Mintys apie tikrą meilę

“Meile! Kai tu ateini

su degančio skausmo lempa savo rankoj,

aš matau tavo veidą

ir žinau tavo palaimą.”

Tagorė

Gražios eilės. Bet jos verčia mane abejoti. Padiskutuokime. Ar tikrai meilės palaimą galima patirti tik per skausmą? Poetizuota kančia. Ją regime visose meno formose: knygose, kine, dainose, paveiksluose. Meilė mene dažniausiai siejama su dramatiškais išgyvenimais, kliūtimis trukdančiomis būti kartu, kurias herojai bando įveikti. Vaizduojami sudėtingi santykiai skausmingos patirties fone. Nesutinkate? Paskaičiuokit, kiek per valandą įsijungę radijo imtuvą išgirsite dainų apie meilę. Kelios iš jų spindulingai džiaugsmingos? Mano bandymo rezultatai – vos dvi iš septynių.

Taip ir gyvename, apsupti virtualių skausmingų balsų ar žvilgsnių. O kaip realus gyvenimas? Esame išmokyti meilęišgyventi audringai. Blaškomės, abejojam, skiriamės ir taikomės, ieškome ekstremalių išgyvenimų, kuriame dramas, būdami dviese negalime be pikantiškų sekso žaidimų. Ar tai yra ta tikroji meilė? Ar tik mūsų visuomenės dvasinės krizės išraiška? Užaugau tikėdama, kad pasaulis pavojinga vieta. Neišmokau išgyventi saugumo ir ramybės jausmo, todėl nesąmoningai kūriau sudėtingus santykius, todėl buvau kupina abejonių ir baimų per daug neatsiskleisti, per daug neprisirišti, partnerį tikrinti ir išbandyti.

Aš mokkausi ištrūkti iš šio užburto “skausmo lempos” rato. Nes tikra meilė nebūna kankinanti. Tikra meilė randa būdu dviems asmenybėms būti kartu ir išsivaduoti iš dvejonių, kiek tai įmanoma žmogiškajai prigimčiai. Ji spindi mylinčiųjų akyse, nes nebereikia kovoti ir blaškytis. Šalia juk yra

a lygiavertis partneris, mokantis duoti ir priimti pagalbą. Sukurti šeimą, kurioje vyrauja taikos ir pasitikėjimo jausmai, – gyvenimo palaima. Auginti vaikus ramybės ir tradicijos glėbyje – maža dovana mūsų planetai ir jos ateities kartoms.

Tai vis tik kokia meilė yra idealas mums? Poetams – skausminga. Tai nekelia abejonių, nes kūryba dažniausiai gimsta iš kančios, išgyventos santykiuose. Juk susikūrę pilnavertį gyvenimą, trokštame jame dalyvauti, o ne apie jį rašyti.

25 thoughts on “Mintys apie tikrą meilę”

  1. Ar tikrai tikra meilė nebūna kankinanti? Tikra meilė randa būda būti kartu? Drisciau papriestarauti.. Nors visada tikejau, kad meile nugali viska.. Kartais viskas susiklosto taip, kad nieko nebegali padaryti, kad ir kaip myletum.. Mano ir mylimo zmogaus gyvenimai issiskyre.. Net ir po ketveriu metu atsitiktinai susitike mes vos sugebame istartis "Labas", nes uzspaudzia gerkle.. Nors abieju akyse teik meiles, jos kartais tiesiog neuztenka.. Kad ir kokia tikra ji butu..

    Reply
  2. Karta vienas zmogus man pasake "Gyvenima reikia gyventi, o ne apie ji kalbeti". Tuo metu kaip tik stengiausi isvystyti minti, koks yra keistas gyvenimas. Pakaiciusi si irasa iskart prisiminiau tuos zodzius. Todel juos perfrazuoju:"Meile reikia jausti, o ne apie ja kalbeti". Ir aisku – ji bus visokia. Ir skausminga, ir zavi, ir svaigi. Svarbu suteikti sau sansa jai pasiduoti.

    Reply
  3. Visiskai pritariu, kad meile reikia isgyventi, o ne pasitenkinti vien rasymu apie ja. Poetai – tai talento vergai. Jiems atsiskleisti padeda tai, kas nepasiekta, nepatirta, neisjausta. O mes, paprasti zmogeliai, didziausia grozi kuriame, kai mylime.

    Reply
  4. Taip, vien meiles tikrai nepakanka. Didziausia musu beda ta, kad dazniausiai jai suverciame didziaja dali atsakomybes. O tada labai paprasta ja nusivilti.

