"X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Įvadas

Kiekvienos įmonės vadovams rūpi, kaip dirba jų įmonė. Akivaizdu tik viena: įmonė turi užsidirbti tiek, kad būtų padengtos visos patiriamos sąnaudos ir dar liktų įvairiems poreikiams tenkinti. Įmonės, norinčios kiek galima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų, privalo analizuoti savo įmonės veiklą. Finansinė analizė teikia bene daugiausia naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslesnius sprendimus. Finansinei analizei atlikti būtinos visapusiškos buhalterinės apskaitos žinios. Finansinės analizės nenumato atlikti jokie įstatymai ir normatyviniai dokumentai. Šiuo metu daugelio įmonių vadovai nepakankamai įvertina finansinės analizės reikšmę.

Smulkaus verslo pasaulyje, kur akcininkai yra kartu ir šių įmonių savininkai, ir vadovai, nėra detalios įmonės veiklos analizės poreikio.

Dabartinė veikla paprastai yra vertinama lyginant ją su savo ankstesniųjų metų bei su konkurentų (arba šakos vidutiniais) rezultatais.

Kadangi mažesnės bendrovės finansinių ataskaitų viešai skelbti neprivalo, labai sunku gauti naujos informacijos apie šio tipo konkuruojančių įmonių veiklą, be to, net ir šios skurdžios žinios būna arba pasenusios, arba dažniausiai pateikiama informacija apie nepalyginamas (skirtingų rūšių)

bendroves.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti “X” įmonės veiklos efektyvumą apibūdinančius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. Išaiškinti finansinių rodiklių reikšmę.

2. Nustatyti, kaip pasirenkami santykiniai rodikliai.

3. Išanalizuoti koeficientų grupavimą.

4. Nustatyti, kuo remiantis buvo sukurta Du Pont’o sistema.

5. Apibūdinti, kokios veiklos efektyvumo rodiklių grupės yra naudojamos „X” įmonėje.

Darbo objektas – veiklos efektyvumo rodiklių analizė „X” įmonėje.

Metodika:

➢ Mokslinė literatūra.

➢ Statistinė medžiaga.

➢ Internetas.

1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas

1.1 Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviroms akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamios informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims, renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininko sprendimams daryti. Smulkesnė bendrovė vis dėlto turėtų skirti dėmesį finansinės veiklos analizės pagrindams dėl keleto priežasčių. Analizė bus naudinga ne tik palyginant veiklos rezultataus su pasirinktais planiniais rdikliais, bet jos duomenimis naudosis ir kiti asmenys: bankininkai, tiekėjai bei patalpų nuomotojai, spręsdami atitinkamai paskolos suteikimmo, žaliavų ar gaminių tiekimo bei patalpų nuomos klausimus(10, p. 50).

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl reikia nagrinėti santykinius dydžius?

Atsakymas toks: joks skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau galima.

Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.

Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį rodiklį.

Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti su absoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius:

Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kad automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes galime apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį, t.y. km per valandą.

Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju, o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo efektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui, o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet tai jau kitas klausimas.

Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?

Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmones -1% ( 2 ).

Plėtojantis rinkos santykiams, konkurencinei kovai tarp įmonių finansinės analizės reikšmė didės dėl šių pagrindinių dalykų:

• Finansinė analizė padeda atskleisti vidaus rezervus ir priimti racionalius ekonominius sprendimus;

• Praktiškai nėra gamybinės, komercinės, paslaugų ar kitos veiklos srities, kur nebūtų galima ir nereikėtų naudoti tam tikrų finansinės analizės elementų;

• Kiekvienos įmonės vadovas suinteresuotas įmonės veiklos galimybėmis ir plėtros perspektyvomis( 5, p. 257 ).

1.2 Santykinių rodiklių pasirinkimas

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui, žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą (rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.

Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius, reikia vadovautis tokiais principais:

• Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

• Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

• Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.

• Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

• Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.

• Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos.

Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus)

kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų, kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams priimti. Pagrindiniu gamybos veiksniu tampa specializuota informacija arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas ( 2 ).

1.3 Koeficientų trūkumai

Analizuojant finansinius santykinius rodiklius, svarbu suprasti ne tik jų privalumus, bet ir trūkumus. Finansinių ataskaitų vartotojai skirstomi į

3 pagrindines grupes:

❖ Vadovai santykinius rodiklius naudoja firmos ūkinės veiklos analizei, kontrolei ir tobulinimui.

