UAB“Autosabina“ 2004 metų finansinės atskaitomybės auditas

Turinys

1. UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas
1.1 Trumpa įmonės istorija
1.2 Valdymo struktūra
1.3 Darbuotojai
1.4 Įmonės veiklos charakteristika
1.5 Realizavimo rinka ir konkurentai
1.6 Makroaplinkos veiksniai įtakojantys įmonės veiklą
1.7 Įmonės SSGG įvertinimas
1.8 Balanso rodiklių analizė
1.9 Pagrindiniai finansiniai ir veiklos efektyvumo rodikliai
1.10 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas
1.11 Materialumo apskaičiavimas
1.12 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla
2. Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas
2.1 Buvimas – T1
2.2 Pilnutinumas – T2
2.3 Įgaliojimai – T3
2.4 Įvertinimas – T4
2.5 Pateikimas ir atskleidimas – T5
3. Auditoriaus išvada
4. Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos
5. Auditoriaus ataskaita
5.1 Įvadas
5.2 Audito apimtis
5.3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys
5.4 Nesutarimai su vadovybe
5.5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai
5.6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas
5.7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai
5.8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui
5.9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos
5.10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai
5.11 Įvykiai po balanso sudarymo datos
Literatūra

UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas

1 Trumpa įmonės istorija

Įmonės veiklos pradžia – 1920 m., kai Amerikos lietuviai įkūrė AB

„Amlitas”, prekiavusią Ford firmos automobiliais, atsarginėmis dalimis, tepalais, o taip pat organizavusią vairuotojų kursus ir keleivių pervežimą.

1924 m. AB „Amlitas” pagamino pirmuosius autobusus, kuriems variklius ir važiuokles gaudavo iš užsienio.

1946-1949 m. AB „Amlitas” buvo reorganizuotas į Kauno automobilių remonto gamyklą, gaminančią krovininius automobilius ir atliekančią automobilių remonto darbus.

1962 m. prie gamyklos prijungiama Kauno autobusų kėbulų gamykla, gaminanti autobusus KAG-3. 1981-1982 m. naujai pastatytame gamyklos korpuse pilnai įsisavinama autobusų Ikarus-260 pilno komplektiškumo remontas.

1993 m. Kauno valstybinė automobilių remonto įmonė privatizuota, įregistruojant AB „Autosabina”. Toliau tęsiamos visos anksčiau buvusios veiklos rūšys, naujai įsteigiami lengvųjų ir krovinių automobilų servisai, organizuojama prekyba naujais automobiliais „Honda”, „Kia”, „Citroën”, taip pat įsteigiami muitinės atvirieji sandėliai ir krovinių terminalas.

1999 metais akcinė bendrovė “Autosabina” pardavė nerentabilius, neišnaudojamus pastatus. Rekonstravus turimas patalpas įkurtas naujas automobilių salonas, kuriame prekiaujama mūsų bendrovės importuojama produkcija (anglų firmos “Comma” tepalais, olandų firmos “Motip”

aerozoliniais dažais) bei naujais HONDA ir CITROEN automobiliais.

2001 m. spalio 1 d. akcinė bendrovė “Autosabina” Kauno miesto savivaldybės administracijos rejestro tarnybos įsakymu pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę “Autosabina”.

UAB „Autosabina“ yra įsikūrusi Kaune, visi padaliniai sutelkti vienoje teritorijoje, 16 ha plote, strategiškai perspektyvioje vietoje adresu

Veiverių g. 150. Autosalono pastatas naujai perstatytas buvo 2004 metų pavasarį, į jį investuota 4 mln. litų. Šiuo metu tai didžiausias Kauno regione esantis automobilių salonas. Su jo atsiradimu UAB „Autosabina“ tapo lygiaverte konkurente didiesiems automobilių pardavimo salonams Kaune, tuo pačiu smarkiai padidindama savo prekybos automobiliais apimtis.

Pagrindinis įmonės tikslas – didinant pardavimų ir paslaugų apimtis ir efektyvumą, geriau ir tiksliau patenkinant klientų poreikius, užtikrinant aukštą paslaugų bei klientus aptarnaujančio personalo kultūros lygį, didinti įmonės pelningumą.

2 Valdymo struktūra

AB “Autosabina” valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojų taryba ir direktorių valdyba, administracija.

Aukščiausias bendrovės valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia turi teisę dalyvauti visi akcininkai, nesvarbu, kiek akcijų jie turi.

AB “Autosabina” stebėtojų taryba susideda iš 3 narių. Stebėtojų tarybos pirmininkas yra R.Bakanovas, sekretorius S.Matulionis, narys

V.Rimeisis. Stebėtojų taryba skiria ir atleidžia iš pareigų direktorių valdybos narius; tikrina buhalterinę-finansinę apskaitą; jie įstatymų numatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų nuslėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę.

AB “Autosabina” direktorių valdybą sudaro taip pat 3 asmenys:

generalinis direktorius V. Jūras, konsultantas marketingui A.Gudas, vyr.

finansininkė I.Šukienė. Valdyba svarsto ir tvirtina įmonės valdymo struktūrą ir pareigybes

Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Jai vadovauja administracijos vadovas. Jis priima į darbą administracijos darbuotojus į darbą, sudaro sutartis. Šiuo metu administracijos vadovas yra

R.Jurgelaitis.

3 Darbuotojai

UAB “Autosabina” 2003 metais dirbo 165 žmonės, 2004 – 164. Jų tarpe 56

turi aukštąjį išsilavinimą. Beveik visi kiti darbuotojai turi aukštesnįjį išsilavinimą: dažniausiai technikų-mechanikų, suvirintojo, staliaus.

Matome, kad išsilavinimas dažniausiai atitinka dirbamą darbą įmonėje.

Vidutinis darbuotojų amžius yra 42 metai.

Bendrovės autosalono padalinyje šiuo metu dirba 11 darbuotojų, jų tarpe 5 turi aukštąjį išsilavinimą. Vidutinis darbuotojų amžius yra 34

metai. Specialiąsias žinias darbuotojai gauna ir įgūdžius tobulina mokymuose ir įvairiuose kursuose. Dažnai mokymo tikslais darbuotojai siunčiami ir į įvairias užsienio šalis.

Kiti padaliniai. Krovininių ir lengvųjų automobilių remonto servise dirba – 59 darbuotojai. Iš jų 12 su aukštuoju išsilavinimu, dauguma su aukštesniuoji ir profesiniu. Muitinės krovinių termiale bei sandėliavimo paslaugose dirba likusieji bendrovės darbuotojai. Siekiama, kad kompanijos paslaugos būtų kuo aukštesnės kokybės, taigi darbuotojai nuolat siunčiami į apmokymus, suteikiamos sąlygos studijuoti universitetuose bei aukštesniosiose mokyklose.

4 Įmonės veiklos charakteristika

Šiuo metu UAB „Autosabina” užsiima tokia veikla:

▪ Naujų Honda ir Citroën automobilių ir jų atsarginių dalių pardavimas;

▪ Krovininių ir lengvųjų automobilių remontas;

▪ Muitinės krovinių terminalo, sandėliavimo paslaugos;

▪ Kita veikla: patalpų, įrengimų nuoma ir kita.

Kadangi, atgavus nepriklausomybę Lietuva tiek savo geografine, tiek politine padėtimi tapo tarpininku tarp Rytų ir Vakarų, sparčiai pradėjo vystytis automobilių pramonė ir su ja susijusios veiklos sritys. Įvertinę tai, naujieji savininkai nusprendė nekeisti veiklos pobūdžio, o, palaipsniui reorganizuojant, pakelti įmonę į kitą kokybinį lygį.

Viena iš veiklos sričių – naujų automobilių Honda ir Citroen prekyba ir remontas. 2001 metais bendrovei buvo suteikta teisė tiesiogiai importuoti Honda automobilius iš gamintojo. Prekiaujama šiais Honda automobiliais: Accord, Civic, CR-V, HR-V, FR-V, Jazz. Citroën modelių gama dar platesnė: C2, C3, C4, C5, C8, Jumper, Berlingo, Picaso.

