Turinys
1 UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas 3
1.1 Trumpa įmonės istorija 3
1.2 Valdymo struktūra 3
1.3 Darbuotojai 4
1.4 Įmonės veiklos charakteristika 4
1.5 Realizavimo rinka ir konkurentai 7
1.6 Makroaplinkos veiksniai įtakojantys įmonės veiklą 9
1.7 Įmonės SSGG įvertinimas 10
1.8 Balanso rodiklių analizė 11
1.9 Pagrindiniai finansiniai ir veiklos efektyvumo rodikliai 13
1.10 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas 18
1.11 Materialumo apskaičiavimas 19
1.12 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla 19
2 Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas 20
2.1 Buvimas – T1 23
2.2 Pilnutinumas – T2. 23
2.3 Įgaliojimai – T3. 24
2.4 Įvertinimas – T4. 25
2.5 Pateikimas ir atskleidimas – T5. 26
3 Auditoriaus išvada 27
4 Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos 28
5 Auditoriaus ataskaita 29
5.1 Įvadas 29
5.2 Audito apimtis 29
5.3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys 29
5.4 Nesutarimai su vadovybe 29
5.5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai 30
5.6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas 30
5.7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai 30
5.8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui 30
5.9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos 30
5.10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai 31
5.11 Įvykiai po balanso sudarymo datos 31
LITERATŪRA 32
UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas
1 Trumpa įmonės istorija
Įmonės veiklos pradžia – 1920 m., kai Amerikos lietuviai įkūrė AB„Amlitas”, prekiavusią Ford firmos automobiliais, atsarginėmis dalimis,tepalais, o taip pat organizavusią vairuotojų kursus ir keleivių pervežimą.1924 m. AB „Amlitas” pagamino pirmuosius autobusus, kuriems variklius irvažiuokles gaudavo iš užsienio. 1946-1949 m. AB „Amlitas” buvo reorganizuotas į Kauno automobiliųremonto gamyklą, gaminančią krovininius automobilius ir atliekančiąautomobilių remonto darbus. 1962 m. prie gamyklos prijungiama Kauno autobusų kėbulų gamykla,gaminanti autobusus KAG-3. 1981-1982 m. naujai pastatytame gamyklos korpusepilnai įsisavinama autobusų Ikarus-260 pilno komplektiškumo remontas. 1993 m. Kauno valstybinė automobilių remonto įmonė privatizuota,įregistruojant AB „Autosabina”. Toliau tęsiamos visos anksčiau buvusiosveiklos rūšys, naujai įsteigiami lengvųjų ir krovinių automobilų servisai,organizuojama prekyba naujais automobiliais „Honda”, „Kia”, „Citroën”, taippat įsteigiami muitinės atvirieji sandėliai ir krovinių terminalas. 1999 metais akcinė bendrovė “Autosabina” pardavė nerentabilius,neišnaudojamus pastatus. Rekonstravus turimas patalpas įkurtas naujasautomobilių salonas, kuriame prekiaujama mūsų bendrovės importuojamaprodukcija (anglų firmos “Comma” tepalais, olandų firmos “Motip”aerozoliniais dažais) bei naujais HONDA ir CITROEN automobiliais. 2001 m. spalio 1 d. akcinė bendrovė “Autosabina” Kauno miestosavivaldybės administracijos rejestro tarnybos įsakymu pertvarkyta įuždarąją akcinę bendrovę “Autosabina”. UAB „Autosabina“ yra įsikūrusi Kaune, visi padaliniai sutelkti vienojeteritorijoje, 16 ha plote, strategiškai perspektyvioje vietoje adresuVeiverių g. 150. Autosalono pastatas naujai perstatytas buvo 2004 metųpavasarį, į jį investuota 4 mln. litų. Šiuo metu tai didžiausias Kaunoregione esantis automobilių salonas. Su jo atsiradimu UAB „Autosabina“ tapolygiaverte konkurente didiesiems automobilių pardavimo salonams Kaune, tuopačiu smarkiai padidindama savo prekybos automobiliais apimtis. Pagrindinis įmonės tikslas – didinant pardavimų ir paslaugų apimtis irefektyvumą, geriau ir tiksliau patenkinant klientų poreikius, užtikrinantaukštą paslaugų bei klientus aptarnaujančio personalo kultūros lygį,didinti įmonės pelningumą.
2 Valdymo struktūra
AB “Autosabina” valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojųtaryba ir direktorių valdyba, administracija. Aukščiausias bendrovės valdymo organas – visuotinis akcininkųsusirinkimas. Čia turi teisę dalyvauti visi akcininkai, nesvarbu, kiekakcijų jie turi. AB “Autosabina” stebėtojų taryba susideda iš 3 narių. Stebėtojųtarybos pirmininkas yra R.Bakanovas, sekretorius S.Matulionis, narysV.Rimeisis. Stebėtojų taryba skiria ir atleidžia iš pareigų direktoriųvaldybos narius; tikrina buhalterinę-finansinę apskaitą; jie įstatymųnumatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų nuslėpimą,blogą ūkinės veiklos kontrolę. AB “Autosabina” direktorių valdybą sudaro taip pat 3 asmenys:generalinis direktorius V. Jūras, konsultantas marketingui A.Gudas, vyr.finansininkė I.Šukienė. Valdyba svarsto ir tvirtina įmonės valdymostruktūrą ir pareigybes Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Jaivadovauja administracijos vadovas. Jis priima į darbą administracijosdarbuotojus į darbą, sudaro sutartis. Šiuo metu administracijos vadovas yraR.Jurgelaitis.
3 Darbuotojai
UAB “Autosabina” 2003 metais dirbo 165 žmonės, 2004 – 164. Jų tarpe 56turi aukštąjį išsilavinimą. Beveik visi kiti darbuotojai turi aukštesnįjįišsilavinimą: dažniausiai technikų-mechanikų, suvirintojo, staliaus.Matome, kad išsilavinimas dažniausiai atitinka dirbamą darbą įmonėje.Vidutinis darbuotojų amžius yra 42 metai. Bendrovės autosalono padalinyje šiuo metu dirba 11 darbuotojų, jųtarpe 5 turi aukštąjį išsilavinimą. Vidutinis darbuotojų amžius yra 34metai. Specialiąsias žinias darbuotojai gauna ir įgūdžius tobulinamokymuose ir įvairiuose kursuose. Dažnai mokymo tikslais darbuotojaisiunčiami ir į įvairias užsienio šalis. Kiti padaliniai. Krovininių ir lengvųjų automobilių remonto servisedirba – 59 darbuotojai. Iš jų 12 su aukštuoju išsilavinimu, dauguma suaukštesniuoji ir profesiniu. Muitinės krovinių termiale bei sandėliavimopaslaugose dirba likusieji bendrovės darbuotojai. Siekiama, kad kompanijospaslaugos būtų kuo aukštesnės kokybės, taigi darbuotojai nuolat siunčiami įapmokymus, suteikiamos sąlygos studijuoti universitetuose beiaukštesniosiose mokyklose.
