Įmonių finansinė analizė

1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS RODIKLIŲ ANALIZĖ

Likvidumu apskaitoje laikoma galimybės paversti turtą pinigais tikimybė ir laikas. Balanse turtas pateikiamas likvidumo didėjimo tvarka: pradžioje – mažiausiai likvidus, o baigiamas – labiausiai likvidžiu – pinigais. Balanso nuosavybės dalyje nurodoma, kam priklauso turtas, kuriuo disponuoja įmonė: pirmiausia – savininkų nuosavybė, po to – įmonės skolos. Jos išdėstytos grąžinimo skubotumo didėjimo tvarka: nuo ilgalaikių įmonės įsipareigojimų bei skolų iki per vienerius metus mokėtinų skolų.

I. LIKVIDUMO RODIKLIAI

Šios grupės rodikliai rodo ar firmos įsipareigojimai yra realūs, t.y. ar firma laiku sugeba grąžinti visus savo įsiskolinimus, piirmiausia – trumpalaikius. Einamasis likvidumas apibūdina firmos gebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus suėjus terminui iš savo trumpalaikio turto. Įmonė laikoma likvidžia, jei jos trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija trumpalaikio turto.
I.1 Likvidumo lygiui nustatyti taikomas bendrojo padengimo koeficientas. Jis padeda nustatyti kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. ( Jis dar vadinamas įmonės mokumo koeficientu, t.y sugebėjimas sumokėti skolas )
Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku įvykdyti įsipareigojimus suėjus jų terminui. Europos šalyse laikoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2.
I. Likvidumo rodikliai Keramika Vilana Saulės takas
I.1. Įmmonės mokumo koeficientas 0,94 1,93 0,43

Iš diagramos matyti, jog mažiausias koeficientas yra įmonėje “ Saulės takas ”. patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2. Taigi AB “ Vilana ” rodiklis yra gana geras, o “ Keramikai ” – dar trūksta iki patenkinamo likvidumo rodiklio.
I.2. Greitojo arba kritinio likvidumo koeficientai yr

ra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų.
I. Likvidumo rodikliai Keramika Vilana Saulės takas
I.2. Greitojo arba kritinio likvidumo k 0,89 1,57 0,3

Einamojo ir greitojo likvidumo koeficientai JAV ir Korėjoje iš esmės skirtingi, o tai rodo, kad šie rodikliai nelygintini pagal šalis. Verčiau lyginti su standartiniais savo šalies likvidumo rodikliais. ( Deja Lietuvoje dar nėra )

Korėja JAV

Smulkios Stambios
Einamasis likvidumas 0,7 1,7 2,0
Greitasis likvidumas 0,47 0,52 1,0

I.3. Grynasis apyvartinis kapitalas parodo, ar balanso sudarymo dieną įmonė turėjo pakankamai likvidaus turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Jis turi būti teigiamas.
I. Likvidumo rodikliai Keramika Vilana Saulės takas
I.3. Grynasis apyvartinis kapitalas -221 5041 -106610

AB „Keramika“ ir AB „ Saulės takas “ įmonių rodikliai yra neigiami, tai rodo, kad įmonės neturėjo pakankamai likvidaus turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti.Trumpalaikiai įsipareigojimai, buvo didesni už trumpalaikį turtą, o įmonė UAB „Vilana“ turėjo pakankamai likvidaus turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti.

I.4. Apyvartinio kapitalo koeficientas parodo arr įmonė patikima. Jei rodiklis yra tarp 1,2 ir 2, tai įmonė patikima, jei mažesnis nei 1,2 rodo, kad įmonė prasiskolinusi. Didesnis nei 2 rodo, kad įmonė nesinaudoja galimybe formuoti apyvartinį kapitalą įsiskolinimų teikėjams ar įsipareigojimų pirkėjams sąskaita.
Diagramoje matyti, kad patikimiausia yra AB „Vilana“, nes jos rodiklis yra 1,97. Kitos dvi įmonės yra įsiskolinusios, nes jų rodikliai yra mažesni nei 1,2.