Pirkėjams automobiliai siūlomi įsigyti dviem būdais:

▪ automobilio pasirinkimas iš esančių salone (nuolatos eksponuojama apie 30 automobilių);

▪ automobilio užsakymas pagal individualius poreikius iš gamyklos;

UAB „Autosabina“ parduodamus automobilius galima įsigyti ir lizingo būdu. Dirbama su visomis Lietuvoje esančiomis lizingo bendrovėmis, ieškoma klientui geriausių ir priimtiniausių variantų.

Lietuvos automobilių rinka nuolat auga. Bendras parduotų naujų automobilių kiekis Lietuvoje 2003 metų sausį išaugo 17 procentų, lyginant su 2001 metų sausio mėnesiu. Naujų automobilių pardavimo augimo tendencija išliks ir ateityje. Tai sąlygoja Lietuvos Respublikoje veikiantys norminiai aktai, kuriuose pabrėžiama gamtosaugos problema, įvairiais mokesčiais varžomas senų automobilių importas į Lietuvą, taip pat kiekvienais metais gerėjančios išperkamosios automobilių nuomos sąlygos. Automobilių rinkos augimą įtakoja ir BVP bei gyventojų perkamosios galios augimas. Investavusi į naują automobilių saloną ir servisą, bendrovė tikisi:

▪ apjungti automobilių saloną su aptarnaujančiu servisu (tai buvo įgyvendinta jau 2004 metų pradžioje);

▪ pagerinti bendrovės įvaizdį, kas padės konkuruoti su kitais automobilių salonais;

▪ patenkinti gamintojų ir klientų keliamus reikalavimus.

Didėjant ir atsinaujinant krovininių automobilių parkui, didėja poreikis juos aptarnaujančių aukštos kokybės servisų. Būtent kita UAB

„Autosabina“ veiklos sričių yra krovininių automobilių servisas. Padidėjus darbų apimtims, bendrovė 2001 m. investavo 800 000 litų serviso praplėtimui ir naujos įrangos įsigijimui. Didžioji investicijų dalis buvo skirta krovininių automobilių serviso patalpų išplėtimui iki 1000 m2 ir naujų technologijų įsigijimui: sumontuota naujausia technika, priimta kvalifikuotų serviso darbuotojų, kas leis pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas paslaugų kokybei gerinti, ruošiant padalinio veiklą ISO standartų įvedimui. Šiais 2005 metais buvo pasirašyta sutartis su UAB „Būsto sprendimai“ dėl kokybės vadybos sistemos

ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14000:1996.

Bendrovė jau treti metai sėkmingai dalyvauja karinių autotransporto priemonių remonto ir detalių tiekimo konkursuose, organizuojamuose Lietuvos krašto apsaugos ministerijos.

Trečioji bendrovės veiklos sritis yra muitinės krovinių terminalas.

Šią veiklos sritį sąlygoja tiek vietinių, tiek užsienio partnerių, užsiimančių tarptautiniais pervežimais, interesai. Bendrovė stengiasi išnaudoti gerą geografinę padėtį (šalia praeina VIA BALTIKA trasa) ir turimas laisvas sandėliavimo patalpas, suteikiant klientams prekių sandėliavimo, muitinio tarpininkavimo, logistikos ir kitas paslaugas. Šiuo metu krovinių terminalas disponuoja apie 3800 m2 patalpomis ir 12 000 m2

aikštelėmis prekių, krovinių bei transporto priemonių sandėliavimui ir saugojimui muitinės ir paprastuose sandėliuose. Pagrindiniai paslaugų vartotojai yra Lietuvos ir užsienio ekspedicinės-transporto, logistikos kompanijos, didmeninės prekybos įmonės, prekių importuotojai-

eksportuotojai, gamybininkai.

Padalinio tikslas – siūlyti rinkai visas logistikos paslaugas.

Logistikos paslaugų poreikis nuolatos auga, stambios įmonės atsisako savo sandėlių, transporto parkų, prekių transportavimo, sandėliavimo, paskirstymo organizavimo. Šias veiklas patiki bendrovėms, kurioms šis verslas yra pagrindinis. Įvertinus tai, kad logistikos verslas Lietuvoje yra pakankamai naujas, o UAB „Autosabina“ jame jau aštunti metai ir turi nemažai patirties bei partnerių Europoje su dar didesne patirtimi, tikime, jog bendrovė turi nemažų perspektyvų vystyti šį verslą. Investavusi į naują krovinių terminalą įmonė tikisi:

▪ sukoncentruoti veiklą vienoje vietoje (dabar naudojama 11 atskirų patalpų), kas leis supaprastinti veiklos administravimą;

▪ panaudoti laisvus teritorijos plotus, kas sumažins vidinius kaštus;

Pagrindinės krovinių terminalo veiklos kryptys ir jų dalis pajamose yra pavaizduotos 1 paveiksle.

[pic]

1 pav. Pagrindinės krovinių terminalo veiklos

Kaip papildomas įmonės veiklos sritis galima įvardinti metalo konstrukcijų gamybą štampavimo būdu ir laisvų biuro bei sandėlių nuomą.

1 lentelė

Pardavimų ir paslaugų suvestinė per paskutinius tris metus

|2 |Krovininių automobilių VOLVO |4312 |24,2|4895 |27,5 |5857 |24,1|

|3 |Muitinės krovinių terminalo |2026 |29,5|2410 |33,2 |2686 |30,8|

|4 |Nestandartinių gaminių gamyba |1485 |10,5|1676 |17,1 |1377 |16,6|

|5 |Nuoma ir kita veikla |1315 |15,2|814 |18,6 |1491 |20,6|

| |VISO: |12118|17,2|13645|20,71|17717|18,9|

| | | |6 | | | | |

Automobilių pramonė, tarptautiniai pervežimai, krovinių paslaugos tiek

Lietuvoje, tiek ir Vakarų Europoje yra perspektyvios ir sparčiai plėtojamos. Patogi Lietuvos geografinė padėtis sudaro palankias sąlygas šiam verslui. Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, dideles galimybes suteikė mūsų verslininkams tapti tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų Europos.

5 Realizavimo rinka ir konkurentai

UAB „Autosabina“ paslaugos daugiausia atliekamos pagal atsitiktinius sandorius (65%), likusią dalį sudaro mažmeninė prekyba (9%) ir trumpalaikės bei ilgalaikės sutartys (26%). Apie 50 % krovinių terminalo veiklos vykdoma pagal ilgalaikes sutartis su užsienio firmomis.

Krovinių terminalo realizavimo rinka – tai Lietuva, Pabaltijo šalys,

NVS šalys, Europos šalys. Pagrindiniai klientai tikios kompanijos kaip

International Logistic System, Transcargo AS, RABEN Logistics Spolka z.o.o., UAB „Electrolux“, UAB „MC Bauchemie“, UAB „GNT Lietuva“, UAB „Algol

Chemicals“, Sabonio klubas ir partneriai ir kt.

Atsiskaitymo sąlygos:

▪ pirmą kartą atvykę klientai, nepatikimi klientai – atsiskaitymas ir karto arba išankstinis apmokėjimas;

▪ kiti klientai – atidėjimas 10-30 dienų;

▪ VIP klientai (pastovūs, perspektyvūs) – atidėjimas 40-60 dienų.

Šiais dienai realus atsiskaitymų atsilikimas – 40-60 dienų;

Pagrindiniai konkurentai:

▪ UAB „Danzas“;

▪ Militzer&Munich;

▪ UAB “Baltic Logistic System”;

▪ UAB „Shenker“;

▪ UAB „Kauno svoris“.

Autosalono realizavimo rinka. Sąlyginai Lietuvos automobilių rinka yra suskirstyta į Vakarų, Šiaurės, Rytų ir Pietų regionus[1]. Naujų automobilių rinkos pasiskirstymas tarp šių regionų pateiktas 2 paveiksle.

