Audito procedūros UAB ,, Eiva”

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

1.UAB „EIVA“ RIZIKOS ĮVERTINIMAS 3

1.1. Rizikos įvertinimas 3

1.2. Reikšmingumo lygio ir toleruotinos klaidos nustatymas 3

2.UAB ,,EIVA“ FINANSINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS IR BANKROTO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS 6

3.UAB „EIVA“ AUDITO METU ATLIEKAMOS PROCEDŪROS IR REKOMENDACIJOS 9

3.1. Nepilnai suformuotas įstatymų numatytas privalomasis rezervas 10

3.2. Netinkamai apskaityta laikinojo statinio vertė 11

3.3. Subnuomojamas automobilis 12

3.4. Pirkėjo skolos išieškojimas 12

IŠVADOS 14

2.LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 15

13.PRIEDAI 16

Lentelių sąrašas

lentelė. Rizikos vertinimas……………. …… 5

lentelė. Reikšmingumo lygis ir toleruotina klaida 6

lentelė. Auditoriaus siūlomas pelno paskirstymo projektas 14

ĮVADAS

Finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos patikimumo klausimas yra aktualus tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Skirtingos interesų grupės savo ekonominius sprendimus grindžia finansinių rezultatų, pateikiamų ataskaitų rinkiniuose, kokybe ir skaidrumu. Šiame procese finansinės informacijos kokybės užtikrinimo klausimus sprendžia nepriklausomų auditorių nuomonė.

Audito pagrindinė funkcija – tikrinant ir vertinant įmonės atskaitomybę, nustatyti ar joje nėra reikšmingų klaidų. Šios procedūros teikiamos informacijos vartotojai yra įmonės savininkai. Gavę auditoriaus išvadą, akcininkai gali spręsti, ar informacija finansinėse ataskaitose yra teisinga, tvirtinti finansinę atskaitomybę, priimti sprendimus susijusius su investicijomis, kreditu, įmonės tikslais, verslo plėtra, įmonės likvidavimu ar reorganizavimu.

Audito įvertinimas leidžia pakeisti neteisingai taikomą apskaitos politiką ir suderinti ją su verslo apskaitos standartais, taipogi ištaisyti klaidas įmonės finansinėje apskaitoje. Atlikto audito informacija gali būti aktuali ne tik vidiniams, bet ir išoriniams vartotojams – investuotojai bei kreditoriai remdamiesi audito išvada gali spręsti ar įmonė yra patikima. Tiekėjams bei vartotojams taip pat svarbu gauti informaciją apie įmonės mokumą, patikimumą. Galiausiai, audito išvada gali būti informatyvi ir visuomenei, kuriai reikia žinoti ar įmonė laikosi valstybės priimtų įstatymų, kaip ji prisideda prie bendros visuomenės gerovės.

Darbas yra aktualus, nes kiekvienam verslo subjektui, norinčiam sužinoti įmonės padėtį, yra aktualu įvertinti savo įmonės finansinę būklę bei veiklos rezultatus.

Darbo tikslas – išanalizavus finansines ataskaitas, atlikti UAB „Eiva“ auditą.

Darbo uždaviniai:

Įvertinti įmonės riziką ir apskaičiuoti reikšmingumo lygį turto bei nuosavybės balansiniams straipsniams, vidutinį reikšmingumo lygį finansinei atskaitomybei, nustatyti toleruotinos klaidos dydį;

Atlikti UAB „Eiva“ finansinės būklės ir veiklos rezultatų įvertinimą.

Aprašyti audito metu atliktas procedūras, pateikti rekomendacijas UAB „Eiva“ vadovybei bei įtaką audito išvadai;

Darbo objektas – uždarosios akcinės bendrovės „Eiva“ veikla ir finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita).

Tyrimo metodai – santykinių rodiklių analizė, įmonės veiklos ir finansinių rezultatų analizė.

UAB „EIVA“ RIZIKOS ĮVERTINIMAS

Įmonėje auditas atliekamas pirmus metus, praėjusiais laikotarpiais tas pats auditorius vykdė įmonės peržiūras (tikrinimus), tačiau reikšmingų pažeidimų nustatyta nebuvo. Audito metu įvertinama rizika, apskaičiuojamas reikšmingumo lygis kiekvienam turto ir nuosavybės balansiniam straipsniui, vidutinis reikšmingumo lygis visai finansinei atskaitomybei bei toleruotinos klaidos dydis.

