Įmonės finansų analizė

TURINYS
Įvadas
2

1. Finansinės veiklos analizės teorinė apžvalga

3

2. Trumpa įmonės veiklos apžvalga

5

3. UAB „ Eurema“ finansinės būklės analizė 2003 – 2004 m.

7

3.1 UAB „ Eurema“ finansinių ataskaitų vertikali ir horizontali
analizė 7

3.2 UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė

15

3.2.1.UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė

15

3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė

16

3.2.3.UAB „ Eurema“ turto panaudojimo efektyvumo koeficientai

18

4. Išvados 19
Literatūra 20
Priedai

ĮVADAS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą , šalies įmonėms atsiveria naujos
galimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsų
bendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norint
sėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtina
sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti savo įmonės dabartinę būklę ir
perspektyvas. Verslininkui, kuris nuuolat siekia, kad jo firma patektu į
ekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius verslo
organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės ir
prognozavimo pagrindus, t.y. veiklos planus bei pasiektus rezultatus
pagrįsti finansiniais vertės kriterijais, kurie  yra  universalūs ir
suprantami kiekvienam investuotojui. Finansų rinkos teorijoje tokiais
kriterijais laikomi pelningumas ir rizika. Todėl didelis dėmesys finansų
valdymo ir strategijos programoje skiriamas šių kriterijų vertinimo metodų
ir šiuolaikinių valdymo instrumentų įsisavinimui. Tokios žinios ir įgūdžiai
padės ne tik valdyti įmonės pinigų srautus, tačiau ir būti aktyviu finansų
rinkos dalyviu, sugebančiu ppelningai ir saugiai naudotis finansiniais
ištekliais, kuriuos siūlo rinka.  

Organizacijos finansų strategija ir valdymas reiškia sugebėjimą
tinkamai planuoti ir valdyti finansinius išteklius. Tam reikia mokėti
racionaliai pagrįsti tokius finansinius sprendimus: 

1. Kiek ir kada investuoti  į ilgalaikį materialųjį turtą?

2. Kiek ir kada investuoti į finansinį turtą?

3. Kiek ir kada reikia sk

kolintis?

4. Kokiais finansiniais instrumentais naudotis, norint sumažinti

riziką?

Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje
paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonės
būklei gerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimus
naudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą per
ataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti UAB „ EUREMA“ finansinę būklę 2003-

2004 metais:

1. Atlikti UAB „EUREMA“ finansinių ataskaitų analizę.

2. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo)

finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę.

Pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik peržiūrėti susistemintą
nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų
finansinės būklės įvertinimą.

1. FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINĖ APŽVALGA

Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti
informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinė
analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o
svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Taigi finansinė
analizė padeda nustatyti įmonės veiklos ffinansinius aspektus, įvertinti
esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam
verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai
tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.
Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė
situacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimų
projektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1
paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole,
planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę
būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti
valdymo sprendimus. Tokia informacija pa

adeda pažinti ir įvertinti ūkinius
procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat
numatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galima
traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.

1 PAV.

[pic]

Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti
pagal vartotojų kontingentą – įmonių vadovus labiausiai domina įmonės
plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija ,
investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir
kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės
analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos
vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir
išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti
norimą informaciją.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.
Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji
klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.
Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti
taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė
analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai
savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš
anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti
naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių
rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji,
vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą
dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o
nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši
analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,
dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės
balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų

duomenis. Vertikalioji analizė
atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su
bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas
procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis
rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų
suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima
nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai
išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio
ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo
rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti
daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės
tikslų. Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių
yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Dabartiniu metu Lietuvoje
išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės
atskaitomybės dokumentai:

• balansas;

• pelno(nuostolio)ataskaita;

• nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

• piniginių srautų ataskaita;

• aiškinamasis raštas;

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.
Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį
laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius,
kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti
pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo
ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų
sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno(nuostolio)
ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai – pajamos ir sąnaudos.
Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai
priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Taigi, finansinė atskaitomybė sudaro
informacinį pagrindą analizei.

Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:

▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą

periodą.

▪ Išsiaiškinti svarbiausius ve

eiksnius, turinčius įtaką rezultatinių

finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių

didinimo ar mažinimo galimybes.

▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius

rezultatus.

▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos

tęstinumui.

2. TRUMPA UAB „EUREMA“ VEIKLOS APŽVALGA

UAB „EUREMA“ įsteigta 1996.02.05. Bendrovės įstatinis kapitalas 124000
litų; įstatinis kapitalas padalytas į 12400 paprastųjų vardinių akcijų.
Kapitalas suformuotas visiškai. Vienos akcijos nominali vertė 10Lt. UAB
„Eurema“ yra TŪB „Žaibas“ kontroliuojama įmonė.
Vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2004 metais 46 žmonės.
Bendrovės UAB „EUREMA“ apyvarta per 2004 metus – 1948141 litų.
Bendrasis 2004 metų pelnas – 205191 litų.

Uždarosios akcinės bendrovės „EUREMA“ 2004 metų
finansinės atskaitomybės duomenys apskaityti pagal kaupimo principą, metinė
finansinė atskaitomybė parengta, atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos
principą.
Apskaita bendrovėje tvarkoma, laikantis įmonės besitęsiančios veiklos,
piniginio įkainojimo, apskaitos pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo,
periodiškumo principų.
Bendrovės veiklos pobūdis – gamybinis. Įmonės veikla:

Automobilių priežiūra ir remontas 50.20,

Variklinių transporto priemonių pardavimas 50.1.,

Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir
pagalbinių reikmenų

pardavimas 50.3.,

Variklinių transporto priemonių ir jų variklių dalių
bei pagalbinių reikmenų

gamyba 34.3.

Variklinių transporto priemonių kėbulų gamyba;
priekabų ir puspriekabių

gamyba 34.2.,

Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių
dokumentų rengimas 74.11.30.

Šiuo metu bendrovės prioritetinė veiklos kryptis – krovininių
automobilių kėbulų, tentinių ir izoterminių puspriekabių bei priekabų
remontas. Nedidelę dalį bendrovės pagrindinės veiklos sudaro atsarginių
dalių pardavimas .
Atsižvelgiant į krovinių gabenimo sausumos keliais sektoriaus augimą (nuo
2000 metų krovininių automobilių Lietuvoje skaičius išaugo 10,3 proc.,
krovinių pervežimų apimtys – net 15,92 proc. Vežimas kelių transportu
2004 metais sudarė 50.3 proc. visos pervežimų rinkos.) įmonės teikiamos
paslaugos yra konkurencingos ir rinkoje turi paklausą. Įmonės rinka –
vietinė – 90%, ES šalys – 4%, trečiosios šalys – 6%.
Gamybines patalpas įmonė nuomojasi. 2004 m. persikėlus į naujas gamybines
patalpas, gamyba buvo išplėsta, atidaryta nauja dažymo kamera, dažų maišymo
ir paruošimo patalpa. Tai leido sumažinti teikiamų paslaugų savikainą ir
kai kurias veiklos sąnaudas.
Įmonės vidutinis dirbančiųjų skaičius 2004 metais – 46 , t.sk. 11 –
administracijos darbuotojai, 3 – pagalbiniai darbuotojai, kiti dirba
gamyboje. Darbuotojų kvalifikacija yra pakankama

2003 metais kadrų kaita įmonėje buvo gana didelė. Per 2004 metus,
pagerinus darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, pavyko gerokai ją sumažinti.

Žaliavomis, komplektavimo detalėmis įmonė stengiasi apsirūpinti
vietinėje rinkoje. Sudaromos ilgalaikės tiekimo sutartys su tiekėjais, kas
sąlygoja didesnes nuolaidas, atidėtą mokėjimą ir pan. Atsiskaitymų su
tiekėjais problemų įmonė neturi – atsiskaitoma nustatytais terminais.

Su pirkėjais taip pat yra sudaromos aptarnavimo sutartys. Įmonė
atlieka daug draudiminių remontų .

Įmonėje dirbančių darbininkų darbo užmokesčio vidurkis 2004
metais–650 Lt. Administracijos – 1000 Lt. Darbuotojams sudarytos geros
darbo ir poilsio sąlygos.

Įmonės turimas ilgalaikis turtas, gamybos priemonės yra pastoviai
keičiamos ir atnaujinamos.

Bendrovės bendrosios pajamos padidėjo nuo 1827 tūkst.Lt. (2003metais)
iki 1948 tūkst.Lt. (2004metais).

