TURINYSĮvadas2 1. Finansinės veiklos analizės teorinė apžvalga 3 2. Trumpa įmonės veiklos apžvalga 5 3. UAB „ Eurema“ finansinės būklės analizė 2003 – 2004 m. 7 3.1 UAB „ Eurema“ finansinių ataskaitų vertikali ir horizontalianalizė 7 3.2 UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė 15 3.2.1.UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė 15 3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė 16 3.2.3.UAB „ Eurema“ turto panaudojimo efektyvumo koeficientai 18 4. Išvados 19Literatūra 20Priedai
ĮVADAS Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą , šalies įmonėms atsiveria naujosgalimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsųbendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norintsėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtinasugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti savo įmonės dabartinę būklę irperspektyvas. Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektu įekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius versloorganizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės irprognozavimo pagrindus, t.y. veiklos planus bei pasiektus rezultatuspagrįsti finansiniais vertės kriterijais, kurie yra universalūs irsuprantami kiekvienam investuotojui. Finansų rinkos teorijoje tokiaiskriterijais laikomi pelningumas ir rizika. Todėl didelis dėmesys finansųvaldymo ir strategijos programoje skiriamas šių kriterijų vertinimo metodųir šiuolaikinių valdymo instrumentų įsisavinimui. Tokios žinios ir įgūdžiaipadės ne tik valdyti įmonės pinigų srautus, tačiau ir būti aktyviu finansųrinkos dalyviu, sugebančiu pelningai ir saugiai naudotis finansiniaisištekliais, kuriuos siūlo rinka. Organizacijos finansų strategija ir valdymas reiškia sugebėjimątinkamai planuoti ir valdyti finansinius išteklius. Tam reikia mokėtiracionaliai pagrįsti tokius finansinius sprendimus: 1. Kiek ir kada investuoti į ilgalaikį materialųjį turtą? 2. Kiek ir kada investuoti į finansinį turtą? 3. Kiek ir kada reikia skolintis? 4. Kokiais finansiniais instrumentais naudotis, norint sumažinti riziką? Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje
paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonėsbūklei gerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimusnaudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą perataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui. Šio darbo tikslas – išanalizuoti UAB „ EUREMA“ finansinę būklę 2003- 2004 metais: 1. Atlikti UAB „EUREMA“ finansinių ataskaitų analizę. 2. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo) finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę. Pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik peržiūrėti susistemintąnagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvųfinansinės būklės įvertinimą.1. FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINĖ APŽVALGA
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertintiinformaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinėanalizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, osvarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Taigi finansinėanalizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertintiesamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniamverslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimaitikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominėsituacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimųprojektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole,planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominębūklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimtivaldymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkiniusprocesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip patnumatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galimatraktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.
1 PAV. [pic]
Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti
pagal vartotojų kontingentą – įmonių vadovus labiausiai domina įmonėsplėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija ,investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus irkreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinėsanalizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijosvartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus irišorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gautinorimą informaciją. Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo jiklasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimtitaktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinėanalizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visaisavaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama išanksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimtinaują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansiniųrezultatų įvertinimas. Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji,vertikalioji ir santykinė analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitądydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, onukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Šianalizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonėsbalanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Vertikalioji analizėatliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas subendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamasprocentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinisrodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimųsuma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galimanustatyti rodiklių pakitimų priežastis. Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientaiišreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavioryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumorodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės. Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinktidaug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizėstikslų. Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltiniųyra finansinės atskaitomybės dokumentai. Dabartiniu metu Lietuvojeišoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinėsatskaitomybės dokumentai: • balansas; • pelno(nuostolio)ataskaita; • nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita; • piniginių srautų ataskaita; • aiškinamasis raštas;Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinįlaikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius,kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateiktipelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savoribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovųsugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno(nuostolio)ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai – pajamos ir sąnaudos.Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Taipriklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Taigi, finansinė atskaitomybė sudaroinformacinį pagrindą analizei. Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai: ▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą periodą. ▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių didinimo ar mažinimo galimybes. ▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius rezultatus. ▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos tęstinumui.