Rizikos įvertinimas

Įgimta rizika – tai rizika, kuri daro teigiamą ar neigiamą poveikį bendrovės tikslų įgyvendinimui ir finansiniams rezultatams. Ji apima ne tik buhalterinėje apskaitos sistemoje esančias klaidas, tačiau taip pat ir klaidas visame ekonominės informacijos sraute. Įgimta rizika neišvengiamai susidaro dėl įmonės veiklos pobūdžio, išorinių ir vidinių sąlygų.

Pagal įmonės aprašymą, įmonės stiprybės yra perspektyvus personalas, nepriklausomumas nuo tiekėjų, o galimybės – išplėtoti daugiau veiklos rūšių, tokių kaip logistika, vadyba, eksploatacija. Įmonė turi ir silpnybių, ir grėsmių – tai yra pakankamai didelė konkurencija bei vyraujanti tik viena pagrindinės veiklos rūšis.

Įgimtos rizikos analizės surinktų balų vertinimo kriterijai:

lentelė. Rizikos vertinimas

Pagal pateiktą įmonės veiklos aprašymą, sudaroma rizikos vertinimo lentelė (1priedas), kurioje surenkami 24 taškai iš 68, taigi gaunamas vidutinis rizikos lygis. Pagal rizikos vertinimo lentelę (1.1) numatomas toleruotinos klaidos dydis procentais, t.y. 60 %.

Reikšmingumo lygio ir toleruotinos klaidos nustatymas

Reikšmingumas – yra viena iš svarbiausių finansinių ataskaitų audito koncepcijų, kuria remiantis yra formuojamas audito įrodymų rinkimo procesas. Reikšmingumo nustatymas yra reglamentuojamas tarptautinių audito standartų, kurie įpareigoja auditorių formuoti savo profesinę nuomonę apie reikšmingų iškraipymų riziką ir reikšmingas klaidas. Apskaitos darbuotojai remdamiesi reikšmingumo suvokimu registruoja ūkinius įvykius, operacijas, sandorius bei nustato, ar tam tikra informacija turi būti atskirai atvaizduota rengiamose finansinėse ataskaitose. Tuo tarpu auditoriaus pagrindinis tikslas yra įsitikinti ir pareikšti nuomonę, jog metinės, tarpinės finansinės atskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus (Mackevičius, 2009).

Toleruotina klaida – tai didžiausia priimtina duomenų visumos klaida, kai auditorius, įvertinęs atrankos duomenis, dar gali daryti išvadą, kad finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų iškraipymų.

lentelė. Reikšmingumo lygis ir toleruotina klaida. (sudaryta autorių pagal įmonės finansines ataskaitas)

Auditorius nėra pajėgus aptikti visas galimas bendrovės finansinėse ataskaitose padarytas klaidas ar iškraipymus. Dėl šių priežasčių auditoriaus nuomonės pareiškimas yra pagrindžiamas tam tikru nustatytu reikšmingumo lygmeniu, kuris naudojamas viso audito proceso metu: nuo darbo planavimo iki kiekvieno galimo iškraipymo vertinimo.

Pagal 1.2 lentelės duomenis apskaičiuojami rodikliai, kurie bus naudojami viso audito proceso metu:

Vidutinis reikšmingumo lygis = (apyvartos reikšmingumo lygis + viso turto reikšmingumo lygis + pelno (nuostolio) reikšmingumo lygis) / 3 = (130122,80 + 55444,66 + 177948,8) / 3 = 121172,09

Toleruotina klaida = vidutinis reikšmingumo lygis * toleruotinos klaidos procentas = 121172,09 * 0,6 = 72703,25

Turto dalies reikšmingumo procentas = (vidutinis reikšmingumo lygis / visas turtas – pinigai) * 100 % = (121172,09 / 4910284 ) * 100 % = 2,47 %

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalies reikšmingumo procentas = (vidutinis reikšmingumo lygis / visi įsipareigojimai – NK) * 100 % = (121172,09/3680525) * 100 % = 3,29 %

UAB ,,EIVA“ FINANSINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS IR BANKROTO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

Šiuolaikinėmis sudėtingo ir konkurencingo verslo sąlygomis labai svarbu turėti kuo daugiau išsamios informacijos apie finansinę įmonės būklę bei veiklos rezultatus, kad galima būtų objektyviai įvertinti dabartinę įmonės vietą rinkoje ir jos konkurencines galimybes ateityje (Martišius A. S., Martišius M. 2008: 23).

