UAB“Autosabina“ 2004 metų finansinės atskaitomybės auditas

Turinys

1 UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas 3

1.1 Trumpa įmonės istorija 3

1.2 Valdymo struktūra 3

1.3 Darbuotojai 4

1.4 Įmonės veiklos charakteristika 4

1.5 Realizavimo rinka ir konkurentai 7

1.6 Makroaplinkos veiksniai įtakojantys įmonės veiklą 9

1.7 Įmonės SSGG įvertinimas 10

1.8 Balanso rodiklių analizė 11

1.9 Pagrindiniai finansiniai ir veiklos efektyvumo rodikliai 13

1.10 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas 18

1.11 Materialumo apskaičiavimas 19

1.12 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla 19

2 Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas 20

2.1 Buvimas – T1 23

2.2 Pilnutinumas – T2. 23

2.3 Įgaliojimai – T3. 24

2.4 Įvertinimas – T4. 25

2.5 Pateikimas ir atskleidimas – T5. 26

3 Auditoriaus išvada 27

4 Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos 28

5 Auditoriaus ataskaita 29

5.1 Įvadas 29

5.2 Audito apimtis 29

5.3 Auditoriaus išvada bei jos moodifikavimo priežastys 29

5.4 Nesutarimai su vadovybe 29

5.5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai 30

5.6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas 30

5.7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai 30

5.8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui 30

5.9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos 30

5.10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai 31

5.11 Įvykiai po balanso sudarymo datos 31

LITERATŪRA 32

UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas

1 Trumpa įmonės istorija

Įmonės veiklos pradžia – 1920 m., kai Amerikos lietuviai įkūrė AB
„Amlitas”, prekiavusią Ford firmos automobiliais, atsarginėmis dalimis,
tepalais, o taip pat organizavusią vairuotojų kursus ir keleivių pervežimą.
1924 m. AB „Amlitas” pagamino pirmuosius autobusus, kuriems variklius ir
važiuokles gaudavo iš užsienio.

1946-1949 m. AB „Amlitas” bbuvo reorganizuotas į Kauno automobilių
remonto gamyklą, gaminančią krovininius automobilius ir atliekančią
automobilių remonto darbus.

1962 m. prie gamyklos prijungiama Kauno autobusų kėbulų gamykla,
gaminanti autobusus KAG-3. 1981-1982 m. naujai pastatytame gamyklos korpuse
pilnai įsisavinama autobusų Ikarus-260 pilno komplektiškumo remontas.

1993 m. Kauno valstybinė automobilių remonto įmonė privatizuota,
įregistruojant AB „Autosabina”. T

Toliau tęsiamos visos anksčiau buvusios
veiklos rūšys, naujai įsteigiami lengvųjų ir krovinių automobilų servisai,
organizuojama prekyba naujais automobiliais „Honda”, „Kia”, „Citroën”, taip
pat įsteigiami muitinės atvirieji sandėliai ir krovinių terminalas.

1999 metais akcinė bendrovė “Autosabina” pardavė nerentabilius,
neišnaudojamus pastatus. Rekonstravus turimas patalpas įkurtas naujas
automobilių salonas, kuriame prekiaujama mūsų bendrovės importuojama
produkcija (anglų firmos “Comma” tepalais, olandų firmos “Motip”
aerozoliniais dažais) bei naujais HONDA ir CITROEN automobiliais.

2001 m. spalio 1 d. akcinė bendrovė “Autosabina” Kauno miesto
savivaldybės administracijos rejestro tarnybos įsakymu pertvarkyta į
uždarąją akcinę bendrovę “Autosabina”.

UAB „Autosabina“ yra įsikūrusi Kaune, visi padaliniai sutelkti vienoje
teritorijoje, 16 ha plote, strategiškai perspektyvioje vietoje adresu
Veiverių g. 150. Autosalono pastatas naujai perstatytas buvo 2004 metų
pavasarį, į jį investuota 4 mln. litų. Šiuo metu tai didžiausias Kauno
regione esantis automobilių salonas. Su jo atsiradimu UAB „Autosabina“ tapo
lygiaverte konkurente didiesiems automobilių pardavimo salonams Kaune, tuo
pačiu smmarkiai padidindama savo prekybos automobiliais apimtis.

Pagrindinis įmonės tikslas – didinant pardavimų ir paslaugų apimtis ir
efektyvumą, geriau ir tiksliau patenkinant klientų poreikius, užtikrinant
aukštą paslaugų bei klientus aptarnaujančio personalo kultūros lygį,
didinti įmonės pelningumą.

2 Valdymo struktūra

AB “Autosabina” valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojų
taryba ir direktorių valdyba, administracija.

Aukščiausias bendrovės valdymo organas – visuotinis akcininkų
susirinkimas. Čia turi teisę dalyvauti visi akcininkai, nesvarbu, kiek
akcijų jie turi.

AB “Autosabina” stebėtojų taryba susideda iš 3 narių. Stebėtojų
tarybos pirmininkas yra R.Bakanovas, sekretorius S.Matulionis, narys
V.Rimeisis. Stebėtojų taryba skiria ir atleidžia iš pareigų direktorių
valdybos narius; tikrina b

buhalterinę-finansinę apskaitą; jie įstatymų
numatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų nuslėpimą,
blogą ūkinės veiklos kontrolę.

AB “Autosabina” direktorių valdybą sudaro taip pat 3 asmenys:
generalinis direktorius V. Jūras, konsultantas marketingui A.Gudas, vyr.
finansininkė I.Šukienė. Valdyba svarsto ir tvirtina įmonės valdymo
struktūrą ir pareigybes

Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Jai
vadovauja administracijos vadovas. Jis priima į darbą administracijos
darbuotojus į darbą, sudaro sutartis. Šiuo metu administracijos vadovas yra
R.Jurgelaitis.

3 Darbuotojai

UAB “Autosabina” 2003 metais dirbo 165 žmonės, 2004 – 164. Jų tarpe 56
turi aukštąjį išsilavinimą. Beveik visi kiti darbuotojai turi aukštesnįjį
išsilavinimą: dažniausiai technikų-mechanikų, suvirintojo, staliaus.
Matome, kad išsilavinimas dažniausiai atitinka dirbamą darbą įmonėje.
Vidutinis darbuotojų amžius yra 42 metai.

Bendrovės autosalono padalinyje šiuo metu dirba 11 darbuotojų, jų
tarpe 5 turi aukštąjį išsilavinimą. Vidutinis darbuotojų amžius yra 34
metai. Specialiąsias žinias darbuotojai gauna ir įgūdžius tobulina
mokymuose ir įvairiuose kursuose. Dažnai mokymo tikslais darbuotojai
siunčiami ir į įvairias užsienio šalis.

Kiti padaliniai. Krovininių ir lengvųjų automobilių remonto servise
dirba – 59 darbuotojai. Iš jų 12 su aukštuoju išsilavinimu, dauguma su
aukštesniuoji ir profesiniu. Muitinės krovinių termiale bei sandėliavimo
paslaugose dirba likusieji bendrovės darbuotojai. Siekiama, kad kompanijos
paslaugos būtų kuo aukštesnės kokybės, taigi darbuotojai nuolat siunčiami į
apmokymus, suteikiamos sąlygos studijuoti universitetuose bei
aukštesniosiose mokyklose.

4 Įmonės veiklos charakteristika

Šiuo metu UAB „Autosabina” užsiima tokia veikla:

▪ Naujų Honda ir Citroën automobilių ir jų atsarginių dalių

pardavimas;

▪ Krovininių ir lengvųjų automobilių remontas;

▪ Muitinės krovinių terminalo, sandėliavimo paslaugos;

▪ Kita veikla: patalpų, įrengimų nuoma ir kita.

Kadangi, atgavus nepriklausomybę Lietuva tiek s

savo geografine, tiek
politine padėtimi tapo tarpininku tarp Rytų ir Vakarų, sparčiai pradėjo
vystytis automobilių pramonė ir su ja susijusios veiklos sritys. Įvertinę
tai, naujieji savininkai nusprendė nekeisti veiklos pobūdžio, o,
palaipsniui reorganizuojant, pakelti įmonę į kitą kokybinį lygį.

Viena iš veiklos sričių – naujų automobilių Honda ir Citroen prekyba
ir remontas. 2001 metais bendrovei buvo suteikta teisė tiesiogiai
importuoti Honda automobilius iš gamintojo. Prekiaujama šiais Honda
automobiliais: Accord, Civic, CR-V, HR-V, FR-V, Jazz. Citroën modelių gama
dar platesnė: C2, C3, C4, C5, C8, Jumper, Berlingo, Picaso.

