Meilės teismo ekspertizė

Meilė – vienas gražiausių dalykų gyvenime. Visgi net ir ji kartais baigiasi. Tik dažnai neleidžiame sau to pamatyti ir tampome ją tarsi iškramtytą gumą, mėgindami suteikti bent šiokį tokį pavidalą. Deja, iškramtyta guma – ne molis. Jei nemokėjome meilės saugoti, kol ji dar ruseno, vargu ar pavyks prikelti, kai ją ištinka akivaizdi mirtis. Kaip išėjusį Anapilin žmogų gražiai palaidojame, taip ir pasibaigusią meilę reikėtų garbingai išlydėti iš savo gyvenimo. Ilgai užsisėdėję prie to, kas jau prarado skonį, kvapą ir net pavidalą, užkertam sauu kelią pajusti naujus skrydžius. Visi mes trokštame rasti savo gyvenimo princą ar princesę. Bet jei vieną kartą pamėginę apsistojame ties ryšiais, kurie tiesiog ima ir nustoja teikti džiaugsmą, svajones galime pamiršti. Labai svarbu pajusti, kada meilė išsikvepia ir tampa tik pripratimu.

Dėstau štai čia ekrane savo mintis ir galvoju – kas jei dabar krūva porų sumanys skirtis vien todėl, kad būnant kartu sunkiau sekasi skristi, ar drugeliai pilve ne taip pat svaigiai plaka sparnais, kaip draugystės pradžioje?.. Taigi iškart skubu patikslinti savvo mintis – meilė ne tik džiaugsmas. Ji ir sunkus darbas! Taigi keli pasitaikę nesklandumai neturėtų išgąsdinti. Reikia kovoti, reikia grumtis – tiek prieš savo prigimtį, tiek prieš įsisenėjusius įpročius, tiek prieš tingumą, tiek prieš įsigalinčią rutiną. Ir tik tada, kai niekas nep

padeda, imtis drastiškiausių žingsnių. Bet jei jau kartą nusprendėte nutraukti ryšius, kurie kažkada teikė ir džiaugsmą, ir pasitenkinimą, reikia viską daryti ryžtingai. Nesižvalgant atgal. Gražiausi prisiminimai išliks tokie pat žavūs, jei nesistengsime jų iškelti ir sumaišyti su šiandiena. Vakar buvo vakar, o šiandien – šiandien. Todėl teisingai yra pasakęs vienas garsus rašytojas:”Negadinkime meilės draugyste – pabaiga yra pabaiga”.

Manau, blogiausias dalykas, kai šalia esantis žmogus ne tik nepadeda pakilti virš kasdienybės, bet ir tempia žemyn. Jei tai įvertinę, vis dar norite, tęsti savo santykius – sveikinu, tai tikrai meilė.

11 thoughts on “Meilės teismo ekspertizė”

  1. Yra tiesiog šiuose žodžiuose. Dabar sėdžiu biure ir klausau, kaip bendradarbė keiksnoja savo santykius su draugu. Visa susinervinusi, nelaiminga, pikta ant viso pasaulio, o taško padėti nesugeba ir tiek. Tiesiog yra taip pripratusi prie to žmogaus buvimo šalia, kad net ir šitokie kreivi santykiai jai atrodo geriau negu nieko. Ir apie draugų poras pagalvojusi ne vieną tokią matau. Logiškai pagalvoji – kokia prasmė? O praktiškai… Praktiškai supranti, kad santykius, net ir labai netobulus, nutraukti – tau tau ne ledų porciją suvalgyti.

    Reply
  2. Meile ,tai ne tik jausmas, gilus ir svaiginantis, tai užuojauta, suptarimas, pagalba, parama, paguoda ir nereikia laukti, kad tai duos partneris ar partnere, bet ir pačiams stengtis duoti…Nebūna namų be dūmų ir tai naturalu, o saldus poros gyvenimas (be gyvenimiškos druskos)manau ir atveda prie santykių atšalimo, susvetimėjimo.

    Reply
  3. Pritariu vienu įrašu aukščiau komentavusiam žmogui. Santykiuose abu turi stengtis, o ne tikėti, jog jei šiandien saldu, taip bus ir rytoj. Prieš metus nupirkau savo sūnui šuniuką. Kelis mėnesius buvo gražu žiūrėti kaip jis jį lepino, rūpinosi, sąžiningai vedžiojo į lauką ir dresiravo. Būvau beįsitikinanti, kad tai puikus būdas išmokyti vaiką atsakomybės ir rūpesčio kitu. Bet po to pastebėjau, kad šuniukas jam pamažu tarsi ėmė nusibosti, pasivaikščiot su juo beišeidavo vos kokiom 5 minutėm ir šiaip visaip išsisukinėdavo nuo tų kasdienių pareigų. Čia gal ne lygiavertis pavyzdys, bet ir su santykiais dažnai panašiai išeina. Pamirštam, kad jais irgi reikia rūpintis, puoselėti ir auginti. Gal čia ir buvo klaida, kodėl išsiskyriau su vyru… tuokėmės tokie du įsimylėję naivūs studenčiokai, tikintys, kad meilė išgelbės pasaulį. O tada užgriuvo buitis.. atsirado sūnelis, o mudu abu dar mokėmės, dažnai būdavo striuka su pinigais. Prasidėjo rutina, lakstymas, vertimasis per galvą su kasdieniais darbais ir pamažu ėmėme tolti. Vis dar buvom įsimylėję, bet taip pasikliovėm pačia meilės idėja, kad užmiršom stengtis saugoti tą kibirkštį. Kaip turbūt supratote jūs, ji užgeso… Kaip dabar suprantu pati, o juk viskas galėjo baigtis kitaip… Bet bent jau tikiuosi, jog pasimokiau ir gyvenime ant panašaus slenksčio nebesuklupsiu. Linkiu to ir jums visiems.

    Reply
  4. ech viskas taip grazu,taip protinga taip tobula…. ,,Negadinkime meiles draugyste…" ,,vakar buvo vakar siandien yra siandiena" ir t.t… lengva kalbet. Pasiryzau ir padariau. nebesigrezioju atgal… cha ! isbraukiu tuos metus grazus prisiminimai ir tiek? o jei myli ? ir viska velniskai nori sugrazinti? jei vis galvoji ir galvoji ka daryt kad viskas butu geriau… ir isikibus dantim ir nagais i tai ka turejai NENORI paleisti… nes bus velniskai skaudu. noreciau turet tiek stiprybes ir ryzto viskam uzbaigt. graziai papostringaut ka daryt kaip teisingai gyvent daugiau ar maziau sugebame visi… deja viena graziai kalbet o visai kas kas kita taip ir elgtis.

    Reply
  5. o buna taip, kad sirdis sako viena o protas kita. Sirdis jaucia kad us zmogumi gera, kad yra meile, o protas suvokia, kad ne tokio zmogaus salia reikia, kad ne bus gyvenimo.bet sirdziai su juo taip miela, taip pasiilgsta….
    prireikus priemiau sprendima paklausius sirdies….ir suklydau, nes tas zmogus to tikrai nevertas.ir siandien uztat esu viena ir prisipazistu buvau kvaila tikinti jo pazadais, bet taip sake sirdis….

    Reply

Leave a Comment