4 Įmonės veiklos charakteristika
Šiuo metu UAB „Autosabina” užsiima tokia veikla: ▪ Naujų Honda ir Citroën automobilių ir jų atsarginių dalių
pardavimas; ▪ Krovininių ir lengvųjų automobilių remontas; ▪ Muitinės krovinių terminalo, sandėliavimo paslaugos; ▪ Kita veikla: patalpų, įrengimų nuoma ir kita. Kadangi, atgavus nepriklausomybę Lietuva tiek savo geografine, tiekpolitine padėtimi tapo tarpininku tarp Rytų ir Vakarų, sparčiai pradėjovystytis automobilių pramonė ir su ja susijusios veiklos sritys. Įvertinętai, naujieji savininkai nusprendė nekeisti veiklos pobūdžio, o,palaipsniui reorganizuojant, pakelti įmonę į kitą kokybinį lygį. Viena iš veiklos sričių – naujų automobilių Honda ir Citroen prekybair remontas. 2001 metais bendrovei buvo suteikta teisė tiesiogiaiimportuoti Honda automobilius iš gamintojo. Prekiaujama šiais Hondaautomobiliais: Accord, Civic, CR-V, HR-V, FR-V, Jazz. Citroën modelių gamadar platesnė: C2, C3, C4, C5, C8, Jumper, Berlingo, Picaso. Pirkėjams automobiliai siūlomi įsigyti dviem būdais: ▪ automobilio pasirinkimas iš esančių salone (nuolatos eksponuojama apie 30 automobilių); ▪ automobilio užsakymas pagal individualius poreikius iš gamyklos; UAB „Autosabina“ parduodamus automobilius galima įsigyti ir lizingobūdu. Dirbama su visomis Lietuvoje esančiomis lizingo bendrovėmis, ieškomaklientui geriausių ir priimtiniausių variantų. Lietuvos automobilių rinka nuolat auga. Bendras parduotų naujųautomobilių kiekis Lietuvoje 2003 metų sausį išaugo 17 procentų, lyginantsu 2001 metų sausio mėnesiu. Naujų automobilių pardavimo augimo tendencijaišliks ir ateityje. Tai sąlygoja Lietuvos Respublikoje veikiantys norminiaiaktai, kuriuose pabrėžiama gamtosaugos problema, įvairiais mokesčiaisvaržomas senų automobilių importas į Lietuvą, taip pat kiekvienais metaisgerėjančios išperkamosios automobilių nuomos sąlygos. Automobilių rinkosaugimą įtakoja ir BVP bei gyventojų perkamosios galios augimas. Investavusiį naują automobilių saloną ir servisą, bendrovė tikisi: ▪ apjungti automobilių saloną su aptarnaujančiu servisu (tai buvo įgyvendinta jau 2004 metų pradžioje); ▪ pagerinti bendrovės įvaizdį, kas padės konkuruoti su kitais automobilių salonais; ▪ patenkinti gamintojų ir klientų keliamus reikalavimus.Didėjant ir atsinaujinant krovininių automobilių parkui, didėjaporeikis juos aptarnaujančių aukštos kokybės servisų. Būtent kita UAB„Autosabina“ veiklos sričių yra krovininių automobilių servisas. Padidėjusdarbų apimtims, bendrovė 2001 m. investavo 800 000 litų serviso praplėtimuiir naujos įrangos įsigijimui. Didžioji investicijų dalis buvo skirtakrovininių automobilių serviso patalpų išplėtimui iki 1000 m2 ir naujųtechnologijų įsigijimui: sumontuota naujausia technika, priimtakvalifikuotų serviso darbuotojų, kas leis pagerinti teikiamų paslaugųkokybę. Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas paslaugų kokybei gerinti,ruošiant padalinio veiklą ISO standartų įvedimui. Šiais 2005 metais buvopasirašyta sutartis su UAB „Būsto sprendimai“ dėl kokybės vadybos sistemosISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14000:1996.Bendrovė jau treti metai sėkmingai dalyvauja karinių autotransportopriemonių remonto ir detalių tiekimo konkursuose, organizuojamuose Lietuvoskrašto apsaugos ministerijos. Trečioji bendrovės veiklos sritis yra muitinės krovinių terminalas.Šią veiklos sritį sąlygoja tiek vietinių, tiek užsienio partnerių,užsiimančių tarptautiniais pervežimais, interesai. Bendrovė stengiasiišnaudoti gerą geografinę padėtį (šalia praeina VIA BALTIKA trasa) irturimas laisvas sandėliavimo patalpas, suteikiant klientams prekiųsandėliavimo, muitinio tarpininkavimo, logistikos ir kitas paslaugas. Šiuometu krovinių terminalas disponuoja apie 3800 m2 patalpomis ir 12 000 m2aikštelėmis prekių, krovinių bei transporto priemonių sandėliavimui irsaugojimui muitinės ir paprastuose sandėliuose. Pagrindiniai paslaugųvartotojai yra Lietuvos ir užsienio ekspedicinės-transporto, logistikoskompanijos, didmeninės prekybos įmonės, prekių importuotojai-eksportuotojai, gamybininkai. Padalinio tikslas – siūlyti rinkai visas logistikos paslaugas.Logistikos paslaugų poreikis nuolatos auga, stambios įmonės atsisako savosandėlių, transporto parkų, prekių transportavimo, sandėliavimo,paskirstymo organizavimo. Šias veiklas patiki bendrovėms, kurioms šisverslas yra pagrindinis. Įvertinus tai, kad logistikos verslas Lietuvojeyra pakankamai naujas, o UAB „Autosabina“ jame jau aštunti metai ir turinemažai patirties bei partnerių Europoje su dar didesne patirtimi, tikime,jog bendrovė turi nemažų perspektyvų vystyti šį verslą. Investavusi į naująkrovinių terminalą įmonė tikisi: ▪ sukoncentruoti veiklą vienoje vietoje (dabar naudojama 11 atskirų patalpų), kas leis supaprastinti veiklos administravimą; ▪ panaudoti laisvus teritorijos plotus, kas sumažins vidinius kaštus; Pagrindinės krovinių terminalo veiklos kryptys ir jų dalis pajamoseyra pavaizduotos 1 paveiksle. [pic] 1 pav. Pagrindinės krovinių terminalo veiklos Kaip papildomas įmonės veiklos sritis galima įvardinti metalokonstrukcijų gamybą štampavimo būdu ir laisvų biuro bei sandėlių nuomą. 1 lentelė Pardavimų ir paslaugų suvestinė per paskutinius tris metus|2 |Krovininių automobilių VOLVO |4312 |24,2|4895 |27,5 |5857 |24,1|| |serviso paslaugos | | | | | | ||3 |Muitinės krovinių terminalo |2026 |29,5|2410 |33,2 |2686 |30,8|| |veikla | | | | | | ||4 |Nestandartinių gaminių gamyba |1485 |10,5|1676 |17,1 |1377 |16,6||5 |Nuoma ir kita veikla |1315 |15,2|814 |18,6 |1491 |20,6|| |VISO: |12118|17,2|13645|20,71|17717|18,9|| | | |6 | | | | |
Automobilių pramonė, tarptautiniai pervežimai, krovinių paslaugos tiekLietuvoje, tiek ir Vakarų Europoje yra perspektyvios ir sparčiaiplėtojamos. Patogi Lietuvos geografinė padėtis sudaro palankias sąlygasšiam verslui. Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, dideles galimybes suteikėmūsų verslininkams tapti tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų Europos.