2. PELNINGUMO RODIKLIAI

II. Pelningumo rodikliai Keramika Vilana Saulės takas
II.1. Bendrasis pardavimų pelningumas 0,49 0,37 0,13
II.2. Grynasis pardavimų pelningumas(pelno marža) 0,243 0,1 0,01
II.3. Turto pelningumas (turtogrąža) 0,061 0,04 0
II.4. Nuosavo kapitalo pelningumas 0,061 0,02 0
II.5. Diu Ponto lygybės koeficientas 0,061 0,02 0
II.6. Veiklos pelningumas 0,291 0,157 0,056
II.7. Įp

prastinės veiklos pelningumas 0,286 0,12 0,007
II.8. Viso turto pelningumas(turtogrąža) 0,053 0,014 0,002
II.9. Sąnaudų lygis 0,194 0,214 0,079
II.10. Labiausiai apibendrinantis rodiklis 0,198 0,247 0,129

II.1. Bendrasis pardavimų pelningumas atspindi pardavimų ribinį pelningumą ir padeda kontroliuoti parduotų prekių savikainą bei kainodaros politiką. Rodiklis lyginamas su praėjusio laikotarpio vidutiniais šakiniais rodikliais. Analizės šaltinis – pelno (nuostolio) ataskaita, išreiškiamas procentais.

Diagramoje matome, kad mažiausias bendrasis pardavimų pelningumas yra įmonėje „Saulės takas“. Didžiausias yra įmonėje „ Keramika “.
II.2. Grynasis pardavimų pelningumas (pelno marža) – parodo pardavimų pelningumą, kurį palyginus su 4 ar 3 rodikliu, galita nustatyti mokesčių įtaką pardavimų pelningumui.

II.3. Turto pelningumas (fondogrąža) – parodo ar efektyviai naudojamas ilgalaikis turtas. Užsienio šalyse šis rodiklis paprastai lyginamas su palūkanų normomis ir jei rodiklis yra mažesnis, ieškoma išeities padėčiai pagerinti.

„Saulės take“ ilgalaikis turtas yra naudojamas visiškai neefektyviai, nes koeficientas lygus 0. šiek tiek efektyviau naudojamas yra įmonėje “ Vilana ”, o lefektyviausiai naudojamas įmonėje “ Keramika ”.

II.4. Nuosavo kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) – atvaizduoja nuosavo kapitalo sukurtą pelną ir akcininkams parodo kiek pelno tenka jų investuotam litui.

AB „Keramika“ nuosavo kapitalo sukurtas pelnas yra 0,06, o UAB „Vilana“ 0,02, o “ Saulės takas “ – 0.
II.5. Diu Ponto lygybės koeficientas. Šis rodiklis turi būti lygus nuosavybės grąžai. Jis nurodo, kokią įtaką nuosavybės grąžai daro kiekvienas iš šių komponentų.

II.6. Veiklos pelningumas – parodo įmonės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi. Jis tiriamas kartu su pardavimų augimu ir bendrojo pelno kitimu.
Didžiausias ve

eiklos pelningumas yra AB „Keramika“, vidutinis įmonėje “Vilana”, o pats mažiausias įmonėje “ Saulės takas ”.

II.7. Įprastinės veiklos pelningumas – apibūdina pardavimų pelningumą iki mokesčio išskaitymo.

II.8. Jeigu būtų pagautė ar netekimai, reikėtų apskaičiuoti einamųjų metų pelningumą. Jis parodo įmonės pardavimo pelningumą iki mokesčio išskaitymo. Jį palyginus su įmonės įprastinės veiklos pelningumu, galita nustatyti ypatingos veiklos finansinių rezultatų poveikį.

