Dar pamenat, kaip būdami išdykę pradinukai ruošėmės pirmajai komunijai? Tikybos mokytoja išmokė tris svarbius žodžius: Tikėjimas, Viltis, Meilė. Trys dieviškos dorybės. Prisiminiau po daugelio metų, kad galėčiau kitomis akimis pažvelgti ir iš naujo išgyventi, ką tai reiškia man dabar.
Vakar nutiko tai, kas man nutinka retai. Dalyvavau Šventų mišių aukoje. Yra tokia jauki bažnytėlė Vilniuje, kur mišiose iš tiesų dalyvauja visi susirinkusieji. Kur visi kartu ir po vieną prašo Viešpaties palaimos, kur niekas netyli skambant giesmei… Buvo jauku ir šilta. Pritapome visi: akli, kurti, luošiai ir raiši – kaip buvo skaitoma vakaro pamoksle. Giedra, kai didelis ir mažas, pasiturintis ir vargšas paduoda vienas kitam ranką, šypseną…
Retai kreipiuosi į Dievą. Atrodo lyg tai būtų neteisinga. Prašyti jo paguodos, kai manyje kirba abejonės krikščioniškomis dogmomis. Niekada, tikrai niekada nepriimsiu požiūrio, jog viskas Dievo valioje. Tikiu, kad žmogaus gyvenimui daugiau nei kas kitas įtakos daro jis pats. Asmens ryžtas, sprendimai, gyvenimo būdas, darbai – tai didžiąja dalimi lemia likimą. Aš nelinkusi sėdėti ir laukti malonių iš dangaus. Aš prašau Dievo stiprybės, kad surasčiau jas pati. Kai drįstu prašyti… Ar tai nėra viena iš didžiųjų nuodėmių – godumas? Gal teisingiau melsti stiprybės kitiems…
Dar daug tokių abejonių sukdavosi mano galvoje, bet vakar jos staiga dingo. Tiesiog nutilo, nurimo. Klausiausi Biblijos skaitinių ir jaučiau, jog viskas taip teisinga… Aš buvau verta būti ten tą akimirką, aš priklausiau tai bendruomenei. Aš buvau priimta tokia, kokia esu. Ir mano ašaros… Turbūt iš pykčio. Aš tiek tikėjimo, vilties ir meilės sudėjau į prašymus, Viešpatie, kad praeitų sunkus metas man, kad be skausmo gyventų jie… Tie, už kurių sveikatą degiau žvakutes. Aš taip prašiau stebuklo ir verkiau, nes jis neatėjo. O gal nepastebėjau..? Nes kartais didelis stebuklas susideda iš daugybės mažų stebukliukų: tikėjimo, kad ateitis šviesi; vilties, kad per Kalėdas snigs; meilės, kuria dalinuosi šiais dienoraščiais. Vakar paaugau, leidusi sau vaikiškai pravirkti savo menkumo ašaromis. Nusišypsojo man dangus. Kažkas pasijautė truputį geriau.
Comments are closed.