❖ Tie, kurie analizuoja kreditus (teikiant banko paskolas, skiriant reitingus obligacijoms), santykinius rodiklius nagrinėja norėdami įvertinti firmos skolų apmokėjimo galimybes.

❖ Tie, kurie analizuoja vertybinius popierius, domisi bendrovės veiklos efektyvumu, augimo perspektyvomis, firmos sugebėjimu mokėti savo obligacijų palūkanas.

Naudojantis santykinių rodiklių analize, jai būdingi trūkumai reikalauja apdairumo.

Norint atlikti palyginamąją analizę firmose su dideliu padalinių skaičiumi skirtingose šakose, sunku parinkti šakų vidurkius sugretinimui.

Pačios firmos rodiklių palyginimas su šakos vidutiniais santykiniais rodikliais – tai nebūtinai optimalus tikslas. Žymiai svarbesni gali būti šakos lyderių santykiniai rodikliai.

Dažnai infliacijos ir sezoniškumo pokyčių įtakoje iškreipiami metiniai šakų santykiniai rodikliai. Jų apskaičiavimą gali paveikti iškraipymai, kuriuos sąlygoja skirtinga, tačiau visuotinai pripažinta įmonės veiklos apskaitos praktika.

Jei firma apskaitoje dirbtinai pagerina finansines ataskaitas, santykiniai rodikliai bus klaidinantys. Sunku pasakyti, kuris rodiklis yra „geras”, o kuris „blogas”. Viską lemia firmos finansiniai reikalai.

Yra daug firmų, turinčių ir stiprius, ir silpnus santykinius rodiklius, ir jų visumą išreiškia tikrąją firmos finansinę būklę ( 2 ).

2. Finansiniai koeficientai ir jų grupės

2.1 Finansinių koeficientų grupavimas

Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję

Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina jų nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikai laikosi skirtingų grupavimų principų, tačiau galima rasti nemažai ir bendrumų. Knygoje „Finansinė analizė” išskiriamos tokios santykinių koeficientų grupės:

• Pelningumo.

• Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

• Veiklos efektyvumo.

• Kapitalo rinkos.

Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus:

▪ Likvidumo.

▪ Pelningumo.

▪ Finansų struktūros.

▪ Turto panaudojimo efektyvumo.

▪ Rinkos vertės.

Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimo subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius koeficientus, suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes ( 2 ).

Nagrinėdama rodiklius remsiuosi įvairių autorių darbais ( 1, p. 105;

3; 4; 7, p. 10 – 12 ).

Įmonės finansinių koeficientų grupės ir rodikliai, naudojami analizėje

lentelė

|A. Pelningumo rodikliai |

|B. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai |

|1 lentelės tęsinys kitame puslapyje |

|C. Mokumo (likvidumo) rodikliai |

|D. Finansų struktūros (įsipareigojimų) rodikliai |

|E. Rinkos vertės koeficientai. |

Lietuvos verslininkams arba norintiems jais tapti pirmiausia rekomenduotini išvardyti finansiniai rodikliai, apimantys keturias jų grupes – A, B, C, D. Šie rodikliai laikytini labiausiai priimtinais mūsų valstybės sąlygomis dėl tokių priežasčių:

1. Lietuva dar neturi pilnai sukomplektuoto verslo informacijos institutų tinklo (nors jis gana sparčiai kuriasi). Todėl pas mus dar praktiškai negalima kalbėti apie Vakaruose įsisavintas palyginamosios analizės metodikas, siūlančias net iki 100

finansinių vrodiklų įtraukiančias variacijas.

2. Siūlomose rodiklų grupėse rodiklių skaičius neviršija penkių, o žmogaus protas paprasčiausiai nepajėgus įsisąmoninti didesnio rodiklių skaičiaus prasmės.

3. Siūlomo rodikliai taikomi labai plačiai (7, p. 13).

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai

Įvairioje literatūroje santykinių rodiklių galima aptikti daug ir labai skirtingų. Todėl su šio pobūdžio rodikliais reikėtų elgtis labai atsargiai.

Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami lyginant kurį nors absoliutų dydį su vienu ar dviem taip pat absoliučiais rodikliais. Tačiau galutinis kiekvieno verslo tikslas – uždirbti daugiau turto nei jo buvo verslo pradžioje. Galutinis kiekvieno verslo tikslas – turto prieaugis. O

santykiniai dydžiai šį tikslą išreiškia (jeigu išreiškia apskritai) per dalinius rodiklius, kurie dažniausiai būna vertingi priimant kokius nors konkrečius valdymo sprendimus, bet ne apibūdinant viso verslo sėkmę.

Kaip pavyzdį galima pateikti gana plačiai paplitusį ilgalaikio turto apyvartumo rodiklį, kuris apskaičiuojamas kaip pardavimų pajamų santykis su ilgalaikio turto verte:

Pardavimų pajamos

Ilgalaikio turto apyvartumas =

Ilgalaikis turtas

Tokio rodiklio apskaičiavimas kelia labai daug abejonių. Nė vienas investuotojas niekada nepagalvos, kokio dydžio yra šis koeficientas jo įmonėje. Investuotojui rūpi dividendai ar palūkanos, o kreditoriui –

palūkanos ir skolos grąžinimo garantijos, bet ne aplinkybės, kuriomis jos uždirbamos. Apskaičiuojant šio rodiklio reikšmę per metus uždirbtos pajamos lyginamos su ilgalaikiu turtu, kuris naudojamas ilgiau nei vienerius metus, be to, įvairus ilgalaikis turtas naudojamas skirtingą laiką. Todėl kur kas prasmingiau būtų lyginti per metus uždirbtas pajamas su per tuos pačius metus sunaudota ilgalaikio turto verte, nes pajamas uždirba kaip tik nudėvėtas, bet ne įmonėje likęs ilgalaikis turtas.

Nemažai buhalterių, ypač jaunesnių, dažnai per daug dėmesio skiria santykiniams rodikliams, apskaičiuoja jų daug ir įvairių. Šitaip supainiojami tik akcininkai. Santykinius dydžius reikia pasitelkti pagal paskirtį. Didžiąją jų dalį – priimant labai konkrečius valdymo sprendimus

(6 , p. 146 – 147 ).

3. Du pont’o analizė

Du Pont’o sistema – tai dažnai naudojamas metodas įvertinti firmos rentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą (ROE). 1.

paveiksle matyti Du Pont’o metodo grafinis vaizdas. Metodas buvo sukurtas

JAV E. I. Du Pont’o bendrovės užsakymu. Du Pont’o lygtis pradedama tokiu originaliu savininkų nuosavybės pelningumo (ROE) apibrėžimu:

ROE = grynasis pelnas / paprastųjų akcijų vertė

Šiems ryšiams parodyti reikia perrašyti savininkų nuosavybės pelningumo

(ROE) lygtį. ROE yra lygus bendrojo kapitalo pelningumo (ROA) ir nuosavybes koeficiento / daugiklio (EM) sandaugai. ROE yra ROA produktas ir kartu bendro pelningumo matas. EM yra vertybinių popierių su nustatytu ir nenustatytu pelningumu santykio matas. Taigi:

ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas = ROA *

bendrasis kapitalas grynasis pelnas

Suskaldžius ROA dalimis, matoma, kad kapitalo pelningumas yra ribinio grynojo pelno (angl. net profit margin, NPM) – rentabilumo mato ir bendrojo kapitalo apyvartumo (angl. total asset turnover, TAT) – bendrojo turto panaudojimo mato – rezultatas.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis = NPM * TAT

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas

Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, ji rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą:

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis bendrasis kapitalas = NPM * TAT*EM

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų nuosavybė

( 9, p. 28 – 29 ).

1 pav. Du Pont’o metodografinis vaizdas

4. Ekonominis įmonės finansinių rodiklių vertinimas

Apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansinių rodiklių svarba priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.

Atskiri rodikliai atspindi realią naudą, gaunamą investavus kapitalą, įmonės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; jie parodo, ar ne per daug eikvojama nuosavo kapitalo, ar skolinamo ir nuosavo kapitalo proporcijos bendroje struktūroje yra pagrįstos, ar efektyviai naudojamas trumpalaikis turtas.