Pirkėjams automobiliai siūlomi įsigyti dviem būdais:

▪ automobilio pasirinkimas iš esančių salone (nuolatos eksponuojama

apie 30 automobilių);

▪ automobilio užsakymas pagal individualius poreikius iš gamyklos;

UAB „Autosabina“ parduodamus automobilius galima įsigyti ir lizingo
būdu. Dirbama su visomis Lietuvoje esančiomis lizingo bendrovėmis, ieškoma
klientui geriausių ir priimtiniausių variantų.

Lietuvos automobilių rinka nuolat auga. Bendras parduotų naujų
automobilių kiekis Lietuvoje 2003 metų sausį išaugo 17 procentų, lyginant
su 2001 metų sausio mėnesiu. Naujų automobilių pardavimo augimo tendencija
išliks ir ateityje. Tai sąlygoja Lietuvos Respublikoje veikiantys norminiai
aktai, kuriuose pabrėžiama gamtosaugos problema, įvairiais mokesčiais
varžomas senų automobilių importas į Lietuvą, taip pat kiekvienais metais
gerėjančios išperkamosios automobilių nuomos sąlygos. Automobilių rinkos
augimą įtakoja ir BVP bei gyventojų perkamosios galios augimas. Investavusi
į naują automobilių saloną ir servisą, bendrovė tikisi:

▪ apjungti automobilių saloną su aptarnaujančiu servisu (tai buvo

įgyvendinta jau 2004 metų pradžioje);

▪ pagerinti bendrovės įvaizdį, kas padės konkuruoti su kitais

automobilių salonais;

▪ patenkinti gamintojų ir klientų keliamus reikalavimus.

Didėjant i

ir atsinaujinant krovininių automobilių parkui, didėja
poreikis juos aptarnaujančių aukštos kokybės servisų. Būtent kita UAB
„Autosabina“ veiklos sričių yra krovininių automobilių servisas. Padidėjus
darbų apimtims, bendrovė 2001 m. investavo 800 000 litų serviso praplėtimui
ir naujos įrangos įsigijimui. Didžioji investicijų dalis buvo skirta
krovininių automobilių serviso patalpų išplėtimui iki 1000 m2 ir naujų
technologijų įsigijimui: sumontuota naujausia technika, priimta
kvalifikuotų serviso darbuotojų, kas leis pagerinti teikiamų paslaugų
kokybę. Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas paslaugų kokybei gerinti,
ruošiant padalinio veiklą ISO standartų įvedimui. Šiais 2005 metais buvo
pasirašyta sutartis su UAB „Būsto sprendimai“ dėl kokybės vadybos sistemos
ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14000:1996.
Bendrovė jau treti metai sėkmingai dalyvauja karinių autotransporto
priemonių remonto ir detalių tiekimo konkursuose, organizuojamuose Lietuvos
krašto apsaugos ministerijos.

Trečioji bendrovės veiklos sritis yra muitinės krovinių terminalas.
Šią veiklos sritį sąlygoja tiek vietinių, tiek užsienio partnerių,
užsiimančių tarptautiniais pervežimais, interesai. Bendrovė stengiasi
išnaudoti gerą geografinę padėtį (šalia praeina VIA BALTIKA trasa) ir
turimas laisvas sandėliavimo patalpas, suteikiant klientams prekių
sandėliavimo, muitinio tarpininkavimo, logistikos ir kitas paslaugas. Šiuo
metu krovinių terminalas disponuoja apie 3800 m2 patalpomis ir 12 000 m2
aikštelėmis prekių, krovinių bei transporto priemonių sandėliavimui ir
saugojimui muitinės ir paprastuose sandėliuose. Pagrindiniai paslaugų
vartotojai yra Lietuvos ir užsienio ekspedicinės-transporto, logistikos
kompanijos, didmeninės prekybos įmonės, prekių importuotojai-
eksportuotojai, gamybininkai.

Padalinio tikslas – siūlyti rinkai visas logistikos paslaugas.
Logistikos paslaugų poreikis nuolatos auga, stambios įmonės atsisako savo
sandėlių, transporto parkų, prekių transportavimo, sandėliavimo,
paskirstymo organizavimo. Šias veiklas patiki bendrovėms, kurioms šis
verslas yra pagrindinis. Įvertinus tai, kad logistikos verslas Lietuvoje
yra pakankamai naujas, o UAB „Autosabina“ jame jau aštunti metai ir turi
nemažai patirties bei partnerių Europoje su dar didesne patirtimi, tikime,
jog bendrovė turi nemažų perspektyvų vystyti šį verslą. Investavusi į naują
krovinių terminalą įmonė tikisi:

▪ sukoncentruoti veiklą vienoje vietoje (dabar naudojama 11 atskirų

patalpų), kas leis supaprastinti veiklos administravimą;

▪ panaudoti laisvus teritorijos plotus, kas sumažins vidinius kaštus;

Pagrindinės krovinių terminalo veiklos kryptys ir jų dalis pajamose
yra pavaizduotos 1 paveiksle.

[pic]

1 pav. Pagrindinės krovinių terminalo veiklos

Kaip papildomas įmonės veiklos sritis galima įvardinti metalo
konstrukcijų gamybą štampavimo būdu ir laisvų biuro bei sandėlių nuomą.

1 lentelė

Pardavimų ir paslaugų suvestinė per paskutinius tris metus
|2 |Krovininių automobilių VOLVO |4312 |24,2|4895 |27,5 |5857 |24,1|
| |serviso paslaugos | | | | | | |
|3 |Muitinės krovinių terminalo |2026 |29,5|2410 |33,2 |2686 |30,8|
| |veikla | | | | | | |
|4 |Nestandartinių gaminių gamyba |1485 |10,5|1676 |17,1 |1377 |16,6|
|5 |Nuoma ir kita veikla |1315 |15,2|814 |18,6 |1491 |20,6|
|  |VISO: |12118|17,2|13645|20,71|17717|18,9|
| | | |6 | | | | |

Automobilių pramonė, tarptautiniai pervežimai, krovinių paslaugos tiek
Lietuvoje, tiek ir Vakarų Europoje yra perspektyvios ir sparčiai
plėtojamos. Patogi Lietuvos geografinė padėtis sudaro palankias sąlygas
šiam verslui. Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, dideles galimybes suteikė
mūsų verslininkams tapti tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų Europos.

5 Realizavimo rinka ir konkurentai

UAB „Autosabina“ paslaugos daugiausia atliekamos pagal atsitiktinius
sandorius (65%), likusią dalį sudaro mažmeninė prekyba (9%) ir trumpalaikės
bei ilgalaikės sutartys (26%). Apie 50 % krovinių terminalo veiklos vykdoma
pagal ilgalaikes sutartis su užsienio firmomis.

Krovinių terminalo realizavimo rinka – tai Lietuva, Pabaltijo šalys,
NVS šalys, Europos šalys. Pagrindiniai klientai tikios kompanijos kaip
International Logistic System, Transcargo AS, RABEN Logistics Spolka
z.o.o., UAB „Electrolux“, UAB „MC Bauchemie“, UAB „GNT Lietuva“, UAB „Algol
Chemicals“, Sabonio klubas ir partneriai ir kt.

Atsiskaitymo sąlygos:

▪ pirmą kartą atvykę klientai, nepatikimi klientai – atsiskaitymas

ir karto arba išankstinis apmokėjimas;

▪ kiti klientai – atidėjimas 10-30 dienų;

▪ VIP klientai (pastovūs, perspektyvūs) – atidėjimas 40-60 dienų.
Šiais dienai realus atsiskaitymų atsilikimas – 40-60 dienų;

Pagrindiniai konkurentai:

▪ UAB „Danzas“;

▪ Militzer&Munich;

▪ UAB “Baltic Logistic System”;

▪ UAB „Shenker“;

▪ UAB „Kauno svoris“.

Autosalono realizavimo rinka. Sąlyginai Lietuvos automobilių rinka yra
suskirstyta į Vakarų, Šiaurės, Rytų ir Pietų regionus[1]. Naujų automobilių
rinkos pasiskirstymas tarp šių regionų pateiktas 2 paveiksle.

[pic]

2 pav. Lietuvos naujų automobilių rinkos pasiskirstymas tarp atskirų

regionų 2004 m.

UAB „Autosabina“ automobilių realizavimo rinka – Pietų regionas.
Kiekvienam automobilių importuotojui Lietuvoje yra priskiriamas tam tikras
regionas. Tai padaryta tuo tikslu, kad tos pačios automobilių markės
importuotojui nekonkuruotų tame pačiame mieste ar regione.

