Įmonės finansų analizė

Įvadas

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą , šalies įmonėms atsiveria naujos galimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsų bendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norint sėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtina sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas.

Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektu į ekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius verslo organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės ir prognozavimo pagrindus, t.y. veiklos planus bei pasiektus rezultatus pagrįsti finansiniais vertės kriterijais, kurie yra universalūs ir suprantami kiekvienam investuotojui. Finansų rinkos teorijoje tokiais kriterijais laikomi pelningumas ir rizika.

Todėl didelis dėmesys finansų valdymo ir strategijos programoje skiriamas šių kriterijų vertinimo metodų ir šiuolaikinių valdymo instrumentų įsisavinimui.

Tokios žinios ir įgūdžiai padės ne tik valdyti įmonės pinigų srautus, tačiau ir būti aktyviu finansų rinkos dalyviu, sugebančiu pelningai ir saugiai naudotis finansiniais ištekliais, kuriuos siūlo rinka.

Organizacijos finansų strategija ir valdymas reiškia sugebėjimą tinkamai planuoti ir valdyti finansinius išteklius. Tam reikia mokėti racionaliai pagrįsti tokius finansinius sprendimus:

1. Kiek ir kada investuoti į ilgalaikį materialųjį turtą?

2. Kiek ir kada investuoti į finansinį turtą?

3. Kiek ir kada reikia skolintis?

4. Kokiais finansiniais instrumentais naudotis, norint sumažinti riziką?

Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonės būklei gerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimus naudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą per ataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti UAB „ EUREMA“ finansinę būklę 2003-

2004 metais:

1. Atlikti UAB „EUREMA“ finansinių ataskaitų analizę.

2. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo)

finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę.

Pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik peržiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą.

1. FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINĖ APŽVALGA

Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Taigi finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.

Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimų projektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1

paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat numatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galima traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.

1 PAV.

[pic]

Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal vartotojų kontingentą – įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija , investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti norimą informaciją.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.

Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės tikslų. Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės atskaitomybės dokumentai:

• balansas;

• pelno(nuostolio)ataskaita;

• nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

• piniginių srautų ataskaita;

• aiškinamasis raštas;

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.

Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno(nuostolio)

ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai – pajamos ir sąnaudos.

Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Taigi, finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei.

Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:

▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą periodą.

▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių didinimo ar mažinimo galimybes.

▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius rezultatus.

▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos tęstinumui.

2. TRUMPA UAB „EUREMA“ VEIKLOS APŽVALGA

UAB „EUREMA“ įsteigta 1996.02.05. Bendrovės įstatinis kapitalas 124000

litų; įstatinis kapitalas padalytas į 12400 paprastųjų vardinių akcijų.

Kapitalas suformuotas visiškai. Vienos akcijos nominali vertė 10Lt. UAB

„Eurema“ yra TŪB „Žaibas“ kontroliuojama įmonė.

Vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2004 metais 46 žmonės.

Bendrovės UAB „EUREMA“ apyvarta per 2004 metus – 1948141 litų.

Bendrasis 2004 metų pelnas – 205191 litų.

Uždarosios akcinės bendrovės „EUREMA“ 2004 metų finansinės atskaitomybės duomenys apskaityti pagal kaupimo principą, metinė finansinė atskaitomybė parengta, atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos principą.

Apskaita bendrovėje tvarkoma, laikantis įmonės besitęsiančios veiklos, piniginio įkainojimo, apskaitos pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo, periodiškumo principų.

Bendrovės veiklos pobūdis – gamybinis. Įmonės veikla:

Automobilių priežiūra ir remontas 50.20,

Variklinių transporto priemonių pardavimas 50.1.,

Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas 50.3.,

Variklinių transporto priemonių ir jų variklių dalių bei pagalbinių reikmenų gamyba 34.3.

Variklinių transporto priemonių kėbulų gamyba;

priekabų ir puspriekabių gamyba 34.2.,

Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas 74.11.30.

