“X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS 4

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4

1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas 6

1.3. Koeficientų trūkumai 7

2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS 9

2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 9

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai 12

3. DU PONT’O ANALIZĖ 14

4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS 16

5. ”X” ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 18

6. “X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ 20

6.1 Pelningumo rodikliai 20

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai 22

6.3 Apyvartumo rodikliai 24

7. Du Pont’o analizė “X” įmonėje 26

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 27

Literatūra 28

PRIEDAI 29

1 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita 30

2 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų balansas 31

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės vadovams rūpi, kaaip dirba jų įmonė. Akivaizdu tik
viena: įmonė turi užsidirbti tiek, kad būtų padengtos visos patiriamos
sąnaudos ir dar liktų įvairiems poreikiams tenkinti. Įmonės, norinčios kiek
galima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų, privalo analizuoti
savo įmonės veiklą. Finansinė analizė teikia bene daugiausia naudingos
ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslesnius
sprendimus. Finansinei analizei atlikti būtinos visapusiškos buhalterinės
apskaitos žinios. Finansinės analizės nenumato atlikti jokie įstatymai ir
normatyviniai dokumentai. Šiuo metu daugelio įmonių vadovai nepakankamai
įvertina finansinės analizės reikšmę.

Smulkaus verslo pasaulyje, kur akcininkai yra kartu ir šių įmonių
savininkai, ir vaadovai, nėra detalios įmonės veiklos analizės poreikio.

Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviroms
akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau
analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamios
informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,
renkama tik ta informacija, kurios reikia

teisingiems verslininko
sprendimams daryti.

Dabartinė veikla paprastai yra vertinama lyginant ją su savo
ankstesniųjų metų bei su konkurentų (arba šakos vidutiniais) rezultatais.
Kadangi mažesnės bendrovės finansinių ataskaitų viešai skelbti neprivalo,
labai sunku gauti naujos informacijos apie šio tipo konkuruojančių įmonių
veiklą, be to, net ir šios skurdžios žinios būna arba pasenusios, arba
dažniausiai pateikiama informacija apie nepalyginamas (skirtingų rūšių)
bendroves.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti “X” įmonės veiklos efektyvumą
apibūdinančius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. Išaiškinti finansinių rodiklių reikšmę.

2. Nustatyti, kaip pasirenkami santykiniai rodikliai.

3. Išanalizuoti koeficientų grupavimą.

4. Nustatyti, kuo remiantis buvo sukurta Du Pont’o sistema.

5. Apibūdinti, kokios veiklos efektyvumo rodiklių grupės yra

naudojamos “X” įmonėje.

Darbo objektas – veiklos efektyvumo rodiklių analizė “X” įmonėje.

Metodika:

➢ Mokslinė literatūra.

➢ Statistinė medžiaga.

➢ Internetas.

1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviroms
akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau
analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nnepateikia išsamios
informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,
renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininko
sprendimams daryti. Smulkesnė bendrovė vis dėlto turėtų skirti dėmesį
finansinės veiklos analizės pagrindams dėl keleto priežasčių. Analizė bus
naudinga ne tik palyginant veiklos rezultataus su pasirinktais planiniais
rdikliais, bet jos duomenimis naudosis ir kiti asmenys: bankininkai,
tiekėjai bei patalpų nuomotojai, spręsdami atitinkamai paskolos suteikimmo,
žaliavų ar gaminių tiekimo bei patalpų nuomos klausimus(10, p. 50).

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi
atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami
finansinius rodiklius, g

galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių
finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais,
taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius,
nustatyti jų kitimo tendencijas.

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos
yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius
tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai
rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir
vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių
ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi
finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais
dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir
t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl
reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali
būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad
suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime
įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo
situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug
akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į
išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas
su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau
galima.

Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti
vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,
vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant
pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,
tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek
skaitikliui, tiek ir vardikliui yra v
vienas iš santykinių rodiklių
privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių
rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad
jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.
Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį
rodiklį.

Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti su
absoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius:

Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kad
automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes galime
apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,
t.y. km per valandą.

Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po
2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo
efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,
o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo
efektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,
o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet tai
jau kitas klausimas.

Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?

Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus

pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmones -1% ( 2 ).

Plėtojantis rinkos santykiams, konkurencinei kovai tarp įmonių
finansinės analizės reikšmė didės dėl šių pagrindinių dalykų:

• Finansinė analizė padeda atskleisti vidaus rezervus ir priimti

racionalius ekonominius sprendimus;

• Praktiškai nėra gamybinės, komercinės, paslaugų ar kitos veiklos

srities, kur nebūtų galima ir nereikėtų naudoti tam tikrų

finansinės analizės elementų;

• Kiekvienos įmonės vadovas suinteresuotas
įmonės veiklos

galimybėmis ir plėtros perspektyvomis( 5, p. 257 ).

1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų
finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių
rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo
bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi
iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia
nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios
veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų
nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės
veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti
savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius
rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,
žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš
kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią
situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą
(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau
prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkant
santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai
prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.
Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas
su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,
reikia vadovautis tokiais principais:

• Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

• Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

• Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai

yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus

dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius,

pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos

palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo

realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne

su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys

vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes

įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas

nėra jų darbo rezultatas.

• Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui

vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

• Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad

vadovas visada tai turėtų mintyje.

• Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti

minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių

rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms

ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja

skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi

skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra

nevienoda

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu

keičiasi jo problemos.

Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus)

kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų,

kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams

priimti. Pagrindiniu gamybos veiksniu tampa specializuota informacija

arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai

panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos

kiekis nuolat yra mažinamas ( 2 ).

1.3. Koeficientų trūkumai

Analizuojant finansinius santykinius rodiklius, svarbu suprasti ne tik
jų privalumus, bet ir trūkumus. Finansinių ataskaitų vartotojai skirstomi į
3 pagrindines grupes:

❖ Vadovai santykinius rodiklius naudoja firmos ūkinės veiklos analizei,

kontrolei ir tobulinimui.

❖ Tie, kurie analizuoja kreditus (teikiant banko paskolas, skiriant

reitingus obligacijoms), santykinius rodiklius nagrinėja norėdami

įvertinti firmos skolų apmokėjimo galimybes.

❖ Tie, kurie analizuoja vertybinius popierius, domisi bendrovės veiklos

efektyvumu, augimo perspektyvomis, firmos sugebėjimu mokėti savo

obligacijų palūkanas.

Naudojantis santykinių rodiklių analize, jai būdingi trūkumai
reikalauja apdairumo.

Norint atlikti palyginamąją analizę firmose su dideliu padalinių
skaičiumi skirtingose šakose, sunku parinkti šakų vidurkius sugretinimui.
Pačios firmos rodiklių palyginimas su šakos vidutiniais santykiniais
rodikliais – tai nebūtinai optimalus tikslas. Žymiai svarbesni gali būti
šakos lyderių santykiniai rodikliai.

Dažnai infliacijos ir sezoniškumo pokyčių įtakoje iškreipiami metiniai
šakų santykiniai rodikliai. Jų apskaičiavimą gali paveikti iškraipymai,
kuriuos sąlygoja skirtinga, tačiau visuotinai pripažinta įmonės veiklos
apskaitos praktika.

Jei firma apskaitoje dirbtinai pagerina finansines ataskaitas,

santykiniai rodikliai bus klaidinantys. Sunku pasakyti, kuris rodiklis

yra “geras”, o kuris “blogas”. Viską lemia firmos finansiniai reikalai.

Yra daug firmų, turinčių ir stiprius, ir silpnus santykinius rodiklius,

ir jų visumą išreiškia tikrąją firmos finansinę būklę ( 2 ).

2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS

2.1. Finansinių koeficientų grupavimas

Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai
daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės
finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui,
vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai
skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai
koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję

Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės
teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina
jų nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikai
laikosi skirtingų grupavimų principų, tačiau galima rasti nemažai ir
bendrumų. Knygoje “Finansinė analizė” išskiriamos tokios santykinių
koeficientų grupės:

• Pelningumo.

• Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

• Veiklos efektyvumo.

• Kapitalo rinkos.

Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo
metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių
penkių grupių finansinius koeficientus:

▪ Likvidumo.

▪ Pelningumo.

▪ Finansų struktūros.

▪ Turto panaudojimo efektyvumo.

▪ Rinkos vertės.

Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą
teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo
metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimo
subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius koeficientus,
suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros,
turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes ( 2 ).

Nagrinėdama rodiklius remsiuosi įvairių autorių darbais ( 1, p. 105;

3; 4; 7, p. 10 – 12 ).

Įmonės finansinių koeficientų grupės ir rodikliai, naudojami analizėje

1

lentelė
|Grupių ir rodiklių|Formulė |Turinys |Ką rodiklis |
|pavadinimai | | |apibūdina |
| |
|A. Pelningumo rodikliai |
|Pelno marža arba | |Nustato, kiek |Parodo, kiek |
|pardavimų |Grynasis pelnas |pelno gaunama |pelninga parduoti |
|pelningumas | |kiekvienam |prekes (paslaugas). |
| |Pardavimai |pardavimų | |
| | |piniginiam | |
| | |vienetui. | |
|Turto pelningumas | |Nustato, kiek |Parodo, ar įmonė |
|arba turto grąža |Grynasis pelnas |pelno gaunama |efektyviai vartoja |
| | |kiekvienam viso |savo turtą. |
| |Visas turtas |turto piniginiam | |
| | |vienetui. | |
|Akcinio kapitalo | |Nustato, kiek |Parodo, kokia |
|pelningumas arba |Grynasis pelnas |pelno gaunama |akcinio kapitalo |
|nuosavybės grąža | |kiekvienam |dalis susigrąžinama |
| |Akcinis kapitalas |akcinio kapitalo |pelno pavidalu. |
| | |piniginiam | |
| | |vienetui. | |
| | | | |
|B. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai |
|Atsargų |Pardavimai |Nustato, kiek |Apibūdina |
|apyvartumas | |kartų per metus |sugebėjimą valdyti|
| |Atsargos |pasikartoja |ir kontroliuoti |
| | |materialinių |lėšas, investuotas|
| | |atsargų apyvarta. |į atsargas. |
|Ilgalaikio turto | |Nustato, kokia |Apibūdina |
|apyvartumas |Pardavimai |pardavimų apimtis |sugebėjimą |
| | |tenka kiekvienam |panaudoti |
| |Ilgalaikis turtas |ilgalaikių aktyvų |ilgalaikį turtą. |
| | |litui. | |
|Viso turto | |Nustato, kokia |Apibūdina |
|apyvartumas |Pardavimai |pardavimų apimtis |sugebėjimą |
| | |tenka kiekvienam |panaudoti visą |
| |Visas turtas |turto litui. |turtą pardavimų |
| | | |pajamoms uždirbti.|
|Pirkėjo skolų | |Nustato, vidutinį |Apibūdina laiko |
|apmokėjimo laikas |Pirkėjų |dienų skaičių, |trukmę tarp |
| |įsiskolinimas |kada produkcija |pardavimo laiko ir|
| | |apskaitoma kaip |apmokėjimo laiko. |
| |Pardavimai / 360 |pirkėjų | |
| | |įsiskolinimas. | |
| |
| |
|1 lentelės tęsinys kitame puslapyje |
| |