2. TRUMPA UAB „EUREMA“ VEIKLOS APŽVALGA
UAB „EUREMA“ įsteigta 1996.02.05. Bendrovės įstatinis kapitalas 124000litų; įstatinis kapitalas padalytas į 12400 paprastųjų vardinių akcijų.Kapitalas suformuotas visiškai. Vienos akcijos nominali vertė 10Lt. UAB„Eurema“ yra TŪB „Žaibas“ kontroliuojama įmonė.Vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2004 metais 46 žmonės.
Bendrovės UAB „EUREMA“ apyvarta per 2004 metus – 1948141 litų.Bendrasis 2004 metų pelnas – 205191 litų. Uždarosios akcinės bendrovės „EUREMA“ 2004 metųfinansinės atskaitomybės duomenys apskaityti pagal kaupimo principą, metinėfinansinė atskaitomybė parengta, atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklosprincipą.Apskaita bendrovėje tvarkoma, laikantis įmonės besitęsiančios veiklos,piniginio įkainojimo, apskaitos pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo,periodiškumo principų.Bendrovės veiklos pobūdis – gamybinis. Įmonės veikla: Automobilių priežiūra ir remontas 50.20, Variklinių transporto priemonių pardavimas 50.1., Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių irpagalbinių reikmenų pardavimas 50.3., Variklinių transporto priemonių ir jų variklių daliųbei pagalbinių reikmenų gamyba 34.3. Variklinių transporto priemonių kėbulų gamyba;priekabų ir puspriekabių gamyba 34.2., Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisiniųdokumentų rengimas 74.11.30. Šiuo metu bendrovės prioritetinė veiklos kryptis – krovininiųautomobilių kėbulų, tentinių ir izoterminių puspriekabių bei priekabųremontas. Nedidelę dalį bendrovės pagrindinės veiklos sudaro atsarginiųdalių pardavimas .Atsižvelgiant į krovinių gabenimo sausumos keliais sektoriaus augimą (nuo2000 metų krovininių automobilių Lietuvoje skaičius išaugo 10,3 proc.,krovinių pervežimų apimtys – net 15,92 proc. Vežimas kelių transportu2004 metais sudarė 50.3 proc. visos pervežimų rinkos.) įmonės teikiamospaslaugos yra konkurencingos ir rinkoje turi paklausą. Įmonės rinka –vietinė – 90%, ES šalys – 4%, trečiosios šalys – 6%.Gamybines patalpas įmonė nuomojasi. 2004 m. persikėlus į naujas gamybinespatalpas, gamyba buvo išplėsta, atidaryta nauja dažymo kamera, dažų maišymoir paruošimo patalpa. Tai leido sumažinti teikiamų paslaugų savikainą irkai kurias veiklos sąnaudas.Įmonės vidutinis dirbančiųjų skaičius 2004 metais – 46 , t.sk. 11 –administracijos darbuotojai, 3 – pagalbiniai darbuotojai, kiti dirbagamyboje. Darbuotojų kvalifikacija yra pakankama 2003 metais kadrų kaita įmonėje buvo gana didelė. Per 2004 metus,pagerinus darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, pavyko gerokai ją sumažinti. Žaliavomis, komplektavimo detalėmis įmonė stengiasi apsirūpintivietinėje rinkoje. Sudaromos ilgalaikės tiekimo sutartys su tiekėjais, kassąlygoja didesnes nuolaidas, atidėtą mokėjimą ir pan. Atsiskaitymų sutiekėjais problemų įmonė neturi – atsiskaitoma nustatytais terminais. Su pirkėjais taip pat yra sudaromos aptarnavimo sutartys. Įmonėatlieka daug draudiminių remontų . Įmonėje dirbančių darbininkų darbo užmokesčio vidurkis 2004metais–650 Lt. Administracijos – 1000 Lt. Darbuotojams sudarytos gerosdarbo ir poilsio sąlygos. Įmonės turimas ilgalaikis turtas, gamybos priemonės yra pastoviaikeičiamos ir atnaujinamos. Bendrovės bendrosios pajamos padidėjo nuo 1827 tūkst.Lt. (2003metais)iki 1948 tūkst.Lt. (2004metais).3.UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ EUREMA“ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ 2003 – 2004 M. 3.1.Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė. Atliktas UAB „Eurema“ dviejų metų finansinių duomenų palyginimas,vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti įmonės turto ir jofinansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir procentaisnagrinėjamu laikotarpiu.