Vakarų šalyse objektyvų įmonės įvertinimą pateikia nepriklausomos organizacijos, įmonės finansinei būklei įvertinti dažniausiai taikančios įmonės ekonominio reitingo metodą. Taip galima nustatyti įmonės finansinę būklę apskaičiavus vieną apibendrintą rodiklį – reitingą. Deja, Lietuvoje dar labai mažai įmonių, kurioms suteikti reitingai, šiuo metu geresnių reitingų siekia tik Lietuvos komerciniai bankai. Jeigu įmonėms būtų suteikiami reitingai, joms būtų lengviau atlaikyti konkurenciją, bankai greičiau priimtų sprendimus dėl galimybės suteikti kreditus, investuotojai

– dėl dalyvavimo verslo plėtroje. Šiuo metu visi bankai (ir kitos finansinės institucijos) yra susikūrę savus įmonių vertinimo kriterijus, todėl bendros nuomonės apie kokios nors įmonės finansinė padėtį nebūna.

Pastaba: Reitingai nustatomi taip: kiekvienam rodikliui apibrėžiamos optimalios leistinos (minimalios ir maksimalios) ribos ir nustatoma optimali jų reikšmė. Atsižvelgiant į pasiekto rodiklio lygio nuokrypius nuo pasirinkto kriterijaus, pateikiama balų vertinimo skalė.

Kiekvienoje sustambintoje grupėje nustatomas „vidinis” reitingas.

Galutinėje stadijoje nustatomas apibendrintas reitingo rodiklis.

Atsižvelgiant į priskaičiuotų balų kiekį, įmonė priskiriama tam tikrai klasei. Įmonės klasifikuojamos taip:

• įmonės, kurių finansinis stabilumas yra absoliutus;

• įmonės, kurių finansinė padėtis iš esmės stabili, bet kai kurie rodikliai šiek tiek nukrypę;

• įmonės, kuriose jaučiama finansinė įtampa;

• padidintos rizikos įmonės;

• įmonės, kurių finansinė padėtis nepatenkinama ir nematyti perspektyvos ją stabilizuoti (4).

Statistikos departamentas atliko 2004 metų III ketvirčio įmonių finansinių rezultatų tyrimą. Tyrimo duomenimis šių metų III ketvirtį šalies įmonės už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gavo beveik 26 mlrd. litų pajamų. Tai 23 procentais daugiau nei praėjusių metų III ketvirtį ir 5

procentais daugiau nei šių metų II ketvirtį. Daugiau kaip pusę (57%) visų pajamų gavo paslaugų sektorius. Tačiau gamybos sektoriaus pajamos šį ketvirtį augo sparčiau nei įmonių, teikiančių paslaugas.

2004 metų III ketvirtį vidutinis įmonių pelningumas palyginti su ankstesniu ketvirčiu nepasikeitė ir sudarė 5,8 procento (I ketvirtį 5,3%, praėjusių metų III ketvirtį 4,7%). Tai reiškia, kad 1 litas apyvartos davė beveik 6 centus iki mokestinio pelno. Didelis pelningumas š.m. III ketvirtį buvo viešbučių ir restoranų veikloje (13%), pašto ir telekomunikacijų sektoriuje (15%). Pramonėje vidutinis pelningumas viršijo 8 procentus, tačiau statybinių medžiagų pramonėje jis siekė 11procentų, baldų pramonėje

– 9 procentus. Pelningumas statybos sektoriuje III ketvirtį viršijo 10, prekyboje – 4 procentus. Pelningai dirbusių įmonių dalis nepasikeitė ir sudarė 66 procentus. Statybos sektoriuje pelningų įmonių dalis šį ketvirtį viršijo 76 procentus, prekyboje – 68, pramonėje – 66 procentus.

Įsiskolinimo koeficientas nefinansinių įmonių sektoriuje šiek tiek sumažėjo ir sudarė 42 procentus, (II ketvirtį 42,2%). Visi įsipareigojimai viršijo 50 procentų viso turto vertės chemijos pramonėje (68,6%), odų išdirbimo pramonėje (61,3%), prekyboje (63,2%) bei viešbučių ir restoranų veiklose (53,3%). Mažiausias įsiskolinimas buvo transporto (33,8%), pašto ir telekomunikacijų (22,2%), energetikos (16,4%) sektoriuose ( 8 ).

5. ”x” įmonės charakteristika

„X” įmonė yra koncernas, kuris įkurtas 1998 metais, yra didžiausias ir moderniausias pieno perdirbėjas Baltijos šalyse.