Šiuo metu bendrovės prioritetinė veiklos kryptis – krovininių automobilių kėbulų, tentinių ir izoterminių puspriekabių bei priekabų remontas. Nedidelę dalį bendrovės pagrindinės veiklos sudaro atsarginių dalių pardavimas .

Atsižvelgiant į krovinių gabenimo sausumos keliais sektoriaus augimą (nuo

2000 metų krovininių automobilių Lietuvoje skaičius išaugo 10,3 proc., krovinių pervežimų apimtys – net 15,92 proc. Vežimas kelių transportu

2004 metais sudarė 50.3 proc. visos pervežimų rinkos.) įmonės teikiamos paslaugos yra konkurencingos ir rinkoje turi paklausą. Įmonės rinka –

vietinė – 90%, ES šalys – 4%, trečiosios šalys – 6%.

Gamybines patalpas įmonė nuomojasi. 2004 m. persikėlus į naujas gamybines patalpas, gamyba buvo išplėsta, atidaryta nauja dažymo kamera, dažų maišymo ir paruošimo patalpa. Tai leido sumažinti teikiamų paslaugų savikainą ir kai kurias veiklos sąnaudas.

Įmonės vidutinis dirbančiųjų skaičius 2004 metais – 46 , t.sk. 11 –

administracijos darbuotojai, 3 – pagalbiniai darbuotojai, kiti dirba gamyboje. Darbuotojų kvalifikacija yra pakankama

2003 metais kadrų kaita įmonėje buvo gana didelė. Per 2004 metus, pagerinus darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, pavyko gerokai ją sumažinti.

Žaliavomis, komplektavimo detalėmis įmonė stengiasi apsirūpinti vietinėje rinkoje. Sudaromos ilgalaikės tiekimo sutartys su tiekėjais, kas sąlygoja didesnes nuolaidas, atidėtą mokėjimą ir pan. Atsiskaitymų su tiekėjais problemų įmonė neturi – atsiskaitoma nustatytais terminais.

Su pirkėjais taip pat yra sudaromos aptarnavimo sutartys. Įmonė atlieka daug draudiminių remontų .

Įmonėje dirbančių darbininkų darbo užmokesčio vidurkis 2004

metais–650 Lt. Administracijos – 1000 Lt. Darbuotojams sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos.

Įmonės turimas ilgalaikis turtas, gamybos priemonės yra pastoviai keičiamos ir atnaujinamos.

Bendrovės bendrosios pajamos padidėjo nuo 1827 tūkst.Lt. (2003metais)

iki 1948 tūkst.Lt. (2004metais).

3.UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ EUREMA“ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ 2003 –

2004 M.

3.1.Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė.

Atliktas UAB „Eurema“ dviejų metų finansinių duomenų palyginimas, vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti įmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir procentais nagrinėjamu laikotarpiu.