    Reply
  5. Aš tikiu, jog turim galimybę rinktis. Beveik visada. Kaip mylime nėra atsitiktinumas – tai mūsų vidinio pasaulio ramybės arba nerimo atspindys. Sąmoningai nesuvoktas. Nebetikiu likimu, tikiu žmogumi… Agnė

    Reply
  6. tas jausmas, nepaprastas.zodziais neapsakysi.tik kai apie ja galvoji, lupos pacios sypsosi.kuna uzpildo ramybes palaima,ir nesinori,kad tai baigtusi.:)

    Reply
  7. Tikriausiai meilė susideda iš daug daugiau, nei aistra, puikūs santykiai ir t.t., nes praeina kiek laiko ir viskas pradeda keistis, tiek jausmai, tiek požiūris.

    Reply
  8. tikra meile tai ypatingas jausmas…kai tau nesvarbu kaip kitas zmogus atrodo,gali susitaikyti su jo minusais ir trukumais ,o jis siu tavo…kaip myli, zn kad myli ir nera tokio klausimo myliu ar ne….tai savaime aisku…tada ir zodziu nereikia,parodoma veiksmais,buvimu….tikra meile ,jei ji tikrai tikra niekada niekur nedings, net jei nebus salia zmogaus to kuriam ja jauti ji bus salia…..nesenai supratau kad tikros meiles nenuzudo nei pyktis, nei skausmas, jokie neigiami dalykai,ji yra ir visada bus musu sirdyse…. nors neatsake i tavo jausmus ar likimo posukiai jus isskyre dziaukis kad galejai myleti ir buvai mylima,bent trumpai….juk tai graziausia dovana….ir ne kiekvienas zmogus ja gauna…..buna taip atrodo myli myli praeina 10 metu ir supranti, kad nemylejai…supranti, kad buvai siu tuo zmogum tiek ilgai, nes tau patiko, prisirisai, nenori,negali bijai palikt ir gyveni…..atsiranda nesutarimai atrodo paliksi,bet atsiranda vaikai ir kankiniesi visa gyvenima, aukojasi nes gal suklydai,gal nemokejai myleti.turiu klausima gal gausiu ats gal ne,bet paklausiu….ka darytumete tokioj situacijoje: negalit sugyventi su antraja puse, pykstates kiekviena diena, bet yra vaikas ir tokia situacija tesiasi 10 metu…paliksit ta zmogu ar aukosites ir gyvensit kartu….

    Reply
  9. to Anonymous – prieš porą mėnesių būčiau pasakęs – kartą pasirinkai, tai ir nešk savo kryžių – o dabar – jeigu kankiniesi tu, jam laimės irgi nėra – kam kankintis abiems – geriau susėsti, pasišnekėti ir išsiskirti – draugiškai, be pykčio – ko mes, deja, nemokame. bet kam kankintis…

    Reply
  10. As neperseniausei susipykau su savo mylimaja buvom kartu beveik 3 metus is jos jupu isgirdau jog ji kencia del mano elgesio daug sykiu zadejau keistis ir pan. bet y ta ziurejau kaip pro pirstus ji kentejo ir atejo tas laikas kai pats pajutau ta skausma ir supratau ka reiskia buti jos vietoje ji manes paprase duot jai ramybe kad nori pagalvot nori uzmirst ta skausma kuri jai suteikiau bet as ja taip myliu stipriai ir su kiekviena diena jos ilgiuos vis labiau bijau kad ji uzmirsus ta skausma gali pamirs ir mane kodel ta meile yra tokia skausminga bet kartu ir laiminga kaip pasielgti kad musu meile neisblestu kaip ygaut stiprybes nes tikrai siuo metu yra sunku begalo as tik neperseniausei suvokiau koki ji skausma tvere kai as i jos stengimasi norus nekreipiau jokio demesio kiekviena vakara ryju karcia asara ir nemiegu tas ilgesys baigia mane nualinti bijau to ko nenoreciau kad atsitiktu…

    Reply
  11. as pripazystu kad padariau labai skaudu gyvenima jai jos klausiu kodel nebegalim but kartu ji sako noriu pailseti klausiau ar mane tebemyli o ji sako nezinau kaip galima nezinot as del jos baigiu isprotet kodel man taip yra ka daryt kad ja pamirst nebenoriu kankintis…

    Reply
  12. dar dvi dienos ir bus menuo kaip bendrauju su vienu vaikinu. Ispradziu bendravom mobiliuoju, veliau internetu, galiausiai ir realybeje.Praejo daugiau nei 2sav. ir jis pasake, kad mane myli, buvau laiminga tai zinodama, nes ir as ji myliu. Tik nezinau ar tai gali buti tikra meile, ar tik zmogaus uzgaida, kad jis tau labai patinka ir nori buti su juo nors ir ta meile netokia stipri kaip atrodo…?