| | | | |
|Grupių ir rodiklių|Formulė |Turinys |Ką rodiklis |
|pavadinimai | | |apibūdina |
|C. Mokumo (likvidumo) rodikliai |
|Bendrojo padengimo|Trumpalaikis |Nustato, kiek |Apibūdina |
|koeficientas |turtas |trumpalaikis |sugebėjimą |
| | |turtas viršija |įvykdyti |
| |Trumpalaikiai |trumpalaikius |trumpalaikius |
| |įsipareigojimai |įsipareigojimus. |įsipareigojimus iš|
| | | |trumpalaikio |
| | | |turto. |
|Greitojo arba |Trumpalaikis |Nustato santykį |Įvertina įmonės |
|kritinio padengimo|turtas – atsargos |tarp didžiausio |sugebėjimą greitai|
|koeficientas | |likvidumo turto |sugrąžinti |
| |Trumpalaikiai |komponentų ir |trumpalaikes |
| |įsipareigojimai |trumpalaikių |skolas. |
| | |įsipareigojimų. | |
| |
|D. Finansų struktūros (įsipareigojimų) rodikliai |
|Palūkanų padengimo| |Parodo, kiek kartų|Apibūdina |
|koeficientas |Veiklos pelnas |veiklos |sugebėjimą laiku |
| | |pelnas(t.y. |mokėti palūkanas. |
| |Palūkanos |pelnas, | |
| | |nesumokėjus nei | |
| | |palūkanų, nei | |
| | |mokesčių) yra | |
| | |didesnis už | |
| | |palūkanas | |
|Skolos |Įsipareigojimai |Nustato, kiek |Apibūdina, kokią |
|koeficientas | |įsiskolinimų tenka|viso turto dalį |
| |Turtas |kiekvienam turto |sudaro |
| | |piniginiam |įsiskolinimai. |
| | |vienetui. | |
|Skolos – |Įsipareigojimai |Nustato skolos ir |Apibūdina, kiek |
|nuosavybės | |nuosavybės |finansavimo |
|santykis |Nuosavas kapitalas|santykį. |šaltinių turėtų |
| | | |būti skolinami |
| |
|E. Rinkos vertės koeficientai. |
|Pelnas akcijai |Grynasis pelnas – |Nustato, kiek |Parodo grynojo |
| |privilegijuotų |akcininkams tenka |pelno dalį, kuri |
| |vakcijų dividendai|grynojo pelno. |yra akcijos |
| | | |savininko |
| |Vidutinis | |nuosavybė. |
| |svertinis | | |
| |paprastųjų akcijų | | |
| |skaičius | | |
| |apyvartoje | | |
| | | | |
|Kainos ir pelno |Akcijos rinkos |Nustato akcijos |Parodo, kiek |
|akcijai santykis |kaina |rinkos kainos ir |investuotojas moka|
|(P/E) | |jai tenkančio |už įmonės pelno |
| |Pelnas akcijai |pelno dalies ryšį.|litą. |
|Dividendai akcijai|Dividendai – |Nustato, dividendų|Parodo, |
| |privilegijuotųjų |ir jiems tenkančių|paskirstytino |
| |akcijų dividendai |akcijų dalį. |pelno dalį, |
| | | |tenkančią vienai |
| |Paprastųjų akcijų | |paprastajai |
| |skaičius | |akcijai. |

Lietuvos verslininkams arba norintiems jais tapti pirmiausia
rekomenduotini išvardyti finansiniai rodikliai, apimantys keturias jų
grupes – A, B, C, D. Šie rodikliai laikytini labiausiai priimtinais mūsų
valstybės sąlygomis dėl tokių priežasčių:

1. Lietuva dar neturi pilnai sukomplektuoto verslo informacijos

institutų tinklo (nors jis gana sparčiai kuriasi). Todėl pas mus

dar praktiškai negalima kalbėti apie Vakaruose įsisavintas

palyginamosios analizės metodikas, siūlančias net iki 100

finansinių vrodiklų įtraukiančias variacijas.

2. Siūlomose rodiklų grupėse rodiklių skaičius neviršija penkių, o

žmogaus protas paprasčiausiai nepajėgus įsisąmoninti didesnio

rodiklių skaičiaus prasmės.

3. Siūlomo rodikliai taikomi labai plačiai (7, p. 13).

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai

Įvairioje literatūroje santykinių rodiklių galima aptikti daug ir labai
skirtingų. Todėl su šio pobūdžio rodikliais reikėtų elgtis labai atsargiai.
Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami lyginant kurį nors absoliutų dydį
su vienu ar dviem taip pat absoliučiais rodikliais. Tačiau galutinis
kiekvieno verslo tikslas – uždirbti daugiau turto nei jo buvo verslo
pradžioje. Galutinis kiekvieno verslo tikslas – turto prieaugis. O
santykiniai dydžiai šį tikslą išreiškia (jeigu išreiškia apskritai) per
dalinius rodiklius, kurie dažniausiai būna vertingi priimant kokius nors
konkrečius valdymo sprendimus, bet ne apibūdinant viso verslo sėkmę.

