TURINYS
ĮVADAS 3
1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS 4
1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4 1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas 6 1.3. Koeficientų trūkumai 7
2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS 9
2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 9 2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai 12
3. DU PONT’O ANALIZĖ 14
4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS 16
5. ”X” ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 18
6. “X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ 20
6.1 Pelningumo rodikliai 20 6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai 22 6.3 Apyvartumo rodikliai 24
7. Du Pont’o analizė “X” įmonėje 26
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 27
Literatūra 28
PRIEDAI 29
1 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita 30 2 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų balansas 31
ĮVADAS
Kiekvienos įmonės vadovams rūpi, kaip dirba jų įmonė. Akivaizdu tikviena: įmonė turi užsidirbti tiek, kad būtų padengtos visos patiriamossąnaudos ir dar liktų įvairiems poreikiams tenkinti. Įmonės, norinčios kiekgalima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų, privalo analizuotisavo įmonės veiklą. Finansinė analizė teikia bene daugiausia naudingosekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslesniussprendimus. Finansinei analizei atlikti būtinos visapusiškos buhalterinėsapskaitos žinios. Finansinės analizės nenumato atlikti jokie įstatymai irnormatyviniai dokumentai. Šiuo metu daugelio įmonių vadovai nepakankamaiįvertina finansinės analizės reikšmę. Smulkaus verslo pasaulyje, kur akcininkai yra kartu ir šių įmoniųsavininkai, ir vadovai, nėra detalios įmonės veiklos analizės poreikio. Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviromsakcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiauanalizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamiosinformacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininkosprendimams daryti. Dabartinė veikla paprastai yra vertinama lyginant ją su savoankstesniųjų metų bei su konkurentų (arba šakos vidutiniais) rezultatais.Kadangi mažesnės bendrovės finansinių ataskaitų viešai skelbti neprivalo,labai sunku gauti naujos informacijos apie šio tipo konkuruojančių įmoniųveiklą, be to, net ir šios skurdžios žinios būna arba pasenusios, arbadažniausiai pateikiama informacija apie nepalyginamas (skirtingų rūšių)bendroves. Šio darbo tikslas – išanalizuoti “X” įmonės veiklos efektyvumąapibūdinančius rodiklius. Darbo uždaviniai: 1. Išaiškinti finansinių rodiklių reikšmę. 2. Nustatyti, kaip pasirenkami santykiniai rodikliai. 3. Išanalizuoti koeficientų grupavimą. 4. Nustatyti, kuo remiantis buvo sukurta Du Pont’o sistema. 5. Apibūdinti, kokios veiklos efektyvumo rodiklių grupės yra naudojamos “X” įmonėje. Darbo objektas – veiklos efektyvumo rodiklių analizė “X” įmonėje. Metodika: ➢ Mokslinė literatūra. ➢ Statistinė medžiaga. ➢ Internetas.
1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS
1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai
Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviromsakcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiauanalizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamiosinformacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininkosprendimams daryti. Smulkesnė bendrovė vis dėlto turėtų skirti dėmesįfinansinės veiklos analizės pagrindams dėl keleto priežasčių. Analizė busnaudinga ne tik palyginant veiklos rezultataus su pasirinktais planiniaisrdikliais, bet jos duomenimis naudosis ir kiti asmenys: bankininkai,tiekėjai bei patalpų nuomotojai, spręsdami atitinkamai paskolos suteikimmo,žaliavų ar gaminių tiekimo bei patalpų nuomos klausimus(10, p. 50). Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusiatliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodamifinansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmoniųfinansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais,taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius,nustatyti jų kitimo tendencijas. Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitosyra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodikliustikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniairodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai irvardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansiniųataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindifinansinėse ataskaitose. Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiaisdydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais irt.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl
reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negalibūti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kadsuteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norimeįvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimosituaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daugakivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint įišlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jassu rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jaugalima. Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeistivieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinantpardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiekskaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodikliųprivalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutiniųrodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kadjas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinįrodiklį. Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti suabsoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius: Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kadautomobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes galimeapibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,t.y. km per valandą. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirboefektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirboefektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet taijau kitas klausimas. Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė? Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o B įmones -1% ( 2 ). Plėtojantis rinkos santykiams, konkurencinei kovai tarp įmoniųfinansinės analizės reikšmė didės dėl šių pagrindinių dalykų: • Finansinė analizė padeda atskleisti vidaus rezervus ir priimti racionalius ekonominius sprendimus; • Praktiškai nėra gamybinės, komercinės, paslaugų ar kitos veiklos srities, kur nebūtų galima ir nereikėtų naudoti tam tikrų finansinės analizės elementų; • Kiekvienos įmonės vadovas suinteresuotas įmonės veiklos galimybėmis ir plėtros perspektyvomis( 5, p. 257 ).1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas
Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingųfinansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmoniųrūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimobendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigiiškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikianustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokiosveiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslųnustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonėsveiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengtisavo finansinius įsipareigojimus ir pan. Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykiniusrodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iškiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realiąsituaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiauprioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkantsantykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniaiprisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintassu bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,reikia vadovautis tokiais principais: • Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris
apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti. • Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti. • Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas. • Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio. • Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje. • Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams. Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai: ❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai. ❖ Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda ❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos. Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus) kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų, kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams priimti. Pagrindiniu gamybos veiksniu tampa specializuota informacija arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas ( 2 ).1.3. Koeficientų trūkumai
Analizuojant finansinius santykinius rodiklius, svarbu suprasti ne tikjų privalumus, bet ir trūkumus. Finansinių ataskaitų vartotojai skirstomi į3 pagrindines grupes: ❖ Vadovai santykinius rodiklius naudoja firmos ūkinės veiklos analizei, kontrolei ir tobulinimui. ❖ Tie, kurie analizuoja kreditus (teikiant banko paskolas, skiriant reitingus obligacijoms), santykinius rodiklius nagrinėja norėdami įvertinti firmos skolų apmokėjimo galimybes. ❖ Tie, kurie analizuoja vertybinius popierius, domisi bendrovės veiklos efektyvumu, augimo perspektyvomis, firmos sugebėjimu mokėti savo obligacijų palūkanas. Naudojantis santykinių rodiklių analize, jai būdingi trūkumaireikalauja apdairumo.