Automobilių salono klientai – tai įvairios organizacijos, tiek
pavieniai asmenys. Tarp bendrovės klientų yra ir pastovių pirkėjų, kurie
laikas nuo laiko keičia automobilius į tos pačios markės automobilius.
Stengiamasi išlaikyti kuo daugiau lojalių klientų, taikant įvairias
nuolaidas, siūlant kuo įvairesnes ir geresnes paslaugas. Galima paminėti
tokius lojalius įmonės klientus kaip UAB „Labbis“, UAB „Genys“ ir kt.

Pagrindiniai šios veiklos konkurentai – visi naujų automobilių
importuotojai Lietuvoje. Nemažą konkurenciją sudaro ir naudotų automobilių
vežėjai. Lietuvos transporto parke vyrauja seni automobiliai – 91% lengvųjų
automobilių 2004 m. buvo senesnės kaip 10 metų, o tik 2% – nauji
automobiliai ir automobiliai iki 2 metų amžiaus. Tačiau, gerėjant
ekonominei situacijai, ši padėtis pamažu kinta, kas yra labai paranku naujų
automobilių importuotojams. Lietuvoje parduotų naujų automobilių skaičius
10 tūkst. ribą jau perkopė 2002 m. 2003 m. naujų lengvųjų automobilių
pardavimai sudarė 10 352 vnt. – tai 0,06 proc. mažiau nei 2002-aisiais.

UAB „Autosabinos“ užimama rinkos dalis tarp pagrindinių jos konkurentų
Kauno regione įvertinama 2 lentelėje.

2 lentelė

UAB „Autosabina“ autosalono ir jo konkurentų užimamos rinkos dalys

Kauno regione
|Veiklos |UAB |Pagrindiniai konkurentai |
|sritis |„Autosabin| |
| |a“ | |
|Platus prekių asortimentas |Nepakankama reklama |
|Šiuolaikiškas autosalono pastatas |Firmos vardo žinomumas |
|Kvalifikuoti įmonės darbuotojai |Finansiniai ištekliai |
|Geros galimybės klientams naudotis lizingo |Mažai papildomų paslaugų |
|paslaugomis | |
|Galimybės |Grėsmės |
|Automobilių rinkos Lietuvoje augimas |Naujų konkurentų |
| |atsiradimas rinkoje |
|Bendras ekonomikos lygio kilimas |Esamų konkurentų augimas |
|Gyventojų užimtumo didėjimas |Importo mokesčio didėjimas |
| |(Honda) |
|Lizingo paslaugų plėtra |Reikalavimų verslui |
| |didėjimas |
|Esamų klientų lojalumas |Klientų „spaudimas“ dėl |
| |kainos |
|Naujų modelių platinimas |Naftos produktų kainų |
| |didėjimas |

6 Balanso rodiklių analizė

Balanso rodiklių analizė parodo atitinkamų balanso dalių tarpusavio
santykius.

UAB „Autosabina“ 2003-2004 metų balanso duomenys pateikiami 4
lentelėje. Joje taip pat apskaičiuoti materialumo rodikliai, kurių prireiks
tolimesnėje analizėje.

4 lentelė

UAB „Autosabina“ balansas ir jo analizė
|I. |NEMATERIALUSIS TURTAS |135789 |112924 |0,94 |20,25 |1284,38 |
|I.I |Plėtros drabai |  |  |  |  |  |
|I.2 |Prestižas |  |  |  |  |  |
|I.3 |Patentai,licenzijos,sertifika|73314 |98870 |0,51 |-25,85|693,45 |
| |tai | | | | | |
|I.4 |Programinė įranga |62475 |14054 |0,43 |344,54|590,93 |
|II. |MATERIALUSIS TURTAS |9615710|8866042|66,35|8,46 |90951,56|
|II.1| Žemė |  |  |  |  |  |
|II.2| Pastatai |7503973|6664149|51,78|12,60 |70977,40|
|II.3| Statiniai |620101 |608346 |4,28 |1,93 |5865,31 |
|II.4| Mašinos ir įrengimai |614216 |806265 |4,24 |-23,82|5809,65 |
|II.5| Transporto priemonės |348481 |401233 |2,40 |-13,15|3296,16 |
|II.6| Kita |385343 |229606 |2,66 |67,83 |3644,82 |
| |įranga,prietaisai,įrankiai ir| | | | | |
| |įrenginiai | | | | | |
|II.7| Kompiuterinė technika |143596 |146696 |0,99 |-2,11 |1358,22 |
|II.8| Nebaigta statyba |  |  |  |  |  |
|II.9|Kitas ilgalaikis materialusis|0 |9747 |0,00 |-100,0|0,00 |
| |turtas | | | |0 | |
|II.9| Ilgalaikio turto vertės |  |  |  |  |  |
| |perkainavimo rezultatas | | | | | |
|III.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS |71100 |41100 |0,49 |72,99 |672,51 |
|III.| Investicijos į asocijuotas |  |41100 |  |-100,0|  |
|1 |ir dukterines įmones | | | |0 | |
|III.| Paskolos asocijuotoms ir |  |41100 |  |-100,0|  |
|2 |dukterinėms įmonėms | | | |0 | |
|III.| po vienerių metų gautinos |  |  |  |  |  |
|3 |sumos | | | | | |
|III.| Kitas ilgalaikis |71100 |  |0,49 |  |672,51 |
|4 |finansinis turtas(akcijos) | | | | | |
|B. |Trumpalaikis turtas |4669758|5090956|32,22|-8,27 |44169,57|
|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI|1296644|2154739|8,95 |-39,82|12264,49|
| |SUTARTYS | | | | | |
|I.I | Atsargos |1259824|1936210|8,69 |-34,93|11916,22|
|I.I.| Žaliavos ir |141992 |1050929|0,98 |-86,49|1343,05 |
|1 |komplektavimo gaminiai | | | | | |
|II.1| Nebaigta gamyba |  |8976 |  |-100,0|  |
|.2 | | | | |0 | |
|II.1| Pagaminta produkcija |  |  |  |  |  |
|.3 | | | | | | |
|II.1| Pirktos prekės, skirtos|1117832|876305 |7,71 |27,56 |10573,17|
|.4 |perparduoti | | | | | |
|I.2 | Išankstiniai |36820 |218529 |0,25 |-83,15|348,27 |
| |apmokėjimai | | | | | |
|I.3 | Nebaigtos vykdyti sutartys|  |  |  |  |  |
|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS |1624392|2196292|11,21|-26,04|15364,54|
| |SUMOS | | | | | |
|II.1| Pirkėjų įsiskolinimas |1622118|1811951|11,19|-10,48|15343,03|
|II.2| Dukterinių ir asocijuotų |  |  |  |  |  |
| |įmonių skolos | | | | | |
|II.3| Kitos gautinos |2274 |384341 |0,02 |-99,41|21,51 |
| |sumos(permoka biudžetui) | | | | | |
|III.|KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 |
|III.| Trumpalaikės investicijos |  |  |  |  |  |
|1 | | | | | | |
|III.| Terminuoti indėliai |  |  |  |  |  |
|2 | | | | | | |
|III.| Kitas trumpalaikis turtas |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 |
|3 | | | | | | |
|IV |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR |1709106|691623 |11,79|147,12|16165,82|
| |KASOJE | | | | | |
|C. |Nuosavas kapitalas |5519888|5830673|38,09|-5,33 |52210,65|
|I. |KAPITALAS |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48|
|I.1 | Įstatinis (pasirašytasis) |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48|
|I.2 | Pasirašytas neapmokėtas |  |  |  |  |  |
| |kapitalas (-) | | | | | |
|I.3 | Akcijų priedai |  |  |  |  |  |
|I.4 | Savos akcijos(- ) |  |  |  |  |  |
|II. |PERKAINAVIMO REZERVAI |  |  |  |  |  |
| |(REZULTATAS) | | | | | |
|III.|REZERVAI |660000 |660000 |4,55 |0,00 |6242,70 |
|III.| Privalomasis rezervas |120000 |120000 |0,83 |0,00 |1135,04 |
|1 | | | | | | |
|III.| Savoms akcijoms įsigyti |460000 |460000 |3,17 |0,00 |4350,98 |
|2 | | | | | | |
|III.| Kiti rezervai |80000 |80000 |0,55 |0,00 |756,69 |
|3 | | | | | | |
|IV. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS |59888 |370673 |0,41 |-83,84|566,46 |
| |(NUOSTOLIS) | | | | | |
|IV.1| Ataskaitinių metų |-310785|370673 |-2,14|-183,8|-2939,60|
| | | | | |4 | |
|IV.2| Ankstesniųjų metų (-) |370673 |0 |2,56 |  |3506,06 |
|D. |Dotacijos, Subsidijos |0 |  |0,00 |  |0,00 |
|E. |Mokėtinos sumos ir |8972469|8280349|61,91|8,36 |84867,38|
| |įsipareigojimai | | | | | |
|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS |5652267|4538827|39,00|24,53 |53462,77|
| |SUMOS IR ILGALAIKIAI | | | | | |
| |ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | | |
|I.1 |Finansinės skolos |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75|
|I.1.|Lizingo(finansinės nuomos) ar|  |  |  |  |  |
|1 |panašūs įsipareigojimai | | | | | |
|I.1.|Kredito įstaigoms |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75|
|2 | | | | | | |
|I.2 |Skolos tiekėjams |0 |  |0,00 |  |0,00 |
|I.3 |Gauti išankstiniai |0 |  |0,00 |  |0,00 |
| |apmokėjimai | | | | | |
|I.4 |Atidėjimai |0 |  |0,00 |  |0,00 |
|I.4.|Įsipareigojimų ir reikalavimų|  |  |  |  |  |
|1 |padengimo | | | | | |
|I.4.|Pensijų ir panašių |  |  |  |  |  |
|2 |įsipareigojimų | | | | | |
|I.4.|Kiti atidėjimai |  |  |  |  |  |
|3 | | | | | | |
|I.5 |Atidėtieji mokesčiai |0 |  |0,00 |  |0,00 |
|I.6 |Kitos mokėtinos sumos ir |425 |13127 |0,00 |-96,76|4,02 |
| |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | | | |
|II. |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS|3320202|3741522|22,91|-11,26|31404,60|
| |SUMOS IR TRUMPAL. | | | | | |
| |ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | | |
|II.1| Ilgalaikių skolų einamųjų |754404 |357703 |5,21 |110,90|7135,64 |
| |metų dalis | | | | | |
|II.2| Finansinės skolos |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 |
| | | | | |0 | |
|II.2| Kreditinėms |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 |
|.1 |institucijoms | | | |0 | |
|II.2|Kitos skolos |0 |  |0,00 |  |0,00 |
|.2 | | | | | | |
|II.3|Skolos tiekėjams |1528749|2582685|10,55|-40,81|14459,89|
|II.4|Gauti išankstiniai |418140 |207601 |2,89 |101,42|3955,04 |
| |apmokėjimai | | | | | |
|II.5|Mokėtini mokesčiai |179043 |87716 |1,24 |104,12|1693,50 |
|II.5|Pelno mokesčio |10198 |  |0,07 |  |96,46 |
|.1 |įsipareigojimai | | | | | |
|II.5|Kiti mokesčiai |168845 |87716 |1,17 |92,49 |1597,04 |
|.2 | | | | | | |
|II.6|Su darbo santykiais susiję |314976 |75824 |2,17 |315,40|2979,25 |
| |įsipareigojimai | | | | | |
|II.6|Atlyginimai |70729 |4604 |0,49 |1436,2|669,00 |
|.1 | | | | |5 | |
|II.6|Socialinis draudimas |57871 |71220 |0,40 |-18,74|547,38 |
|.2 | | | | | | |
|II.6|Atostogų rezervas |186376 |  |1,29 |  |1762,86 |
|.3 | | | | | | |
|II.7|Atidėjimai |0 |  |0,00 |  |0,00 |
|II.8| Kitos mokėtinos sumos ir |124890 |21427 |0,86 |482,86|1181,29 |
| |trumpalaikiai įsipareigojimai| | | | | |
|Bendroji pelno |Bendrasis pelnas / |0,16 | 0,09 |
|marža |Pardavimai | | |
|Veikos pelno |Veiklos pelnas / |0,03 |-0,1 |
|marža |Pardavimai | | |
|Grynoji pelno |Grynasis pelnas / |0,02 |-0,01 |
|marža |Pardavimai | | |