Kaip pavyzdį galima pateikti gana plačiai paplitusį ilgalaikio turto
apyvartumo rodiklį, kuris apskaičiuojamas kaip pardavimų pajamų santykis su
ilgalaikio turto verte:

Pardavimų pajamos

Ilgalaikio turto apyvartumas =

Ilgalaikis turtas

Tokio rodiklio apskaičiavimas kelia labai daug abejonių. Nė vienas
investuotojas niekada nepagalvos, kokio dydžio yra šis koeficientas jo
įmonėje. Investuotojui rūpi dividendai ar palūkanos, o kreditoriui –
palūkanos ir skolos grąžinimo garantijos, bet ne aplinkybės, kuriomis jos
uždirbamos. Apskaičiuojant šio rodiklio reikšmę per metus uždirbtos
pajamos lyginamos su ilgalaikiu turtu, kuris naudojamas ilgiau nei
vienerius metus, be to, įvairus ilgalaikis turtas naudojamas skirtingą
laiką. Todėl kur kas prasmingiau būtų lyginti per metus uždirbtas pajamas
su per tuos pačius metus sunaudota ilgalaikio turto verte, nes pajamas
uždirba kaip tik nudėvėtas, bet ne įmonėje likęs ilgalaikis turtas.

Nemažai buhalterių, ypač jaunesnių, dažnai per daug dėmesio skiria
santykiniams rodikliams, apskaičiuoja jų daug ir įvairių. Šitaip
supainiojami tik akcininkai. Santykinius dydžius reikia pasitelkti pagal
paskirtį. Didžiąją jų dalį – priimant labai konkrečius valdymo sprendimus
(6 , p. 146 – 147 ).

3. DU PONT’O ANALIZĖ

Du Pont’o sistema – tai dažnai naudojamas metodas įvertinti firmos
rentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą (ROE). 1.
paveiksle matyti Du Pont’o metodo grafinis vaizdas. Metodas buvo sukurtas
JAV E. I. Du Pont’o bendrovės užsakymu. Du Pont’o lygtis pradedama tokiu
originaliu savininkų nuosavybės pelningumo (ROE) apibrėžimu:

ROE = grynasis pelnas / paprastųjų akcijų vertė

Šiems ryšiams parodyti reikia perrašyti savininkų nuosavybės pelningumo
(ROE) lygtį. ROE yra lygus bendrojo kapitalo pelningumo (ROA) ir nuosavybes
koeficiento / daugiklio (EM) sandaugai. ROE yra ROA produktas ir kartu
bendro pelningumo matas. EM yra vertybinių popierių su nustatytu ir
nenustatytu pelningumu santykio matas. Taigi:

ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas = ROA *
EM

bendrasis kapitalas grynasis pelnas

Suskaldžius ROA dalimis, matoma, kad kapitalo pelningumas yra ribinio
grynojo pelno (angl. net profit margin, NPM) – rentabilumo mato ir bendrojo
kapitalo apyvartumo (angl. total asset turnover, TAT) – bendrojo turto
panaudojimo mato – rezultatas.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis = NPM * TAT

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas

Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, ji
rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą:

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis
bendrasis kapitalas = NPM * TAT*EM

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų

nuosavybė
( 9, p. 28 – 29 ).

1 pav. Du Pont’o metodografinis vaizdas

4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS

Apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansinių rodiklių svarba
priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir
finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo
ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.

Atskiri rodikliai atspindi realią naudą, gaunamą investavus kapitalą,
įmonės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; jie parodo, ar ne per
daug eikvojama nuosavo kapitalo, ar skolinamo ir nuosavo kapitalo
proporcijos bendroje struktūroje yra pagrįstos, ar efektyviai naudojamas
trumpalaikis turtas. 

Vakarų šalyse objektyvų įmonės įvertinimą pateikia nepriklausomos
organizacijos, įmonės finansinei būklei įvertinti dažniausiai taikančios
įmonės ekonominio reitingo metodą. Taip galima nustatyti įmonės finansinę
būklę apskaičiavus vieną apibendrintą rodiklį – reitingą. Deja, Lietuvoje
dar labai mažai įmonių, kurioms suteikti reitingai, šiuo metu geresnių
reitingų siekia tik Lietuvos komerciniai bankai. Jeigu įmonėms būtų
suteikiami reitingai, joms būtų lengviau atlaikyti konkurenciją, bankai
greičiau priimtų sprendimus dėl galimybės suteikti kreditus, investuotojai
– dėl dalyvavimo verslo plėtroje. Šiuo metu visi bankai (ir kitos
finansinės institucijos) yra susikūrę savus įmonių vertinimo kriterijus,
todėl bendros nuomonės apie kokios nors įmonės finansinė padėtį nebūna. 

Pastaba: Reitingai nustatomi taip: kiekvienam rodikliui apibrėžiamos
optimalios leistinos (minimalios ir maksimalios) ribos ir nustatoma
optimali jų reikšmė. Atsižvelgiant į pasiekto rodiklio lygio nuokrypius nuo
pasirinkto kriterijaus, pateikiama balų vertinimo skalė. 

Kiekvienoje sustambintoje grupėje nustatomas “vidinis” reitingas.
Galutinėje stadijoje nustatomas apibendrintas reitingo rodiklis. 

Atsižvelgiant į priskaičiuotų balų kiekį, įmonė priskiriama tam tikrai
klasei. Įmonės klasifikuojamos taip:

• įmonės, kurių finansinis stabilumas yra absoliutus;

• įmonės, kurių finansinė padėtis iš esmės stabili, bet kai kurie

rodikliai šiek tiek nukrypę;

• įmonės, kuriose jaučiama finansinė įtampa;

• padidintos rizikos įmonės;

• įmonės, kurių finansinė padėtis nepatenkinama ir nematyti

perspektyvos ją stabilizuoti (4).