Norint atlikti palyginamąją analizę firmose su dideliu padaliniųskaičiumi skirtingose šakose, sunku parinkti šakų vidurkius sugretinimui.Pačios firmos rodiklių palyginimas su šakos vidutiniais santykiniaisrodikliais – tai nebūtinai optimalus tikslas. Žymiai svarbesni gali būtišakos lyderių santykiniai rodikliai. Dažnai infliacijos ir sezoniškumo pokyčių įtakoje iškreipiami metiniaišakų santykiniai rodikliai. Jų apskaičiavimą gali paveikti iškraipymai,kuriuos sąlygoja skirtinga, tačiau visuotinai pripažinta įmonės veiklosapskaitos praktika. Jei firma apskaitoje dirbtinai pagerina finansines ataskaitas, santykiniai rodikliai bus klaidinantys. Sunku pasakyti, kuris rodiklis yra “geras”, o kuris “blogas”. Viską lemia firmos finansiniai reikalai. Yra daug firmų, turinčių ir stiprius, ir silpnus santykinius rodiklius, ir jų visumą išreiškia tikrąją firmos finansinę būklę ( 2 ).
2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS
2.1. Finansinių koeficientų grupavimas
Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labaidaug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonėsfinansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui,vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientaiskiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniaikoeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizėsteorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvinajų nagrinėjimą. Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikailaikosi skirtingų grupavimų principų, tačiau galima rasti nemažai irbendrumų. Knygoje “Finansinė analizė” išskiriamos tokios santykiniųkoeficientų grupės: • Pelningumo. • Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo. • Veiklos efektyvumo.
• Kapitalo rinkos. Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimometodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šiųpenkių grupių finansinius koeficientus: ▪ Likvidumo. ▪ Pelningumo. ▪ Finansų struktūros. ▪ Turto panaudojimo efektyvumo. ▪ Rinkos vertės. Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimąteikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimometodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimosubtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius koeficientus,suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros,turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes ( 2 ). Nagrinėdama rodiklius remsiuosi įvairių autorių darbais ( 1, p. 105; 3; 4; 7, p. 10 – 12 ).Įmonės finansinių koeficientų grupės ir rodikliai, naudojami analizėje
1 lentelė|Grupių ir rodiklių|Formulė |Turinys |Ką rodiklis ||pavadinimai | | |apibūdina || ||A. Pelningumo rodikliai ||Pelno marža arba | |Nustato, kiek |Parodo, kiek ||pardavimų |Grynasis pelnas |pelno gaunama |pelninga parduoti ||pelningumas | |kiekvienam |prekes (paslaugas). || |Pardavimai |pardavimų | || | |piniginiam | || | |vienetui. | ||Turto pelningumas | |Nustato, kiek |Parodo, ar įmonė ||arba turto grąža |Grynasis pelnas |pelno gaunama |efektyviai vartoja || | |kiekvienam viso |savo turtą. || |Visas turtas |turto piniginiam | || | |vienetui. | ||Akcinio kapitalo | |Nustato, kiek |Parodo, kokia ||pelningumas arba |Grynasis pelnas |pelno gaunama |akcinio kapitalo ||nuosavybės grąža | |kiekvienam |dalis susigrąžinama || |Akcinis kapitalas |akcinio kapitalo |pelno pavidalu. || | |piniginiam | || | |vienetui. | || | | | ||B. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai ||Atsargų |Pardavimai |Nustato, kiek |Apibūdina ||apyvartumas | |kartų per metus |sugebėjimą valdyti|| |Atsargos |pasikartoja |ir kontroliuoti || | |materialinių |lėšas, investuotas|| | |atsargų apyvarta. |į atsargas. ||Ilgalaikio turto | |Nustato, kokia |Apibūdina ||apyvartumas |Pardavimai |pardavimų apimtis |sugebėjimą || | |tenka kiekvienam |panaudoti || |Ilgalaikis turtas |ilgalaikių aktyvų |ilgalaikį turtą. || | |litui. | ||Viso turto | |Nustato, kokia |Apibūdina ||apyvartumas |Pardavimai |pardavimų apimtis |sugebėjimą || | |tenka kiekvienam |panaudoti visą || |Visas turtas |turto litui. |turtą pardavimų || | | |pajamoms uždirbti.||Pirkėjo skolų | |Nustato, vidutinį |Apibūdina laiko ||apmokėjimo laikas |Pirkėjų |dienų skaičių, |trukmę tarp || |įsiskolinimas |kada produkcija |pardavimo laiko ir|| | |apskaitoma kaip |apmokėjimo laiko. || |Pardavimai / 360 |pirkėjų | || | |įsiskolinimas. | || || ||1 lentelės tęsinys kitame puslapyje || |