    Reply
  13. Kreipiuisi i K-*. Nemanau, kad per pora savaiciu galima isimyleti. Mano subjektyvi nuomone yra tokia: moterys myli ausimis, vyrai-akimis. Sis posakis vis dar nemirstantis ir tai tikrai teisybe, nes tikra vyro jausma tau galima labai lengvai patikrinti, tik pasitelk vaizduote ir suzinosi.

    Reply
  14. Na prisiskaiciau visokiu nuomoniu apie tikra meile.. Tikrai sunku pasakyti, ka jauti ir kas is tiesu ta tikroji meile.. Is tiesu tai ja galima apibudinti labai ivairiai.. Ir sutinku kad meile daznai buna skausminga, kad ir kaip to nesinoretu… Atrodo myli tai ir mylek ir buk laimingas, sypsokis kiekviena diena, nes turi meile ir laime salia.. Bet toks jau tas gyvenimas.. Visada atsiranda trugdziu.. As labai ilgai ieskojau savo meiles.. Rinkausi…Man vis nesiseke..Vis ne tas zmogus salia manes buvo.. Nesenai suradau zmogu, kuriam is tiesu galiu pasakyti, kad ji myliu, kad noriu but su juo visa gyvenima.. bet yra vienas dalykas kuris mus gali isskirti, kad ir kaip vienas kita mylime… Nes sunkiausias dalykas ka turiu jausti tai ilgesi.. Atstumas labai zudo..Taip labai nutolsti nuo zmogaus… Kad po kurio laiko gali pavirti vienas kitam svetimais zmonemis, kas butu baisiausias dalykas…Ka reiskia laukti as zinau, bet tas laukimas tikrai zudantis ir pacia stipriausia meile gali palauzti…

    Reply
  15. manau meiles iesko visi nors kartais ji nelaiminga reikia del jos daznai kenteti buna skauziu akimirku bet tas jausmas prikialia tarsi vel i gyvenima del vienam zmogui juntamo beribio jausmo

    Reply
  16. Liudnas klipukas,asara isspaude ir man:( Kazkodel meile atnesa skausma..Myliu zmogu labiau uz gyvenima,manau ir jis,bet issiskyrem visam laikui.Taip sunku,laikas bega,o sirdi skauda.Gyvenimas nusidaze juoda spalva..Liko prisiminimai,bet sparnai nukirsti visam laikui.

    Reply
  17. Meiles neimanoma prisiverst pajust, ji tiesiog yra, taciau tikrai meilei kartais neuztenka vien pastangu, kad ja galetum puoseleti… Kartais tenka meile paleisti, nes tiesiog sveiku protu suvoki, kad beprotiska ir tikra meile gali tave ir ta, kuri myli, prazudyti, arba tiesiog bijai, kad taip stipriai myledamas gali viena diena nusivilt ir likt iskaudintas…
    Gal pacios meiles pazinimas ir pajutimas yra tiesiog idealistinis troskimas iveikt visas kliutis, nes jos tikrai vienaip ar kitaip pasitaiko… Kartais telieka eit savu keliu ir tiesiog gyventi mastant – o jeigu??? Ir tai nereiskia, kad nesistengei, kai galejai, tai reiskia, kad vien meiles kartais nepakanka, nes meile per tyras jausmas, kad jos neuzgostu negailestinga aplinka…
    Bet tai juk nereiskia, kad mes visi negalime tiketi, kad mums gali pasisekt!!! Ir nesvarbu, ar tu laikai meile tik fiziologiniu reiskiniu, ar tu romantiskai ir naiviai tiki ja dvasiskai, vienaip ar kitaip mes visi jos laukiame… Tad tikekite ar bent svajokite, juk tai vis dar nedraudziama…:)

    Reply
  18. Meilę reikia branginti, o su metais dvigubai, meilė ne atodūsiai ant suolelio ir ne pasivaikščiojimai mėnesienoje. Meilę reikia skirti nuo aistros aistros ir susižavėjimo. Svarbu atriboti ją nuo svajonių ar išskaičiavimų, kartais tokių stiprių, kad daugelį net apakina… O KAIP?? išsaugoti JĄ???????…

    Reply
  19. Dėkui už straipsnį.

    Skaičiau komentarus, ir tų, kurie mylėjo, bet skyrėsi, norisi paklaust:
    TAI KOKIO VELNIO nelikot kartu,nepuoselėjot santykių, jei jau taip mylit vienas kitą??! Kas sutrukdė? Baimės?

    Ačiū, kas išdrįs nuoširdžiai atsakyti:-)

    Reply

Leave a Comment