2 PAV. 2003 – 2004 metų horizontalioji balanso analizė.

|UAB ” EUREMA” HORIZANTALIOJI BALANSO ANALIZĖ | | |

|(2003-2004 m.) | | |

| | | |2004-2003 |2004-200|

| | | | |3 |

| |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% |

|ILGALAIKIS TURTAS |258629 |767048 |508419 |66% |

|Nematerialus turtas |0 |0 |0 |0% |

|Ilgalaikis materialus turtas |258629 |767048 |508419 |66% |

|Žemė | |540000 |540000 |100% |

|Transporto priemonės |41728 |150611 |108883 |72% |

|Įrenginiai, mašinos ir |83373 |37726 |-45647 |-121% |

|įrankiai | | | | |

|Kitas materialus turtas |133528 |38711 |-94817 |-245% |

|TRUMPALAIKIS TURTAS |592277 |492522 |-99755 |-20% |

|Atsargos |96296 |98678 |2382 |2% |

|Pirkėjų skolos |343114 |331222 |-11892 |-4% |

|Išankstiniai apmokėjimai |4991 |9558 |4567 |48% |

|Kitos gautinos sumos |135098 |37092 |-98006 |-264% |

|Gryni pinigai |12778 |15972 |3194 |20% |

|TURTAS |850906 |1259570 |408664 |32% |

|NUOSAVAS KAPITALAS |340914 |478086 |137172 |29% |

|KAPITALAS |124000 |124000 |0 |0% |

|Įstatinis kapitalas |124000 |124000 |0 |0% |

|REZERVAI |130873 |182905 |52032 |28% |

|Privalomas |12400 |12400 |0 |0% |

|Kiti rezervai |118473 |170505 |52032 |31% |

|PELNAS |86041 |171181 |85140 |50% |

|MOKĖTINOS SUMOS IR |509992 |781484 |271492 |35% |

|ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | |

|ILGALAIKĖS SKOLOS |94980 |627662 |532682 |85% |

|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS |415012 |153822 |-261190 |-170% |

|SUMOS | | | | |

|Skolos tiekėjams |365495 |49360 |-316135 |-640% |

|Išankstiniai apmokėjimai |10108 |20000 |9892 |49% |

|Pelno mokesčio įsipareigojimai|15527 |34010 |18483 |54% |

|Su darbo santykiais susiję |23882 |28736 |4854 |17% |

|įsipareigojimai | | | | |

|Kitos mokėtinos sumos | |21716 |21716 |100% |

|NUOSAVO KAPITALO IR |850906 |1259570 |408664 |32% |

|ĮSIPAREIGOJIMŲ | | | | |

Iš horizontaliosios balanso analizės matyti kad per analizuojamą laikotarpį

UAB „Eurema“ bendra turto suma, bei akcinis kapitalas ir įsipareigojimai padidėjo 1,48 karto, t.y. nuo 850,91 tūkst. litų iki 1259,57 tūkst. litų.

Pastebima ryški ilgalaikio turto didėjimo tendencija. Ilgalaikio turto ,per analizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 66 procentus. Ypatingai ilgalaikis turtas padidėjo 2004 metais. Ilgalaikio turto didelį padidėjimą pagrinde lėmė žemės sklypo įsigijimas 2004 metais. Lyginant Nurašant nudėvėtą ir įmonėje nebenaudojamą ilgalaikį turtą, ganybinė bazė pastoviai yra atnaujinama, t.y. įsigyjamas naujas analogiškas ilgalaikis turtas.

2004 metus lyginant su 2003 metais trumpalaikis turtas sumažėjęs – 20

proc. Tokį sumažėjimą sąlygoja pats įmonės veiklos pobūdis – puspriekabių ir priekabių remontas.Jis kiekvieną kartą atliekamas pagal atskirai patvirtintą sąmatą, todėl nera nei reikalo, nei galimybių kaupti medžiagų ir žaliavų atsargas. Jų įsigyjama tik tiek, kiek reikia einamiems darbams atlikti.

3 PAV.UAB „ Eurema“ turto pokyčiai 2003-2004 metais.

[pic]

Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjų skolos ( žr. pav. 4) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypač išaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugų teikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiai šoktelėjo apyvartos.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, gryni pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metais buvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvo išduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“

padidėjimą.

[pic]

4 PAV. UAB „ Eurema“ trumpalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2003-

2004 metais.

Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjų skolos ( žr. pav. 6) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypač išaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugų teikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiai šoktelėjo apyvartos.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, gryni pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metais buvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvo išduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“

padidėjimą.

5 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2003-2004

metais.

[pic] Horizontalioji kapitalo ir įsipareigojimų analizė rodo (žr. pav.

5), kad per nagrinėjamą laikotarpį nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai didėjo, t.y. nuosavo kapitalo pokytis sudaro 137,172 tūkst. litų.

Įsipareigojimų padidėjimas sudaro 271,492 tūkst. litų.