Šioje lentelėje matyti, kiek atitinkamo pelno (arba nuostolio 2004
metų atveju) tenka vienam pardavimų litui.

[pic]

3 pav. UAB “Autosabina” 2003-2004 metų pardavimų pajamos, savikaina bei

pelnas; mln. Lt

Lyginant su situacija Lietuvos rinkoje, 2003 metais bendrovė veikė
pelningiau nei bendras šio sektoriaus vidurkis, t.y. įmonės veiklos
pelningumas buvo 2,18[3] proc., kai tuo tarpu sektoriaus vidurkis siekė 1,9
proc. 2004 metais sektoriaus pelningumas išliko toks pats, o situacija
bendrovėje akivaizdžiai pasikeitė – rinkoje uždirbtas pelnas, o
„Autosabina“ patyrė nuostolį.

Kiti rodikliai, kurie atspindi įmonės veiklos pelningumą yra
rentabilumo rodikliai. Jie parodo, kiek kartų firma gauna daugiau pelno nei
išleido parduotų prekių (paslaugų) savikainai. Jų skaičiavimas pateiktas 6
lentelėje.

6 lentelė

Rentabilumo rodiklių skaičiavimas

|Rentabilumo |Formulė |2003 m. |2004 m.|
|rodikliai | | | |
|Pardavimų |Bendrasis pelnas / Savikaina|0,20 |0,02 |
|rentabilumas | | | |
|Veiklos |Veiklos pelnas / Veiklos |0,22 |-0,52 |
|rentabilumas |sąnaudos | | |

Kaip matyti iš skaičiavimų 2003 metų tiek pardavimų, tiek veiklos
pelnas buvo gana panašūs. 2004 metais pardavimų savikainos 1 litas dar
uždirbo 2 centus pelno, tačiau veiklos sąnaudų litas patyrė net po 52
centus nuostolio.

UAB „Autosabina“ išteklių valdymo sugebėjimai. Turto, kapitalo,
pardavimo pajamų bei apyvartumo rodiklių pokyčiai pateikiami 4 paveiksle.

[pic]

4 pav. UAB „Autosabina“ kapitalo bei turto grąža

Kaip matyti iš paveikslo tiek turto, tiek kapitalo pajamingumas
(apyvartumas) augo. Šių dydžių skaičiavimai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė

Apyvartumo rodiklių skaičiavimas

|Apyvartumo |Formulė |2003m|2004m. |
|rodikliai | |. | |
|Turto apyvartumas |pajamos už parduotas prekes bei|1,30 |1,52 |
| |suteiktas paslaugas / turtas | | |
|Kapitalo |pajamos už parduotas prekes bei|3,16 |4,00 |
|apyvartumas |suteiktas paslaugas / nuosavas | | |
| |kapitalas | | |
|Atsargų |Parduotų prekių ir paslaugų |7,94 |15,97 |
|apyvartumas |savikaina / Vidutinės atsargos | | |
|Ilgalaikio turto |pajamos už parduotas prekes bei|2,04 |2,25 |
|apyvartumas |suteiktas paslaugas / ilglaikis| | |
| |turtas | | |

Kaip matyti turto apyvartumas augo beveik 17 proc., o kapitalo – 26,6
proc. Tai rodo, kad įmonės turto ir kapitalo vienetams tenka vis daugiau
pajamų. Tačiau automobilių prekybos ir remonto, degalų mažmeninės prekybos
sektoriaus rodikliai abiem metais buvo daugiau nei dvigubai didesni.
(Optimalia turto apyvartumo reikšme laikoma 3,0 – 5,0.).

2004 metais pasiektas atsargų apyvartumas yra pakankamai didelis.
Vadinasi, atsargos neatitraukia piniginių lėšų bei panaudojamos efektyviai.

Ilgalaikio turto apyvartumo prekybos įmonėje šio rodiklio optimali
reikšmė yra apie 10. Taigi UAB „Autosabina“ ilgalaikio turto panaudojimas
yra neefektyvus. Iš kitos pusės reikėtų prisiminti, kad bendrovė visiškai
neseniai naujai statė autosalono bei autoserviso patalpas, todėl yra žymiai
padidėjusi ilgalaikio turto vertė, o pardavimai dar nėra pakankamai išaugę.

Vertinant „Autosabinos“ išteklių valdymą, reiktų pastebėti, kad šie
rodikliai gana prasti. Tačiau per metus augo, nors ir nedaug. Vienas iš
geresnių rodiklių yra pakankamai aukštas atsargų apyvartumas. Iš dalies tam
įtakos turi tai, kad sandėliuose yra tik nedidelės prekių (automobilių)
atsargos. Jos yra pristatinėjamos iš Vilniuje esančio autosalono sandėlių.
Ilgalaikio turto nedidelį apyvartumą galima pateisinti investicijomis į
pastatų atnaujinimą.