2 PAV. 2003 – 2004 metų horizontalioji balanso analizė.
|UAB ” EUREMA” HORIZANTALIOJI BALANSO ANALIZĖ | | ||(2003-2004 m.) | | || | | |2004-2003 |2004-200|| | | | |3 || |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% ||ILGALAIKIS TURTAS |258629 |767048 |508419 |66% ||Nematerialus turtas |0 |0 |0 |0% ||Ilgalaikis materialus turtas |258629 |767048 |508419 |66% ||Žemė | |540000 |540000 |100% ||Transporto priemonės |41728 |150611 |108883 |72% ||Įrenginiai, mašinos ir |83373 |37726 |-45647 |-121% ||įrankiai | | | | ||Kitas materialus turtas |133528 |38711 |-94817 |-245% ||TRUMPALAIKIS TURTAS |592277 |492522 |-99755 |-20% ||Atsargos |96296 |98678 |2382 |2% ||Pirkėjų skolos |343114 |331222 |-11892 |-4% ||Išankstiniai apmokėjimai |4991 |9558 |4567 |48% ||Kitos gautinos sumos |135098 |37092 |-98006 |-264% ||Gryni pinigai |12778 |15972 |3194 |20% ||TURTAS |850906 |1259570 |408664 |32% ||NUOSAVAS KAPITALAS |340914 |478086 |137172 |29% ||KAPITALAS |124000 |124000 |0 |0% ||Įstatinis kapitalas |124000 |124000 |0 |0% ||REZERVAI |130873 |182905 |52032 |28% ||Privalomas |12400 |12400 |0 |0% ||Kiti rezervai |118473 |170505 |52032 |31% ||PELNAS |86041 |171181 |85140 |50% ||MOKĖTINOS SUMOS IR |509992 |781484 |271492 |35% ||ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | ||ILGALAIKĖS SKOLOS |94980 |627662 |532682 |85% ||PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS |415012 |153822 |-261190 |-170% ||SUMOS | | | | ||Skolos tiekėjams |365495 |49360 |-316135 |-640% ||Išankstiniai apmokėjimai |10108 |20000 |9892 |49% ||Pelno mokesčio įsipareigojimai|15527 |34010 |18483 |54% ||Su darbo santykiais susiję |23882 |28736 |4854 |17% ||įsipareigojimai | | | | ||Kitos mokėtinos sumos | |21716 |21716 |100% ||NUOSAVO KAPITALO IR |850906 |1259570 |408664 |32% ||ĮSIPAREIGOJIMŲ | | | | |
Iš horizontaliosios balanso analizės matyti kad per analizuojamą laikotarpįUAB „Eurema“ bendra turto suma, bei akcinis kapitalas ir įsipareigojimaipadidėjo 1,48 karto, t.y. nuo 850,91 tūkst. litų iki 1259,57 tūkst. litų.Pastebima ryški ilgalaikio turto didėjimo tendencija. Ilgalaikio turto ,peranalizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 66 procentus. Ypatingai
ilgalaikis turtas padidėjo 2004 metais. Ilgalaikio turto didelį padidėjimąpagrinde lėmė žemės sklypo įsigijimas 2004 metais. Lyginant Nurašantnudėvėtą ir įmonėje nebenaudojamą ilgalaikį turtą, ganybinė bazė pastoviaiyra atnaujinama, t.y. įsigyjamas naujas analogiškas ilgalaikis turtas. 2004 metus lyginant su 2003 metais trumpalaikis turtas sumažėjęs – 20proc. Tokį sumažėjimą sąlygoja pats įmonės veiklos pobūdis – puspriekabiųir priekabių remontas.Jis kiekvieną kartą atliekamas pagal atskiraipatvirtintą sąmatą, todėl nera nei reikalo, nei galimybių kaupti medžiagųir žaliavų atsargas. Jų įsigyjama tik tiek, kiek reikia einamiems darbamsatlikti.3 PAV.UAB „ Eurema“ turto pokyčiai 2003-2004 metais.