Pagal pateiktas įmonės finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą), apskaičiuojami ir analizuojami svarbiausi finansiniai rodikliai.

Bendrasis pardavimų pelningumas %:

BP = bendrasis pelnas / pardavimai ir paslaugos * 100 % = (3224464 / 13012280) * 100 % = 24,78 %

Tai vienas svarbiausių įmonės veiklos rezultatus apibūdinančių pelningumo rodiklių. Bendrojo pelningumo (Gross (Profit) Margin) rodiklis pinigine išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka bendrojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos).

Gautas šio rodiklio rezultatas yra vertintinas gerai, tai rodo, jog įmonė dirba pelningai, kitaip sakant vienam įmonės pardavimų eurui tenka 25 centai bendrojo pelno.

Grynasis pardavimų pelningumas %:

GPP = grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos * 100 % = (1509269 /1 3012280) * 100% = 11,60 %

Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas gerai apibūdina galutinį įmonės veiklos pelningumą (Net Margin, bottom line). Piniginė išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka grynojo pelno.

Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 procentų. Šios įmonės grynasis pardavimų pelningumas yra patenkinamas.

Turto grąža %:

TP = grynasis pelnas / vidutinė materialaus turto vertė * 100 % = (1509268 / ((3216105 + 1489603) / 2)) * 100 % = 64,15 %

Rodiklis parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių. Skaičiuojant šį rodiklį taip pat, reikėtų atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį.

UAB “Eiva” labai efektyviai panaudoja turimą materialųjį įmonės turtą, tai parodo ganėtinai aukštas turto grąžos rodiklis.

Nuosavybės (kapitalo) grąža % :

NP = grynasis pelnas / vid. savininkų nuosavybės vertė * 100 % = (1509268 / ((1863941 + 2054673) / 2) * 100 % = 77,03 %

Rodiklis parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Nuosavybės grąža rodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybę.

Gautas nuosavybės (kapitalo) grąžos rodiklis yra labai gero lygio, tai parodo, kad suinvestuotas kapitalas UAB ,,Eiva“ atsipirks greitai.

Einamojo likvidumo koeficientas:

ELK = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai = 2223958 / 2046182 = 1,087

Rodiklis parodo, kokia dalimi trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Likvidumas priklauso nuo įmonės gebėjimo trumpalaikį turtą paversti pinigais ir taip apmokėti savo skolas bei padengti kitas mokėtinas sumas.

Analizuojamos įmonės einamojo likvidumo koeficientas yra per mažas. Tinkamai vertinamas būtų jei siektų nuo 1,2 iki 2. Žemesnė nei 1 reikšmė rodytų potencialias įmonės finansines problemas, nepajėgumą iškart apmokėti skolų.

Kritinio likvidumo koeficientas:

KLK = trumpalaikis turtas – atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai = (2223958 – 135589) / 2046182 = 1,02

Šis koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti greitai paverstos į pinigus. Jei einamojo likvidumo rodiklis aukštas, o kritinio žemas, galima teigti, kad įmonė turi dideles gamybines atsargas, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos gali būti užšaldytos. Kad užtikrinti stabilią įmonės veiklą, šis rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 1.

Gautas šio rodiklio rezultatas yra šiek tiek didesnis nei 1, todėl jis priskiriamas patenkinamam lygiui. Tačiau norint išlaikyti įmonės stabilumą, turėtų būti didesnis.

Įsiskolinimo koeficientas:

IK = visi įsipareigojimai / turtas = 3680525 / 5544466 = 0,664

Rodiklis dar vadinamas ir skolos koeficientu, parodo kiek 1-nam turto eurui tenka skolų. Kuo rodiklio reikšmė žemesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu, tad bankai ir kiti kreditoriai vertina žemą šio rodiklio reikšmę. Laikoma, kad koeficiento reikšmei esant žemiau 0.5 būklė yra gera, reikšmei esant virš 0.7 būklė laikoma nepatenkinama.