| | | | ||Grupių ir rodiklių|Formulė |Turinys |Ką rodiklis ||pavadinimai | | |apibūdina ||C. Mokumo (likvidumo) rodikliai ||Bendrojo padengimo|Trumpalaikis |Nustato, kiek |Apibūdina ||koeficientas |turtas |trumpalaikis |sugebėjimą || | |turtas viršija |įvykdyti || |Trumpalaikiai |trumpalaikius |trumpalaikius || |įsipareigojimai |įsipareigojimus. |įsipareigojimus iš|| | | |trumpalaikio || | | |turto. ||Greitojo arba |Trumpalaikis |Nustato santykį |Įvertina įmonės ||kritinio padengimo|turtas – atsargos |tarp didžiausio |sugebėjimą greitai||koeficientas | |likvidumo turto |sugrąžinti || |Trumpalaikiai |komponentų ir |trumpalaikes || |įsipareigojimai |trumpalaikių |skolas. || | |įsipareigojimų. | || ||D. Finansų struktūros (įsipareigojimų) rodikliai ||Palūkanų padengimo| |Parodo, kiek kartų|Apibūdina ||koeficientas |Veiklos pelnas |veiklos |sugebėjimą laiku || | |pelnas(t.y. |mokėti palūkanas. || |Palūkanos |pelnas, | || | |nesumokėjus nei | || | |palūkanų, nei | || | |mokesčių) yra | || | |didesnis už | || | |palūkanas | ||Skolos |Įsipareigojimai |Nustato, kiek |Apibūdina, kokią ||koeficientas | |įsiskolinimų tenka|viso turto dalį || |Turtas |kiekvienam turto |sudaro || | |piniginiam |įsiskolinimai. || | |vienetui. | ||Skolos – |Įsipareigojimai |Nustato skolos ir |Apibūdina, kiek ||nuosavybės | |nuosavybės |finansavimo ||santykis |Nuosavas kapitalas|santykį. |šaltinių turėtų || | | |būti skolinami || ||E. Rinkos vertės koeficientai. ||Pelnas akcijai |Grynasis pelnas – |Nustato, kiek |Parodo grynojo || |privilegijuotų |akcininkams tenka |pelno dalį, kuri || |vakcijų dividendai|grynojo pelno. |yra akcijos || | | |savininko || |Vidutinis | |nuosavybė. || |svertinis | | || |paprastųjų akcijų | | || |skaičius | | || |apyvartoje | | || | | | ||Kainos ir pelno |Akcijos rinkos |Nustato akcijos |Parodo, kiek ||akcijai santykis |kaina |rinkos kainos ir |investuotojas moka||(P/E) | |jai tenkančio |už įmonės pelno || |Pelnas akcijai |pelno dalies ryšį.|litą. ||Dividendai akcijai|Dividendai – |Nustato, dividendų|Parodo, || |privilegijuotųjų |ir jiems tenkančių|paskirstytino || |akcijų dividendai |akcijų dalį. |pelno dalį, || | | |tenkančią vienai || |Paprastųjų akcijų | |paprastajai || |skaičius | |akcijai. |
Lietuvos verslininkams arba norintiems jais tapti pirmiausiarekomenduotini išvardyti finansiniai rodikliai, apimantys keturias jųgrupes – A, B, C, D. Šie rodikliai laikytini labiausiai priimtinais mūsųvalstybės sąlygomis dėl tokių priežasčių: 1. Lietuva dar neturi pilnai sukomplektuoto verslo informacijos institutų tinklo (nors jis gana sparčiai kuriasi). Todėl pas mus dar praktiškai negalima kalbėti apie Vakaruose įsisavintas palyginamosios analizės metodikas, siūlančias net iki 100 finansinių vrodiklų įtraukiančias variacijas. 2. Siūlomose rodiklų grupėse rodiklių skaičius neviršija penkių, o žmogaus protas paprasčiausiai nepajėgus įsisąmoninti didesnio
rodiklių skaičiaus prasmės. 3. Siūlomo rodikliai taikomi labai plačiai (7, p. 13).2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai
Įvairioje literatūroje santykinių rodiklių galima aptikti daug ir labaiskirtingų. Todėl su šio pobūdžio rodikliais reikėtų elgtis labai atsargiai.Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami lyginant kurį nors absoliutų dydįsu vienu ar dviem taip pat absoliučiais rodikliais. Tačiau galutiniskiekvieno verslo tikslas – uždirbti daugiau turto nei jo buvo verslopradžioje. Galutinis kiekvieno verslo tikslas – turto prieaugis. Osantykiniai dydžiai šį tikslą išreiškia (jeigu išreiškia apskritai) perdalinius rodiklius, kurie dažniausiai būna vertingi priimant kokius norskonkrečius valdymo sprendimus, bet ne apibūdinant viso verslo sėkmę. Kaip pavyzdį galima pateikti gana plačiai paplitusį ilgalaikio turtoapyvartumo rodiklį, kuris apskaičiuojamas kaip pardavimų pajamų santykis suilgalaikio turto verte:
Pardavimų pajamos Ilgalaikio turto apyvartumas = Ilgalaikis turtas
Tokio rodiklio apskaičiavimas kelia labai daug abejonių. Nė vienasinvestuotojas niekada nepagalvos, kokio dydžio yra šis koeficientas joįmonėje. Investuotojui rūpi dividendai ar palūkanos, o kreditoriui –palūkanos ir skolos grąžinimo garantijos, bet ne aplinkybės, kuriomis josuždirbamos. Apskaičiuojant šio rodiklio reikšmę per metus uždirbtospajamos lyginamos su ilgalaikiu turtu, kuris naudojamas ilgiau neivienerius metus, be to, įvairus ilgalaikis turtas naudojamas skirtingąlaiką. Todėl kur kas prasmingiau būtų lyginti per metus uždirbtas pajamassu per tuos pačius metus sunaudota ilgalaikio turto verte, nes pajamasuždirba kaip tik nudėvėtas, bet ne įmonėje likęs ilgalaikis turtas. Nemažai buhalterių, ypač jaunesnių, dažnai per daug dėmesio skiriasantykiniams rodikliams, apskaičiuoja jų daug ir įvairių. Šitaipsupainiojami tik akcininkai. Santykinius dydžius reikia pasitelkti pagalpaskirtį. Didžiąją jų dalį – priimant labai konkrečius valdymo sprendimus(6 , p. 146 – 147 ).