[pic] Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjųskolos ( žr. pav. 4) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypačišaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugųteikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiaišoktelėjo apyvartos. Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, grynipinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metaisbuvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvoišduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“padidėjimą.[pic] 4 PAV. UAB „ Eurema“ trumpalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2003-2004 metais.
Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjųskolos ( žr. pav. 6) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypačišaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugųteikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiaišoktelėjo apyvartos. Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, grynipinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metaisbuvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvoišduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“
padidėjimą. 5 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2003-2004metais. [pic] Horizontalioji kapitalo ir įsipareigojimų analizė rodo (žr. pav.5), kad per nagrinėjamą laikotarpį nuosavas kapitalas ir įsipareigojimaididėjo, t.y. nuosavo kapitalo pokytis sudaro 137,172 tūkst. litų.Įsipareigojimų padidėjimas sudaro 271,492 tūkst. litų. Nuosavo kapitalo didėjimas tiesiogiai susijęs su įmonės uždirbamupelnu. Per visą analizuojamą laikotarpį pelnas didėjo. Didelis pelnopadidėjimas matosi lyginant 2003 metus su 2004 metais.6 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavo kapitalas sudėtis ir kitimas 2003-2004metais. [pic] Nagrinėjant UAB „Eurema“ įsipareigojimų skiltį balanse ( arba į pav.9), matyti, kad pastarieji turi didėjimo tendenciją kasmet ir jų apimtisper 2003-2004 metus išaugo 35 procentais. UAB „ Eurema “ ilgalaikiaiįsiskolinimai iki 2004 metų šiek tiek mažėjo, o 2004 metais buvo gautatikslinė banko paskola žemės sklypo įsigijimui. 7 PAV. UAB „ Eurema“ įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2003-2004 metais.
[pic] Skolos tiekėjams buvo smarkiai išaugusios 2003 metais. Taip įvykotodėl, kad buvo smarkiai renovuojama gamyba, atliekamas administraciniųpatalpų remontas, įrengiamos biuro patalpos, atnaujinami gamybos įrankiai.Vėliau aiškiai matome kad skolos tiekėjams vėl pasiekė pirminį lygį. Kitosmokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2003-2004 metus kito neženkliai.Nuosekliai didėjo pelno mokesčio įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimaisusiję su darbo santykiais. 2003 metais dėl staigiai šoktelėjusių įmonėstrumpalaikių įsiskolinimų įmonė turėjo šiokių tokių sutrikimų atsiskaitantsu tiekėjais. Šiuo metu visi įmonės atsiskaitymai vykdomi laiku,apyvartinėms lėšoms užtenka savų lėšų. 8 PAV. 2003-2004 metų horizontali pelno (nuostolio) ataskaitosanalizė.|UAB ” EUREMA” HORIZANTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) | | ||ANALIZĖ ( 2003-2004 m.) | | || | | | | || | | | | || | | |2004-2003 |2004-200|| | | | |3 || |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% ||Pardavimų pajamos |1827292 |1687743 |-139549 |-8,27% ||Pardavimų savikaina |1379333 |1210548 |-168785 |-13,94% ||Bendrasis pelnas |447959 |477195 |29236 |6,13% ||Veiklos sąnaudos |351088 |332853 |-18235 |-5,48% ||Tipinės veiklos pelnas |96871 |144342 |47471 |32,89% ||Kita veikla |0 |69243 |69243 |100,00% ||Pajamos |14783 |240226 |225443 |93,85% ||Sąnaudos |14783 |170983 |156200 |91,35% ||Finansinė investicinė |4527 |-8394 |-12921 |153,93% ||veikla | | | | ||Pajamos |10636 |0 |-10636 |#DIV/0! |
|Sąnaudos |6109 |8394 |2285 |27,22% ||Įprastinės veiklos pelnas |101398 |205191 |103793 |50,58% ||Pagautė |173 |2 |-171 |-8550,00|| | | | |% ||Netekimai |3 |2 |-1 |-50,00% ||Pelnas prieš apmokestinimą|101568 |205191 |103623 |50,50% ||Pelno mokestis |15527 |34010 |18483 |54,35% ||Grynasis pelnas |86041 |171181 |85140 |49,74% || | | | | |Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo, kad 2003-2004 metais UAB„ Eurema“ veikla buvo pelninga, įmonės pelnas pastoviai augo. 2004 m. –didelis pelno šuolis. Tai susiję su tuo, kad 2003 metai buvo skiriamipagrindinai gamybinės bazės atnaujinimui. 9 PAV. UAB „ Eurema“ pelnas 2003-2004 metais.