3.UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ EUREMA“ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ 2003 –

2004 M.

3.1.Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė.

Atliktas UAB „Eurema“ dviejų metų finansinių duomenų palyginimas,
vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti įmonės turto ir jo
finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir procentais
nagrinėjamu laikotarpiu.

2 PAV. 2003 – 2004 metų horizontalioji balanso analizė.

|UAB ” EUREMA” HORIZANTALIOJI BALANSO ANALIZĖ | | |
|(2003-2004 m.) | | |
| | | |2004-2003 |2004-200|
| | | | |3 |
| |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% |
|ILGALAIKIS TURTAS |258629 |767048 |508419 |66% |
|Nematerialus turtas |0 |0 |0 |0% |
|Ilgalaikis materialus turtas |258629 |767048 |508419 |66% |
|Žemė |  |540000 |540000 |100% |
|Transporto priemonės |41728 |150611 |108883 |72% |
|Įrenginiai, mašinos ir |83373 |37726 |-45647 |-121% |
|įrankiai | | | | |
|Kitas materialus turtas |133528 |38711 |-94817 |-245% |
|TRUMPALAIKIS TURTAS |592277 |492522 |-99755 |-20% |
|Atsargos |96296 |98678 |2382 |2% |
|Pirkėjų skolos |343114 |331222 |-11892 |-4% |
|Išankstiniai apmokėjimai |4991 |9558 |4567 |48% |
|Kitos gautinos sumos |135098 |37092 |-98006 |-264% |
|Gryni pinigai |12778 |15972 |3194 |20% |
|TURTAS |850906 |1259570 |408664 |32% |
|NUOSAVAS KAPITALAS |340914 |478086 |137172 |29% |
|KAPITALAS |124000 |124000 |0 |0% |
|Įstatinis kapitalas |124000 |124000 |0 |0% |
|REZERVAI |130873 |182905 |52032 |28% |
|Privalomas |12400 |12400 |0 |0% |
|Kiti rezervai |118473 |170505 |52032 |31% |
|PELNAS |86041 |171181 |85140 |50% |
|MOKĖTINOS SUMOS IR |509992 |781484 |271492 |35% |
|ĮSIPAREIGOJIMAI | | | | |
|ILGALAIKĖS SKOLOS |94980 |627662 |532682 |85% |
|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS |415012 |153822 |-261190 |-170% |
|SUMOS | | | | |
|Skolos tiekėjams |365495 |49360 |-316135 |-640% |
|Išankstiniai apmokėjimai |10108 |20000 |9892 |49% |
|Pelno mokesčio įsipareigojimai|15527 |34010 |18483 |54% |
|Su darbo santykiais susiję |23882 |28736 |4854 |17% |
|įsipareigojimai | | | | |
|Kitos mokėtinos sumos |  |21716 |21716 |100% |
|NUOSAVO KAPITALO IR |850906 |1259570 |408664 |32% |
|ĮSIPAREIGOJIMŲ | | | | |

Iš horizontaliosios balanso analizės matyti kad per analizuojamą laikotarpį
UAB „Eurema“ bendra turto suma, bei akcinis kapitalas ir įsipareigojimai
padidėjo 1,48 karto, t.y. nuo 850,91 tūkst. litų iki 1259,57 tūkst. litų.
Pastebima ryški ilgalaikio turto didėjimo tendencija. Ilgalaikio turto ,per
analizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 66 procentus. Ypatingai
ilgalaikis turtas padidėjo 2004 metais. Ilgalaikio turto didelį padidėjimą
pagrinde lėmė žemės sklypo įsigijimas 2004 metais. Lyginant Nurašant
nudėvėtą ir įmonėje nebenaudojamą ilgalaikį turtą, ganybinė bazė pastoviai
yra atnaujinama, t.y. įsigyjamas naujas analogiškas ilgalaikis turtas.

2004 metus lyginant su 2003 metais trumpalaikis turtas sumažėjęs – 20
proc. Tokį sumažėjimą sąlygoja pats įmonės veiklos pobūdis – puspriekabių
ir priekabių remontas.Jis kiekvieną kartą atliekamas pagal atskirai
patvirtintą sąmatą, todėl nera nei reikalo, nei galimybių kaupti medžiagų
ir žaliavų atsargas. Jų įsigyjama tik tiek, kiek reikia einamiems darbams
atlikti.