Koncerno vizija būti naujoviška gamybos ir rinkodaros įmone, užimančia tvirtas pozicijas Baltijos šalių rinkoje bei gaunančia nuolatinį ilgalaikį pelną.

Koncerno misija gaminti tik aukščiausios kokybės produktus be konservantų, kurie užtikrintų sveiką mitybą ir palengvintų maisto ruošimą.

Koncernui priklausančiose įmonėse šiuo metu gaminama apie 500

pavadinimų produktų. Atsižvelgdami į Europos tendencijas ir besikeičiančius vartotojų poreikius nuolat atnaujinamas asortimentas ir pirkėjams kasmet siūlomi nauji gaminiai. Įmonės yra nuolat modernizuojamos. Jose diegiamos naujos technologijos, moderniausi gamybos ir pakavimo įrenginiai, kokybės laboratorijos. Kad pagaminti produktai kuo greičiau pasiektų prekybos centrus ir pirkėjus, nuolat modernizuojama produktų užsakymo, transportavimo ir sandėliavimo sistema.

2002 metais koncernui ir jo valdomoms atskiroms įmonėms suteikti kokybės sertifikatai ISO. Tai įpareigoja dirbti efektyviai užtikrinant aukštą gaminamo produkto kokybę. ISO 9001 sertifikato turėjimas įrodo, kad įmonėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai ir procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami, neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinama neatitikčių prevencija.

Įmonėse veikianti maisto saugos sistema užtikrina, kad dirbama pritaikytose patalpose gerai parinktais įrengimais, darbuotojai yra kvalifikuoti ir nuolat mokomi, naudojamos kokybiškos žaliavos, pagaminta produkcija tinkamai laikoma ir transportuojama. Gamybos operacijos yra apibrėžtos ir nuolat peržiūrimos bei tobulinamos. Vadovaujamasi aiškiomis instrukcijomis, darbuotojų pareigos ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos ir paskirstytos, įdiegta efektyvi gamybos kontrolės sistema.

Pagrindiniai įmonės principai:

1. Kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui. Kokybės vadybos sistema užtikrina, kad esami ir būsimi vartotojo poreikiai yra suvokiami, ir kad įmonė stengiasi tenkinti jų reikalavimus ir viršyti jų lūkesčius.

2. Įmonės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai sukuria įmonėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja visi darbuotojai.

3. Į įmonės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai.

4. Visa įmonės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip procesas.

5. Tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą.

6. Įmonės tikslas nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su įmonės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti produktus, procesus, sistemas.

7. Rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize.

8. Didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais.

6. „x” įmonės veiklos efektyvumo rodiklių analizė

6.1 Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais „X” įmonė remiasi, atlikdama finansinę analizę, nes:

a) jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus;

b) pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.

“X” įmonės pelningumo rodikliai

2 lentelė

| |Ketvirtiniai rodikliai |

|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Pardavimų |Grynasis |0,94 |3,85 |4,90 |3,47 |

|Turto |Grynasis |0,48 |1,16 |2,09 |1,98 |

|Akcinio |Grynasis |2,30 |5,68 |10,96 |7,61 |

|Bendrasis |Bendrasis |11,08 |25,45 |10,73 |17,26 |

Pardavimų pelningumas rodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. „X” įmonė didžiausią pardavimų pelningumą pasiekė 2004 metais II ketvirtyje (žr. 2 pav.).

[pic]

2 pav. Pardavimų pelningumas

Bendrasis pelningumas rodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga.

“X” įmonės vykdoma veikla yra pelninga, 2004 I ketv. šis rodiklis buvo gana aukštas – 25,45. Tačiau pelningumas kituose ketvirčiuose mažėja (žr.

3 pav.).

[pic]

3 pav. Bendrasis pelningumas

Bendrasis įmonės pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai

Mokumo (likvidumo) rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Šie rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus pasibaigus terminui.

“X” įmonės mokumo rodikliai

3 lentelė

| |Ketvirtiniai rodikliai |

|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Bendrojo |Trumpalaikis|1,32 |1,49 |1,63 |2,52 |

| |i | | | | |

| |mai | | | | |

|Greitojo |Nuosavas |1,03 |1,02 |0,95 |0,76 |

| |mai | | | | |

Bendrasis padengimo koeficientas leidžia nustatyti, kiek trumpalaikis turtas, kuriuo disponuoja įmonė, viršija trumpalaikius jos įsipareigojimus ir skolas. Normaliu padengimo koeficientu laikomas tada, kai jo reikšmė svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Jei koeficientas mažesnis nei 1, tai reiškia, kad įmonė gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Didesnis nei 2

koeficientas dažniausiai reiškia, kad įmonė nesugeba pasinaudoti išorinėmis turto formavimo galimybėmis.