[pic]

2 pav. Lietuvos naujų automobilių rinkos pasiskirstymas tarp atskirų regionų 2004 m.

UAB „Autosabina“ automobilių realizavimo rinka – Pietų regionas.

Kiekvienam automobilių importuotojui Lietuvoje yra priskiriamas tam tikras regionas. Tai padaryta tuo tikslu, kad tos pačios automobilių markės importuotojui nekonkuruotų tame pačiame mieste ar regione.

Automobilių salono klientai – tai įvairios organizacijos, tiek pavieniai asmenys. Tarp bendrovės klientų yra ir pastovių pirkėjų, kurie laikas nuo laiko keičia automobilius į tos pačios markės automobilius.

Stengiamasi išlaikyti kuo daugiau lojalių klientų, taikant įvairias nuolaidas, siūlant kuo įvairesnes ir geresnes paslaugas. Galima paminėti tokius lojalius įmonės klientus kaip UAB „Labbis“, UAB „Genys“ ir kt.

Pagrindiniai šios veiklos konkurentai – visi naujų automobilių importuotojai Lietuvoje. Nemažą konkurenciją sudaro ir naudotų automobilių vežėjai. Lietuvos transporto parke vyrauja seni automobiliai – 91% lengvųjų automobilių 2004 m. buvo senesnės kaip 10 metų, o tik 2% – nauji automobiliai ir automobiliai iki 2 metų amžiaus. Tačiau, gerėjant ekonominei situacijai, ši padėtis pamažu kinta, kas yra labai paranku naujų automobilių importuotojams. Lietuvoje parduotų naujų automobilių skaičius

10 tūkst. ribą jau perkopė 2002 m. 2003 m. naujų lengvųjų automobilių pardavimai sudarė 10 352 vnt. – tai 0,06 proc. mažiau nei 2002-aisiais.

UAB „Autosabinos“ užimama rinkos dalis tarp pagrindinių jos konkurentų

Kauno regione įvertinama 2 lentelėje.

2 lentelė

UAB „Autosabina“ autosalono ir jo konkurentų užimamos rinkos dalys

Kauno regione

|Veiklos |UAB |Pagrindiniai konkurentai |

|sritis |„Autosabin| |

| |a“ | |

|Platus prekių asortimentas |Nepakankama reklama |

|Šiuolaikiškas autosalono pastatas |Firmos vardo žinomumas |

|Kvalifikuoti įmonės darbuotojai |Finansiniai ištekliai |

|Geros galimybės klientams naudotis lizingo |Mažai papildomų paslaugų |

|paslaugomis | |

|Galimybės |Grėsmės |

|Automobilių rinkos Lietuvoje augimas |Naujų konkurentų |

| |atsiradimas rinkoje |

|Bendras ekonomikos lygio kilimas |Esamų konkurentų augimas |

|Gyventojų užimtumo didėjimas |Importo mokesčio didėjimas |

| |(Honda) |

|Lizingo paslaugų plėtra |Reikalavimų verslui |

| |didėjimas |

|Esamų klientų lojalumas |Klientų „spaudimas“ dėl |

| |kainos |

|Naujų modelių platinimas |Naftos produktų kainų |

| |didėjimas |

6 Balanso rodiklių analizė

Balanso rodiklių analizė parodo atitinkamų balanso dalių tarpusavio santykius.

UAB „Autosabina“ 2003-2004 metų balanso duomenys pateikiami 4

lentelėje. Joje taip pat apskaičiuoti materialumo rodikliai, kurių prireiks tolimesnėje analizėje.

4 lentelė

UAB „Autosabina“ balansas ir jo analizė

|I. |NEMATERIALUSIS TURTAS |135789 |112924 |0,94 |20,25 |1284,38 |

|I.I |Plėtros drabai | | | | | |

|I.2 |Prestižas | | | | | |

|I.3 |Patentai,licenzijos,sertifika|73314 |98870 |0,51 |-25,85|693,45 |

| |tai | | | | | |

|I.4 |Programinė įranga |62475 |14054 |0,43 |344,54|590,93 |

|II. |MATERIALUSIS TURTAS |9615710|8866042|66,35|8,46 |90951,56|

|II.1| Žemė | | | | | |

|II.2| Pastatai |7503973|6664149|51,78|12,60 |70977,40|

|II.3| Statiniai |620101 |608346 |4,28 |1,93 |5865,31 |

|II.4| Mašinos ir įrengimai |614216 |806265 |4,24 |-23,82|5809,65 |

|II.5| Transporto priemonės |348481 |401233 |2,40 |-13,15|3296,16 |

|II.6| Kita |385343 |229606 |2,66 |67,83 |3644,82 |

|II.7| Kompiuterinė technika |143596 |146696 |0,99 |-2,11 |1358,22 |

|II.8| Nebaigta statyba | | | | | |

|II.9|Kitas ilgalaikis materialusis|0 |9747 |0,00 |-100,0|0,00 |

| |turtas | | | |0 | |

|II.9| Ilgalaikio turto vertės | | | | | |

|III.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS |71100 |41100 |0,49 |72,99 |672,51 |

|III.| Investicijos į asocijuotas | |41100 | |-100,0| |

|1 |ir dukterines įmones | | | |0 | |

|III.| Paskolos asocijuotoms ir | |41100 | |-100,0| |

|2 |dukterinėms įmonėms | | | |0 | |

|III.| po vienerių metų gautinos | | | | | |

|3 |sumos | | | | | |

|III.| Kitas ilgalaikis |71100 | |0,49 | |672,51 |

|4 |finansinis turtas(akcijos) | | | | | |

|B. |Trumpalaikis turtas |4669758|5090956|32,22|-8,27 |44169,57|

|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI|1296644|2154739|8,95 |-39,82|12264,49|

|I.I | Atsargos |1259824|1936210|8,69 |-34,93|11916,22|

|I.I.| Žaliavos ir |141992 |1050929|0,98 |-86,49|1343,05 |

|1 |komplektavimo gaminiai | | | | | |

|II.1| Nebaigta gamyba | |8976 | |-100,0| |

|.2 | | | | |0 | |

|II.1| Pagaminta produkcija | | | | | |

|.3 | | | | | | |

|II.1| Pirktos prekės, skirtos|1117832|876305 |7,71 |27,56 |10573,17|

|.4 |perparduoti | | | | | |

|I.2 | Išankstiniai |36820 |218529 |0,25 |-83,15|348,27 |

|I.3 | Nebaigtos vykdyti sutartys| | | | | |

|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS |1624392|2196292|11,21|-26,04|15364,54|

|II.1| Pirkėjų įsiskolinimas |1622118|1811951|11,19|-10,48|15343,03|

|II.2| Dukterinių ir asocijuotų | | | | | |

|II.3| Kitos gautinos |2274 |384341 |0,02 |-99,41|21,51 |

|III.|KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 |

|III.| Trumpalaikės investicijos | | | | | |

|1 | | | | | | |

|III.| Terminuoti indėliai | | | | | |

|2 | | | | | | |

|III.| Kitas trumpalaikis turtas |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 |

|3 | | | | | | |

|IV |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR |1709106|691623 |11,79|147,12|16165,82|

|C. |Nuosavas kapitalas |5519888|5830673|38,09|-5,33 |52210,65|

|I. |KAPITALAS |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48|

|I.1 | Įstatinis (pasirašytasis) |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48|

|I.2 | Pasirašytas neapmokėtas | | | | | |

|I.3 | Akcijų priedai | | | | | |

|I.4 | Savos akcijos(- ) | | | | | |

|II. |PERKAINAVIMO REZERVAI | | | | | |

|III.|REZERVAI |660000 |660000 |4,55 |0,00 |6242,70 |

|III.| Privalomasis rezervas |120000 |120000 |0,83 |0,00 |1135,04 |

|1 | | | | | | |

|III.| Savoms akcijoms įsigyti |460000 |460000 |3,17 |0,00 |4350,98 |

|2 | | | | | | |

|III.| Kiti rezervai |80000 |80000 |0,55 |0,00 |756,69 |

|3 | | | | | | |

|IV. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS |59888 |370673 |0,41 |-83,84|566,46 |