Statistikos departamentas atliko 2004 metų III ketvirčio įmonių
finansinių rezultatų tyrimą. Tyrimo duomenimis šių metų III ketvirtį šalies
įmonės už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gavo beveik 26 mlrd. litų
pajamų. Tai 23 procentais daugiau nei praėjusių metų III ketvirtį ir 5
procentais daugiau nei šių metų II ketvirtį. Daugiau kaip pusę (57%) visų
pajamų gavo paslaugų sektorius. Tačiau gamybos sektoriaus pajamos šį
ketvirtį augo sparčiau nei įmonių, teikiančių paslaugas.

2004 metų III ketvirtį vidutinis įmonių pelningumas  palyginti su
ankstesniu ketvirčiu nepasikeitė ir sudarė 5,8 procento (I ketvirtį 5,3%,
praėjusių metų III ketvirtį 4,7%). Tai reiškia, kad 1 litas apyvartos davė
beveik 6 centus iki mokestinio pelno. Didelis pelningumas š.m. III ketvirtį
buvo viešbučių ir restoranų veikloje (13%), pašto ir telekomunikacijų
sektoriuje (15%). Pramonėje vidutinis pelningumas viršijo 8 procentus,
tačiau statybinių medžiagų pramonėje jis siekė 11procentų, baldų pramonėje
– 9 procentus. Pelningumas statybos sektoriuje III ketvirtį viršijo 10,
prekyboje – 4 procentus. Pelningai dirbusių įmonių dalis nepasikeitė ir
sudarė 66 procentus. Statybos sektoriuje pelningų įmonių dalis šį ketvirtį
viršijo 76 procentus, prekyboje – 68, pramonėje – 66 procentus.

Įsiskolinimo koeficientas nefinansinių įmonių sektoriuje šiek tiek
sumažėjo ir sudarė 42 procentus, (II ketvirtį 42,2%). Visi įsipareigojimai
viršijo 50 procentų viso turto vertės chemijos pramonėje (68,6%), odų
išdirbimo pramonėje (61,3%), prekyboje (63,2%) bei viešbučių ir restoranų
veiklose (53,3%). Mažiausias įsiskolinimas buvo transporto (33,8%), pašto
ir telekomunikacijų (22,2%), energetikos (16,4%) sektoriuose ( 8 ).

5. ”X” ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

“X” įmonė yra koncernas, kuris įkurtas 1998 metais, yra didžiausias ir
moderniausias pieno perdirbėjas Baltijos šalyse.

Koncerno vizija būti naujoviška gamybos ir rinkodaros įmone, užimančia
tvirtas pozicijas Baltijos šalių rinkoje bei gaunančia nuolatinį ilgalaikį
pelną.

Koncerno misija gaminti tik aukščiausios kokybės produktus be
konservantų, kurie užtikrintų sveiką mitybą ir palengvintų maisto ruošimą.

Koncernui priklausančiose įmonėse šiuo metu gaminama apie 500
pavadinimų produktų. Atsižvelgdami į Europos tendencijas ir besikeičiančius
vartotojų poreikius nuolat atnaujinamas asortimentas ir pirkėjams kasmet
siūlomi nauji gaminiai. Įmonės yra nuolat modernizuojamos. Jose diegiamos
naujos technologijos, moderniausi gamybos ir pakavimo įrenginiai, kokybės
laboratorijos. Kad pagaminti produktai kuo greičiau pasiektų prekybos
centrus ir pirkėjus, nuolat modernizuojama produktų užsakymo,
transportavimo ir sandėliavimo sistema.

2002 metais koncernui ir jo valdomoms atskiroms įmonėms suteikti
kokybės sertifikatai ISO. Tai įpareigoja dirbti efektyviai užtikrinant
aukštą gaminamo produkto kokybę. ISO 9001 sertifikato turėjimas įrodo, kad
įmonėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai ir
procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat
atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami,
neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinama
neatitikčių prevencija.

Įmonėse veikianti maisto saugos sistema užtikrina, kad dirbama
pritaikytose patalpose gerai parinktais įrengimais, darbuotojai yra
kvalifikuoti ir nuolat mokomi, naudojamos kokybiškos žaliavos, pagaminta
produkcija tinkamai laikoma ir transportuojama. Gamybos operacijos yra
apibrėžtos ir nuolat peržiūrimos bei tobulinamos. Vadovaujamasi aiškiomis
instrukcijomis, darbuotojų pareigos ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos ir
paskirstytos, įdiegta efektyvi gamybos kontrolės sistema.

Pagrindiniai įmonės principai:

1. Kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys

skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui. Kokybės vadybos

sistema užtikrina, kad esami ir būsimi vartotojo poreikiai yra

suvokiami, ir kad įmonė stengiasi tenkinti jų reikalavimus ir viršyti

jų lūkesčius.

2. Įmonės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai

sukuria įmonėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja

visi darbuotojai.

3. Į įmonės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai.

4. Visa įmonės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip

procesas.

5. Tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip

sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą.

6. Įmonės tikslas nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su

įmonės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti

produktus, procesus, sistemas.

7. Rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize.

8. Didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais.

6. “X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

6.1 Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais “X” įmonė
remiasi, atlikdama finansinę analizę, nes:

a) jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus;

b) pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai

ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.