Analizuojama įmonė vykdo ganėtinai rizikingą valdymo politiką, kadangi rodiklis nedaug nutolęs nuo nepatenkinamos reikšmės.

Bendrojo likvidumo koeficientas:

BLK = savininkų nuosavybė / visi įsipareigojimai = 1863941 / 3680525 = 0,506

Patenkinamai vertinamas rodiklis parodo, kiek kartų bendrovės savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto grėsmė, dar vadinamas auksine rizikos taisykle.

Gautas koeficientas yra vertintinas gerai, nes savininkų nuosavybė sudaro apie 50 % visų įsipareigojimų.

Manevringumo koeficientas:

MK = trumpalaikis turtas / savininkų nuosavybė = 2223956 / 1863941 = 1,193

Rodiklis rodo, kokią savininkų nuosavybės (nuosavo kapitalo) dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti kokiu mastu bendrovė yra finansiškai nepriklausoma. Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą vadinamas auksine turto taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skiriama trumpalaikiam turtui finansuoti.

Rodiklio reikšmė žemiau 0.3 laikoma nepatenkinama, virš 0.5 gera, taigi, gautas rezultatas yra labai geras.

Turto struktūros koeficientas:

TSK = trumpalaikis turtas / turtas = 2223958 / 5544466 = 0,401

Rodiklis parodo bendrovės trumpalaikio turto dalį visame turte (turto struktūrą).

Kadangi tiriama įmonė užsiima transportavimo paslaugomis, galima teigti, kad šis rodiklis yra geras, nes jai labiau reikalingas yra ilgalaikis, o ne trumpalaikis turtas.

Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas (dienomis):

PAS = pirkėjų vidutinis įsiskolinimas / pardavimai ir paslaugos * 360 (d.) = (((1367596 + 1239011) / 2) / 13012280) * 360 = 36,06 d.

Šis rodiklis rodo gautinų sumų apyvartumą dienomis, t.y. per kiek dienų bendrovės pirkėjai sugrąžina skolas. Jeigu koeficientas yra didesnis negu praėjusiame laikotarpyje arba žymiai viršija tos pačios ekonominės veiklos rūšies įmonių analogiškus rodiklius, tai reiškia, kad įmonė pernelyg priklauso nuo pavėluotai atsiskaitančių pirkėjų ir gali patirti didelių nuostolių.

Tačiau su analizuojama įmone pirkėjai atsiskaito gana greitai, šiek tiek ilgiau nei per mėnesį, taigi gautas rezultatas yra labai geras.

Turto apyvartumas:

TA= pardavimai ir paslaugos / turtas= 13012280 / 5544466 = 2,35

Rodiklis parodo turto apyvartų skaičių per metus, arba koeficientą išreiškus eurais kiek 1-nam turto eurui tenka pardavimų. Taigi UAB ,,Eiva“ 1 turto euras sugeneruoja 2,35 eurus pajamų.

Bankroto tikimybė

Z = 0,717 X1 + 0.847 X2 + 3.107 X3 + 0,420 X4 + 0,995 X5 = (0,717 * 0,03206) + (0,847 * 0,285) + (3,107 * 0,321) + (0,420 * 0,506) + (0,995 * 2,347) = 3,8093

X1 = Apyvartinis kapitalas / Visas turtas = 177776 / 5544466=0,03206

X2 = Nepaskirstytas pelnas / Visas turtas = 1579294 / 5544466 = 0,285

X3 = Veiklos pelnas prieš mokesčius / Visas turtas = 1779488 / 5544466 = 0,321

X4 = Nuosavas kapitalas / Skolintas kapitalas = 1863941 / 3680525 = 0,506

X5 = Pardavimų pajamos / Visas turtas = 13012280 / 5544466 = 2,347

Apskaičiuota bankroto tikimybės, pagal Altman modelį, Z reikšmė yra 3,8093. Pagal minėtą modelį, jei Z rodiklis > 2.9 įmonė “saugioje” zonoje, 1.23 < Z rodiklis < 2.9 “neapibrėžtumo” zonoje,  Z rodiklis < 1.23 bendrovė “pavojaus” zonoje.