|IV.1| Ataskaitinių metų |-310785|370673 |-2,14|-183,8|-2939,60|

| | | | | |4 | |

|IV.2| Ankstesniųjų metų (-) |370673 |0 |2,56 | |3506,06 |

|D. |Dotacijos, Subsidijos |0 | |0,00 | |0,00 |

|E. |Mokėtinos sumos ir |8972469|8280349|61,91|8,36 |84867,38|

|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS |5652267|4538827|39,00|24,53 |53462,77|

|I.1 |Finansinės skolos |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75|

|I.1.|Lizingo(finansinės nuomos) ar| | | | | |

|1 |panašūs įsipareigojimai | | | | | |

|I.1.|Kredito įstaigoms |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75|

|2 | | | | | | |

|I.2 |Skolos tiekėjams |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.3 |Gauti išankstiniai |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.4 |Atidėjimai |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.4.|Įsipareigojimų ir reikalavimų| | | | | |

|1 |padengimo | | | | | |

|I.4.|Pensijų ir panašių | | | | | |

|2 |įsipareigojimų | | | | | |

|I.4.|Kiti atidėjimai | | | | | |

|3 | | | | | | |

|I.5 |Atidėtieji mokesčiai |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.6 |Kitos mokėtinos sumos ir |425 |13127 |0,00 |-96,76|4,02 |

|II. |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS|3320202|3741522|22,91|-11,26|31404,60|

|II.1| Ilgalaikių skolų einamųjų |754404 |357703 |5,21 |110,90|7135,64 |

|II.2| Finansinės skolos |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 |

| | | | | |0 | |

|II.2| Kreditinėms |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 |

|.1 |institucijoms | | | |0 | |

|II.2|Kitos skolos |0 | |0,00 | |0,00 |

|.2 | | | | | | |

|II.3|Skolos tiekėjams |1528749|2582685|10,55|-40,81|14459,89|

|II.4|Gauti išankstiniai |418140 |207601 |2,89 |101,42|3955,04 |

|II.5|Mokėtini mokesčiai |179043 |87716 |1,24 |104,12|1693,50 |

|II.5|Pelno mokesčio |10198 | |0,07 | |96,46 |

|.1 |įsipareigojimai | | | | | |

|II.5|Kiti mokesčiai |168845 |87716 |1,17 |92,49 |1597,04 |

|.2 | | | | | | |

|II.6|Su darbo santykiais susiję |314976 |75824 |2,17 |315,40|2979,25 |

|II.6|Atlyginimai |70729 |4604 |0,49 |1436,2|669,00 |

|.1 | | | | |5 | |

|II.6|Socialinis draudimas |57871 |71220 |0,40 |-18,74|547,38 |

|.2 | | | | | | |

|II.6|Atostogų rezervas |186376 | |1,29 | |1762,86 |

|.3 | | | | | | |

|II.7|Atidėjimai |0 | |0,00 | |0,00 |

|II.8| Kitos mokėtinos sumos ir |124890 |21427 |0,86 |482,86|1181,29 |

|Bendroji pelno |Bendrasis pelnas / |0,16 | 0,09 |

|Veikos pelno |Veiklos pelnas / |0,03 |-0,1 |

|Grynoji pelno |Grynasis pelnas / |0,02 |-0,01 |

Šioje lentelėje matyti, kiek atitinkamo pelno (arba nuostolio 2004

metų atveju) tenka vienam pardavimų litui.

[pic]

3 pav. UAB “Autosabina” 2003-2004 metų pardavimų pajamos, savikaina bei pelnas; mln. Lt

Lyginant su situacija Lietuvos rinkoje, 2003 metais bendrovė veikė pelningiau nei bendras šio sektoriaus vidurkis, t.y. įmonės veiklos pelningumas buvo 2,18[3] proc., kai tuo tarpu sektoriaus vidurkis siekė 1,9

proc. 2004 metais sektoriaus pelningumas išliko toks pats, o situacija bendrovėje akivaizdžiai pasikeitė – rinkoje uždirbtas pelnas, o

„Autosabina“ patyrė nuostolį.

Kiti rodikliai, kurie atspindi įmonės veiklos pelningumą yra rentabilumo rodikliai. Jie parodo, kiek kartų firma gauna daugiau pelno nei išleido parduotų prekių (paslaugų) savikainai. Jų skaičiavimas pateiktas 6

lentelėje.

6 lentelė

Rentabilumo rodiklių skaičiavimas

|Rentabilumo |Formulė |2003 m. |2004 m.|

|Pardavimų |Bendrasis pelnas / Savikaina|0,20 |0,02 |

|Veiklos |Veiklos pelnas / Veiklos |0,22 |-0,52 |

Kaip matyti iš skaičiavimų 2003 metų tiek pardavimų, tiek veiklos pelnas buvo gana panašūs. 2004 metais pardavimų savikainos 1 litas dar uždirbo 2 centus pelno, tačiau veiklos sąnaudų litas patyrė net po 52

centus nuostolio.

UAB „Autosabina“ išteklių valdymo sugebėjimai. Turto, kapitalo, pardavimo pajamų bei apyvartumo rodiklių pokyčiai pateikiami 4 paveiksle.

[pic]

4 pav. UAB „Autosabina“ kapitalo bei turto grąža

Kaip matyti iš paveikslo tiek turto, tiek kapitalo pajamingumas (apyvartumas) augo. Šių dydžių skaičiavimai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė

Apyvartumo rodiklių skaičiavimas

|Apyvartumo |Formulė |2003m|2004m. |

|rodikliai | |. | |

|Turto apyvartumas |pajamos už parduotas prekes bei|1,30 |1,52 |

|Kapitalo |pajamos už parduotas prekes bei|3,16 |4,00 |

|Atsargų |Parduotų prekių ir paslaugų |7,94 |15,97 |

|Ilgalaikio turto |pajamos už parduotas prekes bei|2,04 |2,25 |

Kaip matyti turto apyvartumas augo beveik 17 proc., o kapitalo – 26,6

proc. Tai rodo, kad įmonės turto ir kapitalo vienetams tenka vis daugiau pajamų. Tačiau automobilių prekybos ir remonto, degalų mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliai abiem metais buvo daugiau nei dvigubai didesni.

(Optimalia turto apyvartumo reikšme laikoma 3,0 – 5,0.).

2004 metais pasiektas atsargų apyvartumas yra pakankamai didelis.

Vadinasi, atsargos neatitraukia piniginių lėšų bei panaudojamos efektyviai.

Ilgalaikio turto apyvartumo prekybos įmonėje šio rodiklio optimali reikšmė yra apie 10. Taigi UAB „Autosabina“ ilgalaikio turto panaudojimas yra neefektyvus. Iš kitos pusės reikėtų prisiminti, kad bendrovė visiškai neseniai naujai statė autosalono bei autoserviso patalpas, todėl yra žymiai padidėjusi ilgalaikio turto vertė, o pardavimai dar nėra pakankamai išaugę.

Vertinant „Autosabinos“ išteklių valdymą, reiktų pastebėti, kad šie rodikliai gana prasti. Tačiau per metus augo, nors ir nedaug. Vienas iš geresnių rodiklių yra pakankamai aukštas atsargų apyvartumas. Iš dalies tam įtakos turi tai, kad sandėliuose yra tik nedidelės prekių (automobilių)

atsargos. Jos yra pristatinėjamos iš Vilniuje esančio autosalono sandėlių.

Ilgalaikio turto nedidelį apyvartumą galima pateisinti investicijomis į pastatų atnaujinimą.

Pelningumo ir pajamingumo rodikliai įvertina įmonės gebėjimus užtikrinti ilgalaikes pajamas, parodo bendrą įmonės veiklos efektyvumą.