3. DU PONT’O ANALIZĖ
Du Pont’o sistema – tai dažnai naudojamas metodas įvertinti firmosrentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą (ROE). 1.paveiksle matyti Du Pont’o metodo grafinis vaizdas. Metodas buvo sukurtasJAV E. I. Du Pont’o bendrovės užsakymu. Du Pont’o lygtis pradedama tokiuoriginaliu savininkų nuosavybės pelningumo (ROE) apibrėžimu:
ROE = grynasis pelnas / paprastųjų akcijų vertė
Šiems ryšiams parodyti reikia perrašyti savininkų nuosavybės pelningumo(ROE) lygtį. ROE yra lygus bendrojo kapitalo pelningumo (ROA) ir nuosavybeskoeficiento / daugiklio (EM) sandaugai. ROE yra ROA produktas ir kartubendro pelningumo matas. EM yra vertybinių popierių su nustatytu irnenustatytu pelningumu santykio matas. Taigi:
ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas = ROA *EM bendrasis kapitalas grynasis pelnas
Suskaldžius ROA dalimis, matoma, kad kapitalo pelningumas yra ribiniogrynojo pelno (angl. net profit margin, NPM) – rentabilumo mato ir bendrojokapitalo apyvartumo (angl. total asset turnover, TAT) – bendrojo turtopanaudojimo mato – rezultatas.
ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis = NPM * TAT pardavimų apimtis bendrasis kapitalas
Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, jirodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą:
ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtisbendrasis kapitalas = NPM * TAT*EM pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų nuosavybė( 9, p. 28 – 29 ).
1 pav. Du Pont’o metodografinis vaizdas
4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS
Apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansinių rodiklių svarbapriklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo irfinansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumoir įmonės ekonominio potencialo rodikliai. Atskiri rodikliai atspindi realią naudą, gaunamą investavus kapitalą,įmonės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; jie parodo, ar ne perdaug eikvojama nuosavo kapitalo, ar skolinamo ir nuosavo kapitaloproporcijos bendroje struktūroje yra pagrįstos, ar efektyviai naudojamastrumpalaikis turtas. Vakarų šalyse objektyvų įmonės įvertinimą pateikia nepriklausomosorganizacijos, įmonės finansinei būklei įvertinti dažniausiai taikančiosįmonės ekonominio reitingo metodą. Taip galima nustatyti įmonės finansinębūklę apskaičiavus vieną apibendrintą rodiklį – reitingą. Deja, Lietuvojedar labai mažai įmonių, kurioms suteikti reitingai, šiuo metu geresniųreitingų siekia tik Lietuvos komerciniai bankai. Jeigu įmonėms būtųsuteikiami reitingai, joms būtų lengviau atlaikyti konkurenciją, bankaigreičiau priimtų sprendimus dėl galimybės suteikti kreditus, investuotojai
– dėl dalyvavimo verslo plėtroje. Šiuo metu visi bankai (ir kitosfinansinės institucijos) yra susikūrę savus įmonių vertinimo kriterijus,todėl bendros nuomonės apie kokios nors įmonės finansinė padėtį nebūna. Pastaba: Reitingai nustatomi taip: kiekvienam rodikliui apibrėžiamosoptimalios leistinos (minimalios ir maksimalios) ribos ir nustatomaoptimali jų reikšmė. Atsižvelgiant į pasiekto rodiklio lygio nuokrypius nuopasirinkto kriterijaus, pateikiama balų vertinimo skalė. Kiekvienoje sustambintoje grupėje nustatomas “vidinis” reitingas.Galutinėje stadijoje nustatomas apibendrintas reitingo rodiklis. Atsižvelgiant į priskaičiuotų balų kiekį, įmonė priskiriama tam tikraiklasei. Įmonės klasifikuojamos taip: • įmonės, kurių finansinis stabilumas yra absoliutus; • įmonės, kurių finansinė padėtis iš esmės stabili, bet kai kurie rodikliai šiek tiek nukrypę; • įmonės, kuriose jaučiama finansinė įtampa; • padidintos rizikos įmonės; • įmonės, kurių finansinė padėtis nepatenkinama ir nematyti perspektyvos ją stabilizuoti (4).Statistikos departamentas atliko 2004 metų III ketvirčio įmoniųfinansinių rezultatų tyrimą. Tyrimo duomenimis šių metų III ketvirtį šaliesįmonės už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gavo beveik 26 mlrd. litųpajamų. Tai 23 procentais daugiau nei praėjusių metų III ketvirtį ir 5procentais daugiau nei šių metų II ketvirtį. Daugiau kaip pusę (57%) visųpajamų gavo paslaugų sektorius. Tačiau gamybos sektoriaus pajamos šįketvirtį augo sparčiau nei įmonių, teikiančių paslaugas. 