“X” įmonės pelningumo rodikliai

2 lentelė
| |Ketvirtiniai rodikliai |
|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |
|pavadinimas | | | | | |
|Pardavimų |Grynasis |0,94 |3,85 |4,90 |3,47 |
|pelningumas |pelnas | | | | |
|(pelno | | | | | |
|marža) |Pardavimai | | | | |
|Turto |Grynasis |0,48 |1,16 |2,09 |1,98 |
|pelningumas |pelnas | | | | |
|(turto | | | | | |
|grąža) |Visas turtas| | | | |
|Akcinio |Grynasis |2,30 |5,68 |10,96 |7,61 |
|kapitalo |pelnas | | | | |
|pelningumas | | | | | |
|(nuosavybės |Akcinis | | | | |
|grąža) |kapitalas | | | | |
|Bendrasis |Bendrasis |11,08 |25,45 |10,73 |17,26 |
|pelningumas |pelnas | | | | |
| | | | | | |
| |Pardavimai | | | | |

Pardavimų pelningumas rodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė

rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. “X” įmonė didžiausią

pardavimų pelningumą pasiekė 2004 metais II ketvirtyje (žr. 2 pav.).

[pic]

2 pav. Pardavimų pelningumas

Bendrasis pelningumas rodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga.

“X” įmonės vykdoma veikla yra pelninga, 2004 I ketv. šis rodiklis buvo

gana aukštas – 25,45. Tačiau pelningumas kituose ketvirčiuose mažėja (žr.

3 pav.).

[pic]

3 pav. Bendrasis pelningumas

Bendrasis įmonės pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam

pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai

Mokumo (likvidumo) rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Šie
rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus pasibaigus
terminui.

“X” įmonės mokumo rodikliai

3 lentelė
| |Ketvirtiniai rodikliai |
|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |
|pavadinimas | | | | | |
|Bendrojo |Trumpalaikis|1,32 |1,49 |1,63 |2,52 |
|padengimo |turtas | | | | |
|koeficientas| | | | | |
| |Trumpalaikia| | | | |
| |i | | | | |
| |įsipareigoji| | | | |
| |mai | | | | |
|Greitojo |Nuosavas |1,03 |1,02 |0,95 |0,76 |
|arba |kapitalas | | | | |
|kritinio | | | | | |
|padengimo |Visi | | | | |
|koeficientas|įsipareigoji| | | | |
| |mai | | | | |

Bendrasis padengimo koeficientas leidžia nustatyti, kiek trumpalaikis
turtas, kuriuo disponuoja įmonė, viršija trumpalaikius jos įsipareigojimus
ir skolas. Normaliu padengimo koeficientu laikomas tada, kai jo reikšmė
svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Jei koeficientas mažesnis nei 1, tai reiškia, kad
įmonė gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Didesnis nei 2
koeficientas dažniausiai reiškia, kad įmonė nesugeba pasinaudoti išorinėmis
turto formavimo galimybėmis.

2004 m. III ketv. “X” įmonės bendrojo padengimo koeficientas yra gana
aukštas (2,52), tai reiškia, kad įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė
nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų, arba atsargų pertekliaus
ir neracionaliai naudoja turtą.

[pic]

4 pav. bendrojo padengimo koeficientas

Kritinio padengimo koeficientas – įmonės gebėjimas įvykdyti savo
trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Vakarų Europos šalyse manoma,
kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis.

[pic]

5 pav. kritinio padengimo koeficientas

“X” įmonėje 2003 IV ketv. Ir 2004 I ketv. Šis rodiklis buvo didesnis už
1, o kituose ketvirčiuose nesiekė 1 (žr. 4 pav.).

6.3 Apyvartumo rodikliai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonei išsiaiškinti, kaip yra valdomos
įmonės nuosavos ir skolintos lėšos.

“X” įmonės apyvartumo rodikliai

4 lentelė
| |Ketvirtiniai rodikliai |
|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |
|pavadinimas | | | | | |
|Ilgalaikio |Pardavimai |0.90 |0.55 |0.79 |1.49 |
|turto |Ilgalaikis | | | | |
|apyvartumas |turtas | | | | |
|Viso turto |Pardavimai |0.51 |0.30 |0.43 |0.57 |
|apyvartumas | | | | | |
| |Visas turtas| | | | |
|Atsargų |Parduotų |1.58 |0.72 |1.44 |1.25 |
|apyvartumas |prekių ir | | | | |
| |atliktų | | | | |
| |darbų | | | | |
| |savikaina | | | | |
| | | | | | |
| |Atsargos | | | | |
|Pirkėjų |Pirkėjų |46.62 |84.93 |79.51 |59.36 |
|skolų |įsiskolinima| | | | |
|apmokėjimo |s | | | | |
|laikas | | | | | |
| |Pardavimai /| | | | |
| |360 | | | | |

Atsargų apyvartumas parodo, kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargos
padaro apyvartų, t.y. kiek kartų atsargos virsta pinigais. Šis rodiklis
apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo
efektyvumą. Skirtingas atsargų apyvartumas būdingas kiekvienos šakos
įmonėms, priklauso nuo gamybinio ciklo bei produkcijos specifikos. “X”
įmonės atsargų apyvartumą matome pavaizduotą 5 pav.

[pic]

6 pav. atsargų apyvartumas

Kai įmonė parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp
pardavimo laiko ir apmokėjimo momento. Pirkėjų skolų apmokėjimo laiko
rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kai produkcija yra apskaitoma kaip
pirkėjų įsiskolinimas. “X” įmonėje šis rodiklis atitinkamai svyruoja nuo 47
iki 85 (žr. 6 pav.).

[pic]

7 pav. pirkėjų skolų apmokėjimo laikas

7. DU PONT’O ANALIZĖ “X” ĮMONĖJE

Du Pont’o metodas naudojamas įvertinti firmos rentabilumui,
akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą. Nagrinėdama šį metodą “X”
įmonėje remsiuosi šios įmonės 2003 m. IV ketvirčio duomenimis (žr. 1 ir 2
priedus).