Nagrinėjamos bendrovės būklė šių rodiklių atžvilgiu būtų tik patenkinama, kadangi pajamingumo atžvilgiu, padėtis nors ir gerėjo, bet buvo žymiai mažesnė nei viso sektoriaus vidurkis, tuo tarpu pelningumas antrais analizuojamo laikotarpio metais buvo neigiamas. Žinoma patirtas nuostolis, gali būti ir investicijų į ateities veiklą rodiklis.

8 lentelė

Likvidumo rodiklių skaičiavimas

|Likvidumo rodiklis |Formulė |2003 m.|2004 m.|

|Įsipareigojimų |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / |1,42 |1,63 |

|Įsiskolinimo |Įsipareigojimai metų pabaigoje /Turtas |0,59 |0,62 |

|Bendrasis |Trumalaikis turtas / Trumpalaikiai |1,36 |1,41 |

|Einamasis |(Trumpalaikis turtas – Atsargos) / |0,84 |1,03 |

|Kritinis likvidumas|Pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai |0,18 |0,51 |

Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengia įsipareigojimus.

Bendrovėje vienam nuosavo kapitalo litui tenka 1,63 Lt įsipareigojimų, šis dydis per metus išaugo 14,8 proc.

Įmonės įsiskolinimo koeficientas, t.y. jos galimybės apmokėti savo įsipareigojimus pardavus turtą, gana panašus į sektoriaus vidurkį (2003

metais – 0,59; 2004 m. – 0,60), todėl galima daryti išvada, jog šis rodiklis nėra prastas.

[pic]

5 pav. UAB “Autosabina” trumpalaikio mokumo rodikliai

Bendrovės gebėjimas apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus pardavus trumpalaikį turtą tiek 2003 m., tiek 2004m. yra realus (teorinė optimali šio rodiklio reikšmė 1,2 – 2,0). Kaip matome ir neparduodama turimų atsargų, bendrovė 2004 metais galėtų padengti savo metinius įsipareigojimus. O kritinis likvidumas rodo, kokiu laipsniu kreditorių teisės yra padengtos grynais pinigais. Šiuo atveju 2004 metais beveik pusė trumpalaikių įsipareigojimų būtų galima gražinti iš turimų grynųjų pinigų.

Apibendrinant mokumo analizę, galima teigti, kad nors bendrovės turto ir kapitalo apyvartumo rodikliai yra gana maži, tačiau mokumo atžvilgiu įmonės padėtis gerėja, kadangi mokumo rodikliai (įsipareigojimų vykdymas pardavus turtą) didėjo, o 2003m. buvę lygūs sektoriaus vidurkiui, 2004

metais jį aplenkė. Taigi bendrovės padėtis šiuo atžvilgiu vis geresnė.

Dar vienas svarbus įmonei rodiklis – pirkėjų įsiskolinimas[4]. 2003

metais jie vidutiniškai atsiskaitydavo per 35 dienas, o 2004 metais – per

26 dienas. Taigi pirkėjų įsiskolinimas mažėjo. Tai taip pat prisideda prie geresnės įmonės mokumo situacijos.

9 lentelė

Finansinio stabilumo rodiklių skaičiavimas

|Finansinio stabulumo |Formulė |2003 |2004 |

|rodikliai | |m. |m. |

|Finansinės |(Turtas – nuosavas kapitalas) / |1,42 |1,63 |

|Finansinės autonomijos|Nuosavas kapitalas / Skolintas |0,70 |0,62 |

|Nuosavo kapitalo |(Ilgalaikiai pasyvai – ilgalaikis |-0,77 |-0,76 |

Finansinės priklausomybės koeficiento didėjimas rodo, kad skolintas kapitalas sudaro vis didesnę dalį bendrovės nuosavame kapitale. O skolinto kapitalo litui tenkanti nuosavo kapitalo suma atskleidžiama finansinės autonomijos koeficientu. Jis taip pat patvirtina, jog nuosavo kapitalo palyginus su skolintu, mažėja. Trečiasis finansinio stabilumo rodiklis atskleidžia, kiek nuosavo kapitalo savininkai skiria apyvartai finansuoti.

Iš skaičiavimų matyti, kad nei vienais metais kapitalas tam nebuvo naudojamas.

Kadangi UAB „Autosabina“ yra įsiskolinusi kredito įstaigoms, tai vertėtų įvertinti jos pajėgumą grąžinti paskolą. Tai atspindi paskolų grąžinamumo koeficientas[5], kuris 2003 metais lygus 0,9. 2004 metų rodiklis neskaičiuojamas, kadangi trumpalaikių paskolų įmonė šiais metais neturėjo. Tačiau žinant, kad 2004 m. nepaskirstytas pelnas neigiamas, tai ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies grąžinimo tikimybė yra maža.

Įvertinus kompanijos finansinius rodiklius matyti, kad 2003 metais UAB

„Autosabina“ pasiekti veiklos rezultatai buvo geri, o štai 2004 metais dėl

62% išaugusių veiklos sąnaudų buvo patirtas nuostolis. Mažėjo ne tik veiklos (patirtas nuostolis), bet ir pardavimų rentabilumas.

Kalbant apie apyvartumą, tiek viso turto, tiek ilgalaikio turto apyvartumas didėjo, tačiau išliko gana žemas (net kelis kart mažesnis už optimalų). Trumpalaikių įsipareigojimų vykdymo gebėjimas arba likvidumas bendrovėje didėjo. Taigi mokumo problemų neturėtų būti.

Finansinio stabilumo rodikliai rodo, kad audituojama kompanija turi daugiau skolinto kapitalo nei nuosavo ir šis skirtumas auga. Tačiau šie duomenys būtų labiau aktualūs, jei bendrovei grėstų bankrotas.

7 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

Kliento įmonės rizika bus įvertinama remiantis sudaryta rizikos įvertinimo anketa 10 lentelėje.

10 lentelė

Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

|Klausimai |Rezultata|Taškai |

| |s | |

|1. VALDYMAS: | | |

|a) ar pakanka žinių ir patirties įmonei |1 |TAIP=4 |

|valdyti? | | |

|b) ar vadovai konservatyvūs rizikingų |1 |NE=3 |

|sumanymų atžvilgiu? | | |

|c) ar pasikeitė pagrindinio vadovybės |0 |NE=6 |

|personalo sudėtis per ataskaitinį | | |

|laikotarpį? | | |

|d) ar reikia patvirtinti pajamų lygį arba |2 |TAIP=3 |

|plano tinkamumą? | | |

|e) ar ataskaitos rezultatai svarbūs |2 |TAIP=3 |

|vadovybei (pvz., pelnas susijęs su | | |

|premijomis)? | | |

|f) ar valdymas ir administracijos kontrolė|0 |NE=2 |

|stiprūs? | | |

|g) ar gera valdymo informacijos sistema? |2 |NE=3 |

|h) ar didelį kasdieninį krūvį turi |0 |NE4 |

|vadovybė? | | |

| |8 |Iš viso |

|2. APSKAITA | | |

|a) ar centralizuota apskaitos funkcija? |0 |TAIP=6 |

|b) ar gerai parengtas personalas, ar |3 |NE=2 |

|pajėgus spręsti jam keliamus uždavinius? | | |

|c) ar yra kokių nusiskundimų ar moralinių |0 |NE=3 |

|problemų buhalterijoje? | | |

|d) ar apskaitos darbuotojai dirba daug ir |0 |TAIP=3 |

|intensyviai? | | |

| |3 |Iš viso |

|3. VERSLAS | | |

|a) ar įmonė dirba didelės rizikos šakoje? |4 |Vidut.=2 |

|b) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 |

|bus ateityje keičiamas? | | |

|c) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 |

|bus ateityje parduodamas? | | |

|d) ar buvo keičiama kontrolė per |2 |NE=3 |

|pastaruosius 12 mėnesių? | | |

|e) ar kompanija moki? |0 |TAIP=3 |

| |6 |Iš viso |

|4. AUDITAS | | |

|a) ar šis auditas pirmas, atliktas įmonės?|0 |NE=6 |

|b) ar per paskutinius dvejus metus audito |0 |TAIP=3 |

|ataskaitoje buvo rimtų pastabų? | | |

|c) kaip apibūdintumėte santykius su |0 |NE=4 |

|klientu – „aštrūs“ ar „blgėjantys“? | | |

|d) ar buvo didelio spaudimo dėl trukmės ir|0 |NE=4 |

|honoraro? | | |

|e) ar daug buvo „sunkaus audito“ sandorių?|0 |NE=4 |

| |0 |Iš viso |

| |17 |Iš viso |

Anketos rezultatų bendra suma yra 17. Pagal vertinimo kriterijus, tai būtų vidutinis rizikos lygis (buvo gauti įvertinimai iš keturių anketos skyrių {valdymas, apskaita, verslas, auditas}, tarp kurių dviejuose buvo gauta po daugiau kaip 5 taškus, arba iš viso 17 taškų).