5 Realizavimo rinka ir konkurentai
UAB „Autosabina“ paslaugos daugiausia atliekamos pagal atsitiktiniussandorius (65%), likusią dalį sudaro mažmeninė prekyba (9%) ir trumpalaikėsbei ilgalaikės sutartys (26%). Apie 50 % krovinių terminalo veiklos vykdoma
pagal ilgalaikes sutartis su užsienio firmomis. Krovinių terminalo realizavimo rinka – tai Lietuva, Pabaltijo šalys,NVS šalys, Europos šalys. Pagrindiniai klientai tikios kompanijos kaipInternational Logistic System, Transcargo AS, RABEN Logistics Spolkaz.o.o., UAB „Electrolux“, UAB „MC Bauchemie“, UAB „GNT Lietuva“, UAB „AlgolChemicals“, Sabonio klubas ir partneriai ir kt. Atsiskaitymo sąlygos: ▪ pirmą kartą atvykę klientai, nepatikimi klientai – atsiskaitymas ir karto arba išankstinis apmokėjimas; ▪ kiti klientai – atidėjimas 10-30 dienų; ▪ VIP klientai (pastovūs, perspektyvūs) – atidėjimas 40-60 dienų.Šiais dienai realus atsiskaitymų atsilikimas – 40-60 dienų; Pagrindiniai konkurentai: ▪ UAB „Danzas“; ▪ Militzer&Munich; ▪ UAB “Baltic Logistic System”; ▪ UAB „Shenker“; ▪ UAB „Kauno svoris“. Autosalono realizavimo rinka. Sąlyginai Lietuvos automobilių rinka yrasuskirstyta į Vakarų, Šiaurės, Rytų ir Pietų regionus[1]. Naujų automobiliųrinkos pasiskirstymas tarp šių regionų pateiktas 2 paveiksle. [pic] 2 pav. Lietuvos naujų automobilių rinkos pasiskirstymas tarp atskirų regionų 2004 m. UAB „Autosabina“ automobilių realizavimo rinka – Pietų regionas.Kiekvienam automobilių importuotojui Lietuvoje yra priskiriamas tam tikrasregionas. Tai padaryta tuo tikslu, kad tos pačios automobilių markėsimportuotojui nekonkuruotų tame pačiame mieste ar regione. Automobilių salono klientai – tai įvairios organizacijos, tiekpavieniai asmenys. Tarp bendrovės klientų yra ir pastovių pirkėjų, kurielaikas nuo laiko keičia automobilius į tos pačios markės automobilius.Stengiamasi išlaikyti kuo daugiau lojalių klientų, taikant įvairiasnuolaidas, siūlant kuo įvairesnes ir geresnes paslaugas. Galima paminėtitokius lojalius įmonės klientus kaip UAB „Labbis“, UAB „Genys“ ir kt. Pagrindiniai šios veiklos konkurentai – visi naujų automobiliųimportuotojai Lietuvoje. Nemažą konkurenciją sudaro ir naudotų automobiliųvežėjai. Lietuvos transporto parke vyrauja seni automobiliai – 91% lengvųjųautomobilių 2004 m. buvo senesnės kaip 10 metų, o tik 2% – naujiautomobiliai ir automobiliai iki 2 metų amžiaus. Tačiau, gerėjantekonominei situacijai, ši padėtis pamažu kinta, kas yra labai paranku naujųautomobilių importuotojams. Lietuvoje parduotų naujų automobilių skaičius10 tūkst. ribą jau perkopė 2002 m. 2003 m. naujų lengvųjų automobiliųpardavimai sudarė 10 352 vnt. – tai 0,06 proc. mažiau nei 2002-aisiais. UAB „Autosabinos“ užimama rinkos dalis tarp pagrindinių jos konkurentųKauno regione įvertinama 2 lentelėje. 2 lentelė UAB „Autosabina“ autosalono ir jo konkurentų užimamos rinkos dalys Kauno regione|Veiklos |UAB |Pagrindiniai konkurentai ||sritis |„Autosabin| || |a“ | ||Platus prekių asortimentas |Nepakankama reklama ||Šiuolaikiškas autosalono pastatas |Firmos vardo žinomumas ||Kvalifikuoti įmonės darbuotojai |Finansiniai ištekliai ||Geros galimybės klientams naudotis lizingo |Mažai papildomų paslaugų ||paslaugomis | ||Galimybės |Grėsmės ||Automobilių rinkos Lietuvoje augimas |Naujų konkurentų || |atsiradimas rinkoje ||Bendras ekonomikos lygio kilimas |Esamų konkurentų augimas ||Gyventojų užimtumo didėjimas |Importo mokesčio didėjimas || |(Honda) ||Lizingo paslaugų plėtra |Reikalavimų verslui || |didėjimas ||Esamų klientų lojalumas |Klientų „spaudimas“ dėl || |kainos ||Naujų modelių platinimas |Naftos produktų kainų || |didėjimas |6 Balanso rodiklių analizė
Balanso rodiklių analizė parodo atitinkamų balanso dalių tarpusaviosantykius. UAB „Autosabina“ 2003-2004 metų balanso duomenys pateikiami 4lentelėje. Joje taip pat apskaičiuoti materialumo rodikliai, kurių prireikstolimesnėje analizėje. 4 lentelė UAB „Autosabina“ balansas ir jo analizė|I. |NEMATERIALUSIS TURTAS |135789 |112924 |0,94 |20,25 |1284,38 ||I.I |Plėtros drabai | | | | | ||I.2 |Prestižas | | | | | ||I.3 |Patentai,licenzijos,sertifika|73314 |98870 |0,51 |-25,85|693,45 || |tai | | | | | ||I.4 |Programinė įranga |62475 |14054 |0,43 |344,54|590,93 ||II. |MATERIALUSIS TURTAS |9615710|8866042|66,35|8,46 |90951,56||II.1| Žemė | | | | | ||II.2| Pastatai |7503973|6664149|51,78|12,60 |70977,40||II.3| Statiniai |620101 |608346 |4,28 |1,93 |5865,31 ||II.4| Mašinos ir įrengimai |614216 |806265 |4,24 |-23,82|5809,65 ||II.5| Transporto priemonės |348481 |401233 |2,40 |-13,15|3296,16 ||II.6| Kita |385343 |229606 |2,66 |67,83 |3644,82 || |įranga,prietaisai,įrankiai ir| | | | | || |įrenginiai | | | | | ||II.7| Kompiuterinė technika |143596 |146696 |0,99 |-2,11 |1358,22 ||II.8| Nebaigta statyba | | | | | ||II.9|Kitas ilgalaikis materialusis|0 |9747 |0,00 |-100,0|0,00 || |turtas | | | |0 | ||II.9| Ilgalaikio turto vertės | | | | | || |perkainavimo rezultatas | | | | | ||III.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS |71100 |41100 |0,49 |72,99 |672,51 ||III.| Investicijos į asocijuotas | |41100 | |-100,0| ||1 |ir dukterines įmones | | | |0 | ||III.| Paskolos asocijuotoms ir | |41100 | |-100,0| ||2 |dukterinėms įmonėms | | | |0 | ||III.| po vienerių metų gautinos | | | | | ||3 |sumos | | | | | ||III.| Kitas ilgalaikis |71100 | |0,49 | |672,51 ||4 |finansinis turtas(akcijos) | | | | | ||B. |Trumpalaikis turtas |4669758|5090956|32,22|-8,27 |44169,57||I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI|1296644|2154739|8,95 |-39,82|12264,49|| |SUTARTYS | | | | | ||I.I | Atsargos |1259824|1936210|8,69 |-34,93|11916,22||I.I.| Žaliavos ir |141992 |1050929|0,98 |-86,49|1343,05 ||1 |komplektavimo gaminiai | | | | | ||II.1| Nebaigta gamyba | |8976 | |-100,0| ||.2 | | | | |0 | ||II.1| Pagaminta produkcija | | | | | ||.3 | | | | | | ||II.1| Pirktos prekės, skirtos|1117832|876305 |7,71 |27,56 |10573,17||.4 |perparduoti | | | | | ||I.2 | Išankstiniai |36820 |218529 |0,25 |-83,15|348,27 || |apmokėjimai | | | | | ||I.3 | Nebaigtos vykdyti sutartys| | | | | ||II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS |1624392|2196292|11,21|-26,04|15364,54|| |SUMOS | | | | | ||II.1| Pirkėjų įsiskolinimas |1622118|1811951|11,19|-10,48|15343,03||II.2| Dukterinių ir asocijuotų | | | | | || |įmonių skolos | | | | | ||II.3| Kitos gautinos |2274 |384341 |0,02 |-99,41|21,51 || |sumos(permoka biudžetui) | | | | | ||III.|KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 ||III.| Trumpalaikės investicijos | | | | | ||1 | | | | | | ||III.| Terminuoti indėliai | | | | | ||2 | | | | | | ||III.| Kitas trumpalaikis turtas |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 ||3 | | | | | | ||IV |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR |1709106|691623 |11,79|147,12|16165,82|| |KASOJE | | | | | ||C. |Nuosavas kapitalas |5519888|5830673|38,09|-5,33 |52210,65||I. |KAPITALAS |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48||I.1 | Įstatinis (pasirašytasis) |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48||I.2 | Pasirašytas neapmokėtas | | | | | || |kapitalas (-) | | | | | ||I.3 | Akcijų priedai | | | | | ||I.4 | Savos akcijos(- ) | | | | | ||II. |PERKAINAVIMO REZERVAI | | | | | || |(REZULTATAS) | | | | | ||III.