansiniais metais šis koeficientas sudaro 1,22, taigisituacija pagerėjo. Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojotrumpalaikio mokumo koeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) šiais metaisir 0,45 (1,39-0,93) praėjusiais. Šis skirtumas rodo, kad atsargų įmonė turigana nemažai, be to, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.
Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tairodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai galilemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimorodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikiųskolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientaspraėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtaiįsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklissudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centaiįsipareigojimų.
Apyvartumo rodikliai
Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yravaldomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Apyvartumas turi tiesioginęįtaką įmonės finansiniams rezultatams. Kuo greičiau piniginiai ištekliaivirsta atsargomis, po to nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir patenka įatsiskaitymų sferą, t.y. kuo greičiau vėl virsta pinigais, tai tuoefektyvesne laikoma įmonės veikla. Yra daug apyvartumo rodiklių, tačiaušiame darbe panagrinėsiu tiktai kelius.5 lentelėje pateikiami šiame darbe nagrinėjamos menamos įmonės UAB„Pirmadienis“ apyvartumo analizės rodikliai
5 lentelė Apyvartumo analizė[22]|Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai ||Eil|Rodiklis |Finansin|Praėję ||. | |iai |fin. ||Nr.| |metai |metai ||1 |TT apyvartumas kartais |2,70 |2,49 ||2 |Atsargų ir TT santykis |0,31 |0,33 ||3 |Apyvartinio K apyvartumas |5,73 |8,83 || |kartais | | ||4 |Atsargų apyvartumas kartais |8,67 |7,62 ||5 |Atsargų apyvartumas dienomis |42,11 |47,88 ||6 |Vienos dienos apyvarta |1146,21 |981,30 ||7 |Pagamintos produkcijos |22,663 |16,487 || |apyvartumas k. | | || 8 |Debitorinio įsiskolinimo |5,627 |4,948 || |apyvartumas k. | | || 9 |Debitorinio įsiskolinimo |64,863 |73,767 || |apyvartumas d. | | || 10|Kreditorinio įsiskolinimo |7,493 |4,964 || |apyvartumas k. | | ||11 |Kreditorinio įsiskolinimo |48,715 |73,529 || |apyvartumas d. | | ||12 |Kapitalo apytakos ciklas |58,262 |48,116 |
Išanalizavus 5 lentelės duomenis galima padaryti tokius apibendrinimus.Palyginus su praėjusiais metais debitorinio įsiskolinimo apyvartumasdienomis sumažėjo nuo 73,7 dienų iki 64,9 dienų. Tai teigiamas reiškinys,kadangi paprastai įsiskolinimas turėtų būti padengiamas per 1-2 mėnesius.Atsargų apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 47,8d. iki 42,1d., įmonė geriauapsirūpina tiekimu. Pagamintos produkcijos apyvartumas kartais palyginus supraėjusiais metais pagerėjo (padidėjo nuo 16,5 karto iki 22,7 karto), tairodo, kad įmonėje greičiau realizuojama produkcija. Kapitalo apytakosciklas (dienomis), kuris apskaičiuojamas prie debitorinio įsiskolinimodienomis pridėjus atsargų apyvartumą dienomis ir atėmus kreditorinioįsiskolinimo apyvartumą dienomis, palyginus su praėjusiais metais pailgėjo10 dienų (58-48), tai gali rodyti įmonės efektyvumo sumažėjimą.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius irprocesus, o svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymosprendimus. Tam gali būti naudojamos kelios analizės rūšys, kurios yratarpusavyje glaudžiai susijusios. Santykinių rodiklių analizęrekomenduočiau atlikti, kai įmonės veiklos rezultatai lyginami su tospačios šakos įmonių veikla, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikrolaikotarpio analizė.
Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejųsantykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiaisrodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičiusnegali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daugakivaizdesnis negu absoliutus dydis. Tam, kad geriau išsiaiškinti rodikliųkitimo priežastis, prieš tai rekomenduočiau atlikti vertikalią irhorizontalią įmonės balanso ir pelno-nuostolio ataskaitų analizes.
Pirmiausia atlikus šiame darbe analizuojamos įmonės veiklos analizę,pažymėtina, kad tai gamybinė įmonė, kadangi didelę ilgalaikio turto dalįsudaro įrengimai ir įrankiai (37% viso materialaus turto), be to, atsargassudaro gamybos proceso rezultatai (žaliavos, nebaigta gamyba ir pagamintaprodukcija). Ši įmonė vykdo sėkmingą veiklą, kadangi per metus išaugopardavimai (apie 16%) bei grynasis pelnas (apie 20%).