Nuosavo kapitalo didėjimas tiesiogiai susijęs su įmonės uždirbamu pelnu. Per visą analizuojamą laikotarpį pelnas didėjo. Didelis pelno padidėjimas matosi lyginant 2003 metus su 2004 metais.

6 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavo kapitalas sudėtis ir kitimas 2003-2004

metais.

[pic]

Nagrinėjant UAB „Eurema“ įsipareigojimų skiltį balanse ( arba į pav.

9), matyti, kad pastarieji turi didėjimo tendenciją kasmet ir jų apimtis per 2003-2004 metus išaugo 35 procentais. UAB „ Eurema “ ilgalaikiai įsiskolinimai iki 2004 metų šiek tiek mažėjo, o 2004 metais buvo gauta tikslinė banko paskola žemės sklypo įsigijimui.

7 PAV. UAB „ Eurema“ įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2003-2004

metais.

[pic]

Skolos tiekėjams buvo smarkiai išaugusios 2003 metais. Taip įvyko todėl, kad buvo smarkiai renovuojama gamyba, atliekamas administracinių patalpų remontas, įrengiamos biuro patalpos, atnaujinami gamybos įrankiai.

Vėliau aiškiai matome kad skolos tiekėjams vėl pasiekė pirminį lygį. Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2003-2004 metus kito neženkliai.

Nuosekliai didėjo pelno mokesčio įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimai susiję su darbo santykiais. 2003 metais dėl staigiai šoktelėjusių įmonės trumpalaikių įsiskolinimų įmonė turėjo šiokių tokių sutrikimų atsiskaitant su tiekėjais. Šiuo metu visi įmonės atsiskaitymai vykdomi laiku, apyvartinėms lėšoms užtenka savų lėšų.

8 PAV. 2003-2004 metų horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė.

|UAB ” EUREMA” HORIZANTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) | | |

|ANALIZĖ ( 2003-2004 m.) | | |

| | | |2004-2003 |2004-200|

| | | | |3 |

| |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% |

|Pardavimų pajamos |1827292 |1687743 |-139549 |-8,27% |

|Pardavimų savikaina |1379333 |1210548 |-168785 |-13,94% |

|Bendrasis pelnas |447959 |477195 |29236 |6,13% |

|Veiklos sąnaudos |351088 |332853 |-18235 |-5,48% |

|Tipinės veiklos pelnas |96871 |144342 |47471 |32,89% |

|Kita veikla |0 |69243 |69243 |100,00% |

|Pajamos |14783 |240226 |225443 |93,85% |

|Sąnaudos |14783 |170983 |156200 |91,35% |

|Finansinė investicinė |4527 |-8394 |-12921 |153,93% |

|veikla | | | | |

|Pajamos |10636 |0 |-10636 |#DIV/0! |

|Sąnaudos |6109 |8394 |2285 |27,22% |

|Įprastinės veiklos pelnas |101398 |205191 |103793 |50,58% |

|Pagautė |173 |2 |-171 |-8550,00|

|Netekimai |3 |2 |-1 |-50,00% |

|Pelnas prieš apmokestinimą|101568 |205191 |103623 |50,50% |

|Pelno mokestis |15527 |34010 |18483 |54,35% |

|Grynasis pelnas |86041 |171181 |85140 |49,74% |

Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo, kad 2003-2004 metais UAB

„ Eurema“ veikla buvo pelninga, įmonės pelnas pastoviai augo. 2004 m. –

didelis pelno šuolis. Tai susiję su tuo, kad 2003 metai buvo skiriami pagrindinai gamybinės bazės atnaujinimui.

9 PAV. UAB „ Eurema“ pelnas 2003-2004 metais.

[pic]

Lyginant 2003 metus su 2004 metais ( žr. paveikslėlis 9 ) grynasis pelnas išaugo 85,14 tūkst. litų.