Tiriamosios bendrovės Z rodiklis yra gerokai daugiau nei 2,9, taigi įmonės bankroto tikimybė labai maža. UAB „EIVA“ yra labai saugioje zonoje, tai lemia didelės pardavimo pajamos, pelnas bei apyvartinis kapitalas.

UAB „EIVA“ AUDITO METU ATLIEKAMOS PROCEDŪROS IR REKOMENDACIJOS

Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Eiva“, kurios veikla – krovinių pervežimas sausumos keliais, atliekamas auditas, kurio metu analizuojamos UAB „Eiva“ 2017 metų gruodžio 31 dienai parengtos finansinės ataskaitos – įmonės metinis balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita.

Audito metu nustatomi bei išaiškinami neatitikimai, bendrovei pateikiamos rekomendacijos.

Nepilnai suformuotas įstatymų numatytas privalomasis rezervas

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39 ir 59 straipsnių 2 dalimi, privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Norint įsitikinti ar pilnai suformuotas įstatymų numatytas privalomasis rezervas, atliekamos procedūros:

Auditorius atlieka skaičiavimo procedūras, kad įsitikintų, ar įmonėje „Eiva“ yra suformuotas pakankamas pagal įstatymą privalomasis rezervas:

Auditorius patikrina, koks 2017 metų gruodžio 31 dienai yra suformuotas privalomasis rezervas. Privalomasis rezervas, išanalizavus UAB „Eiva“ balanso D straipsnio 4.1 dalį – 24 647 eurai (žr. 3 priedą).

Apskaičiuojama ar privalomasis rezervas (24 647 eurai) sudaro 1/10 įstatinio kapitalo. Išanalizavus UAB „Eiva“ balanso D straipsnio 1.1 dalį – įstatinis kapitalas įmonėje yra 260 000 eurai (žr. 3 priedą) todėl, atlikus skaičiavimus (260 000 Eur /10 = 26 000 eurai) nustatoma, jog privalomasis rezervas turėtų būti 26 000 eurai.

Auditorius apskaičiuoja (26 000 – 24 647 = 1 353 Eur), taigi pagal įstatymą privalomasis rezervas yra per mažas 1 353 eurais.

Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 5 dalį, privalomasis rezervas turi būti suformuotas iš 1/20 grynojo pelno. Apskaičiuojama ar grynojo pelno pakanka privalomam rezervui sudaryti:

Patikrinama, kiek 2017 metų gruodžio 31 dienai UAB „Eiva“ uždirbo grynojo pelno. Grynasis pelnas, patikrinus ir išanalizavus UAB „Eiva“ pelno (nuostolio) ataskaitos 15 straipsnį – 1 509 268 eurai (žr. 2 priedą).

Auditorius atlieka skaičiavimus (1 509 268 eurai * 0,05 = 75 463,4 eurai), pagal gautą rezultatą galima teigti jog įmonei „Eiva“ yra galimybė pelno paskirstymo projekte nukreipti paskirstytiną pelną suformuoti pakankamam privalomajam rezervui. Paskirstytinas ataskaitinių metų pelnas (balanse) sutampa su grynuoju pelnu (pelno (nuostolio) ataskaitoje).

Auditorius, nustatęs jog bendrovėje „Eiva“ yra nepilnai suformuotas privalomasis rezervas – rašys laišką įmonės vadovybei, kuriame rekomenduos koreguoti pelno paskirstymo projektą, kad būtų suformuotas pakankamas pagal įstatymą privalomasis rezervas.. Šis projektas yra teikiamas akcininkų susirinkimui. Auditoriaus pateikiamas pelno paskirstymo projekto pavyzdys pateikiamas 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Auditoriaus siūlomas pelno paskirstymo projektas.

Jeigu bendrovės ,,Eiva“ vadovai koreguos pelno paskirstymo projektą, pasikeis (didės) balanso D straipsnio 4.1 dalis (privalomasis rezervas), tačiau sumažės balanso 5.1 straipsnis (ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai). UAB ,,Eiva“ vadovybė šią klaidą turėtų atskleisti aiškinamajame rašte.

Jeigu įmonės „Eiva“ vadovybė nekoreguos pelno paskirstymo projekto, auditorius, rašydamas audito išvadą, pastraipoje „Dalyko pabrėžimas“ parašys apie nepakankamai suformuotą privalomąjį rezervą.