|REZERVAI |660000 |660000 |4,55 |0,00 |6242,70 ||III.| Privalomasis rezervas |120000 |120000 |0,83 |0,00 |1135,04 ||1 | | | | | | ||III.| Savoms akcijoms įsigyti |460000 |460000 |3,17 |0,00 |4350,98 ||2 | | | | | | ||III.| Kiti rezervai |80000 |80000 |0,55 |0,00 |756,69 ||3 | | | | | | ||IV. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS |59888 |370673 |0,41 |-83,84|566,46 || |(NUOSTOLIS) | | | | | ||IV.1| Ataskaitinių metų |-310785|370673 |-2,14|-183,8|-2939,60|| | | | | |4 | ||IV.2| Ankstesniųjų metų (-) |370673 |0 |2,56 | |3506,06 ||D. |Dotacijos, Subsidijos |0 | |0,00 | |0,00 ||E. |Mokėtinos sumos ir |8972469|8280349|61,91|8,36 |84867,38|| |įsipareigojimai | | | | | ||I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS |5652267|4538827|39,00|24,53 |53462,77|| |SUMOS IR ILGALAIKIAI | | | | | || |ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | | ||I.1 |Finansinės skolos |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75||I.1.|Lizingo(finansinės nuomos) ar| | | | | ||1 |panašūs įsipareigojimai | | | | | ||I.1.|Kredito įstaigoms |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75||2 | | | | | | ||I.2 |Skolos tiekėjams |0 | |0,00 | |0,00 ||I.3 |Gauti išankstiniai |0 | |0,00 | |0,00 |
| |apmokėjimai | | | | | ||I.4 |Atidėjimai |0 | |0,00 | |0,00 ||I.4.|Įsipareigojimų ir reikalavimų| | | | | ||1 |padengimo | | | | | ||I.4.|Pensijų ir panašių | | | | | ||2 |įsipareigojimų | | | | | ||I.4.|Kiti atidėjimai | | | | | ||3 | | | | | | ||I.5 |Atidėtieji mokesčiai |0 | |0,00 | |0,00 ||I.6 |Kitos mokėtinos sumos ir |425 |13127 |0,00 |-96,76|4,02 || |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | | | ||II. |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS|3320202|3741522|22,91|-11,26|31404,60|| |SUMOS IR TRUMPAL. | | | | | || |ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | | ||II.1| Ilgalaikių skolų einamųjų |754404 |357703 |5,21 |110,90|7135,64 || |metų dalis | | | | | ||II.2| Finansinės skolos |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 || | | | | |0 | ||II.2| Kreditinėms |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 ||.1 |institucijoms | | | |0 | ||II.2|Kitos skolos |0 | |0,00 | |0,00 ||.2 | | | | | | ||II.3|Skolos tiekėjams |1528749|2582685|10,55|-40,81|14459,89||II.4|Gauti išankstiniai |418140 |207601 |2,89 |101,42|3955,04 || |apmokėjimai | | | | | ||II.5|Mokėtini mokesčiai |179043 |87716 |1,24 |104,12|1693,50 ||II.5|Pelno mokesčio |10198 | |0,07 | |96,46 ||.1 |įsipareigojimai | | | | | ||II.5|Kiti mokesčiai |168845 |87716 |1,17 |92,49 |1597,04 ||.2 | | | | | | ||II.6|Su darbo santykiais susiję |314976 |75824 |2,17 |315,40|2979,25 || |įsipareigojimai | | | | | ||II.6|Atlyginimai |70729 |4604 |0,49 |1436,2|669,00 ||.1 | | | | |5 | ||II.6|Socialinis draudimas |57871 |71220 |0,40 |-18,74|547,38 ||.2 | | | | | | ||II.6|Atostogų rezervas |186376 | |1,29 | |1762,86 ||.3 | | | | | | ||II.7|Atidėjimai |0 | |0,00 | |0,00 ||II.8| Kitos mokėtinos sumos ir |124890 |21427 |0,86 |482,86|1181,29 || |trumpalaikiai įsipareigojimai| | | | | ||Bendroji pelno |Bendrasis pelnas / |0,16 | 0,09 ||marža |Pardavimai | | ||Veikos pelno |Veiklos pelnas / |0,03 |-0,1 ||marža |Pardavimai | | ||Grynoji pelno |Grynasis pelnas / |0,02 |-0,01 ||marža |Pardavimai | | |Šioje lentelėje matyti, kiek atitinkamo pelno (arba nuostolio 2004metų atveju) tenka vienam pardavimų litui. [pic] 3 pav. UAB “Autosabina” 2003-2004 metų pardavimų pajamos, savikaina bei pelnas; mln. Lt
Lyginant su situacija Lietuvos rinkoje, 2003 metais bendrovė veikėpelningiau nei bendras šio sektoriaus vidurkis, t.y. įmonės veiklospelningumas buvo 2,18[3] proc., kai tuo tarpu sektoriaus vidurkis siekė 1,9proc. 2004 metais sektoriaus pelningumas išliko toks pats, o situacijabendrovėje akivaizdžiai pasikeitė – rinkoje uždirbtas pelnas, o„Autosabina“ patyrė nuostolį. Kiti rodikliai, kurie atspindi įmonės veiklos pelningumą yrarentabilumo rodikliai. Jie parodo, kiek kartų firma gauna daugiau pelno neiišleido parduotų prekių (paslaugų) savikainai. Jų skaičiavimas pateiktas 6lentelėje. 6 lentelė Rentabilumo rodiklių skaičiavimas
|Rentabilumo |Formulė |2003 m. |2004 m.||rodikliai | | | ||Pardavimų |Bendrasis pelnas / Savikaina|0,20 |0,02 ||rentabilumas | | | ||Veiklos |Veiklos pelnas / Veiklos |0,22 |-0,52 ||rentabilumas |sąnaudos | | |
Kaip matyti iš skaičiavimų 2003 metų tiek pardavimų, tiek veiklospelnas buvo gana panašūs. 2004 metais pardavimų savikainos 1 litas daruždirbo 2 centus pelno, tačiau veiklos sąnaudų litas patyrė net po 52centus nuostolio. UAB „Autosabina“ išteklių valdymo sugebėjimai. Turto, kapitalo,pardavimo pajamų bei apyvartumo rodiklių pokyčiai pateikiami 4 paveiksle. [pic] 4 pav. UAB „Autosabina“ kapitalo bei turto grąža
Kaip matyti iš paveikslo tiek turto, tiek kapitalo pajamingumas(apyvartumas) augo. Šių dydžių skaičiavimai pateikti 7 lentelėje. 7 lentelė Apyvartumo rodiklių skaičiavimas
|Apyvartumo |Formulė |2003m|2004m. ||rodikliai | |. | ||Turto apyvartumas |pajamos už parduotas prekes bei|1,30 |1,52 || |suteiktas paslaugas / turtas | | ||Kapitalo |pajamos už parduotas prekes bei|3,16 |4,00 ||apyvartumas |suteiktas paslaugas / nuosavas | | || |kapitalas | | ||Atsargų |Parduotų prekių ir paslaugų |7,94 |15,97 ||apyvartumas |savikaina / Vidutinės atsargos | | ||Ilgalaikio turto |pajamos už parduotas prekes bei|2,04 |2,25 ||apyvartumas |suteiktas paslaugas / ilglaikis| | || |turtas | | |
Kaip matyti turto apyvartumas augo beveik 17 proc., o kapitalo – 26,6proc. Tai rodo, kad įmonės turto ir kapitalo vienetams tenka vis daugiaupajamų. Tačiau automobilių prekybos ir remonto, degalų mažmeninės prekybossektoriaus rodikliai abiem metais buvo daugiau nei dvigubai didesni.(Optimalia turto apyvartumo reikšme laikoma 3,0 – 5,0.). 2004 metais pasiektas atsargų apyvartumas yra pakankamai didelis.Vadinasi, atsargos neatitraukia piniginių lėšų bei panaudojamos efektyviai. Ilgalaikio turto apyvartumo prekybos įmonėje šio rodiklio optimalireikšmė yra apie 10. Taigi UAB „Autosabina“ ilgalaikio turto panaudojimasyra neefektyvus. Iš kitos pusės reikėtų prisiminti, kad bendrovė visiškaineseniai naujai statė autosalono bei autoserviso patalpas, todėl yra žymiaipadidėjusi ilgalaikio turto vertė, o pardavimai dar nėra pakankamai išaugę. Vertinant „Autosabinos“ išteklių valdymą, reiktų pastebėti, kad šierodikliai gana prasti. Tačiau per metus augo, nors ir nedaug. Vienas išgeresnių rodiklių yra pakankamai aukštas atsargų apyvartumas. Iš dalies tamįtakos turi tai, kad sandėliuose yra tik nedidelės prekių (automobilių)atsargos. Jos yra pristatinėjamos iš Vilniuje esančio autosalono sandėlių.Ilgalaikio turto nedidelį apyvartumą galima pateisinti investicijomis įpastatų atnaujinimą. Pelningumo ir pajamingumo rodikliai įvertina įmonės gebėjimusužtikrinti ilgalaikes pajamas, parodo bendrą įmonės veiklos efektyvumą.Nagrinėjamos bendrovės būklė šių rodiklių atžvilgiu būtų tik patenkinama,kadangi pajamingumo atžvilgiu, padėtis nors ir gerėjo, bet buvo žymiaimažesnė nei viso sektoriaus vidurkis, tuo tarpu pelningumas antraisanalizuojamo laikotarpio metais buvo neigiamas. Žinoma patirtas nuostolis,gali būti ir investicijų į ateities veiklą rodiklis. 8 lentelė Likvidumo rodiklių skaičiavimas