2004 m. III ketv. „X” įmonės bendrojo padengimo koeficientas yra gana aukštas (2,52), tai reiškia, kad įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų, arba atsargų pertekliaus ir neracionaliai naudoja turtą.

[pic]

4 pav. bendrojo padengimo koeficientas

Kritinio padengimo koeficientas – įmonės gebėjimas įvykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis.

[pic]

5 pav. kritinio padengimo koeficientas

“X” įmonėje 2003 IV ketv. Ir 2004 I ketv. Šis rodiklis buvo didesnis už

1, o kituose ketvirčiuose nesiekė 1 (žr. 4 pav.).

6.3 Apyvartumo rodikliai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonei išsiaiškinti, kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos.

“X” įmonės apyvartumo rodikliai

4 lentelė

| |Ketvirtiniai rodikliai |

|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Ilgalaikio |Pardavimai |0.90 |0.55 |0.79 |1.49 |

|Viso turto |Pardavimai |0.51 |0.30 |0.43 |0.57 |

|Atsargų |Parduotų |1.58 |0.72 |1.44 |1.25 |

|Pirkėjų |Pirkėjų |46.62 |84.93 |79.51 |59.36 |

|apmokėjimo |s | | | | |

| |360 | | | | |

Atsargų apyvartumas parodo, kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargos padaro apyvartų, t.y. kiek kartų atsargos virsta pinigais. Šis rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą. Skirtingas atsargų apyvartumas būdingas kiekvienos šakos įmonėms, priklauso nuo gamybinio ciklo bei produkcijos specifikos. „X”

įmonės atsargų apyvartumą matome pavaizduotą 5 pav.

[pic]

6 pav. atsargų apyvartumas

Kai įmonė parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp pardavimo laiko ir apmokėjimo momento. Pirkėjų skolų apmokėjimo laiko rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kai produkcija yra apskaitoma kaip pirkėjų įsiskolinimas. „X” įmonėje šis rodiklis atitinkamai svyruoja nuo 47

iki 85 (žr. 6 pav.).

[pic]

7 pav. pirkėjų skolų apmokėjimo laikas

7. Du Pont’o analizė „X” įmonėje

Du Pont’o metodas naudojamas įvertinti firmos rentabilumui, akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą. Nagrinėdama šį metodą “X”

įmonėje remsiuosi šios įmonės 2003 m. IV ketvirčio duomenimis (žr. 1 ir 2

priedus).

Savininkų nuosavybės pelningumas yra bendrojo kapitalo pelningumo matas. Taigi:

ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas ;

bendrasis kapitalas grynasis pelnas

ROE = 851.393 37.000.000

= 0.023 * 43.458 = 0.999534 ~ 1.

37.000.000 851.393

Suskaldžius bendrojo kapitalo pelningumą, matoma, kad kapitalo pelningumas yra ribinio grynojo pelno – rentabilumo mato ir bendrojo kapitalo apyvartumo – bendrojo turto panaudojimo mato – rezultatas.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis ;

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas

ROE = 851.393 90.162.800 =

0.009 * 2.437 = 0.022.

90.162.800 37.000.000

Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, ji rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis bendrasis kapitalas ;

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų nuosavybė

ROE = 851.393 90.162.800

37.000.000 = 0.009.

90.162.800 37.000.000

89.994.116

Taigi „X” įmonės pelningumo rodiklis 2003 IV ketvirtyje pagal Du Pont’o metodą buvo 0.009.

Išvados ir pasiūlymai

1. Finansiniai koeficientai yra plačiai naudojami atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio finansinę analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.

2. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nustatyti įmonės bei analizės tikslus. Taip pat yra daug principų, kuriais reikia vadovautis, renkantis finansinius koeficientus.

3. Įvairūs autoriai skirtingai grupuoja finansinius koeficientus.

Lietuvoje labiausiai priimtinais laikomi pelningumo, mokumo (likvidumo), finansų struktūros (įsipareigojimų) ir turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai. Užsienio šalyse šių rodiklių skaičių papildo rinkos vertės koeficientų grupė.

