Mėgstu tokius šaltai mistinius vakarus kaip šis. Beveik atėjus žiemai, kai du trečdalius paros tamsu. Tai mano tobulos vienatvės metas su Lynch’o filmais (šįvakar desertui „Malholando kelias“) ir knygomis, pavadinime turinčiomis „jūrą“. Žodį, spalvą, jausmą – nesvarbu, tiesiog kad sklistų „jūra“…
Marcipanų skonio vienatvė. Prisijaukinau ją, praėjus porai mėnesių nuo paskutinės žinutės Tau. Dabar viskas kitaip. Nebėra virpančių lūpų nerimo, abejonių ir krokodiliuko ašarų, kuriomis barsčiau savo slogios vienatvės ir atskirumo nuojautą, kai nusileidus saulei laikydamas mane glėbyje būdavai už tūkstančių šviesmečių.
Prireikė dvejų metų pajausti, jog vienai savyje gali būti jaukiau nei dykumoje šalia Tavęs. Nurimusi šįvakar nemąstau. Braidau po pritilusį emocijų ežerą. Renku save kaip dėlionę iš gabalėlių, kuriuos išbarsčiau pakeliui į šiandieną. Nepažintas vidinis vientisumas beldžia.
Nebekaltinu. Link išsiskyrimo ėjom abu. Nes nebuvo gerai. Prireikė laiko išjausti kodėl. Kaip gi galėjau būti laiminga šalia nesuvokiamų paslapčių, jei pati skilinėjau lyg ledas pavasarį? Neįmanoma jausti meilės nejaučiant, nepažįstant savęs…
Pyp! Mintį išbaidė telefonas. Neatsiliepsiu. Dar ne dabar. Dar ne laikas uždegti žalią šviesą gerbėjams. Man dar reikia šitų marcipaninių vakarų geriant žalią arbatą su savimi. Kad priėjus ypatingai asmenybei ištiesčiau ranką be abejonių. Palauk. Negalėsiu pamilti, kol manyje nebus išjausta, kas aš esu ir ką galiu duoti, kol neišmoksiu priimti ir atsiduoti be šerkšno plaukuose.
Dariau klaidą – gavau pamoką. Skandinti save kito akyse ne išeitis. Nors gal ir geresnė alternatyva nei savąjį nekenčiamą „aš“ murkdyti alkoholio liūne. Skonio reikalas. Man nepavyko nuslopinti savo tuštumo neriant į kito pasaulį, o Jums?
Matau, kad mano mintys šiandien padrikos. Sunku ieškoti žodžių, kai jaučiu, jog katė ant mano kelių šią akimirką pasako daugiau nei aš kada įstengsiu. Nemoka vaidinti, nežino įmantrių frazių, bet miega susirangiusi ant kaulėtų kojų, o ne ant karšto radiatoriaus. Išmurkta meilė. Žiūriu, klausau ir mokausi.
Skanių marcipanų visiems su tobula šio vakaro daina.
Comments are closed.