8 Materialumo apskaičiavimas

Skaičiuojant materialumą, remsimės I materialumo skaičiavimo metodu (žr. 11 lentelę).

11 lentelė

Materialumo skaičiavimas UAB „Autosabina“

|Apyvarta |1,0 % |22 061 783 |220 617,83 |

|Visas turtas |1,0 % |14 492 357 |144 923,57 |

|Peržiūrėtas audito materialumas |182 770,70 |

|Toleruotina klaida 75% |137 078,03 |

Toleruotinos klaidos pasiskirstymas atskiriems balanso straipsniams pateikiamas 4 lentelėje.

9 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla

Apibendrinant visą atliktą analizę išskiriamos tokios UAB „Autosabina“

veiklą įtakojančios rizikos:

1) Netikėti pokyčiai rinkoje (išaugusi rinkos konkurencija);

2) Vykdomos valstybės politikos automobilių rinkos atžvilgiu pasikeitimai;

3) Automobilių kainų kilimas;

4) Naftos produktų kainų kilimas;

5) Finansinės atskaitomybės rodiklių pokyčiai:

a. 68% padidėjusi kitų įrengimų vertė;

b. 100% sumažėjusios investicijos bei paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms;

c. 35% sumažėjusios atsargos;

d. Ypač išaugusi grynųjų pinigų suma;

e. Padidėję su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, nors darbuotojų buvo mažiau nei 2003 metais;

f. Pelno (n) ataskaitoje pastebėtas 62 % išaugusios veiklos sąnaudos, dėl ko buvo patirtas nuostolis.

Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas

Kaip matyti iš pirmoje darbo dalyje atliktos finansinės ir rizikos veiksnių įvertinimo analizės bendrovė 2004 metais patyrė nuostolį iš vykdomos veiklos. Tai buvo sąlygota padidėjusių veiklos sąnaudų.

Kadangi veiklos sąnaudos sudaro daug ūkinių operacijų, taigi buvo ieškoma neįprastų dydžių. Buvo atrinktos ūkinės operacijos, kurios sudarė didžiausią lyginamąją svorį veiklos sąnaudose – pastatų priežiūra nedidinanti vertės.

Atliekant ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditą bus nagrinėjamas prekių ir paslaugų įsigijimas bei jų apmokėjimas .

Todėl atliekant auditą, bus nagrinėjamas ilgalaikio turto remontui skirtų medžiagų pirkimas ir suteiktos remonto paslaugos, kurių sąrašas pateiktas 5 lentelėje.

Siekiant padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas, būtina atlikti testus ir pateikti audito atlikimo tvarką audituojamai sričiai.

Audito testai pateikiami 5 lentelėje. Atliekant auditą, bus atlikti šie testai:

T1- Būtinumas;

T2 – Pilnumas;

T3 – Teisės ir įsipareigojimai;

T4 – Įvertinimas;

T5 – Pateikimas ir atskleidimas.

5 lentelė

Audituojamų sąskaitų sąrašas

|Iš viso medžiagų ir paslaugų : |93419,74|-127| | |-15|0 |

| | |,44 | | |0 | |

5 lentelės tęsinys

|1. |Ar prieš įsiskolinimų fiksavimą tiekėjų sąskaitos |+ | |

| |sulyginamos su prekių užsakymais ir prekių priėmimo | | |

|2. |Sutikrinti prekių gavimus su jų užsakymais. |+ | |

7 lentelė

Testo „Buvimas“ procedūros

|Ei.Nr|Procedūros |

|1. |Perskenuokite tiekėjų sąskaitas-faktūras ar visos jos užfiksuotos |

| |apskaitoje. |

Patikrinus tiekėjų sąskaitų-faktūrų užfiksavimo apskaitoje faktą, pastebėtas 127,44 Lt skirtumas nebūdingas visumai.

1 Pilnutinumas – T2.

Šio testo tikslas – patvirtinti, ar skolos tiekėjams apima visas sumas, susijusias su prekių ir paslaugų įsigyjimu.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

8 ir 9 lentelėse.

8 lentelė

Testo „Pilnutinumas“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar prekių užsakymai sunumeruoti iš eilės ir patikrinamas|+ | |

|2. |Ar prekių priėmimo aktai sunumeruoti iš eilės ir |+ | |

| |patikrinamas numeravimo eiliškumas ieškant praleistų | | |

|3. |Ar buhalterija informuota apie tiekėjams gražintas |+ | |

|4. |Ar tiekėjo sąskaitos įtrauktos į sąrašą iš karto jas |+ | |

|5. |Ar prekių priėmimo aktai, neturintys juos atitinkančios |+ | |

| |tiekėjo sąskaitos-faktūros peržiūrimi ir tikrinamas jų | | |

|6. |Ar skolos tiekėjams suderintos su kontroline didžiosios |+ | |

9 lentelė

Testo „Pilnutinumas“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Perskanuokite ar nėra praleistų prekių, paslaugų priėmimo aktų |

| |numerių |

|2. |Perskanuokite ar nėra praleistų pinigų išmokėjimo dokumentų numerių |

|3. |Gauti metų pabaigos skolų tiekėjams bandomąjį balansą. Patikrinti |

| |matematinį tikslumą. Sutikrinti su didžiąja knyga. |

|4. |Atlikti neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant prekių priėmimo |

| |aktus, tiekėjų sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų |

| |pabaigos. |

Perskanavus ir atlikus praleistų prekių ir paslaugų priėmimo aktų bei pinigų išmokėjimo dokumentų numerių paiešką, praleidimo faktas neužfiksuotas.

Atlikus tiekėjų skolų matematinio tikslumo patikrinimą ir sutikrinimą su didžiaja knyga, užfiksuotas 150 Lt skirtumas.

Atlikus neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant priėmimo aktus, tiekėjų sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų pabaigos neužfiksuotas skirtumas nebūdingas visumai .

2 Įgaliojimai – T3.

Šio testo tiklas – patikrinti ar sumos atspindėtos finansinėje atskaitomybėje priklauso įmonei, taip pat patikrinti ar ūkinės oparacijos tinkamai dokumentuotos.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

10 ir 11 lentelėse.