[pic] Lyginant 2003 metus su 2004 metais ( žr. paveikslėlis 9 ) grynasispelnas išaugo 85,14 tūkst. litų. Tokia horizontalios pelno( nuostolio) analizė parodo tik bendrasfinansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būtinuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB„ Eurema „ gauna grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti pelningumo rodikliųanalizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokiopagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį. Atlikus vertikaliąją balanso analizę galima nustatyti UAB „ Eurema“balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turtopagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalobei įsipareigojimų dalis balanse.
10 PAV. 2003- 2004 metų vertikalioji balanso analizė .|UAB ” EUREMA” VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ| | ||( 2003-2004 m.) | | || | | | | || |2003 metai |2004 metai |Proc.pa|| | | |sik. || |Lt |proc|Lt |proc.|2004-20|| | |. | | |03 ||ILGALAIKIS TURTAS |258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 || |00 |9 |0 | | ||Nematerialus turtas |0,00 |0,00|0,00 |0,00 |0,00 ||Ilgalaikis materialus turtas|258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 || |00 |9 |0 | | ||Žemė | |0,00|540000,0|42,87|42,87 || | | |0 | | ||Transporto priemonės |41728,0|4,90|150611,0|11,96|7,05 || |0 | |0 | | ||Įrenginiai, mašinos ir |83373,0|9,80|37726,00|3,00 |-6,80 ||įrankiai |0 | | | | ||Kitas materialus turtas |133528,|15,6|38711,00|3,07 |-12,62 || |00 |9 | | | ||TRUMPALAIKIS TURTAS |592277,|69,6|492522,0|39,10|-30,50 || |00 |1 |0 | | ||Atsargos |96296,0|11,3|98678,00|7,83 |-3,48 || |0 |2 | | | ||Pirkėjų skolos |343114,|40,3|331222,0|26,30|-14,03 || |00 |2 |0 | | ||Išankstiniai apmokėjimai |4991,00|0,59|9558,00 |0,76 |0,17 ||Kitos gautinos sumos |135098,|15,8|37092,00|2,94 |-12,93 || |00 |8 | | | ||Gryni pinigai |12778,0|1,50|15972,00|1,27 |-0,23 || |0 | | | | ||TURTAS |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 || |00 |00 |00 |0 | ||NUOSAVAS KAPITALAS |340914,|40,0|478086,0|37,96|-2,11 || |00 |6 |0 | | ||KAPITALAS |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 || |00 |7 |0 | | ||Įstatinis kapitalas |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 || |00 |7 |0 | | ||REZERVAI |130873,|15,3|182905,0|14,52|-0,86 || |00 |8 |0 | | ||Privalomas |12400,0|1,46|12400,00|0,98 |-0,47 || |0 | | | | ||Kiti rezervai |118473,|13,9|170505,0|13,54|-0,39 || |00 |2 |0 | | ||PELNAS |86041,0|10,1|171181,0|13,59|3,48 || |0 |1 |0 | | ||MOKĖTINOS SUMOS IR |509992,|59,9|781484,0|62,04|2,11 ||ĮSIPAREIGOJIMAI |00 |4 |0 | | ||ILGALAIKĖS SKOLOS |94980,0|11,1|627662,0|49,83|38,67 || |0 |6 |0 | | ||PER VIENERIUS METUS |415012,|48,7|153822,0|12,21|-36,56 ||MOKĖTINOS SUMOS |00 |7 |0 | | ||Skolos tiekėjams |365495,|42,9|49360,00|3,92 |-39,03 || |00 |5 | | | ||Išankstiniai apmokėjimai |10108,0|1,19|20000,00|1,59 |0,40 || |0 | | | | ||Pelno mokesčio |15527,0|1,82|34010,00|2,70 |0,88 ||įsipareigojimai |0 | | | | ||Su darbo santykiais susiję |23882,0|2,81|28736,00|2,28 |-0,53 ||įsipareigojimai |0 | | | | ||Kitos mokėtinos sumos | |0,00|21716,00|1,72 |1,72 ||NUOSAVO KAPITALO IR |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 ||ĮSIPAREIGOJIMŲ |00 |00 |00 |0 | |
UAB „ Eurema“ turto struktūros analizė rodo, kad per 2003 – 2004 metus
didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas turtas, peranalizuojamą laikotarpį lyginamasis IT svoris pakilo 30,50 punkto ( nuo37,51 procento iki 60,90 procento). Tai yra natūralu, kadangi UAB „Eurema“– paslaugų gamybinė įmonė ir didžiąją jos turto dalį sudaro gamybospriemonės. Didžiausią dalį ilgalaikiame turte turėjo ilgalaikis materialusturtas.11 PAV. UAB „ Eurema“ ilgalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2001-2004metais.