2004 metų III ketvirtį vidutinis įmonių pelningumas palyginti suankstesniu ketvirčiu nepasikeitė ir sudarė 5,8 procento (I ketvirtį 5,3%,praėjusių metų III ketvirtį 4,7%). Tai reiškia, kad 1 litas apyvartos davėbeveik 6 centus iki mokestinio pelno. Didelis pelningumas š.m. III ketvirtįbuvo viešbučių ir restoranų veikloje (13%), pašto ir telekomunikacijųsektoriuje (15%). Pramonėje vidutinis pelningumas viršijo 8 procentus,tačiau statybinių medžiagų pramonėje jis siekė 11procentų, baldų pramonėje– 9 procentus. Pelningumas statybos sektoriuje III ketvirtį viršijo 10,prekyboje – 4 procentus. Pelningai dirbusių įmonių dalis nepasikeitė irsudarė 66 procentus. Statybos sektoriuje pelningų įmonių dalis šį ketvirtįviršijo 76 procentus, prekyboje – 68, pramonėje – 66 procentus. Įsiskolinimo koeficientas nefinansinių įmonių sektoriuje šiek tieksumažėjo ir sudarė 42 procentus, (II ketvirtį 42,2%). Visi įsipareigojimaiviršijo 50 procentų viso turto vertės chemijos pramonėje (68,6%), odųišdirbimo pramonėje (61,3%), prekyboje (63,2%) bei viešbučių ir restoranųveiklose (53,3%). Mažiausias įsiskolinimas buvo transporto (33,8%), paštoir telekomunikacijų (22,2%), energetikos (16,4%) sektoriuose ( 8 ).
5. ”X” ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
“X” įmonė yra koncernas, kuris įkurtas 1998 metais, yra didžiausias irmoderniausias pieno perdirbėjas Baltijos šalyse. Koncerno vizija būti naujoviška gamybos ir rinkodaros įmone, užimančiatvirtas pozicijas Baltijos šalių rinkoje bei gaunančia nuolatinį ilgalaikįpelną. Koncerno misija gaminti tik aukščiausios kokybės produktus bekonservantų, kurie užtikrintų sveiką mitybą ir palengvintų maisto ruošimą. Koncernui priklausančiose įmonėse šiuo metu gaminama apie 500pavadinimų produktų. Atsižvelgdami į Europos tendencijas ir besikeičiančiusvartotojų poreikius nuolat atnaujinamas asortimentas ir pirkėjams kasmetsiūlomi nauji gaminiai. Įmonės yra nuolat modernizuojamos. Jose diegiamosnaujos technologijos, moderniausi gamybos ir pakavimo įrenginiai, kokybėslaboratorijos. Kad pagaminti produktai kuo greičiau pasiektų prekyboscentrus ir pirkėjus, nuolat modernizuojama produktų užsakymo,transportavimo ir sandėliavimo sistema. 2002 metais koncernui ir jo valdomoms atskiroms įmonėms suteiktikokybės sertifikatai ISO. Tai įpareigoja dirbti efektyviai užtikrinantaukštą gaminamo produkto kokybę. ISO 9001 sertifikato turėjimas įrodo, kadįmonėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai irprocedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolatatnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami,neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinamaneatitikčių prevencija. Įmonėse veikianti maisto saugos sistema užtikrina, kad dirbamapritaikytose patalpose gerai parinktais įrengimais, darbuotojai yrakvalifikuoti ir nuolat mokomi, naudojamos kokybiškos žaliavos, pagamintaprodukcija tinkamai laikoma ir transportuojama. Gamybos operacijos yraapibrėžtos ir nuolat peržiūrimos bei tobulinamos. Vadovaujamasi aiškiomisinstrukcijomis, darbuotojų pareigos ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos irpaskirstytos, įdiegta efektyvi gamybos kontrolės sistema. Pagrindiniai įmonės principai: 1. Kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui. Kokybės vadybos sistema užtikrina, kad esami ir būsimi vartotojo poreikiai yra
suvokiami, ir kad įmonė stengiasi tenkinti jų reikalavimus ir viršyti jų lūkesčius. 2. Įmonės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai sukuria įmonėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja visi darbuotojai. 3. Į įmonės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai. 4. Visa įmonės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip procesas. 5. Tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą. 6. Įmonės tikslas nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su įmonės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti produktus, procesus, sistemas. 7. Rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize. 8. Didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais.6. “X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ
6.1 Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais “X” įmonėremiasi, atlikdama finansinę analizę, nes: a) jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus; b) pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.