II.9. Viso turto pelningumas (turto grąža) – parodo įmonės funkcionavimo ir potencialaus išsivystymo lygį, atspindi investicijų į turtą efektyvumą ir parodo kaip įmonės vadovai sugeba juo disponuoti.

Įmonės AB „Keramika“ investicijos į turtą yra efektyvesnės taip pat AB „Keramika“ funkcionavimo ir potencialaus išsivystymo lygis – aukštesnis nei UAB „Vilana“.

I. FINANSŲ STRUKTŪROS RODIKLIAI

Finansų struktūros rodikliai: „ Keramika“ „ Vilana “ „ Saulės takas “

1. Skolos koeficientas 0,125 0,347 0,573
2. Finansinis svertas 0,143 0,532 1,346

III.1. Skolos koeficientas – atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Jis svarbus kreditoriams, nes parodo, kiek jų lėšos apsaugotos. Kuo rodiklis žemesnis, tuo nesaugiau.

Iš šios diagramos matome, kad nesaugiausia įmonė yra „Keramika“, jos skolos koeficientas yra žemiausias. Saugiausia įmonė yra „ Saulės takas “.

III.2. Finansinis svertas – parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų, t.y. parodo, kokiu būdu suformuotas įmonės turtas.
Įmonė AB „Keramika“ skolintų lėšų turi nedaug, pagrindinės yra nuosavos lėšos. Įmonė UAB „Vilana“ skolintų lėšų turi daugiau. “ Saulės takas ” skolintų lėšų turi daugiausiai.

II. TURTO NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS

IV. Tu

urto naudojimo efektyvumas Keramika Vilana Saulės takas
IV.1. Atsargų efektyvumas 17,25 0 4,86
IV.2. Gautinų sumų apyvartumas 2,233 0 6,39
IV.3. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas -30,317 0,42 -1,2
IV.4. Ilgalaikio turto apyvartumas 0,25 0,41 0,52
IV.5. Turto apyvartumas 0,22 0,13 0,39

IV.1. Atsargų apyvartumo rodiklis – parodo, kiek per metus atsargos padaro apyvartų. Vidutinės metinės atsargos apskaičiuojamos pagal aritemtinį svertinį vidurkį. Skaičiavimams galima naudoti ir atsargas metų pabaigoje, jei metų pradžios ir metų pabaigos reikšmės mažai skiriasi.

Diagramoje matome, kad AB „Keramika“ per metus padarė daugiausiai apyvartų, AB „Saulės takas“ mažiau – 4 apyvartos, o „Vilana“ nepadarė iš vis apyvartos.

IV.2. Gautinų sumų apyvartumo rodiklis – parodo, kiek gautinos sumos (debetorinis įsiskolinimas) padaro apyvartų per metus. Rodiklis turėtų būti kuo didesnis.
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad daugiausia apyvartų per metus buvo įmonėje „Saulės takas“ – 6, „Keramikoje“ – 2, o „Vilanoje“ nebuvo visai.

IV.3. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo rodiklis – parodo, kiek per metus kapitalas padaro apyvartų. Maža rodiklio reikšmė arba mažėjimo tendencija gali reikšti artėjantį apyvartinį lėšų stygių.

IV.4. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis – parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų.
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad didžiausias rodiklis yra įmonėje „Saulės takas“, t.y. 0,52. Akivaizdu, kad šioje įmonėje vienas ilgalaikio turto litas sukuria 0,52 Lt pajamų, mažesnis rodiklis yra „Vilanoje“ 0,41, o mažiausias „Keramikoje“ 0,25.

IV.5. Turto apyvartumo rodiklis – parodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų.
Iš lentelės duomenų matome, kad didžiausias rodiklis yra įmonėje „Saulės takas“ 0,39, akivaizdu, kad vienas turto litas šioje įmonėje sukuria 0,39 Lt pajamų. Mažesnis rodiklis įmonėje „Keramika“ – 0,22, o mažiausias įmonėje „Vilana“ – 0,13.