[pic]
12 PAV. UAB „ Eurema“ turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika2003-2004 metais(%).
[pic]
Mažiausią lyginamąjį svorį įmonės aktyvų dalyje turi gryniejipinigai. Lyginant 2004 metus su 2003 metais gryni pinigai sudarė 1,27procentus įmonės aktyvo. Sąskaitoje (kasoje) laikomos tik minimaliaireikalingos pinigų sumos, kurios reikalingos operatyvinei veiklai. Sumaturi būti tokia, kad užtektų padengti visus pirmaeilius mokesčius. Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvofinansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. Trumpalaikių įsipareigojimų dalisdidžiausia buvo 2003 m., ją daugiausia sudaro skolos tiekėjams (praktiškaisu visais tiekėjais yra sudarytos sutartys ir gaunamas mokėjimoatidėjimas). 2004 m. gauta banko paskola žemės sklypui pirkti.
13 PAV. UAB „ Eurema“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2003-2004 metais (%). [pic]
14 PAV.Vertikaliojo pelno( nuostolio) 2003-2004 metų analizė.
|UAB ” EUREMA” VERTIKALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ (2003-2004| ||m.) | || | | | | || | | | |Pasikeit|| | | | |imai || |2003 metai |2004 metai |lyginant|| |Lt. |Proc. |Lt. |Proc. |2004-200|| | | | | |3 ||Pardavimų pajamos |1827292 |100,00|1687743 |100,00|0,00 ||Pardavimų savikaina |1379333 |75,49 |1210548 |71,73 |-3,76 ||Bendrasis pelnas |447959 |100,00|477195 |100,00|0,00 ||Veiklos sąnaudos |351088 |78,38 |332853 |69,75 |-8,62 ||Tipinės veiklos pelnas |96871 |21,62 |144342 |30,25 |8,62 ||Kita veikla |0 | |69243 | |0,00 ||Pajamos |14783 |3,30 |240226 |50,34 |47,04 ||Sąnaudos |14783 |3,30 |170983 |35,83 |32,53 ||Finansinė investicinė veikla |4527 | |-8394 | |0,00 ||Pajamos |10636 |2,37 |0 |0,00 |-2,37 ||Sąnaudos |6109 |1,36 |8394 |1,76 |0,40 ||Įprastinės veiklos pelnas |101398 |22,64 |205191 |43,00 |20,36 ||Pagautė |173 |0,04 |2 |0,00 |-0,04 ||Netekimai |3 |0,00 |2 |0,00 |0,00 ||Pelnas prieš apmokestinimą |101568 |22,67 |205191 |43,00 |20,33 ||Peno mokestis |15527 |3,47 |34010 |7,13 |3,66 ||Grynasis pelnas |86041 |19,21 |171181 |35,87 |16,66 |
Atlikę UAB „ Eurema“ vertikalią pelno (nuostolio) analizę 2003 -2004metams, matome, kad įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, betbūtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti. Pirmiausia matome, kadpelno didėjimas smarkiai susijęs su gamybos savikainos ir veiklos sąnaudų
sumažėjimu. 3.2. UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė. Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos irtrumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkusketuris plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes: ➢ Pelningumo( rentabilumo). ➢ Finansinio statuso (mokumo). ➢ Finansų valdymo. Pelningumo analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių; a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus, b) pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai. Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Tairodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkamsišsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar vertaskolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti. 3.2.1. UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė. Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina firmos laimėjimus.Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunamakiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip: [pic]Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijųpelningumas. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviai vartojasavo turtą. Parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas, t.y.apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Jis yra taipapskaičiuojamas: [pic]Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis,tuo geresnis.Grynasis pelningumas (arba neto pelno marža) parodo visos analizuojamosįmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno tenka kiekvienamgrynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės pelningumo rodiklisbus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su analogiškos įmonės,veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo rodikliu. Atskirai paimtasrodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra išvestinis dydis.Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus aukštesnis,vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai. Jis apskaičiuojamas taip: [pic]Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Tai vienas iš svarbiausiųpelningumo rodiklių, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiamvienetui. Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veiklaefektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis„šokinėja“ 5-15 procentų riboje. Jis taip apskaičiuojamas taip: [pic]Bendrasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimųlitui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. |PELNINGUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | | || | | | | || |2003 |2004 |Pokytis |% ||Akcinio kapitalo pelningumas |0,69 |1,38 |0,69 |50% ||Turto pelningumas /turto |0,10 |0,14 |0,03 |26% ||grąža/ | | | | ||Grynasis pelningumas |0,05 |0,10 |0,05 |54% ||Bendrasis pelningumas |0,25 |0,28 |0,04 |13% |3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė. Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą.Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus,pasibaigus terminui. Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubauspadengimo koeficientai. Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtasviršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip: [pic]Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditoriųteisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jisdidesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalysemanoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausiolikvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomastaip: [pic]Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1ar net dar mažesnis.| PADENGIMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | | | || | | | | || |2003 |2004 |Pokytis |% || Bendrojo padengimo koeficientas |1,43 |3,20 |1,77 |55% ||Greitojo arba kritinio padengimo |1,20 |2,56 |1,37 |53% ||koeficientas | | | | |
3.2.3. UAB „ Eurema“ finansų struktūros rodiklių analizė.
Įsipareigojimų arba mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savoilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslopartneriams, bankams, mokesčių institucijoms. Svarbiausias įsipareigojimų grupės rodiklis yra skolos – nuosavybėssantykis. Manoma, kad santykis 1:2 yra normalus, t.y. maždaug pusėfinansavimo šaltinių turėtų būti skolinami. Jis apskaičiuojamas taip:
[pic]Taip pat apskaičiuojamas skolos koeficientas, – tai santykis tarp įmonėsskolų ir viso turto:[pic]Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus.Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nesbankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybęteikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelnąbei išlaikyti firmos kontrolę. Optimalus skolos lygis yra daugumosakademinių ir praktinių diskusijų objektas.|MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | || | | | | || |2003 |2004 |Pokytis |% ||Skolos-nuosavybės santykis |1,50 |1,63 |1,09 |0,08 ||Skolos koeficientas |0,60 |0,62 |1,04 |0,03 |Kitas svarbus finansų struktūros santykinis rodiklis – palūkanų padengimokoeficientas. Jis apskaičiuojamas dalijant pelną iki palūkanų ir mokesčiųišskaitymo (earnings before interest and taxes – EBIT) iš palūkanų: Šiskoeficientas parodo, koks gali būti minimalus veiklos pelnas, kad įmonė darpajėgtų mokėti metines palūkanas.