Savininkų nuosavybės pelningumas yra bendrojo kapitalo pelningumo
matas. Taigi:

ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas ;

bendrasis kapitalas grynasis pelnas

ROE = 851.393 37.000.000

= 0.023 * 43.458 = 0.999534 ~ 1.

37.000.000 851.393

Suskaldžius bendrojo kapitalo pelningumą, matoma, kad kapitalo
pelningumas yra ribinio grynojo pelno – rentabilumo mato ir bendrojo
kapitalo apyvartumo – bendrojo turto panaudojimo mato – rezultatas.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis ;

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas

ROE = 851.393 90.162.800 =
0.009 * 2.437 = 0.022.

90.162.800 37.000.000

Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, ji
rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis
bendrasis kapitalas ;

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų

nuosavybė

ROE = 851.393 90.162.800

37.000.000 = 0.009.

90.162.800 37.000.000

89.994.116

Taigi “X” įmonės pelningumo rodiklis 2003 IV ketvirtyje pagal Du Pont’o
metodą buvo 0.009.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Finansiniai koeficientai yra plačiai naudojami atliekant tarpįmoninę

bei tam tikro laikotarpio finansinę analizę. Vartodami finansinius

rodiklius, galime palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei

jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės

skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo

tendencijas.

2. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nustatyti

įmonės bei analizės tikslus. Taip pat yra daug principų, kuriais

reikia vadovautis, renkantis finansinius koeficientus.

3. Įvairūs autoriai skirtingai grupuoja finansinius koeficientus.

Lietuvoje labiausiai priimtinais laikomi pelningumo, mokumo

(likvidumo), finansų struktūros (įsipareigojimų) ir turto panaudojimo

efektyvumo (apyvartumo) rodikliai. Užsienio šalyse šių rodiklių

skaičių papildo rinkos vertės koeficientų grupė.

4. Remiantis finansiniais koeficientais buvo sukurtas Du Pont’o metodas,

kuris naudojamas įmonių rentabilumo įvertinimui. Sudaryta išplėstinė

Du Pont’o lygtis rodo įmonės savininkų nuosavybės pelningumą.

5. Pagrindiniai rodikliai, kuriais “X” įmonė remiasi atlikdama finansinę

analizę yra pelningumo rodikliai. Šie rodikliai geriausiai apibūdina

galutinius įmonės pasiekimus. Be šios rodiklių grupės įmonė dar

naudoja mokumo (likvidumo) ir apyvartumo rodiklius. Mokumo rodikliai

apibūdina šios įmonės finansinį patikimumą, o apyvartumo rodikliai

padeda išsiaiškinti kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos

lėšos.

6. “X” įmonė turėtų atsižvelgti į bendrojo pelningumo rodiklį, nes šis

rodiklis parodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga. Kadangi įmonės

bendrojo pelningumo rodiklis vis mažėja, tai gali sumažinti

investitorių ir akcininkų susidomėjimą šia įmone.

7. “X” įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi per daug

grynųjų apyvartinių lėšų arba atsargų pertekliaus, nes jos einamojo

mokumo rodiklis 2004 m. III ketv. buvo lygus 2,52, o tuo tarpu

normalaus padengimo koeficiento reikšmė svyruoja nuo1,2 iki 2,00.

LITERATŪRA

1. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaip pasirinkti sprendimą. Pasaulio

lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993. 1d

2. Finansai (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-20]. Prieiga per Internetą:

http://www.finansai.tripod.com/koeficientai.htm

3. Finansų maklerio įmonė “Jūsų tarpininkas” (interaktyvus). [ Žiūrėta

2005-02-03]. Prieiga per Internetą:

http://www.jt.lt/Naujienos/ P Nau Sav Tur.asp?ID=12536.htm

4. Finansų ministerijos mokymo centras (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-

26]. Prieiga per Internetą:

http://www.fmmc.lt/skola/p4-3.htm

5. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317

p. ISBN 9955-491-69-8

6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843 p.

ISBN 9955-04-082-3

7. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius,

1995. 36 p. ISBN 9986-12-061-6

8. Lietuvos statistikos departamentas (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-

20]. Prieiga per Internetą:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=724&module=791&id=1068param=archive.

htm

9. Obi C. P. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1999. 299 p. ISBN 9986-13-

605-9

10. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius, 1997. 255 p. ISBN

9986-02-040-9

PRIEDAI

1 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita

| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |
|Pardavimai ir |90.162.800 |54.578.958 |82.731.915 |81.159.443 |
|paslaugos | | | | |
|Parduotų |80.170.002 |40.688.794 |65.583.870 |67.151.435 |
|prekių ir | | | | |
|atliktų darbų | | | | |
|savikaina | | | | |
|Bendrasis |9.992.798 |13.890.164 |17.148.045 |14.008.008 |
|pelnas | | | | |
|(nuostolis) | | | | |
|Veiklos |18.286.107 |13.407.700 |19.915.849 |11.083.256 |
|sąnaudos | | | | |
|Veiklos pelnas|-8.293.309 |482.464 |-2.767.804 |2.924.752 |
|(nuostolis) | | | | |
|Kita veikla |4.091.668 |1.987.636 |3.048.434 |59.724 |
|I Pajamos |-16.827.103 |12.420.540 |14.923.547 |14.739.846 |
|II Sąnaudos |-20.918.771 |10.432.904 |11.875.113 |14.680.122 |
|Finansinė ir |6.421.423 |-370.275 |3.774.366 |-169.207 |
|investicinė | | | | |
|veikla | | | | |
|I Pajamos |8.519.678 |1.129.342 |5.567.327 |1.088.154 |
|II Sąnaudos |2.098.255 |1.499.617 |1.792.961 |1.257.361 |
|Įprastinės |2.219.782 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 |
|veiklos pelnas| | | | |
|(nuostolis) | | | | |
|Pagautė |102 |— |— |— |
|Netekimai |— |— |— |— |
|Pelnas prieš |2.219.884 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 |
|apmokestinimą | | | | |
|Pelno mokestis|1.368.491 |— |— |— |
|Grynasis |851.393 |2.099.825 |4.054.996 |2.815. |
|pelnas | | | | |