Netinkamai apskaityta laikinojo statinio vertė

Bendrovė ,,Eiva” turi statinį, kuris naudojamas įmonės veikloje sandėliavimui, pakrovimo – iškrovimo darbams, automobilių parkavimui. Minėto statinio įsigijimo vertė 104,5 tūkst. eurų, o statinio likutinė vertė apskaitoje ir balanso ataskaitoje apskaityta 1 euru. Tačiau 2017 m. gruodžio 31 dienai atliktas laikinojo statinio perkainojimas tikrąja verte – 35,00 tūkst. eurų suma, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Statinio perkainojimo ataskaitos sudarymo data 2018 m. sausio 25 d. Bendrovės vadovybė neapskaitė apskaitoje ir finansinėse ataskaitose laikinojo statinio tikrąja verte, motyvuodama, kad turto vertintojo ataskaitos parengimo data yra sekančio finansinio laikotarpio data. Auditoriaus atliekamos procedūros:

Patikrinama statinio likvidacinė vertė, nusidėvėjimo normatyvas. Nustatoma, kad pagal bendrovės ,,Eiva” taikomą apskaitos politiką, apskaitos tarnyba nusidėvėjimą bei likvidacinę vertę skaičiavo teisingai.

Tačiau, auditoriaus nuomone, šioje bendrovėje taikoma netinkama apskaitos politika. Nustatyta netinkama laikinojo statinio likvidacinė vertė, 1 euras, todėl bendrovė 2017 gruodžio 31 d. parengtose savo metinėse finansinėse ataskaitose turėtų laikinojo statinio vertę padidinti 35 000 eurais, tai yra, turėtų padidinti ilgalaikio materialiojo turto laikinojo statinio vertę bei apskaityti nuosavo kapitalo dalies perkainojamo rezervo straipsnio balanse 35 000 eurais padidėjimą.

Kadangi laikinojo statinio vertės padidinimo dydis (35 000 Eur) nesiekia toleruotinos klaidos dydžio, kuri yra 72 703,25 eurai, auditorius audito išvados nemodifikuos, tačiau „Dalyko pabrėžimo“ pastraipoje nurodys, jog Bendrovė „Eiva“ savo parengtose 2017-12-31 dienai finansinėse ataskaitose neapskaitė perkainuoto laikinojo statinio vertės ir perkainojimo rezervo padidinimo, taip pat paminės, kad apskaitos politikoje nustatyta likvidacinė vertė laikinajam statiniui yra netinkama ir nelogiška. Auditorius laiške vadovybei praneš apie nustatytus pažeidimus bei rekomenduos atlikti koregavimus finansinėse ataskaitose.

Subnuomojamas automobilis

Auditoriui patikrinus kitos veiklos pajamų pripažinimo teisingumą ir tikslumą, buvo nustatyta, kad UAB ,,Eiva“ nuomoja krovininį automobilį UAB ,,Takas“. Audituojamu laikotarpiu (ataskaitiniu laikotarpiu) įmonė uždirbo 10 829,37 eurus, šios pajamos už automobilio nuomą apskaitytos teisingai, tačiau nėra ši veikla nėra pagrindžiama jokiu juridiniu pagrindu, nesudaryta nuomos sutartis (nėra automobilio perdavimo – priėmimo akto).

UAB „Tikslas“ nuomojamas automobilis yra įsigytas lizingo būdu, ataskaitiniais finansiniais metais dar nebuvo padengti įsipareigojimai lizingo bendrovei, todėl automobilis nepriklauso nuosavybės teise įmonei ,,Eiva“. Lizingo davėjo sutikimo, dėl automobilio subnuomos kitam ūkio subjektui, taip pat nėra. UAB „Tikslas“ vadovas turi 15 % akcijų paketą UAB „Tikslas“ ir valdo 75% UAB „Eiva“ akcijų. Auditoriaus atliekamos procedūros:

Patikrinama ar automobilio nuomos kaina atitinka rinkos kainas, nes yra nuomojama asmeniui, kuris turi nuomojančios bendrovės kontrolinį akcijų paketą. Atlikus išsamų nuomojamų automobilių rinkos kainų tyrimą, auditorius patvirtina, jog įmonė „Eiva“ pažeidimo nepadarė, nes nuomojant automobilį buvo taikomos rinkos kainos.