|Likvidumo rodiklis |Formulė |2003 m.|2004 m.||Įsipareigojimų |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / |1,42 |1,63 ||padengimas nuosavu |Nuosavas kapitalas | | ||kapitalu | | | ||Įsiskolinimo |Įsipareigojimai metų pabaigoje /Turtas |0,59 |0,62 ||koeficientas |metų pabaigoje | | ||Bendrasis |Trumalaikis turtas / Trumpalaikiai |1,36 |1,41 ||likvidumas |įsipareigojimai | | ||Einamasis |(Trumpalaikis turtas – Atsargos) / |0,84 |1,03 ||likvidumas |Trumpalaikiai įsipareigojimai | | ||Kritinis likvidumas|Pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai |0,18 |0,51 |
Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengia įsipareigojimus.Bendrovėje vienam nuosavo kapitalo litui tenka 1,63 Lt įsipareigojimų, šisdydis per metus išaugo 14,8 proc. Įmonės įsiskolinimo koeficientas, t.y. jos galimybės apmokėti savoįsipareigojimus pardavus turtą, gana panašus į sektoriaus vidurkį (2003metais – 0,59; 2004 m. – 0,60), todėl galima daryti išvada, jog šisrodiklis nėra prastas. [pic] 5 pav. UAB “Autosabina” trumpalaikio mokumo rodikliai Bendrovės gebėjimas apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus pardavus
trumpalaikį turtą tiek 2003 m., tiek 2004m. yra realus (teorinė optimališio rodiklio reikšmė 1,2 – 2,0). Kaip matome ir neparduodama turimųatsargų, bendrovė 2004 metais galėtų padengti savo metiniusįsipareigojimus. O kritinis likvidumas rodo, kokiu laipsniu kreditoriųteisės yra padengtos grynais pinigais. Šiuo atveju 2004 metais beveik pusėtrumpalaikių įsipareigojimų būtų galima gražinti iš turimų grynųjų pinigų. Apibendrinant mokumo analizę, galima teigti, kad nors bendrovės turtoir kapitalo apyvartumo rodikliai yra gana maži, tačiau mokumo atžvilgiuįmonės padėtis gerėja, kadangi mokumo rodikliai (įsipareigojimų vykdymaspardavus turtą) didėjo, o 2003m. buvę lygūs sektoriaus vidurkiui, 2004metais jį aplenkė. Taigi bendrovės padėtis šiuo atžvilgiu vis geresnė. Dar vienas svarbus įmonei rodiklis – pirkėjų įsiskolinimas[4]. 2003metais jie vidutiniškai atsiskaitydavo per 35 dienas, o 2004 metais – per26 dienas. Taigi pirkėjų įsiskolinimas mažėjo. Tai taip pat prisideda priegeresnės įmonės mokumo situacijos. 9 lentelė Finansinio stabilumo rodiklių skaičiavimas|Finansinio stabulumo |Formulė |2003 |2004 ||rodikliai | |m. |m. ||Finansinės |(Turtas – nuosavas kapitalas) / |1,42 |1,63 ||priklausomybės koef. |Nuosavas kapitalas | | ||Finansinės autonomijos|Nuosavas kapitalas / Skolintas |0,70 |0,62 ||koef. |kapitalas | | ||Nuosavo kapitalo |(Ilgalaikiai pasyvai – ilgalaikis |-0,77 |-0,76 ||manevringumas |turtas / nuosavas kapitalas | | |
Finansinės priklausomybės koeficiento didėjimas rodo, kad skolintaskapitalas sudaro vis didesnę dalį bendrovės nuosavame kapitale. O skolintokapitalo litui tenkanti nuosavo kapitalo suma atskleidžiama finansinėsautonomijos koeficientu. Jis taip pat patvirtina, jog nuosavo kapitalopalyginus su skolintu, mažėja. Trečiasis finansinio stabilumo rodiklisatskleidžia, kiek nuosavo kapitalo savininkai skiria apyvartai finansuoti.Iš skaičiavimų matyti, kad nei vienais metais kapitalas tam nebuvonaudojamas. Kadangi UAB „Autosabina“ yra įsiskolinusi kredito įstaigoms, taivertėtų įvertinti jos pajėgumą grąžinti paskolą. Tai atspindi paskolųgrąžinamumo koeficientas[5], kuris 2003 metais lygus 0,9. 2004 metųrodiklis neskaičiuojamas, kadangi trumpalaikių paskolų įmonė šiais metaisneturėjo. Tačiau žinant, kad 2004 m. nepaskirstytas pelnas neigiamas, taiilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies grąžinimo tikimybė yra maža.
Įvertinus kompanijos finansinius rodiklius matyti, kad 2003 metais UAB„Autosabina“ pasiekti veiklos rezultatai buvo geri, o štai 2004 metais dėl62% išaugusių veiklos sąnaudų buvo patirtas nuostolis. Mažėjo ne tikveiklos (patirtas nuostolis), bet ir pardavimų rentabilumas. Kalbant apie apyvartumą, tiek viso turto, tiek ilgalaikio turtoapyvartumas didėjo, tačiau išliko gana žemas (net kelis kart mažesnis užoptimalų). Trumpalaikių įsipareigojimų vykdymo gebėjimas arba likvidumasbendrovėje didėjo. Taigi mokumo problemų neturėtų būti. Finansinio stabilumo rodikliai rodo, kad audituojama kompanija turidaugiau skolinto kapitalo nei nuosavo ir šis skirtumas auga. Tačiau šieduomenys būtų labiau aktualūs, jei bendrovei grėstų bankrotas.
7 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas
Kliento įmonės rizika bus įvertinama remiantis sudaryta rizikosįvertinimo anketa 10 lentelėje. 10 lentelė Audito rizikos kiekybinis įvertinimas
|Klausimai |Rezultata|Taškai || |s | ||1. VALDYMAS: | | ||a) ar pakanka žinių ir patirties įmonei |1 |TAIP=4 ||valdyti? | | ||b) ar vadovai konservatyvūs rizikingų |1 |NE=3 ||sumanymų atžvilgiu? | | ||c) ar pasikeitė pagrindinio vadovybės |0 |NE=6 ||personalo sudėtis per ataskaitinį | | ||laikotarpį? | | ||d) ar reikia patvirtinti pajamų lygį arba |2 |TAIP=3 ||plano tinkamumą? | | ||e) ar ataskaitos rezultatai svarbūs |2 |TAIP=3 ||vadovybei (pvz., pelnas susijęs su | | ||premijomis)? | | ||f) ar valdymas ir administracijos kontrolė|0 |NE=2 ||stiprūs? | | ||g) ar gera valdymo informacijos sistema? |2 |NE=3 ||h) ar didelį kasdieninį krūvį turi |0 |NE4 ||vadovybė? | | || |8 |Iš viso ||2. APSKAITA | | ||a) ar centralizuota apskaitos funkcija? |0 |TAIP=6 ||b) ar gerai parengtas personalas, ar |3 |NE=2 ||pajėgus spręsti jam keliamus uždavinius? | | ||c) ar yra kokių nusiskundimų ar moralinių |0 |NE=3 ||problemų buhalterijoje? | | ||d) ar apskaitos darbuotojai dirba daug ir |0 |TAIP=3 ||intensyviai? | | || |3 |Iš viso ||3. VERSLAS | | ||a) ar įmonė dirba didelės rizikos šakoje? |4 |Vidut.=2 ||b) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 ||bus ateityje keičiamas? | | ||c) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 ||bus ateityje parduodamas? | | ||d) ar buvo keičiama kontrolė per |2 |NE=3 ||pastaruosius 12 mėnesių? | | ||e) ar kompanija moki? |0 |TAIP=3 || |6 |Iš viso ||4. AUDITAS | | ||a) ar šis auditas pirmas, atliktas įmonės?|0 |NE=6 ||b) ar per paskutinius dvejus metus audito |0 |TAIP=3 ||ataskaitoje buvo rimtų pastabų? | | ||c) kaip apibūdintumėte santykius su |0 |NE=4 ||klientu – „aštrūs“ ar „blgėjantys“? | | ||d) ar buvo didelio spaudimo dėl trukmės ir|0 |NE=4 ||honoraro? | | ||e) ar daug buvo „sunkaus audito“ sandorių?|0 |NE=4 || |0 |Iš viso || |17 |Iš viso |
Anketos rezultatų bendra suma yra 17. Pagal vertinimo kriterijus, taibūtų vidutinis rizikos lygis (buvo gauti įvertinimai iš keturių anketosskyrių {valdymas, apskaita, verslas, auditas}, tarp kurių dviejuose buvogauta po daugiau kaip 5 taškus, arba iš viso 17 taškų).