Tokia horizontalios pelno( nuostolio) analizė parodo tik bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB

„ Eurema „ gauna grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti pelningumo rodiklių analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

Atlikus vertikaliąją balanso analizę galima nustatyti UAB „ Eurema“

balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo bei įsipareigojimų dalis balanse.

10 PAV. 2003- 2004 metų vertikalioji balanso analizė .

|UAB ” EUREMA” VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ| | |

|( 2003-2004 m.) | | |

| |2003 metai |2004 metai |Proc.pa|

| | | |sik. |

| |Lt |proc|Lt |proc.|2004-20|

| | |. | | |03 |

|ILGALAIKIS TURTAS |258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 |

| |00 |9 |0 | | |

|Nematerialus turtas |0,00 |0,00|0,00 |0,00 |0,00 |

|Ilgalaikis materialus turtas|258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 |

| |00 |9 |0 | | |

|Žemė | |0,00|540000,0|42,87|42,87 |

| | | |0 | | |

|Transporto priemonės |41728,0|4,90|150611,0|11,96|7,05 |

| |0 | |0 | | |

|Įrenginiai, mašinos ir |83373,0|9,80|37726,00|3,00 |-6,80 |

|įrankiai |0 | | | | |

|Kitas materialus turtas |133528,|15,6|38711,00|3,07 |-12,62 |

| |00 |9 | | | |

|TRUMPALAIKIS TURTAS |592277,|69,6|492522,0|39,10|-30,50 |

| |00 |1 |0 | | |

|Atsargos |96296,0|11,3|98678,00|7,83 |-3,48 |

| |0 |2 | | | |

|Pirkėjų skolos |343114,|40,3|331222,0|26,30|-14,03 |

| |00 |2 |0 | | |

|Išankstiniai apmokėjimai |4991,00|0,59|9558,00 |0,76 |0,17 |

|Kitos gautinos sumos |135098,|15,8|37092,00|2,94 |-12,93 |

| |00 |8 | | | |

|Gryni pinigai |12778,0|1,50|15972,00|1,27 |-0,23 |

| |0 | | | | |

|TURTAS |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 |

| |00 |00 |00 |0 | |

|NUOSAVAS KAPITALAS |340914,|40,0|478086,0|37,96|-2,11 |

| |00 |6 |0 | | |

|KAPITALAS |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 |

| |00 |7 |0 | | |

|Įstatinis kapitalas |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 |

| |00 |7 |0 | | |

|REZERVAI |130873,|15,3|182905,0|14,52|-0,86 |

| |00 |8 |0 | | |

|Privalomas |12400,0|1,46|12400,00|0,98 |-0,47 |

| |0 | | | | |

|Kiti rezervai |118473,|13,9|170505,0|13,54|-0,39 |

| |00 |2 |0 | | |

|PELNAS |86041,0|10,1|171181,0|13,59|3,48 |

| |0 |1 |0 | | |

|MOKĖTINOS SUMOS IR |509992,|59,9|781484,0|62,04|2,11 |

|ĮSIPAREIGOJIMAI |00 |4 |0 | | |

|ILGALAIKĖS SKOLOS |94980,0|11,1|627662,0|49,83|38,67 |

| |0 |6 |0 | | |

|PER VIENERIUS METUS |415012,|48,7|153822,0|12,21|-36,56 |

|MOKĖTINOS SUMOS |00 |7 |0 | | |

|Skolos tiekėjams |365495,|42,9|49360,00|3,92 |-39,03 |

| |00 |5 | | | |

|Išankstiniai apmokėjimai |10108,0|1,19|20000,00|1,59 |0,40 |

| |0 | | | | |

|Pelno mokesčio |15527,0|1,82|34010,00|2,70 |0,88 |

|įsipareigojimai |0 | | | | |

|Su darbo santykiais susiję |23882,0|2,81|28736,00|2,28 |-0,53 |

|įsipareigojimai |0 | | | | |

|Kitos mokėtinos sumos | |0,00|21716,00|1,72 |1,72 |

|NUOSAVO KAPITALO IR |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 |

|ĮSIPAREIGOJIMŲ |00 |00 |00 |0 | |

UAB „ Eurema“ turto struktūros analizė rodo, kad per 2003 – 2004 metus didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas turtas, per analizuojamą laikotarpį lyginamasis IT svoris pakilo 30,50 punkto ( nuo