Auditorius, laiške vadovybei, turi įspėti UAB ,,Eiva“ vadovybę, jog privalo gauti sutikimą iš lizingo bendrovės, leidžiantį subnuomoti automobilį bei vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, teisiniais aktais, surašyti automobilio perdavimo – priėmimo aktą, kuris yra patvirtinamas abiejų šalių atsakingų asmenų parašais ir antspaudais.

Auditorius išvados nemodifikuos, nes kitos veiklos pajamų suma yra maža, nereikšminga, o finansinės ataskaitos parengtos teisingai.

Pirkėjo skolos išieškojimas

UAB „Eiva“ po finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, gavo teismo nutartį, kad įmonės ieškinys dėl pirkėjo skolos išieškojimo 4 000 eurų dydžio nepatenkintas, tačiau auditoriui žinoma, kad įmonės vadovybė skųs teismo nutarimą. Auditoriaus atliekamos procedūros:

Auditorius privalo įsitikinti, kad audituojant pirkėjų skolas, buvo surinkta pakankama ir patikima informacija, detaliai patikrinti sudarytus ir surinktus turimus darbo dokumentus.

Auditorius privalo stebėti ir domėtis tolimesniais teismo sprendimais, gavus informaciją po finansinių ataskaitų patvirtinimo ir pateikimo VĮ Registrų centrui. Auditorius privalo laukti teisminių procesų baigties, nuolatos palaikant ryšį su UAB ,,Eiva“ vadovybe ar jos teisininkais.

Jeigu po visų būsimų teismų baigties neapmokėta suma viršytų vidutinio dydžio finansinei atskaitomybei nustatytą toleruotiną klaidą, auditorius įpareigotas pakartotinai atlikti procedūras, esant būtinybei, turi teisę pakeisti audito išvadą. Tačiau 4 000 eurų suma nėra reikšminga, taigi audito išvadai tai įtakos neturės.

IŠVADOS

Pagal audito reikalavimus išanalizavus UAB „Eiva“ rizikos lygį, nustatytas vidutinis rizikingumas, nes bendroje skalėje pagal vertinimo kriterijus įmonė surinko 24 balus iš 68 balų. Pagal gautą rezultatą, buvo pasirinktas 60 % reikšmingumo lygio toleruotina klaida.

Išnagrinėjus UAB „Eiva“ finansinę būklę bei apskaičiavus veiklos rezultatus, pagal turimas finansines ataskaitas, galima vertinti teigiamai, kadangi įmonė dirba pelningai, o ne nuostolingai. Visi pagrindiniai finansinės būklės rodikliai yra geri, tačiau einamojo likvidumo (mokumo) koeficientas yra ganėtinai žemas, jis rodo jog bendrovė galimai turi bėdų su mokumu.

Auditorius nustatė keturias klaidas, tačiau jos nesiekia apskaičiuoto reikšmingos klaidos dydžio. Auditoriui pateikus išsamias išvadas bei rekomendacijas vadovybei, galima teigti, jog pagrindinės klaidos kilusios iš įmonės vadovybės nepakankamos kompetencijos bei nesugebėjimo išspręsti jų. Vadovybei priėmus siūlomus auditoriaus problemų sprendimus, auditoriaus išvada bus teigiama ir nepakenks įmonės veiklai. Auditorius pateiks besąlyginę išvadą.

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

MACKEVIČIUS, J. 2009. Finansinių ataskaitų auditas ir analizė. Procedūros, metodikos ir vertinimas. Monografija. Vilnius: TEV leidykla.

Martišius, A. S.; Martišius, M. 2008. Information Society and statistics, Economics of Engineering Decisions 5(60): 16–23.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos oficialus tinklalapis. [Žiūrėta 2018-04-19].

Prieiga per internetą:

https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe/finansiniu-ataskaitu-auditas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. [Žiūrėta 2018-04-19].

Prieiga per internetą:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E22116F1B0E0

PRIEDAI

1 priedas

UAB ,,Eiva“ rizikos vertinimas

Priedas

UAB ,,Eiva“ Pelno (nuostolio) ataskaita

priedas

UAB ,,Eiva“ 2017 m. balansas