8 Materialumo apskaičiavimas
Skaičiuojant materialumą, remsimės I materialumo skaičiavimo metodu(žr. 11 lentelę). 11 lentelė Materialumo skaičiavimas UAB „Autosabina“|Rodikliai |Procentai |Nurodyta |Materialumas || | |balanse vertė | ||Apyvarta |1,0 % |22 061 783 |220 617,83 ||(pardavimai) | | | ||Visas turtas |1,0 % |14 492 357 |144 923,57 ||Peržiūrėtas audito materialumas |182 770,70 ||Toleruotina klaida 75% |137 078,03 |
Toleruotinos klaidos pasiskirstymas atskiriems balanso straipsniams
pateikiamas 4 lentelėje.9 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla
Apibendrinant visą atliktą analizę išskiriamos tokios UAB „Autosabina“veiklą įtakojančios rizikos: 1) Netikėti pokyčiai rinkoje (išaugusi rinkos konkurencija); 2) Vykdomos valstybės politikos automobilių rinkos atžvilgiu pasikeitimai; 3) Automobilių kainų kilimas; 4) Naftos produktų kainų kilimas; 5) Finansinės atskaitomybės rodiklių pokyčiai: a. 68% padidėjusi kitų įrengimų vertė; b. 100% sumažėjusios investicijos bei paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms; c. 35% sumažėjusios atsargos; d. Ypač išaugusi grynųjų pinigų suma; e. Padidėję su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, nors darbuotojų buvo mažiau nei 2003 metais; f. Pelno (n) ataskaitoje pastebėtas 62 % išaugusios veiklos sąnaudos, dėl ko buvo patirtas nuostolis.
Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas
Kaip matyti iš pirmoje darbo dalyje atliktos finansinės ir rizikosveiksnių įvertinimo analizės bendrovė 2004 metais patyrė nuostolį išvykdomos veiklos. Tai buvo sąlygota padidėjusių veiklos sąnaudų. Kadangi veiklos sąnaudos sudaro daug ūkinių operacijų, taigi buvoieškoma neįprastų dydžių. Buvo atrinktos ūkinės operacijos, kurios sudarėdidžiausią lyginamąją svorį veiklos sąnaudose – pastatų priežiūranedidinanti vertės. Atliekant ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditą bus nagrinėjamasprekių ir paslaugų įsigijimas bei jų apmokėjimas . Todėl atliekant auditą, bus nagrinėjamas ilgalaikio turto remontuiskirtų medžiagų pirkimas ir suteiktos remonto paslaugos, kurių sąrašaspateiktas 5 lentelėje. Siekiant padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas, būtina atliktitestus ir pateikti audito atlikimo tvarką audituojamai sričiai. Audito testai pateikiami 5 lentelėje. Atliekant auditą, bus atlikti šietestai: T1- Būtinumas; T2 – Pilnumas; T3 – Teisės ir įsipareigojimai; T4 – Įvertinimas; T5 – Pateikimas ir atskleidimas.
5 lentelė Audituojamų sąskaitų sąrašas|Paslaugos | | | | | ||Iš viso medžiagų ir paslaugų : |93419,74|-127| | |-15|0 || | |,44 | | |0 | |
5 lentelės tęsinys|Testai | | | | ||1. |Ar prieš įsiskolinimų fiksavimą tiekėjų sąskaitos |+ | || |sulyginamos su prekių užsakymais ir prekių priėmimo | | || |faktais? | | ||2. |Sutikrinti prekių gavimus su jų užsakymais. |+ | |
7 lentelė Testo „Buvimas“ procedūros|Ei.Nr|Procedūros ||. | ||1. |Perskenuokite tiekėjų sąskaitas-faktūras ar visos jos užfiksuotos || |apskaitoje. |
Patikrinus tiekėjų sąskaitų-faktūrų užfiksavimo apskaitoje faktą,pastebėtas 127,44 Lt skirtumas nebūdingas visumai.
1 Pilnutinumas – T2.
Šio testo tikslas – patvirtinti, ar skolos tiekėjams apima visassumas, susijusias su prekių ir paslaugų įsigyjimu. Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai8 ir 9 lentelėse. 8 lentelė Testo „Pilnutinumas“ kontroliniai klausimai|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE ||1. |Ar prekių užsakymai sunumeruoti iš eilės ir patikrinamas|+ | || |numeravimo eiliškumas? | | ||2. |Ar prekių priėmimo aktai sunumeruoti iš eilės ir |+ | || |patikrinamas numeravimo eiliškumas ieškant praleistų | | || |dokumentų? | | ||3. |Ar buhalterija informuota apie tiekėjams gražintas |+ | || |prekes? | | ||4. |Ar tiekėjo sąskaitos įtrauktos į sąrašą iš karto jas |+ | || |gavus? | | ||5. |Ar prekių priėmimo aktai, neturintys juos atitinkančios |+ | || |tiekėjo sąskaitos-faktūros peržiūrimi ir tikrinamas jų | | || |fiksavimo teisingumas? | | ||6. |Ar skolos tiekėjams suderintos su kontroline didžiosios |+ | || |knygos sąskaita? | | |
9 lentelė Testo „Pilnutinumas“ procedūros|Ei.Nr.|Procedūros ||1. |Perskanuokite ar nėra praleistų prekių, paslaugų priėmimo aktų || |numerių ||2. |Perskanuokite ar nėra praleistų pinigų išmokėjimo dokumentų numerių ||3. |Gauti metų pabaigos skolų tiekėjams bandomąjį balansą. Patikrinti || |matematinį tikslumą. Sutikrinti su didžiąja knyga. ||4. |Atlikti neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant prekių priėmimo || |aktus, tiekėjų sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų || |pabaigos. |
Perskanavus ir atlikus praleistų prekių ir paslaugų priėmimo aktų beipinigų išmokėjimo dokumentų numerių paiešką, praleidimo faktasneužfiksuotas. Atlikus tiekėjų skolų matematinio tikslumo patikrinimą ir sutikrinimąsu didžiaja knyga, užfiksuotas 150 Lt skirtumas. Atlikus neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant priėmimo aktus, tiekėjųsąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų pabaigos neužfiksuotasskirtumas nebūdingas visumai .
2 Įgaliojimai – T3.