37,51 procento iki 60,90 procento). Tai yra natūralu, kadangi UAB „Eurema“

– paslaugų gamybinė įmonė ir didžiąją jos turto dalį sudaro gamybos priemonės. Didžiausią dalį ilgalaikiame turte turėjo ilgalaikis materialus turtas.

11 PAV. UAB „ Eurema“ ilgalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2001-2004

metais.

[pic]

12 PAV. UAB „ Eurema“ turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika

2003-2004 metais(%).

[pic]

Mažiausią lyginamąjį svorį įmonės aktyvų dalyje turi grynieji pinigai. Lyginant 2004 metus su 2003 metais gryni pinigai sudarė 1,27

procentus įmonės aktyvo. Sąskaitoje (kasoje) laikomos tik minimaliai reikalingos pinigų sumos, kurios reikalingos operatyvinei veiklai. Suma turi būti tokia, kad užtektų padengti visus pirmaeilius mokesčius.

Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. Trumpalaikių įsipareigojimų dalis didžiausia buvo 2003 m., ją daugiausia sudaro skolos tiekėjams (praktiškai su visais tiekėjais yra sudarytos sutartys ir gaunamas mokėjimo atidėjimas). 2004 m. gauta banko paskola žemės sklypui pirkti.

13 PAV. UAB „ Eurema“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2003-2004 metais (%).

[pic]

14 PAV.Vertikaliojo pelno( nuostolio) 2003-2004 metų analizė.

|UAB ” EUREMA” VERTIKALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ (2003-2004| |

|m.) | |

| | | | |Pasikeit|

| | | | |imai |

| |2003 metai |2004 metai |lyginant|

| |Lt. |Proc. |Lt. |Proc. |2004-200|

| | | | | |3 |

|Pardavimų pajamos |1827292 |100,00|1687743 |100,00|0,00 |

|Pardavimų savikaina |1379333 |75,49 |1210548 |71,73 |-3,76 |

|Bendrasis pelnas |447959 |100,00|477195 |100,00|0,00 |

|Veiklos sąnaudos |351088 |78,38 |332853 |69,75 |-8,62 |

|Tipinės veiklos pelnas |96871 |21,62 |144342 |30,25 |8,62 |

|Kita veikla |0 | |69243 | |0,00 |

|Pajamos |14783 |3,30 |240226 |50,34 |47,04 |

|Sąnaudos |14783 |3,30 |170983 |35,83 |32,53 |

|Finansinė investicinė veikla |4527 | |-8394 | |0,00 |

|Pajamos |10636 |2,37 |0 |0,00 |-2,37 |

|Sąnaudos |6109 |1,36 |8394 |1,76 |0,40 |

|Įprastinės veiklos pelnas |101398 |22,64 |205191 |43,00 |20,36 |

|Pagautė |173 |0,04 |2 |0,00 |-0,04 |

|Netekimai |3 |0,00 |2 |0,00 |0,00 |

|Pelnas prieš apmokestinimą |101568 |22,67 |205191 |43,00 |20,33 |

|Peno mokestis |15527 |3,47 |34010 |7,13 |3,66 |

|Grynasis pelnas |86041 |19,21 |171181 |35,87 |16,66 |

Atlikę UAB „ Eurema“ vertikalią pelno (nuostolio) analizę 2003 -2004

metams, matome, kad įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet būtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti. Pirmiausia matome, kad pelno didėjimas smarkiai susijęs su gamybos savikainos ir veiklos sąnaudų sumažėjimu.

