O, kur tu, Žmogau…?

Kadangi Darnioje Poroje didžiausia santykių per atstumą propaguotoja esu aš, todėl šį kartą apie tokį santykių pobūdį mane ir delegavo viešam pasipergyvenimui. Tai štai. Visuomet, kai prasideda nauji santykiai, mąstau – na ir kas čia blogo, kad tas bernikaitis, kuris naujausiai atsirado mano fronte, gyvena šiek tiek toliau.. Vienu kitu šimtu kilometrų.. Kaip ir nieko labai liūdinančio! Meilė juk viską nugali ir taip toliau.. Tik štai, kai kokį mėnesį kitą prireikia kiekvieną pasimątymą planuoti tarsi Anglijos karalienės pasirodymą, prasideda visos bėdos. Nejučia praadedi mąstyti – ar tai jau tikrai tokie svarbūs santykiai, kad būtų verta į juos tiek investuoti. Ir ką tada pamatai? Ogi tai, kad savo naują, dar trapų ryšį pradedi vertinti kaip verslo sandėrį, sverti jo naudą ir nenaudą, svarstyti, kas kiek ir kodėl vertas. Štai čia, manau, ir slypi pagrindinė santykių per atstumą problema. Kad visur siekiam įžvelgti naudą. Bijom rizikuoti ir tiesiog džiaugtis gražiu, svaigiu, nauju jausmu.

Kita vertus, jei kalbam ne apie vietinius atstumus, kurie apsiriboja Lietuva, ir žvelgiam kiek tolliau, į pasaulį, įvairių trikdžių, kurie gali ir dažnai pakiša koją, padaugėja. Pati buvau vienos tokios istorijos liudininkė. Megina – lietuvaitė, vaikinas – čekas. Atrodė, gražesnio ir tyresnio jausmo dar nebuvau mačiusi! Idealus sutapimas, nuostabus susikalbėjimas, supratimas. Meilė žydėte žydėjo. Bet tereikėjo jiedviems aps

sigyventi kartu, ir pradėjo lįsti įvairūs kampai. Kuo toliau, tuo jie pradėjo darytis aštresni. Ir ką? Ir jiedu to neatlaikė. Štai ir meilė per atstumą. Galbūt meilė per atstumą ir gali gyvuoti tik PER ATSTUMĄ? Gal jai nelemta prasiskleisti, kai atstumas išnyksta? O gal tiesiog mylėdami toli esantį žmogutį, iš tiesų mylime ne jį, o idealizuotą jo vaizdą. Ne tikrą žmogų, o jo miražą. Kuris dažnai daug gražesnis, nei realybė. Ir kai miražas išsisklaido, pradedame mąstyti, kad mus apgavo, kad apsimetinėjo. O iš tiesų buvo tik viena mažytė kliūtis, kuri ir lėmė pražūtį – rožiniai akiniai, kurie dėl atstumo nukrito per vėlai.

Ir vis dėlto, kartais žmogus, kuris gyvena visai šalia, gali pats to nejausdamas sukurti daug didesnį atstumą, nei keli šimtai killometrų nuo vieno miesto iki kito. Todėl svarbiausia jausti, koks atstumas trukdo mums mylėti – kelias, kurį reikia nuvažiuoti, nuskristi, nuplaukti, kad pamatytume mylimą žmogų, ar jausmų atstumas, kuris, deja, dažniausiai neįveikiamas. Todėl aš, kaip manau ir dauguma, mieliau rinkčiausi mylimą žmogų, gyvenantį toli, nei pusėtinai mylimą, kuris gyvena kad ir gretimoje laiptinėje.

4 thoughts on “O, kur tu, Žmogau…?”

  1. Ir vis dėlto kaip sunku, kai negali kasryt nubudusi pabučiuoti tų išsidraikiusių garbanų ir švelniai krimstelti į ausį, šnabždėdama, kad šįryt jo eilė atnešti pusryčius į lovą.. 😉 taip, viskas įmanoma, bet žmonės yra žmonės. Kai kurie sugeba gyventi svajone ir tikėjimu. Bet dažniausiai, kai svajonė yra toli, imi pamiršti, kaip ji atrodo, abejoti, ar ji iš tiesų egzistuoja, ar tėra miražas. Ir tada svejonė virsta iliuzija. Ir vieną rytą supranti, kad jausiesi geriau iliuziją padėjusi į gilų stalčių.

    Reply
  2. o kaip nelengva atskirti iliuzija nuo tikroves! juk ir realiuose santykiuose slypi troskimai, norai, svajones, lūkesčiai…
    Gyvenimas ir laikas parodo, kas yra kas:)
    tik kartais tam prireikia laiko.ziauriai daug laiko………

    Reply
  3. na gal as pirmoje eileje ne tiek apie dienorasti kiek gal apie savo pasvaisciojimus norejau parasyti. su zmona pragyvenome beveik 11 metu tai sakyciau nemazas laiko tarpas pazinti vienas kita.per tuos bendro gyvenimo metus mudu susilaukeme triju nuostabiu ir graziu vaikuciu.dvi pirmosios dukrytes ir sunus pagrandukas paskutiniu metu mes visi gyvenome prie pat Vilniaus.siu metu tai jau bevek metai be poros savaiciu kai mes isiskyre tik neoficialiai kol kas. mane glumina tai kad savo zmoguti kuris sutiko ir paleido i gyvenima mano vaikucius mane paliko motivuodama tik tai kad as negeras nesurupinu neuzdirbu pakankamai pinigu.taip tai tiesa buvo toks periodas kai tikrai buvo sunku .betai buvo iki mums isiskiriant pries tris metus.as radau save atradau ir uzdirbinejautikrai nemazus pinigus jeigu jau buvome pradeje statytis nama.tik nesuprantu kodel butent tuo metu kai lyg atrodo viskas jau normalizuojasi mane eme ir paliko???????????? Taip jums kyla daug klausimu bet patikekit smulkmenos turiu omenyje asmenines na as taip jas vadinu yra dar baisesnes.bet tiek to siandien sustokime ties situ klausimu.mane kankina labai didelis klausimas aplamai moterys zinono ko nori???????????????????????? IR aplamai jos gali suprasti ka del ju partneris ar jas mylintis zmogus gali padaryti ir daro?????????????????jei turite bnoro pabendrauti tiesiogiai mano tel nr 8 617 58 485

    Reply
  4. kaip pirstu i aki , per atstuma – meile seile ,kai apsigyveni kartu ir mylimsasis kartu – seile nutista … prasimusa visi nesutarimai , kruva nesusipratimu. is patirties sakau …

    Reply

Leave a Comment