Pelningumo ir pajamingumo rodikliai įvertina įmonės gebėjimus
užtikrinti ilgalaikes pajamas, parodo bendrą įmonės veiklos efektyvumą.
Nagrinėjamos bendrovės būklė šių rodiklių atžvilgiu būtų tik patenkinama,
kadangi pajamingumo atžvilgiu, padėtis nors ir gerėjo, bet buvo žymiai
mažesnė nei viso sektoriaus vidurkis, tuo tarpu pelningumas antrais
analizuojamo laikotarpio metais buvo neigiamas. Žinoma patirtas nuostolis,
gali būti ir investicijų į ateities veiklą rodiklis.

8 lentelė

Likvidumo rodiklių skaičiavimas

|Likvidumo rodiklis |Formulė |2003 m.|2004 m.|
|Įsipareigojimų |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / |1,42 |1,63 |
|padengimas nuosavu |Nuosavas kapitalas | | |
|kapitalu | | | |
|Įsiskolinimo |Įsipareigojimai metų pabaigoje /Turtas |0,59 |0,62 |
|koeficientas |metų pabaigoje | | |
|Bendrasis |Trumalaikis turtas / Trumpalaikiai |1,36 |1,41 |
|likvidumas |įsipareigojimai | | |
|Einamasis |(Trumpalaikis turtas – Atsargos) / |0,84 |1,03 |
|likvidumas |Trumpalaikiai įsipareigojimai | | |
|Kritinis likvidumas|Pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai |0,18 |0,51 |

Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengia įsipareigojimus.
Bendrovėje vienam nuosavo kapitalo litui tenka 1,63 Lt įsipareigojimų, šis
dydis per metus išaugo 14,8 proc.

Įmonės įsiskolinimo koeficientas, t.y. jos galimybės apmokėti savo
įsipareigojimus pardavus turtą, gana panašus į sektoriaus vidurkį (2003
metais – 0,59; 2004 m. – 0,60), todėl galima daryti išvada, jog šis
rodiklis nėra prastas.

[pic]

5 pav. UAB “Autosabina” trumpalaikio mokumo rodikliai

Bendrovės gebėjimas apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus pardavus
trumpalaikį turtą tiek 2003 m., tiek 2004m. yra realus (teorinė optimali
šio rodiklio reikšmė 1,2 – 2,0). Kaip matome ir neparduodama turimų
atsargų, bendrovė 2004 metais galėtų padengti savo metinius
įsipareigojimus. O kritinis likvidumas rodo, kokiu laipsniu kreditorių
teisės yra padengtos grynais pinigais. Šiuo atveju 2004 metais beveik pusė
trumpalaikių įsipareigojimų būtų galima gražinti iš turimų grynųjų pinigų.

Apibendrinant mokumo analizę, galima teigti, kad nors bendrovės turto
ir kapitalo apyvartumo rodikliai yra gana maži, tačiau mokumo atžvilgiu
įmonės padėtis gerėja, kadangi mokumo rodikliai (įsipareigojimų vykdymas
pardavus turtą) didėjo, o 2003m. buvę lygūs sektoriaus vidurkiui, 2004
metais jį aplenkė. Taigi bendrovės padėtis šiuo atžvilgiu vis geresnė.

Dar vienas svarbus įmonei rodiklis – pirkėjų įsiskolinimas[4]. 2003
metais jie vidutiniškai atsiskaitydavo per 35 dienas, o 2004 metais – per
26 dienas. Taigi pirkėjų įsiskolinimas mažėjo. Tai taip pat prisideda prie
geresnės įmonės mokumo situacijos.

9 lentelė

Finansinio stabilumo rodiklių skaičiavimas

|Finansinio stabulumo |Formulė |2003 |2004 |
|rodikliai | |m. |m. |
|Finansinės |(Turtas – nuosavas kapitalas) / |1,42 |1,63 |
|priklausomybės koef. |Nuosavas kapitalas | | |
|Finansinės autonomijos|Nuosavas kapitalas / Skolintas |0,70 |0,62 |
|koef. |kapitalas | | |
|Nuosavo kapitalo |(Ilgalaikiai pasyvai – ilgalaikis |-0,77 |-0,76 |
|manevringumas |turtas / nuosavas kapitalas | | |

Finansinės priklausomybės koeficiento didėjimas rodo, kad skolintas
kapitalas sudaro vis didesnę dalį bendrovės nuosavame kapitale. O skolinto
kapitalo litui tenkanti nuosavo kapitalo suma atskleidžiama finansinės
autonomijos koeficientu. Jis taip pat patvirtina, jog nuosavo kapitalo
palyginus su skolintu, mažėja. Trečiasis finansinio stabilumo rodiklis
atskleidžia, kiek nuosavo kapitalo savininkai skiria apyvartai finansuoti.
Iš skaičiavimų matyti, kad nei vienais metais kapitalas tam nebuvo
naudojamas.

Kadangi UAB „Autosabina“ yra įsiskolinusi kredito įstaigoms, tai
vertėtų įvertinti jos pajėgumą grąžinti paskolą. Tai atspindi paskolų
grąžinamumo koeficientas[5], kuris 2003 metais lygus 0,9. 2004 metų
rodiklis neskaičiuojamas, kadangi trumpalaikių paskolų įmonė šiais metais
neturėjo. Tačiau žinant, kad 2004 m. nepaskirstytas pelnas neigiamas, tai
ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies grąžinimo tikimybė yra maža.

Įvertinus kompanijos finansinius rodiklius matyti, kad 2003 metais UAB
„Autosabina“ pasiekti veiklos rezultatai buvo geri, o štai 2004 metais dėl
62% išaugusių veiklos sąnaudų buvo patirtas nuostolis. Mažėjo ne tik
veiklos (patirtas nuostolis), bet ir pardavimų rentabilumas.

Kalbant apie apyvartumą, tiek viso turto, tiek ilgalaikio turto
apyvartumas didėjo, tačiau išliko gana žemas (net kelis kart mažesnis už
optimalų). Trumpalaikių įsipareigojimų vykdymo gebėjimas arba likvidumas
bendrovėje didėjo. Taigi mokumo problemų neturėtų būti.

Finansinio stabilumo rodikliai rodo, kad audituojama kompanija turi
daugiau skolinto kapitalo nei nuosavo ir šis skirtumas auga. Tačiau šie
duomenys būtų labiau aktualūs, jei bendrovei grėstų bankrotas.

7 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

Kliento įmonės rizika bus įvertinama remiantis sudaryta rizikos
įvertinimo anketa 10 lentelėje.

10 lentelė

Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

|Klausimai |Rezultata|Taškai |
| |s | |
|1. VALDYMAS: | | |
|a) ar pakanka žinių ir patirties įmonei |1 |TAIP=4 |
|valdyti? | | |
|b) ar vadovai konservatyvūs rizikingų |1 |NE=3 |
|sumanymų atžvilgiu? | | |
|c) ar pasikeitė pagrindinio vadovybės |0 |NE=6 |
|personalo sudėtis per ataskaitinį | | |
|laikotarpį? | | |
|d) ar reikia patvirtinti pajamų lygį arba |2 |TAIP=3 |
|plano tinkamumą? | | |
|e) ar ataskaitos rezultatai svarbūs |2 |TAIP=3 |
|vadovybei (pvz., pelnas susijęs su | | |
|premijomis)? | | |
|f) ar valdymas ir administracijos kontrolė|0 |NE=2 |
|stiprūs? | | |
|g) ar gera valdymo informacijos sistema? |2 |NE=3 |
|h) ar didelį kasdieninį krūvį turi |0 |NE4 |
|vadovybė? | | |
| |8 |Iš viso |
|2. APSKAITA | | |
|a) ar centralizuota apskaitos funkcija? |0 |TAIP=6 |
|b) ar gerai parengtas personalas, ar |3 |NE=2 |
|pajėgus spręsti jam keliamus uždavinius? | | |
|c) ar yra kokių nusiskundimų ar moralinių |0 |NE=3 |
|problemų buhalterijoje? | | |
|d) ar apskaitos darbuotojai dirba daug ir |0 |TAIP=3 |
|intensyviai? | | |
| |3 |Iš viso |
|3. VERSLAS | | |
|a) ar įmonė dirba didelės rizikos šakoje? |4 |Vidut.=2 |
|b) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 |
|bus ateityje keičiamas? | | |
|c) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 |
|bus ateityje parduodamas? | | |
|d) ar buvo keičiama kontrolė per |2 |NE=3 |
|pastaruosius 12 mėnesių? | | |
|e) ar kompanija moki? |0 |TAIP=3 |
| |6 |Iš viso |
|4. AUDITAS | | |
|a) ar šis auditas pirmas, atliktas įmonės?|0 |NE=6 |
|b) ar per paskutinius dvejus metus audito |0 |TAIP=3 |
|ataskaitoje buvo rimtų pastabų? | | |
|c) kaip apibūdintumėte santykius su |0 |NE=4 |
|klientu – „aštrūs“ ar „blgėjantys“? | | |
|d) ar buvo didelio spaudimo dėl trukmės ir|0 |NE=4 |
|honoraro? | | |
|e) ar daug buvo „sunkaus audito“ sandorių?|0 |NE=4 |
| |0 |Iš viso |
| |17 |Iš viso |

Anketos rezultatų bendra suma yra 17. Pagal vertinimo kriterijus, tai
būtų vidutinis rizikos lygis (buvo gauti įvertinimai iš keturių anketos
skyrių {valdymas, apskaita, verslas, auditas}, tarp kurių dviejuose buvo
gauta po daugiau kaip 5 taškus, arba iš viso 17 taškų).

8 Materialumo apskaičiavimas

Skaičiuojant materialumą, remsimės I materialumo skaičiavimo metodu
(žr. 11 lentelę).

11 lentelė

Materialumo skaičiavimas UAB „Autosabina“
|Rodikliai |Procentai |Nurodyta |Materialumas |
| | |balanse vertė | |
|Apyvarta |1,0 % |22 061 783 |220 617,83 |
|(pardavimai) | | | |
|Visas turtas |1,0 % |14 492 357 |144 923,57 |
|Peržiūrėtas audito materialumas |182 770,70 |
|Toleruotina klaida 75% |137 078,03 |

Toleruotinos klaidos pasiskirstymas atskiriems balanso straipsniams
pateikiamas 4 lentelėje.

9 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla

Apibendrinant visą atliktą analizę išskiriamos tokios UAB „Autosabina“
veiklą įtakojančios rizikos:

1) Netikėti pokyčiai rinkoje (išaugusi rinkos konkurencija);

2) Vykdomos valstybės politikos automobilių rinkos atžvilgiu

pasikeitimai;

3) Automobilių kainų kilimas;

4) Naftos produktų kainų kilimas;

5) Finansinės atskaitomybės rodiklių pokyčiai:

a. 68% padidėjusi kitų įrengimų vertė;

b. 100% sumažėjusios investicijos bei paskolos asocijuotoms ir

dukterinėms įmonėms;

c. 35% sumažėjusios atsargos;

d. Ypač išaugusi grynųjų pinigų suma;

e. Padidėję su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, nors

darbuotojų buvo mažiau nei 2003 metais;

f. Pelno (n) ataskaitoje pastebėtas 62 % išaugusios veiklos

sąnaudos, dėl ko buvo patirtas nuostolis.

Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas

Kaip matyti iš pirmoje darbo dalyje atliktos finansinės ir rizikos
veiksnių įvertinimo analizės bendrovė 2004 metais patyrė nuostolį iš
vykdomos veiklos. Tai buvo sąlygota padidėjusių veiklos sąnaudų.

Kadangi veiklos sąnaudos sudaro daug ūkinių operacijų, taigi buvo
ieškoma neįprastų dydžių. Buvo atrinktos ūkinės operacijos, kurios sudarė
didžiausią lyginamąją svorį veiklos sąnaudose – pastatų priežiūra
nedidinanti vertės.

Atliekant ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditą bus nagrinėjamas
prekių ir paslaugų įsigijimas bei jų apmokėjimas .

Todėl atliekant auditą, bus nagrinėjamas ilgalaikio turto remontui
skirtų medžiagų pirkimas ir suteiktos remonto paslaugos, kurių sąrašas
pateiktas 5 lentelėje.

Siekiant padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas, būtina atlikti
testus ir pateikti audito atlikimo tvarką audituojamai sričiai.

Audito testai pateikiami 5 lentelėje. Atliekant auditą, bus atlikti šie
testai:

T1- Būtinumas;

T2 – Pilnumas;

T3 – Teisės ir įsipareigojimai;

T4 – Įvertinimas;

T5 – Pateikimas ir atskleidimas.

5 lentelė

Audituojamų sąskaitų sąrašas
|Paslaugos | | | | | |
|Iš viso medžiagų ir paslaugų : |93419,74|-127| | |-15|0 |
| | |,44 | | |0 | |

5 lentelės tęsinys
|Testai | | | | |
|1. |Ar prieš įsiskolinimų fiksavimą tiekėjų sąskaitos |+ |  |
| |sulyginamos su prekių užsakymais ir prekių priėmimo | | |
| |faktais? | | |
|2. |Sutikrinti prekių gavimus su jų užsakymais. |+ | |

7 lentelė

Testo „Buvimas“ procedūros
|Ei.Nr|Procedūros |
|. | |
|1. |Perskenuokite tiekėjų sąskaitas-faktūras ar visos jos užfiksuotos |
| |apskaitoje. |

Patikrinus tiekėjų sąskaitų-faktūrų užfiksavimo apskaitoje faktą,
pastebėtas 127,44 Lt skirtumas nebūdingas visumai.

1 Pilnutinumas – T2.

Šio testo tikslas – patvirtinti, ar skolos tiekėjams apima visas
sumas, susijusias su prekių ir paslaugų įsigyjimu.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai
8 ir 9 lentelėse.

8 lentelė

Testo „Pilnutinumas“ kontroliniai klausimai
|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE |
|1. |Ar prekių užsakymai sunumeruoti iš eilės ir patikrinamas|+ |  |
| |numeravimo eiliškumas? | | |
|2. |Ar prekių priėmimo aktai sunumeruoti iš eilės ir |+ |  |
| |patikrinamas numeravimo eiliškumas ieškant praleistų | | |
| |dokumentų? | | |
|3. |Ar buhalterija informuota apie tiekėjams gražintas |+ |  |
| |prekes? | | |
|4. |Ar tiekėjo sąskaitos įtrauktos į sąrašą iš karto jas |+ |  |
| |gavus? | | |
|5. |Ar prekių priėmimo aktai, neturintys juos atitinkančios |+ |  |
| |tiekėjo sąskaitos-faktūros peržiūrimi ir tikrinamas jų | | |
| |fiksavimo teisingumas? | | |
|6. |Ar skolos tiekėjams suderintos su kontroline didžiosios |+ |  |
| |knygos sąskaita? | | |

9 lentelė

Testo „Pilnutinumas“ procedūros
|Ei.Nr.|Procedūros |
|1. |Perskanuokite ar nėra praleistų prekių, paslaugų priėmimo aktų |
| |numerių |
|2. |Perskanuokite ar nėra praleistų pinigų išmokėjimo dokumentų numerių |
|3. |Gauti metų pabaigos skolų tiekėjams bandomąjį balansą. Patikrinti |
| |matematinį tikslumą. Sutikrinti su didžiąja knyga. |
|4. |Atlikti neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant prekių priėmimo |
| |aktus, tiekėjų sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų |
| |pabaigos. |

Perskanavus ir atlikus praleistų prekių ir paslaugų priėmimo aktų bei
pinigų išmokėjimo dokumentų numerių paiešką, praleidimo faktas
neužfiksuotas.

Atlikus tiekėjų skolų matematinio tikslumo patikrinimą ir sutikrinimą
su didžiaja knyga, užfiksuotas 150 Lt skirtumas.

Atlikus neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant priėmimo aktus, tiekėjų
sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų pabaigos neužfiksuotas
skirtumas nebūdingas visumai .

2 Įgaliojimai – T3.

Šio testo tiklas – patikrinti ar sumos atspindėtos finansinėje
atskaitomybėje priklauso įmonei, taip pat patikrinti ar ūkinės oparacijos
tinkamai dokumentuotos.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai
10 ir 11 lentelėse.