4. Remiantis finansiniais koeficientais buvo sukurtas Du Pont’o metodas, kuris naudojamas įmonių rentabilumo įvertinimui. Sudaryta išplėstinė

Du Pont’o lygtis rodo įmonės savininkų nuosavybės pelningumą.

5. Pagrindiniai rodikliai, kuriais “X” įmonė remiasi atlikdama finansinę analizę yra pelningumo rodikliai. Šie rodikliai geriausiai apibūdina galutinius įmonės pasiekimus. Be šios rodiklių grupės įmonė dar naudoja mokumo (likvidumo) ir apyvartumo rodiklius. Mokumo rodikliai apibūdina šios įmonės finansinį patikimumą, o apyvartumo rodikliai padeda išsiaiškinti kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos.

6. “X” įmonė turėtų atsižvelgti į bendrojo pelningumo rodiklį, nes šis rodiklis parodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga. Kadangi įmonės bendrojo pelningumo rodiklis vis mažėja, tai gali sumažinti investitorių ir akcininkų susidomėjimą šia įmone.

7. “X” įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų arba atsargų pertekliaus, nes jos einamojo mokumo rodiklis 2004 m. III ketv. buvo lygus 2,52, o tuo tarpu normalaus padengimo koeficiento reikšmė svyruoja nuo1,2 iki 2,00.

Literatūra

1. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaip pasirinkti sprendimą. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993. 1d

2. Finansai (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-20]. Prieiga per Internetą:

http://www.finansai.tripod.com/koeficientai.htm

3. Finansų maklerio įmonė „Jūsų tarpininkas” (interaktyvus). [ Žiūrėta

2005-02-03]. Prieiga per Internetą:

http://www.jt.lt/Naujienos/ P Nau Sav Tur.asp?ID=12536.htm

4. Finansų ministerijos mokymo centras (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-

26]. Prieiga per Internetą:

http://www.fmmc.lt/skola/p4-3.htm

5. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317

p. ISBN 9955-491-69-8

6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843 p.

ISBN 9955-04-082-3

7. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius,

1995. 36 p. ISBN 9986-12-061-6

8. Lietuvos statistikos departamentas (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-

20]. Prieiga per Internetą:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=724&module=791&id=1068param=archive.

htm

9. Obi C. P. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1999. 299 p. ISBN 9986-13-

605-9

10. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius, 1997. 255 p. ISBN

9986-02-040-9

Priedai

1. PRIEDAS. „X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita

| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Pardavimai ir |90.162.800 |54.578.958 |82.731.915 |81.159.443 |

|Parduotų |80.170.002 |40.688.794 |65.583.870 |67.151.435 |

|Bendrasis |9.992.798 |13.890.164 |17.148.045 |14.008.008 |

|Veiklos |18.286.107 |13.407.700 |19.915.849 |11.083.256 |

|Veiklos pelnas|-8.293.309 |482.464 |-2.767.804 |2.924.752 |

|Kita veikla |4.091.668 |1.987.636 |3.048.434 |59.724 |

|I Pajamos |-16.827.103 |12.420.540 |14.923.547 |14.739.846 |

|II Sąnaudos |-20.918.771 |10.432.904 |11.875.113 |14.680.122 |

|Finansinė ir |6.421.423 |-370.275 |3.774.366 |-169.207 |

|I Pajamos |8.519.678 |1.129.342 |5.567.327 |1.088.154 |

|II Sąnaudos |2.098.255 |1.499.617 |1.792.961 |1.257.361 |

|Įprastinės |2.219.782 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 |

|Pagautė |102 |— |— |— |

|Netekimai |— |— |— |— |

|Pelnas prieš |2.219.884 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 |

|Pelno mokestis|1.368.491 |— |— |— |

|Grynasis |851.393 |2.099.825 |4.054.996 |2.815. |

2. PRIEDAS. „X” įmonės einamų metų balansas

| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Ilgalaikis |99.894.789 |98.526.972 |104.581.725 |54.535.977 |