10 lentelė

Testo „Įgaliojimai“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar dideliems pirkimams skelbiami konkursai? |+ | |

|2. |Ar pirkimai vykdomi esant tik įgaliotai paraiškai? |+ | |

|3. |Ar prekių kainas įgalioja atsakingas darbuotojas? |+ | |

|4. |Ar pirkimų skyrius patvirtina visus pirkimus, nesvarbu |+ | |

| |ar tai atsargos ar smulkios kanceliarinės prekės? | | |

|5. |Ar grąžinamoms prekėms ruošiami ir įgaliojami ir |+ | |

|6. |Ar atsakingas darbuotojas įgalioja sąskaitų apmokėjimą?|+ | |

|7. |Ar patvirtintas biudžetas prekėms įsigyti? | |- |

|8. |Ar prekės ir paslaugos įsigytos iš konkurso laimėtojų? |+ | |

|9. |Ar prekės ir paslaugos įsigyjamos po konkurso |+ | |

11 lentelė

Testo „Įgaliojimai“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Perskenuoti, ar yra konkurso skelbimo dokumentai. |

|2. |Patikrinti kitų metų pradžios dokumentus – ar yra sąskaitų kurios |

| |gautas iš tiekėjų naujame ataskaitiniame laikotarpyje už prekes ir |

| |paslaugas, pateiktas audituojamu laikotarpiu. Patikrinti, kaip šios |

| |sąskaitos įregistruotos apskaitoje, kokiame laikotarpyje ir kaip |

| |užregistruojamos sąnaudos. |

|3. |Patikrinti, ar sudarytas ir patvirtintas biudžetas prekėms ir |

| |paslaugoms įsigyti. |

|4. |Patikrinti, ar prekės ir paslaugos įsigyjamos iš konkurso laimėtojų|

| |ir po konkurso rezultatų įvertinimo. |

|5. |Patikrinti, ar sumos atspindėtos finansinėje atskaitomybėje |

| |priklauso įmonei. |

Atlikus visus šio testo procedūroje pateiktus žingsnius, skirtumų nebūdingų visumai nerasta.

3 Įvertinimas – T4.

Šio testo tikslas – patikrinti ar įsigijimo operacijos pagrįstos teisingomis kainomis ir kiekiais, tiksliai apskaičiuotos.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

12 ir 13 lentelėse.

12 lentelė

Testo „Įvertinimas“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar gavus prekes yra perskaičiuojamas jų kiekis, |+ | |

|2. |Ar buhalterija sulygina sąskaitose nurodytas kainas, |+ | |

| |apmokėjimo sąlygas su pirkimų užsakymais ir prekių | | |

|3. |Ar sąskaitų planas ir apskaitos institucijos pateikia |+ | |

| |pirkimų fiksavimo debeto įrašų kvalifikavimo nurodymus? | | |

|4. |Ar individualios skolų fiksavimo tiekėjams sąskaitos |+ | |

| |periodiškai sutikrinamos su kontroline sąskaita? | | |

|5. |Ar skolos tiekėjams fiksuojamos prekių gavimo data? |+ | |

13 lentelė

Testo „Įvertinimas“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Patikrinti, ar skolos tiekėjams užfiksuotos kontrolinėje ir |

| |individualiuose tiekėjų sąskaitose, sutampa. |

|2. |Atlikti pinigų išmokėjimų operacijų debetinių įrašų sutikrinimą su|

| |kontrolinėm ir individualiosiom sąskaitomis. |

|3. |Patikrinti, ar įsiskolinimo tiekėjams sąskaitos atnaujinamos gavus |

| |prekes. |

|4. |Patikrinti ar tiekėjų skolos teisingai atskleistos įmonės apskaitoje|

| |ir finansinėje atskaitomybėje. |

|5. |Patikrinti , ar teisingai parinkti ir pateikti matavimo vienetai. |

|6. |Patikrinti, ar nėra klaidų pirminiuose dokumentuose, apskaitos |

| |registruose, finansinėje atskaitomybėje. |

|7. |Patikrinti, ar sumos teisingai įvertinamos metų pabaigoje. |

|8. |Atlikti atgalinį pavedimų tikrinimą, su patvirtinančiais |

| |dokumentais: patikrinti matematinį tikslumą, klasifikavimą, |

| |įgaliojimą, fiksavimo datą. |

|9. |Atlikti atgalinį įsiskolinimų tiekėjams tikrinimą su |

| |patvirtinančiais dokumentais (užsakymais, prekių priėmimo aktais, |

| |tiekėjų sąskaitomis) |

|10. |Patikrinti sąskaitas-faktūras aritmetiškai- ar nėra matematinių |

| |klaidų, apskaičiuojant, kiekius, kainas, sumas, PVM sumą. |

Įvertinus visus įvertinimo testui atlikti reikalingus žingsnius, pastebėtas 4 ir 7 žingsių neatitikimas visumai.

4 Pateikimas ir atskleidimas – T5.

Šio testo tiklas – patikrinti ar sąnaudos atskleistos tesingai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

14 ir 15 lentelėse.

14 lentelė

Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar skolas tiekėjams fiksuoja tiktai paskirti |+ | |

| |buhalterijos

Darbuotojai

|2. |Ar apribotas priėjimas prie skolų tiekėjams dokumentų? |+ | |

|3. |Ar atžymimos apmokėtos tiekėjų skolos? |+ | |

15 lentelė

Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Patikrinti įsigijimo ūkinių operacijų debeto įrašų kvalifikavimą. |

|2. |Patikrinti, ar tiekėjų skolos įregistruotos tinkamame laikotarpyje.|

Atlikus testo “pateikimas ir atskleidimas procedūras” nukrypimų nerasta.

Auditoriaus išvada

UAB Autosabina” vadovybei ir akcininkams,

1. Mes atlikome čia pridedamų UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.

balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių)

ataskaitos ir aiškinamojo rašto auditą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki

2004-12-31. Finansinė atskaitomybė (balansas, pelno /nuostolių/ ataskaita ir aiškinamasis raštas) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą. Visą informaciją, kuri atspindėta finansinėje atskaitomybėje, paruošė ir pateikė UAB“Autosabina“

vadovybė.

2. Auditas buvo atliktas pagal sutartyje numatytus klausimus, naudojant atitinkamus testus, analitines procedūras bei apklausiant darbuotojus, t.y. pagal atitinkamus Nacionalinius audito standartus ir privalomus reikalavimus. Šie standartai reikalauja, kad auditas būtų atliktas taip, kad galima būtų deramai įsitikinti, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Atskirais atvejais apibendrintą analitinę informaciją pateikė įmonės vyr. finansininkė.

Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai bei vadovybės atlikti įvertinimai, taip pat bendras finansinės atskaitomybės pateikimas pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.

Mes tikimės, kad atliktas auditas suteikia deramą pagrindą mūsų nuomonei, dėl UAB“Autosabina“ sudarytos finansinės atskaitomybės.

3. Už sudarytos finansinės atskaitomybės teisingumą atsako stebėtojų taryba. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę.

4. Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.

finansinę būklę ir 2004 metų veiklos rezultatus, ir yra parengta pagal

Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.

2005 m. gegužės 20 d. Atsakingas auditorius Marius Janaščius

Auditoriaus pažymėjimo Nr.

123456

Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos

VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė

Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva

UAB“Autosabina“

vadovybei ir akcininkams

Veiverių g. 150, Kaunas

2005 m. gegužės 20 d.

UAB“Autosabina“ audito ataskaitos

Mes atlikome UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą, auditą. Auditas buvo atliktas vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais.

Mums malonu pateikti audito ataskaitą, kaip dalį visos audito darbo apimties. Šioje ataskaitoje mes pateikiame išsamesnę informaciją apie audito rezultatus.

Audito ataskaitoje yra pateikti tik tie valdymui svarbūs dalykai, kuriuos pastebėjome audito metu. Planuojant ir atliekant finansinės atskaitomybės auditą nėra siekiama nustatyti visus įmonės valdymui svarbius dalykus, todėl audito metu paprastai nebūtinai nustatomi visi tokie dalykai.

Ši audito ataskaita skiriama išskirtinai UAB“Autosabina“ naudojimui ir negali būti naudojama kitiems tikslams. Ji negali būti pateikta jokiai trečiai šaliai be išankstinio rašytinio “VEMA-4 grupės studentų būsimos audito įmonės” sutikimo.

Jei Jums kiltų neaiškumų dėl šioje ataskaitoje išdėstytų dalykų prašome nedelsiant į mus kreiptis.