10 lentelė

Testo „Įgaliojimai“ kontroliniai klausimai
|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE |
|1. |Ar dideliems pirkimams skelbiami konkursai? |+ |  |
|2. |Ar pirkimai vykdomi esant tik įgaliotai paraiškai? |+ |  |
|3. |Ar prekių kainas įgalioja atsakingas darbuotojas? |+ |  |
|4. |Ar pirkimų skyrius patvirtina visus pirkimus, nesvarbu |+ |  |
| |ar tai atsargos ar smulkios kanceliarinės prekės? | | |
|5. |Ar grąžinamoms prekėms ruošiami ir įgaliojami ir |+ |  |
| |transportavimo dokumentai? | | |
|6. |Ar atsakingas darbuotojas įgalioja sąskaitų apmokėjimą?|+ |  |
|7. |Ar patvirtintas biudžetas prekėms įsigyti? |  |- |
|8. |Ar prekės ir paslaugos įsigytos iš konkurso laimėtojų? |+ |  |
|9. |Ar prekės ir paslaugos įsigyjamos po konkurso |+ |  |
| |paskelbimo ir rezultatų įvertinimo? | | |

11 lentelė

Testo „Įgaliojimai“ procedūros
|Ei.Nr.|Procedūros |
|1. |Perskenuoti, ar yra konkurso skelbimo dokumentai. |
|2. |Patikrinti kitų metų pradžios dokumentus – ar yra sąskaitų kurios |
| |gautas iš tiekėjų naujame ataskaitiniame laikotarpyje už prekes ir |
| |paslaugas, pateiktas audituojamu laikotarpiu. Patikrinti, kaip šios |
| |sąskaitos įregistruotos apskaitoje, kokiame laikotarpyje ir kaip |
| |užregistruojamos sąnaudos. |
|3. |Patikrinti, ar sudarytas ir patvirtintas biudžetas prekėms ir |
| |paslaugoms įsigyti. |
|4. |Patikrinti, ar prekės ir paslaugos įsigyjamos iš konkurso laimėtojų|
| |ir po konkurso rezultatų įvertinimo. |
|5. |Patikrinti, ar sumos atspindėtos finansinėje atskaitomybėje |
| |priklauso įmonei. |

Atlikus visus šio testo procedūroje pateiktus žingsnius, skirtumų
nebūdingų visumai nerasta.

3 Įvertinimas – T4.

Šio testo tikslas – patikrinti ar įsigijimo operacijos pagrįstos
teisingomis kainomis ir kiekiais, tiksliai apskaičiuotos.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai
12 ir 13 lentelėse.

12 lentelė

Testo „Įvertinimas“ kontroliniai klausimai
|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE |
|1. |Ar gavus prekes yra perskaičiuojamas jų kiekis, |+ |  |
| |patikrinama kokybė? | | |
|2. |Ar buhalterija sulygina sąskaitose nurodytas kainas, |+ |  |
| |apmokėjimo sąlygas su pirkimų užsakymais ir prekių | | |
| |priėmimo aktais? | | |
|3. |Ar sąskaitų planas ir apskaitos institucijos pateikia |+ |  |
| |pirkimų fiksavimo debeto įrašų kvalifikavimo nurodymus? | | |
|4. |Ar individualios skolų fiksavimo tiekėjams sąskaitos |+ |  |
| |periodiškai sutikrinamos su kontroline sąskaita? | | |
|5. |Ar skolos tiekėjams fiksuojamos prekių gavimo data? |+ |  |

13 lentelė

Testo „Įvertinimas“ procedūros
|Ei.Nr.|Procedūros |
|1. |Patikrinti, ar skolos tiekėjams užfiksuotos kontrolinėje ir |
| |individualiuose tiekėjų sąskaitose, sutampa. |
|2. |Atlikti pinigų išmokėjimų operacijų debetinių įrašų sutikrinimą su|
| |kontrolinėm ir individualiosiom sąskaitomis. |
|3. |Patikrinti, ar įsiskolinimo tiekėjams sąskaitos atnaujinamos gavus |
| |prekes. |
|4. |Patikrinti ar tiekėjų skolos teisingai atskleistos įmonės apskaitoje|
| |ir finansinėje atskaitomybėje. |
|5. |Patikrinti , ar teisingai parinkti ir pateikti matavimo vienetai. |
|6. |Patikrinti, ar nėra klaidų pirminiuose dokumentuose, apskaitos |
| |registruose, finansinėje atskaitomybėje. |
|7. |Patikrinti, ar sumos teisingai įvertinamos metų pabaigoje. |
|8. |Atlikti atgalinį pavedimų tikrinimą, su patvirtinančiais |
| |dokumentais: patikrinti matematinį tikslumą, klasifikavimą, |
| |įgaliojimą, fiksavimo datą. |
|9. |Atlikti atgalinį įsiskolinimų tiekėjams tikrinimą su |
| |patvirtinančiais dokumentais (užsakymais, prekių priėmimo aktais, |
| |tiekėjų sąskaitomis) |
|10. |Patikrinti sąskaitas-faktūras aritmetiškai- ar nėra matematinių |
| |klaidų, apskaičiuojant, kiekius, kainas, sumas, PVM sumą. |

Įvertinus visus įvertinimo testui atlikti reikalingus žingsnius,
pastebėtas 4 ir 7 žingsių neatitikimas visumai.

4 Pateikimas ir atskleidimas – T5.

Šio testo tiklas – patikrinti ar sąnaudos atskleistos tesingai
apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai
14 ir 15 lentelėse.

14 lentelė

Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ kontroliniai klausimai
|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE |
|1. |Ar skolas tiekėjams fiksuoja tiktai paskirti |+ |  |
| |buhalterijos darbuotojai? | | |
|2. |Ar apribotas priėjimas prie skolų tiekėjams dokumentų? |+ |  |
|3. |Ar atžymimos apmokėtos tiekėjų skolos? |+ |  |

15 lentelė

Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ procedūros
|Ei.Nr.|Procedūros |
|1. |Patikrinti įsigijimo ūkinių operacijų debeto įrašų kvalifikavimą. |
|2. |Patikrinti, ar tiekėjų skolos įregistruotos tinkamame laikotarpyje.|

Atlikus testo “pateikimas ir atskleidimas procedūras” nukrypimų
nerasta.

Auditoriaus išvada

UAB Autosabina” vadovybei ir akcininkams,

1. Mes atlikome čia pridedamų UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.
balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių)
ataskaitos ir aiškinamojo rašto auditą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki
2004-12-31. Finansinė atskaitomybė (balansas, pelno /nuostolių/ ataskaita
ir aiškinamasis raštas) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės
aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą. Visą informaciją, kuri
atspindėta finansinėje atskaitomybėje, paruošė ir pateikė UAB“Autosabina“
vadovybė.

2. Auditas buvo atliktas pagal sutartyje numatytus klausimus,
naudojant atitinkamus testus, analitines procedūras bei apklausiant
darbuotojus, t.y. pagal atitinkamus Nacionalinius audito standartus ir
privalomus reikalavimus. Šie standartai reikalauja, kad auditas būtų
atliktas taip, kad galima būtų deramai įsitikinti, jog finansinėje
atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Atskirais atvejais
apibendrintą analitinę informaciją pateikė įmonės vyr. finansininkė.
Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai bei vadovybės
atlikti įvertinimai, taip pat bendras finansinės atskaitomybės pateikimas
pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.

Mes tikimės, kad atliktas auditas suteikia deramą pagrindą mūsų

nuomonei, dėl UAB“Autosabina“ sudarytos finansinės atskaitomybės.

3. Už sudarytos finansinės atskaitomybės teisingumą atsako stebėtojų

taryba. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie

finansinę atskaitomybę.

4. Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais

atžvilgiais teisingai atspindi UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.

finansinę būklę ir 2004 metų veiklos rezultatus, ir yra parengta pagal

Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.

2005 m. gegužės 20 d. Atsakingas
auditorius Marius Janaščius

Auditoriaus pažymėjimo Nr.
123456

Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos

VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė

Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva

UAB“Autosabina“
vadovybei ir akcininkams
Veiverių g. 150, Kaunas

2005 m. gegužės 20 d.

UAB“Autosabina“ audito ataskaitos

Mes atlikome UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d. finansinės
atskaitomybės, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės
atskaitomybės įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,
reglamentuojančiais finansinę apskaitą, auditą. Auditas buvo atliktas
vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais.

Mums malonu pateikti audito ataskaitą, kaip dalį visos audito darbo
apimties. Šioje ataskaitoje mes pateikiame išsamesnę informaciją apie
audito rezultatus.

Audito ataskaitoje yra pateikti tik tie valdymui svarbūs dalykai,
kuriuos pastebėjome audito metu. Planuojant ir atliekant finansinės
atskaitomybės auditą nėra siekiama nustatyti visus įmonės valdymui svarbius
dalykus, todėl audito metu paprastai nebūtinai nustatomi visi tokie
dalykai.