|I. Ilgalaikis |64.332.629 |63.149.530 |70.258.006 |47.960.062 |

|II. Ilgalaikis|30.026.840 |30.026.840 |28.889.621 |1.412.598 |

|III. Po |4.986.800 |4.824.343 |4.941.389 |5.041.476 |

|Trumpalaikis |76.888.048 |82.335.385 |88.990.215 |87.376.987 |

|I. Atsargos ir|50.861.751 |56.624.786 |45.618.996 |53.766.081 |

|II. Per |11.675.665 |12.875.571 |18.272.863 |13.381.317 |

|III. |— |— |5.179.200 |— |

|IV. Gryni |14.350.633 |12.835.028 |19.919.156 |20.229.589 |

|Sukauptos |691.922 |566.590 |633.988 |— |

|Turtas iš viso|177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 |

|Savininkų |89.994.116 |91.479.048 |94.616.633 |61.189.448 |

|I. Kapitalas |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |

|II. Akcijų |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |

|III. |— |— |— |— |

|IV. Rezervai |37.744.871 |37.744.871 |43.094.048 |17.820.097 |

|V. |5.246.850 |7.978.007 |6.154.821 |8.970.091 |

|VI. |7.242.395 |5.996.170 |5.607.764 |5.219.357 |

|VII. |— |— |— |— |

|Mokėtinos sumos |87.480.643 |89.949.899 |99.589.295 |80.723.516 |

|ir | | | | |

|I. Po vienerių |29.394.262 |34.642.513 |45.053.098 |46.112.747 |

|II. Per |58.086.381 |55.307.386 |54.536.197 |34.610.769 |

|II.1. Ilgalaikių|— |— |— |— |

|II.2. Finansinės|22.386.281 |16.639.842 |4.994.989 |723.478 |

|II.3. Prekybos |31.132.281 |33.979.859 |44.264.636 |29.967.407 |

|II.4. Avansu |— |— |— |— |

|II.5. Mokesčiai,|3.550.342 |3.872.145 |4.621.068 |3.173.874 |

|II.6. Kitos |1.017.477 |815.540 |655.504 |746.010 |

|Sukauptos |— |— |— |— |

|Kapitalas iš |177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 |

Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)

Nuosavybės koeficientas (EM)

Kapitalo pelningumas (ROA)

Bendrojo kapitalo apyvarta (TAT)

Ribinis grynasis pelnas (WPM)

Bendrasis kapitalas

Pardavimų apimtis

Grynasis pelnas

Pardavimų apimtis

Kitas turtas

Ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas

Visos išlaidos

Pinigai ir paklausūs vertybiniai popieriai

Pardavimų sąnaudos

Pirkėjų įsiskolinimas

Gamybos sąnaudos

Atsargos

Nusidėvėjimas

Kitas trumpalaikis turtas

Palūkanų sąnaudos

Pelno mokestis

„X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Įvadas

1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas

1.1 Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

1.2 Santykinių rodiklių pasirinkimas

1.3 Koeficientų trūkumai

2. Finansiniai koeficientai ir jų grupės

2.1 Finansinių koeficientų grupavimas

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai

3. Du pont’o analizė

4. Ekonominis įmonės finansinių rodiklių vertinimas

5. ”x” įmonės charakteristika

6. „x” įmonės veiklos efektyvumo rodiklių analizė

6.1 Pelningumo rodikliai

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai

6.3 Apyvartumo rodikliai

7. Du Pont’o analizė „X” įmonėje

Išvados ir pasiūlymai

Literatūra

Priedai

1. PRIEDAS. „X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita

2. PRIEDAS. „X” įmonės einamų metų balansas

Panašūs darbai

Įvadas

1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas

1.1 Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

1.2 Santykinių rodiklių pasirinkimas

1.3 Koeficientų trūkumai

2. Finansiniai koeficientai ir jų grupės

2.1 Finansinių koeficientų grupavimas

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai

3. Du pont’o analizė

4. Ekonominis įmonės finansinių rodiklių vertinimas

5. ”x” įmonės charakteristika

6. „x” įmonės veiklos efektyvumo rodiklių analizė

6.1 Pelningumo rodikliai

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai

6.3 Apyvartumo rodikliai

7. Du Pont’o analizė „X” įmonėje

Išvados ir pasiūlymai

Literatūra

Priedai

1. PRIEDAS. „X” įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita

2. PRIEDAS. „X” įmonės einamų metų balansas

Panašūs darbai

Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Apskaitos konspektai

UAB ,,Lena” pelningumo analizė

Įmonės finansų analizė

Finansine analize

Finansinė apskaita