III. RINKOS VERTĖS RODIKLIAI

V. Rinkos vertės rodikliai Keramika Vilana Saulės takas
V.1. Akcijos nominali vertė 25 10 117
V.2. Pelnas akcijai 1,63 0,22 13,64
V.3. Akcijos buhalterinė vertė 26,63 10,22 139,14

V.1. Įmonės kapitalizacija – tai suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti įmonę. Skaičiuojant įmonės kapitalizaciją, atsižvelgiama tik į faktinį išleistų ir apmokėtų paprastųjų akcijų skaičių sandorio (pardavimo) metu. Jei per metus įmonė išleido vieną ar kelias papildomas emisijas, tai nuo jų visiško apmokėjimo registracijos dienos kapitalizacija perskaičiuojama.

Įmonėje „ Keramika “ akcijos nominali vertė yra 25 Lt, įmonėje „Vilanoje“ – 10Lt, o įmonėje „Saulės take“ – 117 Lt.

V.2. Pelno akcijai rodiklis – parodo grynojo pelno dalį, kuri yra akcijos savininko nuosavybė.
Įmonėje „Keramika“ vienai akcijai tenka 1,63 Lt, įmonėje „Vilanoje“ – 0,22 Lt, o įmonėje „Saulės take“ – 13,64 Lt.

V.3. Akcijos buhalterinės vertės rodiklis – atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę įmonę likviduojant.
Iš lentelės duomenų matome, jog didžiausias rodiklis yra įmonėje „Saulės takas“, o mažiausias įmonėje „ Vilana “.

VII. IŠTEKLIŲ VALDYMO RODIKLIAI

Įmonės privalo rūpintis ne tik finansiniu , bet ir kitų savo išteklių racionaliu panaudojimu.

Išteklių valdymo rodikliai Keramika Vilana Saulės takas
VII.1. Pardavimo apimtis tenkanti vienam darbuotojui pagal barus 3350 1050 32050
VII.2. Produktyvumo rodiklis 1625 350 4357,5
VII.3. Pelno apimtis, tenkanti vienam darbuotojui 958,5 130 222,5
VII.4. Pardavimai tenkantys vienam litui priskaičiuotų atlyginimų 6,7 5,25 4,15

VII.1.Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad didžiausia pardavimo apimtis, tenkanti vienam darbuotojui pagal barus yra „Saulės take“ – 32050, o mažiausia „Vilanoje“ – 1050.

VII.2. Produktyvumo rodiklis – matuojamas kaip bendrojo pelno apimtis tenkanti vienam produkciją gaminančiam darbuotojui.
Mažiausias produktyvumo rodiklis yra „Vilanoje“ – 350, o didžiausias „Saulės take“ – 4357,5.

VII.3. Didžiausia pelno apimtis, tenkanti vienam darbuotojui yra „Keramikoje“ – 958,5. „Saulės take“ – 222,5, o mažiausia „Vilanoje“ – 130.

VII.4. Daugiausia pardavimų tenka vienam litui priskaičiuotų atlyginimų „Keramikoje“ – 6,7, o mažiausiai „Saulės take“ – 4,15.

2. VERTIKALI PELNO ATASKAITŲ ANALIZĖ

Dabar panagrinėsiu vertikalią pelno ir balanso atskaitų analizes visų įmonių, t.y. „ Keramika “, „ Vilana “ bei „ Saulės takas “.
Eil.Nr. Rodikliai Saulės takas Keramika Vilana
1. Pardavimo pajamos
2. Pardavimo savikaina 86,4 51,5 62,9
3. Bendrasis pelnas (Nuostoliai) 13,6 48,5 37,1
4. Veiklos sąnaudos 7,9 19,4 21,4
5. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 5,7 29,1 15,7
6. Kita veikla
7. Finansinė ir investicinė veikla 4,9 0,49 3,3
8. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) 28,6 12,4
9. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 0,69 28,6 12,4
10. Pelno mokestis 0,1 4,3 1,9
11. Grynasis pelnas (nuostoliai) 0,58 24,3 10,5

Pelningiausiai dirba įmonė “ Keramika ”, nedaug nuo jos atsilieka įmonė “ Vilana ”, o mažiausias pelnas yra įmonėje “ Saulės takas ”.