Ši audito ataskaita skiriama išskirtinai UAB“Autosabina“ naudojimui ir
negali būti naudojama kitiems tikslams. Ji negali būti pateikta jokiai
trečiai šaliai be išankstinio rašytinio “VEMA-4 grupės studentų būsimos
audito įmonės” sutikimo.

Jei Jums kiltų neaiškumų dėl šioje ataskaitoje išdėstytų dalykų prašome
nedelsiant į mus kreiptis.

Pagarbiai, Marius Janaščius
Būsimas auditorius

Auditoriaus ataskaita

1 Įvadas

Finansinės atskaitomybės auditas už 2004 metus UAB“Autosabina“ buvo
atliktas 2005.05.02-2005.05.20 audito sutarties Nr.12345 tarp
UAB“Autosabina“ bei VEMA-4 grupės studentų audito įmonė – pagrindu.

Šios sutarties tikslas įvertinti ar UAB“Autosabina“ finansinė
atskaitomybė, už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, kurią parengė
UAB“Autosabina“ administracija, teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais
atžvilgiais atspindi UAB“Autosabina“ finansinę būklę ir yra parengta pagal
Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius
finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.

Už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei finansinės atskaitomybės
sudarymą ir pateikimą atsakinga UAB“Autosabina“ stebėtojų taryba.
Audituojamu laikotarpiu UAB“Autosabina“ direktoriaus pareigas ėjo
R.Jurgelaitis.

2 Audito apimtis

Auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal Lietuvos Respublikos
Nacionalinius audito standartus, t.y., taip, kad mes galėtume nustatyti,
ar metinėje finansinėje atskaitomybėje nėra esminių klaidų ar praleidimų.

Auditą sudarė audito analitinės procedūros metams pasibaigus. Jų metu
aptikus netikslumus, leidžiančius manyti, kad esama neatitikimų, audito
apimtis turėtų būti išplėsta. Audito metu problemų dėl audito apimties
išplėtimo nebuvo.

Galutinį auditą, susijusį su metinės finansinės atskaitomybės
parengimu, sudarė atskaitomybės parengimo procedūrų bei informacijos ir
sumų, pateiktų metinėje finansinėje atskaitomybėje peržiūra, siekiant gauti
turto ir nuosavybės buvimo bei vertinimų įrodymus. Auditas apėmė apskaitos
principų bei vadovybės sudarytų skaičiavimų įvertinimą.

3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys

2005 m. gegužės 20 d., mes pateikėme besąlyginę auditoriaus išvadą.

4 Nesutarimai su vadovybe

Mes gavome vadovybės pareiškimų laišką, patvirtinantį metinės
finansinės atskaitomybės pilnumą, informaciją apie išlaidas, garantijas,
teisminius procesus, įvykius po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo
bei kitas sritis.

Nesutarimų, tarp audito įmonės darbuotojų bei UAB”Autosabina”
vadovybės, kurie atskirai arba kartu paėmus būtų reikšmingi UAB”Autosabina”
finansinei atskaitomybei ar turėtų įtakos audito išvadai, nebuvo.

5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai

Finansinės atskaitomybės auditą planavome ir atlikome remdamiesi
audito atlikimo patirtimi. Audito procedūros buvo nukreiptos į tas
problemas ir sritis, kuriose gali būti esminių klaidų ar praleidimų.
Finansinės atskaitomybės koregavimų nebuvo.

6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas

Mes nepastebėjome jokių įvykių ar aplinkybių, kurios keltų abejonę
dėl UAB”Autosabina” veiklos tęstinumo prielaidos pagrįstumo.

7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai

Mes įsitikinome, kad Įstaigos turtas, įsiskolinimai ir kiti
įsipareigojimai, apie kuriuos mes žinome, iš esmės yra tinkamai atspindėti
finansinėje atskaitomybėje.

Finansinės atskaitomybės už 2004 metus audito metu mes patikrinome, ar
buvo atsižvelgta į įvykius tarp metinių ataskaitų sudarymo datos ir mūsų
pasirašytos ataskaitos datos. Reikšmingos rizikos ar neapibrėžtumų
nenustatyta.

8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui

Mūsų auditas apėmė UAB”Autosabina” apskaitos ir vidaus kontrolės
sistemų peržiūras ir įvertinimus.

UAB”Autosabina” vykdo veiklą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Akcinių bendrovių, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,
UAB”Autosabina” įstatais. Mes susipažinome su UAB”Autosabina” vadovo
įsakymais už 2004 metus, akcininkų susirinkimų protokolais, darbuotojų
pareigybiniais nuostatais ir kitais dokumentais, siejamais su
UAB”Autosabina” vidaus kontrolės sistema.

Siekiant pagerinti vidaus kontrolės būklę, UAB”Autosabina”
patvirtinti vadovybės ir kitų darbuotojų pareigybiniai nuostatai,
patvirtinti darbuotojų, kurie gali pasirašyti UAB”Autosabina” dokumentus,
sąrašai, suskirstyta atsakomybė, periodiškai atliekama inventorizacija ir
panašūs patikrinimai.

9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos

2001-01-01 direktoriaus įsakymu Nr.123 patvirtinta įmonės apskaitos
politika. Per 2004 metus buvo atlikta keletas apskaitos politikos
straipsnių koregavimų, kurie įforminti taip pat direktoriaus įsakymais.
Minėti koregavimai siejami su Verslo paskaitos standartais įsigaliojusias
nuo 2004-01-01. Šie koregavimai reikšmingos įtakos finansinės atskaitomybės
sudarymui neturėjo.

Įmonė apskaitoje iš esmės prisilaikė apskaitos politikoje
pasitvirtintos tvarkos ir 7 verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos
įvertinimas ir apskaitinių klaidų taisymas“ reglamento. Metų pabaigoje
buhalterinių sąskaitų likučiai buvo koreguoti pagal patvirtintų Verslo
apskaitos standartų reikalavimus. Atitinkamai buvo koreguoti ir kai kurių
sąskaitų likučiai 2003-12-31 balanse bei padaryti atitinkami pakeitimai
2003-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse. Šie koregavimai aprašyti
2004-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai

Mums nežinomi duomenys apie sandorius tarp UAB”Autosabina” ir
vadovybės, kurie skirtųsi nuo įprastinių įmonės veiklų. Ypatingi sandoriai
aiškinamajame rašte prie 2004 metų finansinės atskaitomybės taip pat
neatskleisti. Įstaigos vadovybė nevykdė kitos veiklos, kuri skirtųsi nuo
įprastinės.

11 Įvykiai po balanso sudarymo datos

Įvykiai po metų pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie
UAB”Autosabina” padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai),
finansinėje atskaitomybėje neapskaitomi. Reikšmingi įvykiai po metų
pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, paaiškinamajame rašte
neatskleidžiami.

VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė

Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva

2005 m. gegužės 20 d.

Būsimas auditorius

Marius Janaščius

Auditoriaus pažymėjimo Nr.123456

LITERATŪRA

1. AB bankas „Nord/LB Lietuva“ analitikų grupė. Lietuvos ekonomikos

apžvalga.

http://www.nordlb.lt/files/Ataskaitos/Lithuanian/lsa_2004_1.pdf ,

(žiūrėta 2005 04 07)

2. UAB autosabinos veikla. http://www.autosabina.lt (žiūrėta 2005 04 26);

3. Pažintinė tema: įmonių santykiniai finansiniai rodikliai (žiūrėta:

2005 04 26); http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=12536#34

4. VĮ „Regitra“. Automobilių rinkos 2004 m. statistikos duomenys.

(Žiūrėta 2005 05 02);

http://www.regitra.lt/statistika/skaic_2004_lent.htm ;

5. Finansiniai koeficientai ir jų analizė.

http://finansai.tripod.com/koeficientai.htm , (žiūrėta 2005 05 08);

6. Paskaitų medžiaga. 2005;

———————–
[1] Rytų Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Utenos apskritis;

Pietų Lietuvos regionas – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskritis;

Vakarų Lietuvos regionas – Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritis;

Šiaurės Lietuvos regionas – Šiaulių ir Panevėžio apskritis.
[2] Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / Turtas
[3] Čia pelningumas apskaičiuotas taip:

Veiklos pelningumas = pelnas prieš apmokestinimą / pajamos už parduotas
prekes bei suteiktas paslaugas
[4] Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas = (Pirkėjų vidutinis įsiskolinimas /
Pardavimai ir paslaugos) ∙ 360; dienomis
[5] Paskolų grąžinamumo koeficientas = Nepaskirstytas pelnas / Trumpalaikės
skolos kreditinėms institucijoms

Leave a Comment