3 PAV.UAB „ Eurema“ turto pokyčiai 2003-2004 metais.

[pic]

Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjų
skolos ( žr. pav. 4) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypač
išaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugų
teikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiai
šoktelėjo apyvartos.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, gryni
pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metais
buvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvo
išduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“
padidėjimą.
[pic]

4 PAV. UAB „ Eurema“ trumpalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2003-
2004 metais.

Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjų
skolos ( žr. pav. 6) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypač
išaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugų
teikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiai
šoktelėjo apyvartos.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, gryni
pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metais
buvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvo
išduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“
padidėjimą.

5 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2003-2004
metais.

[pic] Horizontalioji kapitalo ir įsipareigojimų analizė rodo (žr. pav.
5), kad per nagrinėjamą laikotarpį nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai
didėjo, t.y. nuosavo kapitalo pokytis sudaro 137,172 tūkst. litų.
Įsipareigojimų padidėjimas sudaro 271,492 tūkst. litų.

Nuosavo kapitalo didėjimas tiesiogiai susijęs su įmonės uždirbamu
pelnu. Per visą analizuojamą laikotarpį pelnas didėjo. Didelis pelno
padidėjimas matosi lyginant 2003 metus su 2004 metais.

6 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavo kapitalas sudėtis ir kitimas 2003-2004
metais.

[pic]

Nagrinėjant UAB „Eurema“ įsipareigojimų skiltį balanse ( arba į pav.
9), matyti, kad pastarieji turi didėjimo tendenciją kasmet ir jų apimtis
per 2003-2004 metus išaugo 35 procentais. UAB „ Eurema “ ilgalaikiai
įsiskolinimai iki 2004 metų šiek tiek mažėjo, o 2004 metais buvo gauta
tikslinė banko paskola žemės sklypo įsigijimui.

7 PAV. UAB „ Eurema“ įsipareigojimų sudėties kitimo dinamika 2003-2004

metais.

[pic]

Skolos tiekėjams buvo smarkiai išaugusios 2003 metais. Taip įvyko
todėl, kad buvo smarkiai renovuojama gamyba, atliekamas administracinių
patalpų remontas, įrengiamos biuro patalpos, atnaujinami gamybos įrankiai.
Vėliau aiškiai matome kad skolos tiekėjams vėl pasiekė pirminį lygį. Kitos
mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2003-2004 metus kito neženkliai.
Nuosekliai didėjo pelno mokesčio įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimai
susiję su darbo santykiais. 2003 metais dėl staigiai šoktelėjusių įmonės
trumpalaikių įsiskolinimų įmonė turėjo šiokių tokių sutrikimų atsiskaitant
su tiekėjais. Šiuo metu visi įmonės atsiskaitymai vykdomi laiku,
apyvartinėms lėšoms užtenka savų lėšų.

8 PAV. 2003-2004 metų horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos
analizė.
|UAB ” EUREMA” HORIZANTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) | | |
|ANALIZĖ ( 2003-2004 m.) | | |
| | | | | |
| | | | | |
| | | |2004-2003 |2004-200|
| | | | |3 |
| |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% |
|Pardavimų pajamos |1827292 |1687743 |-139549 |-8,27% |
|Pardavimų savikaina |1379333 |1210548 |-168785 |-13,94% |
|Bendrasis pelnas |447959 |477195 |29236 |6,13% |
|Veiklos sąnaudos |351088 |332853 |-18235 |-5,48% |
|Tipinės veiklos pelnas |96871 |144342 |47471 |32,89% |
|Kita veikla |0 |69243 |69243 |100,00% |
|Pajamos |14783 |240226 |225443 |93,85% |
|Sąnaudos |14783 |170983 |156200 |91,35% |
|Finansinė investicinė |4527 |-8394 |-12921 |153,93% |
|veikla | | | | |
|Pajamos |10636 |0 |-10636 |#DIV/0! |
|Sąnaudos |6109 |8394 |2285 |27,22% |
|Įprastinės veiklos pelnas |101398 |205191 |103793 |50,58% |
|Pagautė |173 |2 |-171 |-8550,00|
| | | | |% |
|Netekimai |3 |2 |-1 |-50,00% |
|Pelnas prieš apmokestinimą|101568 |205191 |103623 |50,50% |
|Pelno mokestis |15527 |34010 |18483 |54,35% |
|Grynasis pelnas |86041 |171181 |85140 |49,74% |
| | | | | |

Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo, kad 2003-2004 metais UAB
„ Eurema“ veikla buvo pelninga, įmonės pelnas pastoviai augo. 2004 m. –
didelis pelno šuolis. Tai susiję su tuo, kad 2003 metai buvo skiriami
pagrindinai gamybinės bazės atnaujinimui.