Didžiausias tipinės veiklos pelnas yra įmonėje “ Keramika ”, mažiausias įmonėje “ Saulės takas ”.

Iš šios diagramos matome, kad vėl “ Keramika ” dirba pelningiausiai, p ojos seka įmonė “ Vilana ”. Įmonė “ Saulės takas ” neuždirbo iš vis įprastinės veiklos pelno.

Matyti, kad įmonė „ Keramika “ dirba pelningiausiai iš visų. Antroje vietoje pagal pelningumą yra įmonė „ Vilana “, o įmonė „ Saulės takas “ dirba nepelningiausiai.

2.1. VERTIKALI BALANSO ATASKAITOS ANALIZĖ

Eil.Nr. Rodikliai Saulės takas Keramika Vilana
1. Ilgalaikis turtas 75,2 88,1 33
2. Trumpalaikis turtas 24,7 11,8 66,9
3. Nuosavas kapitalas 42,6 87,4 65,2
4. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 57,3 12,5 34,7
5. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 46,6 12,5 34,7

Įmonės „ Keramika “ ilgalaikis turtas yra didžiausias. Ji turi daugiausiai pastatų, įrengimų ir kitokio ilgalaikio turto. Mažiausiai ilgalaikio turto turi įmonė „ Saulės takas “.

Trumpalaikio turto daugiausiai turi įmonė „ Vilana “. „ Keramika “ trumpalaikio turto turi mažiausiai.

Šioje diagramoje matyti nuosavo kapitalo palyginimai visų trijų įmonių. Daugiausia kapitalo turi „ Keramika “. akivaizdu, jog šiai įmonei yra geriausios perspektyvos plėsti bei gerinti įmonės veiklą.
Siltyje mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. aukčiausią rodiklį turi “Saulės takas”. Šios įmonės plėtra palyginus su kitomis yra blogiausia. Įmonė “ Saulės takas ” turi daugiausiai skolų, tai rodo ir diagramos skiltis – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

3. HORIZONTALI BALANSO ATASKAITOS ANALIZĖ

Turtas Saulės takas Keramika Vilana
A. Ilgalaikis turtas 245750 26850 5180
I Nematerialus turtas
II Materialus turtas 245750 26850 5180
III Finansinis turtas
B. Trumpalaikis turtas 80790 3600 10480
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 22750 200
II Per vienerius metus gautinos sumos 20060 3000
III Kitas trumpalaikis turtas 1900
IV Pinigai ir pinigų ekvivalentai 37980 400 8580

Turto viso 326540 30450 15660

Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai
C Nuosavas kapitalas 139140 26629 10221
I Kapitalas 117000 25000 10000
II Perkainojimo rezervas (rezultatai) 1917 221
III Rezervai 8500
IV Nepaskirstytas pelnas 13640 1629
D Dotacijos, subsidijos
E Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 187400 3821 5439
I Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 35000
II Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 152400 3821 5439

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso : 326540 30450 15660

Išnagrinėję šią lentelę matome, jog „ Vilana “ yra mažiausia įmonė iš visų. Šios įmonės trumpalaikis turtas yra didesnis nei ilgalaikis turtas. Taigi, galime teigti kad ji daugiausiai turi savo turto ir pinigų nei kitos dvi įmonės. Ši įmonė turi neblogo kapitalo, bet nepaisant to ji turi nemažai skolų.
„ Saulės takas – įmonė, kuriai sekasi blogiausiai plėsti savo veiklą. Ji turi daug skolų.
„ Keramika “ verčiasi gan neblogai. Ji neturi tiek daug skolų kaip pirmosios dvi įmonės.

Leave a Comment