“X” įmonės pelningumo rodikliai
2 lentelė| |Ketvirtiniai rodikliai ||Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III ||pavadinimas | | | | | ||Pardavimų |Grynasis |0,94 |3,85 |4,90 |3,47 ||pelningumas |pelnas | | | | ||(pelno | | | | | ||marža) |Pardavimai | | | | ||Turto |Grynasis |0,48 |1,16 |2,09 |1,98 ||pelningumas |pelnas | | | | ||(turto | | | | | ||grąža) |Visas turtas| | | | ||Akcinio |Grynasis |2,30 |5,68 |10,96 |7,61 ||kapitalo |pelnas | | | | ||pelningumas | | | | | ||(nuosavybės |Akcinis | | | | ||grąža) |kapitalas | | | | ||Bendrasis |Bendrasis |11,08 |25,45 |10,73 |17,26 ||pelningumas |pelnas | | | | || | | | | | || |Pardavimai | | | | |
Pardavimų pelningumas rodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. “X” įmonė didžiausią pardavimų pelningumą pasiekė 2004 metais II ketvirtyje (žr. 2 pav.).
[pic] 2 pav. Pardavimų pelningumas
Bendrasis pelningumas rodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga. “X” įmonės vykdoma veikla yra pelninga, 2004 I ketv. šis rodiklis buvo gana aukštas – 25,45. Tačiau pelningumas kituose ketvirčiuose mažėja (žr. 3 pav.).
[pic] 3 pav. Bendrasis pelningumas
Bendrasis įmonės pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.
6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai
Mokumo (likvidumo) rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Šierodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus pasibaigusterminui.
“X” įmonės mokumo rodikliai
3 lentelė| |Ketvirtiniai rodikliai ||Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III ||pavadinimas | | | | | ||Bendrojo |Trumpalaikis|1,32 |1,49 |1,63 |2,52 ||padengimo |turtas | | | | ||koeficientas| | | | | || |Trumpalaikia| | | | || |i | | | | || |įsipareigoji| | | | || |mai | | | | ||Greitojo |Nuosavas |1,03 |1,02 |0,95 |0,76 ||arba |kapitalas | | | | ||kritinio | | | | | ||padengimo |Visi | | | | ||koeficientas|įsipareigoji| | | | || |mai | | | | |
Bendrasis padengimo koeficientas leidžia nustatyti, kiek trumpalaikisturtas, kuriuo disponuoja įmonė, viršija trumpalaikius jos įsipareigojimusir skolas. Normaliu padengimo koeficientu laikomas tada, kai jo reikšmėsvyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Jei koeficientas mažesnis nei 1, tai reiškia, kadįmonė gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Didesnis nei 2koeficientas dažniausiai reiškia, kad įmonė nesugeba pasinaudoti išorinėmisturto formavimo galimybėmis. 2004 m. III ketv. “X” įmonės bendrojo padengimo koeficientas yra ganaaukštas (2,52), tai reiškia, kad įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonėnėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų, arba atsargų pertekliausir neracionaliai naudoja turtą. [pic] 4 pav. bendrojo padengimo koeficientas Kritinio padengimo koeficientas – įmonės gebėjimas įvykdyti savotrumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Vakarų Europos šalyse manoma,kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis. [pic] 5 pav. kritinio padengimo koeficientas
“X” įmonėje 2003 IV ketv. Ir 2004 I ketv. Šis rodiklis buvo didesnis už1, o kituose ketvirčiuose nesiekė 1 (žr. 4 pav.).
6.3 Apyvartumo rodikliai
Apyvartumo rodikliai padeda įmonei išsiaiškinti, kaip yra valdomosįmonės nuosavos ir skolintos lėšos.
“X” įmonės apyvartumo rodikliai
4 lentelė| |Ketvirtiniai rodikliai ||Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III ||pavadinimas | | | | | ||Ilgalaikio |Pardavimai |0.90 |0.55 |0.79 |1.49 ||turto |Ilgalaikis | | | | ||apyvartumas |turtas | | | | ||Viso turto |Pardavimai |0.51 |0.30 |0.43 |0.57 ||apyvartumas | | | | | || |Visas turtas| | | | ||Atsargų |Parduotų |1.58 |0.72 |1.44 |1.25 ||apyvartumas |prekių ir | | | | || |atliktų | | | | || |darbų | | | | || |savikaina | | | | || | | | | | || |Atsargos | | | | ||Pirkėjų |Pirkėjų |46.62 |84.93 |79.51 |59.36 ||skolų |įsiskolinima| | | | ||apmokėjimo |s | | | | ||laikas | | | | | || |Pardavimai /| | | | || |360 | | | | |
Atsargų apyvartumas parodo, kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargospadaro apyvartų, t.y. kiek kartų atsargos virsta pinigais. Šis rodiklisapibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymoefektyvumą. Skirtingas atsargų apyvartumas būdingas kiekvienos šakosįmonėms, priklauso nuo gamybinio ciklo bei produkcijos specifikos. “X”įmonės atsargų apyvartumą matome pavaizduotą 5 pav. [pic] 6 pav. atsargų apyvartumas Kai įmonė parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarppardavimo laiko ir apmokėjimo momento. Pirkėjų skolų apmokėjimo laiko
rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kai produkcija yra apskaitoma kaippirkėjų įsiskolinimas. “X” įmonėje šis rodiklis atitinkamai svyruoja nuo 47iki 85 (žr. 6 pav.).[pic] 7 pav. pirkėjų skolų apmokėjimo laikas
7. DU PONT’O ANALIZĖ “X” ĮMONĖJE
Du Pont’o metodas naudojamas įvertinti firmos rentabilumui,akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą. Nagrinėdama šį metodą “X”įmonėje remsiuosi šios įmonės 2003 m. IV ketvirčio duomenimis (žr. 1 ir 2priedus). Savininkų nuosavybės pelningumas yra bendrojo kapitalo pelningumomatas. Taigi: ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas ; bendrasis kapitalas grynasis pelnas
ROE = 851.393 37.000.000 = 0.023 * 43.458 = 0.999534 ~ 1. 37.000.000 851.393
Suskaldžius bendrojo kapitalo pelningumą, matoma, kad kapitalopelningumas yra ribinio grynojo pelno – rentabilumo mato ir bendrojokapitalo apyvartumo – bendrojo turto panaudojimo mato – rezultatas. ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis ; pardavimų apimtis bendrasis kapitalas
ROE = 851.393 90.162.800 =0.009 * 2.437 = 0.022. 90.162.800 37.000.000
Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, jirodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą.
ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtisbendrasis kapitalas ; pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų nuosavybė
ROE = 851.393 90.162.800 37.000.000 = 0.009. 90.162.800 37.000.000 89.994.116
Taigi “X” įmonės pelningumo rodiklis 2003 IV ketvirtyje pagal Du Pont’ometodą buvo 0.009.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Finansiniai koeficientai yra plačiai naudojami atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio finansinę analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. 2. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nustatyti įmonės bei analizės tikslus. Taip pat yra daug principų, kuriais reikia vadovautis, renkantis finansinius koeficientus. 3. Įvairūs autoriai skirtingai grupuoja finansinius koeficientus. Lietuvoje labiausiai priimtinais laikomi pelningumo, mokumo (likvidumo), finansų struktūros (įsipareigojimų) ir turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai. Užsienio šalyse šių rodiklių skaičių papildo rinkos vertės koeficientų grupė. 4. Remiantis finansiniais koeficientais buvo sukurtas Du Pont’o metodas, kuris naudojamas įmonių rentabilumo įvertinimui. Sudaryta išplėstinė Du Pont’o lygtis rodo įmonės savininkų nuosavybės pelningumą. 5. Pagrindiniai rodikliai, kuriais “X” įmonė remiasi atlikdama finansinę analizę yra pelningumo rodikliai. Šie rodikliai geriausiai apibūdina galutinius įmonės pasiekimus. Be šios rodiklių grupės įmonė dar naudoja mokumo (likvidumo) ir apyvartumo rodiklius. Mokumo rodikliai apibūdina šios įmonės finansinį patikimumą, o apyvartumo rodikliai padeda išsiaiškinti kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. 6. “X” įmonė turėtų atsižvelgti į bendrojo pelningumo rodiklį, nes šis rodiklis parodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga. Kadangi įmonės bendrojo pelningumo rodiklis vis mažėja, tai gali sumažinti investitorių ir akcininkų susidomėjimą šia įmone. 7. “X” įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų arba atsargų pertekliaus, nes jos einamojo mokumo rodiklis 2004 m. III ketv. buvo lygus 2,52, o tuo tarpu normalaus padengimo koeficiento reikšmė svyruoja nuo1,2 iki 2,00.
LITERATŪRA
1. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaip pasirinkti sprendimą. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993. 1d 2. Finansai (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-20]. Prieiga per Internetą: http://www.finansai.tripod.com/koeficientai.htm 3. Finansų maklerio įmonė “Jūsų tarpininkas” (interaktyvus). [ Žiūrėta 2005-02-03]. Prieiga per Internetą: http://www.jt.lt/Naujienos/ P Nau Sav Tur.asp?ID=12536.htm 4. Finansų ministerijos mokymo centras (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01- 26]. Prieiga per Internetą: http://www.fmmc.lt/skola/p4-3.htm 5. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317 p. ISBN 9955-491-69-8 6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843 p. ISBN 9955-04-082-3 7. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius, 1995. 36 p. ISBN 9986-12-061-6 8. Lietuvos statistikos departamentas (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01- 20]. Prieiga per Internetą:
http://www.std.lt/web/main.php?parent=724&module=791&id=1068param=archive. htm 9. Obi C. P. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1999. 299 p. ISBN 9986-13- 605-9 10. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius, 1997. 255 p. ISBN 9986-02-040-9
PRIEDAI
1 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita
| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III ||Pardavimai ir |90.162.800 |54.578.958 |82.731.915 |81.159.443 ||paslaugos | | | | ||Parduotų |80.170.002 |40.688.794 |65.583.870 |67.151.435 ||prekių ir | | | | ||atliktų darbų | | | | ||savikaina | | | | ||Bendrasis |9.992.798 |13.890.164 |17.148.045 |14.008.008 ||pelnas | | | | ||(nuostolis) | | | | ||Veiklos |18.286.107 |13.407.700 |19.915.849 |11.083.256 ||sąnaudos | | | | ||Veiklos pelnas|-8.293.309 |482.464 |-2.767.804 |2.924.752 ||(nuostolis) | | | | ||Kita veikla |4.091.668 |1.987.636 |3.048.434 |59.724 ||I Pajamos |-16.827.103 |12.420.540 |14.923.547 |14.739.846 ||II Sąnaudos |-20.918.771 |10.432.904 |11.875.113 |14.680.122 |