Iš horizontalios balanso analizės matome: ➢ Įmonės bendra turto suma padidėjo 24117Lt, t.y. 9,8%. Ilgalaikio turto dalyje labiausiai padidėjo kitų įrengimų ir įrankių vertė – 23770Lt, t.y.
net 111,6%. Tai rodo įmonės įdėjimus į gamybos plėtrą. ➢ Trumpalaikio turto dalyje atsargos sudarė beveik tiek pat abejais metais (skirtumas tik 0,1%), tačiau jų sudėtis pasikeitė: Žaliavos ir komplektuojami gaminiais padidėjo 1793Lt, t.y. 34,6%; Nebaigta gamyba išaugo 1903 Lt, t.y. 34,7%; Tuo tarpu pagaminta produkcija sumažėjo 3265 Lt, arba 15%. Visa tai rodo, kad gamybos procesas pailgėjo, o produkcijos kainos turėjo išaugti. ➢ Reikia pažymėti, kad mokėtinų mokesčių , atlyginimų ir socialinio draudimo suma sumažėjo 11863 Lt, t.y. net 41,1%. Tai rodo įmonės pastangas greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais.Vertikali pelno ir nuostolio ataskaitos analizė ir įmonės santykiniaipardavimų pelningumo rodikliai rodo, kad įmonė veikė pelningai. Šierodikliai palyginus su praėjusiais metais nežymiai padidėjo: bendrasisįmonės pelningumas padidėjo 2 procentiniais punktais, grynasis pelningumas0,2 punktais. Tai rodo, kad nors bendra pardavimų ir paslaugų apimtis permetus išaugo 16,81% (arba 60194Lt), visų pelno rūšių augimo tempai buvodidesni. Be to, duomenys rodo, kad prekių savikainos lyginamoji dalissumažėjo 1,9 punkto, taigi bendros parduotų prekių savikainos apimtiespadidėjimas gali būti paaiškintas išaugusiais pardavimais
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas padidėjo nuo 1,39 iki 1,77.Taigi, įmonė tapo labiau pajėgi likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus.Pagal tiriamos įmonės duomenis bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumokoeficientų skirtumas yra 0,55 (1,77-1,22) punkto šiais metais ir 0,45(1,39-0,93) praėjusias, kas rodo, kad atsargų įmonė turi gana nemažai, beto, jų apimtis padidėjo palyginus su praėjusiais metais.
Bendras skolos rodiklis palyginus su praėjusiais metais sumažėjo, o tairodo geresnę įmonės finansinę būklę. Tiesa, savininkų požiūriu tai galilemti naudos (pelno iš gautų kreditų) sumažėjimą. Ilgalaikio įsiskolinimorodiklis yra labai nedidelis, tai rodo, kad įmonė beveik neturi ilgalaikiųskolų ir nėra pasiėmusi paskolų. Skolos-akcinio kapitalo koeficientaspraėjusiais metais sudarė 1,02, tai rodo, kad įmonė buvo rimtaiįsiskolinusi, naudojo daug svetimų lėšų. Finansiniais metais šis rodiklissudaro 0,76, t.y. kiekvienam akcinio kapitalo litui tenka 76 centaiįsipareigojimų.
LITERATŪRA
1. Gaidienė Z. Finansų valdymas. – Kaunas: Gabija, 1995. – 112p.2. Įmonės finansų valdymas: mokomoji knyga. Parengė V. Darškuvienė. – Kaunas: Technologija, 1997. – 217p.3. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. –Vilnius: NVPB, 1999. – 43 p4. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis, 1996. – 432p.5. Kvėdaraitė V. Firmos finansinės veiklos analizė. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1994. – 46p.6. Kvėdaraitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996. – 43p.7. Mackevičius J. Apskaita. – Vilnius: Mintis, 1994. -560p.8. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė.- Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998. – 632p.9. Poškaitė D. Paskaitų konspektas. – Vilnius, VU, 2003.10. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. – 64p.11. Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas : mokomoji knyga – Kaunas: Technologija, 1999. – 146p.12. Valkauskas R. Statistika. – Vilnius.: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. – 156p.13. http://home3.americanexpress.com/smallbusiness/resources/managing/ratios.s html14. http://library.stritch.edu/libguides/finratio.htm15. http://www.bankrate.com/brm/news/biz/bizcalcs/ratiocalcs.asp16. http://www.geocities.com/larrystubbs/ratios.htm17. http://www.jt.lt/Analitika/Naujienos.asp?Firmid=7618. http://www.mlb.ilstu.edu/ressubj/subject/business/ratio.htm19. http://www.toolkit.cch.com/text/p02_5651.asp20. http://www.toolkit.cch.com/text/P06_7100.asp
PRIEDAI
———————–[1] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998, P.14.[2] Mackevičius J. Apskaita. – Vilnius: Mintis, 1994.[3] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998, P.95.[4] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998.[5] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998, P.94.[6] Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis,1996, P. 95.[7] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998.[8]Valkauskas R. Statistika. – Vilnius.: Vilniaus vadybos kolegija, 2002.
[9] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998, P.93.[10] Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius: Katalikųpasaulis, 1998.[11] Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB,1999. 43 p[12] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis[13] -„ –[14] -„ –[15] -„ –[16] Poškaitė D. Paskaitų konspektas. – Vilnius, VU, 2003[17] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis[18] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis[19] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis[20] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis[21] Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas :mokomoji knyga – Kaunas: Technologija, 1999.[22] Skaičiavimai atlikti pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ duomenis
———————–
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]