3.2.4. UAB „ Eurema“ turto panaudojimo (apyvartumo) koeficientai Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yravaldomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Yra daug apyvartumo rodiklių,tačiau mes apsiribosime tiktai keliais.Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenkakiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Šis rodiklis taip apskaičiuojamas:[pic]Kuo jis didesnis, tuo geriau. Jeigu jis per mažas, tai reikia arba didintipardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto.Viso turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienamturto litui. Jis randamas pagal formulę:[pic]Šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo jisdidesnis, tuo geriau. Atsargų apyvartumas – apskaičiuojamas pardavimus dalijant iš atsargųvertės:[pic]Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykisdidesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiaudidelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymųskaičių.Kai įmonės parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp pardavimolaiko ir apmokėjimo momento. Tokiu būdu apskaičiuojamas pirkėjų skolų
apmokėjimo laikas. Jis randamas pirkėjų įsiskolinimą dalijant iš vienosdienos vidutinių pardavimų (dažniausiai dalinama iš 360 dienų):[pic]Šis rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kada produkcija yra apskaitomakaip pirkėjų įsiskolinimas. |TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO KOEFICIENTAI || | | | | || |2003 |2004 |Pokytis|% ||Ilgalaikio turto apyvartumas |7,07 |2,20 |-4,86 |-221% ||Viso turto apyvartumas |2,15 |1,34 |-0,81 |-60% ||Atsargų apyvartumas |18,98 |17,10 |-1,87 |-11% ||Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas |67,60 |70,65 |3,05 |4% |IŠVADOS
Atlikus įmonės vertikalią ir horizontalią finansinių ataskaitųanalizę, bei apskaičiavus finansinius koeficientus galima daryti išvadas,kad įmonė dirba pelningai, stabiliai ir dar turi pakankamai rezervų plėstiveiklą be didelių investicijų. 2004 metais pastebimas visų finansiniųkoeficientų augimas, išskyrus turto panaudojimo koeficientus. Taip yratodėl, kad 2003-2004 metais buvo daug investuojama į įmonės gamybinės bazėsatnaujinimą, į naujas gamybos technologijas, be to buvo įsigytas žemėssklypas, kuris šiuo metu yra ruošiamas statyboms ir atsipirks tik pradėjusjį eksploatuoti. Kaip ir kitos ilgalaikės investicijos. Ateinančiaisfinansiniais laikotarpiais reikėtų geriau išnaudoti materialinę-techninęįmonės bazę, kiek įmanoma plėsti gamybą, esančių vidinių rezervų sąskaita.Matome kad 2004 metais sumažėjus gryniesiems įmonės pardavimamas, bendrasisir grynasis pelnas visgi išaugo. Taip įvyko dėl to, kad, įdiegus naujastechnologijas, sumažėjo gamybos savikaina. Buvo sumažintos taip pat irįmonės veiklos sąnaudos, kas leidžia skirti lėšų darbuotojų kvalifikacijoskėlimui, kas jau buvo daroma šiais metais ir dar bus daroma ateityje.Norint išsilaikyti rinkoje, kur pastoviai daugėja įmonių, siūlančiųatitinkamas paslaugas, reikia išlaikyti aukštą darbo kokybę kuo mažesnėmislaiko ir finansų sąnaudomis. Taip pat yra numatoma skirti papildomų lėšųreklamai, kas iki šiol buvo daroma nepakankamai. Numatoma paruoštidarbuotojų skatinimo ir motyvacijos sistemą, kas taip pat leis iki galoišnaudoti jų potencialias galimybes.
LITERATŪRA
1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. ( 1998 ). Finansų analizė. Kaunas: Technologija. 2. Darškuvienė V.( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Technologija. 3. Juozaitienė L.,( 2000 ) . Įmonės finansai, analizė ir valdymas. Šiauliai : ŠUL. 4. Juozaitienė L., Tijūnaitienė R. (2004 ) . Studentų savarankiškų darbų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka. Šiauliai : ŠUL. 5. Kalčinskas G., Černius G.( 1998 ). Finansinė ir menedžmento apskaita. Vilnius: Pačiolis 6. Kvedaraitė V.( 1996). Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 7. Kvedaraitė V. ( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 8. Oficialių dokumentų tekstai iki 2004 03 12. ( 2004) Verslo apskaitos standartai. Pavyzdinis sąskaitų planas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Vilnius: Mūsų Saulužė. 9. Radavičius E. (1997 ). Įmonės finansai: Analizė ir prognozė. Vilnius: Ekonomikos mokymo centras.
———————– Perspektyvinių valdymo sprendimų priėmimas
Finansinė analizė
Praeityje priimtų sprendimų įvertinimas
Planavimas
Kontrolė
Apskaita
Prognozavimas