3.2 UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos ir trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkus keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes:

➢ Pelningumo( rentabilumo).

➢ Finansinio statuso (mokumo).

➢ Finansų valdymo.

Pelningumo analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;

a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės laimėjimus, b) pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai.

Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Tai rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.

3.2.1 UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina firmos laimėjimus.

Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]

Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijų pelningumas. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas, t.y.

apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Jis yra taip apskaičiuojamas:

[pic]

Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Grynasis pelningumas (arba neto pelno marža) parodo visos analizuojamos įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės pelningumo rodiklis bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su analogiškos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo rodikliu. Atskirai paimtas rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra išvestinis dydis.

Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus aukštesnis, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]

Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Tai vienas iš svarbiausių pelningumo rodiklių, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam vienetui. Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis „šokinėja“ 5-15 procentų riboje. Jis taip apskaičiuojamas taip:

[pic]

Bendrasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

|PELNINGUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | | |

| |2003 |2004 |Pokytis |% |

|Akcinio kapitalo pelningumas |0,69 |1,38 |0,69 |50% |

|Turto pelningumas /turto |0,10 |0,14 |0,03 |26% |

|grąža/ | | | | |

|Grynasis pelningumas |0,05 |0,10 |0,05 |54% |

|Bendrasis pelningumas |0,25 |0,28 |0,04 |13% |

3.2.2 UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė

Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą.

Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui.

Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo koeficientai.

Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:

[pic]

Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.

Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas taip:

[pic]

Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1

ar net dar mažesnis.

| PADENGIMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | | | |

| |2003 |2004 |Pokytis |% |

| Bendrojo padengimo koeficientas |1,43 |3,20 |1,77 |55% |

|Greitojo arba kritinio padengimo |1,20 |2,56 |1,37 |53% |

|koeficientas | | | | |

3.2.3. UAB „ Eurema“ finansų struktūros rodiklių analizė.

Įsipareigojimų arba mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslo partneriams, bankams, mokesčių institucijoms.

Svarbiausias įsipareigojimų grupės rodiklis yra skolos – nuosavybės santykis. Manoma, kad santykis 1:2 yra normalus, t.y. maždaug pusė finansavimo šaltinių turėtų būti skolinami. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]

Taip pat apskaičiuojamas skolos koeficientas, – tai santykis tarp įmonės skolų ir viso turto:

[pic]

Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus.

Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nes bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybę teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną bei išlaikyti firmos kontrolę. Optimalus skolos lygis yra daugumos akademinių ir praktinių diskusijų objektas.

|MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | |

| |2003 |2004 |Pokytis |% |

|Skolos-nuosavybės santykis |1,50 |1,63 |1,09 |0,08 |

|Skolos koeficientas |0,60 |0,62 |1,04 |0,03 |

Kitas svarbus finansų struktūros santykinis rodiklis – palūkanų padengimo koeficientas. Jis apskaičiuojamas dalijant pelną iki palūkanų ir mokesčių išskaitymo (earnings before interest and taxes – EBIT) iš palūkanų: Šis koeficientas parodo, koks gali būti minimalus veiklos pelnas, kad įmonė dar pajėgtų mokėti metines palūkanas.

3.2.4. UAB „ Eurema“ turto panaudojimo (apyvartumo) koeficientai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Yra daug apyvartumo rodiklių, tačiau mes apsiribosime tiktai keliais.

Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Šis rodiklis taip apskaičiuojamas:

[pic]

Kuo jis didesnis, tuo geriau. Jeigu jis per mažas, tai reikia arba didinti pardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto.

Viso turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto litui. Jis randamas pagal formulę:

[pic]

Šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo jis didesnis, tuo geriau.

Atsargų apyvartumas – apskaičiuojamas pardavimus dalijant iš atsargų vertės:

[pic]

Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau didelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų skaičių.