9 PAV. UAB „ Eurema“ pelnas 2003-2004 metais.

[pic]

Lyginant 2003 metus su 2004 metais ( žr. paveikslėlis 9 ) grynasis
pelnas išaugo 85,14 tūkst. litų.

Tokia horizontalios pelno( nuostolio) analizė parodo tik bendras
finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti
nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad UAB
„ Eurema „ gauna grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti pelningumo rodiklių
analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio
pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

Atlikus vertikaliąją balanso analizę galima nustatyti UAB „ Eurema“
balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto
pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo
bei įsipareigojimų dalis balanse.

10 PAV. 2003- 2004 metų vertikalioji balanso analizė .
|UAB ” EUREMA” VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ| | |
|( 2003-2004 m.) | | |
| | | | | |
| |2003 metai |2004 metai |Proc.pa|
| | | |sik. |
| |Lt |proc|Lt |proc.|2004-20|
| | |. | | |03 |
|ILGALAIKIS TURTAS |258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 |
| |00 |9 |0 | | |
|Nematerialus turtas |0,00 |0,00|0,00 |0,00 |0,00 |
|Ilgalaikis materialus turtas|258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 |
| |00 |9 |0 | | |
|Žemė |  |0,00|540000,0|42,87|42,87 |
| | | |0 | | |
|Transporto priemonės |41728,0|4,90|150611,0|11,96|7,05 |
| |0 | |0 | | |
|Įrenginiai, mašinos ir |83373,0|9,80|37726,00|3,00 |-6,80 |
|įrankiai |0 | | | | |
|Kitas materialus turtas |133528,|15,6|38711,00|3,07 |-12,62 |
| |00 |9 | | | |
|TRUMPALAIKIS TURTAS |592277,|69,6|492522,0|39,10|-30,50 |
| |00 |1 |0 | | |
|Atsargos |96296,0|11,3|98678,00|7,83 |-3,48 |
| |0 |2 | | | |
|Pirkėjų skolos |343114,|40,3|331222,0|26,30|-14,03 |
| |00 |2 |0 | | |
|Išankstiniai apmokėjimai |4991,00|0,59|9558,00 |0,76 |0,17 |
|Kitos gautinos sumos |135098,|15,8|37092,00|2,94 |-12,93 |
| |00 |8 | | | |
|Gryni pinigai |12778,0|1,50|15972,00|1,27 |-0,23 |
| |0 | | | | |
|TURTAS |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 |
| |00 |00 |00 |0 | |
|NUOSAVAS KAPITALAS |340914,|40,0|478086,0|37,96|-2,11 |
| |00 |6 |0 | | |
|KAPITALAS |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 |
| |00 |7 |0 | | |
|Įstatinis kapitalas |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 |
| |00 |7 |0 | | |
|REZERVAI |130873,|15,3|182905,0|14,52|-0,86 |
| |00 |8 |0 | | |
|Privalomas |12400,0|1,46|12400,00|0,98 |-0,47 |
| |0 | | | | |
|Kiti rezervai |118473,|13,9|170505,0|13,54|-0,39 |
| |00 |2 |0 | | |
|PELNAS |86041,0|10,1|171181,0|13,59|3,48 |
| |0 |1 |0 | | |
|MOKĖTINOS SUMOS IR |509992,|59,9|781484,0|62,04|2,11 |
|ĮSIPAREIGOJIMAI |00 |4 |0 | | |
|ILGALAIKĖS SKOLOS |94980,0|11,1|627662,0|49,83|38,67 |
| |0 |6 |0 | | |
|PER VIENERIUS METUS |415012,|48,7|153822,0|12,21|-36,56 |
|MOKĖTINOS SUMOS |00 |7 |0 | | |
|Skolos tiekėjams |365495,|42,9|49360,00|3,92 |-39,03 |
| |00 |5 | | | |
|Išankstiniai apmokėjimai |10108,0|1,19|20000,00|1,59 |0,40 |
| |0 | | | | |
|Pelno mokesčio |15527,0|1,82|34010,00|2,70 |0,88 |
|įsipareigojimai |0 | | | | |
|Su darbo santykiais susiję |23882,0|2,81|28736,00|2,28 |-0,53 |
|įsipareigojimai |0 | | | | |
|Kitos mokėtinos sumos |  |0,00|21716,00|1,72 |1,72 |
|NUOSAVO KAPITALO IR |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 |
|ĮSIPAREIGOJIMŲ |00 |00 |00 |0 | |

UAB „ Eurema“ turto struktūros analizė rodo, kad per 2003 – 2004 metus
didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas turtas, per
analizuojamą laikotarpį lyginamasis IT svoris pakilo 30,50 punkto ( nuo
37,51 procento iki 60,90 procento). Tai yra natūralu, kadangi UAB „Eurema“
– paslaugų gamybinė įmonė ir didžiąją jos turto dalį sudaro gamybos
priemonės. Didžiausią dalį ilgalaikiame turte turėjo ilgalaikis materialus
turtas.

11 PAV. UAB „ Eurema“ ilgalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2001-2004
metais.

[pic]

12 PAV. UAB „ Eurema“ turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika
2003-2004 metais(%).

[pic]

Mažiausią lyginamąjį svorį įmonės aktyvų dalyje turi grynieji
pinigai. Lyginant 2004 metus su 2003 metais gryni pinigai sudarė 1,27
procentus įmonės aktyvo. Sąskaitoje (kasoje) laikomos tik minimaliai
reikalingos pinigų sumos, kurios reikalingos operatyvinei veiklai. Suma
turi būti tokia, kad užtektų padengti visus pirmaeilius mokesčius.

Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo
finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. Trumpalaikių įsipareigojimų dalis
didžiausia buvo 2003 m., ją daugiausia sudaro skolos tiekėjams (praktiškai
su visais tiekėjais yra sudarytos sutartys ir gaunamas mokėjimo
atidėjimas). 2004 m. gauta banko paskola žemės sklypui pirkti.

13 PAV. UAB „ Eurema“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių

kitimo dinamika 2003-2004 metais (%).

[pic]

14 PAV.Vertikaliojo pelno( nuostolio) 2003-2004 metų analizė.

|UAB ” EUREMA” VERTIKALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ (2003-2004| |
|m.) | |
| | | | | |
| | | | |Pasikeit|
| | | | |imai |
| |2003 metai |2004 metai |lyginant|
| |Lt. |Proc. |Lt. |Proc. |2004-200|
| | | | | |3 |
|Pardavimų pajamos |1827292 |100,00|1687743 |100,00|0,00 |
|Pardavimų savikaina |1379333 |75,49 |1210548 |71,73 |-3,76 |
|Bendrasis pelnas |447959 |100,00|477195 |100,00|0,00 |
|Veiklos sąnaudos |351088 |78,38 |332853 |69,75 |-8,62 |
|Tipinės veiklos pelnas |96871 |21,62 |144342 |30,25 |8,62 |
|Kita veikla |0 |  |69243 |  |0,00 |
|Pajamos |14783 |3,30 |240226 |50,34 |47,04 |
|Sąnaudos |14783 |3,30 |170983 |35,83 |32,53 |
|Finansinė investicinė veikla |4527 |  |-8394 |  |0,00 |
|Pajamos |10636 |2,37 |0 |0,00 |-2,37 |
|Sąnaudos |6109 |1,36 |8394 |1,76 |0,40 |
|Įprastinės veiklos pelnas |101398 |22,64 |205191 |43,00 |20,36 |
|Pagautė |173 |0,04 |2 |0,00 |-0,04 |
|Netekimai |3 |0,00 |2 |0,00 |0,00 |
|Pelnas prieš apmokestinimą |101568 |22,67 |205191 |43,00 |20,33 |
|Peno mokestis |15527 |3,47 |34010 |7,13 |3,66 |
|Grynasis pelnas |86041 |19,21 |171181 |35,87 |16,66 |

Atlikę UAB „ Eurema“ vertikalią pelno (nuostolio) analizę 2003 -2004
metams, matome, kad įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet
būtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti. Pirmiausia matome, kad
pelno didėjimas smarkiai susijęs su gamybos savikainos ir veiklos sąnaudų
sumažėjimu.