Šio testo tiklas – patikrinti ar sumos atspindėtos finansinėjeatskaitomybėje priklauso įmonei, taip pat patikrinti ar ūkinės oparacijostinkamai dokumentuotos. Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai10 ir 11 lentelėse. 10 lentelė Testo „Įgaliojimai“ kontroliniai klausimai|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE ||1. |Ar dideliems pirkimams skelbiami konkursai? |+ | ||2. |Ar pirkimai vykdomi esant tik įgaliotai paraiškai? |+ | ||3. |Ar prekių kainas įgalioja atsakingas darbuotojas? |+ | ||4. |Ar pirkimų skyrius patvirtina visus pirkimus, nesvarbu |+ | || |ar tai atsargos ar smulkios kanceliarinės prekės? | | ||5. |Ar grąžinamoms prekėms ruošiami ir įgaliojami ir |+ | || |transportavimo dokumentai? | | ||6. |Ar atsakingas darbuotojas įgalioja sąskaitų apmokėjimą?|+ | ||7. |Ar patvirtintas biudžetas prekėms įsigyti? | |- ||8. |Ar prekės ir paslaugos įsigytos iš konkurso laimėtojų? |+ | ||9. |Ar prekės ir paslaugos įsigyjamos po konkurso |+ | || |paskelbimo ir rezultatų įvertinimo? | | |
11 lentelė Testo „Įgaliojimai“ procedūros|Ei.Nr.|Procedūros ||1. |Perskenuoti, ar yra konkurso skelbimo dokumentai. ||2. |Patikrinti kitų metų pradžios dokumentus – ar yra sąskaitų kurios |
| |gautas iš tiekėjų naujame ataskaitiniame laikotarpyje už prekes ir || |paslaugas, pateiktas audituojamu laikotarpiu. Patikrinti, kaip šios || |sąskaitos įregistruotos apskaitoje, kokiame laikotarpyje ir kaip || |užregistruojamos sąnaudos. ||3. |Patikrinti, ar sudarytas ir patvirtintas biudžetas prekėms ir || |paslaugoms įsigyti. ||4. |Patikrinti, ar prekės ir paslaugos įsigyjamos iš konkurso laimėtojų|| |ir po konkurso rezultatų įvertinimo. ||5. |Patikrinti, ar sumos atspindėtos finansinėje atskaitomybėje || |priklauso įmonei. |Atlikus visus šio testo procedūroje pateiktus žingsnius, skirtumųnebūdingų visumai nerasta.
3 Įvertinimas – T4.
Šio testo tikslas – patikrinti ar įsigijimo operacijos pagrįstosteisingomis kainomis ir kiekiais, tiksliai apskaičiuotos.
Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai12 ir 13 lentelėse. 12 lentelė Testo „Įvertinimas“ kontroliniai klausimai|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE ||1. |Ar gavus prekes yra perskaičiuojamas jų kiekis, |+ | || |patikrinama kokybė? | | ||2. |Ar buhalterija sulygina sąskaitose nurodytas kainas, |+ | || |apmokėjimo sąlygas su pirkimų užsakymais ir prekių | | || |priėmimo aktais? | | ||3. |Ar sąskaitų planas ir apskaitos institucijos pateikia |+ | || |pirkimų fiksavimo debeto įrašų kvalifikavimo nurodymus? | | ||4. |Ar individualios skolų fiksavimo tiekėjams sąskaitos |+ | || |periodiškai sutikrinamos su kontroline sąskaita? | | ||5. |Ar skolos tiekėjams fiksuojamos prekių gavimo data? |+ | |
13 lentelė Testo „Įvertinimas“ procedūros|Ei.Nr.|Procedūros ||1. |Patikrinti, ar skolos tiekėjams užfiksuotos kontrolinėje ir || |individualiuose tiekėjų sąskaitose, sutampa. ||2. |Atlikti pinigų išmokėjimų operacijų debetinių įrašų sutikrinimą su|| |kontrolinėm ir individualiosiom sąskaitomis. ||3. |Patikrinti, ar įsiskolinimo tiekėjams sąskaitos atnaujinamos gavus || |prekes. ||4. |Patikrinti ar tiekėjų skolos teisingai atskleistos įmonės apskaitoje|| |ir finansinėje atskaitomybėje. ||5. |Patikrinti , ar teisingai parinkti ir pateikti matavimo vienetai. ||6. |Patikrinti, ar nėra klaidų pirminiuose dokumentuose, apskaitos || |registruose, finansinėje atskaitomybėje. ||7. |Patikrinti, ar sumos teisingai įvertinamos metų pabaigoje. ||8. |Atlikti atgalinį pavedimų tikrinimą, su patvirtinančiais || |dokumentais: patikrinti matematinį tikslumą, klasifikavimą, || |įgaliojimą, fiksavimo datą. ||9. |Atlikti atgalinį įsiskolinimų tiekėjams tikrinimą su || |patvirtinančiais dokumentais (užsakymais, prekių priėmimo aktais, || |tiekėjų sąskaitomis) ||10. |Patikrinti sąskaitas-faktūras aritmetiškai- ar nėra matematinių || |klaidų, apskaičiuojant, kiekius, kainas, sumas, PVM sumą. |
Įvertinus visus įvertinimo testui atlikti reikalingus žingsnius,pastebėtas 4 ir 7 žingsių neatitikimas visumai.
4 Pateikimas ir atskleidimas – T5.
Šio testo tiklas – patikrinti ar sąnaudos atskleistos tesingaiapskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje.
Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai14 ir 15 lentelėse. 14 lentelė Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ kontroliniai klausimai|Ei.Nr.|Kontroliniai klausimai |TAIP |NE ||1. |Ar skolas tiekėjams fiksuoja tiktai paskirti |+ | || |buhalterijos darbuotojai? | | ||2. |Ar apribotas priėjimas prie skolų tiekėjams dokumentų? |+ | ||3. |Ar atžymimos apmokėtos tiekėjų skolos? |+ | |
15 lentelė Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ procedūros|Ei.Nr.|Procedūros ||1. |Patikrinti įsigijimo ūkinių operacijų debeto įrašų kvalifikavimą. ||2. |Patikrinti, ar tiekėjų skolos įregistruotos tinkamame laikotarpyje.|
Atlikus testo “pateikimas ir atskleidimas procedūras” nukrypimųnerasta.
Auditoriaus išvada
UAB Autosabina” vadovybei ir akcininkams,
1. Mes atlikome čia pridedamų UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių)ataskaitos ir aiškinamojo rašto auditą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki2004-12-31. Finansinė atskaitomybė (balansas, pelno /nuostolių/ ataskaitair aiškinamasis raštas) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėsaktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą. Visą informaciją, kuriatspindėta finansinėje atskaitomybėje, paruošė ir pateikė UAB“Autosabina“vadovybė.
2. Auditas buvo atliktas pagal sutartyje numatytus klausimus,naudojant atitinkamus testus, analitines procedūras bei apklausiantdarbuotojus, t.y. pagal atitinkamus Nacionalinius audito standartus irprivalomus reikalavimus. Šie standartai reikalauja, kad auditas būtųatliktas taip, kad galima būtų deramai įsitikinti, jog finansinėjeatskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Atskirais atvejaisapibendrintą analitinę informaciją pateikė įmonės vyr. finansininkė.Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai bei vadovybėsatlikti įvertinimai, taip pat bendras finansinės atskaitomybės pateikimaspagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.
Mes tikimės, kad atliktas auditas suteikia deramą pagrindą mūsų nuomonei, dėl UAB“Autosabina“ sudarytos finansinės atskaitomybės.
3. Už sudarytos finansinės atskaitomybės teisingumą atsako stebėtojų taryba. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę.
4. Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir 2004 metų veiklos rezultatus, ir yra parengta pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.
2005 m. gegužės 20 d. Atsakingasauditorius Marius Janaščius Auditoriaus pažymėjimo Nr.123456
Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos
VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva
UAB“Autosabina“vadovybei ir akcininkamsVeiverių g. 150, Kaunas
2005 m. gegužės 20 d.
UAB“Autosabina“ audito ataskaitos
Mes atlikome UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d. finansinėsatskaitomybės, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinėsatskaitomybės įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,
reglamentuojančiais finansinę apskaitą, auditą. Auditas buvo atliktasvadovaujantis Nacionaliniais audito standartais.Mums malonu pateikti audito ataskaitą, kaip dalį visos audito darboapimties. Šioje ataskaitoje mes pateikiame išsamesnę informaciją apieaudito rezultatus.
Audito ataskaitoje yra pateikti tik tie valdymui svarbūs dalykai,kuriuos pastebėjome audito metu. Planuojant ir atliekant finansinėsatskaitomybės auditą nėra siekiama nustatyti visus įmonės valdymui svarbiusdalykus, todėl audito metu paprastai nebūtinai nustatomi visi tokiedalykai.
Ši audito ataskaita skiriama išskirtinai UAB“Autosabina“ naudojimui irnegali būti naudojama kitiems tikslams. Ji negali būti pateikta jokiaitrečiai šaliai be išankstinio rašytinio “VEMA-4 grupės studentų būsimosaudito įmonės” sutikimo.