2 PRIEDAS. “X” įmonės einamų metų balansas

| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |
|Ilgalaikis |99.894.789 |98.526.972 |104.581.725 |54.535.977 |
|turtas | | | | |
|I. Ilgalaikis |64.332.629 |63.149.530 |70.258.006 |47.960.062 |
|materialus | | | | |
|turtas | | | | |
|II. Ilgalaikis|30.026.840 |30.026.840 |28.889.621 |1.412.598 |
|finansinis | | | | |
|turtas | | | | |
|III. Po |4.986.800 |4.824.343 |4.941.389 |5.041.476 |
|vienerių metų | | | | |
|gautinos sumos| | | | |
|Trumpalaikis |76.888.048 |82.335.385 |88.990.215 |87.376.987 |
|turtas | | | | |
|I. Atsargos ir|50.861.751 |56.624.786 |45.618.996 |53.766.081 |
|nebaigtos | | | | |
|vykdyti | | | | |
|sutartys | | | | |
|II. Per |11.675.665 |12.875.571 |18.272.863 |13.381.317 |
|vienerius | | | | |
|metus gautinos| | | | |
|sumos | | | | |
|III. |— |— |5.179.200 |— |
|Investicijos | | | | |
|ir terminuoti | | | | |
|indėliai | | | | |
|IV. Gryni |14.350.633 |12.835.028 |19.919.156 |20.229.589 |
|pinigai | | | | |
|sąskaitoje | | | | |
|Sukauptos |691.922 |566.590 |633.988 |— |
|pajamos ir | | | | |
|ateinančių | | | | |
|laikotarpių | | | | |
|sąnaudos | | | | |
|Turtas iš viso|177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 |
|Savininkų |89.994.116 |91.479.048 |94.616.633 |61.189.448 |
|nuosavybė | | | | |
|I. Kapitalas |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |
|II. Akcijų |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |
|priedai | | | | |
|III. |— |— |— |— |
|Perkainojimo | | | | |
|rezervas | | | | |
|IV. Rezervai |37.744.871 |37.744.871 |43.094.048 |17.820.097 |
|V. |5.246.850 |7.978.007 |6.154.821 |8.970.091 |
|Nepaskirstytas| | | | |
|is pelnas | | | | |
|(nuostolis) | | | | |
|VI. |7.242.395 |5.996.170 |5.607.764 |5.219.357 |
|Finansavimas | | | | |
|(dotac. Ir | | | | |
|subs.) | | | | |
|VII. |— |— |— |— |
|Atidėjimai ir | | | | |
|atidėti | | | | |
|mokesčiai | | | | |
| | | | |
| | | |2 priedo tęsinys kitame |
| | | |puslapyje |
|Mokėtinos sumos |87.480.643 |89.949.899 |99.589.295 |80.723.516 |
|ir | | | | |
|įsipareigojimai | | | | |
|I. Po vienerių |29.394.262 |34.642.513 |45.053.098 |46.112.747 |
|metų mokėtinos | | | | |
|sumos | | | | |
|II. Per |58.086.381 |55.307.386 |54.536.197 |34.610.769 |
|vienerius metus | | | | |
|mokėtinos sumos | | | | |
|II.1. Ilgalaikių|— |— |— |— |
|skolų einamųjų | | | | |
|metų dalis | | | | |
|II.2. Finansinės|22.386.281 |16.639.842 |4.994.989 |723.478 |
|skolos | | | | |
|II.3. Prekybos |31.132.281 |33.979.859 |44.264.636 |29.967.407 |
|skolos | | | | |
|II.4. Avansu |— |— |— |— |
|gautos sumos | | | | |
|II.5. Mokesčiai,|3.550.342 |3.872.145 |4.621.068 |3.173.874 |
|atlyginimai ir | | | | |
|soc. draudimas | | | | |
|II.6. Kitos |1.017.477 |815.540 |655.504 |746.010 |
|mokėtinos sumos | | | | |
|ir trump. | | | | |
|įsipareigojimai | | | | |
|Sukauptos |— |— |— |— |
|sąnaudos ir | | | | |
|ateinančių | | | | |
|laikotarpių | | | | |
|pajamos | | | | |
|Kapitalas iš |177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 |
|viso | | | | |

———————–
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)

Nuosavybės koeficientas (EM)

Kapitalo pelningumas (ROA)

Bendrojo kapitalo apyvarta (TAT)

Ribinis grynasis pelnas (WPM)

Bendrasis kapitalas

Pardavimų apimtis

Pardavimų apimtis

Grynasis pelnas

Pardavimų apimtis

Kitas turtas

Ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas

Visos išlaidos

Pinigai ir paklausūs vertybiniai popieriai

Pardavimų sąnaudos

Pirkėjų įsiskolinimas

Gamybos sąnaudos

Atsargos

Nusidėvėjimas

Kitas trumpalaikis turtas

Palūkanų sąnaudos

Pelno mokestis

Leave a Comment