|Finansinė ir |6.421.423 |-370.275 |3.774.366 |-169.207 ||investicinė | | | | ||veikla | | | | ||I Pajamos |8.519.678 |1.129.342 |5.567.327 |1.088.154 ||II Sąnaudos |2.098.255 |1.499.617 |1.792.961 |1.257.361 ||Įprastinės |2.219.782 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 ||veiklos pelnas| | | | ||(nuostolis) | | | | ||Pagautė |102 |— |— |— ||Netekimai |— |— |— |— ||Pelnas prieš |2.219.884 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 ||apmokestinimą | | | | ||Pelno mokestis|1.368.491 |— |— |— ||Grynasis |851.393 |2.099.825 |4.054.996 |2.815. ||pelnas | | | | |2 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų balansas
| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III ||Ilgalaikis |99.894.789 |98.526.972 |104.581.725 |54.535.977 ||turtas | | | | ||I. Ilgalaikis |64.332.629 |63.149.530 |70.258.006 |47.960.062 ||materialus | | | | ||turtas | | | | ||II. Ilgalaikis|30.026.840 |30.026.840 |28.889.621 |1.412.598 ||finansinis | | | | ||turtas | | | | ||III. Po |4.986.800 |4.824.343 |4.941.389 |5.041.476 ||vienerių metų | | | | ||gautinos sumos| | | | ||Trumpalaikis |76.888.048 |82.335.385 |88.990.215 |87.376.987 ||turtas | | | | ||I. Atsargos ir|50.861.751 |56.624.786 |45.618.996 |53.766.081 ||nebaigtos | | | | ||vykdyti | | | | ||sutartys | | | | ||II. Per |11.675.665 |12.875.571 |18.272.863 |13.381.317 ||vienerius | | | | ||metus gautinos| | | | ||sumos | | | | ||III. |— |— |5.179.200 |— ||Investicijos | | | | ||ir terminuoti | | | | ||indėliai | | | | ||IV. Gryni |14.350.633 |12.835.028 |19.919.156 |20.229.589 ||pinigai | | | | ||sąskaitoje | | | | ||Sukauptos |691.922 |566.590 |633.988 |— ||pajamos ir | | | | ||ateinančių | | | | ||laikotarpių | | | | ||sąnaudos | | | | ||Turtas iš viso|177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 ||Savininkų |89.994.116 |91.479.048 |94.616.633 |61.189.448 ||nuosavybė | | | | ||I. Kapitalas |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 ||II. Akcijų |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 ||priedai | | | | ||III. |— |— |— |— ||Perkainojimo | | | | ||rezervas | | | | ||IV. Rezervai |37.744.871 |37.744.871 |43.094.048 |17.820.097 ||V. |5.246.850 |7.978.007 |6.154.821 |8.970.091 ||Nepaskirstytas| | | | ||is pelnas | | | | ||(nuostolis) | | | | ||VI. |7.242.395 |5.996.170 |5.607.764 |5.219.357 ||Finansavimas | | | | ||(dotac. Ir | | | | ||subs.) | | | | ||VII. |— |— |— |— ||Atidėjimai ir | | | | ||atidėti | | | | ||mokesčiai | | | | || | | | || | | |2 priedo tęsinys kitame || | | |puslapyje ||Mokėtinos sumos |87.480.643 |89.949.899 |99.589.295 |80.723.516 ||ir | | | | ||įsipareigojimai | | | | ||I. Po vienerių |29.394.262 |34.642.513 |45.053.098 |46.112.747 ||metų mokėtinos | | | | ||sumos | | | | ||II. Per |58.086.381 |55.307.386 |54.536.197 |34.610.769 ||vienerius metus | | | | ||mokėtinos sumos | | | | ||II.1. Ilgalaikių|— |— |— |— ||skolų einamųjų | | | | ||metų dalis | | | | ||II.2. Finansinės|22.386.281 |16.639.842 |4.994.989 |723.478 ||skolos | | | | ||II.3. Prekybos |31.132.281 |33.979.859 |44.264.636 |29.967.407 ||skolos | | | | ||II.4. Avansu |— |— |— |— ||gautos sumos | | | | ||II.5. Mokesčiai,|3.550.342 |3.872.145 |4.621.068 |3.173.874 ||atlyginimai ir | | | | ||soc. draudimas | | | | ||II.6. Kitos |1.017.477 |815.540 |655.504 |746.010 ||mokėtinos sumos | | | | ||ir trump. | | | | ||įsipareigojimai | | | | ||Sukauptos |— |— |— |— ||sąnaudos ir | | | | ||ateinančių | | | | ||laikotarpių | | | | ||pajamos | | | | ||Kapitalas iš |177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 ||viso | | | | |
———————–Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)
Nuosavybės koeficientas (EM)
Kapitalo pelningumas (ROA)
Bendrojo kapitalo apyvarta (TAT)
Ribinis grynasis pelnas (WPM)
Bendrasis kapitalas
Pardavimų apimtis
Pardavimų apimtis
Grynasis pelnas
Pardavimų apimtis
Kitas turtas
Ilgalaikis turtas
Trumpalaikis turtas
Visos išlaidos
Pinigai ir paklausūs vertybiniai popieriai
Pardavimų sąnaudos
Pirkėjų įsiskolinimas
Gamybos sąnaudos
Atsargos
Nusidėvėjimas
Kitas trumpalaikis turtas
Palūkanų sąnaudos
Pelno mokestis