Jei Jums kiltų neaiškumų dėl šioje ataskaitoje išdėstytų dalykų prašomenedelsiant į mus kreiptis.
Pagarbiai, Marius JanaščiusBūsimas auditorius
Auditoriaus ataskaita
1 Įvadas
Finansinės atskaitomybės auditas už 2004 metus UAB“Autosabina“ buvoatliktas 2005.05.02-2005.05.20 audito sutarties Nr.12345 tarpUAB“Autosabina“ bei VEMA-4 grupės studentų audito įmonė – pagrindu. Šios sutarties tikslas įvertinti ar UAB“Autosabina“ finansinėatskaitomybė, už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, kurią parengėUAB“Autosabina“ administracija, teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingaisatžvilgiais atspindi UAB“Autosabina“ finansinę būklę ir yra parengta pagalLietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančiusfinansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei finansinės atskaitomybėssudarymą ir pateikimą atsakinga UAB“Autosabina“ stebėtojų taryba.Audituojamu laikotarpiu UAB“Autosabina“ direktoriaus pareigas ėjoR.Jurgelaitis.
2 Audito apimtis
Auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal Lietuvos RespublikosNacionalinius audito standartus, t.y., taip, kad mes galėtume nustatyti,ar metinėje finansinėje atskaitomybėje nėra esminių klaidų ar praleidimų. Auditą sudarė audito analitinės procedūros metams pasibaigus. Jų metuaptikus netikslumus, leidžiančius manyti, kad esama neatitikimų, auditoapimtis turėtų būti išplėsta. Audito metu problemų dėl audito apimtiesišplėtimo nebuvo. Galutinį auditą, susijusį su metinės finansinės atskaitomybėsparengimu, sudarė atskaitomybės parengimo procedūrų bei informacijos irsumų, pateiktų metinėje finansinėje atskaitomybėje peržiūra, siekiant gautiturto ir nuosavybės buvimo bei vertinimų įrodymus. Auditas apėmė apskaitosprincipų bei vadovybės sudarytų skaičiavimų įvertinimą.
3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys
2005 m. gegužės 20 d., mes pateikėme besąlyginę auditoriaus išvadą.
4 Nesutarimai su vadovybe
Mes gavome vadovybės pareiškimų laišką, patvirtinantį metinėsfinansinės atskaitomybės pilnumą, informaciją apie išlaidas, garantijas,teisminius procesus, įvykius po metinės finansinės atskaitomybės sudarymobei kitas sritis. Nesutarimų, tarp audito įmonės darbuotojų bei UAB”Autosabina”vadovybės, kurie atskirai arba kartu paėmus būtų reikšmingi UAB”Autosabina”finansinei atskaitomybei ar turėtų įtakos audito išvadai, nebuvo.
5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai
Finansinės atskaitomybės auditą planavome ir atlikome remdamiesiaudito atlikimo patirtimi. Audito procedūros buvo nukreiptos į tasproblemas ir sritis, kuriose gali būti esminių klaidų ar praleidimų.Finansinės atskaitomybės koregavimų nebuvo.
6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas
Mes nepastebėjome jokių įvykių ar aplinkybių, kurios keltų abejonędėl UAB”Autosabina” veiklos tęstinumo prielaidos pagrįstumo.
7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai
Mes įsitikinome, kad Įstaigos turtas, įsiskolinimai ir kitiįsipareigojimai, apie kuriuos mes žinome, iš esmės yra tinkamai atspindėtifinansinėje atskaitomybėje. Finansinės atskaitomybės už 2004 metus audito metu mes patikrinome, arbuvo atsižvelgta į įvykius tarp metinių ataskaitų sudarymo datos ir mūsųpasirašytos ataskaitos datos. Reikšmingos rizikos ar neapibrėžtumųnenustatyta.
8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui
Mūsų auditas apėmė UAB”Autosabina” apskaitos ir vidaus kontrolėssistemų peržiūras ir įvertinimus. UAB”Autosabina” vykdo veiklą vadovaudamasi Lietuvos RespublikosAkcinių bendrovių, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,UAB”Autosabina” įstatais. Mes susipažinome su UAB”Autosabina” vadovoįsakymais už 2004 metus, akcininkų susirinkimų protokolais, darbuotojųpareigybiniais nuostatais ir kitais dokumentais, siejamais suUAB”Autosabina” vidaus kontrolės sistema. Siekiant pagerinti vidaus kontrolės būklę, UAB”Autosabina”patvirtinti vadovybės ir kitų darbuotojų pareigybiniai nuostatai,patvirtinti darbuotojų, kurie gali pasirašyti UAB”Autosabina” dokumentus,sąrašai, suskirstyta atsakomybė, periodiškai atliekama inventorizacija irpanašūs patikrinimai.
9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos
2001-01-01 direktoriaus įsakymu Nr.123 patvirtinta įmonės apskaitospolitika. Per 2004 metus buvo atlikta keletas apskaitos politikosstraipsnių koregavimų, kurie įforminti taip pat direktoriaus įsakymais.Minėti koregavimai siejami su Verslo paskaitos standartais įsigaliojusiasnuo 2004-01-01. Šie koregavimai reikšmingos įtakos finansinės atskaitomybėssudarymui neturėjo. Įmonė apskaitoje iš esmės prisilaikė apskaitos politikojepasitvirtintos tvarkos ir 7 verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos
įvertinimas ir apskaitinių klaidų taisymas“ reglamento. Metų pabaigojebuhalterinių sąskaitų likučiai buvo koreguoti pagal patvirtintų Versloapskaitos standartų reikalavimus. Atitinkamai buvo koreguoti ir kai kuriųsąskaitų likučiai 2003-12-31 balanse bei padaryti atitinkami pakeitimai2003-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse. Šie koregavimai aprašyti2004-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai
Mums nežinomi duomenys apie sandorius tarp UAB”Autosabina” irvadovybės, kurie skirtųsi nuo įprastinių įmonės veiklų. Ypatingi sandoriaiaiškinamajame rašte prie 2004 metų finansinės atskaitomybės taip patneatskleisti. Įstaigos vadovybė nevykdė kitos veiklos, kuri skirtųsi nuoįprastinės.
11 Įvykiai po balanso sudarymo datos
Įvykiai po metų pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apieUAB”Autosabina” padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai),finansinėje atskaitomybėje neapskaitomi. Reikšmingi įvykiai po metųpabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, paaiškinamajame rašteneatskleidžiami.
VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva
2005 m. gegužės 20 d.
Būsimas auditorius Marius Janaščius Auditoriaus pažymėjimo Nr.123456
LITERATŪRA
1. AB bankas „Nord/LB Lietuva“ analitikų grupė. Lietuvos ekonomikos apžvalga. http://www.nordlb.lt/files/Ataskaitos/Lithuanian/lsa_2004_1.pdf , (žiūrėta 2005 04 07) 2. UAB autosabinos veikla. http://www.autosabina.lt (žiūrėta 2005 04 26); 3. Pažintinė tema: įmonių santykiniai finansiniai rodikliai (žiūrėta: 2005 04 26); http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=12536#34
4. VĮ „Regitra“. Automobilių rinkos 2004 m. statistikos duomenys. (Žiūrėta 2005 05 02); http://www.regitra.lt/statistika/skaic_2004_lent.htm ; 5. Finansiniai koeficientai ir jų analizė. http://finansai.tripod.com/koeficientai.htm , (žiūrėta 2005 05 08); 6. Paskaitų medžiaga. 2005;
———————–[1] Rytų Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Utenos apskritis; Pietų Lietuvos regionas – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskritis; Vakarų Lietuvos regionas – Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritis; Šiaurės Lietuvos regionas – Šiaulių ir Panevėžio apskritis.[2] Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / Turtas[3] Čia pelningumas apskaičiuotas taip: Veiklos pelningumas = pelnas prieš apmokestinimą / pajamos už parduotasprekes bei suteiktas paslaugas[4] Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas = (Pirkėjų vidutinis įsiskolinimas /Pardavimai ir paslaugos) ∙ 360; dienomis[5] Paskolų grąžinamumo koeficientas = Nepaskirstytas pelnas / Trumpalaikėsskolos kreditinėms institucijoms