Pagarbiai, Marius Janaščius

Būsimas auditorius

Auditoriaus ataskaita

1 Įvadas

Finansinės atskaitomybės auditas už 2004 metus UAB“Autosabina“ buvo atliktas 2005.05.02-2005.05.20 audito sutarties Nr.12345 tarp

UAB“Autosabina“ bei VEMA-4 grupės studentų audito įmonė – pagrindu.

Šios sutarties tikslas įvertinti ar UAB“Autosabina“ finansinė atskaitomybė, už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, kurią parengė

UAB“Autosabina“ administracija, teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi UAB“Autosabina“ finansinę būklę ir yra parengta pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.

Už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą atsakinga UAB“Autosabina“ stebėtojų taryba.

Audituojamu laikotarpiu UAB“Autosabina“ direktoriaus pareigas ėjo

R.Jurgelaitis.

2 Audito apimtis

Auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal Lietuvos Respublikos

Nacionalinius audito standartus, t.y., taip, kad mes galėtume nustatyti, ar metinėje finansinėje atskaitomybėje nėra esminių klaidų ar praleidimų.

Auditą sudarė audito analitinės procedūros metams pasibaigus. Jų metu aptikus netikslumus, leidžiančius manyti, kad esama neatitikimų, audito apimtis turėtų būti išplėsta. Audito metu problemų dėl audito apimties išplėtimo nebuvo.

Galutinį auditą, susijusį su metinės finansinės atskaitomybės parengimu, sudarė atskaitomybės parengimo procedūrų bei informacijos ir sumų, pateiktų metinėje finansinėje atskaitomybėje peržiūra, siekiant gauti turto ir nuosavybės buvimo bei vertinimų įrodymus. Auditas apėmė apskaitos principų bei vadovybės sudarytų skaičiavimų įvertinimą.

3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys

2005 m. gegužės 20 d., mes pateikėme besąlyginę auditoriaus išvadą.

4 Nesutarimai su vadovybe

Mes gavome vadovybės pareiškimų laišką, patvirtinantį metinės finansinės atskaitomybės pilnumą, informaciją apie išlaidas, garantijas, teisminius procesus, įvykius po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo bei kitas sritis.

Nesutarimų, tarp audito įmonės darbuotojų bei UAB”Autosabina”

vadovybės, kurie atskirai arba kartu paėmus būtų reikšmingi UAB”Autosabina”

finansinei atskaitomybei ar turėtų įtakos audito išvadai, nebuvo.

5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai

Finansinės atskaitomybės auditą planavome ir atlikome remdamiesi audito atlikimo patirtimi. Audito procedūros buvo nukreiptos į tas problemas ir sritis, kuriose gali būti esminių klaidų ar praleidimų.

Finansinės atskaitomybės koregavimų nebuvo.

6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas

Mes nepastebėjome jokių įvykių ar aplinkybių, kurios keltų abejonę dėl UAB”Autosabina” veiklos tęstinumo prielaidos pagrįstumo.

7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai

Mes įsitikinome, kad Įstaigos turtas, įsiskolinimai ir kiti įsipareigojimai, apie kuriuos mes žinome, iš esmės yra tinkamai atspindėti finansinėje atskaitomybėje.

Finansinės atskaitomybės už 2004 metus audito metu mes patikrinome, ar buvo atsižvelgta į įvykius tarp metinių ataskaitų sudarymo datos ir mūsų pasirašytos ataskaitos datos. Reikšmingos rizikos ar neapibrėžtumų nenustatyta.

8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui

Mūsų auditas apėmė UAB”Autosabina” apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų peržiūras ir įvertinimus.

UAB”Autosabina” vykdo veiklą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Akcinių bendrovių, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,

UAB”Autosabina” įstatais. Mes susipažinome su UAB”Autosabina” vadovo įsakymais už 2004 metus, akcininkų susirinkimų protokolais, darbuotojų pareigybiniais nuostatais ir kitais dokumentais, siejamais su

UAB”Autosabina” vidaus kontrolės sistema.

Siekiant pagerinti vidaus kontrolės būklę, UAB”Autosabina”

patvirtinti vadovybės ir kitų darbuotojų pareigybiniai nuostatai, patvirtinti darbuotojų, kurie gali pasirašyti UAB”Autosabina” dokumentus, sąrašai, suskirstyta atsakomybė, periodiškai atliekama inventorizacija ir panašūs patikrinimai.

9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos

2001-01-01 direktoriaus įsakymu Nr.123 patvirtinta įmonės apskaitos politika. Per 2004 metus buvo atlikta keletas apskaitos politikos straipsnių koregavimų, kurie įforminti taip pat direktoriaus įsakymais.

Minėti koregavimai siejami su Verslo paskaitos standartais įsigaliojusias nuo 2004-01-01. Šie koregavimai reikšmingos įtakos finansinės atskaitomybės sudarymui neturėjo.

Įmonė apskaitoje iš esmės prisilaikė apskaitos politikoje pasitvirtintos tvarkos ir 7 verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos įvertinimas ir apskaitinių klaidų taisymas“ reglamento. Metų pabaigoje buhalterinių sąskaitų likučiai buvo koreguoti pagal patvirtintų Verslo apskaitos standartų reikalavimus. Atitinkamai buvo koreguoti ir kai kurių sąskaitų likučiai 2003-12-31 balanse bei padaryti atitinkami pakeitimai

2003-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse. Šie koregavimai aprašyti

2004-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai

Mums nežinomi duomenys apie sandorius tarp UAB”Autosabina” ir vadovybės, kurie skirtųsi nuo įprastinių įmonės veiklų. Ypatingi sandoriai aiškinamajame rašte prie 2004 metų finansinės atskaitomybės taip pat neatskleisti. Įstaigos vadovybė nevykdė kitos veiklos, kuri skirtųsi nuo įprastinės.

11 Įvykiai po balanso sudarymo datos

Įvykiai po metų pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie

UAB”Autosabina” padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėje atskaitomybėje neapskaitomi. Reikšmingi įvykiai po metų pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, paaiškinamajame rašte neatskleidžiami.

VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė

Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva

2005 m. gegužės 20 d.

Būsimas auditorius

Marius Janaščius

Auditoriaus pažymėjimo Nr.123456

Literatūra

1. AB bankas „Nord/LB Lietuva“ analitikų grupė. Lietuvos ekonomikos apžvalga.

http://www.nordlb.lt/files/Ataskaitos/Lithuanian/lsa_2004_1.pdf , (žiūrėta 2005 04 07)

2. UAB autosabinos veikla. http://www.autosabina.lt (žiūrėta 2005 04 26);

3. Pažintinė tema: įmonių santykiniai finansiniai rodikliai (žiūrėta:

2005 04 26); http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=12536#34

4. VĮ „Regitra“. Automobilių rinkos 2004 m. statistikos duomenys.

(Žiūrėta 2005 05 02);

http://www.regitra.lt/statistika/skaic_2004_lent.htm ;

5. Finansiniai koeficientai ir jų analizė.

http://finansai.tripod.com/koeficientai.htm , (žiūrėta 2005 05 08);

6. Paskaitų medžiaga. 2005;

[1] Rytų Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Utenos apskritis;

Pietų Lietuvos regionas – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskritis;

Vakarų Lietuvos regionas – Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritis;

Šiaurės Lietuvos regionas – Šiaulių ir Panevėžio apskritis.

[2] Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / Turtas

[3] Čia pelningumas apskaičiuotas taip:

Veiklos pelningumas = pelnas prieš apmokestinimą / pajamos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas

[4] Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas = (Pirkėjų vidutinis įsiskolinimas /

Pardavimai ir paslaugos) ∙ 360; dienomis

[5] Paskolų grąžinamumo koeficientas = Nepaskirstytas pelnas / Trumpalaikės skolos kreditinėms institucijoms

UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas

Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas

Darbuotojai

Auditoriaus išvada

Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos

Auditoriaus ataskaita

Literatūra

Panašūs darbai

Audito paslaugų rinka

Auditas

Audito apibūdinimas, reikšmė ir tikslai

Apskaitos konspektai

Pajamų auditas

Finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė