sdfsdfsdf Dar pamenat, kaip būdami išdykę pradinukai ruošėmės pirmajai komunijai? Tikybos mokytoja išmokė tris svarbius žodžius: Tikėjimas, Viltis, Meilė. Trys dieviškos dorybės. Prisiminiau po daugelio metų, kad galėčiau kitomis akimis pažvelgti ir iš naujo išgyventi, ką tai reiškia man dabar. Vakar nutiko tai, kas man nutinka retai. Dalyvavau Šventų mišių aukoje. Yra tokia jauki bažnytėlė Vilniuje, … Peržiūrėti…
Šiandien man nėra įkvėpimo. Atsikėliau su klaikiai skaudama galva… Žinoma, dar visai gerai, jog apskritai su galva. Deja, manęs tuo metu ši mintis nei kiek neguodė. Juo labiau, kad namie baigėsi: sūris, batonas ir kava! Mielieji, galiu pasakyti viena – nėr teisybės šiam pasauly… Kodėl būtinai šiandien turėjo pasibaigti visi maisto produktai??? Aišku, ne pasaulio … Peržiūrėti…
Nepatikėsit, bet man šluostyti dulkes gali būti maloniausias dienos įvykis. Kaip šiandien, kai mano širdyje švaros diena. Pakėliau mėnesius nejudintą laiškų, šokolado popierėlių, žurnalų, kompaktinių diskų ir kitokių smulkmenų krūvą. Išslydo oranžinis diskas vaikiška rašysena iškeverzotu James Blunt vardu. Išslydo iš minčių dienos darbai. Suklupusi dulkėse tarp suverstų daiktų klausiau klausiau… Sukosi mintinai užmirštos dainos, … Peržiūrėti…
Mėgstu tokius šaltai mistinius vakarus kaip šis. Beveik atėjus žiemai, kai du trečdalius paros tamsu. Tai mano tobulos vienatvės metas su Lynch’o filmais (šįvakar desertui „Malholando kelias“) ir knygomis, pavadinime turinčiomis „jūrą“. Žodį, spalvą, jausmą – nesvarbu, tiesiog kad sklistų „jūra“… Marcipanų skonio vienatvė. Prisijaukinau ją, praėjus porai mėnesių nuo paskutinės žinutės Tau. Dabar viskas … Peržiūrėti…
Ir vėl mano pasakojimas susijęs su kelione… Šįkart transporto priemonė – troleibusas. Net nežinau, kaip vertinti tokį jau antrąkart atsikartojantį įkvėpimo šaltinį – ar kaip mano ribotą kūrybinę galią, ar kaip kūrybiškai vertingą visuomenio transporto aurą… Lai lieka šis klausimas neatsakytas. Na o aš literatūriškai tipensiu prie savo pasakojimo pradžios. Taigi. Istorija tikra. Nei trupučio … Peržiūrėti…
“Meile! Kai tu ateini su degančio skausmo lempa savo rankoj, aš matau tavo veidą ir žinau tavo palaimą.” Tagorė Gražios eilės. Bet jos verčia mane abejoti. Padiskutuokime. Ar tikrai meilės palaimą galima patirti tik per skausmą? Poetizuota kančia. Ją regime visose meno formose: knygose, kine, dainose, paveiksluose… Meilė mene dažniausiai siejama su dramatiškais išgyvenimais, kliūtimis … Peržiūrėti…
Gilus ruduo. Mane aplankė vienišas, kaip ir tikėjausi. Ilgas vakaras su knyga ir migdolų kvapo žvake. Tyla. Tik už lango pirmasis sniegas ir varvekliai. Tokie patys, kokie augdavo nuo tavo namo stogo. Aš juos stebėdavau tavo glėbyje. Grįžta dulkinais pasąmonės labirintais jausmai, kutenantys pirštų galiukus. Atsimenu tuos mūsų žiemos vakarus, kuriuos ragaudavau smalsiai lyg pirmą … Peržiūrėti…
“Vėl pasnigo. Oi.. jau jaučiu, kaip iš miego šalies grįžta žiema… Net nežinau, kiek čia džiaugtis, kiek liūdėt. Kaip šiluma kaulų nelaužo, taip su šalčiu gerokai atvirkščiai. O kad taip viską metus ir išskridus… Ten, kur tingiai saulėje šildosi katinai… kur pajūrio kopos padengtos baltai… bet ne sniegu, o akinančiu smėliu… kur šalta tik, jei … Peržiūrėti…
Meilė – vienas gražiausių dalykų gyvenime. Visgi net ir ji kartais baigiasi. Tik dažnai neleidžiame sau to pamatyti ir tampome ją tarsi iškramtytą gumą, mėgindami suteikti bent šiokį tokį pavidalą. Deja, iškramtyta guma – ne molis. Jei nemokėjome meilės saugoti, kol ji dar ruseno, vargu ar pavyks prikelti, kai ją ištinka akivaizdi mirtis. Kaip išėjusį … Peržiūrėti…
Kadangi Darnioje Poroje didžiausia santykių per atstumą propaguotoja esu aš, todėl šį kartą apie tokį santykių pobūdį mane ir delegavo viešam pasipergyvenimui. Tai štai. Visuomet, kai prasideda nauji santykiai, mąstau – na ir kas čia blogo, kad tas bernikaitis, kuris naujausiai atsirado mano fronte, gyvena šiek tiek toliau.. Vienu kitu šimtu kilometrų.. Kaip ir nieko … Peržiūrėti…