3.2. UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė.

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos ir
trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkus
keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes:

➢ Pelningumo( rentabilumo).

➢ Finansinio statuso (mokumo).

➢ Finansų valdymo.

Pelningumo analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;

a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės

laimėjimus,

b) pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus

akcininkai ir investuotojai.

Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Tai
rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams
išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta
skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.

3.2.1. UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė.

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina firmos laimėjimus.
Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunama
kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]
Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijų
pelningumas. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.
 Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviai vartoja
savo turtą. Parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas, t.y.
apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Jis yra taip
apskaičiuojamas:

[pic]
Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis,
tuo geresnis.
Grynasis pelningumas (arba neto pelno marža) parodo visos analizuojamos
įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno tenka kiekvienam
grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės pelningumo rodiklis
bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su analogiškos įmonės,
veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo rodikliu. Atskirai paimtas
rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra išvestinis dydis.
Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus aukštesnis,
vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]
Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.
Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Tai vienas iš svarbiausių
pelningumo rodiklių, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam
vienetui. Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla
efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis
„šokinėja“ 5-15 procentų riboje. Jis taip apskaičiuojamas taip:

[pic]
Bendrasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų
litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.
 
|PELNINGUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | | |
| | | | | |
|  |2003 |2004 |Pokytis |% |
|Akcinio kapitalo pelningumas |0,69 |1,38 |0,69 |50% |
|Turto pelningumas /turto |0,10 |0,14 |0,03 |26% |
|grąža/ | | | | |
|Grynasis pelningumas |0,05 |0,10 |0,05 |54% |
|Bendrasis pelningumas |0,25 |0,28 |0,04 |13% |

3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė.
 
Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą.
Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus,
pasibaigus terminui.
 Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus
padengimo koeficientai.
 Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas
viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:

[pic]
Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių
teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis
didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse
manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.
Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio
likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas
taip:

[pic]
Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1
ar net dar mažesnis.
| PADENGIMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | | | |
| | | | | |
|  |2003 |2004 |Pokytis |% |
| Bendrojo padengimo koeficientas |1,43 |3,20 |1,77 |55% |
|Greitojo arba kritinio padengimo |1,20 |2,56 |1,37 |53% |
|koeficientas | | | | |

3.2.3. UAB „ Eurema“ finansų struktūros rodiklių analizė.

Įsipareigojimų arba mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo
ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslo
partneriams, bankams, mokesčių institucijoms.
 Svarbiausias įsipareigojimų grupės rodiklis yra skolos – nuosavybės
santykis. Manoma, kad santykis 1:2 yra normalus, t.y. maždaug pusė
finansavimo šaltinių turėtų būti skolinami. Jis apskaičiuojamas taip:
[pic]
Taip pat apskaičiuojamas skolos koeficientas, – tai santykis tarp įmonės
skolų ir viso turto:
[pic]
Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus.
Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nes
bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybę
teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną
bei išlaikyti firmos kontrolę. Optimalus skolos lygis yra daugumos
akademinių ir praktinių diskusijų objektas.
|MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | |
| | | | | |
| |2003 |2004 |Pokytis |% |
|Skolos-nuosavybės santykis |1,50 |1,63 |1,09 |0,08 |
|Skolos koeficientas |0,60 |0,62 |1,04 |0,03 |

Kitas svarbus finansų struktūros santykinis rodiklis – palūkanų padengimo
koeficientas. Jis apskaičiuojamas dalijant pelną iki palūkanų ir mokesčių
išskaitymo (earnings before interest and taxes – EBIT) iš palūkanų: Šis
koeficientas parodo, koks gali būti minimalus veiklos pelnas, kad įmonė dar
pajėgtų mokėti metines palūkanas.

3.2.4. UAB „ Eurema“ turto panaudojimo (apyvartumo) koeficientai

 
Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yra
valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Yra daug apyvartumo rodiklių,
tačiau mes apsiribosime tiktai keliais.
Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenka
kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Šis rodiklis taip apskaičiuojamas:
[pic]
Kuo jis didesnis, tuo geriau. Jeigu jis per mažas, tai reikia arba didinti
pardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto.
Viso turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam
turto litui. Jis randamas pagal formulę:
[pic]
Šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo jis
didesnis, tuo geriau.
 Atsargų apyvartumas – apskaičiuojamas pardavimus dalijant iš atsargų
vertės:
[pic]
Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykis
didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau
didelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų
skaičių.
Kai įmonės parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp pardavimo
laiko ir apmokėjimo momento. Tokiu būdu apskaičiuojamas pirkėjų skolų
apmokėjimo laikas. Jis randamas pirkėjų įsiskolinimą dalijant iš vienos
dienos vidutinių pardavimų (dažniausiai dalinama iš 360 dienų):
[pic]
Šis rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kada produkcija yra apskaitoma
kaip pirkėjų įsiskolinimas.
 
|TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO KOEFICIENTAI |
| | | | | |
|  |2003 |2004 |Pokytis|% |
|Ilgalaikio turto apyvartumas |7,07 |2,20 |-4,86 |-221% |
|Viso turto apyvartumas |2,15 |1,34 |-0,81 |-60% |
|Atsargų apyvartumas |18,98 |17,10 |-1,87 |-11% |
|Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas |67,60 |70,65 |3,05 |4% |

IŠVADOS

Atlikus įmonės vertikalią ir horizontalią finansinių ataskaitų
analizę, bei apskaičiavus finansinius koeficientus galima daryti išvadas,
kad įmonė dirba pelningai, stabiliai ir dar turi pakankamai rezervų plėsti
veiklą be didelių investicijų. 2004 metais pastebimas visų finansinių
koeficientų augimas, išskyrus turto panaudojimo koeficientus. Taip yra
todėl, kad 2003-2004 metais buvo daug investuojama į įmonės gamybinės bazės
atnaujinimą, į naujas gamybos technologijas, be to buvo įsigytas žemės
sklypas, kuris šiuo metu yra ruošiamas statyboms ir atsipirks tik pradėjus
jį eksploatuoti. Kaip ir kitos ilgalaikės investicijos. Ateinančiais
finansiniais laikotarpiais reikėtų geriau išnaudoti materialinę-techninę
įmonės bazę, kiek įmanoma plėsti gamybą, esančių vidinių rezervų sąskaita.
Matome kad 2004 metais sumažėjus gryniesiems įmonės pardavimamas, bendrasis
ir grynasis pelnas visgi išaugo. Taip įvyko dėl to, kad, įdiegus naujas
technologijas, sumažėjo gamybos savikaina. Buvo sumažintos taip pat ir
įmonės veiklos sąnaudos, kas leidžia skirti lėšų darbuotojų kvalifikacijos
kėlimui, kas jau buvo daroma šiais metais ir dar bus daroma ateityje.
Norint išsilaikyti rinkoje, kur pastoviai daugėja įmonių, siūlančių
atitinkamas paslaugas, reikia išlaikyti aukštą darbo kokybę kuo mažesnėmis
laiko ir finansų sąnaudomis. Taip pat yra numatoma skirti papildomų lėšų
reklamai, kas iki šiol buvo daroma nepakankamai. Numatoma paruošti
darbuotojų skatinimo ir motyvacijos sistemą, kas taip pat leis iki galo
išnaudoti jų potencialias galimybes.

LITERATŪRA

1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. ( 1998 ). Finansų analizė.

Kaunas: Technologija.

2. Darškuvienė V.( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Kaunas:

Technologija.

3. Juozaitienė L.,( 2000 ) . Įmonės finansai, analizė ir valdymas.

Šiauliai : ŠUL.

4. Juozaitienė L., Tijūnaitienė R. (2004 ) . Studentų savarankiškų

darbų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka.

Šiauliai : ŠUL.

5. Kalčinskas G., Černius G.( 1998 ). Finansinė ir menedžmento

apskaita. Vilnius: Pačiolis

6. Kvedaraitė V.( 1996). Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.

7. Kvedaraitė V. ( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.

8. Oficialių dokumentų tekstai iki 2004 03 12. ( 2004) Verslo

apskaitos standartai. Pavyzdinis sąskaitų planas. Buhalterinės

apskaitos pagrindų įstatymas. Įmonių finansinės atskaitomybės

įstatymas. Vilnius: Mūsų Saulužė.

9. Radavičius E. (1997 ). Įmonės finansai: Analizė ir prognozė.

Vilnius: Ekonomikos mokymo centras.

———————–

Perspektyvinių valdymo sprendimų priėmimas

Finansinė analizė

Praeityje priimtų sprendimų

įvertinimas

Planavimas

Kontrolė

Apskaita

Prognozavimas

Leave a Comment