Kai įmonės parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp pardavimo laiko ir apmokėjimo momento. Tokiu būdu apskaičiuojamas pirkėjų skolų apmokėjimo laikas. Jis randamas pirkėjų įsiskolinimą dalijant iš vienos dienos vidutinių pardavimų (dažniausiai dalinama iš 360 dienų):

[pic]

Šis rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kada produkcija yra apskaitoma kaip pirkėjų įsiskolinimas.

|TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO KOEFICIENTAI |

| |2003 |2004 |Pokytis|% |

|Ilgalaikio turto apyvartumas |7,07 |2,20 |-4,86 |-221% |

|Viso turto apyvartumas |2,15 |1,34 |-0,81 |-60% |

|Atsargų apyvartumas |18,98 |17,10 |-1,87 |-11% |

|Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas |67,60 |70,65 |3,05 |4% |

Išvados

Atlikus įmonės vertikalią ir horizontalią finansinių ataskaitų analizę, bei apskaičiavus finansinius koeficientus galima daryti išvadas, kad įmonė dirba pelningai, stabiliai ir dar turi pakankamai rezervų plėsti veiklą be didelių investicijų. 2004 metais pastebimas visų finansinių koeficientų augimas, išskyrus turto panaudojimo koeficientus. Taip yra todėl, kad 2003-2004 metais buvo daug investuojama į įmonės gamybinės bazės atnaujinimą, į naujas gamybos technologijas, be to buvo įsigytas žemės sklypas, kuris šiuo metu yra ruošiamas statyboms ir atsipirks tik pradėjus jį eksploatuoti. Kaip ir kitos ilgalaikės investicijos. Ateinančiais finansiniais laikotarpiais reikėtų geriau išnaudoti materialinę-techninę įmonės bazę, kiek įmanoma plėsti gamybą, esančių vidinių rezervų sąskaita.

Matome kad 2004 metais sumažėjus gryniesiems įmonės pardavimamas, bendrasis ir grynasis pelnas visgi išaugo. Taip įvyko dėl to, kad, įdiegus naujas technologijas, sumažėjo gamybos savikaina. Buvo sumažintos taip pat ir įmonės veiklos sąnaudos, kas leidžia skirti lėšų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kas jau buvo daroma šiais metais ir dar bus daroma ateityje.

Norint išsilaikyti rinkoje, kur pastoviai daugėja įmonių, siūlančių atitinkamas paslaugas, reikia išlaikyti aukštą darbo kokybę kuo mažesnėmis laiko ir finansų sąnaudomis. Taip pat yra numatoma skirti papildomų lėšų reklamai, kas iki šiol buvo daroma nepakankamai. Numatoma paruošti darbuotojų skatinimo ir motyvacijos sistemą, kas taip pat leis iki galo išnaudoti jų potencialias galimybes.

Literatūra

1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. ( 1998 ). Finansų analizė.

Kaunas: Technologija.

2. Darškuvienė V.( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Kaunas:

Technologija.

3. Juozaitienė L.,( 2000 ) . Įmonės finansai, analizė ir valdymas.

Šiauliai : ŠUL.

4. Juozaitienė L., Tijūnaitienė R. (2004 ) . Studentų savarankiškų darbų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka.

Šiauliai : ŠUL.

5. Kalčinskas G., Černius G.( 1998 ). Finansinė ir menedžmento apskaita. Vilnius: Pačiolis

6. Kvedaraitė V.( 1996). Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas.

7. Kvedaraitė V. ( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas.

8. Oficialių dokumentų tekstai iki 2004 03 12. ( 2004) Verslo apskaitos standartai. Pavyzdinis sąskaitų planas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Vilnius: Mūsų Saulužė.

9. Radavičius E. (1997 ). Įmonės finansai: Analizė ir prognozė.

Vilnius: Ekonomikos mokymo centras.

Perspektyvinių valdymo sprendimų priėmimas

Finansinė analizė

Praeityje priimtų sprendimų įvertinimas

Planavimas

Kontrolė

Apskaita

Prognozavimas